Civilinė byla Nr. e2-730-407/2025 |
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00198-2024-3 |
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 3.4.4.5.1 |
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugpjūčio 19 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės, Žilvino Terebeizos ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Topada“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 17 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Topada“ prašymas patvirtinti finansinį reikalavimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kristė“ nemokumo byloje.
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Kristė“ iškelta nemokumo (bankroto) byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Start Invest“. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. rugsėjo 19 d. Nemokumo administratorei buvo pratęstas terminas iki 2024 m. gruodžio 2 d. pateikti teismui prašymą dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo.
2. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 3 d. nutartimi buvo patvirtintas bankrutuojančios UAB (toliau – BUAB) „Kristė“ kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, UAB „Topada“ prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo buvo išskirtas į atskirą bylą.
3. Pareiškėja UAB „Topada“ prašė patvirtinti jos 709 956,28 Eur finansinį reikalavimą, nurodžiusi, kad jį sudaro: 7 594,20 Eur skola pagal 2018 m. gruodžio 3 d. pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitą faktūrą Nr. TO0001235, 130 247,10 Eur skola pagal 2019 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TO0001261, 23 722,28 Eur skola pagal 2022 m. birželio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TO0001382, 48 951,90 Eur skola pagal 2014 m. sausio 15 d. paskolos sutartį, 219 705,08 Eur skola pagal 2014 m. rugpjūčio 13 d. paskolos sutartį, 50 000 Eur skola pagal 2018 m. birželio 25 d. paskolos sutartį, 170 000 Eur skola pagal 2018 m. liepos 19 d. paskolos sutartį, taip pat palūkanos, paskaičiuotas nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 10 d., t. y. 9 389,35 Eur palūkanos pagal 2014 m. sausio 15 d. paskolos sutartį, 35 512,98 Eur palūkanos pagal 2014 m. rugpjūčio 13 d. paskolos sutartį, 3 369,86 Eur palūkanos pagal 2018 m. birželio 25 d. paskolos sutartį ir 11 457,53 Eur pagal 2018 m. liepos 19 d. paskolos sutartį.
Dėl skolos pagal 2018 m. gruodžio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TO0001235
4. Pagal 2018 m. gruodžio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TO0001235 UAB „Kristė“ buvo skolinga UAB „Topada“ 60 500 Eur. UAB „Topada“ iniciatyva buvo atliktas vienarūšio priešpriešinio reikalavimo įskaitymas, kuriuo pagal šią PVM sąskaitą faktūrą UAB „Kristė“ turėta 52 905,80 Eur skola UAB „Topada“ buvo įskaityta, likusi skola sudaro 7 594,20 Eur, kurių BUAB „Kristė“ iki šiol nėra grąžinusi. Įvykus pirkimo–pardavimo sandoriui bei transporto priemonei MB S 63 AMG 4 MATIC tapus UAB „Kristė“ nuosavybe, tarp UAB „Topada“ ir UAB „Kristė“ buvo sudarytas kitas sandoris, pagal kurį transporto priemonė buvo parduota atgal UAB „Topada“. To paties sandorio pagrindu UAB „Kristė“ pardavė UAB „Topada“ ir dar vieną transporto priemonę. Šio sandorio sudarymą patvirtina byloje esanti 2020 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. KRI0000700, kurioje kaip bendra šių dviejų transporto priemonių kaina buvo nurodyta 66 500 Eur suma. UAB „Topada“ pagal šią PVM sąskaitą faktūrą tinkamai atsiskaitė su UAB „Kristė“. UAB „Kristė“ negrąžinta suma 2019 m. pabaigoje buvo 67 550 Eur. Nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d. UAB „Topada“ pervedė UAB „Kristė“ 14 400 Eur, o UAB „Kristė“ tuo pačiu laikotarpiu pervedė 2 280 Eur, todėl UAB „Kristė“ negrąžintas likutis 2020 m. kovo 31 d. buvo 79 670 Eur. Kai 2020 m. kovo 31 d. buvo gauta PVM sąskaita faktūra Nr. KRI000700, kurioje nurodyta 66 500 Eur suma, buvo padarytas buhalterinis įrašas, kuriuo išankstinis mokėjimas, užfiksuotas buhalterinėje apskaitoje, buvo padengtas transporto priemonių pirkimu.
Dėl skolos pagal 2019 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TO0001261
5. Pagal 2019 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TO0001261 pareiškėjos finansinis reikalavimas yra kilęs dviem pagrindais, t. y. metalo laužo pirkimo–pardavimo sutartimi bei įsigytų paslaugų perpardavimu. Pagal šalių 2019 m. kovo 4 d. sudarytą metalo laužo pirkimo–pardavimo sutartį bei UAB „Kristė“ parengtą metalo laužo atliekų perdavimo tvarkytojui ataskaitą matyti, kad atliekas UAB „Topada“ teikė UAB „Kristė“ nuo 2019 m. kovo 6 d. iki 2019 m. balandžio 29 d. Iš viso buvo pateikta 525 980 kg atliekų. UAB „Kristė“ perdavinėjo UAB „Harvest House“ juodąjį metalo laužą 2019 m. kovo 29 d. – 2019 m. gegužės 2 d. Iki 2019 m. kovo 29 d. UAB „Topada“ buvo perdavusi UAB „Kristė“ 158 630 kg metalo laužo. Pateiktos PVM sąskaitos faktūros atskleidžia, kad 2019 m. kovo 29 d. įvyko pirmasis UAB „Kristė“ ir UAB „Harvest House“ sandoris, kurio metu UAB „Kristė“ pardavė lygiai tokį patį metalo laužo kiekį – 158 630 kg. UAB „Topada“ 2019 m. kovo 29 d. perdavus UAB „Kristė“ dar 63 960 kg metalo laužo, UAB „Kristė“ jau tą pačią dieną UAB „Harvest House“ pardavė vėl lygiai tokį pat kiekį metalo laužo – 63 960 kg. Vėliau 2019 m. balandžio 5 d. UAB „Topada“ perdavė UAB „Kristė“ dar 64 370 kg metalo laužo, kuriuos UAB „Kristė“ 2019 m. balandžio 10 d. pardavė UAB „Harvest House“, 2019 m. balandžio 19 d. UAB „Topada“ perdavė UAB „Kristė“ 130 250 kg metalo laužo, kurį UAB „Kristė“ 2019 m. balandžio 24 d. pardavė UAB „Harvest House“, 2019 m. balandžio 24 d. perdavė UAB „Kristė“ 53 360 kg metalo laužo, kurį UAB „Kristė“ 2019 m. balandžio 25 d. pardavė UAB „Harvest House“. Paskutinį metalo laužą, t. y. 55 410 kg UAB „Topada“ perdavė UAB „Kristė“ 2019 m. balandžio 29 d., o UAB „Kristė“ lygiai tą patį metalo laužo kiekį UAB „Harvest House“ pardavė 2019 m. gegužės 2 d. Įvykdžius sutartį, t. y. 2019 m. liepos mėn. UAB „Topada“ pastebėjo, kad metalo laužo pardavimas nebuvo įformintas jokia PVM sąskaita faktūra, todėl 2019 m. liepos 31 d. sutarties pagrindu pavėluotai buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. TO0001261.
Dėl skolos pagal 2014 m. sausio 15 d. paskolos sutartį
6. Po 2014 m. sausio 15 d. paskolos sutarties sudarymo UAB „Topada“ pervedė UAB „Kristė“ 100 000 Eur, banko mokėjime nurodydama paskirtį – paskola. UAB „Kristė“ pagal 2014 m. sausio 15 d. paskolos sutartį su UAB „Topada“ nėra tinkamai atsiskaičiusi, tad nėra pagrindo abejoti šio UAB „Topada“ turimo reikalavimo pagrįstumu.
Dėl skolos pagal 2014 m. rugpjūčio 13 d. paskolos sutartį
7. UAB „Topada“ yra pardavusi UAB „Nordea Finance Lithuania“ du jai nuosavybės teise priklausiusius ekskavatorius pagal 2014 m. rugpjūčio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TO0000801, kurioje kaip pardavimo suma buvo nurodyta 312 179,98 Lt, ir pagal 2014 m. rugpjūčio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TO0000802, kurioje kaip pardavimo suma buvo nurodyta 1 560 900,74 Lt. UAB „Nordea Finance Lithuania“ pagal 2014 m. rugpjūčio 13 d. lizingo sutartis Nr. 201400816 ir Nr. 201400818 pardavė tuos pačius ekskavatorius UAB „Kristė“ lygiai už tą pačią kainą, už kurią jie buvo įsigyti iš UAB „Topada“. Lizingo sutarties Nr. 201400816 mokėjimo sąlygų 3.1.1 papunktyje numatyta, kad „dalį prekių kainos – 632 164,79 Lt sumą – iki sutarties pasirašymo dienos UAB „Topada“ jau yra sumokėjusi lizingo gavėja“, o lizingo sutarties Nr. 201400818 mokėjimo sąlygų 3.1.1 papunktyje numatyta, jog „dalį prekių kainos – 126 432,90 Lt sumą – iki sutarties pasirašymo dienos UAB „Topada“ jau yra sumokėjusi lizingo gavėja“. UAB „Kristė“ nėra įvykdžiusi iš minėtų sutarčių 3.1.1 papunkčių kylančių reikalavimų, todėl šalių susitarimu prievolė, kilusi iš pirkimo–pardavimo sutarties, 2014 m. rugpjūčio 13 d. novacijos sutartimi buvo pakeista į paskolos sutartį. Atsižvelgiant į tai, UAB „Kristė“ vis dar yra skolinga UAB „Topada“ pagal 2014 m. rugpjūčio 13 d. sutartį, todėl UAB „Topada“ finansinis reikalavimas dėl 219 705,08 Eur sumos yra pagrįstas.
