Civilinė byla Nr. e2A-687-302/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00885-2019-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9; 2.6.18.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
S R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 10 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Astos Radzevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ ieškinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl įsiskolinimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Plentprojektas“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – RUAB) „Kamesta“ prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 312 674,66 Eur skolą už atliktus darbus, 12 335,64 Eur sutartines netesybas, 8 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Nurodė, kad 2016 m. vasario 29 d. ji ir Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos sudarė Pirkimo sutartį Nr. S-120 (toliau – Sutartis Nr. S-120), pagal kurią ieškovė įsipareigojo pagal atsakovės patvirtintas technines specifikacijas parengti valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1812 Žiežmariai-Nemaitonys-Stakliškės ruožo nuo 7,19 iki 14,02 km kapitalinio remonto techninį darbo projektą, suderinti jį su visomis institucijomis ir atsakove. Ieškovei įvykdžius Sutartį Nr. S-120, šalys 2017 m. spalio mėnesį pasirašė Atliktų darbų ir išlaidų pažymą, kurioje įrašyta, kad sulaikytų pinigų suma yra 155 462,22 Eur. 2017 m. lapkričio 14 d. buvo pasirašytas atliktų statybos darbų perdavimo aktas, o 2018 m. sausio 15 d. ieškovė gavo ir pateikė atsakovei AB Šiaulių banko Garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymo garantiją Nr. G-09-SB-366532. Ieškovės teigimu, tokiu būdu ji įvykdė visas Sutartie Nr. S-120 sąlygas, tačiau atsakovė iki šiol nesumokėjo 10 procentų sulaikytų darbų kainos, iš viso 155 462,22 Eur.
3. Taip pat ieškovė nurodė, kad ji ir Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos 2016 m. kovo 25 d. sudarė Pirkimo sutartį Nr. S-196 (toliau – Sutartis Nr. S-196), pagal kurią ieškovė įsipareigojo pagal atsakovės pateiktą projektinę dokumentaciją rekonstruoti valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 129 Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė ruožą nuo 27,18 iki 32,68 km. Ieškovei įvykdžius Sutartį Nr. S-196, šalys 2017 m. rugpjūčio mėnesį pasirašė Atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą, kurioje įrašyta, kad sulaikyta pinigų suma yra 157 950,92 Eur. 2017 m. rugsėjo 26 d. buvo pasirašytas atliktų statybos darbų perdavimo aktas. 2018 m. sausio 15 d. ieškovė gavo ir pateikė atsakovei AB Šiaulių banko Garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymo garantiją Nr. G-09-SB-366531. Tokiu būdu, ieškovės teigimu, ji įvykdė visas Sutartyje Nr. S-196 numatytas sąlygas, tačiau atsakovė iki šiol nesumokėjo 10 procentų sulaikytų darbų kainos, iš viso 157 212,44 Eur.
4. Ieškovė nurodė, kad Sutarties Nr. S-120 37 punkte ir Sutarties Nr. S-196 35 punkte numatyta, jog užsakovui nepagrįstai uždelsus atsiskaityti už atliktus darbus, jis rangovui moka Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MVPĮ) nustatyto dydžio palūkanas, išskyrus atvejus, jei atsiskaityti vėluojama dėl negauto finansavimo iš valstybės biudžeto. Iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. birželio 18 d.) atsakovės mokėtinos palūkanos už nepagrįstai nesumokėtą pagal Sutarties Nr. S-120 16.1 papunktį sulaikytą 5 proc. atliktų darbų kainos sumą sudaro 3 066,65 Eur. AB Šiaulių bankas Garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymo garantiją Nr. G-09-SB-366532 išdavė 2018 m. sausio 15 d., todėl, laikantis sutrumpinto ieškinio senaties termino, palūkanos už Sutarties 16.2 papunktyje numatytos mokėjimo pareigos neįvykdymą taip pat skaičiuojamos už 180 dienų ir sudaro 3 066,65 Eur. Pagal Sutarties Nr. S-196 12.1 papunktį 5 proc. sulaikytas pinigų sumas 78 606,22 Eur atsakovė buvo įsipareigojusi sumokėti šalims pasirašius užbaigtų statybos darbų perdavimo aktą. Šis aktas pasirašytas 2017 m. rugsėjo 26 d., o delspinigiai už 180 dienų iki kreipimosi į teismą dienos sudaro 3 101,17 Eur. AB Šiaulių bankas Garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymo garantiją Nr. G-09-SB-366531 išdavė 2018 m. sausio 15 d., todėl, laikantis sutrumpinto ieškinio senaties termino, palūkanos už Sutarties 12.2 papunktyje numatytos mokėjimo pareigos neįvykdymą taip pat skaičiuojamos už 180 dienų ir sudaro 3 101,17 Eur. Bendra iš atsakovės priteistinų palūkanų suma už prievolės įvykdymo termino praleidimą yra 12 335,64 Eur.
5. Patikslinusi ieškinio dalyką, ieškovė nurodė, kad pagal Sutartį Nr. S-120 prašoma priteisti suma yra 154 869,08 Eur (155 462,22 Eur - 593,14 Eur); pagal Sutartį Nr. S-196 prašoma priteisti suma yra 156 885,98 Eur (157 212,43 Eur - 326,45 Eur). Bendra palūkanų pagal Sutartį Nr. S-120 suma iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. birželio 18 d.) yra 6 109,90 Eur (154 869,08 Eur x 8 proc. : 365 d. x 180 d.); bendra palūkanų pagal Sutartį Nr. S-196 suma iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. birželio 18 d.) yra 6 189,47 Eur (156 885,98 Eur x 8 proc. : 365 d. x180 d.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei RUAB „Kamesta“ iš atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 77 434,54 Eur skolą pagal Sutarties Nr. S-120 16.1 papunktį, 3 054,95 Eur palūkanas bei 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (80 489,49 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. birželio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o likusią ieškinio dalį atmetė.
