(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovių D. K. ir V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-629-779/2024 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Drustila“ ieškinį atsakovams D. K., L. K., D. K. ir V. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Drustila“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „TOP CONSULT“, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:

1.1.                      pripažinti negaliojančiomis 2019 m. spalio 16 d. dovanojimo sutartį Nr. DP-4071 ir 2022 m. lapkričio 17 d. dovanojimo sutartį Nr. 13512, taikyti restituciją – priteisti bendrosios jungtinės nuosavybės teise atsakovams D. K. ir L. K. dovanojimo sutartyse nurodytą turtą: 1) butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklypą su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) pastatą–gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

1.2.                      įpareigoti atsakovą D. K. per 30 dienų nuo sprendimo pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais įsiteisėjimo dienos įsiregistruoti nuosavybės teises į 1.1 papunktyje nurodytą turtą;

1.3.                      atsakovui D. K. per 30 dienų nuo sprendimo pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais įsiteisėjimo dienos, neįregistravus nuosavybės teisės į turtą, leisti ieškovei kreiptis į valstybės įmonę (toliau – VĮ) Registrų centrą dėl nuosavybės teisių į turtą įregistravimo atsakovų D. K. ir L. K. vardu ir sąskaita;

1.4.                      priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovėms D. K. ir V. K. nuosavybės teise priklausantį turtą, uždraudžiant juo disponuoti: i) butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ii) žemės sklypą su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); iii) pastatą–gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); iv) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

3.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 6 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino ir ieškovės BUAB „Drustila“ reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovėms D. K. ir V. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą su statiniais, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą–gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

4.       Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 23 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 6 d. nutartį paliko nepakeistą.

5.       Atsakovės D. K. ir V. K. pateikė prašymą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 6 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones pakeisti, paliekant turto areštą žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

6.       Nurodė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl sumos, kuria turi būti užtikrintas ieškovei galimai palankus sprendimo įvykdymas, tačiau nesutariama, ar teismas turi teisėtą pagrindą keisti atsakovėms D. K. ir V. K. nuosavybės teise priklausančio apibrėžto turto areštą ir areštuoti konkretų turtą tai sumai, kuria iš esmės būtų užtikrinti visi ieškovės interesai šioje nagrinėjamoje byloje. Ieškovė ginčija dovanojimo sandorius, kuriuos yra sudarę atsakovai. Atsakovui D. K. ir jo sutuoktinei atsakovei L. K. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas dovanojimo sutartimis buvo perleistas jų dukroms D. K. ir V. K.: 1) butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo vidutinė rinkos vertė 79 300 Eur. Šis turtas padovanotas D. K. ir V. K. 2019 m. spalio 16 d. dovanojimo sutartimi Nr. DP4071; 2) žemės sklypas su statiniais, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 51 100 Eur, pastatas–gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 73 999 Eur, žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 51 100 Eur. Šis turtas padovanotas D. K. ir V. K. 2022 m. lapkričio 17 d. dovanojimo sutartimi Nr. 13512. Vadovaujantis į civilinę bylą pateiktais VĮ Registrų centro išrašais, atsakovai D. K. ir L. K. sandoriais perleido turtą atsakovėms D. K. ir V. K. iš viso už 254 899 Eur, tačiau ieškovė savo ieškinyje yra nurodžiusi, kad perleisto turto suma sudaro tik 181 500 Eur. Dėl to laikinosios apsaugos priemonės turi būti pakeistos.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 19 d. nutartimi atsakovių D. K. ir V. K. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkino.

8.       Teismas, įvertinęs šalių argumentus ir bylos duomenis, nesutiko su atsakovių argumentais, kad dėl taikyto arešto jų turtui neproporcingai pažeidžiamos atsakovių teisės juo disponuoti.

9.       Teismas pažymėjo, kad nėra svarbi areštuoto turto vertė, nes turtas areštuotas siekiant jį išsaugoti ir užtikrinti status quo padėtį, kol bus išspręstas byloje kilęs ginčas. Nustatė, kad ieškovės ieškinys pareikštas dėl sandorių (dovanojimo sutarčių) pripažinimo negaliojančiais, kurį patenkinus būtų taikoma restitucija natūra – ginčo sandoriais perleisto turto sugrąžinimas buvusiems savininkams atsakovams D. K. ir L. K., į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, vykdant atsakovo D. K. turtines prievoles bankrutavusiai įmonei (ieškovei). Nurodė, kad teismas, siekdamas ginčo turto išsaugojimo atsakovių dispozicijoje, taip pat užtikrinant, kad jis nebūtų apsunkintas tam tikrais suvaržymais, taikė laikinąsias apsaugos priemones. Siekiant išsaugoti ginčo objektus, svarbus yra pats jų išsaugojimas, o ne jų vertė.

