Civilinė byla Nr. e2-1114-467/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02557-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.1.6.2. (s)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Alma Urbanavičienė,

sekretoriaujant Rimutei Svirobovičienei,

dalyvaujant ieškovo E. V. atstovui advokatui Sauliui Urbonavičiui,

atsakovo Estijos Respublikos bendrovės INTI KINNISVARA OU atstovui advokatui Povilui Juzikiui,

atsakovo BUAB „Egvilta“ administratoriaus UAB „Avere“ direktoriui R. P. ir teisininkei D. K.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. V. netiesioginį ieškinį atsakovams Estijos Respublikos bendrovei INTI KINNISVARA OU ir BUAB „Egvilta“ dėl 625 765,46 EUR priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

1. Ieškovas BUAB „Egvilta“ 2017 m. gruodžio 5 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo Estijos Respublikos bendrovės INTI KINNISVARA OU ieškovo naudai 985 258,24 EUR skolą, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovas E. V. 2017 m. lapkričio 15 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su netiesioginiu ieškiniu atsakovams BUAB „Egvilta“ ir  INTI KINNISVARA OU, prašydamas priteisti iš atsakovo INTI KINNISVARA OU atsakovo BUAB „Egvilta“ naudai 985 258,24 EUR, 3 401,17 EUR palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
3. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartimi civilinės bylos pagal ieškovo BUAB „Egvilta“ ieškinį ir ieškovo E. V. netiesioginį ieškinį sujungtos į vieną civilinę bylą.
4. Ieškovas E. V. 2018 m. balandžio 6 d. patikslino netiesioginį ieškinį ir prašė priteisti iš atsakovo INTI KINNISVARA OU atsakovo BUAB „Egvilta“  naudai 1 611 023,70 EUR, 5 561,34 EUR palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
5. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi priėmė ieškovo BUAB „Egvilta“ atsisakymą nuo ieškinio atsakovui Estijos Respublikos bendrovei INTI KINNISVARA OU dėl 988 659,41 EUR skolos priteisimo ir civilinę bylą dalyje dėl 988 659,41 EUR skolos priteisimo nutraukė; nutarė toliau civilinę bylą nagrinėti pagal ieškovo E. V. netiesioginį ieškinį atsakovams Estijos Respublikos bendrovei INTI KINNISVARA OU ir BUAB „Egvilta“ dėl 625 765,46 EUR priteisimo.
6. Ieškovas E. V. ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodo, kad jo teismo patvirtintas finansinis reikalavimas BUAB „Egvilta“ bankroto byloje yra 2 125 325,93 EUR, taigi ieškovas turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę BUAB „Egvilta“. Atsakovas Estijos Respublikos bendrovė INTI KINNISVARA OU, kaip bendrovės kreditorius, kurio finansinis reikalavimas buvo užtikrintas turto hipoteka, 2017-10-11 perėmė BUAB „Egvilta“ priklausiusį turtą. Atsakovo nuosavybės teisė į turtą Nekilnojamojo turto registre buvo registruota 2017-10-13, turtas atsakovui buvo perduotas 2017-10-11, todėl atsakovas perimamo turto kainos ir atsakovo teismo patvirtinto finansinio reikalavimo, užtikrinto turto hipoteka, skirtumą privalėjo sumokėti iki 2017-10-23, tačiau to nepadarė. BUAB „Egvilta“ delsė įgyvendinti teisę pareikšti teisme atsakovui INTI KINNISVARA OU reikalavimą dėl skolos priteisimo, todėl bendrovės kreditoriai, įskaitant ieškovą, įgijo teisę pareikšti netiesioginį ieškinį.
7. Ieškovas pažymėjo, kad bankroto administratorius 2017-10-26 informavo kreditorius, jog INTI KINNISVARA OU 2017-10-24 pranešė bankroto administratoriui, kad stabdo turto kainos skirtumo sumokėjimą iki bus išspręstas turto varžytynių teisėtumo klausimas pagal UAB „Ralkona“ ir kreditorės J. K.-P. ieškinius/skundus ir atskiro administratoriaus pranešimo dėl šių teisminių procesų pabaigos.
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-11-03 nutartimi civilinėje byloje Nr.2-41137-816/2017 ieškovės J. K.-Pedersen ieškinį BUAB „Egvilta“ ir UAB „Ralkona“ dėl turto varžytynių pripažinimo negaliojančiomis paliko nenagrinėtu, o Vilniaus apygardos teismas 2017-11-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2564-803/2017) patenkino UAB „Ralkona“ atsisakymą nuo atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-27 nutarties ir apeliacinį procesą nutraukė. Taigi Estijos Respublikos bendrovės INTI KINNISVARA OU 2017-10-24 rašte nurodytos aplinkybės, kuriomis atsakovas grindė prievolių vykdymo sustabdymą, išnyko 2017-11-23. Nežiūrint į tai, atsakovas savo prievolių BUAB „Egvilta“ neįvykdė, o, siekdamas toliau tęsti neteisėtus veiksmus, 2017-12-01 rašte nurodė kitas aplinkybes, kurios, jo nuomone, suteikia teisę atsakovui nevykdyti prievolių bendrovei.
9. Ieškovas akcentavo, kad INTI KINNISVARA OU 2017-12-01 rašte nurodytos aplinkybės atsakovui taip pat buvo žinomos iki turto perdavimo atsakovui dienos – visos civilinės bylos buvo inicijuotos iki turto perdavimo dienos ir šiose civilinėse bylose atsakovas dalyvavo ir dalyvauja ieškovo, atsakovo ar trečiojo asmens teisėmis. Be to vieną civilinę bylą (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-16-656/2018), kurioje bendrovė dalyvauja atsakovo teisėmis, yra inicijavęs pats atsakovas, todėl prievolės įvykdymo susiejimas su paties atsakovo inicijuotos civilinės bylos pabaiga, ieškovo teigimu, tik parodo tikruosius atsakovo tikslus – siekį išvengti prievolės įvykdymo.
10. Iš teismui pateikto 2017-10-11 Bankrutavusios UAB „Egvilta“ neparduoto iš varžytynių turto perdavimo-priėmimo akto 1 punkto matyti, kad administratorius atsakovui perdavė tik pastatą, tačiau nuomos teisė, kaip neturtinė teisė, atsakovui nebuvo perduota, taip pažeidžiant tiek Vilniaus apygardos teismo 2016-09-30 nutartimi nustatytas turto pardavimo sąlygas, tiek ĮBĮ įtvirtintas teisės normas (ĮBĮ 33 straipsnis), kuriomis vadovaujantis hipotekos kreditoriui gali būti perduodamas turtas tokios apimties ir detalumo, koks jis buvo varžytynėse.