Dėl skolos ir palūkanų pagal Sutartį Nr. S-196 priteisimo
7. Teismas nustatė, kad Sutartyje Nr. S-196 numatytos tokios sąlygos sumokėti 10 proc. sulaikytą sumą: 1) sulaikyta 5 proc. priimtos Sutarties suma sumokama po Sutartyje numatyto kelio ruožo statybos užbaigimo akto pasirašymo dienos (12.1 papunktis); 2) likusi sulaikyta 5 proc. priimtos Sutarties suma sumokama po rangovo garantinio arba laidavimo draudimo rašto, nurodyto šios Sutarties 21 punkte, pateikimo dienos (12.2 papunktis).
8. Įvertinęs Sutarties Nr. S-196 sąlygas ir į bylą teiktus įrodymus, teismas sutiko su atsakovės aiškinimu, kad Statybos užbaigimo aktas bei ieškovės pateiktas 2017 m. rugsėjo 26 d. Atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktas yra skirtingi dokumentai, kadangi: 1) Sutartyje Nr. S-196 vartojamos skirtingos sąvokos (darbų perdavimo–priėmimo aktas, statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie objekto statybos užbaigimą); 2) Sutarties Nr. S-196 23 punkte nurodyta, kad, vykdydamos šią Sutartį, šalys vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos statybos įstatymu ir kitais įstatymais, normatyviniais statybos techniniais dokumentais ir kitais teisės aktais, užsakovo pirkimo dokumentais bei viešojo pirkimo metu pateiktu rangovo pasiūlymu; 3) Statybos užbaigimo procedūros yra reglamentuotas Statybos įstatymo atitinkamuose nuostatose bei atitinkamuose Statybos techniniuose reglamentuose (STR); 4) 2017 m. rugsėjo 26 d. Atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktas, kuriame nurodyta, jog atlikti rekonstravimo darbai tenkina nustatytus reikalavimus, ir užsakovo komisija priima rangovo atliktus statybos darbus, savo turiniu neatitinka specialių reikalavimų, keliamų statybos užbaigimo aktui, o tai yra darbų perdavimo–priėmimo aktas, kuriuo užfiksuotas rangovės darbų rezultato perdavimas užsakovei; 5) į bylą nėra pateiktas statybos užbaigimo aktas, kuris atitiktų specialius – Statybos įstatymuose ir atitinkamuose STR numatytus reikalavimus, todėl nagrinėjamu atveju nėra įvykdytas Sutarties 12.1 papunkčio reikalavimas.
9. Pasisakydamas dėl Sutarties Nr. S-196 12.2 papunkčio (ne)įvykdymo, teismas nurodė, kad nebuvo pateiktas Sutartyje numatytas kelio ruožo statybos užbaigimo aktas, o Sutarties nuostatos garantinio rašto galiojimo terminą sieja su Sutartyje numatyto kelio ruožo statybos užbaigimo akto pasirašymo diena bei numato jo trukmę – ne trumpiau kaip 3 metai po minėto akto pasirašymo dienos, tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju ieškovė nebuvo tinkamai įvykdžiusi Sutarties 12.2 punkte nustatytų sąlygų, todėl ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo pagal Sutarties Nr. S-196 12.2 papunktį yra nepagrįstas.
10. Nusprendęs, kad pati ieškovė tinkamai neįvykdė Sutarties Nr. S-196 12.1 ir 12.2 papunkčiuose numatytų sąlygų gauti sulaikytų sumų apmokėjimą ir netenkinęs reikalavimų dėl sulaikytų sumų priteisimo, nes pati ieškovė tinkamai neįvykdė Sutarties Nr. S-196 sąlygų, teismas kaip nepagrįstą atmetė ir ieškovės reikalavimą priteisti palūkanas.
Dėl skolos ir palūkanų pagal Sutartį Nr. S-120 priteisimo
11. Teismas nustatė, kad Sutartyje Nr. S-120 numatytos tokios sąlygos, kad būtų sumokėta sulaikyta suma: 1) sulaikyti 5 proc. nuo užaktuotos darbų sumos dydžio (be PVM) sumokami užsakovui priėmus pažymą apie atliktus darbus ir šalims pasirašius rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktą (16.1 papunktis); 2) likę sulaikyti 5 proc. nuo užaktuotos darbų sumos dydžio (be PVM) sumokami užsakovui priėmus pažymą apie atliktus darbus ir gavus garantinio arba laidavimo draudimo raštą, nurodytą šios Sutarties 26 punkte (16.2 papunktis). Kadangi dėl antrosios sąlygos įvykdymo ginčo tarp šalių nebuvo, teismas pasisakė tik dėl pažymos apie atliktus darbus.
12. Teismas nustatė, kad 2017 m. spalio mėn. atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymoje, kuri pasirašyta rangovo ir užsakovo, pagal Sutartį Nr. S-120 nurodyta 371 669,64 Eur suma per ataskaitinį laikotarpį; įrašyta sulaikyta suma 10 proc. – 155 462,22 Eur suma, taip pat yra pažymėta apie tai, kad 2017 m. lapkričio 9 d. išskaičiuota 16 929,84 Eur delspinigių. Sutarties 12.4 papunktyje numatyta, kad rangovas įsipareigoja ne vėliau kaip iki kiekvieno mėnesio 5 dienos pateikti užsakovui pažymą apie atliktus darbus ir PVM sąskaitą faktūrą; 15 punkte numatyta, kad už faktiškai atliktus darbus užsakovas apmoka rangovui per 30 kalendorinių dienų nuo dienos, kai užsakovas priima pažymą apie atliktus darbus ir gauna PVM sąskaitą faktūrą arba lygiavertį dokumentą (15 punktas).
13. Įvertinęs Sutarties Nr. S-120 nuostatas ir pažymos turinį, teismas sprendė, kad ieškovė yra tinkamai įvykdžiusi Sutarties S-120 16.1 papunkčio sąlygas bei pagal ieškovės patikslintą ieškinio dalyką yra pagrindas priteisti ieškovei 5 proc. sulaikytos sumos pagal sutarties S-120 16.1 papunktį, t. y. 77 434,54 Eur.
