Baudžiamoji byla Nr. 2K-390/2010

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.1.5.;1.2.29.1.

                                                                            (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. rugsėjo 28 d.

Vilnius

 

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Bieliūno, Benedikto Stakausko ir pranešėjo Tomo Šeškausko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. I. ir G. B. kasacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. I. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį – atėmimu teisės dirbti valstybės tarnyboje dvejiems metams, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio l dalį – 20 MGL (2 600 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio l, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir paskirta S. I. galutinė subendrinta bausmė – atėmimas teisės dirbti valstybės tarnyboje dvejiems metams ir 20 MGL (2 600 Lt) dydžio bauda;

G. B. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį – atėmimu teisės dirbti valstybės tarnyboje dvejiems metams, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio l dalį – 20 MGL (2 600 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio l, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir paskirta G. B. galutinė subendrinta bausmė – atėmimas teisės dirbti valstybės tarnyboje dvejiems metams ir 20 MGL (2 600 Lt) dydžio bauda.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti V. L. ir E. G., tačiau kasacinių skundų dėl jų nepaduota.

Taip pat skundžiamas Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 10 d. nuosprendis, kuriuo atmesti nuteistojo S. I. gynėjo ir nuteistojo G. B. apeliaciniai skundai bei, iš dalies tenkinant Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro apeliacinį skundą, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. nuosprendis pakeistas :

S. I. ir G. B. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotos pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuotos pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir abiem nuteistiesiems paskirtas atėmimas teisės dirbti valstybės tarnyboje dvejiems metams. Nuteistiesiems vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, apeliacinės instancijos teismo paskirtos bausmės ir bausmės, paskirtos pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, subendrintos visiško bausmių sudėjimo būdu, G. B. ir S. I. kiekvienam paskirta galutinė subendrinta bausmė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas dvejiems metams ir 20 MGL (2 600 Lt) dydžio bauda. Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

 

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo T. Šeškausko pranešimą,

 

 

n u s t a t ė :

 

S. I. ir G. B. nuteisti už tai, kad, būdami valstybės tarnautojai, S. I. dirbdamas (duomenys neskelbtini) vyresniuoju patruliu, o G. B. dirbdamas (duomenys neskelbtini) būrio vadu, bei turėdami įgaliojimus surašyti tarnybinį pranešimą apie eismo įvykio aplinkybes, siekdami padėti (duomenys neskelbtini) viršininkui V. L. išvengti galimos tarnybinės nuobaudos dėl 2007 m. birželio 1 d. eismo įvykio, kurio metu V. L., būdamas neblaivus, vairavo bei apgadino (duomenys neskelbtini) tarnybinį automobilį „Audi 100“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalį, tikėdamiesi palaikyti su V. L. gerus, draugiškus santykius, 2007 m. birželio 2–3 d. laikotarpiu telefoninių pokalbių ir susitikimų Klaipėdoje metu susitarė su V. L. ir E. G. suklastoti įrodymus ir nuslėpti tikrąsias eismo įvykio aplinkybes administracinio teisės pažeidimo medžiagoje Nr. 5740, užfiksuojant, kad eismo įvykį padarė ne V. L., o E. G., ir taip prisidėjo prie bendrininkų grupės daromo nusikaltimo.

Abu nuteistieji veikdami pagal susitarimą, 2007 m. birželio 3 d. 17.30 val. V. L. ir E. G. nuvykus į Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyrių, esantį Klaipėdoje, Šermukšnių g. 10, ir pranešus išgalvotas aplinkybes, kad 2007 m. birželio 1 d. eismo įvykį padarė E. G., tą pačią dieną, 18–24 val. laikotarpiu, pateikė į administracinio teisės pažeidimo medžiagą Nr. 5740 2007 m. birželio 1 d. tarnybinius pranešimus, kuriuose nurodė melagingas aplinkybes, kad automobilį „Audi 100“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo E. G.. Šiai pasirašius pagal jos melagingą paaiškinimą surašytus tikrus dokumentus: 2007 m. birželio 1 d. eismo įvykio protokolą Nr. E 756734 ir 2007 m. birželio 3 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. E 756734 bei 2007 m. birželio 18 d. nutarimą Nr. E 756734 dėl administracinio teisės pažeidimo ir taip juos suklastojus bei panaudojus, nes jai buvo paskirta 100 Lt bauda, S. I. ir G. B., savo tarnybiniais pranešimais patvirtindami išgalvotas eismo įvykio aplinkybes ir taip padėdami suklastoti bei panaudoti suklastotus dokumentus, S. I., pažeisdamas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 3 straipsnį, 4 straipsnio 2 dalį, 5 straipsnio 1 dalies 5, 6 punktus, 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuriuose numatytos pareigos vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais, savo veiklą grįsti teisėtumu, užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, užtikrinti teisės pažeidimų atskleidimą ir tyrimą, saugaus eismo priežiūrą, gavus pranešimą apie daromą teisės pažeidimą imtis neatidėliotinų priemonių užkertant kelią daromam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką bei pranešti apie tai policijos įstaigai, o G. B., pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, 4 straipsnio 1 dalį, 6 straipsnio 1 dalies 6 punktą, 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuriuose numatytos pareigos, vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vidaus tarnybos įstatymu ir kitais įstatymais, savo veiklą grįsti teisėtumu, sustiprinti Lietuvos policijos pajėgas ir padėti įgyvendinti pavestas funkcijas, užkirsti kelią daromam teisės pažeidimui, apsaugoti įvykio vietą ir įrodymus, nustatyti liudytojus, abu nuteistieji, pažeisdami Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalį ir 9 dalies 2, 3 punktus, kuriuose nustatyta nuolatos vykdyti bendrąsias pareigūnų pareigas, užkirsti kelią daromam teisės pažeidimui, gavus žinių apie padarytą teisės pažeidimą nedelsiant apie tai pranešti policijai, imtis neatidėliotinų priemonių įvykio vietai apsaugoti, liudytojams nustatyti, taip pat pažeisdami šio statuto 12 straipsnio 2 dalį, t. y. sulaužydami duotą pareigūno priesaiką vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai atlikti patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos pareigūno vardą, Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 65.12 punktą, kuriame įtvirtinta pareiga nustatyta tvarka įforminti eismo įvykius, taigi taip savo nusikalstamais veiksmais pažeisdami pagrindinius valstybės tarnybos principus ir iškraipydami tarnybos veiklos esmę ir turinį, menkindami valstybės institucijos – policijos autoritetą, griaudami pasitikėjimą ja, sudarydami sąlygas dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimo nubausti eismo įvykio nepadariusią E. G. ir taip pažeisdami ATPK 7 straipsnyje numatytą teisėtumo principą, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to didelę neturtinę žalą patyrė valstybė.