Dėl skolos pagal 2018 m. birželio 25 d. ir 2018 m. liepos 19 d. paskolos sutartis
8. Nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 25 d. negrąžintos sumos, kurios UAB „Topada“ buvo sumokėtos UAB „Kristė“, sudarė 214 750 Eur (56 250 Eur už 2016 m.; 35 500 Eur už 2017 m. ir 123 000 Eur nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 25 d.). Nuo 2018 m. birželio 25 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. UAB „Kristė“ grąžino UAB „Topada“ 100 300 Eur. Vadinasi, UAB „Kristė“ skolinga UAB „Topada“ iš viso 114 450 Eur. UAB „Topada“ 2018 m. gruodžio mėn. mokėjimais pervedė UAB „Kristė“ dar 29 900 Eur, todėl UAB „Kristė“, pasibaigus 2018 m., buvo skolinga UAB „Topada“ 144 350 Eur. Į šią sumą UAB „Topada“ suteiktos UAB „Kristė“ lėšos pagal 2018 m. birželio 25 d. ir 2018 m. liepos 19 d. paskolos sutartis įskaičiuotos nebuvo.
9. BUAB „Kristė“ nemokumo administratorė su pareiškėjos UAB „Topada“ prašymu dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo nesutiko, prašė jo netenkinti.
10. Nurodė, kad UAB „Topada“ pateikia skirtingas pagrindimo versijas arba jas interpretuoja taip, kad prisitaikytų prie atsakovės atsikirtimų, tačiau įtikinamų duomenų, pašalinančių abejones dėl finansinio reikalavimo pagrįstumo, nepateikia.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. birželio 17 d. nutartimi prašymą patenkino iš dalies ir patvirtino UAB „Topada“ antrosios eilės 130 247,10 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Kristė“ bankroto byloje, iš UAB „Topada“ priteisė BUAB „Kristė“ 408,25 Eur bylinėjimosi išlaidas, o iš BUAB „Kristė“ priteisė UAB „Topada“ 91,75 Eur bylinėjimosi išlaidas, jas išieškant iš bankroto proceso administravimui skirtų lėšų.
Dėl reikalavimo teisės į UAB „Kristė“ 48 951,90 Eur skolą pagal 2014 m. sausio 15 d. paskolos sutartį
12. Teismas nustatė, kad UAB „Topada“ ir UAB „Kristė“ 2014 m. sausio 15 d. pasirašė paskolos sutartį, pagal kurią UAB „Topada“ suteikė UAB „Kristė“ 100 000 Eur paskolą iki 2019 m. sausio 14 d. Remdamasis UAB „Topada“ 2014 m. sausio 15 d. Danske Bank A/S Lietuvos filialo sąskaitos išrašu teismas nustatė, kad UAB „Topada“ pervedė UAB „Kristė“ 100 000 Eur, nurodydama tai kaip paskolą. Nurodė, kad 2014 m. vasario 7 d. mokėjimo nurodymas Nr. 34 patvirtina, jog UAB „Kristė“ pervedė UAB „Topada“ 120 000 Eur, mokėjimo paskirtis – sąskaitos papildymas. Teismas pažymėjo, kad UAB „Topada“ nepateikė įrodymų, jog buvo kitas teisinis pagrindas UAB „Kristė“ pervesti šias pinigines lėšas, todėl sutiko su UAB „Kristė“, kad šis mokėjimo pavedimas reiškia paskolos UAB „Topada“ grąžinimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas prašymą priteisti 48 951,90 Eur skolą atmetė kaip nepagrįstą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnio 1 dalis).
13. Įvertinęs, kad skola pagal 2014 m. sausio 1 d. paskolos sutartį buvo grąžinta anksčiau nei po vieno mėnesio, teismas netenkino prašymo priteisti palūkanas nuo 2022 m. sausio 1 d.
Dėl reikalavimo teisės į UAB „Kristė“ 219 705,08 Eur skolą pagal 2014 m. rugpjūčio 13 d. paskolos sutartį
14. Teismas nustatė, kad šią reikalavimo teisę UAB „Topada“ įrodinėjo 2014 m. rugpjūčio 13 d. jos ir UAB „Kristė“ pasirašyta novacijos sutartimi, keičiant prievolės dalyką, kuria šalys patvirtino, jog UAB „Kristė“ yra skolinga UAB „Topada“ 219 705,07 Eur (758 597,69 Lt) pagal 2014 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 201400816 ir Nr. 201400818 bei įsipareigoja grąžinti skolą iki 2019 m. rugpjūčio 12 d., kiekvieną mėnesį skaičiuojant 6 proc. palūkanas. Tarp UAB „Topada“, UAB „Nordea Finance Lithuania“ ir UAB „Kristė“ 2014 m. rugpjūčio 13 d. buvo pasirašyta pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 201400816, pagal kurią UAB „Topada“ pardavė, o UAB „Nordea Finance Lithuania“ įsigijo vikšrinį ekskavatorių „Volvo“, kuris buvo perduotas naudoti UAB „Kristė“ pagal 2014 m. balandžio 2 d. finansinės nuomos sutartį Nr. 201400816. Pagal šios sutarties 3.1.1 papunktį, UAB „Topada“ ir UAB „Kristė“ patvirtino, kad 632 164,79 Lt yra gavusi prieš sutarties pasirašymą. Tarp UAB „Topada“, UAB „Nordea Finance Lithuania“ ir UAB „Kristė“ 2014 m. rugpjūčio 13 d. buvo pasirašyta dar viena pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 201400818, pagal kurią UAB „Topada“ pardavė, o UAB „Nordea Finance Lithuania“ įsigijo ekskavatorių „Case“, kuris buvo perduotas naudoti UAB „Kristė“ pagal 2014 m. balandžio 2 d. finansinės nuomos sutartį Nr. 201400818. Pagal šios sutarties 3.1.1 papunktį UAB „Topada“ ir UAB „Kristė“ patvirtino, kad 126 432,90 Lt yra gavusi prieš sutarties pasirašymą.
15. Teismas atkreipė dėmesį, kad posėdžio metu UAB „Topada“ ir UAB „Kristė“ vadovas T. D., aiškindamas prieštaravimus tarp pirkimo–pardavimo sutarčių 3.1.1 papunkčių ir novacijos sutarties nuostatų, skirtingų teismo posėdžių metu skirtingai aiškino UAB „Kristė“ galimo įsiskolinimo susidarymo aplinkybes – vieno teismo posėdžio metu teigė, kad UAB „Topada“ suteikė UAB „Kristė“ pinigines lėšas sumokėti avansui, kito teismo posėdžio metu teigė, jog pinigai UAB „Kristė“ iš UAB „Topada“ avansui sumokėti nebuvo suteikti, avansas UAB „Topada“ už ekskavatorius „Case“ ir „Volvo“ nebuvo sumokėtas, o sutartys su UAB „Nordea Finance Lithuania“ buvo sudarytos, nes UAB „Topada“ buvo reikalingos apyvartinės lėšos. Teismo vertinimu, tai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad UAB „Kristė“, kaip nurodyta sutarčių 3.1.1 papunkčiuose, buvo sumokėjusi avansą UAB „Topada“ iki sutarčių sudarymo. Šias aplinkybes iš dalies patvirtina ir byloje esantis 2014 m. vasario 25 d. 42 000 Eur mokėjimo nurodymas Nr. 353, skirtas UAB „Topada“.
16. Teismas pažymėjo, kad UAB „Topada“ ir UAB „Kristė“ buvo tarpusavyje susijusios įmonės, jų vadovas nuo 2018 m. balandžio 12 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo tas pats asmuo T. D., o UAB „Kristė“ akcininkė D. R.-Č. pagal 2022 m. gruodžio 30 d. priešpriešinių vienarūšių reikalavimo įskaitymo aktą buvo UAB „Topada“ vyriausioji buhalterė. Teismo sprendimu, įvertinus dar ir tai, kad novacijos sutartis nemokumo administratorei teismo nustatytu terminu nebuvo perduota ir, esant paminėtoms aplinkybėms, UAB „Topada“ 219 705,08 Eur finansinis reikalavimas (skola pagal 2014 m. rugpjūčio 13 d. paskolos sutartį) laikytinas nepagrįstu, todėl netvirtintinas.
17. Pripažinęs 219 705,08 Eur finansinį reikalavimą pagal 2014 m. rugpjūčio 13 d. paskolos sutartį nepagrįstu, teismas reikalavimo dėl palūkanų priteisimo pagal paminėtą paskolos sutartį taip pat netenkino.
Dėl 7 594,20 Eur skolos pagal 2018 m. gruodžio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TO0001235
18. Teismas nustatė, kad UAB „Topada“ 2018 m. gruodžio 3 d. pardavė UAB „Kristė“ automobilį MB S63 AMG 4 MATIC už 60 500 Eur, šiai sumai išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. TO0001235. Nėra ginčo dėl to, kad UAB „Kristė“ nepervedė UAB „Topada“ PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos, tačiau 2020 m. kovo 31 d. UAB „Kristė“ automobilį MB S63 AMG 4 MATIC ir automobilį MB GLE 350 už bendrą 66 500 Eur sumą pardavė UAB „Topada“ ir išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. KRI0000700. UAB „Topada“ nepateikė įrodymų, kad pervedė UAB „Kristė“ PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą sumą. Nustatęs, kad UAB „Topada“ nėra sumokėjusi pagal 2020 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. KRI0000700, teismas UAB „Topada“ prašymo dėl 7 594,20 Eur finansinio reikalavimo pagal 2018 m. gruodžio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TO0001235 patvirtinimo netenkino.
19. Teismas pažymėjo, kad į bylą tik 2025 m. gegužės 20 d. pateiktas UAB „Topada“ 2022 m. gruodžio 30 d. pranešimas dėl vienarūšio priešpriešinio reikalavimo įskaitymo kelia abejonių dėl jo surašymo datos, nes tiek 2018 m. gruodžio 3 d., tiek 2020 m. kovo 31 d. automobilių pirkimo–pardavimo sandorių sudarymo metu UAB „Topada“ ir UAB „Kristė“ vadovavo tas pats asmuo T. D., kuris UAB „Kristė“ vadovavo iki pat bankroto bylos iškėlimo, o UAB „Topada“ vadovauja iki šiol. Be to, pranešimas dėl vienarūšio priešpriešinio reikalavimo įskaitymo nebuvo pateiktas nemokumo administratoriui po bankroto bylos iškėlimo, nors tokią pareigą T. D., kaip UAB „Kristė“ vadovas, turėjo. Pranešimas dėl įskaitymo buvo pateiktas tik po to, kai BUAB „Kristė“ 2025 m. gegužės 12 d. atsiliepime į UAB „Topada“ prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo nurodė, kad nėra duomenų apie priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą.