14. Teismas nurodė, kad Sutarties Nr. S-120 16.2 papunktyje numatyta, kad likę sulaikyti 5 proc. nuo užaktuotos darbų sumos dydžio (be PVM) sumokami užsakovui: 1) priėmus pažymą apie atliktus darbus; 2) gavus garantinio arba laidavimo draudimo raštą, nurodytą Sutarties 26 punkte.
15. Į bylą pateikta 2018 m. sausio 15 d. AB Šiaulių banko garantinio laikotarpio įsipareigojimų įvykdymo garantija Nr. G-09-SB-366532, kurioje nurodyta, kad Sutartis Nr. S-120 galioja iki 2020 m. lapkričio 14 d. Sutarties 31 punkte numatyta, jog darbai laikomi visiškai baigtais pasirašius statybos užbaigimo aktą arba deklaraciją. Sutarties 26 punkte yra vartojama būtent statybos užbaigimo akto arba deklaracijos apie statybos užbaigimą sąvoka. 2017 m. lapkričio 14 d. pasirašytas atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktas, kuriame nurodyta, jog Valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1812 Žiežmariai-Nemaitonys-Stakliškės ruožo nuo 7,19 iki 14,02 kapitalinio techninio projekto parengimas, projekto vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas tenkina nustatytus reikalavimus, ir komisija priima rangovo atliktus statybos darbus, savo turiniu neatitinka specialių reikalavimų statybos užbaigimo aktui, o tai yra darbų perdavimo–priėmimo aktas, kuriuo užfiksuotas rangovės darbų rezultato perdavimas užsakovei. Kadangi į bylą nebuvo pateiktas statybos užbaigimo aktas, kuris atitiktų specialius – Statybos įstatyme ir atitinkamuose STR numatytus reikalavimus, teismas sprendė, kad ieškovė nėra įvykdžiusi Sutarties Nr. S-120 16.2 punkto reikalavimo, todėl nėra pagrindo priteisti ieškovei prašomos 5 proc. sulaikytos sumos pagal Sutarties Nr. S-120 16.2 papunktį.
16. Kadangi atsakovė nepagrįstai uždelsė atsiskaityti su ieškove pagal Sutarties Nr. S-120 16.1 papunktį, tai, vadovaudamasis Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 4 ir 5 dalimis, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 3 054,95 Eur palūkanų (77 434,54 Eur x 8 proc. už 180 dienų).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
17. Apeliaciniame skunde ieškovė RUAB „Kamesta“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai, ir toje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visa apimtimi, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:
17.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino, kad Sutartyse numatyta sąvoka „statybos užbaigimo aktas“ tapati sąvokai „statybos užbaigimo aktas“, apibrėžtai STR 1.11.01:2010, ir tokios savo išvados nepagrindė.
17.2. Aplinkybė, kad ginčo Sutartyse numatyta, kad aktas pasirašomas ieškovės ir atsakovės, o ne surašomas ir išduodamas specialios statybos užbaigimo komisijos, kaip to reikalauja STR nuostatos (sutarties pasirašymo metu galiojusio STR 1.11.01:2010 8.2 papunktis, 12–33 punktai; statybos darbų perdavimo atsakovei metu galiojusio STR 1.05.01:2017 10.2 papunktis, 56–58 punktai), patvirtina, jog Sutartyse vartojamas terminas „statybos užbaigimo aktas“ neatitinka STR vartojamos statybos užbaigimo akto sampratos. Ginčo Sutartyse vartojamas terminas „statybos užbaigimo aktas“ turėtų būti aiškinamas kaip šalių tarpusavio pasirašomas dokumentas, kuriuo jos tarpusavyje patvirtina statybos užbaigimą.
17.3. Statybos teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai pareigą organizuoti statybos užbaigimo procedūras ir gauti statybos užbaigimo aktą numato statytojui, t. y. pačiai atsakovei, todėl teismo išaiškinimas, kad neva ieškovė šiuo atveju neįvykdė Sutarčių sąlygų, nes nebuvo gautas STR minimas statybos užbaigimo aktas, yra nesąžiningas, neprotingas ir prieštaraujantis sutarčių aiškinimo principams.
17.4. Ieškovės pateikti Atliktų statybos darbų perdavimo statytojui aktai atitinka ir statybos užbaigimo aktui keliamus reikalavimus, nes užfiksuotas ne tik visų ieškovės atliktų darbų perdavimas, tačiau patvirtinamas ir statybos, atitinkančios esminius statinių reikalavimus, projekto sprendinius, sutarties sąlygas, užbaigimas. Vien tai, kad šalys minėtą dokumentą pavadino darbų perdavimo aktu, nereiškia, jog šalys neįvykdė reikalavimo pasirašyti tarpusavio statybos užbaigimo aktą. Svarbus ne šalių pasirašytų dokumentų pavadinimas, o jų turinys.
17.5. Atsakovė priėmė darbų rezultatą, juo naudojasi jau daugiau nei du metus, tačiau nesąžiningai vengia sumokėti pagal Sutartis sulaikytas pinigų sumas, remdamasi formaliu pagrindu. Visiškai formaliai išnagrinėjęs bylą, pirmosios instancijos teismas pateisino neteisėtus atsakovės veiksmus, sudarydamas jai galimybę iš neteisėtų veiksmų gauti naudos.
17.6. Padaręs išvadą, kad ieškovė neįvykdė visų sąlygų tam, jog atgautų sulaikytus pinigus, nes nepateikė statybos užbaigimo akto, atitinkančio STR reikalavimus, teismas apribojo ieškovės galimybę atgauti skolą ir bet kada ateityje. Kaip minėta, teisės aktai pareigą gauti statybos užbaigimo aktą numato atsakovei, kuriai ieškovė yra perdavusi visą reikalingą dokumentaciją. Taigi ieškovė neturi nei įgalinimų, nei dokumentų, reikalingų užbaigimo akto gavimui, o atsakovė nėra suinteresuota pati kreiptis dėl tokio akto gavimo, nes jai tai nenaudinga.