Nuteistasis S. I. kasaciniu skundu prašo teismų sprendimus panaikinti ir baudžiamąją bylą jam nutraukti arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 4 dalį, 242 ir 272 straipsnius, 276 straipsnio 4 dalį. Apkaltinamajame nuosprendyje išdėstytų išvadų nepatvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, jos neatitinka bylos aplinkybių. Teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kurios galėjo paveikti teismo išvadas, neteisingai įvertino dalį įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 320 straipsnyje nustatytų apeliacinio nagrinėjimo bendrųjų nuostatų, nes neaptarė visų S. I. apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nuteisė S. I. už veikas, kurių jis nepadarė. Taip pat teismai pažeidė BPK 20 straipsnio ir 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, vadovavosi tik kaltinimo pateiktomis prielaidomis, neatsižvelgė į jo ir kitų kaltinamųjų parodymus, neteisingai įvertino telefoninius pokalbius, jo veiksmus įvykio metu ir po įvykio. Byloje nenustatyti BK 228 straipsniui kvalifikuoti būtini požymiai – didelė žala. Taip pat nenustatyta, kad S. I. susitarė su V. L. ir E. G. veikti bendrai, klastojant eismo įvykio aplinkybes. Jo veiksmuose nėra tiesioginės tyčios ir intereso veikti V. L. naudai. Jis tikėjo E. G. paaiškinimu, todėl neturėtų atsakyti, jei ši melavo. Dokumentų jis neklastojo, nes neatliko jokių aktyvių veiksmų. Įvykis nebuvo įregistruotas įvykių suvestinėje ne dėl jo veiksmų, o tai padarę asmenys nebuvo kaltinami piktnaudžiavę tarnyba. Apeliacinės instancijos teismas, perkvalifikuodamas S. I. veiką iš BK 228 straipsnio 1 dalies į 2 dalį, nuosprendyje nenurodė, kokį turtinės ar neturtinės naudos siekimą teismas laiko šios veikos kvalifikuojamuoju požymiu, nenustatė, kokio pobūdžio naudos šis kasatorius siekė. Kasatorius taip pat teigia, kad teismų jam paskirta bausmė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas dvejiems metams – prieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis), nes atima iš jo šeimos pragyvenimo šaltinį. Nuteistasis pažymi, kad jis vienas turi išlaikyti invalidę žmoną ir neįgalią dukterį, o iki ištarnauto pensijos laiko jam teliko vieneri metai. Be to, visą tarnybos laiką jis neturėjo jokių nuobaudų, o tik pagyrimus ir paskatinimus.

