Civilinė byla Nr. 2S-786-642/2022

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00225-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 

3.3.2.5; 3.5.1; 3.5.12

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 15 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens  Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės A. R. Ž. pareiškimą dėl baudų skyrimo, suinteresuoti asmenys A. B., J. K., P. V. J., S. V., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas, Neringos savivaldybė, Neringos savivaldybės administracija, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Antstolė A. R. Ž. pateikė teismui pareiškimą dėl baudos skyrimo, prašydama suinteresuotiems asmenims A. B., S. V. , P. V. J., J. K. už 2013 m. lapkričio 28 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) neįvykdymą skirti baudas už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną.

2.       Antstolė nurodė, kad ji vykdo vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl įpareigojimo atsakovams A. B., S. V. , P. V. J., J. K. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ir bendros Lietuvos ir Suomijos įmonės (duomenys neskelbtini)) (išregistruota bankrutavus) lėšomis nugriauti žemės sklype, unikalus (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pastatytus pastatus: pastatą – motelį, unikalus (duomenys neskelbtini), pastatą – motelį, unikalus (duomenys neskelbtini), pastatą – motelį, unikalus (duomenys neskelbtini), užfiksuotus 2012 m. kovo 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. 2021 m. spalio 14 d. gautas išieškotojo pranešimas, kad skolininkai nevyko teismo įpareigojimo, todėl prašoma kreiptis į teismą dėl baudų skolininkams skyrimo. 2021 m. spalio 28 d. skolininkai patvarkymais įpareigoti pateikti informaciją dėl teismo įpareigojimų vykdymo. Skolininkas P. V. J. elektroniniu paštu pranešė, kad statinių (duomenys neskelbtini), savininkai neturi lėšų ir galimybių griauti statinius, ir patarė kreiptis į valstybės institucijas. 2021 m. gruodžio 12 d. ketvirtą kartą surašyti neįvykdymo aktai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. sausio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-232-991/2021 teismas netenkino antstolės prašymo dėl baudos skyrimo skolininkams už teismo sprendimo neįvykdymą motyvuodamas tuo, kad tai neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2022 m. birželio 21 d. nutartimi antstolės A. R. Ž. pareiškimo netenkino.

4.       Teismas, atsižvelgęs į tai, kad 2021 m. sausio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-232-991/2021 teismas jau leido taikyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) numatytas pasekmes, nurodė, kad, pagal Privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo organizavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) teisės normų analizę, šiuos sprendimo įvykdymo veiksmus Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) gali atlikti pati ir kreipimasis į teismą dėl baudos skyrimo nėra privalomas.

5.       Taip pat teismas atsižvelgė į suinteresuotų asmenų S. V. ir P. V. J. atsiliepime į pareiškimą nurodytą aplinkybę, kad jie ir kiti suinteresuoti asmenys neturi lėšų teismo sprendimui įvykdyti, kurią laiko pagrįsta.

6.       Be to, teismas atsižvelgė ir į įsiteisėjusioje 2021 m. sausio 20 d. teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2VP-232-991/2021 padarytą išvadą, kad, teismui nusprendus taikyti 2013 m. lapkričio 28 d. sprendime nurodytas pasekmes, suinteresuotiems asmenims A. B., S. V. , P. V. J., J. K. papildomas baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, tokios pasekmės būtų neproporcingos ir neadekvačios susiklosčiusiai faktinei situacijai. Teismas nurodė, kad nenustačius byloje aplinkybių, paneigiančių 2021 m. sausio 20 d. teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2VP-232-991/2021 padarytą išvadą dėl leidimo taikyti teismo sprendime numatytas pasekmes, priešingas aplinkybių aiškinimas sukurtų dviprasmišką teisinę situaciją dėl atsakingų už sprendimo įvykdymą asmenų.

