Baudžiamoji byla Nr. 2K-370-139/2016

                                                                                                                              Teisminio proceso Nr. 1-53-1-00540-2013-5

                                                                                                                              Procesinio sprendimo kategorija:1.2.18.11. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jono Prapiesčio (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Vladislovo Ranonio (pranešėjas),

sekretoriaujant Gražinai Pavlenko,

dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,

nuteistajam R. J.,

gynėjui advokatui Dainiui Tamošiūnui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R.J. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 25 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo R. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 10 MGL (376 Eur) dydžio bauda.

Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu R. J. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį buvo išteisintas neįrodžius, kad jis padarė veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalis 1 punktas).

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

1. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu R. J. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad būdamas (duomenys neskelbtini) rajono medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. redakcija) 21 straipsnio 1 dalį atsakingas už (duomenys neskelbtini) rajono medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos organizavimą ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą, Anykščių r., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2014 m. vasario 4 d. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent: pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, kad Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, jog apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama, 2) pateikiama laiku, 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams; 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti; 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; 16 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius; 16 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo. R. J. (duomenys neskelbtini) rajono medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje tiriamuoju laikotarpiu nevedė turto, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų suvestinių apskaitos registrų, kasos operacijų grynaisiais pinigais nepagrindė apskaitos dokumentais, surašytais kasos operacijos metu ar jai įvykus, taip pat kasos operacijų duomenys neužregistruoti apskaitos registruose. R. J. pažeidė 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkto reikalavimus, kad pinigai į kasą iš ūkio subjektų, gyventojų priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris), o priėmus pinigus – ir kasininkas. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas, kurį pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir kasininkas; 4 punkto reikalavimus, kad pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo ūkio subjekto vadovas ir vyriausiasis buhalteris (buhalteris). R. J., atlikdamas kasos operacijas grynaisiais pinigais, t. y. priimdamas grynuosius pinigus į kasą, nepagrindė šių kasos operacijų kasos pajamų orderiais, o išmokėdamas pinigus iš kasos, šių operacijų nepagrindė kasos išlaidų orderiais. Taip pat jis pažeidė šių taisyklių 16 punkto reikalavimus, kad visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. R. J. (duomenys neskelbtini) rajono medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijoje nevedė kasos knygos. Dėl išvardytų pažeidimų nebuvo galima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) rajono medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009–2013 metus.

2. Kasaciniu skundu nuteistasis R. J. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 25 d. nuosprendį ir palikti galioti Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nuosprendį.

2.1. Kasatorius teigia, kad nuosprendis buvo priimtas remiantis įrodymais, kurie neatitiko jiems keliamų reikalavimų, t. y. specialisto išvada. Užduotis pateikti išvadą buvo pavesta juridiniam asmeniui (subjektui), kuris nėra ikiteisminio tyrimo įstaiga, atliekanti ikiteisminį tyrimą byloje. Specialistas taip pat nėra priskiriamas prie ekspertų, kurie turi teisę susipažinti su bylos medžiaga (BPK 86 straipsnis), o tai reiškia, kad tokius subjektus supažindinant su ikiteisminio tyrimo byla galioja bendrosios BPK normos, kai asmenys supažindinami su bylos medžiaga tik esant prokuroro leidimui. Šiam objektų tyrimui, be buhalterinių dokumentų, buvo pateikti ir visi liudytojų parodymai, nesant tam prokuroro leidimo. Taip buvo šiurkščiai pažeistos BPK normos.