11. Aktą, kurio pagrindu atsakovas INTI KINNISVARA OU įgijo nuosavybės teisę į pastatą, parengė ir pasirašė tiek administratorius, tiek atsakovas, todėl šiems asmenims negalėjo būti nežinoma, jog akto pagrindu atsakovui nebuvo perduota nuomos teisė. Tokia sąlyga (dėl nuomos teisės perdavimo) į aktą nebuvo įtraukta tik dėl administratoriaus ir atsakovo galimai piktavališko susitarimo tam, jog atsakovas turėtų deklaratyvų pagrindą nevykdyti savo prievolių BUAB „Egvilta“.
12. Ieškovo teigimu, įtvirtintas teisinis reglamentavimas numato, jog nuomos teisė į valstybės žemę įgyjama įstatymo, bet ne sandorio, kuriuo buvęs statinių savininkas perleido naujajam statinių savininkui nuomos teisę į valstybės žemę, pagrindu. Atsakovas, įgijęs ginčijamo akto pagrindu nuosavybės teisę į pastatą, įgijo teisę Žemės įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis sudaryti nuomos sutartį (Žemės įstatymo 9 str. 6 dalies 1 punktas).
13. Be to ieškovas nurodo, kad turto perdavimo akto 6 punkte yra nurodyta, jog atsakovo prievolę BUAB „Egvilta“ sudaro 985 258,24 EUR, tačiau ieškovas laiko, kad atsakovo prievolę BUAB „Egvilta“ sudaro ne nurodyta suma, o 1 611 023,70 EUR, kadangi bendrovė nepagrįstai neįskaičiuoja PVM.
14. Įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2016-09-30 nutartimi buvo nustatyta, kad BUAB „Egvilta“ priklausantis turtas parduodamas iš varžytynių, nustatant pradinę turto pardavimo kainą – 2 800 000 EUR. Lietuvos apeliacinis teismas 2016-12-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2096-370/2016 šią Vilniaus apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-04-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017 paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2016-09-30 nutartį bei Lietuvos apeliacinio teismo 2016-12-19 nutartį. Tačiau teismai, nagrinėję civilinę bylą, nesprendė klausimo dėl PVM taikymo pardavimo atveju, kadangi BUAB „Egvilta“ bylos nagrinėjimo metu nebuvo PVM mokėtoja (PVM mokėtoja įregistruota tik 2017-01-10).
15. Ieškovas laiko, kad įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2016-09-30 nutartimi buvo nustatyta ekonominė nauda, kurią galima gauti pardavus turtą iš varžytynių, o PVM taikymo klausimas turėjo būti sprendžiamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų nuostatomis. Kadangi BUAB „Egvilta“ 2017-01-10 buvo įregistruota PVM mokėtoja, tai mokesčio administratoriaus sprendimu jai priklausantis turtas buvo pripažintas PVM apmokestinamu objektu ir bendrovei kilo (ir kyla) prievolė paskaičiuoti PVM ir sumokėti jį į biudžetą PVMĮ nustatyta tvarka turto pardavimo atveju.
16. Kadangi turto pirkėjas PVM, paskaičiuoto nuo turto pardavimo kainos, nemoka bankrutuojančiai įmonei, tai skelbiant turto varžytynes ir nurodant pradinę turto pardavimo kainą, buvo nurodyta ta kaina, kurią nustatė teismai įsiteisėjusiais sprendimais (nutartimis) ir kurią tikėjosi gauti BUAB „Egvilta“ kreditoriai. Tokios pačios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-05-15 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-294-916/2015.
17. Ieškovas akcentuoja, kad pradinė turto varžytynių kaina buvo 2 800 000 EUR. Turto varžytynės baigėsi 2017-08-25, varžytynių laimėtoju buvo pripažinta UAB „Ralkona”, pasiūliusi 3 605 601 EUR kainą, todėl būtent šią pinigų sumą kreditoriai ir tikėjosi gauti. Tuo tarpu administratorius, galimai siekdamas ekonominės naudos atsakovui, perduodamas turtą atsakovui nurodė, kad iš 3 605 601 EUR sumos yra išskaičiuojamas PVM - 625 765,46 EUR.
18. Atsakovas Estijos Respublikos bendrovė INTI KINNISVARA OU atsiliepime prašo ieškovo E. V. netiesioginį ieškinį atmesti. Nurodo, kad nėra jokių aplinkybių, patvirtinančių galimą BUAB „Egvilta“ bankroto administratoriaus neveikimą ar nenorą ginti BUAB „Egvilta“ teises. Kaip matyti iš BUAB „Egvilta“ administratoriaus ir INTI KINNISVARA OU susirašinėjimų, nuo pat turto perėmimo buvo teikiama informacija apie vykstančius ginčus dėl turto varžytynių teisėtumo ir reikalaujama sumokėti už perimtą turtą, galiausiai nurodant, kad BUAB „Egvilta“ teisės bus ginamos teisme, kas ir buvo padaryta, BUAB „Egvilta“ pareiškus ieškinį dėl skolos priteisimo.
19. Turto kainos skirtumo mokėjimo stabdymas yra susijęs ne tik su BUAB „Egvilta“ ir INTI KINNISVARA OU veiksmais ir kilusiais ginčais dėl varžytynių teisėtumo, bet ir su tuo, kad pagal Vilniaus apygardos teismo 2016-09-30 nutartį civilinėje byloje e2-4517-562/2016 BUAB „Egvilta“ priklausantis turtas – pastatas ir 0,3723 ha žemės sklypo nuomos teisė turėjo būti parduodamas kaip vienas nedalomas vienetas. Todėl tol, kol yra nagrinėjamos bylos ar gali kilti ginčai dėl 2017-08-25 varžytynių pripažinimo atšauktomis ir/ar neįvykusiomis, taip pat kiti ginčai, susiję su turto perdavimu hipotekos kreditoriui, tame tarpe dėl valstybinės žemės nuomos, atsakovas INTI KINNISVARA OU turi teisę stabdyti savo prievolių vykdymą ir negali būti laikomas pažeidusiu prievolę dėl turto kainos skirtumo sumokėjimo.
20. Dėl to, kad nėra jokių aplinkybių, leidžiančių teigti, kad BUAB „Egvilta“ atsisako, delsia ar piktybiškai vengia įgyvendinti savo teisę, taip pat ši teisė neatitinka reikalavimo būti neabejotina, galiojančia ir vykdytina. Taigi neegzistuoja visos CK 6.68 straipsnyje įtvirtintos netiesioginio ieškinio taikymo sąlygos, nes nagrinėjamu atveju teisę pareikšti tiesioginį ieškinį atsakovui INTI KINNISVARA OU turi ir ja pasinaudojo visų BUAB „Egvilta“ kreditorių bei pačios įmonės interesus atstovaujantis BUAB „Egvilta“ bankroto administratorius.