7.       Teismas, įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų atsiliepimus, rašytinius paaiškinimus, teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, prieš tai teismų priimtus procesinius sprendimus, susijusius su nagrinėjama byla, nusprendė, jog pareiškėjos antstolės A. R. Ž. pareiškimas dėl baudos skyrimo suinteresuotiems asmenims yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

8.       Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis antstolei skyrimo pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog teismo sprendimas iki šiol yra neįvykdytas, taigi antstolė, kreipdamasi į teismą su pareiškimu dėl baudos skyrimo suinteresuotiems asmenims, pasinaudojo jai proceso įstatyme numatyta teise, o toks antstolės teisėtas procesinis veiksmas nelaikytinas piktnaudžiavimu procesu. Be to, antstolė su pareiškimu dėl baudos skyrimo į teismą kreipėsi 2021 m. spalio 14 d. gavusi išieškotojos – Inspekcijos prašymą kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo. Teismas padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti suinteresuoto asmens P. V. J. prašymo skirti antstolei baudą. Teismas taip pat netenkino suinteresuoto asmens prašymo dėl atskirosios nutarties priėmimo, pažymėdamas, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta aplinkybių, suteikiančių pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad byloje dalyvaujančių asmenų (valstybės institucijų) veiksmuose yra galimo pažeidimo faktų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. birželio 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1.                      Apeliantė nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartimi pritaikytos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo neįvykdymo pasekmės (suteikta teisė Inspekcijai nugriauti statinius teismo sprendime nurodytų kaltų asmenų lėšomis) nepaneigia teismo sprendimo privalomumo skolininkams (suinteresuotiems asmenims) principo ir tuo jiems nustatytos pareigos įvykdyti teismo sprendimą nėra perkeliamos priešingai šaliai – ieškovui (išieškotojui).

9.2.                      Apeliantė pažymėjo, kad, net ir leidus Inspekcijai nugriauti neteisėtai pastatyta statinį, tuo nėra paneigiama už teismo sprendimo įvykdymą atsakingo asmens pareiga įvykdyti teismo sprendimą. Inspekcija turi tik teisę, bet ne pareigą už skolininkus atlikti neteisėtos statybos padarinių šalinimo darbus ir dėl šios teisės atsiradimo skolininkams nedingo pareiga vykdyti teismo sprendimą.

9.3.                      Apeliantė nurodė, kad Inspekcija negali pradėti už skolininkus vykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo, kadangi nėra privalomojo kriterijaus – paskirtos teismo baudos ir nėra praėjęs 6 mėn. terminas nuo nutarties skirti baudą įsiteisėjimo (Privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Inspekcijos viršininko 2016 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1V-175 (2020 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. 1V-97 redakcija), 3 priedo nuostatos).  

9.4.                      Apeliantė pažymėjo, kad teismas, nesant įrodymų, pagrįstomis pripažino S. V. ir P. V. J. nurodytas aplinkybes, kad suinteresuoti asmenys neturi lėšų teismo sprendimui įvykdyti.

9.5.                      Apeliantė pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti, kokios aplinkybės lėmė 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo nevykdymą laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 20 d. iki 2022 m. birželio 21 d., t. y. kokius veiksmus P. V. J., J. K., S. V. ir A. B. atliko, vykdydami teismo įpareigojimą nugriauti statinius nuo 2021 m. sausio 20 d. teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

9.6.                      Pažymima, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu statinius įpareigojo nugriauti P. V. J., J. K. , S. V. ir A. B. . Nors tai turi būti daroma kaltų asmenų lėšomis, tačiau tuo nėra paneigiama nurodytų asmenų pareiga būti aktyviems ir dalyvauti vykdant sprendimą.

9.7.                      Apeliantė nurodo, kad P. V. J., J. K., S. V. ir A. B. nepateikė įrodymų, kad laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 20 d. iki 2022 m. birželio 21 d. dėjo pastangas gauti lėšų iš kaltų asmenų, tokiu būdu iš esmės ignoravo teismo sprendimo įpareigojimus, todėl bauda nepagrįstai buvo neskirta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11.       CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

12.       Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria netenkintas antstolės pareiškimas dėl baudų skyrimo už teismo sprendimo neįvykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Faktinės bylos aplinkybės