Dėl 130 247,10 Eur skolos pagal 2019 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TO0001261
20. Teismas nustatė, kad UAB „Topada“ reikalavimo teisę į UAB „Kristė“ 130 247,10 Eur skolą pagal 2019 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TO0001261 įrodinėjo 2019 m. kovo 4 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, kurią tiek UAB „Topada“, tiek UAB „Kristė“ vardu pasirašė tas pats asmuo T. D., 2019 m. gegužės 2 d. laivo „Euro Trans“ metalo laužo perdavimo atliekų tvarkytojui ataskaita, UAB „Kristė“ už juodojo metalo laužą UAB „Harvest House“ išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis. Teismas atkreipė dėmesį, kad, nors BUAB „Kristė“ nesutinka su šia reikalavimo dalimi, teigdama, jog UAB „Topada“ PVM sąskaitą faktūrą UAB „Kristė“ išrašė tada, kai UAB „Kristė“ metalo laužą buvo pardavusi UAB „Harvest House“, be to, nėra metalo laužo priėmimo–perdavimo aktų, pasirašytų tarp UAB „Topada“ ir UAB „Kristė“, tačiau, teismo vertinimu, nesant nuginčytai 2019 m. kovo 4 d. UAB „Topada“ ir UAB „Kristė“ pirkimo–pardavimo sutarčiai, taip pat įrodymų, kad UAB „Kristė“ pardavė iš kitur įsigytą metalo laužą, UAB „Topada“ reikalavimo dalis dėl 120 975,40 Eur (be PVM) už parduotą metalo laužą yra pagrįsta (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
21. Teismas, remdamasis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatė, kad UAB „Kristė“ priklausė laivai „Amigo“ ir „Perkūnas“. Teismas nurodė, kad rašytiniai įrodymai (UAB „Kamineros krovinių terminalas“ PVM sąskaitos faktūros, 2019 m. kovo 31 d. UAB „Topada“ ir UAB „Kristė“ paslaugų perpardavimo aktas) patvirtina, jog už elektros prijungimą, infrastruktūros naudojimą, geriamojo vandens prijungimą UAB „Kristė“ laivams „Perkūnas“ ir „Amigo“ UAB „Kamineros krovinių terminalas“ išrašė sąskaitas faktūras, todėl UAB „Topada“ turi reikalavimo teisę į 7 662,56 Eur be PVM (9 271,70 Eur su PVM) UAB „Kristė“ skolą. Atsižvelgdamas į tai, teismas tenkino UAB „Topada“ 130 247,10 Eur finansinio reikalavimo dalį pagal 2019 m. liepos 31 d. sąskaitą faktūrą Nr. TO0001261 (120 975,40 Eur + 9 271,70 Eur).
Dėl 3 369,86 Eur skolos pagal 2018 m. birželio 25 d. paskolos sutartį ir 11 457,53 Eur skolos pagal 2018 m. liepos 19 d. paskolos sutartį
22. Teismas nustatė, kad UAB „Topada“ ir UAB „Kristė“ 2018 m. birželio 25 d. pasirašė paskolos sutartį, pagal kurią UAB „Topada“ suteikė UAB „Kristė“ 50 000 Eur paskolą iki 2023 m. birželio 24 d. Nurodė, kad akcinės bendrovės (toliau – AB) „Swedbank“ sąskaitos išrašas pavirtina, jog UAB „Topada“ 2018 m. birželio 25 d. pervedė UAB „Kristė“ 50 000 Eur, mokėjimo paskirtis – paskola.
23. Teismas nustatė, kad UAB „Topada“ ir UAB „Kristė“ 2018 m. liepos 19 d. pasirašė paskolos sutartį, pagal kurią UAB „Topada“ suteikė UAB „Kristė“ 170 000 Eur paskolą iki 2023 m. liepos 19 d. UAB „Topada“ 2018 m. liepos 19 d. mokėjimo nurodymas Nr. 3 ir UAB „Kristė“ sąskaitos išrašas pavirtina, kad UAB „Topada“ pervedė UAB „Kristė“ 50 000 Eur ir 120 000 Eur, abiejų mokėjimo paskirtis – paskola. Pateiktas UAB „Kristė“ banko sąskaitos išrašas ir mokėjimo pavedimų kopijos patvirtina, kad UAB „Kristė“ po paskolų suteikimo pervedė UAB „Topada“ sumas, mokėjimo pavedimuose nurodydama kaip „grąžinimas“: 2018 m. rugpjūčio 7 d. – 2 000 Eur, 2018 m. rugpjūčio 13 d. – 2 500 Eur ir 4 000 Eur, 2018 m. rugsėjo 5 d. – 2 500 Eur, 2018 m. rugsėjo 6 d. – 1 000 Eur, 2018 m. rugsėjo 7 d. – 1 000 Eur, 2018 m. rugsėjo 24 d. – 10 000 Eur, 2018 m. rugsėjo 25 d. – 1 500 Eur ir 5 000 Eur, 2018 m. rugsėjo 28 d. – 10 000 Eur, 2018 m. spalio 2 d. – 3 000 Eur, 2018 m. spalio 5 d. – 2 000 Eur, 2018 m. spalio 8 d. – 3 000 Eur, 2018 m. spalio 12 d. – 10 000 Eur, 2018 m. spalio 15 d. – 500 Eur ir 3 100 Eur, 2018 m. spalio 16 d. – 11 000 Eur, 2018 m. spalio 17 d. – 1 800 Eur, 2018 m. lapkričio 19 d. – 400 Eur ir 2 000 Eur, 2018 m. lapkričio 22 d. – 5 000 Eur, 2018 m. gruodžio 4 d. – 2 000 Eur, 2018 m. gruodžio 6 d. – 1 000 Eur, 2019 m. balandžio 26 d. – 42 000 Eur, 2019 m. balandžio 26 d. – 88 000 Eur, 2019 m. lapkričio 14 d. – 8 000 Eur, iš viso laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 7 d. iki 2019 m. lapkričio 14 d. grąžino UAB „Topada“ 238 500 Eur. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo prie išvados, kad skola UAB „Topada“ pagal 2018 m. birželio 25 d. ir 2018 m. liepos 19 d. paskolų sutartis yra grąžinta, todėl UAB „Topada“ prašymo patvirtinti finansinį reikalavimą pagal paminėtas paskolos sutartis netenkino.
24. Konstatavęs, kad skolos pagal 2018 m. birželio 25 d. ir 2018 m. liepos 19 d. paskolos sutartis buvo grąžintos, teismas netenkino ir prašymo priteisti palūkanas nuo 2022 m. sausio 1 d.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. Teismas nustatė, kad BUAB „Kristė“ nemokumo administratorė pateikė prašymą priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą teisme. Konstatavo, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma laikytina pagrįsta, tačiau įvertinęs tai, kad atmesta 81,65 proc. kreditorės finansinio reikalavimo, teismas priteisė nemokumo administratorei 408,25 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
26. Teismas nustatė, kad UAB „Topada“ pateikė prašymą dėl 6 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Įvertinęs tai, kad atstovavimo sutartis buvo sudaryta tik 2025 m. gegužės 27 d., buvo pateiktas tik vienas procesinis dokumentas – 2025 m. gegužės 29 d. rašytiniai paaiškinimai, dalyvauta tik viename 2025 m. birželio 10 d. dviejų valandų trukmės teismo posėdyje, teismas, vadovaudamasis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.16, 8.19 papunkčiais, pripažino, jog išlaidos teisinei pagalbai apmokėti viršija rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokestį. Pripažino, kad Rekomendacijų maksimalaus dydžio neviršijančiomis laikytinos tik 1 401,54 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ne kartą teismo posėdžiai buvo atidedami tam, kad kreditorė pateiktų rašytinius įrodymus, kurių nepateikė nemokumo administratorei, į tai, kad kreditorės vadovui už neatvykimą buvo paskirta teismo nuobauda, paaiškinimas dėl finansinio reikalavimo buvo teikiamas ne kartą, o prašymas nagrinėjamas nemokumo byloje, pagrįstomis pripažintino tik 500 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Be to, įvertinęs dar ir tai, kad buvo patenkinta tik 18,35 proc. finansinio reikalavimo, teismas iš UAB „Kristė“ kreditorei UAB „Topada“ priteisė 91,75 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
27. Pareiškėja UAB „Topada“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 17 d. nutartį ir tenkinti jos pareiškimą dėl 709 956,28 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovės BUAB „Kristė“ bankroto byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
27.1. Pagal 2014 m. sausio 15 d. paskolos sutartį pareiškėja suteikė atsakovei 100 000 Eur dydžio paskolą iki 2019 m. sausio 14 d. Neneigia, kad atsakovė 2014 m. vasario 7 d. pervedė į pareiškėjos sąskaitą 120 000 Eur, o 2014 m. vasario 25 d. – 42 000 Eur, tačiau šios sumos nėra niekaip susijusios su 2014 m. sausio 15 d. suteiktos paskolos grąžinimu, kaip tai nurodyta skundžiamoje nutartyje. Tarp pareiškėjos ir atsakovės nuolat vyko intensyvus piniginių lėšų judėjimas, todėl bet koks po paskolos suteikimo atsakovės atliktas mokėjimo pavedimas pareiškėjai negali būti užskaitomas kaip paskolos grąžinimas. Teismas į šias aplinkybes visiškai nesigilino ir pavedimus, kurių paskirtyje aiškiai nurodyta „sąskaitos papildymas“, o net ne „paskolos grąžinimas“, nepagrįstai pripažino, kaip paskolos grąžinimo faktą. Be to, skundžiamoje nutartyje teismas laikė, kad atsakovės 2014 m. vasario 25 d. atliktas 42 000 Eur mokėjimas pareiškėjai yra vienas iš tinkamą atsiskaitymą pagal 2014 m. sausio 15 d. paskolos sutartį patvirtinančių mokėjimų, tačiau lygiai tas pats mokėjimas laikomas tinkamu atsiskaitymu ir pagal 2014 m. rugpjūčio 13 d. paskolos sutartį. Taigi skundžiamoje nutartyje tas pats mokėjimas yra pripažįstamas kaip tenkinantis du skirtingais pagrindais kilusius pareiškėjos finansinius reikalavimus.