2.2. Ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas, pateikdamas specialistui užduotį, nurodė atsakyti į du klausimus, kurie pagal savo turinį ir formą buvo tendencingi, be to, formuodamas užduotį, rėmėsi tik dalies asmenų parodymais (į kasatoriaus parodymus neatsižvelgta), pažeisdamas šalių lygiateisiškumo principą. Kasatorius pažymi, kad nė viename iš specialistui suformuluotų klausimų nebuvo prašoma atsakyti, ar pagal pateiktus buhalterinius dokumentus galima visiškai ar iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) rajono medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ turtą, nuosavą kapitalą bei įsipareigojimų dydžius už 2009–2013 metus. Nepaisant to, specialistas pateikė išvadą, kad „tyrimo metu iš dalies negalima nustatyti Klubo 2009, 2010, 2011, 2012 ir 2013 m. turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nes tarp tirti pateiktų dokumentų nėra šių metų turto, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų suvestinių registrų bei ūkinių operacijų apskaitos kasoje grynaisiais pinigais dokumentų. Toks savavališkas specialisto išvados išplėtimas yra neleistinas, nes jis privalo atsakyti į užduotus klausimus ir nėra savarankiška proceso šalis, kuri atlieka bendrą tyrimą baudžiamojoje byloje bei pateikia teisinius vertinimus. Kaip matyti iš specialisto išvados turinio, joje pateiktos išvados remiasi liudytojų, kurie iki to laiko nebuvo apklausti teisme, parodymais, todėl negali būti vertinami kaip objektyvūs įrodymai. Taigi specialistas pateikė išvadą, įvertinęs nepatikrintus ir nepatvirtintus įrodymus, ir todėl ši išvada negali būti teisėta bei pagrįsta. Kasatorius pažymi, kad specialistas, tirdamas medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ veiklą už 2009-2014 m., vadovavosi atitinkamais įstatymais ir kitais teisės aktais, tačiau išvadoje nenurodė tikrinamu laikotarpiu galiojusių teisės aktų redakcijų. Kasatorius nurodo, kad prokuroras kaltinamajame akte nurodė, jog kasatorius pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. redakcija) 4 straipsnį, 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1 ir 4 dalis, 16 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis bei 2000 m. vasario 17 d. Vyriausybės nutarimu patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3, 4 ir 16 punktus. Pažymėtina, kad minėti teisės aktai buvo ne vieną kartą keisti, tačiau nei specialisto išvadoje, nei kaltinamajame akte, nei apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nepasisakyta dėl kasatoriui inkriminuotų pažeistų įstatymų ir taisyklių redakcijų.

2.3. Kasatorius mano, kad yra nuteistas nepagrįstai, ir pabrėžia, kad pagrindinis jo padarytas pažeidimas, kaip matyti iš pateikto kaltinimo ir teismų sprendimų, buvo registrų nevedimas. Kasatorius su tuo nesutinka ir teigia, kad tokia išvada prieštarauja logikai ir Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. redakcija) 16 straipsnio 2 daliai (kuri nurodyta ir kaltinime). Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnį apskaitos registras – tai remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys. Registras yra ne pirminiai buhalteriniai dokumentai, o išvestinis dokumentas, t. y. pirminių dokumentų registravimo (surašymo) žurnalas. Tokio registro nevedimas neleidžia daryti išvados, kad nebus galima nustatyti juridinio asmens veiklos. Juk juridinio asmens veiklą galima nustatyti vadovaujantis pirminiais dokumentais. Anot kasatoriaus, jo teiginį pagrindžia Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 2 dalis, kur nurodyta, kad registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius. Taigi registrai yra pagalbinis dokumentas, ir kiek bei kokius registrus vesti pasirenka ūkio subjektas, o ne kontroliuojanti ar tikrinanti institucija. Esant šioms aplinkybėms, kasatorius teigia neprivalėjęs vesti registrų, todėl jo veiksmai negali būti laikomi nusikalstamais.

2.4. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad tiek prokuroro apeliaciniame skunde, tiek apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje klaidingai ir nesilaikant susiklosčiusios teismų praktikos buvo traktuojami Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 bei 11 straipsniai, reglamentuojantys buhalterio atsakomybę vedant buhalterinę apskaitą, nes (duomenys neskelbtini) rajono medžiotojų klubas „(duomenys neskelbtini)“ turėjo finansininką, išrinktą visuotiniame Klubo narių susirinkime, kuris tvarkė buhalterinę apskaitą ir kurio ataskaitas patikrindavo Klubo revizijos komisija, tačiau teismas visiškai nieko nepasisakė apie šio asmens veiką. Taip liko nepaneigti kasatoriaus ir kitų liudytojų parodymai, kad būtent šis asmuo nuslėpė dalį Klubo dokumentų, nepateikdamas jų policijos pareigūnams bei specialistui, ir taip inicijavo šį baudžiamąjį procesą. Būtent jo pareiga buvo suvesti pirminių dokumentų duomenis į apskaitos registrus, tačiau jis to nedarė.

3. Kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjekto

4. Iš kasacinio skundo turinio galima spręsti, kad nuteistasis R. J. teigia, jog jis negalėjo būti pripažintas kaltu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, nes nėra šios nusikalstamos veikos subjektas. (duomenys neskelbtini) medžiotojų klubas „(duomenys neskelbtini)“ turėjo finansininką, išrinktą visuotiniame Klubo narių susirinkime, kuris tvarkė buhalterinę apskaitą ir kurio ataskaitas patikrindavo Klubo revizijos komisija, tačiau teismai apie šio asmens veiklą visiškai nepasisakė, todėl liko nepaneigti kasatoriaus ir kitų asmenų parodymai, jog būtent šis asmuo nuslėpė dalį Klubo buhalterinių duomenų.

5. Pirmosios instancijos teismas R. J. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį išteisino neįrodžius, kad jis padarė veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 305 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Išteisinamajame nuosprendyje akcentuojama, kad BK 223 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos subjektu ūkio subjekto vadovas gali būti tik tada, kai jis pats tiesiogiai tvarko buhalterinę apskaitą arba ją aplaidžiai tvarko asmuo, nesusijęs su ūkio subjektu darbo santykiais, o tik žodžiu susitaręs su ūkio subjektu. Tuo tarpu R. J. kaip ūkio subjekto vadovas buvo atsakingas už apskaitos organizavimą, o ne už vedimą.

5.1. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nurodė, kad buvo pažeista BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo tvarka, nepagrįstai vadovautasi kasatoriaus parodymais apie buhalterinės apskaitos organizavimo tvarką ir R. J. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį nuteisė už tai, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini) rajono medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už medžiotojų klubo apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2014 m. vasario 4 d. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą – tiriamuoju laikotarpiu medžiotojų klubo buhalterinėje apskaitoje nevedė turto, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų suvestinių apskaitos registrų, kasos operacijų grynaisiais pinigais nepagrindė apskaitos dokumentais, surašytais kasos operacijų metu ar joms įvykus, kasos operacijų duomenų neužregistravo apskaitos registruose, taip pat priimdamas grynuosius pinigus į kasą, neišrašė kasos pajamų orderių, o išmokėdamas pinigus iš kasos, neišrašė kasos išlaidų orderių bei nevedė kasos knygos. Dėl šių pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti medžiotojų klubo turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009-2013 metus.

6. BPK 329 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, jeigu pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog reikia priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Pagal BPK 331 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, turi nurodyti apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašomas laikantis BPK XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje turi būti išdėstomi nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados (BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punktas)

6.1. Patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo motyvai, kuriais šis teismas R. J. veikoje nustatė BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, prieštarauja įstatymui ir susiformavusiai teismų praktikai. Tuo tarpu pirmosios instancijos motyvai ir išvada nesant R. J. veikoje šios nusikalstamos veikos požymių atitinka tiek Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, tiek susiformavusią teismų praktiką dėl BK 223 straipsnio 1 dalies taikymo. Taigi apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimdamas R. J. apkaltinamąjį nuosprendį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).

6.2. BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių rūšių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai jos sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius. Buhalterinės apskaitos tvarkymas vertintinas kaip procesas, kurio metu atliekami įvairūs veiksmai siekiant registruoti, grupuoti ir apibendrinti ūkines operacijas ir įvykius, taip gaunant informaciją, reikalingą ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. BK 223 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl aplaidžių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu.

7. Apeliacinės instancijos teismas, nuteisdamas kasatorių pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, pripažino, kad jis, būdamas atsakingas už medžiotojų klubo apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2014 m. vasario 4 d. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą ir dėl šių pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti medžiotojų klubo turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009-2013 metus.

7.1. BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo – subjektu ūkio subjekto vadovas gali būti tik tada, kai jis pats tiesiogiai tvarko buhalterinę apskaitą, arba ją aplaidžiai tvarko asmuo, nesusijęs su ūkio subjektu darbo santykiais, o tik žodžiu susitaręs su ūkio subjektu. Kitais atvejais aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą ūkio subjekto arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikiančios įmonės darbuotajai (Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 ir 11 straipsniai).