17.7. 2018 m. sausio 15 d. ieškovė atsakovei pateikė daugiau tris metus galiojančias AB Šiaulių banko Garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymo garantijas, atsakovė nereiškė jokių pretenzijų dėl užbaigimo akto, garantijas priėmė, jos galioja jau du metus, tačiau, remiantis pirmosios instancijos teismo išaiškinimais, ieškovė ateityje turėtų gauti naujas ne mažiau tris metus galiojančias garantijas. Toks išaiškinimas yra akivaizdžiai nesąžiningas, nes ieškovė ne tik negautų sulaikytų pinigų už darbus dėl atsakovės vengimo atsiskaityti, bet ir patirtų papildomas išlaidas už garantijų, kurių gavimas būtų apsunkintas dėl per didelės kelių remonto rizikos, išdavimą.
18. Atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius argumentus:
18.1. Skundžiamame sprendime išanalizavęs teisės aktų, kuriuose tiesiogiai reglamentuojamos ginčijamos sąvokos, nuostatas, teismas pateikė aiškų, sisteminį ir lingvistinį Sutarčių aiškinimą. Kitoks Sutarčių aiškinimas, nei nurodytas skundžiamame sprendime, lemtų visiškai priešingą Sutarčių reikšmę, palyginus su Sutarčių lingvistine išraiška, ir prieštarautų apeliantės veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms. Sutartyse statybos užbaigimo akto ir atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) akto sąvokos naudojamos visiškai skirtinguose kontekstuose.
18.2. Statybos užbaigimo aktas ir statybos darbų perdavimo statytojui aktas yra du skirtingi dokumentai. Sutarčių sąlygos yra aiškios ir nedviprasmiškos, analogiškai sutarčių sąlygos buvo suprantamos ir kitiems tiekėjams ir rangovams, kurie veikdami su atsakove (statytoju) pasirašytų sutarčių pagrindu arba paprašę atskirojo įgaliojimo, pasirūpindavo statybos užbaigimo dokumentų (statybos užbaigimo akto arba deklaracijos apie statybos užbaigimą) gavimu ir pasirašymu, tokiu būdu sėkmingai vykdydami sąlygas, kurių pagrindu sumokami sulaikyti pinigai.
18.3. Apeliantė nepagrįstai tvirtina, kad tai, jog Sutarties Nr. S-196 28 punkte numatyta, jog statybos užbaigimo aktą arba deklaraciją apie statybos užbaigimą pasirašo užsakovas ir rangovas, įrodo netinkamą Sutarties aiškinimą, nes statybos užbaigimo aktą pasirašo kompetentingos institucijos komisija. Kadangi Sutartis sudaryta pagal šabloną, kuris taikomas įvairioms statybos rūšims, Sutarties 28 punkte įvardintas tiek statybos užbaigimo aktas, tiek deklaracija apie statybos užbaigimą. Statybos užbaigimo aktą pasirašo Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos suformuota komisija, o deklaraciją apie statybos užbaigimą surašo statytojas (pats arba per įgaliotą asmenį) ir teikia tvirtinti Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai.
18.4. Apeliantė skunde įrodinėja, kad statybos užbaigimo akto gavimas nepriskirtinas jos atsakomybei, tačiau toks argumentas nebuvo keliamas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas turėtų atsisakyti vertinti šį apeliacinio skundo argumentą. Bet kuriuo atveju jokiame teisės akte nėra nustatyta kliūčių patiems rangovams gauti statybos užbaigimo dokumentus. STR 1.05.01:2017 60 punkte yra aiškiai įtvirtinta, kad, norėdamas gauti aktą, statytojas ar jo įgaliotas asmuo padaliniui, esančiam apskrities, kurioje yra statinys teritorijoje, pateikia prašymą išduoti aktą. Be to, minėtas apeliantės aiškinimas, kad atsakovė turėjo prievolę gauti statybos užbaigimo aktą, prieštarauja kitam apeliantės argumentui, jog ji įvykdė visas Sutartyse nustatytas prievoles sulaikytiems pinigams atgauti.
18.5. Vietoj to, kad apeliantė rūpintųsi ginčijamų sąlygų įvykdymu, ji inicijavo net du teisminius procesus, kurie labiau nei bet kuri kita aplinkybė užvilkino sulaikytų pinigų išmokėjimą, todėl atsakovė negali būti atsakinga už sugaištą laiką ir dėl to kilusius nuostolius ir susidariusias netesybas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
20. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2015 m. lapkričio 24 d. tarp UAB „Kamesta“ ir UAB „Plentprojektas“ buvo sudaryta Jungtinės veiklos sutartis, kuria jos šalys, kaip jungtinės veiklos partneriai, įsipareigojo bendrai veikti dalyvaujant viešame konkurse „Valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1812 Žiežmariai-Nemaitonys-Stakliškės ruožo nuo 7,19 iki 14,02 km kapitalinio remonto techninio darbo projekto parengimas, projekto vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas“, bei siekiant bendro tikslo – suvienytų finansinių / materialinių išteklių, statybinių pajėgumų ir vadybos galimybių dėka pasiūlyti perkančiajai organizacijai – Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos tinkamiausią kainą, darbų atlikimo terminus bei darbų kokybę, kad būtų laimėtas konkursas (e. bylos t. 1, b. l. 166–167).
21. 2016 m. vasario 29 d. tarp Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (užsakovo) ir ūkio subjektų grupės, kurią sudaro UAB „Kamesta“ ir UAB „Plentprojektas“, (rangovo) atsakingo partnerio UAB „Kamesta“ sudaryta Sutartis Nr. S-120, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pagal atsakovės patvirtintas technines specifikacijas parengti valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1812 Žiežmariai-Nemaitonys-Stakliškės ruožo nuo 7,19 iki 14,02 km kapitalinio remonto techninį darbo projektą, suderinti jį su visomis institucijomis ir atsakove.