13.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)įpareigojo: 1) atsakovus P. V. J. ir J. K.  per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ir bendros Lietuvos ir Suomijos įmonės (duomenys neskelbtini) lėšomis nugriauti žemės sklype, unikalus (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pastatytą pastatą – motelį, unikalus (duomenys neskelbtini), užfiksuotą 2012 m. kovo 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (duomenys neskelbtini) (16.31), ir sutvarkyti statybvietę; 2) atsakovą S. V. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ir bendros Lietuvos ir Suomijos įmonės (duomenys neskelbtini) lėšomis nugriauti žemės sklype, unikalus (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pastatytą pastatą – motelį, unikalus (duomenys neskelbtini), užfiksuotą 2012 m. kovo 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (duomenys neskelbtini) (16.31), ir sutvarkyti statybvietę; 3) atsakovą A. B.  per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ir bendros Lietuvos ir Suomijos įmonės (duomenys neskelbtini) lėšomis nugriauti žemės sklype, unikalus (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pastatytą pastatą – motelį, unikalus (duomenys neskelbtini), užfiksuotą 2012 m. kovo 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (duomenys neskelbtini) (16.31), ir sutvarkyti statybvietę; 4) atsakovams P. V. J., J. K., S. V.  ir A. B. neįvykdžius teismo sprendimo per teismo nustatytą terminą, leido ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti sklype, unikalus (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pastatytus statinius: motelį, unikalus (duomenys neskelbtini), motelį, unikalus (duomenys neskelbtini), ir motelį, unikalus (duomenys neskelbtini), užfiksuotus 2012 m. kovo 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-895 (16.31), ir sutvarkyti statybvietę, šiems darbams reikalingas lėšas išieškant iš atsakovų Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ir bendros Lietuvos ir Suomijos įmonės (duomenys neskelbtini).

14.       Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-584-253/2014 Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2014 m. spalio 29 d. Įsiteisėjus 2013 m. lapkričio 28 d. teismo sprendimui, suinteresuoti asmenys (atsakovai) privalėjo iki 2015 m. balandžio 29 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius.

15.       Antstolės A. R. Ž. žinioje yra vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomos pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl įpareigojimo atsakovams A. B., S. V. , P. V. J., J. K. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ir bendros Lietuvos ir Suomijos įmonės (duomenys neskelbtini) (išregistruota bankrutavus) lėšomis nugriauti žemės sklype, unikalus (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pastatytus pastatą –  motelį, unikalus (duomenys neskelbtini), pastatą – motelį, unikalus (duomenys neskelbtini), pastatą – motelį, unikalus (duomenys neskelbtini), užfiksuotus 2012 m. kovo 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę.

16.       2017 m. balandžio 4 d. antstolė surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Skolininkams neįvykdžius įpareigojimo, 2017 m. birželio 30 d. antstolė kreipėsi į teismą dėl teismo sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) numatytų pasekmių taikymo bei baudos skyrimo už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos naudai. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-653-639/2018 antstolės pareiškimas netenkintas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013, vykdymas 2018 m. balandžio 17 d. teismo nutartimi skolininko A. B. prašymu buvo atidėtas iki 2018 m. spalio 1 d. Išieškotojas 2018 m. gruodžio 3 d. pateikė 2018 m. lapkričio 9 d. teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) (16.24) kopiją, prašė tęsti vykdymo veiksmus, antstolė 2018 m. gruodžio 4 d. pakartotinai surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartimi 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymas atidėtas iki 2019 m. gruodžio 31 d. Išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2020 m. balandžio 24 d. pateikė prašymą tęsti vykdymo veiksmus, antstolė 2020 m. balandžio 27 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Skolininkams neįvykdžius teismo sprendimo įpareigojimų, antstolė 2020 m. balandžio 30 d. su pareiškimu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą dėl 2013 m. lapkričio 28 d. teismo sprendime numatytų pasekmių taikymo ir baudos skyrimo.

17.       Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. sausio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-232-991/2021 antstolės pareiškimą tenkino iš dalies, t. y. nusprendė taikyti Klaipėdos apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)numatytas pasekmes: leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pačiai nugriauti sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pastatytus statinius: motelį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), motelį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir motelį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), užfiksuotus 2012 m. kovo 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, šiems darbams reikalingas lėšas išieškant iš atsakovų Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento. Kita pareiškimo dalis (dėl baudos suinteresuotiems asmenims skyrimo) netenkinta.