7.2. Iš bylos duomenų, būtent iš (duomenys neskelbtini) rajono medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ įstatų (toliau – Įstatai), matyti, kad 2008 m. gruodžio 5 d. visuotiniame susirinkime finansininku buvo išrinktas Z. K., kuris finansininku buvo iki 2013 m kovo 29 d., o nuo 2013 m. kovo 29 d. finansininku išrinktas V. T. Taip pat Įstatų 6.3.4 punkte nurodyta, kad klubo buhalterinius reikalaus tvarko finansininkas, renkamas trejiems metams. Tai, kad buhalterinius dokumentus iki 2013 m. kovo 29 d. tvarkė finansininku išrinktas Z. K., patvirtino tiek jis pats, tiek teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai, tai atsispindi ir jo rašytame rašte, kuriuo jis pareigūnams pateikė buhalterinius dokumentus. Be to, klubo nariams buvo teikiamos svarstyti patvirtintos finansinės ataskaitos apie pajamas ir išlaidas, o Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo teikiamos deklaracijos. Visa tai atlikdavo finansininkas Z. K. Apklaustas naujai išrinktas finansininkas A. T. taip pat parodė, kad jis nuo 2013 m. kovo 29 d. yra klubo finansininkas ir tvarko apskaitos dokumentus.

7.3. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir pripažindamas R. J. kaltu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, vadovavosi Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad ūkio subjekto vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, todėl turi atsakyti ir už aplaidų jos vedimą. Tačiau buhalterinės apskaitos organizavimo negalima sutapatinti su jos vedimu (tvarkymu). Buhalterinės apskaitos organizavimas pasireiškia tuo, kad ūkio subjekto vadovas paskiria ar įdarbina už finansus atsakingą asmenį, kuris ją tvarko. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kasatorius tinkamai organizavo buhalterinę apskaitą – visuotiniame klubo narių susirinkime buvo išrinktas finansininkas Z. K., kuris ir tvarkė buhalterinę apskaitą.

7.4. Kaip nurodyta pirmiau, minėtose Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 ir 11 straipsnių nuostatose, kai ūkio subjekte yra darbuotojas, šiuo atveju – finansininkas, būtent jis yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos vedimą ir dokumentų išsaugojimą. Pažymėtina, kad tokiu atveju kasatoriaus, kaip klubo pirmininko, baudžiamoji atsakomybė būtų galima tik tuo atveju, jeigu jis veiktų kaip bendrininkas kartu su tiesiogiai buhalteriją tvarkančiu asmeniu. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Tuo tarpu teisėjų kolegija pažymi, kad pagal teismų praktiką, suformuota kasacinės instancijos teismo nutartyse, aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas, kaip viena iš BK 223 straipsnio dispozicijoje įtvirtintų alternatyvių veikų, padaromas tik neatsargia kaltės forma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-322/2008, 2K-P-305/2009).

7.5. Taigi bendrininkavimas padarant neatsargų nusikaltimą, taip pat ir BK 223 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, yra negalimas.

8. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai kasatorių pripažino BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektu ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, nes jis tiek atsižvelgiant į Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, tiek įvertinus bylos duomenis buvo atsakingas tik už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne už tvarkymą.

9. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, remiantis kasaciniame skunde išdėstytais argumentais, kasatoriaus prašymas – panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį – tenkintinas esant BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytam pagrindui: netinkamai pritaikytam baudžiamajam įstatymui.

9.1. Kartu kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nurodė netinkamą R. J. išteisinimo pagrindą. BPK 303 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teismas priima išteisinamąjį nuosprendį, jeigu: 1) nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 2) neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Teismas, teisingai nurodęs BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktą, netinkamai išdėstė jo turinį. Asmuo, kuris nėra inkriminuojamos nusikalstamos veikos subjektas, išteisinamas ne neįrodžius, kad jis padarė veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o dėl to, kad tokia veika nepadaryta. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas galioti su atitinkamu pakeitimu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 25 d. nuosprendį ir palikti galioti Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nuosprendį su pakeitimu, nurodant R. J. išteisinimo pagrindą – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Teisėjai                                                                                                                                                           Jonas Prapiestis

Alvydas Pikelis

Vladislovas Ranonis