21. Atsakovas nurodo, kad INTI KINNISVARA OU perdavimo-priėmimo aktu perėmė iš varžytynių neparduotą jam įkeistą turtą už 2 979 835,54 EUR ir 625 765,46 EUR PVM, iš viso už 3 605 601 EUR kainą. Kadangi INTI KINNISVARA OU yra įregistruotas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtoju, todėl jam perėjo BUAB „Egvilta“ prievolė mokėti PVM, kurią jis įvykdė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nustatyta tvarka bei pateikė teismui tai patvirtinančius įrodymus – PVM deklaraciją. INTI KINNISVARA OU patvirtintas kreditorinis reikalavimas buvo 1 994 577,30 EUR, perimto turto kaina (be PVM) - 2 979 835,54 EUR, todėl mokėtina suma sudarė 985 258,24 EUR, kurią INTI KINNISVARA OU ir sumokėjo BUAB „Egvilta“. BUAB „Egvilta“ 2018-03-28 patvirtino, kad INTI KINNISVARA OU įsiskolinimas yra padengtas ir jokių pretenzijų dėl turto kainos skirtumo sumokėjimo neturi.
22. Atsakovas BUAB „Egvilta“ atsiliepime su netiesioginiu ieškiniu nesutinka, nurodo, kad BUAB „Egvilta“ niekada nevengė ir neatsisakė įgyvendinti savo turtinių teisių, susijusių su 988 659,41 EUR skolos išieškojimu iš atsakovo INTI KINNISVARA OU. Priešingai, administratorius nepritarė INTI KINNISVARA OU pozicijai stabdyti prievolės įvykdymą ir dėjo pastangas pirmiausia ikiteisminiu būdu atgauti skolą, teikė raštiškus reikalavimus sumokėti kainos skirtumą, apie tai informuodamas visus kreditorius.
23. Administratorius 2017-11-21 raštu Nr. EG-460 supažindino hipotekos kreditorių su įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2017-11-03 nutartimi ir pareikalavo sumokėti kainų skirtumą. Be to administratorius supažindino atsakovąsu įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2017-11-23 nutartimi ir dar kartą pareikalavo sumokėti 985 258,24 EUR sumą bei informavo, kad teiks ieškinį teismui dėl skolos priteisimo. BUAB „Egvilta“ Vilniaus apygardos teisme pareiškė ieškinį atsakovui INTI KINNISVARA OU dėl 985 258,24 EUR skolos priteisimo.
24. Ieškovas E. V. atsakovo INTI KINNISVARA OU prievolę atsiskaityti kildina iš atsakovų 2017-10-11 sudaryto turto perdavimo-priėmimo akto, kuriame nurodyta INTI KINNISVARA OU prievolė įmokėti į BUAB „Egvilta“ sąskaitą 985 258,24 EUR, kurie sudaro skirtumą tarp 2 979 835,54 EUR perimto turto kainos (be PVM) ir teismo patvirtinto 1 994 577,30 EUR INTI KINNISVARA OU kreditorinio reikalavimo. Ši turto perdavimo-priėmimo akto sąlyga nėra ginčijama. Dėl to BUAB „Egvilta“ neturi teisės reikalauti iš INTI KINNISVARA OU mokėti didesnę sumą, o ieškovas pagal netiesioginį ieškinį negali už BUAB „Egvilta“ įgyvendinti teisių, kurių ši bendrovė neturi.
25. Turto perdavimo-priėmimo aktu BUAB „Egvilta“ perdavė, o hipotekos kreditorius INTI KINNISVARA OU priėmė nuosavybėn iš varžytynių neparduotą įkeistą turtą iš viso už 3 605 601 EUR kainą. Skirtumas tarp perimto turto 2 979 835,54 EUR kainos (be PVM) ir INTI KINNISVARA OU teismo patvirtinto 1 994 577,30 EUR kreditorinio reikalavimo sudaro 985 258,24 EUR. Varžytynių skelbime nurodyta pradinė turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių kaina - 2 800 000 EUR. Skelbime nurodyta, jog parduodamas turtas yra PVM objektas.
26. Ieškovas remiasi aplinkybe, jog 2017-01-10 BUAB „Egvilta“ buvo įregistruota PVM mokėtoja. Tačiau po įregistravimo PVM mokėtoju, vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 96 straipsnio nuostatomis bei LR Vyriausybės 2002-06-13 nutarimu Nr. 900, PVM už tiekiamas prekes (teikiamas paslaugas) išskaito ir sumoka pirkėjas. BUAB „Egvilta“ laikosi nuomonės ir pateikia įrodymus, kad, nepriklausomai nuo 2017-01-10 jos įregistravimo PVM mokėtojų registre, jos pajamos iš turto pardavimo (perdavimo) būtų laikomos PVM apmokestinamomis pajamomis. Įmonei, kuri nėra registruota PVM mokėtoja, pagal PVMĮ 72 straipsnio 1, 2 ir 4 d. nuostatas, parduodant turtą daugiau kaip už 45 000 EUR, atsiranda prievolė išskaičiuoti PVM ir jį sumokėti į biudžetą. Todėl BUAB „Egvilta“ įregistravimas PVM mokėtoja nesudaro pagrindo pripažinti pagrįstais ieškovo argumentus, jog prie teismo nustatytos pradinės turto pardavimo iš varžytynių kainos reikėjo pridėti PVM.
27. Teismo posėdyje ieškovo atstovas palaikė netiesioginio ieškinio reikalavimą dėl 625 765,46 EUR skolos, 5 561,34 EUR palūkanų, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, prašė ieškinį tenkinti, palaikė visus argumentus ir motyvus, nurodytus ieškovo procesiniuose dokumentuose. Papildomai nurodė, kad administratorius neteisingai išskaičiavo iš kainos PVM, todėl bankrutuojanti įmonė nepagrįstai gavo sumažintą sumą, kas neatitinka kreditorių lūkesčių. Be to atsakovas privalo sumokėti palūkanas už naudojimąsi pinigais, kas iki ieškinio padavimo sudaro 5 561,34 EUR sumą.