18.       Klaipėdos apygardos teismas Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį paliko nepakeistą, tik patikslino rezoliucinę nutarties dalį. Teismas nurodė, kad Inspekcija nuomonę dėl taikos sutarties sudarymo galimybės pakeitė tik 2020 m. viduryje, todėl nėra pakankamo pagrindo konstatuoti suinteresuotų asmenų vilkinimą įvykdyti teismo sprendimą ir papildomas baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų bei tokios pasekmės būtų neproporcingos ir neadekvačios susiklosčiusiai faktinei situacijai.

19.       Pareiškėja antstolė A. R. Ž. 2021 m. gruodžio 12 d. ketvirtą kartą surašė sprendimų neįvykdymo aktus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. sausio 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos antstolės A. R. Ž. pareiškimą ir grąžino pareiškimą jį padavusiam asmeniui. 2022 m. kovo 3 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjęs pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nutarties jį tenkino ir panaikino minėtą nutartį, o pareiškimo priėmimo klausimą perdavė iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

20.       2022 m. balandžio 12 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos į bylą pateikė 2022 m. balandžio 8 d. teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), jame nurodė, kad statybos padariniai adresu (duomenys neskelbtini), t. y. pastatai – moteliai, kurių unikalūs (duomenys neskelbtini), nepašalinti, todėl sprendimas yra neįvykdytas.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

21.       Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai).

22.       Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos CPK 273 straipsnyje, arba jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų (CPK 771 straipsnio 2 dalis). Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

23.       Taigi, teismas turi teisę, bet neprivalo skirti baudos skolininkui, įvertinęs priežastis, dėl kurių neįvykdytas vykdomasis dokumentas. CPK 771 straipsnio 6 dalies normos negalima interpretuoti formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus bei paskirtį, neįvertinus kitų individualių bylos aplinkybių. Tačiau, pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, teismo skiriama bauda ne tik kompensuojami išieškotojo praradimai (nepatogumai), susiję su skolininko vengimu laiku įvykdyti teismo procesinį sprendimą, bet ir skolininkas motyvuojamas kuo greičiau įvykdyti jam paskirtą įpareigojimą.

24.       Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimas teisės aktų nustatyta tvarka būtų įvykdytas ir jo pagrindu užvestos vykdomosios bylos nutrauktos ar užbaigtos.

25.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, suinteresuotiems asmenims neskirdamas baudos už teismo sprendimo nevykdymą, svarbiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad: 1) Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartimi Inspekcijai suteikta teisė nugriauti statinius pačiai kaltų asmenų lėšomis, todėl sprendimo įvykdymo veiksmus Inspekcija gali atlikti pati ir kreipimasis į teismą dėl baudos skyrimo nėra privalomas pagal Aprašo normas; 2) S. V. ir P. V. J. atsiliepime teigiama, kad jie ir kiti suinteresuoti asmenys neturi lėšų teismo sprendimui įvykdyti; 3) Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartyje padaryta išvada, kad, teismui nusprendus taikyti 2013 m. lapkričio 28 d. sprendime nurodytas pasekmes, suinteresuotiems asmenims papildomas baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų bei tokios pasekmės būtų neadekvačios ir neproporcingos susiklosčiusiai faktinei situacijai.

26.       Apeliantė, teikdama atskirąjį skundą, su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos antstolės pareiškimas dėl baudos skyrimo suinteresuotiems asmenims yra nepagrįstas, nesutinka, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai pasisakys dėl kiekvieno iš anksčiau paminėtų pirmosios instancijos teismo nurodytų esminių argumentų dėl antstolės prašymo netenkinimo.

27.       Visų pirma, kaip matyti iš bylos duomenų, Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. sausio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-232-991/2021 netenkino antstolės prašymo skirti baudą suinteresuotiems asmenims A. B., S. V. , P. V. J., J. K., tačiau leido Inspekcijai nugriauti statinius, darbams reikalingas lėšas išieškant iš atsakovų Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-327-265/2021 Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartis palikta nepakeista, patikslinta tik rezoliucinė dalis, nurodant, kad vietoje reorganizuoto Klaipėdos regiono Aplinkos apsaugos departamento turėtų būti nurodytas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos.