22. 2017 m. spalio mėn. atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymoje, kuri pasirašyta rangovo ir užsakovo, pagal Sutartį Nr. S-120 nurodyta 371 669,64 Eur suma, joje taip pat yra įrašas, jog 2017 m. lapkričio 9 d. išskaičiuota 16 929,84 Eur delspinigių, be to, yra eilutė sulaikyti pinigai 10 proc., nuo statybos pradžios 155 462,22 Eur (e. bylos t. 1, b. l. 23). 2017 m. lapkričio 14 d. pasirašytas atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktas, kuriame nurodyta, jog Valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1812 Žiežmariai-Nemaitonys-Stakliškės ruožo nuo 7,19 iki 14,02 kapitalinio techninio projekto parengimas, projekto vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas tenkina nustatytus reikalavimus, ir komisija priima rangovo atliktus statybos darbus; taip pat yra žyma, kad projektą ir kitą techninę dokumentaciją, vykdymo dokumentaciją priėmė nuolat saugoti valstybinės reikšmės kelius prižiūrinti įmonė (e. bylos t. 1, b. l. 24–29). Ieškovė atsakovei pateikė 2018 m. sausio 15 d. AB Šiaulių banko garantinio laikotarpio įsipareigojimų įvykdymo garantiją Nr. G-09-SB-366532, kurioje nurodyta 2016 m. vasario 29 d. sutartis Nr. S-120, kuri galioja iki 2020 m. lapkričio 14 d. (e. bylos t. 1, b. l. 49).
23. UAB ,,Kamesta” ir Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos 2016 m. kovo 25 d. sudarė Pirkimo sutartį Nr. S-196, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pagal atsakovės pateiktą projektinę dokumentaciją rekonstruoti valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 129 Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė ruožą nuo 27,18 iki 32,68 km.
24. Ieškovei įvykdžius Sutartį, šalys 2017 m. rugpjūčio mėnesį pasirašė Atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą, kurioje įrašyta, kad sulaikytų pinigų suma yra 157 950,92 Eur. Šalys 2017 m. rugsėjo 26 d. pasirašė ir atliktų statybos darbų perdavimo aktą, kuriame nurodyta, jog atlikti rekonstravimo darbai tenkina nustatytus reikalavimus, todėl jie priimami (e. bylos t. 1, b. l. 44–47, 48). 2018 m. sausio 15 d. ieškovė gavo ir pateikė atsakovei AB Šiaulių banko Garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymo garantiją Nr. G-09-SB-366531, kuri siejama su 2016 m. kovo 25 d. sutartimi Nr. S-196, o joje nurodyta, kad ji galioja iki 2020 m. rugsėjo 26 d. (e. bylos t. 1, b. l. 50).
25. Šalys 2018 m. vasario 28 d. pasirašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą Nr. SU-1, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad pagal Sutartį Nr. S-120 atsakovė skolinga ieškovei 155 462,22 Eur, o pagal Sutartį Nr. S-196 atsakovė yra skolinga 157 212,43 Eur (e. bylos t. 1, b. l. 51–52).
26. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-4049-653/2018 ieškovės UAB „Kamesta“ ieškinio dalį, kuria ieškovė prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 206 214,72 Eur skolą už atliktus darbus bei 8 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atmetė (e. bylos t. 1, b. l. 53–60).
27. Byloje kilo ginčas dėl to, kaip turi būti suprantamas ir aiškinamas Sutartyje Nr. S-120 ir Sutartyje Nr. S-196 vartojamas terminas „statybos užbaigimo aktas“, todėl toliau, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, ir bus dėl to pasisakoma.
Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių
28. Kaip matyti iš šalių procesinių dokumentų, skirtingai aiškindamos Sutarčių nuostatas, šalys nesutaria, ar ieškovė įvykdė Sutarties Nr. S-196 12.1 ir 12.2 papunkčiuose ir Sutarties Nr. S-120 16.1 ir 16.2 papunkčiuose įtvirtintas sąlygas tam, kad būtų pagrindas atsakovei išmokėti pagal minėtas Sutartis sulaikytas 10 proc. sumas.
29. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2010 ir kt.).
30. Kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio, todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2013; 2018 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-248/2018, 21 punktas).
31. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2013; 2018 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018, 23 punktas; 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019, 31 punktas).
32. Be to, aiškinant sutartį turi būti atsižvelgiama ir į sutarties šalių elgesį iki sutarties pasirašymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties pasirašymo, papročius (CK 6.193 straipsnio 5 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-916/2020, 32 punktas).
Dėl sulaikytų pinigų pagal Sutartį Nr. S-196 sumokėjimo
33. Sutartyje Nr. S-196 numatytos tokios sąlygos sumokėti 10 proc. sulaikytą sumą: 1) sulaikyta 5 proc. priimtos Sutarties Nr. S-196 suma sumokama po sutartyje numatyto kelio ruožo statybos užbaigimo akto pasirašymo dienos (12.1 papunktis); 2) likusi sulaikyta 5 proc. priimtos sutarties suma sumokama po rangovo garantinio arba laidavimo draudimo rašto, nurodyto Sutarties Nr. S-196 21 punkte, pateikimo dienos (12.2 papunktis).
34. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad statybos užbaigimo aktas ir ieškovės į bylą pateiktas 2017 m. rugsėjo 26 d. atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktas yra skirtingi dokumentai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo tokia teismo išvada nesutikti.
35. Sutarties Nr. S-196 23 punkte numatyta, kad, vykdydamos šią sutartį, šalys vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos statybos įstatymu ir kitais įstatymais, normatyviniais statybos techniniais dokumentais ir kitais teisės aktais, užsakovo pirkimo dokumentais bei viešojo pirkimo metu pateiktu Rangovo pasiūlymu.