28. Teismo posėdyje atsakovo Estijos Respublikos bendrovės INTI KINNISVARA OU atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti, palaikė atsakovų procesiniuose dokumentuose išdėstytus motyvus ir argumentus, papildomai nurodė, kad atsakovas sumokėjo visą kainą ir yra visiškai įvykdęs prievolę. Ieškovo reikalavimas neatitinka įstatymo nuostatų, nes atsakovas PVM sumokėjo valstybei ir nėra įrodymų, kad mokesčių administratorius šio mokesčio nėra užskaitęs ar nepriėmęs. Ieškovas neteisingai aiškina nagrinėjamoje byloje aktualias įsiteisėjusias teismų nutartis, kur buvo nustatyta galutinė kaina. Atsakovas turėjo teisę CK 6.344 straipsnio 5 dalies pagrindu stabdyti prievolės vykdymą, nes žemės nuomos teisė, nors ir įgyta, bet realiai jam neperduota, iki šiol vyksta teisminis ginčas.
29. Teismo posėdyje atsakovo BUAB „Egvilta“ atstovai su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti, palaikė atsakovų procesiniuose dokumentuose išdėstytus motyvus ir argumentus, papildomai nurodė, kad varžytynės buvo vykdomos griežtai reglamentuota tvarka, nėra nuginčyta nei varžytynės, nei kaina, nei galutinė kaina. Nėra tokios praktikos, kad nustatyta kaina galėtų kisti, nes galutinė kaina nustatoma su PVM. Kreditoriai tikėjosi gauti pradinę kainą, o gavo ženkliai daugiau. Ieškovas sumaišė sąvokas pradinė ir galutinė kaina. Administratorius ėmėsi visų priemonių, kad atsakovas kainų skirtumą sumokėtų kuo greičiau.
30. Ieškinys atmestinas.
31. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-5331-578/2009 iškėlė bankroto bylą UAB „Egvilta“, įmonės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Avere“.
32. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2422-562/2017 patvirtino BUAB „Egvilta“ bankroto byloje atsakovo INTI KINNISVARA OU kreditorinį reikalavimą, užtikrintą įkeitimu, 1 994 577,30 EUR sumoje, ieškovo E. V. – trečios eilės kreditorinį reikalavimą 2 125 325,93 EUR sumoje.
33. BUAB „Egvilta“ administratorius, vykdydamas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-4517-562/2016, vykdė BUAB „Egvilta“ priklausančio ir įkeisto nekilnojamojo turto – 2 423,21 kv.m. ploto nebaigto statyti daugiabučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 3A9/b, esančio 0,8970 ha bendro ploto valstybinės žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kurio 0,3723 ha dydžio dalį nuomos teise valdo BUAB „Egvilta“, pardavimą iš varžytynių (varžytynių skelbimas, varžytynių pradžia 2017-07-26, pabaiga 2017-08-25). Pradinė turto pardavimo iš varžytynių kaina – 2 800 000 EUR.
34. 2017-08-25 įvyko BUAB „Egvilta“ priklausančio turto varžytynės Nr. 141643. Šių varžytynių laimėtoju buvo paskelbtas UAB „Ralkona”, pasiūlęs 3 605 601 EUR turto pardavimo kainą (VĮ Registrų centro el. pranešimas apie varžytynių pabaigą ir laimėtojo paskelbimą). Varžytynių laimėtojas per Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės, fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, turto pardavimo iš varžytynių tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos 2013-04-16 nutarimu Nr. 321, nustatytą terminą nesumokėjo visos varžytynių kainos ir varžytynės buvo paskelbtos neįvykusiomis (VĮ Registrų centro duomenys apie e-varžytynių eigą).
35. Atsakovas - hipotekos kreditorius INTI KINNISVARA OU 2017-10-09 pranešimu Nr. 56/2017 išreiškė valią perimti iš trečiųjų varžytynių BUAB „Egvilta“ neparduotą įkeistą turtą nuosavybėn. Kadangi varžytynės buvo paskelbtos neįvykusiomis, turtas 2017-10-11 turto perdavimo-priėmimo aktu buvo perduotas atsakovui  nuosavybėn, o atsakovas priėmė turtą ir įsipareigojo nustatytu laiku sumokėti BUAB „Egvilta“ skirtumą tarp perimamo turto kainos ir teismo patvirtinto kreditorinio reikalavimo, t.y. 985 258,24 EUR sumą (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 6 dalis).
36. 2018-03-28 buvo gautas mokėjimas iš atsakovo INTI KINNISVARA OU į atsakovo BUAB „Egvilta“ sąskaitą 985 258,24 EUR sumai, kurią BUAB „Egvilta“ priėmė. Dėl to Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi priėmė ieškovo BUAB „Egvilta“ atsisakymą nuo ieškinio atsakovui Estijos Respublikos bendrovei INTI KINNISVARA OU dėl 988 659,41 EUR skolos priteisimo ir civilinę bylą dalyje dėl 988 659,41 EUR skolos priteisimo nutraukė.
37. Taigi nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl 985 258,24 EUR skolos - skirtumo tarp perimamo turto kainos ir teismo patvirtinto kreditorinio reikalavimo – priteisimo; nagrinėjamas ginčas tik pagal pareikštą netiesioginį ieškinį dėl 625 765,46 EUR skolos (PVM dydžio atsakovo sumokėto ne bankrutuojančiai įmonei, o valstybei) ir palūkanų priteisimo.
38. Kaip matyti iš 2017-10-11 turto perdavimo-priėmimo akto, atsakovas INTI KINNISVARA OU perėmė iš varžytynių neparduotą jam įkeistą turtą už 2 979 835,54 EUR ir 625 765,46 EUR PVM, iš viso už 3 605 601 EUR kainą, t.y. už tą kainą, kurią pasiūlė varžytynių laimėtojas UAB „Ralkona” paskutinėse varžytynėse ir kurios nustatytu laiku jis nesumokėjo.
39. Kadangi atsakovas INTI KINNISVARA OU yra įregistruotas PVM mokėtoju, todėl bankrutavusios įmonės prievolė mokėti PVM perėjo pirkėjui (Lietuvos Respublikos  pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 96 straipsnis) ir hipotekos kreditoriaus finansinis reikalavimas buvo sumažintas perduoto turto kaina, neatsižvelgiant į PVM sumą (žr. Lietuvos Aukščiausio Teismo 2015-05-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294-916/2015).