28.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartimi pritaikytos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo neįvykdymo pasekmės (suteikta teisė Inspekcijai nugriauti statinius teismo sprendime nurodytų atsakovų lėšomis) nepaneigia teismo sprendimo privalomumo skolininkams (suinteresuotiems asmenims) principo ir pareiga įvykdyti teismo sprendimą nėra perkeliama priešingai šaliai – ieškovui (išieškotojui).

29.       Klaipėdos apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo neįvykdymo padarinių taikymas yra natūrali minėto teismo sprendimo neįvykdymo pasekmė, pagrįsta CPK 273 straipsnio 1 dalies ir 771 straipsnio 2 dalies normų turiniu. Jų taikymui visiškai pakanka aplinkybės, kad teismo sprendimas nebuvo įvykdytas per jame nustatytą terminą. Net ir leidus Inspekcijai nugriauti neteisėtus statinius, tuo nėra paneigiama už teismo sprendimo įvykdymą atsakingų asmenų pareiga įvykdyti teismo sprendimą. Vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Inspekcija turi tik teisę, bet ne pareigą už skolininkus atlikti neteisėtos statybos padarinių šalinimo darbus ir dėl šios teisės atsiradimo skolininkams (suinteresuotiems asmenims) nedingo pareiga vykdyti teismo sprendimą. Tą patvirtina ir Sprendimų vykdymo instrukcija, patvirtinta teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, kurios 42 punkte įtvirtinta, kad, teismui leidus taikyti teismo sprendime nurodytas sprendimo neįvykdymo pasekmes – teisę išieškotojui už skolininką įvykdyti teismo sprendimą – nugriauti statinį, išardyti jo dalį (-is) ar atlikti kitus statybos darbus ir (ar) sutvarkyti statybvietę (CPK 771 straipsnio 2 dalis), išieškotojas, turėdamas galimybę ir norėdamas pasinaudoti šia teise, parenka asmenį, kuris vykdys minėtus darbus, ir nurodo jį antstoliui. Išieškotojas antstoliui pateikia preliminarią statinio griovimo, jo dalies (-ių) ardymo ar kitų statybos darbų (įskaitant projektavimo) atlikimo ir (ar) statybvietės sutvarkymo sąmatą, nurodo (suderinęs su antstoliu) minėtų darbų pradžios (priverstinio sprendimo vykdymo) datą, laiką, numatomą trukmę ir, jei reikia, siūlomą skolininko turto saugotoją. Taigi, minėtas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad išieškotojo teisės už skolininką įvykdyti teismo sprendimą įgyvendinimas yra siejamas su išieškotojo galimybėmis ir noru pasinaudoti šia teise, bet ne su pareiga neteisėtos statybos padarinių šalinimo darbus atlikti už skolininkus. Pažymėta, jog toks reglamentavimas atitinka proporcingumo, lygiateisiškumo ir teisingumo principus, kadangi klaidinga manyti, jog satisfakcija (bauda) už teismo sprendimo neįvykdymą turėtų būti skiriama tik tokiu atveju, jeigu Inspekcija pati negali įvykdyti tokio pobūdžio teismo sprendimo.        

30.       Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į apeliantės argumentus, kad nagrinėjamu atveju susiklosto situacija, jog Inspekcija, net ir norėdama, neturi galimybės už skolininkus įvykdyti teismo sprendimo, nes nėra išnaudotos nuo teismo priklausančios priemonės, skatinančios už sprendimo vykdymą atsakingus asmenis įvykdyti priimtą sprendimą.

31.       Pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą pastatyto statinio griovimo pagal teismo sprendimą (ar taikos sutartį, patvirtintą teismo nutartimi) organizavimo procedūras, kurias vykdo Inspekcija, nustato Privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo organizavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Inspekcijos viršininko 2016 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1V-175 (2020 m. birželio 2 d. sakymo Nr. 1V-97 redakcija).