27.2. Pagal pareiškėjos ir atsakovės 2014 m. rugpjūčio 13 d. sudarytą novacijos sutartį, keičiant prievolės dalyką, priešingai nei konstatuota skundžiamoje nutartyje, atsakovė yra skolinga pareiškėjai 219 705,07 Eur (758 597,69 Lt). Šis reikalavimas kilo atsakovei neatsiskaičius su pareiškėja 2014 m. rugpjūčio 13 d. lizingo sutarčių Nr. 201400816 ir Nr. 201400818 pagrindu. Byloje nėra jokių pinigų sumokėjimą patvirtinančių įrodymų. Vien tai, kad pareiškėjos atstovo nurodyti argumentai teismui galėjo skambėti prieštaringai, savaime nesuponuoja, jog mokėjimas iš tiesų buvo atliktas, nesant jokių tokį mokėjimo faktą patvirtinančių įrodymų. Aplinkybė, kad novacijos sutartis, kurios pagrindu kildinamas pareiškėjos finansinis reikalavimas, nemokumo administratorei nustatytu terminu nebuvo perduota, savaime taip pat negali būti laikoma kaip įrodanti iš tokios sutarties kylančio finansinio reikalavimo nepagrįstumą. Vykdydama susitarimą, UAB „Nordea Finance Lithuania“ 2014 m. rugsėjo 15 d. mokėjimo pavedimu sumokėjo pareiškėjai 1 114 483,03 Lt, tuo tarpu atsakovė savo įsipareigojimų pagal pirkimo–pardavimo sutarčių 3.1.1 papunkčius neįvykdė.
27.3. Nepagrįstas teismo sprendimas netenkinti finansinio reikalavimo dalies dėl 7 594,20 Eur skolos pagal 2018 m. gruodžio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TO0001235. Tai, kad į bylą nebuvo pateiktas buhalterinis įrašas negali savaime paneigti pareiškėjos turimo finansinio reikalavimo pagrįstumo, nes, atsižvelgiant į atsakovės tuo metu turėtas skolas pareiškėjai, bei nepaneigtą pareiškėjos teisę atlikti jos turėtos skolos atsakovei padengimą, tokio dokumento byloje nebuvimas negali būti laikomas esminiu bei nulemiančiu pareiškėjos reikalavimo teisės nepagrįstumą. Atsakovės pareiškėjai negrąžinta suma 2019 m. pabaigoje buvo 67 550 Eur. Pareiškėja nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d. pervedė atsakovei 14 400 Eur, mokėjimo paskirtimi „Pervedimas“. Savo ruožtu atsakovė tuo pačiu laikotarpiu pervedė pareiškėjai 2 280 Eur, mokėjimo paskirtimi „Pervedimas“. Kai atsakovės negrąžinta suma pasiekė 79 670 Eur, ji buvo fiksuota buhalterinėje apskaitoje išankstinių apmokėjimų sąskaitoje. Remiantis tuo, kuomet 2020 m. kovo 31 d. buvo gauta PVM sąskaita faktūra Nr. KRI0000700, kurioje buvo nurodyta 66 500 Eur suma, buvo padarytas buhalterinis įrašas, kuriuo išankstinis apmokėjimas, fiksuotas buhalterinėje apskaitoje, buvo padengtas transporto priemonių pirkimu pagal šią sąskaitą faktūrą, padengiant pareiškėjos turimą skolą atsakovei. Dėl to buvo atliktas vienarūšio priešpriešinio reikalavimo įskaitymas, kuriuo pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. TO0001235 turėta atsakovės skola pareiškėjai 52 905,80 Eur apimtimi buvo įskaityta. Liko 7 594,20 Eur, kurių atsakovė pareiškėjai nėra grąžinusi iki šiol. Tai, kad įskaitymo dokumentas nebuvo pateiktas nemokumo administratorei po nemokumo bylos iškėlimo ir faktas, jog tiek pareiškėjos, tiek atsakovės direktorius buvo tas pats asmuo, nepaneigia šiame dokumente esančios informacijos tikrumo fakto.
27.4. Nepaisant to, kad bylos nagrinėjimo metu pareiškėja aiškiai ir nedviprasmiškai pagrindė, jog atsakovės po 2018 m. birželio 25 d. ir 2018 m. liepos 19 d. paskolų gavimo atlikti mokėjimo pavedimai pareiškėjai, remiantis teisės aktais, yra laikomi senesnių skolų grąžinimu, buvo padaryta išvada, jog atsakovė skolas pagal paminėtas paskolos sutartis pareiškėjai yra grąžinusi. Dar iki 2018 m. birželio 25 d. ir 2018 m. liepos 19 d. paskolos sutarčių sudarymo atsakovė buvo skolinga pareiškėjai 214 750 Eur. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.55 straipsnio normomis, nuo 2018 m. rugpjūčio 7 d. iki 2019 m. lapkričio 14 d. atsakovės pareiškėjai grąžinta 238 500 Eur suma negali būti laikoma niekuo kitu kaip tik dar iki 2018 m. birželio 25 d. ir 2018 m. liepos 19 d. paskolos sutarčių susidariusios paskolos grąžinimu ir pagrindo teigti priešingai nėra. Atlikdama šiuos mokėjimo pavedimus atsakovė konkrečiai nenurodė, kad lėšos yra mokamos pagal paminėtas paskolos sutartis. Paskolų grąžinimo terminai tuo metu dar nebuvo suėję.
27.5. Nepatenkinus pareiškėjos finansinio reikalavimo visiškai, atitinkamai, neteisingai buvo paskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos. Nepagrįsta teismo išvada, kad iš pareiškėjos prašytų priteisti jos patirtų 6 500 Eur bylinėjimosi išlaidų pagrįstomis laikytinos tik 1 401,54 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti. Į bylą buvo teikti išsamūs rašytiniai paaiškinimai, kurie pateikti atlikus išsamų byloje esančios medžiagos teisinį vertinimą, tai, atsižvelgiant į byloje esančių dokumentų kiekį, pareikalavo didelių laiko sąnaudų. Be to, po atstovavimo sutarties pasirašymo buvo dalyvauta ilgos trukmės (kelių valandų) teismo posėdyje, kuriame buvo detaliai ir aiškiai išdėstytos visos su pareiškėjos turimo reikalavimo pagrįstumu susijusios aplinkybės, išsamiai atsakyta į byloje dalyvavusių asmenų užduotus klausimus.
27.6. Byloje egzistavo pagrindas nukrypti nuo CPK numatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos. Pagrindą nukrypti nuo įprastų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių sudaro atsakovės netinkamas procesinis elgesys. Atsakovės veiksmai lėmė ginčą dalyje, kurio, esant atsakovės nemokumo administratorės deramam elgesiui, galėjo iš viso nebūti. Atsakovės nemokumo administratorės nepripažinimas, kad pareiškėjos 130 247,10 Eur dydžio finansinis reikalavimas (reikalavimas, patvirtintas skundžiama nutartimi) yra pagrįstas, yra akivaizdžiai netinkamas procesinis elgesys, sudarantis pagrindą nukrypti nuo įprastos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos.
27.7. Nemokumo bylose teismas turi būti aktyvus ir surinkti visus įmanomus įrodymus. To teismas nepadarė. Į bylą papildomai teikia buvusios atsakovės finansininkės D. R.-Č. (atsakovės finansininkė iki 2023 m. balandžio 25 d.) pasirašytas pareiškėjos ir atsakovės 2013 m. sausio 1 d. – 2023 m. balandžio 25 d. pinigų apyvartas, patvirtinančias visų pareiškėjos atsakovei suteiktų paskolų buvimą bei jų negrąžinimo faktą, taip pat pareiškėjos ir UAB „Nordea Finance Lithuania“ 2014 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. pinigų apyvartas, patvirtinančias atsiskaitymą pagal lizingo sutartis Nr. 201400816 ir Nr. 201400818, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl pareiškėjos reikalavimo teisės, kilusios 2014 m. rugpjūčio 13 d. paskolos sutarties pagrindu, pagrįstumo. Pasirašytos pinigų apyvartos gautos tik dabar, jų pateikti anksčiau pareiškėja objektyviai negalėjo.
28. Atsakovė BUAB „Kristė“ pateikė atsiliepimą, prašydama atskirąjį skundą atmesti, priteisti 600 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
28.1. Nepagrįsti skundo argumentai, kad atsakovė yra skolinga pagal 2014 m. sausio 15 d. paskolos sutartį 48 951,90 Eur. Teiginys, kad atsakovė neva buvo skolinga pareiškėjai paskolos suteikimo metu ne tik pagal 2014 m. sausio 15 d. paskolos sutartį, yra neįrodytas. Pareiškėjos reikalavimo pagrindo nesudarė aplinkybės, kuriomis ji būtų grindusi skolos atsiradimą dar iki 2014 m. sausio 15 d. paskolos sutarties pasirašymo. Po 2014 m. sausio 15 d. 100 000 Eur paskolos pervedimo, atsakovė jau 2014 m. vasario 1 d. inicijavo 150 000 Eur mokėjimą pareiškėjai, kaip paskolos grąžinimą. Vėlesni po paskolos suteikimo atsakovės mokėjimai pareiškėjai, kai nėra nustatyta, kad atsakovė turėjo dar ir kitų prievolių, pagal kurias jai taip pat reikėjo atlikti mokėjimus, teismo pagrįstai kvalifikuoti kaip paskolos grąžinimas.