            Nuteistasis G. B. kasaciniu skundu prašo teismų nuosprendžius panaikinti, jį išteisinti ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Kasatorius teigia, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pažeidžiant BPK 166, 169 straipsnius ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo Nr. I-110 „Dėl rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos patvirtinimo“ 23 punkto reikalavimus. Prokuroras tarnybiniame pranešime klaidingai nurodė ikiteisminio tyrimo numerį ir visiškai nepasisakė dėl pradėto ikiteisminio tyrimo tolimesnės eigos. Prokuroras, atlikdamas ikiteisminį tyrimą, pažeidė BPK 11 straipsnio 2 dalį, 179 straipsnio reikalavimus, kvietė G. B. į neoficialias apklausas, šių apklausų neprotokolavo, darė psichologinį spaudimą, o Klaipėdos apygardos teismas dėl šių procesinių pažeidimų nepasisakė ir taip pažeidė BPK 320 straipsnį. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeistos BPK 154 straipsnio 3 dalies nuostatos, nes G. B. ir S. I. telefoninių pokalbių buvo klausomasi ilgiau nei šešis mėnesius, o pratęsiant pokalbių pasiklausymą nebuvo nurodyta, kad ši byla yra sudėtinga ar kad tiriama didelio masto nusikalstama veika.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vadovavosi kaltinamuoju aktu, kuriame kaltinimas pagrįstas iškraipytais, tiesos neatitinkančiais duomenimis, ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas. Nuosprendyje išdėstytos aplinkybės, priešingai nei teigia prokuroras ir teismas, ne patvirtina, o paneigia bendrininkų veiksmų derinimo faktą. Teismas netinkamai interpretavo bylos duomenis nurodydamas, kad G. B., veikdamas pagal susitarimą, tarnybiniame pranešime nurodė melagingas aplinkybes. Bylos duomenys paneigia teismų tvirtinamą faktą, kad G. B. kartu su S. I. pateikė Eismo priežiūros skyriui savo tarnybinį pranešimą, ir patvirtina, jog G. B., surašęs tarnybinį pranešimą, jį iš karto pateikė S. I..

Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 324 straipsnio 3 dalį ir 261 straipsnio 1 dalį, nes neleido nuteistajam teisminio nagrinėjimo metu papildyti apeliacinio skundo bei šio prašymo neįtraukė į teismo posėdžio protokolą. Taip pat teismas pažeidė BPK 324 straipsnio 2 dalį, nemotyvuotai atmesdamas prašymą atlikti įrodymų tyrimą ir apklausti liudytojus A. M. ir I. L.. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, pažeidė BPK 255, 256 straipsnių reikalavimus, nepakeitė kaltinamajame akte ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytų esminių veikos faktinių aplinkybių, t. y. veikos padarymo būdo. Klaidingų duomenų pateikimas buvo pakeistas kitu nauju nusikalstamos veikos padarymo būdu – klaidingu eismo įvykio įforminimu. Taip pažeista teisė į gynybą, nes buvo suvaržyta teisė žinoti kaltinimo pobūdį ir pagrindą. Teismas taip pat pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį, 301 straipsnio 1 dalį, nes išsamiai neišnagrinėjo apeliacinio skundo ir nuosprendį pagrindė įrodymais (Viešojo saugumo tarnybos Vilniaus dalinio vado pateiktu raštu), kurie nebuvo išnagrinėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų posėdžiuose. Be to, teismas, pažeisdamas BPK 1 straipsnio 1 dalies reikalavimus, netinkamai pritaikė įstatymą: Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus dalinio 2007 m. rugpjūčio 1 d. raštas, kuriuo priimdamas nuosprendį rėmėsi Klaipėdos apygardos teismas, akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Respublikos policijos veiklos 2000 m. spalio 17 d. įstatymui Nr. VIII-2048 ir Policijos patrulių veiklos instrukcijai (2002 m. gruodžio 24 d. Nr. 660). Kasatoriaus manymu, teismas privalėjo imtis priemonių Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus dalinio vado pasirašyto rašto teisėtumui nustatyti.

Kasatorius taip pat nurodo, kad teismai privalėjo nustatyti, ar G. B. nustatyta veika buvo būtina sąlyga suklastoti dokumentus administracinio pažeidimo byloje. Iš byloje esančių dokumentų ir liudytojų parodymų matyti, kad tuo metu, kai buvo surašyti 2007 m. birželio 1 d. Eismo įvykio protokolas ir 2007 m. birželio 3 d. Administracinio teisės pažeidimo protokolas, G. B. tarnybinis pranešimas šių dokumentų surašymui neturėjo jokios įtakos. Kaltinamajame akte inkriminuojant nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, nenurodytas tiesioginio kėsinimosi objektas, neįvardyta, kokį ar kokius dokumentus G. B. padėjo suklastoti, o inkriminuojant E. G. konkrečių dokumentų suklastojimą bei panaudojimą, nenurodyta, kad tuos dokumentus padėjo suklastoti būtent G. B.. Teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 3 dalį, 290 straipsnio 1 dalį, nes visiškai netyrė šių byloje esančių dokumentų: 2007 m. birželio 3 d. Administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. E 756734, Eismo įvykio protokolo Nr. E 756734, 2007 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. E. 756734 dėl administracinio teisės pažeidimo, kuriuose išdėstyta, kad jie surašyti remiantis E. G. paaiškinimu, o ne G. B. tarnybiniu pranešimu. Taip pat teismai pažeidė BPK 1 straipsnį, 20 straipsnio 5 dalį ir BK 2 straipsnio nuostatas, nes netinkamai interpretavo Viešojo saugumo tarnybos įstatymo 6 straipsnio 6 punktą, 7 straipsnio 8 punktą, šias normas sutapatindami su BK 24 straipsnio 6 dalies nuostatomis. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nuosprendžiai aiškiai neatitinka BPK 305 straipsnio reikalavimų – neišanalizuoti G. B. parodymai ir įrodymai, galintys paneigti ar patvirtinti šiuos parodymus, nuosprendžiuose apsiribota tik įrodymų išvardijimu, taip pat nėra motyvų, paaiškinančių, kuo remiantis faktinės aplinkybės pripažintos įrodytomis, nėra nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų ir išvadų. Be to, paskirta kasatoriui bausmė prieštarauja BK 54 straipsnio nuostatoms, nes paskirta neindividualizuotai, neatsižvelgiant į tai, kad nuteistasis buvo ne policijos, o kitos institucijos pareigūnas ir vykdė netiesiogines funkcijas.