32.       Vadovaujantis Aprašo 18.8 punkto nuostatomis, pasibaigus kiekvienam ketvirčiui Inspekcijoje atrenkami prioritetiniai griautini objektai, kurie turi atitikti Aprašo 3 priedo kriterijus. Minimo priedo lentelėje pateikti privalomieji ir papildomi kriterijai. Inspekcija organizuoja statinių griovimo procedūras, tik jei griautinas statinys atitinka visus privalomuosius kriterijus, kurie skirstomi į tris grupes: 1) paskirta bauda neefektyvi ir skolininkas pats neįvykdo teismo sprendimo ar privalomojo nurodymo (toliau – PN) (nuo 2017 m. sausio 1 d.). Bauda laikoma neefektyvia, jei po jos paskyrimo skolininkas neįvykdo sprendimo per 6 mėn. (6 mėn. terminas pradedamas skaičiuoti nuo nutarties skirti baudą įsiteisėjimo, o jei bauda numatyta teismo sprendime, – 6 mėn. nuo nutarties taikyti šią baudą įsiteisėjimo); 2) teismo sprendime ar PN numatyta teisė Inspekcijai griauti statinį ir yra įsiteisėjusi nutartis taikyti sprendime ar PN numatytas pasekmes (CPK 771 straipsnio 2 dalis); 3) nėra kitų procesinių ar neprocesinių kliūčių.

33.       Kaip matyti iš ginčijamos nutarties, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Aprašo 3 priede nurodytus kriterijus, tačiau, įvertinęs tai, kad 2021 m. sausio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-232-991/2021 teismas jau leido taikyti Klaipėdos apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) numatytas pasekmes, padarė išvadą, kad įvykdymo veiksmus Inspekcija gali atlikti pati ir kreipimasis į teismą dėl baudos skyrimo nėra privalomas.

34.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtą teisinį reguliavimą, į Aprašo 3 priedo privalomuosius kriterijus, kurių privaloma visuma suteikia galimybę Inspekcijai organizuoti statinių griovimo procedūras, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju, priešingai, nei nurodo pirmosios instancijos teismas, Inspekcija negali pradėti už skolininkus (suinteresuotus asmenis) vykdyti Klaipėdos apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo, kadangi nėra vieno iš privalomųjų kriterijų – paskirtos teismo baudos ir nėra praėjęs 6 mėn. terminas nuo nutarties skirti baudą įsiteisėjimo.

35.       Antra, pirmosios instancijos teismas pagrįstomis pripažino S. V. ir P. V. J. atsiliepime nurodytas aplinkybes, kad jie kartu su kitais suinteresuotais asmenimis neturi lėšų teismo sprendimui įvykdyti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs suinteresuotų asmenų argumentus, nusprendžia, kad suinteresuoti asmenys S. V. ir P. V. J. jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė sunkios savo turtinės padėties, t. y. nepateikė įrodymų, kurie teismui leistų daryti išvadą, jog sprendimo įvykdyti suinteresuoti asmenys negali dėl to, kad neturi lėšų. Be to, turtinė padėtis negali būti esminė aplinkybė, suteikianti pagrindą visiškai neskirti baudos, nes tokiu atveju sunkios turtinės padėties asmenys galėtų piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis nevykdydami teismo sprendimo ir jie liktų visiškai nebaudžiami, nesulauktų jokių tokio savo elgesio pasekmių. Finansinės padėties kriterijus yra svarbus, sprendžiant klausimą dėl skiriamos baudos dydžio, todėl į tokias suinteresuotų asmenų nurodytas aplinkybes turi būti atsižvelgiama ir jos turi būti vertinamos nustatant baudos dydį. 

36.       Be to, kaip teisingai pastebėjo suinteresuotas asmuo Inspekcija atskirajame skunde, byloje kiti suinteresuoti asmenys J. K. ir A. B. nei patys, nei per atstovus byloje iš viso net nedalyvavo ir atsiliepimų nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas net nevertino, kokios priežastys lėmė šių asmenų pasyvų elgesį nevykdant teismo sprendimo.