36. Statybos užbaigimo procedūros yra reglamentuotas Statybos įstatymo atitinkamuose nuostatose bei atitinkamuose Statybos techniniuose reglamentuose (STR). Sutarties pasirašymo metu statybos užbaigimą reglamentavo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad statinių, išskyrus nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, kurių statybai išduotas šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1, 2 arba 3 punkte nurodytas statybą leidžiantis dokumentas, statyba užbaigiama surašant statybos užbaigimo aktą.
37. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakyme Nr. D1-828 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 116-5947) 8.2. papunktyje nustatyta, kad Statybos užbaigimo aktas – šiame reglamente nustatyta tvarka sudarytos statybos užbaigimo komisijos surašytas dokumentas, patvirtinantis, kad statinys pastatytas, rekonstruotas ar daugiabutis namas ar visuomeninės paskirties pastatas atnaujintas (modernizuotas) pagal statinio projekto sprendinius.
38. Nagrinėjamu atveju Sutarties Nr. S-196 28 punkte įtvirtinta, kad objekto statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie objekto statybos užbaigimą užsakovo ir rangovo privalo būti pasirašoma ne vėliau kaip rangovo pagal Sutarties Nr. S-196 20 punkto reikalavimus pateikto statybų visų rizikų savanoriškojo draudimo liudijimo paskutinę galiojimo dieną. Taigi, priešingai nei įtvirtinta STR 1.11.01:2010 8.2 papunktyje, šiuo atveju statybos užbaigimą aktą pasirašė ne kompetentingos institucijos komisija, o užsakovas ir rangovas (ieškovė ir atsakovė), kas, nepaisant šio dokumento turinio, suponuoja išvadą, jog šis dokumentas nėra statybos užbaigimo aktas minėto teisinio reglamentavimo prasme.
39. Tai, kad statybos užbaigimo aktas ir 2017 m. rugsėjo 26 d. atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktas yra skirtingo pobūdžio dokumentai, patvirtina ir ta aplinkybė, kad pačioje Sutartyje Nr. S-196 vartojamos skirtingos sąvokos: pvz. darbų perdavimo priėmimo aktas vartojama 25, 37 punktuose, o statybos užbaigimo aktas 12.1, 12.2, 20, 21 punktuose. Be to, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, pastebėtina ir tai, kad 2017 m. rugsėjo 26 d. atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktas savo turiniu neatitinka specialių reikalavimų, keliamų statybos užbaigimo aktui, kas leidžia daryti išvada, kad minėtas į bylą pateiktas dokumentas yra tiesiog darbų perdavimo–priėmimo aktas, kuriuo užfiksuotas rangovės (ieškovės) darbų rezultato perdavimas užsakovei (atsakovei), o statybos užbaigimo aktas, kuris atitiktų specialius – Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir atitinkamuose STR numatytus reikalavimus, į bylą pateiktas nebuvo.
40. Taigi, nors ir sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad statybos užbaigimo aktas ir ieškovės į bylą pateiktas 2017 m. rugsėjo 26 d. atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktas yra skirtingi dokumentai, todėl negali būti tapatinami, tačiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamo klausimo kontekste būtina plačiau paanalizuoti statybos teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus tuo aspektu, kam teisės aktai numato pareigą organizuoti statybos užbaigimo procedūras ir gauti statybos užbaigimo aktą.
41. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek Sutarties Nr. S-196 pasirašymo metu galiojusiame STR 1.11.01:2010 (8.2 papunktis), tiek statybos darbų užbaigimo ir perdavimo atsakovei metu galiojusio STR 1.05.01:2017 (10.2 papunktis) nuostatose numatyta, kad statybos užbaigimo aktas – reglamente nustatyta tvarka sudarytos statybos užbaigimo komisijos surašytas dokumentas, patvirtinantis, kad statinys pastatytas, rekonstruotas ar daugiabutis namas ar visuomeninės paskirties pastatas atnaujintas (modernizuotas) pagal statinio projekto sprendinius. Norėdamas gauti aktą, statytojas ar jo įgaliotas asmuo padaliniui, esančiam apskrities, kurioje yra statinys, teritorijoje, pateikia prašymą išduoti aktą (STR 1.11.01:2010 12 punktas; STR 1.05.01:2017 60 punktas).
42. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio, kuriame reglamentuojamos statytojo pareigos, 1 dalies 8 punkte aiškiai numatyta, kad būtent statytojas šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka turi organizuoti statybos užbaigimo procedūras.
43. Sutartyje Nr. S-196 nebuvo numatyta pareiga ieškovei organizuoti statybos darbų užbaigimo procedūrą ir gauti statybos darbų užbaigimo aktą, o tai suponuoja išvadą, kad pagal teisinį reglamentavimą pareigą organizuoti statybos užbaigimo procedūras ir gauti statybos užbaigimo aktą nagrinėjamu atveju turėjo statytojas (atsakovė).
44. Be to, pastebėtina, kad ieškovės ir atsakovės 2017 m. lapkričio 14 d. ir 2017 m. rugsėjo 26 d. pasirašytuose atliktų statybos darbų perdavimo statytojui aktuose yra aiškiai nurodyta, jog atsakovei yra perduodamas projektas ir visa techninė dokumentacija, darbų žurnalai, geodezinės nuotraukos, kadastro bylos, priėmimo aktai ir kiti išvardinti dokumentai, o tai reiškia, kad ieškovė statybos užbaigimo procedūrose net ir neturėjo galimybės dalyvauti, kadangi visus dokumentus, pagal STR 1.11.01:2010 121 punktą reikalingus kreipiantis dėl statybos užbaigimo akto gavimo, perdavė atsakovei.