40. Bylos duomenys tvirtina, kad pradiniame netiesioginiame ieškinyje ieškovas prašė priteisti iš atsakovo INTI KINNISVARA OU 988 659,41 EUR skolą, kurią sudaro 985 258,24 EUR pagrindinė skola pagal 2017-10-11 sudarytą BUAB „Egvilta“ neparduoto iš varžytynių turto perdavimo-priėmimo aktą ir 3 401,17 EUR palūkanos. Patikslintame ieškinyje ieškovas padidino prašomą priteisti pagrindinę skolą iki 1 611 023,70 EUR sumos bei atitinkamai padidino prašomas priteisti palūkanas, motyvuodamas tuo, kad po pradinio netiesioginio ieškinio pareiškimo jam paaiškėjo naujos aplinkybės, jog INTI KINNISVARA OU dar iki turto perėmimo buvo priėmęs sprendimą išvengti prievolės įvykdymo BUAB „Egvilta“ arba prievolės įvykdymą atidėti neapibrėžtam terminui.
41. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas INTI KINNISVARA OU 2018-03-28 įvykdė savo prievolę BUAB „Egvilta“ pagal su BUAB „Egvilta“ 2017-10-11 sudarytą turto perdavimo-priėmimo aktą sumokėti turto kainos skirtumą (985 258,24 EUR), ieškovo dėstomos aplinkybės dėl INTI KINNISVARA OU sprendimo išvengti prievolės įvykdymo pagal 2017-10-11 turto perdavimo-priėmimo aktą arba siekis atidėti prievolės įvykdymą neapibrėžtam terminui, neteko aktualumo, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako.
42. Byloje nustatyta, kad ieškovas E. V. atsakovo INTI KINNISVARA OU prievolę atsiskaityti kildina iš atsakovų 2017-10-11 sudaryto turto perdavimo-priėmimo akto, kuriame nurodyta INTI KINNISVARA OU prievolė įmokėti į BUAB „Egvilta“ sąskaitą 985 258,24 EUR, kurie sudaro skirtumą tarp 2 979 835,54 EUR perimto turto kainos (be PVM) ir teismo patvirtinto 1 994 577,30 EUR atsakovo INTI KINNISVARA OU kreditorinio reikalavimo (akto 6 punktas). Tačiau ši turto perdavimo-priėmimo akto sąlyga nėra ginčijama ir nuginčyta, todėl BUAB „Egvilta“ neturi teisės reikalauti iš INTI KINNISVARA OU mokėti didesnę sumą, o ieškovas pagal netiesioginį ieškinį negali už BUAB „Egvilta“ įgyvendinti teisių, kurių ši bendrovė neturi.
43. Vykdant Vilniaus apygardos teismo 2016-09-30 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-4517-562/2016, buvo paskelbtos 2017-07-26 įkeisto turto varžytynės už teismo nustatytą pradinę 2 800 000 EUR kainą, varžytynės pasibaigė 2017-08-25. Varžytynių laimėtoja buvo paskelbtas UAB „Ralkona“, pasiūlęs didžiausią 3 605 601 EUR kainą, t.y. 28,8 proc. didesnę, nei buvo nustatyta pradinė turto pardavimo iš varžytynių kaina. Per nustatytą 30 dienų terminą UAB „Ralkona“ pilnos turto pardavimo kainos nesumokėjo, dėl to, vadovaujantis LR Vyriausybės 2014-12-23 nutarimu Nr. 1475 patvirtinto Aprašo 44.3 ir 45 punktais, 2017-08-25 pasibaigusios turto varžytynės 2017-09-26 buvo paskelbtos neįvykusiomis.
44. Taigi turto pardavimas buvo vykdomas pagal įsiteisėjusią Vilniaus apygardos teismo 2016-09-30 nutartį, priimtą civilinėje byloje e2-4517-562/2016, kuria teismas nustatė šio turto pardavimo tvarką ir pradinę pardavimo kainą. Šia nutartimi buvo nustatyta, kad įkeistas BUAB „Egvilta“ priklausantis turtas parduodamas kaip vienas nedalomas vienetas iš viešųjų varžytynių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta turto pardavimo tvarka, nustatant pradinę turto pardavimo kainą - 2 800 000 EUR. Varžytynės privalėjo įvykti per du mėnesius nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Nepardavus turto iš pirmųjų varžytynių, toliau įkeistas BUAB „Egvilta“ priklausantis turtas turėjo būti parduodamas kaip vienas nedalomas vienetas iš viešųjų varžytynių pagal galiojančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą turto pardavimo tvarką, nustatant pradinę turto pardavimo kainą – 2 240 000 EUR. Antrosios varžytynės privalėjo įvykti per du mėnesius nuo neįvykdytų pirmųjų varžytynių dienos.
45. Kaip tvirtina bylos duomenys, nurodytos Vilniaus apygardos teismo 2016-09-30 nutarties teisėtumas buvo patikrintas tiek apeliacine, tiek kasacine tvarka ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016-12-19  nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2096-370/2016 bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017 ši nutartis buvo palikta nepakeista.
46. Nurodytos nutarties pagrindu Vilniaus apygardos teismas 2017-06-01 išdavė vykdomąjį raštą Nr. e2-4517-562/2017, kuris kartu su antstolio  patvarkymu buvo pateiktas BUAB „Egvilta“ bankroto administratoriui. Vykdydamas įsiteisėjusią nutartį, BUAB „Egvilta“ bankroto administratorius paskelbė turto varžytynes, kurių laimėtoju, kaip buvo nurodyta aukščiau, 2017-08-25 buvo paskelbtas UAB „Ralkona“. Taigi turto pardavimas iš varžytynių vyko pagal įsiteisėjusią teismo nutartį, po kurio, esant Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje nustatytiems pagrindams, hipotekos kreditorius INTI KINNISVARA OU perėmė jam įkeistą turtą kitų BUAB „Egvilta“ kreditorių kitoje civilinėje byloje (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-2901-585/2018) šiuo metu ginčijamu perdavimo-priėmimo aktu.
47. Ieškovas nesutinka su akte nurodytu kainos skirtumu ir teigia, kad šis skirtumas turi būti didesnis, t.y. 1 611 023,70 EUR, nes mano, jog varžytynių laimėtojos pasiūlyta 3 605 601 EUR kaina yra ne galutinė kaina ir kad administratorius prie jos turėjo savarankiškai pridėti PVM sumą. Ieškovas teigia, kad dėl to ir hipotekos kreditorius (atsakovas) turėjo perimti turtą už didesnę, nei varžytynėse buvo paskelbta, kainą, pridedant prie jos PVM sumą, dėl ko, jo manymu, ir susidaro didesnis 1 611 023,70 EUR perimto turto kainos ir teismo patvirtinto hipotekos kreditoriaus finansinio reikalavimo skirtumas. Tokius teiginius ieškovas grindžia aplinkybėmis, kad BUAB „Egvilta“ tik 2017-01-10 buvo įregistruota PVM mokėtoja, todėl bendrovei priklausantis turtas buvo pripažintas PVM apmokestinamu objektu ir bendrovei kilo (ir kyla) prievolė paskaičiuoti PVM ir sumokėti jį į biudžetą PVM įstatymo nustatyta tvarka turto pardavimo atveju. Tačiau tokie ieškovo samprotavimai atmestini kaip nepagrįsti.