            Atsiliepimu į nuteistųjų S. I. ir G. B. kasacinius skundus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras prašo kasacinius skundus atmesti. Prokuroras, pasisakydamas dėl S. I. kasacinio skundo argumentų, nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus bei padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistųjų kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, taip pat dėl BK 228 straipsnyje numatytos didelės žalos buvimo nuteistųjų veiksmuose ir byloje esančių telefoninių pokalbių. Prokuroras pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu byloje buvo priimtas sprendimas nutraukti tyrimą pagal laidavimą V. Š. dėl nusikaltimų, numatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo, todėl S. I. skundo teiginys, kad nebuvo įvertinti kitų policijos pareigūnų veiksmai 2007 m. birželio 1 d. nuslepiant eismo įvykį, nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje motyvuotai aptarė ir nurodė, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių visų bendrininkų tikslą – siekimą padėti V. L. išvengti galimos tarnybinės nuobaudos, o tai atitinka nematerialios naudos supratimą. S. I. paskirta bausmė atitinka BK straipsnio sankcijoje numatytą bausmę ir yra paskirta atsižvelgiant į baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Prokuroras, pasisakydamas dėl G. B. kasacinio skundo argumentų, nurodo, kad kasatoriaus argumentai dėl ikiteisminio tyrimo metu ir jį pradedant padarytų BPK pažeidimų bei apeliacinės instancijos teismo padaryto BPK 320 straipsnio pažeidimo yra neteisingi, nes šis teismas patikrino, ar byloje nėra esminių BPK pažeidimų ir dėl to nuosprendyje pasisakė. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paduota jokių skundų dėl atliktų procesinių veiksmų ar priimtų sprendimų ir nebuvo pareikšta nušalinimų prokurorui. Kvalifikuojant G. B., kaip padėjėjo, veiksmus kaltinime nurodyta, kokius konkrečiai administracinės bylos dokumentus jis padėjo kitiems bendrininkams suklastoti. Nepagrįsti G. B. skundo teiginiai, neigiantys telefoninių pokalbių įrašų panaudojimo leistinumą, – telefoninių pokalbių pasiklausymo pagrindai ir BPK reikalavimai nepažeisti. Taip pat neatitinkantis bylos faktų yra kasatoriaus teiginys, kad duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra akivaizdžiai iškraipyti. Atmestinas skundo teiginys ir dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje neteisėtai aptarė Viešojo saugumo tarnybos Vilniaus dalinio raštą – šis dokumentas buvo ištirtas pirmosios instancijos teisme. Prokuroras pažymi, kad nuteistasis nepateikė jokių prašymų dėl teismo posėdžio protokolo pataisymo ar papildymo, todėl jo teiginiai dėl neteisingai surašyto teismo posėdžio protokolo nenagrinėtini. Apeliacinės instancijos teismas proceso metu nepažeidė nuteistojo teisės pateikti BPK 324 straipsnio 3 dalyje numatytų bei kitų motyvuotų prašymų. Nei kaltinamajame akte, nei teismų nuosprendžiuose iš esmės nesiskiria nurodytos veikos, dėl kurių padarymo nuteistas G. B.. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai paskyrė vienodas bausmes S. I. ir G. B., atsižvelgdamas į tai, kad jie abu nusikalstamų veikų padarymo metu buvo pareigūnai ir vykdė jiems priskirtas funkcijas. Teismai, vadovaudamiesi byloje nustatytomis aplinkybėmis, pagrįstai padarė išvadą, kad nuteistieji suvokė vykdomų veiksmų prasmę. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniuose skunduose.

 

            Kasaciniai skundai tenkinti iš dalies.