28.2. Pareiškėjos skundo argumentai, kad atsakovė neatsiskaitė 2014 m. rugpjūčio 13 d. lizingo sutarčių Nr. 201400816 ir Nr. 201400818 pagrindu ir neva dėl to atsakovė liko skoloje 219 705,07 Eur pagal 2014 m. rugpjūčio 13 d. novacijos sutartį yra teisiškai nepagrįsti. Atsakovė tiesioginių pirkimo–pardavimo teisinių santykių dėl transporto priemonių – naudoto vikšrinio ekskavatoriaus Case CX800B ir naudoto vikšrinio ekskavatoriaus Volvo EC700 (toliau – ekskavatoriai), neturėjo, šiuos ekskavatorius atsakovė įsigijo iš UAB „Nordea Finance Lithuania“. 2014 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 201400816 3.1.1 papunktyje aiškiai nurodyta, kad dalį prekių kainos – 632 164,79 Lt – iki sutarties pasirašymo dienos pardavėjui (UAB „Topada“) jau yra sumokėjęs lizingo gavėjas (UAB „Kristė“). Analogiška nuostata yra ir 2014 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 201400818 3.1.1 papunktyje. Atsižvelgiant į tai, laikytina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja pati patvirtino, jog 632 164,79 Lt ir 126 432,90 Lt yra gavusi prieš sutarčių pasirašymą, todėl atsakovė nėra skolinga šių sumų pareiškėjai. Novacijos susitarimu nebuvo suteikta jokia paskola, nes paskolos sutarčiai sudaryti būtinas realus pinigų perdavimas. Susitarimo 5.1 papunktyje pateikti pareiškimai, kad pareiškėja perduoda pinigus, o atsakovė priima ir įsipareigoja grąžinti, nepatvirtina paskolos prievolės atsiradimo. Vadovaujantis CK 6.141 straipsnio 3 dalimi, novacija galima tik tais atvejais, kai galioja ankstesnė prievolė. Pareiškėja nepateikė jokių ankstesnės prievolės galiojimo įrodymų. Priešingai, pareiškėja patvirtino, kad dalį prekių kainos gavo iš atsakovės ir kad prievolė yra įvykdyta, todėl prievolė, kurią būtų galima pakeisti kita prievole, neegzistavo.
28.3. Pareiškėja neįrodė, kad atsakovė yra likusi skoloje už transporto priemonę MB S 63 AMG 4 MATIC. Bylos nagrinėjimo metu aiškiai nustatyta, kad būdamas abiejų šalių (pareiškėjos ir atsakovės) vadovu, T. D. naudojosi šia transporto priemone. Pirkimo–pardavimo sandorių metu už transporto priemonę nemokėjo nei atsakovė pareiškėjai, nei vėliau pareiškėja atsakovei, atpirkusi transporto priemonę. Šalių tarpusavio santykiuose transporto priemonė tapo ne realiu pirkimo–pardavimo objektu, o buhalterine atsiskaitymo priemone, kurios duomenimis manipuliuojant norima įrodyti, kad atsakovė, grąžinusi pareiškėjai tiek pačią transporto priemonę, tiek papildomai kitą transporto priemonę, vis tiek yra likusi skolinga. Taigi atsakovė negali būti laikoma skolinga pagal 2018 m. gruodžio 3 d. sąskaitą faktūrą Nr. TO0001235 už parduotą transporto priemonę. Be to, priešpriešinių reikalavimų įskaitymo pareiškimas pateiktas tik bylos nagrinėjimo metu, pačių užskaitytų skolų teisinis pagrindas nėra atskleistas, todėl nėra nustatyta, kad atsakovė buvo skolinga pareiškėjai.
28.4. Pagal atsakovės banko sąskaitų duomenis neabejotinai nustatyta, kad 2018 m. birželio 25 d. pareiškėja pervedė atsakovei 50 000 Eur, banko mokėjime nurodydama paskirtį „Paskola“, taip pat nustatyta, jog 2018 m. liepos 19 d. pareiškėja pervedė atsakovei 50 000 Eur ir 120 000 Eur, mokėjimo pavedime nurodydama „Paskola“. Tuo pačiu nustatyta ir tai, kad atsakovė mokėjimo pavedimais pareiškėjai mokėjo pinigų sumas, nurodydama mokėjimo pavedime „Grąžinimas“. Iš karto po paskolos suteikimo atsakovė dalimis grąžino pareiškėjai šias pinigų sumas: 2018 m. – 102 300 Eur, 2019 m. – 136 000 Eur. Atsakovės mokėjimų kvalifikuoti kitaip, nei paskolos grąžinimo pagal nemokumo administratoriui perduotus dokumentus nėra pagrindo. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kokie mokėjimai vyko 2016, 2017 m. ir koks šių mokėjimų balansas nėra aktualūs sprendžiant pareiškėjos finansinį reikalavimą, nes šių aplinkybių pagrindu pareiškėja reikalavimų negrindė.
28.5. Nesutinka su prašymu dėl papildomų įrodymų prijungimo. Pinigų apyvartos žiniaraščiai yra išvestiniai tam tikrų duomenų dokumentai, kurie tiesiogiai nepagrindžia finansinio reikalavimo. Pareiškėjai buvo sudarytos galimybės pateikti reikalavimą pagrindžiančius įrodymus laiku, tačiau ji to nepadarė.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
29. Atskirųjų skundų nagrinėjimui taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirojo skundo ribos.
30. Apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 17 d. nutarties dalies, kuria netenkintas UAB „Topada“ prašymas patvirtinti jos finansinį reikalavimą BUAB „Kristė“ nemokumo byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl papildomų rašytinių įrodymų priėmimo
31. Pareiškėja UAB „Topada“, pateikusi atskirąjį skundą, prašė priimti papildomus rašytinius įrodymus – vyr. finansininkės D. R.-Č. pasirašytas UAB „Topada“ ir UAB „Kristė“ 2013 m. sausio 1 d. – 2023 m. balandžio 25 d. pinigų apyvartas, patvirtinančias visų pareiškėjos atsakovei suteiktų paskolų buvimą bei jų negrąžinimo faktą, bei UAB „Topada“ ir UAB „Nordea Finance Lithuania“ 2014 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. pinigų apyvartas, patvirtinančias atsiskaitymą pagal lizingo sutartis Nr. 201400816 ir Nr. 201400818.
32. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
33. Dėl šios teisės normos taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas; 2023 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-823/2023, 88 punktas).
34. Kita vertus, draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimas yra šio teismo diskrecija, kurią įgyvendindamas teismas visų pirma turi patikrinti, ar egzistuoja sąlygos, kurioms esant pagal CPK 314 straipsnį nauji įrodymai gali būti priimami: pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020, 44 punktas). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas). Tai, ar būtinybė pateikti naujus įrodymus atsirado vėliau, yra vertinamoji sąlyga, kurios egzistavimą visų pirma turi motyvuotai pagrįsti naujus įrodymus teikiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 45 punktas).
35. Taigi naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas, o asmuo, siekdamas pasinaudoti CPK 314 straipsnyje įtvirtinta išimtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti atitinkamą prašymą ir jį pagrįsti ne deklaratyviais, o iš tiesų svariais argumentais, dėl ko jam turėtų būti taikytina ši išimtis iš bendrosios taisyklės.
36. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju apeliantė nepagrindė būtinybės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme.
37. Visų pirma, apeliantės teikiami nauji įrodymai, atsižvelgiant į jų sudarymo datą, egzistavo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl jie ne tik galėjo, bet ir turėjo būti pateikti teismui laiku. Jokių įtikinamų argumentų, kodėl būtinybė teikti dokumentus kilo tik apeliacinės instancijos teisme, apeliantė nenurodė. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad nemokumo bylose vyraujantis viešasis interesas suponuoja pareigą teismui būti aktyviam ir surinkti visus įmanomus įrodymus, tačiau pažymėtina, kad aktyvaus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2013; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2015). Taigi viešojo intereso egzistavimas ir aktyvaus teismo vaidmuo nemokumo bylose nepaneigia šalies pareigos visus įrodymus pateikti teismui laiku. Antra, kaip patvirtinta bylos duomenys, pirmosios instancijos teismas ne kartą buvo atidėjęs bylos nagrinėjimą vien tam, kad suteiktų galimybę pareiškėjai pateikti papildomus įrodymus. Nepaisant to, pareiškėja įrodymų, kuriuos teikia apeliacinės instancijos teismui, pirmosios instancijos teismui neteikė. Trečia, apeliantės prašomi priimti pinigų apyvartų žiniaraščiai yra tik išvestiniai dokumentai, kuriuose atspindimų duomenų teisingumas galėtų būti patikrintas tik esant pirminiams apskaitos dokumentams (sutartims, sąskaitoms faktūroms, bankinių pavedimų išrašams ir pan.), tiesiogiai pagrindžiantiems prašomą patvirtinti finansinį reikalavimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tokius byloje esančius pirminius apskaitos dokumentus išsamiai įvertino ir, remdamasis jais, priėmė skundžiamą nutartį, todėl apeliantės papildomai teikiami pinigų apyvartos žiniaraščiai, kaip išvestiniai dokumentai, teisėjų kolegijos sprendimu, savaime negalėtų nulemti faktinių aplinkybių ir pirmosios instancijos teismo išvadų, jog apeliantė neįrodė prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo dalies pagrįstumo, vertinimo kitaip.
38. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atsisako priimti apeliantės papildomus rašytinius įrodymus, kaip teikiamus ne laiku ir neturinčius esminės reikšmės skundžiamos nutarties dalies teisėtumui ir pagrįstumui.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo
39. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo. JANĮ 42 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas.
40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuota nuostata, kad kreditoriaus reikalavimui nesant patvirtintam įsiteisėjusiu teismo sprendimu, bankroto byloje pareikštas kreditoriaus reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų reiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011).
41. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-435-910/2022). Ar kreditoriaus reiškiamas reikalavimas pagrįstas, teismas nusprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas būtent kreditoriaus nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).
42. Nagrinėjamoje byloje UAB „Topada“ prašė patvirtinti jos 709 956,28 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Kristė“ nemokumo byloje. Nors atskiruoju skundu yra prašoma panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartį, tačiau pažymėtina, kad apeliantė iš esmės neginčija skundžiamos nutarties dalies, kuria buvo patenkintas jos prašymas dėl 130 247,10 Eur skolos pagal 2019 m. liepos 31 d. sąskaitą faktūrą Nr. TO0001261 patvirtinimo. Atsižvelgdama į tai, toliau teisėjų kolegija vertina ir pasisako tik dėl tos skundžiamos nutarties dalies, kuria buvo netenkintas apeliantės finansinis reikalavimas, kurį sudarė 48 951,90 Eur skola ir 9 389,35 Eur palūkanos nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 10 d. pagal 2014 m. sausio 15 d. paskolos sutartį, 219 705,08 Eur skola ir 35 512,98 Eur palūkanos nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 10 d. pagal 2014 m. rugpjūčio 13 d. paskolos sutartį, 50 000 Eur skola ir 3 369,86 Eur palūkanos nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 10 d. pagal 2018 m. birželio 25 d. paskolos sutartį, 170 000 Eur skola ir 11 457,53 Eur palūkanos nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 10 d. pagal 2018 m. liepos 19 d. paskolos sutartį, 7 594,20 Eur skola pagal 2018 m. gruodžio 3 d. sąskaitą faktūrą Nr. TO0001235 ir 23 722,28 Eur skola pagal 2022 m. birželio 1 d. sąskaitą faktūrą Nr. TO0001382 (pastarąją skolą sudaro paskaičiuotos palūkanos už 2021 m. pagal 2014 m. sausio 15 d., 2014 m. rugpjūčio 13 d., 2018 m. birželio 25 d. ir 2018 m. liepos 19 d. paskolos sutartis).