48. BUAB „Egvilta“ priklausančio turto pardavimas iš varžytynių 2017-07-26 buvo paskelbtas specialioje interneto svetainėje www.evarzvtvnes.lt, vadovaujantis LR Įmonių bankroto įstatymu, LR Vyriausybės 2014-12-23 nutarimu Nr. 1457 patvirtintu Turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašu bei įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2016-09-30 nutartimi. Varžytynių skelbime nurodyta pradinė turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių kaina - 2 800 000 EUR. Skelbime nurodyta, kad parduodamas turtas yra PVM objektas, o, pildant elektroninį skelbimą dėl varžytynių, turto kainos langelyje negalimi (nepriimami) jokie papildomi įrašai (pvz. „su PVM“, „be PVM“ ir pan.).
49. Kadangi 2017-01-10 BUAB „Egvilta“ buvo įregistruota PVM mokėtoja, tai po įregistravimo pagal PVMĮ 96 straipsnio ir LR Vyriausybės 2002-06-13 nutarimo Nr. 900 nuostatas PVM už tiekiamas prekes (teikiamas paslaugas) išskaito ir sumoka pirkėjas. Taigi, nepriklausomai nuo 2017-01-10 BUAB „Egvilta“ įregistravimo PVM mokėtojų registre, jos pajamos iš turto pardavimo (perdavimo) būtų laikomos PVM apmokestinamomis pajamomis. Įmonei, kuri nėra registruota PVM mokėtoja, pagal PVMĮ 72 straipsnio 1, 2 ir 4 d. nuostatas, parduodant turtą daugiau kaip už 45 000 EUR, atsiranda prievolė išskaičiuoti PVM ir jį sumokėti į biudžetą. Todėl BUAB „Egvilta“ įregistravimas PVM mokėtoja nesudaro pagrindo pripažinti pagrįstais ieškovo argumentus, kad prie teismo nustatytos pradinės turto pardavimo iš varžytynių kainos reikėjo pridėti PVM.
50. Vadinasi, atsižvelgiant į tai, kad BUAB „Egvilta“ gautino atlygio suma už iš varžytynių parduotą turtą sudaro ne mažiau kaip 2 800 000 EUR sumą, atsirastų prievolė nustatyta tvarka pačiai BUAB „Egvilta“ išskaičiuoti iš visos 2 800 000 EUR kainos PVM sumą ir sumokėti ją į biudžetą. Todėl po BUAB „Egvilta“ įregistravimo PVM mokėtoja pasikeitė tik subjektas, kuris turi sumokėti PVM (PVMĮ 96 str.), t.y. ne BUAB „Egvilta“, o už BUAB „Egvilta“ sumoka pirkėjas (šiuo atveju – atsakovas INTI KINNISVARA OU). Todėl BUAB „Egvilta“ įregistravimas PVM mokėtoja nėra ir negali būti laikoma nauja aplinkybe, kuri darytų įtaką teismų nustatytai turto pardavimo kainai.
51. Pažymėtina ir tai, kad byloje yra duomenys apie tai, jog 2017 metais vyko mokestinis ginčas su Valstybine mokesčių inspekcija prie FM dėl BUAB „Egvilta“ prievolės patikslinti PVM atskaitą ir grąžinti į biudžetą paslaugų (darbų), prekių pirkimo PVM už bendrą 362 823,26 EUR sumą, kurią iki bankroto bylos iškėlimo ji buvo atskaičiusi vykdydama statybas. Ginčas baigėsi tuo, kad Mokestinių ginčų komisija prie LR Vyriausybės 2017-01-30 priėmė sprendimą Nr. S-24 (7- 273/2016) (sprendimas yra byloje), kuriuo pripažino, jog yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad BUAB „Egvilta“ laikytina PVM apmokestinamuoju asmeniu ir jai neatsiranda pareiga tikslinti (grąžinti) atskaitytų paslaugų (darbų), prekių pirkimo PVM.
52. Be to, kaip tvirtina bylos duomenys, dar iki varžytynių paskelbimo BUAB „Egvilta“ kreditorius M. R. teikė įvairius prašymus ir skundus administratoriui bei teismams dėl administratoriaus veiksmų, prašydamas BUAB „Egvilta“ nuosavybės teise priklausantį ir įkeistą turtą parduoti už kitokią kainą, nei nustatė teismai (žr., pvz. 2016-12-30 prašymą ir BUAB „Egvilta“ 2017-01-04 atsakymą Nr. EG-382; 2017-01-06 skundą Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje Nr. B2-2422-562/2017, kurį 2017-01-31 prašė palikti nenagrinėtą; 2017-05-17 prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-4517-562/2016 dėl turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo, kurį Vilniaus apygardos teismo 2017-05-19 nutartimi atsisakyta priimti (civilinė byla Nr. A2-4352-866/2017), Lietuvos apeliacinio teismo 2017-08-17 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017-05-19 nutartis palikta nepakeista; 2017-05-22 prevencinį ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-4389-562/2017), tačiau teigiamo rezultato nepasiekė.
53. Ieškovas E. V. taip pat buvo pateikęs Vilniaus apygardos teismui 2017-05-22 skundą dėl administratoriaus veiksmų, reikalaudamas įpareigoti administratorių pardavinėti turtą už pradinę 2 800 000 EUR kainą plius PVM ir prašydamas teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti vykdyti varžytynes (civilinė byla Nr. B2-2422- 562/2017). Šioje byloje Vilniaus apygardos teismas 2017-06-05 nutartimi E. V. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino, nurodydamas, kad E. V. pakartotinai kelia turto pardavimo klausimus, kurie jau yra išspręsti teismo priimtais procesiniais sprendimais.
54. Be to ieškovas E. V. dalyvavo trečiuoju asmeniu Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017 ir savo 2017-01-03 kasaciniame skunde dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2016-12-19 nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2016-09-30 nutarties panaikinimo nurodė, kad, jo nuomone, teismai, nustatydami pradinę turto pardavimo kainą, neatsižvelgė į turto vertintojų konstatuotą turto kainą ir taikytiną PVM bei kad, realizuojant turtą už teismo nustatytą 2 800 000 EUR sumą ir sumokėjus PVM nuo parduoto turto, bus patenkintas tik pareiškėjo INTI KINNISVARA OU kreditorinis reikalavimas ir neliks lėšų kitų kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimui.
55. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas kasacinį skundą, nagrinėjo ir vertino minėtus E. V. teiginius. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad kreditorius E. V. nepateikė objektyvių įrodymų ir argumentų, kad teismo nustatyta turto pardavimo kaina neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų, iš esmės pažeidžia kreditorių interesus. Teisėjų kolegija nusprendė, kad teismų nustatyta pradinė turto pardavimo kaina atitinka CPK normose nustatytus kainos nustatymo kriterijus, faktinį byloje nustatytą pagrindą, objektyvius duomenis. Toks kainos nustatymo būdas atitinka bankroto proceso operatyvumo ir efektyvumo siekį, jis leis pasiekti vieną esminių bankroto instituto taikymo tikslų - iš bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės turto kuo operatyviau bei kiek įmanoma daugiau patenkinti kreditorių patvirtintų pagrįstų finansinių reikalavimų.
56. Ieškovas taip pat nepagrįstai tapatina pradinę 2 800 000 EUR turto pardavimo iš varžytynių kainą su turto realia pardavimo iš varžytynių kaina. Pradinės pardavimo kainos nustatymas nelemia kainos, už kurią turtas realiai gali būti parduotas rinkoje. Jei potencialūs turto pirkėjai vertina parduodamą objektą kaip patrauklią investiciją, egzistuoja pirkėjų konkurencija, varžytynėse parduodamo objekto kaina padidėja. Tai rodo ir konkrečių varžytynių , pasibaigusių 2017-08-25, rezultatai, kuomet varžėsi du pirkėjai ir varžytynių laimėtojas UAB „Ralkona“ pasiūlė 28,8 proc. didesnę kainą, negu buvo nustatyta pradinė turto pardavimo iš varžytynių kaina. Už šią kainą turtą perėmė ir atsakovas. Taigi, perleidus turtą už didesnę kainą, akivaizdu, kad BUAB „Egvilta“ kreditorių teisės nėra pažeidžiamos.
57. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas INTI KINNISVARA OU yra įregistruotas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtoju ir jam perėjo BUAB „Egvilta“ prievolė mokėti PVM, kurią jis įvykdė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nustatyta tvarka, ką patvirtina pateikta PVM deklaracija, iš kurios matyti, kad INTI KINNISVARA OU sumokėjo 625 765 EUR dydžio PVM, atsakovo INTI KINNISVARA OU patvirtintas kreditorinis reikalavimas BUAB „Egvilta“ bankroto byloje buvo 1 994 577,30 EUR, perimto turto kaina (be PVM) - 2 979 835,54 EUR, todėl INTI KINNISVARA OU mokėtina suma sudarė 985 258, 24 EUR, kurią INTI KINNISVARA OU ir sumokėjo BUAB „Egvilta“. Atsakovas BUAB „Egvilta“ 2018-03-28 patvirtino, kad INTI KINNISVARA OU įsiskolinimas yra padengtas ir jokių pretenzijų dėl turto kainos skirtumo sumokėjimo neturi. 
58. Bylos duomenys taip pat tvirtina, kad BUAB „Egvilta“ administratorius 2017-10-23 gavo atsakovo INTI KINNISVARA OU prašymą Nr. 57/2017, kuriuo atsakovas informavo, kad stabdo turto kainos skirtumo sumokėjimą iki bus išspręstas turto 2017-08-25 varžytynių teisėtumo klausimas pagal varžytynių laimėtojo UAB „Ralkona“ ir J. K.-Pedersen ieškinius/skundus ir atskiro BUAB „Egvilta“ administratoriaus pranešimo dėl šių teisminių procesų pabaigos.
59. BUAB „Egvilta“ administratorius 2017-11-21 raštu Nr. EG-460 pateikė atsakovui INTI KINNISVARA OU Vilniaus apygardos teismo 2017-11-03 nutartį, kuria priimtas J. K.-Pedersen atsisakymas nuo atskirojo skundo, bei pareikalavo sumokėti kainų skirtumą į BUAB „Egvilta“ sąskaitą. 2017-11-24 raštu Nr. EG-461 administratorius pateikė Vilniaus apygardos teismo 2017-11-23 nutartį, kuria priimtas UAB „Ralkona“ atsisakymas nuo atskirojo skundo, ir dar kartą pareikalavo sumokėti 985 258,24 EUR sumą bei informavo, kad administratorius teiks ieškinį teismui dėl skolos priteisimo.
60. BUAB „Egvilta“ administratorius 2017-12-01 gavo atsakovo INTI KINNISVARA OU raštą Nr. 64/2017, kuriuo atsakovas informavo, kad stabdo turto kainos skirtumo sumokėjimą iki įsiteisėjusiais teismo sprendimais pasibaigs visos teismuose nagrinėjamos civilinės bylos, kuriose BUAB „Egvilta“ yra atsakovas, bei bus gautas kitų bendrovės kreditorių patvirtinimas, jog dėl turto perdavimo hipotekos kreditoriui jie jokių pretenzijų neturi ir dėl šio akto pripažinimo negaliojančiu nebus pareikštas ieškinys teisme. Atsakovas nurodė, kad prievolių vykdymą stabdo CK 6.344 straipsnio 5 dalies pagrindu.
61. Nagrinėjamu atveju ieškovas mano, kad atsakovas INTI KINNISVARA OU prievolių vykdymą CK 6.344 straipsnio 5 dalies pagrindu sustabdė nepagrįstai, todėl bet kuriuo atveju privalo sumokėti palūkanas už naudojimąsi BUAB „Egvilta“ priklausančiais pinigais. Teismas ir šį ieškovo reikalavimą atmeta kaip nepagrįstą ir paneigtą byloje esančiais įrodymais.
62. CK 6.344 straipsnio 5 dalis nustato, kad tuo atveju, kai pirkėjas turi pakankamą pagrindą manyti, kad dėl pardavėjo kaltės jam gali būti pareikštas ieškinys dėl parduodamų daiktų išreikalavimo ar teisių į juos suvaržymo, jis gali sustabdyti kainos mokėjimą, išskyrus atvejus, kai pardavėjas užtikrina galimų pirkėjo nuostolių atlyginimą. Byloje neginčijamai nustatyta ir tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, kad konkrečiu atveju atsakovui INTI KINNISVARA OU po perdavimo-priėmimo akto sudarymo buvo žinoma, kad dėl 2017-08-25 varžytinių yra kilę ginčai – varžytynių laimėtojas UAB „Ralkona“ ir BUAB „Egvilta“ kreditorė J. K.-Pedersen pareiškė ieškinius dėl šių varžytynių pripažinimo negaliojančiomis. Dėl to atsakovas 2017-10-23 raštu Nr. 57/2017 kreipėsi į BUAB „Egvilta“, nurodydamas, kad stabdo turto kainos skirtumo sumokėjimą iki bus išspręstas 2017-08-25 varžytynių teisėtumo klausimas pagal UAB „Ralkona“ ir J. K. – Pedersen ieškinius/skundus ir atskiro BUAB „Egvilta“ administratoriaus pranešimo dėl šių teisminių procesų pabaigos.