 

Dėl kasacinių skundų nenagrinėtinų argumentų

 

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą byloje surinktus įrodymus patikrina bei įvertina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Įrodymų vertinimo rezultatas yra šių teismų išvada dėl įrodymų pakankamumo, kuri reikalinga pripažinti teismo nagrinėjamos veikos aplinkybes įrodytomis arba ne. Abu kasatoriai, nurodydami, kad teismai pažeidė BPK 20, 305 ir kitų BPK straipsnių nuostatas, o apeliacinės instancijos teismas padarytų klaidų neištaisė, kelia teismų atlikto bylos įrodymų vertinimo klausimus, ginčija nustatytas faktines bylos aplinkybes. Kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas, nesusijęs su konkrečiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Kasacinės instancijos teismas iš naujo bylos aplinkybių nenustatinėja, ištirtų įrodymų iš naujo netiria ir jų nevertina. Taigi nuteistojo S. I. teiginiai, kad netinkamai įvertintas jo telefoninis pokalbis su V. Š., bendravimo su V. L. aplinkybės, padarytos neteisingos išvados apie tai, kad būtent neblaivus V. L. vairavo automobilį, nes liudytojų E. Z., G. K. ir E. B. parodymai nepakankami tokiai išvadai padaryti, abiejų nuteistųjų prieštaravimai dėl to, kad neteisingai nustatyta tarnybinių pranešimų patekimo į administracinio teisės pažeidimo medžiagą data, bylos medžiaga nepatvirtina jokio bendrininkų veiksmų derinimo, akivaizdžiai kildinami iš faktinių aplinkybių ir nesudaro bylos kasacinio nagrinėjimo pagrindo. Baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia galimybės kasacinės instancijos teismui iš naujo vertinti byloje surinktų įrodymų ir nustatinėti įrodytomis pripažintų bylos aplinkybių.

 

 

 

 

Dėl BK 228 straipsnio 2 dalies taikymo

 

 

Nuteistasis S. I. ginčija veikos kvalifikavimą ir nurodo, kad perkvalifikuojant jo nusikalstamą veiką iš BK 228 straipsnio 1 dalies į 2 dalį, nuosprendyje nenurodyta, kokios naudos siekimas laikytinas kvalifikuojančiu piktnaudžiavimą tarnyba požymiu. Skunde taip pat teigiama, kad nenustatyta, jog kasatorius veikė tyčia, ir nenurodyti didelės žalos padariniai. Nuteistasis A. B. nurodo, kad netinkamai buvo pritaikytas įstatymas, nes jis, būdamas ne policijos pareigūnas, neturėjo vadovautis Policijos veiklos įstatymu ir poįstatyminiais aktais, reglamentuojančiais policijos veiklą, kurių pažeidimus teismai nustatė.

Tokie skundų argumentai nepagrįsti.

Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad kasatoriams inkriminuoto BK 228 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo kvalifikuojamasis požymis – asmeninės naudos siekimas – yra nurodytas. Šiame nuosprendyje pažymėta, kad nuteistieji S. I. ir G. B. siekė ne įstatymų numatyta tvarka išspręsti (duomenys neskelbtini) viršininkui V. L. kilusias problemas dėl jo galimo tarnybinio nubaudimo už neblaivaus asmens padarytą administracinį teisės pažeidimą. Kasatoriai jiems suteiktus įgaliojimus panaudojo priešingai tarnybos interesams siekdami asmeninės naudos, nes rodė lojalumą eismo įvykio vietoje atpažintam aukštesnio rango policijos pareigūnui, tikėjosi jo palankumo. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada motyvuota, pagrįsta nustatytomis nagrinėjamos bylos aplinkybėmis ir neprieštarauja teismų praktikai.

Priešingai negu teigia S. I., abiejuose nuosprendžiuose yra paaiškinta, kokia didelė žala buvo padaryta dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Teismai, spręsdami žalos nustatymo klausimą, laikėsi teismų praktikoje nustatytų kriterijų ir sprendimuose nurodė motyvus, kodėl buvo sumenkintas policijos autoritetas, pasitikėjimas šia institucija ir valstybė patyrė didelę žalą. Remdamiesi byloje nustatytų aplinkybių visuma teismai teisingai nustatė ir nuteistojo S. I. kaltės formą - tiesioginę tyčią. Iš šio kasatoriaus nustatytų veiksmų (susitarimo su kitais bendrininkais, telefoninio pokalbio su policijos budėtoju V. Š. turinio, tikrovės neatitinkančių aplinkybių apie eismo įvykį įtvirtinimo tarnybiniame pranešime, melagingos informacijos pateikimo į administracinio teisės pažeidimo medžiagą, jokių veiksmų neatlikimo siekiant atskleisti tikrąsias įvykio aplinkybes) matyti, jog šis nuteistasis veikė sąmoningai, suprato, kad jo pasirinktas tarnybos pareigų vykdymo būdas yra neteisėtas, kad jis su kitais asmenimis dalyvauja bendrai daromoje nusikalstamoje veikoje, suvokė daromą neturtinę žalą ir norėjo taip veikti.

