Baudžiamoji byla Nr. 1-2272-990/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25109-2017-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.1.7.2.2.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.2.25.4.2.6.; 2.12.1.3.

V I L N I A U S M I E S T O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S
T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. rugpjūčio 1 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L., gimęs (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) nesusituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
- Nusikalstamos veikos aplinkybės
A. L. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio:
jis 2017 m. gegužės 23 d. apie 01.20 val. Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 17 vairavo automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,73 promilės etilo alkoholio).
- Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Ikiteisminio tyrimo metu A. L. parodė, kad pranešimą apie įtarimą jis suprato. 2017 m. gegužės 22 d. apie 22.00 val. jis buvo Vilniaus centre ir kartu su draugais vartojo alkoholinius gėrimus. Jis išgėrė apie šešis butelius stipraus alaus. Kadangi į miestą jis buvo atvažiavęs automobiliu „Volvo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu UAB „Mogo LT“, nusprendė šį automobilį parvairuoti namo. Taip pat jis prisiminė, kad reikia paimti motiną iš darbo. Jis sėdo už automobilio vairo ir su mama važiavo link namų, esančių Šaltkalvių gatvėje. Pakeliui jis nusprendė užvažiuoti į degalinę, esančią Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gatvėje, nusipirkti alkoholio. Minėtoje degalinėje jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai (b. l. 31).
Ikiteisminio tyrimo metu E. M. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). 2017 m. gegužės 22 d. ji dirbo naktinėje pamainoje. 2017 m. gegužės 23 d. apie 01.15 val. patruliavimo metu iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad į degalinę, esančią Stepono Dariaus ir Stasio Girėno g. 17, Vilniuje, automobiliu „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo neblaivus vairuotojas. Atvykusi į degalinę ji pastebėjo iš degalinės išvažiuojantį minėtą automobilį ir pastarąjį sustabdė. Automobilio vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Į klausimą, ar vartojo alkoholį, vairuotojas atsakė, kad gėrė alų (b. l. 11-12).
Specialisto išvadoje Nr. T-A 5044/2017(01) nurodyta, kad A. L. kraujyje, paimtame 2017 m. gegužės 23 d. 01.55 val., nustatyta mažiausia koncentracija- 1,73 promilės etilo alkoholio (b. l. 22).
VĮ „Regitra“ duomenų bazės išraše nurodyta, kad automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra (duomenys neskelbtini), o valdytojas- A. L. (b. l. 14).
Šie duomenys yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad A. L. 2017 m. gegužės 23 d. apie 01.20 val. Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 17 vairavo automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,73 promilės etilo alkoholio).
- Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
A. L. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,73 promilės etilo alkoholio), taigi A. L. veika teisingai kvalifikuota kaip atitinkanti nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, sudėtį.
- Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
Prokuroras siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir A. L. skirti 75 minimalių gyvenimo lygių (toliau- MGL), t. y. 2 824,50 Eur dydžio baudą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. L. galutinę 50 MGL dydžio, t. y. 1 883 Eur dydžio baudą. Taip pat prokuroras siūlo skirti A. L. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę- uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams bei BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę- konfiskuoti iš A. L. UAB „(duomenys neskelbtini)nuosavybės teise priklausančio automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę- 2 660 eurų.
A. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, už kurio padarymą numatyta baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo bausmė. Šia nusikalstama veika žala nebuvo padaryta. A. L. neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu, prašo nekonfiskuoti automobilio vertės atitinkančios sumos (b. l. 67- 69). Teismas konstatuoja, kad nėra kliūčių baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu.
A. L. padarė nusikaltimą, numatytą baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, už kurio padarymą numatyta baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmė. A. L. yra teistas, baustas administracinėmis nuobaudomis. A. L. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taigi A. L. skirtina švelniausios rūšies baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje numatyta bausmė- bauda. Prokuroro siūlomas skirti baudos dydis yra adekvatus baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintiems bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams. Baudą įpareigotina sumokėti per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Kaip matyti iš A. L. charakterizuojančios medžiagos, A. L. neturi ir niekada neturėjo teisės vairuoti kelių transporto priemones, taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad A. L. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones: neįmanoma naudotis teise, kuri yra nesuteikta. Teismas pažymi ir tai, kad vadovaujantis, be kita ko, analogiškais argumentais, už transporto priemonių vairavimą neturint teisės vairuoti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnyje nenumatyta galimybė skirti administracinio poveikio priemonę- specialiosios teisės atėmimą. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo skirti A. L. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę- uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones.
Prokuroras taip pat siūlo skirti A. L. BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę- konfiskuoti iš A. L. UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę- 2 660 eurų.
Spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės- konfiskavimo teismas pažymi, kad A. L. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone- automobiliu „Volvo V 70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio A. L. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimo priemonė laikoma konfiskuotinu turtu. Pažymėtina ir tai, kad A. L. yra minėto automobilio valdytojas, o šios transporto priemonės savininkas yra UAB (duomenys neskelbtini)“, teikianti automobilių lizingo ir atgalinio lizingo (išperkamosios nuomos) paslaugas. Teismas yra įsitikinęs, kad faktas, jog automobilio „Volvo V 70“ savininkas yra ne pats A. L., bet UAB (duomenys neskelbtini), neužkerta kelio minėto automobilio konfiskavimui dėl šių motyvų:
- automobilio „Volvo V 70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB (duomenys neskelbtini), kuri sutartiniais pagrindais perdavė minėtą automobilį valdyti A. L., kuris įsipareigojo už minėtą automobilį mokėti periodines įmokas. Teismas pažymi, kad turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, kuri, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turi padėti įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytą bausmės paskirtį, tame tarpe ir sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Šia baudžiamojo poveikio priemone įgyvendinama idėja, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių ir priemonių konfiskavimo tikslai- konstatuota, kad kai asmuo turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų daroma, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą gali vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Teismas taip pat pažymi, kad sprendimas nekonfiskuoti automobilio galėtų būti pateisinamas tais atvejais, kuomet asmuo veiką padaro epizodiškai naudodamasis lizingo bendrovei priklausančia transporto priemone, pavyzdžiui, veiką padaro darbuotojas, naudodamasis darbdavio valdoma lizingo bendrovei priklausančia transporto priemone, tuo tarpu nagrinėjamu atveju nekonfiskavus automobilio „Volvo V 70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) minėto automobilio faktinis valdytojas ir naudotojas liktų A. L., taigi teismui priėmus sprendimą konfiskuoti ne A. L. valdomą transporto priemonę, o minėto automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, nebūtų pasiekti bausmės tikslai- A. L., turėdamas teisę valdyti minėtą automobilį, nebūtų sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo bei iš jo nebūtų atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Kita vertus kaltininko manymas, kad nėra galimybių konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausančią transporto priemonę, galėtų skatinti kaltininką ir toliau daryti priešingas teisei veikas valdant minėtą transporto priemonę nesibaiminant, kad minėta transporto priemonė gali būti konfiskuota;
- Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime yra išaiškinta, kad „turto savininkas, perduodamas valdyti ar naudoti turtą kitiems asmenims, visuomet tam tikru mastu rizikuoja, nes jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika; kadangi savininkas pagal sutartį (įgaliojimo, panaudos, nuomos ir pan.) turtą perdavė kitam asmeniui, o šis, darydamas teisės pažeidimą, jį prarado, savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama; tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, todėl savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra, tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą; toks teisinių santykių sureguliavimas ginčijamu įstatymu yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybei už savo veiksmus sugriežtinti ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas“. Taikant baudžiamojo poveikio priemonę- transporto priemonės konfiskavimą, kai transporto priemonė teisės pažeidėjo yra įgyjama lizingo sutarties pagrindu, lizingo bendrovės, t. y. trečiojo asmens, padėtis iš esmės pasunkėja tuo, kad lizingo bendrovė netenka galimybės susigrąžinti perduotą automobilį natūra, tačiau tai, vadovaujantis protingumo ir proporcingumo kriterijais, vertintina kaip verslo rizika ir tai neturi prioriteto prieš BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimo siekį. Teismas pažymi ir tai, kad lizinguojamo turto praradimas dėl teisinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės neatleidžia pastarojo nuo prievolės pagal nustatytą grafiką mokėti įmokas lizingo bendrovei. Lizingo bendrovei manant, kad yra tam pagrindas, lizingo bendrovė gali inicijuoti lizingo sutarties nutraukimą kaip tą numato lizingo sutarties sąlygos ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.574 straipsnis su visom iš to kylančiomis teisinėmis pasekmėmis lizingo gavėjui. Nagrinėjamu atveju teismui priėmus sprendimą konfiskuoti A. L. valdomą transporto priemonę, o ne minėto automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, minėtais pinigais galėtų būti mokamos įmokos lizingo bendrovei, tokiu būdu nepažeidžiant lizingo bendrovės interesų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 13 d. nutartyje Nr. 2AT-5-2011 pažymėjo, jog svarbu turėti omenyje ir tai, kad lizingo sutarties sudarymas ir jos pagrindu atsirandantys santykiai yra sutartiniai santykiai, kurie pasižymi atitinkama laisva valia prisiimama rizika. CK 4.52 straipsnio 1 dalis numato, kad perleidžiamo daikto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika pereina įgijėjui tuo pačiu metu, kai jam pereina nuosavybės teisė, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Lizingo sutarties atveju viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.567 straipsnio 1 dalis). Lizingo davėjas gali reikalauti iš teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, automobilio konfiskavimas, nors jis ir nepriklauso pažeidėjui, šiuo atveju laikytinas proporcinga ir teisinga priemone.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. kovo 18 d. nutartyje Nr. N-438-88-11 pripažino, jog transporto priemonės konfiskavimas sunkių turtinių pasekmių transporto priemonės teisėtam savininkui, t. y. lizingo bendrovei nesukeltų, kadangi visą nuostolį pagal savo sutartinius įsipareigojimus privalėtų atlyginti lizingo gavėjas.
Apibendrinant išdėstytus argumentus darytina išvada, kad UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantis automobilis „Volvo V 70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kurio valdytojas yra A. L., konfiskuotinas.
- Procesinės prievartos priemonės
Ikiteisminio tyrimo metu A. L. skirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. 1. 34), kuri paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus naikintina.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹, 68, 72 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Pripažinti A. L. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 75 MGL, t. y. 2 824,50 Eur dydžio baudą.
Bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. L. skirti galutinę 50 MGL, t. y. 1 883 Eur dydžio baudą.
Įpareigoti A. L. 1 883 Eur dydžio baudą per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokėti į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.
Įspėti A. L., kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.
Skirti A. L. baudžiamojo poveikio priemonę- konfiskuoti UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį ir A. L. valdomą automobilį „Volvo V 70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini).
A. L. skirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.
Išaiškinti A. L., kad:
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Teisėjas Mindaugas Ražanskas