63. Taip pat, kadangi po Lietuvos apeliacinio teismo 2017-11-28 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1985-33-/2017 priėmimo paaiškėjo, jog iš naujo bus sprendžiamas klausimas dėl naujo kreditoriaus BUAB „Faulana“ finansinio reikalavimo tvirtinimo BUAB „Egvilta“ bankroto byloje, nuo kurio išsprendimo gali priklausyti potencialių naujų ginčų dėl turto išreikalavimo kilimas, atsakovas INTI KINNISVARA OU 2017-12-01 raštu Nr. 64/2017 informavo BUAB „Egvilta“, kad stabdo turto kainos skirtumo sumokėjimą iki įsiteisėjusiais teismo sprendimais pasibaigs visos teismuose nagrinėjamos civilinės bylos, kuriose BUAB „Egvilta“ yra atsakovas bei bus gautas kitų bendrovės kreditorių patvirtinimas, jog dėl turto perdavimo hipotekos kreditoriui jie jokių pretenzijų neturi ir dėl šio akto pripažinimo negaliojančiu nebus pareikštas ieškinys teisme.
64. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 3 dalį perdavimo-priėmimo aktas, kuriuo turtas buvo perduotas kreditoriui INTI KINNISVARA OU, yra prilyginamas notaro patvirtintai sutarčiai ir yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas. Pažymėtina, kad pagal CK 6. 344 straipsnio 5 dalį pakanka nustatyti, kad pirkėjas turi (turėjo) pakankamą pagrindą manyti, jog dėl pardavėjo kaltės jam gali būti pareikštas ieškinys dėl parduodamų daiktų išreikalavimo ar teisių į juos suvaržymo. Taigi, kol yra (buvo) nagrinėjamos bylos ar gali kilti ginčai dėl 2017-08-25 varžytynių pripažinimo atšauktomis ir/ar neįvykusiomis, taip pat kiti ginčai, susiję su turto perdavimu hipotekos kreditoriui, atsakovas turi (turėjo) pagrįstą teisę stabdyti savo prievolių vykdymą ir negali būti laikomas pažeidusiu prievolę dėl turto kainos skirtumo sumokėjimo pagal 2017-10-11 turto perdavimo – priėmimo akto sąlygas.
65. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ginčai dėl turto išreikalavimo tebevyksta ir šiuo metu, nes BUAB „Egvilta“ kreditoriai M. R. ir E. V. Vilniaus apygardos teisme 2017-12-26 pareiškė ieškinį atsakovams BUAB „Egvilta“ ir INTI KINNISVARA OU dėl turto perdavimo – priėmimo akto pripažinimo negaliojančiu (civilinė byla Nr. e2-2901-585/2018). Šiuo ieškiniu BUAB „Egvilta“ kreditoriai M. R. ir E. V. įrodinėja, kad perdavimo – priėmimo aktas yra neteisėtas,  nes BUAB „Egvilta“ ir INTI KINNISVARA OU buvo piktavališkai susitarę dėl šio akto sudarymo ir prašo šį perdavimo – priėmimo aktą panaikinti CK 1. 91 straipsnio 1 dalies normos pagrindu. Tenkinus šį reikalavimą, kreditoriai prašo taikyti restituciją ir grąžinti turtą BUAB „Egvilta“. Taigi aplinkybės apie tebesitęsiančius ir pradėtus ginčus dėl turto išreikalavimo patvirtina, kad atsakovas turėjo teisę stabdyti turto kainos skirtumo mokėjimą CK 6.344 straipsnio 5 dalyje nustatytu pagrindu, kol šie ginčai pasibaigs.
66. Ieškovas taip pat teigia, kad dėl atsakovų INTI KINNISVARA OU ir BUAB „Egvilta“ administratoriaus piktavališko susitarimo į perdavimo – priėmimo aktą nebuvo įtraukta sąlyga dėl žemės sklypo nuomos teisės perdavimo, tačiau toks teiginys nėra pagrįstas įrodymais. Be to šiuo metu žemės sklypo nuomos teisės klausimas yra nagrinėjamas atskiroje byloje pagal ieškovo INTI KINNISVARA OU ieškinį atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriui, prašant jį įpareigoti per 14 dienų nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sudaryti su INTI KINNISVARA OU žemės sklypo 0,3723 ha ploto dalies nuomos sutartį. Visos aplinkybės, susijusios su žemės sklypo nuomos teisės perleidimu ir įstatymine teise nuomotis žemės sklypą statinio eksploatavimui, bus nustatinėjamos šioje Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-11290-960/2018, todėl nagrinėjamoje byloje teismas plačiau dėl to nepasisako.
67. Taigi atsakovas INTI KINNISVARA OU sustabdė turto kainos mokėjimą ne dėl lėšų neturėjimo, kaip bando įrodinėti ieškovas, bet siekdamas išvengti galimų nuostolių, nes, kaip jau minėta, iš karto po turto perėmimo prasidėjo ginčai dėl turto 2017-08-25 varžytynių teisėtumo. Todėl akivaizdu, kad INTI KINNISVARA OU turėjo teisę pasinaudoti teise stabdyti savo prievolių įvykdymą. Nors dalis ginčų pasibaigė, tačiau prasidėjo kiti ginčai dėl paties perdavimo – priėmimo akto teisėtumo ir turto išreikalavimo iš INTI KINNISVARA OU, o vėliau ir ginčas dėl žemės sklypo, reikalingo pastato eksploatavimui, išnuomojimo. Taigi, prasidėjus ir tęsiantis šiems ginčams, kurių baigtis hipotekos kreditoriui – atsakovui INTI KINNISVARA OU nebuvo aiški, jis galėjo patirti nuostolius, todėl pagrįstai pasinaudojo jam įstatymo suteikta teise sustabdyti turto kainos mokėjimą.
68. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad netiesioginis ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas visa apimtimi.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 265, 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

              Ieškovo E. V. netiesioginį ieškinį atsakovams Estijos Respublikos bendrovei INTI KINNISVARA OU ir BUAB „Egvilta“ dėl 625 765,46 EUR priteisimo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                                                                Alma Urbanavičienė