Pirmosios instancijos nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytos G. B. padaryto piktnaudžiavimo tarnyba aplinkybės, turinčios reikšmę baudžiamosios atsakomybės nustatymui. Esant blanketinei BK 228 straipsnio dispozicijai, nuosprendyje nurodyti teisės aktai, už kurių reikalavimų pažeidimą teismas nustatė kasatoriaus baudžiamąją atsakomybę. Šių teisės aktų turinys atskleistas ir nurodyta jų pažeidimo esmė. Nors kasatoriaus valstybės tarnybos vieta yra (duomenys neskelbtini), tačiau įvykio metu jis padėjo policijai užtikrinti viešąją tvarką, buvo policijos patrulių ekipažo „(duomenys neskelbtini)“ sudėtyje, vyko į konkrečią užduotį išsiaiškinti apie liudytojų praneštą policijos budėtojui administracinio teisės pažeidimo faktą, kitas aplinkybes ir privalėjo teisingai nustatytus faktus įtvirtinti. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje yra išdėstyti argumentai, kodėl šios užduoties vykdymo metu A. B. privalėjo vadovautis ir teisės aktais, reglamentuojančiais policijos pareigūnų pareigas patruliavimo metu, kodėl jis yra nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 2 dalyje, subjektas.

 

 

 Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo

 

 

               BK 300 straipsnyje esanti teisės norma saugo valdymo tvarką nuo dokumentų suklastojimo. Pagal teismų praktiką dokumento suklastojimu pripažįstamas tiek netikro dokumento pagaminimas, tiek ir sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą, pakeičiant dokumento turinį. Tokiu atveju paprastai teisinga informacija panaudojus intelektualias kaltininko pastangas pakeičiama - įrašomi į tikrą dokumentą melagingi įrašai, kiti tikrovės neatitinkantys duomenys (kasacinės bylos Nr. 2K-244/2009, 2K-132/2008, 2K-607/2007).

Kolegija atkreipia dėmesį, kad ne bet kokių tikrovės neatitinkančių duomenų įtvirtinimas dokumente, gali būti vertinamas kaip baudžiamojo įstatymo uždrausta ir pavojinga veika. Atskleidžiant BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį, ypač jei toks nusikaltimas padarytas bendrininkaujant, turi būti nustatytas nusikaltimo dalykas, konkretūs objektyvieji požymiai, kuo kiekvieno iš bendrininkų poelgis pasireiškė, kokiomis aplinkybėmis veika buvo padaryta, ar nenutolęs priežastinis ryšys tarp kaltininkų pastangų ir dokumento suklastojimo fakto.

Iš nagrinėjamoje byloje teismų nustatytų aplinkybių matyti, kad, siekiant išvengti (duomenys neskelbtini) viršininko patraukimo tarnybinėn atsakomybėn, stengiantis nuslėpti tikrąsias Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) pažeidimo, sukėlusio svetimos transporto priemonės apgadinimą, aplinkybes, V. L. organizavus, o S. I. ir G. B. padėjus (pristačius melagingus tarnybinius pranešimus apie vairavusį automobilį asmenį), E. G. administracinio teisės pažeidimo byloje pateikė melagingą paaiškinimą ir nurodė, kad ji sukėlė eismo įvykį. Ši nuteistoji taip pat pasirašė pagal šį jos paaiškinimą įgalioto pareigūno surašytus tris tikrus dokumentus: 2007 m. birželio 1 d. eismo įvykio protokolą, 2007 m. birželio 3 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą ir 2007 m. birželio 18 d. nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo. Esant tokioms aplinkybėms, E. G., bendrininkaudama su kitais nuteistaisiais, šiuos tris dokumentus suklastojo, ir kadangi jai, o ne V. L. buvo paskirta 100 litų bauda, tai šiuos dokumentus ji ir panaudojo.

               Kolegija sprendžia, kad teismų padaryta išvada, jog byloje nustatyti bendrininkų veiksmai užtraukia visiems nuteistiesiems baudžiamąją atsakomybę pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl tikro dokumento suklastojimo ir panaudojimo bei organizavimo ir padėjimo padaryti šį nusikaltimą, yra neteisinga.

               Pabrėžtina, kad viena pagrindinių baudžiamosios atsakomybės nuostatų yra tai, kad veika nėra nusikalstama, jeigu tai nenumatyta įstatyme (nullum crimen sine lege). Pagal BK asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu (BK 2 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakomybė už melagingų parodymų teikimą administracinio teisės pažeidimo byloje yra numatyta ATPK 187² straipsnyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad administracine tvarka asmenys baudžiami už melagingų parodymų, specialisto paaiškinimų bei ekspertizės išvadų davimą, vengimą ar atsisakymą duoti parodymus, melagingą vertimą, įkalčių arba įrodymų naikinimą bei jų slėpimą, naudojimąsi negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais, melagingo pareiškimo arba kitokios apgavystės padarymą administracinio teisės pažeidimo byloje. Taigi šioje specialioje normoje numatyta atsakomybė už asmens veiksmus, kurie tyčia trukdo nustatyti teisingumą administracinio teisės pažeidimo byloje. Įstatymų leidėjo valia melagingas pareiškimas, įkalčių ir įrodymų slėpimas, kitokios apgavystės padarymas, lemiantis tikrovės neatitinkančių duomenų patekimą į administracinio teisės pažeidimo bylos dokumentus, nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, dėl kurio kiltų baudžiamoji atsakomybė. Nagrinėjamos bylos aplinkybės rodo, kad visų bendrininkų pastangos savo pobūdžiu buvo nukreiptos apgavystei administracinio teisės pažeidimo byloje padaryti, kad tikrasis trauktinas administracinėn atsakomybėn asmuo neišaiškėtų, kad būtų nustatytas ir nubaustas ne (duomenys neskelbtini) viršininkas V. L., o kaltę dėl KET pažeidimo prisiėmusi jo duktė E. G.. Taigi tokia teismų nustatyta nuteistųjų veika nėra uždrausta baudžiamojo įstatymo ir BK 11 ir 12 straipsnių prasme nėra nusikalstama.