37.       Trečia, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad papildomas baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimas neatitiktų teisingumo ir protingumo principų ir tokios pasekmės būtų neproporcingos ir neadekvačios susiklosčiusiai faktinei situacijai. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad analogiška išvada buvo padaryta ir Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartyje (kuri palikta nepakeista Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartimi), tačiau nagrinėjamu atveju faktinės aplinkybės ir situacija, lyginant ją su iki 2021 m. sausio 20 d. buvusia padėtimi, yra pasikeitusi.

38.       Būtina pažymėti, kad tik 2020 m. spalio 1 d. įsiteisėjo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013, kuria atmestas A. B. prašymas atidėti sprendimo vykdymą. Taigi, tik 2020 m. spalio 1 d. galutinai paaiškėjo, kad teismo sprendimo vykdymas nebebus daugiau atidėtas, nes derybos dėl taikos sutarties toliau nebevyko ir Inspekcija atsisakė sudaryti taikos sutartį dėl kitokio teismo sprendimo vykdymo būdo (statinių įteisinimo). Todėl, atsižvelgęs į tuo metu buvusias faktines aplinkybes, tiek Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. sausio 20 d. nutartimi, tiek minėtai nutarčiai pritardamas Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. kovo 18 d. nutartimi turėjo pagrindą suinteresuotiems asmenims neskirti baudos, kadangi buvo praėję santykinai nedaug laiko nuo tos dienos, kai suinteresuoti asmenys turėjo suvokti, jog taikos sutarties sudarymo galimybių su Inspekcija nebėra, statinių negriauti nebus galima ir 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimas turės būti įvykdytas.

39.       Taigi, šioje byloje pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti, kokios aplinkybės lėmė 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo nevykdymą laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 20 d. iki 2022 m. birželio 21 d., t. y. kokius veiksmus P. V. J., J. K., S. V. ir A. B. atliko, vykdydami teismo įpareigojimą nugriauti statinius, nuo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutarties įsiteisėjimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip minėta anksčiau, pareiga taikyti vykdomame sprendime nurodytas pasekmes neturėtų būti perkelta vien Inspekcijai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nėra pateikta jokių duomenų, kad statinių savininkai (P. V. J., A. B., S. V. ir J. K.) per šį laikotarpį (nuo 2021 m. sausio 20 d. nutarties įsiteisėjimo iki 2022 m. birželio 21 d.) būtų atlikę būtinus veiksmus dėl sprendimo įvykdymo, tai yra nėra duomenų apie statinių pašalinimo sąmatos sudarymą, rangovų nurodytiems darbams atlikti paieškas, nepateikti duomenys, ar buvo kreiptasi į atsakingas institucijas dėl žalos atlyginimo, veiksmų koordinavimo ir bendradarbiavimo, ar buvo atlikti kiti būtini veiksmai.

40.       Atkeiptinas dėmesys į tai, kad suinteresuoti asmenys S. V. ir P. V. J. nurodo, kad jie nėra atlikę jokių neteisėtų veiksmų, susijusių su neteisėto statinio statyba, todėl būtent valstybės institucijos turi prisiimti atsakomybę už neteisėtų veiksmų padarinius. Jų teigimu, nėra jokio racionalaus ir sąžiningo pagrindo reikalauti, kad teismo sprendimas vis tiek būtų vykdomas privačių asmenų, sąžiningų nekilnojamojo turto įgijėjų, jėgomis ir lėšomis, tik vėliau šias lėšas išieškant iš kaltų valstybės institucijų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar asmeniui yra pagrindas skirti baudą dėl sprendimo nevykdymo, nevertina vykdytino sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo – tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Klaipėdos apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu statinius įpareigojo nugriauti P. V. J., J. K. , S. V. ir A. B. . Nors tai turi būti daroma kaltų asmenų lėšomis, tačiau tuo nėra paneigiama nurodytų asmenų pareiga būti aktyviems ir dalyvauti vykdant sprendimą. Klaipėdos apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl sprendime nurodytų įpareigojimų pagrįstumo klausimas iš naujo nebegali būti vertinamas, nes pagal CPK 18 straipsnio ir 279 straipsnio 4 dalies nuostatas įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas ir jame nustatytos aplinkybės bei patenkinti reikalavimai nebegali būti iš naujo ginčijami.