Dėl reikalavimo teisės į UAB „Kristė“ 48 951,90 Eur skolą ir palūkanas pagal 2014 m. sausio 15 d. paskolos sutartį
43. Nustatyta, kad UAB „Topada“ ir UAB „Kristė“ 2014 m. sausio 15 d. pasirašė paskolos sutartį, pagal kurią UAB „Topada“ suteikė UAB „Kristė“ 100 000 Eur paskolą iki 2019 m. sausio 14 d. Byloje esantis Danske Bank sąskaitos išrašas patvirtina, kad UAB „Topada“ tą pačią dieną (2014 m. sausio 15 d.) pervedė atsakovei UAB „Kristė“ paskolos sutartyje nurodytą sumą – 100 000 Eur. Bylos duomenys – 2014 m. vasario 7 d. mokėjimo nurodymas Nr. 34 – patvirtina, kad UAB „Kristė“ pervedė apeliantei 120 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „sąskaitos papildymas“. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs, kad egzistavo kitas teisinis pagrindas atsakovei pervesti šias pinigines lėšas, konstatavo, jog 2014 m. vasario 7 d. mokėjimo pavedimas reiškia paskolos UAB „Topada“ grąžinimą, todėl pareiškėjos finansinio reikalavimo dalį dėl negrąžintos paskolos ir palūkanų pagal 2014 m. sausio 15 d. paskolos sutartį atmetė.
44. Apeliantė, nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, kad 120 000 Eur sumos pervedimas 2014 m. vasario 7 d. nebuvo susijęs su 2014 m. sausio 15 d. suteiktos paskolos grąžinimu, nes tarp pareiškėjos ir atsakovės nuolat vyko intensyvus piniginių lėšų judėjimas, be to, mokėjimo paskirtyje nebuvo nurodyta, jog tai paskolos grąžinimas.
45. Teisėjų kolegija pažymi, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, todėl sutinka, jog prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti įvairių teisinių santykių pagrindu, t. y. ne tik skolos grąžinimui, bet ir atsiskaitymui už suteiktas paslaugas, patiektas prekes ir kt. Kai lėšų mokėjimo paskirtis, kaip kad šiuo atveju, aiškiai ir konkrečiai neįvardijama, o apsiribojama tik abstrakčiais nurodymais, jog tai „sąskaitos papildymas“, „pervedimas“ ir pan. bei kilus ginčui tarp šalių, tai savaime nėra akivaizdus faktas, ar yra grąžinamas paskolos dalykas, ar mokėjimai atliekami kitais pagrindais. Tokiu atveju teismas, vadovaudamasis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, turi nustatyti atlikto mokėjimo paskirtį.
46. Nagrinėjamu atveju apeliantė, išskyrus deklaratyvius teiginius, priešingų įrodymų, kad 2014 m. vasario 7 d. atsakovės sumokėta 120 000 Eur suma buvo skirta ne 2014 m. sausio 15 d. paskolos grąžinimui, o kitų atsakovės tuo metu turėtų įsipareigojimų, pagal kuriuos taip pat reikėjo atlikti mokėjimus, dengimui, nepateikė (CPK 178 straipsnis).
47. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad kreditoriaus finansinis reikalavimas nemokumo byloje gali būti tvirtinamas tik tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas; 2025 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-1075/2025, 27 punktas).
48. Teisėjų kolegija, įvertinusi prieš tai aptartus byloje esančius duomenis ir tai, kad apeliantė neįrodė, jog tuo metu egzistavo kitas teisinis pagrindas UAB „Kristė“ pervesti pinigines lėšas UAB „Topada“, pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėja neįrodė, jog atsakovė negrąžino paskolos bei paskaičiuotų palūkanų pagal 2014 m. sausio 15 d. paskolos sutartį ir kad atsakovės 2014 m. vasario 7 d. atliktas mokėjimas nebuvo skirtas paskolos grąžinimui.
Dėl reikalavimo teisės į UAB „Kristė“ 219 705,08 Eur skolą ir palūkanas pagal 2014 m. rugpjūčio 13 d. paskolos sutartį
49. Ginčas byloje kilo ir dėl atsakovės 219 705,08 Eur skolos apeliantei pagal 2014 m. rugpjūčio 13 d. novacijos sutartį keičiant prievolės dalyką (paskolos sutartį).
50. Nustatyta, kad UAB „Topada“ ir UAB „Kristė“ 2014 m. rugpjūčio 13 d. pasirašė novacijos sutartį keičiant prievolės dalyką (paskolos sutartį), pagal kurią šios sutarties šalys patvirtino, jog UAB „Kristė“ skolinga UAB „Topada“ 219 705,08 Eur (758 597,69 Lt) pagal 2014 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 201400816 ir Nr. 201400818 (novacijos sutarties 1 punktas); skola pagal pirkimo–pardavimo sutartis keičiama į paskolos sutartį (novacijos sutarties 2 punktas); šalims įsigalioja paskolos sutartis (novacijos sutarties 3 punktas), pagal kurią UAB „Topada“ suteikia UAB „Kristė“ 219 705,08 Eur (758 597,69 Lt) paskolą iki 2019 m. rugpjūčio 12 d., kiekvieną mėnesį skaičiuojant 6 proc. palūkanas (novacijos sutarties 5.1, 5.2, 5.3 papunkčiai).
51. Apeliantės teigimu, atsakovė neįvykdė savo įsipareigojimų pagal 2014 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo–pardavimo sutarčių Nr. 201400816 ir Nr. 201400818 mokėjimo sąlygų 3.1.1 papunkčius ir liko skolinga 219 705,08 Eur, be to, byloje nėra jokių pinigų sumokėjimą patvirtinančių įrodymų.
52. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Nordea Finance Lithuania“ (lizingo davėja) ir UAB „Kristė“ (lizingo gavėja) 2014 m. balandžio 2 d. buvo pasirašiusios dvi finansinės nuomos sutartis Nr. 201400816 ir Nr. 201400818. Šių sutarčių pagrindu pardavėja UAB „Topada“, pirkėja UAB „Nordea Finance Lithuania“ ir lizingo gavėja UAB „Kristė“ 2014 m. rugpjūčio 13 d. pasirašė dvi pirkimo–pardavimo sutartis: pagal pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 201400816 UAB „Topada“ pardavė, o UAB „Nordea Finance Lithuania“ įsigijo vikšrinį ekskavatorių „Volvo“, kuris buvo perduotas naudoti UAB „Kristė“ pagal 2014 m. balandžio 2 d. finansinės nuomos sutartį Nr. 201400816, o pagal pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 201400818 UAB „Topada“ pardavė, o UAB „Nordea Finance Lithuania“ įsigijo ekskavatorių „Case“, kuris buvo perduotas naudoti UAB „Kristė“ pagal 2014 m. balandžio 2 d. finansinės nuomos sutartį Nr. 201400818. Nustatyta, kad 2014 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 201400816 mokėjimo sąlygų 3.1.1 papunktyje buvo nurodyta, jog dalį prekių kainos – 632 164,79 Lt sumą – iki sutarties pasirašymo dienos pardavėjai (UAB „Topada“) jau yra sumokėjusi lizingo gavėja (UAB „Kristė“), o 3.1.2 papunktyje nurodyta, jog likusią prekių kainos dalį, sudarančią 928 735,95 Lt sumą, pirkėja (UAB „Nordea Finance Lithuania“) sumoka pardavėjai (UAB „Topada“). Iš esmės analogiškos sąlygos buvo nurodytos ir kitoje 2014 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. 201400818, t. y. 3.1.1 papunktyje numatyta, kad dalį prekių kainos – 126 432,90 Lt sumą – iki sutarties pasirašymo dienos pardavėjai (UAB „Topada“) jau yra sumokėjusi lizingo gavėja (UAB „Kristė“), o 3.1.2 papunktyje nurodyta, jog likusią prekių kainos dalį, sudarančią 312 179,98 Lt sumą, pirkėja (UAB „Nordea Finance Lithuania“) sumoka pardavėjai (UAB „Topada“).
53. Taigi, remiantis aptartomis pirkimo–pardavimo sutarčių nuostatomis, šalys aiškiai ir konkrečiai patvirtino, kad už įsigyjamas transporto priemones UAB „Kristė“ iki šių sutarčių pasirašymo jau buvo sumokėjusi UAB „Topada“ iš viso 219 705,08 Eur (758 597,69 Lt), likusią sumą UAB „Topada“ turėjo sumokėti UAB „Nordea Finance Lithuania“. Teisėjų kolegijos vertinimu, šalims patvirtinus, kad UAB „Topada“ dar prieš sutarčių pasirašymą yra gavusi 219 705,08 Eur (632 164,79 Lt ir 126 432,90 Lt), laikytina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė nėra skolinga pareiškėjai reikalaujamos 219 705,08 Eur sumos. Kartu šios aplinkybės patvirtina ir tai, kad jokių prievolių apeliantei pagal 2014 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 201400816 ir Nr. 201400818, kurios novacijos būdu buvo keičiamos paskolos sutartimi, nebuvo atsiradę. Be to, pažymėtina ir tai, kad apeliantė nepateikė jokių įtikinamų ir logiškų paaiškinimų, kodėl 2014 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo–pardavimo sutarčių 3.1.1 papunkčiuose ji patvirtino, kad dalį kainos atsakovė sumokėjo dar iki šių sutarčių pasirašymo, jei paminėtos sumos, kaip dabar bandoma įrodyti, jai vis tik buvo nesumokėtos.
54. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, aiškindamasis dalies prekių kainos (avanso) pagal 2014 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo–pardavimo sutarčių Nr. 201400816 ir Nr. 201400818 mokėjimo sąlygų 3.1.1 papunkčius sumokėjimo aplinkybes, apklausė pareiškėjos UAB „Topada“ vadovą T. D., kuris atsakovės galimo įsiskolinimo susidarymo aplinkybes aiškino skirtingai: vieno teismo posėdžio metu teigė, kad tai UAB „Topada“ suteikė pinigines lėšas UAB „Kristė“ avansui sumokėti, kito teismo posėdžio metu nurodė jau visiškai kitas aplinkybes – kad UAB „Topada“ nesuteikė atsakovei jokių piniginių lėšų avansui sumokėti, avansas UAB „Topada“ nebuvo sumokėtas, sutartys su UAB „Nordea Finance Lithuania“ buvo sudarytos, nes pareiškėjai buvo reikalingos apyvartinės lėšos.
55. Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek prieš tai aptartas sutarčių nuostatas, kuriomis šalys aiškiai patvirtino, kad apeliantė yra gavusi iš atsakovės pinigines sumas, kurių reikalauja šioje byloje pareikštu finansiniu reikalavimu, tiek ir prieštaringus apeliantės vadovo paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog UAB „Topada“ neįrodė atsakovės 219 705,08 Eur skolos pagal 2014 m. rugpjūčio 13 d. novacijos sutartį. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos reikalauta patvirtinti 219 705,08 Eur finansinio reikalavimo dalis pagrįstai buvo netenkinta.
Dėl reikalavimo teisės į UAB „Kristė“ 50 000 Eur skolą ir palūkanas pagal 2018 m. birželio 25 d. paskolos sutartį bei 170 000 Eur skolą ir palūkanas pagal 2018 m. liepos 19 d. paskolos sutartį
56. Byloje nustatyta, kad UAB „Topada“ ir UAB „Kristė 2018 m. birželio 25 d. buvo pasirašiusios paskolos sutartį, pagal kurią UAB „Topada“ įsipareigojo suteikti UAB „Kristė“ 50 000 Eur paskolą iki 2023 m. birželio 24 d. Byloje esantis AB Swedbank sąskaitos išrašas patvirtina, kad UAB „Topada“ tą pačią dieną pervedė UAB „Kristė“ 50 000 Eur, mokėjimo paskirtis – paskola.
57. Nustatyta, kad UAB „Topada“ ir UAB „Kristė“ 2018 m. liepos 19 d. pasirašė dar vieną paskolos sutartį, pagal kurią UAB „Topada“ įsipareigojo suteikti UAB „Kristė“ 170 000 Eur paskolą iki 2023 m. liepos 19 d. Byloje esantis UAB „Topada“ 2018 m. liepos 19 d. mokėjimo nurodymas Nr. 3 ir UAB „Kristė“ sąskaitos išrašas pavirtina, kad UAB „Topada“ pervedė UAB „Kristė“ 50 000 Eur ir 120 000 Eur (iš viso 170 000 Eur), abiejų mokėjimo paskirtis – paskola.
58. Iš viso pagal paminėtas 2018 m. birželio 25 d. ir 2018 m. liepos 19 d. paskolos sutartis UAB „Topada“ paskolino UAB „Kristė“ 220 000 Eur.
59. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovė, remiantis byloje esančiais banko sąskaitos išrašais ir mokėjimo pavedimų kopijomis, nuo 2018 m. rugpjūčio 7 d. iki 2019 m. lapkričio 14 d. dalimis grąžino UAB „Topada“ iš viso 238 500 Eur sumą, mokėjimų paskirtyse nurodydama „grąžinimas“. Įvertinęs paminėtus byloje esančius duomenis, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė nėra skolinga pareiškėjai pagal 2018 m. birželio 25 d. ir 2018 m. liepos 19 d. paskolos sutartis, todėl šią UAB „Topada“ finansinio reikalavimo dalį atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
60. Apeliantė, nesutikdama su šia pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria buvo netenkintas jos finansinis reikalavimas dėl skolos ir palūkanų priteisimo pagal 2018 m. birželio 25 d. ir 2018 m. liepos 19 d. paskolos sutartis, atskirajame skunde pateikia skaičiavimus iš jos ir atsakovės pinigų apyvartų žiniaraščių už 2016 m., 2017 m. ir 2018 m., t. y. kiek ir kokius mokėjimus atliko UAB „Topada“ atsakovei bei kokius mokėjimus atliko atsakovė apeliantei ir, remdamasi aritmetiniais šių skaičiavimų rezultatais, įrodinėja, kad iki ginčo 2018 m. birželio 25 d. ir 2018 m. liepos 19 d. paskolos sutarčių pasirašymo atsakovė jau buvo skolinga UAB „Topada“ 214 750 Eur, todėl mokėjimai, atsakovės atlikti nuo 2018 m. rugpjūčio 7 d. iki 2019 m. lapkričio 14 d., buvo skirti senesnių skolų dengimui, o ne skolų pagal 2018 m. birželio 25 d. ir 2018 m. liepos 19 d. paskolos sutartis grąžinimui.
61. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu atskirojo skundo argumentu ir pažymi, kad pinigų apyvartos žiniaraščiai, kuriais remiasi apeliantė, nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių dėl skolos pagal 2018 m. birželio 25 d. ir 2018 m. liepos 19 d. paskolos sutartis grąžinimo.
62. Apeliantė, išskyrus pačios atliktus skaičiavimus pagal pinigų apyvartos žiniaraščius, nėra pateikusi įrodymų pagal kokias konkrečiai prievoles buvo skolinga atsakovė iki ginčo paskolos sutarčių sudarymo. Iš pinigų apyvartų žiniaraščių matyti tik tai, kad tarp UAB „Topada“ ir UAB „Kristė“ nuolat vyko piniginių lėšų judėjimas, mokėjimų paskirtyse nurodant „pervedimas“. Kaip jau buvo minėta, piniginių lėšų pervedimai gali būti atliekami ne tik kaip paskola, bet ir kaip atsiskaitymas už suteiktas paslaugas, parduotas prekes ir pan., todėl, nesant byloje kitų pirminių įrodymų, išskyrus pačios apeliantės atliktus skaičiavimus ir pateiktus pinigų apyvartos žiniaraščius, kuriuos ji aiškina ir interpretuoja sau naudinga linkme, nėra jokio pagrindo teigti, kad paminėti išvestiniai dokumentai, kuriuose pateikti tik abstraktūs duomenys, patvirtina atsakovės turėtas skolas pareiškėjai ir kad UAB „Kristė“ laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 7 d. iki 2019 m. lapkričio 14 d. atlikti mokėjimai buvo skirti ne paskolos, o apeliantės nurodomų skolų, nepagrįstų konkrečiais dokumentais, dengimui.
63. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės pateikti pinigų apyvartos žiniaraščiai ir, remiantis jais, atlikti skaičiavimai neįrodo, jog atsakovės nuo 2018 m. rugpjūčio 7 d. iki 2019 m. lapkričio 14 d. atlikti 238 500 Eur mokėjimai buvo skirti ne paskolų grąžinimui, o apeliantės konkrečiai neįvardytų ir neįrodytų kitų neva tuo metu turėtų įsipareigojimų (skolų) dengimui. Atsižvelgiant į tai, laikytina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Topada“ neįrodė, jog atsakovė yra skolinga pagal 2018 m. birželio 25 d. ir 2018 m. liepos 19 d. paskolos sutartis.
Dėl reikalavimo teisės į BUAB „Kristė“ 7 594,20 Eur skolą pagal 2018 m. gruodžio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TO0001235
64. Ginčas byloje kilo dėl atsakovės 7 594,20 Eur skolos pagal 2018 m. gruodžio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TO0001235.
65. Nustatyta, kad UAB „Topada“ 2018 m. gruodžio 3 d. pardavė UAB „Kristė“ automobilį MB S63 AMG 4 MATIC už 60 500 Eur, šiai sumai išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. TO0001235. Byloje nekilo ginčo, kad UAB „Kristė“ paminėtos sąskaitos faktūros neapmokėjo, tačiau 2020 m. kovo 31 d. tą patį automobilį MB S63 AMG 4 MATIC ir automobilį MB GLE 350 už 66 500 Eur pardavė UAB „Topada“, išrašydama PVM sąskaitą faktūrą Nr. KRI0000700. UAB „Topada“ už įsigytus automobilius su atsakove pagal 2020 m. kovo 31 d. sąskaitą faktūra neatsiskaitė.
66. Taigi, remiantis paminėtais duomenimis, už transporto priemonę nemokėjo nei atsakovė pareiškėjai, nei vėliau pareiškėja atsakovei, perpirkusi tiek automobilį MB S63 AMG 4 MATIC atgal savo nuosavybėn, tiek ir kitą transporto priemonę MB GLE 350. Įvertinęs šiuos duomenis pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė nėra skolinga pareiškėjai pagal 2018 m. gruodžio 3 d. sąskaitą faktūrą Nr. TO0001235.
67. Nustatyta, kad įrodinėdama 7 594,20 Eur skolos pagal 2018 m. gruodžio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TO0001235 buvimą, apeliantė pirmosios instancijos teismui 2025 m. gegužės 20 d. pateikė vyr. buhalterės D. R.-Č. 2022 m. gruodžio 30 d. pasirašytą atsakovei adresuotą pranešimą dėl vienarūšio priešpriešinio reikalavimo įskaitymo, pagal kurį atsakovės turėta 60 500 Eur skola UAB „Topada“ pagal 2018 m. gruodžio 3 d. sąskaitą faktūrą Nr. TO0001235 bei UAB „Topada“ turėta 52 905,80 Eur skola atsakovei pagal pranešime nurodytas įvairias sąskaitas faktūras buvo įskaitytos, todėl likusi atsakovės skola pagal 2018 m. gruodžio 3 d. sąskaitą faktūrą Nr. TO0001235 – 7 594,20 Eur. Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėto pranešimo turinį, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo keliamomis abejonėmis dėl tokio dokumento surašymo datos. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, tiek 2018 m. gruodžio 3 d., tiek 2020 m. kovo 31 d. automobilių pirkimo–pardavimo sandorių sudarymo metu UAB „Topada“ ir UAB „Kristė“ vadovavo tas pats asmuo T. D., kuris UAB „Kristė“ vadovavo nuo 2018 m. balandžio 12 d. iki nemokumo bylos iškėlimo, o pareiškėjai UAB „Topada“ vadovauja iki šiol. Pranešimas dėl įskaitymo pasirašytas UAB „Topada“ vyr. buhalterės D. R.-Č., kuri buvo ir UAB „Kristė“ akcininkė. Be to, dokumentas, kaip minėta, buvo pateiktas tik pirmosios instancijos teismui bylos nagrinėjimo metu, po to, kai BUAB „Kristė“, atstovaujama nemokumo administratorės, 2025 m. gegužės 12 d. atsiliepime į pareiškėjos prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo nurodė, kad nebuvo pateikti jokie įrodymai apie priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą. Pažymėtina, kad pranešimas apie atliktą įskaitymą iki tol nebuvo perduotas nemokumo administratorei nei po bankroto bylos atsakovei iškėlimo, nors tokią pareigą T. D., kaip UAB „Kristė“ vadovas, turėjo, nei kartu su nemokumo administratorei pateiktu prašymu dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo.