45. Ši aplinkybė, teisėjų kolegijos nuomone, patvirtina ir tai, kad, gavusi iš ieškovės visus reikalingus dokumentus, atsakovė turėjo suprasti, jog būtent ji turi organizuoti statybos užbaigimo procedūrą. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė atsakovei nebūtų perdavusi kokių nors dokumentų ar neatlikusi kokių nors darbų, dėl ko atsakovė nebūtų galėjusi kreiptis dėl statybos užbaigimo akto gavimo.
46. CK 6.200 straipsnyje įtvirtinti pagrindiniai sutarčių vykdymo principai, tačiau, sprendžiant dėl sutarties neįvykdžiusio skolininko atsakomybės, turi būti įvertinti ir sutarties neįvykdymui turėję įtakos kitos sutarties šalies veiksmai.
47. CK 6.206 straipsnyje nustatyta, kad viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka. Taigi CK 6.206 straipsnis skirtas vienai šaliai nuo prievolės vykdymo atleisti (visiškai ar iš dalies), jei kita šalis irgi kalta dėl neįvykdymo.
48. Nagrinėjamu atveju, šalims susitarus, kad sulaikytų pinigų išmokėjimas siejamas su statybos užbaigimo akto pasirašymu, už kurio gavimą atsakinga atsakovė, susiklostė tokia situacija, kai atsakovei nevykdant savo pareigos gauti statybos užbaigimo aktą, nėra įvykdyta Sutarties Nr. S-196 12.1 papunktyje numatyta sąlyga, būtina tam, kad atsakovei atsirastų pareiga ieškovei išmokėti 5 proc. pagal sutartį sulaikytą sumą.
49. Esant nurodytoms aplinkybėms, kai teisės aktuose pareiga gauti statybos užbaigimo aktą numatyta atsakovei, o atsakovė šios pareigos nevykdo, atsakovės neveikimo sukeltos neigiamos pasekmės negali būti perkeltos ieškovei, todėl darytina išvada, kad egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės pagal Sutartį Nr. S-196 sulaikytą 5 proc. pinigų sumą.
50. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuoja tai, kad ieškovė minėtu argumentu, jog būtent atsakovė turėjo organizuoti statybos užbaigimo procedūrą, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nesirėmė, todėl ir apeliacinis skundas negali būti grindžiamas šiuo argumentu.
51. Teismo prerogatyva yra teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo teisiniam santykiui. Spręsdamas ginčą pagal nustatytas faktines aplinkybes, teismas nurodo teisinius argumentus ir taiko ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, nepriklausomai, ar jomis remiasi ieškovas ir kiti proceso dalyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-248/2016 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
52. Be to, šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal CPK 2 straipsnį civilinio proceso tikslai yra, be kita ko, ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus; kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Teismas turi priimti tokį sprendimą, kuriuo būtų įvykdytas teisingumas, realiai apgintos asmens pažeistos teisės ir įstatymo saugomi interesai, parinkta proporcinga abiejų šalių interesams pažeistų teisių gynimo priemonė, išlaikyta šalių interesų pusiausvyra (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 1 straipsnis, CPK 2, 6 straipsniai).
53. Nors ieškovės nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir nebuvo nurodžiusi, kad pareigą organizuoti statybos užbaigimo procedūrą turėjo atsakovė, tačiau tai matyti iš teisinio reglamentavimo, kuriuo rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, šiuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo pagrindimas aktualiomis statybos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis nelaikytinas ribotos apeliacijos principo pažeidimu.
54. Sutarties Nr. S-196 12.2 papunktyje įtvirtinta, kad likusi sulaikyta 5 proc. priimta Sutarties suma sumokama po rangovo garantinio arba laidavimo draudimo rašto, nurodyto Sutarties 21 punkte, pateikimo dienos.
55. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė pateikė 2018 m. sausio 15 d. AB Šiaulių banko garantinio laikotarpio įsipareigojimų įvykdymo garantiją Nr. G-09-SB-366531, kuri siejama su Sutartimi Nr. S-196, o joje nurodyta, kad ji galioja iki 2020 m. rugsėjo 26 d. (e. bylos t. 1, b. l. 50). Nors, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, garantinio rašto nuostatos galiojimo terminą sieja su Sutartyje Nr. S-196 numatyto kelio ruožo statybos užbaigimo akto pasirašymo diena, tačiau, konstatavus, kad statybos užbaigimo aktas iki šiol nėra gautas dėl atsakovės kaltės, darytina išvada, jog ir 12.2 papunkčio sąlyga iš ieškovės pusės yra įvykdyta.
56. Nurodytų argumentų pagrindu, atsižvelgiant į tai, kad už statybos užbaigimo akto gavimą yra atsakinga atsakovė ir ji šios savo pareigos nevykdo, spręstina, jog yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės Sutarties Nr. S-196 12.1 ir 12.2 papunkčiuose numatytas sulaikytas pinigų sumas, kurios iš viso sudaro 156 885,98 Eur.
57. Sutarties Nr. S-196 35 punkte numatyta, kad užsakovas, nepagrįstai uždelsęs atsiskaityti už atliktus darbus sutartyje numatyta tvarka ir terminais, moka rangovui Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatyto dydžio palūkanas nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, išskyrus atvejį, numatytą 16 punkte.
58. Pagal Sutartį Nr. S-196 bendra palūkanų suma iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. birželio 18 d.) sudaro 6 189,47 Eur (156 885,98 Eur x 8 proc. : 365 d. x 180 d.), kuri taip pat priteistina ieškovei iš atsakovės.
Dėl sulaikytų sumų pagal Sutartį Nr. S-120 sumokėjimo
59. Sutartyje Nr. S-120 numatytos tokios sąlygos sumokėti sulaikytą sumą: 1) sulaikyti 5 proc. nuo užaktuotos darbų sumos dydžio (be PVM) sumokami užsakovui priėmus pažymą apie atliktus darbus ir šalims pasirašius rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktą (16.1 papunktis); 2) likę sulaikyti 5 proc. nuo užaktuotos darbų sumos dydžio (be PVM) sumokami užsakovui priėmus pažymą apie atliktus darbus ir gavus garantinio arba laidavimo draudimo raštą, nurodytą Sutarties Nr. S-120 26 punkte (16.2 papunktis).