41.       Pažymima, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendime nėra nustatyta, kad P. V. J., J. K., S. V. ir A. B. atliko kokius nors neteisėtus veiksmus ir būtų laikomi kaltais asmenimis dėl neteisėtais išduoto statybą leidžiančio dokumento, kuris vėliau buvo panaikintas teismo sprendimu. Todėl ir vykdytiname teismo sprendime įpareigojimas suinteresuotiems asmenims yra nustatytas ne minėtų asmenų kaltės pagrindu, o yra kildinamas iš Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte (anksčiau 28 straipsnio 2 dalies 1 punktas) nustatyto teisinio reguliavimo. Todėl bet kokie suinteresuotų asmenų aiškinimai, kad jie neturi vykdyti teismo sprendimo, nes nėra atsakingi dėl išduoto statybą leidžiančio dokumento, ne tik prieštarauja jau įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principui, bet ir nėra susiję su teismo sprendime išspręstais klausimais.

42.       Spręsdamas suinteresuotų asmenų P. V. J., J. K., S. V. ir A. B. atsakomybės už sprendimo nevykdymą klausimą, teismas turėjo išsiaiškinti visas aplinkybes, dėl kurių teismo sprendimas yra nevykdomas, įvertinti suinteresuotų asmenų elgesį vengiant šalinti neteisėtos statybos padarinius. Teismas šių aplinkybių nesiaiškino, apsiribojo argumentais, jog sprendimo įvykdymo veiksmus Inspekcija gali atlikti pati, suinteresuoti asmenys neturi lėšų teismo sprendimui įvykdyti ir papildomas baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, tokios pasekmės būtų neproporcingos ir neadekvačios susiklosčiusiai faktinei situacijai.

43.       Tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-257/2013) pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartis Nr. 3K-3-80-706/2017).

44.       Teismo atliekamas įrodymų vertinimas ypatingosios teisenos bylose turi atitikti šių bylų specifiką, kuri lemia aktyvų teismo vaidmenį. Nors ypatingosios teisenos bylose dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 12 straipsnis, 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis, 226 straipsnis), tačiau, pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį, teismas, ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjantis bylą, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės.

45.       Nagrinėjamu atveju aktualu išsiaiškinti, ar pirmosios instancijos teismas šioje ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamoje byloje ėmėsi visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės.

46.       Kaip jau minėta anksčiau, pirmosios instancijos teismas netyrė, nesiaiškino, ar suinteresuoti asmenys yra atlikę kokius nors realius veiksmus, užtikrinančius sprendimo vykdymo įgyvendinimą, laikotarpiu nuo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutarties įsiteisėjimo iki 2022 m. birželio 21 d. Be to, pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik suinteresuotų asmenų S. V. ir P. V. J. paaiškinimais dėl sunkios turtinės padėties, nors šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų byloje pateikta nebuvo, o teismas šio fakto nepatikrino. Teismas turi galimybę ne tik įpareigoti suinteresuotus asmenis pateikti nagrinėjamai bylai būtinus įrodymus, bet ir pats patikrinti registruose esančius duomenis. 

47.       Pareiškimo pagrįstumo klausimą tikslinga svarstyti teismo posėdyje, kviečiant į jį atitinkamus suinteresuotus asmenis, tokiu būdu išsiaiškinant anksčiau nurodytas aplinkybes dėl sprendimo vykdymo. Šių klausimų nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų ginčo nagrinėjimą iš esmės tais aspektais, kurie nebuvo išnagrinėti pirmosios instancijos teisme, o tai lemtų situaciją, jog apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese pakeistų pirmosios instancijos teismą.

48.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ypatingosios teisenos bylą, nesiėmė visų būtinų priemonių, jog būtų visapusiškai išaiškintos svarbios bylos aplinkybės, o tai lėmė, jog nebuvo atskleista bylos esmė ir buvo priimta neteisėta bei nepagrįsta nutartis, todėl ji naikintina ir baudos skyrimo klausimas pirmosios instancijos teismui perduotinas nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartį panaikinti ir baudos skyrimo klausimą pirmosios instancijos teismui perduoti nagrinėti iš naujo. 

Teisėja                                                                                        Danutė Žvinklytė