Antra, G. B. kasaciniame skunde teisingai suabejota, kad melaginga informacija, esanti jo tarnybiniame pranešime, turėjo lemiamą įtaką įgalioto pareigūno administracinio teisės pažeidimo byloje priimtiems dokumentams. Kolegija pažymi, kad jei nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnyje, padaryta bendrininkaujant, būtina nustatyti dokumento suklastojimo būdą, atskleisti ryšį tarp bendrininkų veiksmų ir dokumentų suklastojimo fakto, įvertinti, ar vien jų veiksmai dėsningai nulėmė nusikalstamos veikos rezultatą. Iš bylos aplinkybių matyti, kad nė vienas iš nuteistųjų nėra asmuo, sukūręs administracinio teisės pažeidimo byloje esančius dokumentus - protokolus ir nutarimą, nes šiuos dokumentus surašė tam įgalioti Klaipėdos m. VKP EPS pareigūnai. Būtent įgalioti pareigūnai pagal ATPK nuostatas, reglamentuojančias administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną, turi pareigą nustatyti pažeidėjo asmenybę, tikrąjį teisės pažeidimo faktą, laiku, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 256 straipsnyje išaiškinta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal ATPK 257, 286 straipsniuose esančių normų reikalavimus būtent nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą organas (pareigūnas) turi patikrinti bylos įrodymus, išdėstyti nustatytas aplinkybes ir motyvuotai jas įvertinti. Taigi administracinio teisės pažeidimo aplinkybės nustatomos remiantis ne tik patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, informacija, esančia tarnybiniuose policijos pareigūnų pranešimuose, bet pasinaudojus ir kitomis ATPK numatytomis priemonėmis. Pagal ATPK 272 straipsnį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (E. G.) turėjo tik teisę, o ne pareigą duoti paaiškinimus prieš save, o įgalioti pareigūnai, nustatydami visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, neturėjo pareigos vien E. G. paaiškinimo, S. I. ir G. B. tarnybinių pranešimų pagrindu nustatyti trauktiną administracinėn atsakomybėn asmenį ir tai įtvirtinti procesiniuose dokumentuose. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2007 m. birželio 18 d. nutarimu nubaudus E. G. buvo iškilusi aikštėn ir Klaipėdos m. VKP EPS įgaliotiems pareigūnams buvo žinoma informacija apie tai, kad KET pažeidimą, lėmusį transporto priemonės sugadinimą, galėjo sukelti V. L., buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas. Taigi pirmiau minėtos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad egzistuoja būtinasis priežastinis ryšys tarp nustatytų nuteistųjų veiksmų ir melagingų duomenų įrašymo į tikrus administracinio teisės pažeidimo bylos dokumentus.

Įvertinus išdėstytus aspektus, darytina išvada, kad visi nuteistieji bendrininkaudami nepadarė veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje. Dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl E. G. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, V. L. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, S. I. ir G. B. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 1 dalį bei apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria paliktas galioti apkaltinamasis nuosprendis, yra naikintini (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 376 straipsnio 2 dalis). Esant BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytam pagrindui, šioje bylos dalyje baudžiamasis procesas nutrauktinas. Taip pat darytini reikiami pakeitimai dėl nuteistiesiems paskirtų subendrintų bausmių.

 

Dėl BPK normų taikymo

 

Kolegija pažymi, kad kasatorių teiginiai, jog pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nuosprendžiai aiškiai neatitinka reikalavimų, kuriuos BPK normos nustato apkaltinamajam nuosprendžiui, yra deklaratyvūs. Patikrinusi teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, kolegija sprendžia, kad nagrinėjant bylą teismuose esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadaryta, visos bylos aplinkybės, reikšmingos piktnaudžiavimo tarnyba sudėčiai, išnagrinėtos, abiejų instancijų teismų nuosprendžiai pagrįsti įrodymais, atitinkančiais įstatymų reikalavimus.