10.       Teismas nurodė, kad panaikinus turto areštą daliai ginčo turto, ieškinio patenkinimo atveju būtų taikoma restitucija, kurią taikyti, atsakovėms perleidus įkeistą nekilnojamąjį turtą, taptų neįmanoma. Teismo nuomone, pakeitus pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeista šalių teisėtų interesų pusiausvyra ir neužtikrinamos ieškovės teisės.

11.       Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad nėra pagrindo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 6 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12.       Atsakovės D. K. ir V. K. pateikė atskirąjį skundą, prašydamos Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 8 d. nutartį panaikinti ir pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 6 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, paliekant turto areštą žemės sklypui, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1.                      Laikinosios apsaugos priemonės turi būti sumažintos. Atsakovai D. K. ir L. K. sandoriais perleido turtą atsakovėms D. K. ir V. K. iš viso už 254 899 Eur, tačiau ieškovė ieškinyje yra nurodžiusi, kad perleisto turto vertė yra tik 181 500 Eur. Ieškovė Kauno apygardos teismui pateikė ieškinį dėl žalos priteisimo iš buvusio įmonės vadovo atsakovo D. K., kuriuo prašoma dėl neteisėto medžiagų nurašymo priteisti 44 963,44 Eur žalos atlyginimą. Laikinosios apsaugos priemonės yra taikytos nekilnojamam turtui, kurio vidutinė rinkos vertė 254 899 Eur, t. y. viršija ieškovės galimai turimą reikalavimo teisę į atsakovą D. K., todėl pakaktų palikti galioti tik vieną iš šiuo metu taikytų nekilnojamojo turto areštų.

12.2.                      Laikinosios apsaugos priemonės taikomos nuo 2023 m. vasario 6 d., o ieškovė papildomai dar pateikė prašymą sustabdyti nagrinėjimą civilinę bylą kol Kauno apygardos teisme bus išnagrinėti kita civilinė byla. Toks neadekvatus laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tokį ilgą laiką pažeidžia atsakovių teises ir jų teisėtus interesus.

12.3.                      Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto teismas turi atsižvelgti ne tik į pareikšto ieškinio dydį bei pobūdį, bet ir įvertinti, ar nustatytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeis ekonomiškumo principo. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Taikant laikinąsias apsaugos priemones turi būti atsižvelgiama ne tik į ieškovės, bet ir į pagrįstus atsakovių interesus.

13.       Atsakovai D. K. ir L. K. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydami atsakovių skundą patenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1.                      Teismas gali taikyti kelias laikinąsias apsaugos priemones, tačiau bendra jų suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą. Teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė turtui, kurio bendra vidutinė rinkos vertė daugiau nei keturis kartus viršija ieškovės galimai turimą reikalavimo teisę į atsakovą, kuri sudaro 44 963,44 Eur. Teismas taikė didesnius suvaržymus, nei būtina.

13.2.                      Vilniaus apygardos teismui pareikštas ieškinys dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais yra nepagrįstas, pateiktas piktnaudžiaujant teise. Ieškovė ne tik neturi neabejotinos ir galiojančios ginčijamos reikalavimo teisės, bet ir neturi įrodymų minėtai teisei pagrįsti.

13.3.                      Laikinosios apsaugos priemonės taikomos nuo 2023 m. vasario 6 d. Jau daugiau nei metus priverstinai ribojamos atsakovių turtinės teisės ir interesai, atsakovės patiria prievartinio pobūdžio apribojimus. Be to, civilinė byla yra sustabdyta, todėl nėra aišku kokiam laikui bus apribotos apeliančių galimybės disponuoti joms nuosavybės teise priklausančiu turtu.

14.       Ieškovė BUAB „Drustila“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama atsakovių skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1.                      Šioje byloje actio Pauliana pagrindu yra ginčijami atsakovų D. K. ir L. K. sudaryti dovanojimo sandoriai ir, siekiant užtikrinti restitucijos natūra taikymą, yra areštuotas ginčo sandoriais perleistas nekilnojamasis turtas. Patenkinus ieškinį, būtų taikoma restitucija natūra. Šiuo atveju areštuoto turto vidutinė rinkos vertė neturi teisinės reikšmės laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes turtas areštuotas siekiant užtikrinti restitucijos vykdymą, o ne konkrečios sumos išieškojimą.