60. Atsakovė neginčijo, kad 16.1 papunkčio sąlyga yra įvykdyta šalims pasirašius 2017 m. lapkričio 14 d. atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktą, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė ieškovei 5 proc. sulaikytos sumos pagal Sutarties Nr. S-120 16.1 papunktį, t. y. 77 434,54 Eur. Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra kvestionuojama, todėl iškart vertinama, ar teismas pagrįstai darė išvadą, kad neegzistuoja Sutarties Nr. S-120 16.2 papunktyje įtvirtina sąlyga likusių 5 proc. pinigų sumos išmokėjimui.
61. Kaip minėta, Sutarties 16.2 papunktyje numatyta, kad likę sulaikyti 5 proc. nuo užaktuotos darbų sumos dydžio (be PVM) sumokami užsakovui: priėmus pažymą apie atliktus darbus ir gavus garantinio arba laidavimo draudimo raštą, nurodytą šios sutarties 26 punkte.
62. Ieškovė į bylą pateikė 2018 m. sausio 15 d. AB Šiaulių banko garantinio laikotarpio įsipareigojimų įvykdymo garantiją Nr. G-09-SB-366532, kuri siejama su Sutartimi Nr. S-120 ir kuri galioja iki 2020 m. lapkričio 14 d. (e. bylos t. 1, b. l. 49). Sutarties 31 punkte numatyta, kad darbai laikomi visiškai baigtais pasirašius statybos užbaigimo aktą arba deklaraciją. Atsižvelgiant į pirmiau padarytas išvadas dėl atsakovės kaltės dėl susidariusios situacijos, kai iki šiol nėra gautas statybos užbaigimo aktas, spręstina, kad egzistuoja pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės ir likusią pagal Sutartį Nr. S-120 5 proc. sumą, kuri sudaro 77 434, 54 Eur.
63. Pagal Sutartį Nr. S-120 bendra palūkanų suma iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. birželio 18 d.) sudaro 3 054,95 Eur (77 434,54 Eur x 8 proc. : 365 d. x 180 d.), kuri taip pat priteistina ieškovei iš atsakovės.
Dėl procesinių palūkanų
64. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
65. Nagrinėjamu atveju ginčo šalys sutartyje numatė, kad už prievolės atsiskaityti praleidimą taikytinos Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatyto dydžio palūkanos. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, ir teismas turėtų taikyti šio įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2011; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012).
66. Nurodytų argumentų pagrindu ieškovei iš atsakovės priteistinos 8 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylos procesinės baigties
67. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas apeliacinį skundą tenkinti, o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai, panaikinti ir toje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kita Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalis palikama nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
68. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, panaikinus pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, turi būti perskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
69. Ieškovė žyminio mokesčio už ieškinį nemokėjo, nes ji pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, remdamasis CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu, nurodė, kad ir atsakovė šiuo atveju atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka.
70. Pažymėtina, kad asmenų, kurie yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, sąrašas yra baigtinis ir plečiamai CPK 83 straipsnio 1 dalies nuostatos negali būti aiškinamos. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktą valstybės įstaigos yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinius dėl lėšų ieškojimo.
71. Taigi minėtoje teisės normoje yra aiškiai nurodyta, kad valstybės institucijos atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tik tuo atveju, kai paduoda ieškinius dėl lėšų išieškojimo. Nurodytos normos taikymo atveju svarbu ir tai, kokiu faktiniu pagrindu inicijuojama byla, t. y. ar reikalavimas išieškoti lėšas ar priteisti turtą atsirado iš valstybės ir savivaldybės institucijos (įstaigos) tiesioginės veiklos, ar ne. Tuo atveju, jeigu valstybės ir savivaldybės institucijos (įstaigos) reikalavimas dėl lėšų išieškojimo ar turto priteisimo kyla ne iš jų tiesioginės veiklos, kitaip tariant, ne iš viešojo intereso įgyvendinimo srities, toks reikalavimas turi būti apmokamas žyminiu mokesčiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-669/2014).
72. Nagrinėjamu atveju atsakovė dalyvauja byloje kaip atsakovė, be to, byloje kilęs ginčas yra ne iš viešojo intereso įgyvendinimo srities, todėl ji, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktą nėra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei.
73. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
74. Ieškinį tenkinus, iš atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos valstybei priteistina už ieškinį mokėtina žyminio mokesčio suma, kuri sudaro 3 405 Eur. Įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme būtų patyrusi kokių nors kitų bylinėjimosi išlaidų, nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
75. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).
76. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, atsakovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlygintinos.
77. Ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme būtų patyrusi bylinėjimosi išlaidų, todėl iš atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos valstybei priteistina tik už apeliacinį skundą mokėtina žyminio mokesčio suma, kuri sudaro 2 802 Eur.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 331 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, panaikinti ir toje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkini.
Priteisti ieškovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Kamesta“, juridinio asmens kodas 259805810, iš atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos, juridinio asmens kodas 188710638, 234 320,52 Eur (du šimtus trisdešimt keturis tūkstančius tris šimtus dvidešimt Eur 52 ct) skolą, 9 244,42 Eur (devynis tūkstančius du šimtus keturiasdešimt keturis Eur 42 ct) palūkanų ir 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos (2019 m. birželio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Iš atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos, juridinio asmens kodas 188710638, priteisti valstybei 3 405 (tris tūkstančius keturis šimtus penkis) Eur žyminio mokesčio, mokėtino už ieškinį.
Kitą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Iš atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos, juridinio asmens kodas 188710638, priteisti valstybei 2 802 (du tūkstančius aštuonis šimtus du) Eur žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą.
Teisėjos Romualda Janovičienė
Vilija Mikuckienė
Asta Radzevičienė