Kasatoriaus G. B. argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 255, 256 straipsnio nuostatas ir savo iniciatyva pakeitė G. B. kaltinamajame akte bei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, nepagrįsti. G. B. skunde nurodyta apygardos teismo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje esantis teiginys, kad kasatoriai „klaidingai įformino eismo įvykį, leisdami nubausti nekaltą asmenį“, nelaikytinas jokiu kaltinimo pakeitimu, o tik iš teismo motyvų konteksto paimtas įvertinimas, kuriuo plačiąja prasme atskleidžiamas piktnaudžiavimo tarnyba rezultatas.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš bylos medžiagos matyti, kad nors apeliacinės instancijos teismas iš esmės neatsakė į nuteistųjų apeliacinių skundų prieštaravimus dėl BK 300 straipsnio taikymo, tačiau nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl kitų esminių apeliacinių skundų argumentų. Tai, kad šis teismas protokoline nutartimi nemotyvavo savo sprendimo apklausti liudytojus A. M. ir I. L. teismo posėdyje, pažeidžia BPK 324 straipsnio 2 dalies reikalavimą dėl pareikštų atvykusių į posėdį asmenų prašymų priimti motyvuotą nutartį, tačiau šis pažeidimas nelaikytinas esminiu, nes liudytojai apklausti pirmosios instancijos teisme, o iš nuteistojo G. B. apeliacinio skundo turinio neišplaukia, apie kokius reikšmingus bylai faktus ar aplinkybes šie liudytojai prieštaringai liudijo. Nėra pagrindo teigti, kad neteisingai surašytas teisiamojo posėdžio protokolas, nes pagal BPK 261 straipsnio 6 dalyje esančias taisykles jokių pastabų dėl apeliacinės instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo neteisingumo nuteistieji nepateikė.

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje yra įvertintas telefoninių pokalbių įrašų kontrolės bei fiksavimo teisėtumas, visi pripažinti įrodymais ir įvertinti telefoniniai pokalbiai užfiksuoti BPK 154 straipsnio numatyta tvarka, gavus ikiteisminio tyrimo teisėjo leidimą. Neteisingas G. B. skundo teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje negalėjo vadovautis neištirtu įrodymu – Viešojo saugumo tarnybos prie VRM Vilniaus dalinio raštu. Remiantis pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio protokolu, šis dokumentas BPK 290 straipsnio tvarka buvo ištirtas pirmosios instancijos teisme. Skunde minimi faktai dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos numerio neatitikimo bei prokuroro tarnybinio pranešimo turinio laikytini technine klaida, o ne esminiais BPK 166 ir 169 straipsnių pažeidimais. Ikiteisminio tyrimo metu G. B. BPK nustatyta tvarka jokių prokuroro atliktų procesinių veiksmų neskundė, nušalinimų dėl skunde nurodyto prokuroro elgesio nepareiškė, todėl skundo teiginiai apie BPK 179 straipsnio, 11 straipsnio 2 dalies pažeidimus deklaratyvūs ir nepagrįsti bylos medžiaga.

Taigi darytina bendra išvada, kad ši baudžiamoji byla abiejų pakopų teismuose išnagrinėta nepažeidžiant kasaciniuose skunduose nurodytų BPK normų.

 

Dėl paskirtų bausmių

 

Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Abu nuteistieji nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo paskirta bausmė prieštarauja teisingumo principui, nes nuteistasis S. I. neteko darbo, kai iki pensijos liko vieneri metai, jis privalo išlaikyti du nedarbingus asmenis, o nuteistasis G. B. teigia, kad bausmė neindividualizuota, paskirta tokia pati kaip S. I., nors jis ne policijos pareigūnas.

 Kolegijos manymu, BK bendrosios ir specialiosios dalies normos nustatant bausmes pritaikytos tinkamai. Pagal BK 228 straipsnio 2 dalį nuteistiesiems paskirta švelniausia šio straipsnio sankcijoje numatytos rūšies bausmė. Pagal bausmių sąrašą, kuris BK 42 straipsnyje yra išdėstytas, atsižvelgiant į bausmių griežtumą, nėra galimybės nuteistiesiems parinkti kitą švelnesnę bausmę. Be to, jokių išimtinių aplinkybių, rodančių, kad S. I. paskirta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui, nėra. Teisingumo principas tinkamai įgyvendintas tiek parenkant bausmės rūšį, tiek nustatant teisės atėmimo dirbti valstybės tarnyboje trukmę. Abiejų nuteistųjų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi aplinkybės panašios, pastangos siekiant sukurti netikras aplinkybes, padedančias V. L. išvengti atsakomybės, vienodai reikšmingos ir pavojingos. Taigi nėra pagrindo teigti, kad bendrininkams paskirtos bausmės neindividualizuotos ir teismai nesilaikė BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų.

 

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

 

n u t a r i a :

 

            Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 10 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžių dalis, kuriomis E. G. nuteista pagal 300 straipsnio 1 dalį, V. L. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, o S. I. ir G. B. nuteisti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, ir šią bylos dalį nutraukti.

Panaikinti nuosprendžių dalis, kuriomis, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, E. G., S. I., G. B., o V. L., vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, paskirtos galutinės subendrintos bausmės.

Kitas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 10 d. nuosprendžių dalis palikti nepakeistas.

 

 

 

           Egidijus Bieliūnas

 

 

 

                                                                                                      Benediktas Stakauskas

    

 

 

                                                                                                                        Tomas Šeškauskas