68. Nors, apeliantės teigimu, aplinkybė, kad dokumentas dėl vienašalio įskaitymo iki tol nebuvo pateiktas nelaikytina esmine bei nulemiančia reikalavimo teisės nepagrįstumą, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi prieš tai aptartus bylos duomenis, tai, kad tiek UAB „Kristė“, tiek ir UAB „Topada“ buhalteriniai dokumentai buvo sudaromi ir pasirašomi tų pačių susijusių asmenų – abiejų įmonių to paties direktoriaus T. D. bei UAB „Topada“ vyr. buhalterės ir UAB „Kristė“ akcininkės D. R.-Č., konstatuoja, kad 2022 m. gruodžio 30 d. pranešimo apie įskaitymą, pateikto pirmosios instancijos teismui tik 2025 m. gegužės 20 d., surašymo data bei turinys pagrįstai leidžia abejoti tokio dokumento skaidrumu ir patikimumu. Juo labiau kad įvertinti kitos šalies (šiuo atveju – atsakovės) poziciją dėl paminėto dokumento egzistavimo aplinkybių (surašymo ir pateikimo atsakovei datos), atsižvelgiant į tai, kad tiek apeliantės, tiek atsakovės vadovas, kaip minėta, buvo tas pats asmuo, nėra galimybės.
69. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartus duomenis, t. y. pranešimo apie įskaitymą pateikimo aplinkybes, leidžiančias pagrįstai abejoti tokio dokumento skaidrumu, tai, kad už transporto priemonę nemokėjo nei atsakovė pareiškėjai, nei vėliau pareiškėja atsakovei, perpirkusi tą patį automobilį savo nuosavybėn, konstatuoja, kad apeliantė neįrodė atsakovės skolos pagal 2018 m. gruodžio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TO0001235 egzistavimo. Sutiktina su atsakove, kad ginčo sąskaitoje faktūroje nurodyta transporto priemonė tapo ne realiu pirkimo–pardavimo objektu, o buhalterine atsiskaitymo priemone ir, šią aplinkybę interpretuodama sau naudinga linkme, apeliantė bando įrodyti, jog atsakovė, pardavusi tiek tą patį automobilį atgal UAB „Topada“ nuosavybėn, tiek papildomai dar ir kitą transporto priemonę, vis tiek yra skolinga pareiškėjai.
70. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netvirtino pareiškėjos 7 594,20 Eur finansinio reikalavimo pagal 2018 m. gruodžio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TO0001235.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
71. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo ir dėl pirmosios instancijos teismo šalims paskirstytų bylinėjimosi išlaidų. Nustatyta, kad atsakovė BUAB „Kristė“, atstovaujama nemokumo administratorės, pateikė prašymą priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą teisme, o pareiškėja UAB „Topada“ – 6 500 Eur. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi pareiškėjos prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo patenkinęs iš dalies, t. y. patvirtinęs 130 247,10 Eur finansinį reikalavimą (patenkinęs 18,35 proc. reikalavimo), atsižvelgęs į Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius bei įvertinęs šalių procesinį elgesį, priteisė atsakovei iš pareiškėjos 408,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, o pareiškėjai iš atsakovės – 91,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.
72. Apeliantė, nesutikdama su jai priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jas sumažino, pripažindamas, jog tik 1 401,54 Eur advokato pagalbos išlaidas yra pagrįstos. Įrodinėja, kad į bylą, atlikus bylos medžiagos teisinį vertinimą, kuris pareikalavo didelių laiko sąnaudų, buvo teikti išsamūs rašytiniai paaiškinimai, buvo dalyvauta ilgos trukmės (kelių valandų) teismo posėdyje, kuriame buvo detaliai ir aiškiai išdėstytos visos su pareiškėjos reiškiamo reikalavimo pagrįstumu susijusios aplinkybės, išsamiai atsakyta į byloje dalyvavusių asmenų užduotus klausimus.
73. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
74. Pagal Rekomendacijas, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes.
75. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, nustatė, jog buvo pateiktas vienas procesinis dokumentas – 2025 m. gegužės 29 d. rašytiniai paaiškinimai, dalyvauta viename 2025 m. birželio 10 d. vykusiame dviejų valandų trukmės teismo posėdyje ir, atsižvelgdamas į tai, konstatavo, kad pareiškėjos prašomos atlyginti 6 500 Eur advokato pagalbos išlaidos viršija Rekomendacijų 8.16, 8.19 papunkčiuose nustatytus maksimalius dydžius. Rekomendacijų maksimalaus dydžio neviršijančiomis teismas pripažino 1 401,54 Eur išlaidas. Be to, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ir tai, kad teismo posėdžiai ne kartą buvo atidedami, jog UAB „Topada“ pateiktų rašytinius įrodymus, kurių nepateikė nemokumo administratorei, kad kreditorės vadovui už neatvykimą buvo paskirta teismo nuobauda, paaiškinimas dėl finansinio reikalavimo buvo teikiamas ne kartą, nusprendė pagrįstomis pripažinti 500 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir, atsižvelgęs į tai, kad prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo buvo tenkintas iš dalies (patenkinta 18,35 proc. finansinio reikalavimo), priteisė pareiškėjai iš atsakovės 91,75 Eur advokato pagalbos išlaidų.
76. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas atliko išsamų pareiškėjos patirtų advokato pagalbos išlaidų vertinimą, atsižvelgęs tiek į Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, tiek ir procesinį pareiškėjos elgesį bylos nagrinėjimo metu bei detaliai ir argumentuotai pagrindė, kodėl prašomas atlyginti 6 500 Eur advokato pagalbos išlaidas mažina iki 500 Eur. Tuo tarpu apeliantės atskirojo skundo argumentai dėl dalyvavimo ilgos trukmės (dviejų valandų) teismo posėdyje, išdėstant visas su prašomu patvirtinti finansiniu reikalavimu susijusias aplinkybes, nemažai laiko sąnaudų pareikalavusio bylos medžiagos teisinio vertinimo, rengiant rašytinius paaiškinimus, nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo atliktas pareiškėjos patirtų advokato pagalbos išlaidų klausimas būtų išspręstas neteisingai, jas neteisėtai ir nepagrįstai sumažinant.
77. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti apeliantės atskirojo skundo ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria, sumažinus UAB „Topada“ patirtas bylinėjimosi išlaidas, buvo priteista 91,75 Eur advokato pagalbos išlaidoms atlyginti.
78. Nepagrįstas apeliantės atskirojo skundo argumentas, kad nagrinėjamoje byloje egzistavo pagrindas nukrypti nuo CPK nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos dėl netinkamo atsakovės procesinio elgesio. Atsakovės netinkamu procesiniu elgesiu apeliantė laiko tai, kad BUAB „Kristė“ nemokumo administratorė nepripažino įrodymais pagrįsto 130 247,10 Eur dydžio finansinio reikalavimo, kurį skundžiama nutartimi patvirtino teismas.
79. Minėta, kad, remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Taigi pagrindas taikyti apeliantės nurodomą CPK 93 straipsnio 4 dalį, nukrypstant nuo bendros bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, yra ne priešingos šalies elgesys, nesutinkant su jai reiškiamu reikalavimu, kas iš esmės ir sudarė bylos nagrinėjimo dalyką, bet, kaip minėta, procesinis elgesys, t. y. kaip šalis naudojosi savo procesinėmis teisėmis ir pareigomis bylos nagrinėjimo metu. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, nenustatė, kad atsakovės procesinis elgesys viso bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo netinkamas, kad ji būtų nesąžiningai naudojusis savo procesinėmis teisėmis, tyčia vilkinusi bylos nagrinėjimą ir pan. Vien tai, kad atsakovės nemokumo administratorė nesutiko su UAB „Topada“ finansinio reikalavimo dalimi, kurią pirmosios instancijos teismas, išsamiai įvertinęs byloje esančius įrodymus, pripažino pagrįsta ir patenkino, priešingai nei teigia apeliantė, nesudaro pagrindo, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.
80. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė neįrodė, jog pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos buvo išspręsta neteisingai, nesilaikant CPK 93, 98 straipsniuose bei Rekomendacijose įtvirtintų taisyklių, todėl atskirojo skundo netenkina.
81. Pareiškėjos UAB „Topada“ atskirąjį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
82. Atsakovė BUAB „Kristė“, pateikusi atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašė priteisti jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje esantys duomenys (2025 m. liepos 2 d. sąskaita faktūra ir AB Swedbank mokėjimo nurodymas) patvirtina, kad atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtos advokato pagalbos išlaidos sudarė 600 Eur.
83. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės išlaidos už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, buvo patirtos 2025 m. liepos mėn. (išrašyta ir apmokėta sąskaita faktūra), remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2025 m. I ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 337,70 Eur. Rekomendacijų 8.16 papunktis nustato, kad už atsiliepimą į atskirąjį skundą taikytinas 0,4 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 935,98 Eur (0,4 x 2 337,70 Eur). Atsakovės prašomos priteisti 600 Eur advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl, atskirąjį skundą atmetus, priteistinos iš pareiškėjos UAB „Topada“.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Kristė“ (juridinio asmens kodas 140596228) iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Topada“ (juridinio asmens kodas 300542107) 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Asta Radzevičienė
Žilvinas Terebeiza
Vigintas Višinskis