14.2.                      Atsakovės nepagrįstai teigia, kad ieškovė turi tik 44 963,44 Eur reikalavimo teisę į atsakovą D. K.. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje neturi būti sprendžiamas ieškovės reikalavimo teisės dydžio klausimas. Kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip viena iš būtinų actio Pauliana taikymo sąlygų, bus nustatinėjama nagrinėjant ginčą iš esmės.

14.3.                      D. K. teigė, kad jo dukros atsakovės D. K. ir V. K. neketina areštuoto turto niekam perleisti ar kitaip jo apsunkinti. Vadinasi, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 6 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeis atsakovių interesų, tačiau užtikrins status quo padėtį, kol bus išspręstas bylos šalių ginčas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

16.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovių prašymas pakeisti joms taikytas laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17.       Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės BUAB „Drustila“ ieškinio atsakovams D. K., L. K., D. K. ir V. K. dėl nekilnojamojo turto dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo įvykdymo užtikrinimui Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 6 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas atsakovėms D. K. ir V. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis ir ginčo dovanojimo sutartimis perleistas nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), pastatas–gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).

18.       Apeliantės D. K. ir V. K., siekdamos joms pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, paliekant turto areštą tik žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), įrodinėja, kad taikytų laikinųjų apsaugos priemonių suma viršija ieškovės galimai turimą reikalavimo teisę į atsakovą D. K., be to, ilgą laiką, t. y. nuo 2023 m. vasario 6 d. taikomos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia atsakovių teises ir teisėtus interesus bei ekonomiškumo principą.

19.       Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas; antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kai teismas konstatuoja abiejų šių sąlygų buvimą ir laikinąsias apsaugos priemones pritaiko, o šiuo klausimu priimta teismo nutartis įsiteisėja, suinteresuoti asmenys nebegali kvestionuoti sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvimo. Tokiu atveju jiems atsiranda kita teisė –kreiptis į teismą dėl vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita (CPK 148 straipsnis) arba dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (CPK 149 straipsnis).

20.       CPK 148 straipsnio 1 dalis nustato teisę dalyvaujantiems byloje asmenims ar kitiems suinteresuotiems asmenims teikti pagrįstą prašymą vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Minėtos normos pagrindu gali būti keičiamas ne tik laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis, bet ir mastas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-376-302/2018).

21.       Taikant laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą reglamentuojančias teisės normas, užtikrinama abiejų bylos šalių teisių apsauga: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, o jeigu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, jis gali pateikti prašymą taikyti kitas, jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-223-186/2017; 2024 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-91-330/2024, 14 punktas).

22.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones apeliančių prašomu būdu, t. y. iš esmės panaikinti laikinąsias apsaugos priemones didžiajai daliai areštuoto nekilnojamojo turto (sumažinti jų mastą), dėl kurio yra kilęs ginčas, paliekant areštą tik vienam nekilnojamojo turto objektui – žemės sklypui.

23.       Visų pirma pažymėtina tai, kad faktinė situacija po to, kai Vilniaus apygardos teismas, įvertinęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų egzistavimą, 2023 m. vasario 6 d. nutartimi areštavo apeliantėms šioje byloje ginčijamais dovanojimo sandoriais perleistą nekilnojamąjį turtą, nėra pasikeitusi. Tokių duomenų atsakovės nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Nors, apeliančių teigimu, areštuoto nekilnojamojo turto vertė yra žymiai didesnė, nei ieškovės turima reikalavimo teisę į atsakovą D. K. (Kauno apygardos teisme pareikštas ieškinys dėl 44 963,44 Eur žalos priteisimo), tačiau pažymėtina, kad šioje byloje ieškovės pareikštas ieškinys atsakovams yra ne dėl konkrečios pinigų sumos priteisimo, o dėl sandorių (dovanojimo sutarčių), kuriais atsakovai D. K. ir L. K. perleido nekilnojamąjį turtą atsakovėms (apeliantėms) D. K. ir V. K., pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą ir pripažinus ginčo sandorius negaliojančiais, byloje būtų sprendžiamas atsakovėms D. K. ir V. K. perleisto nekilnojamojo turto grąžinimo D. K. ir L. K. klausimas. Taigi, priešingai nei teigia apeliantės, ieškovės kitoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje pareikštas ieškinys dėl 44 963,44 Eur žalos priteisimo iš buvusio BUAB „Drustila“ vadovo atsakovo D. K., neturi įtakos šioje civilinėje byloje dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastui, t. y. kitoje civilinėje byloje pareikšto reikalavimo dydis nelemia koks ir (ar) kokios vertės nekilnojamasis turtas turėtų būti areštuojamas nagrinėjamoje byloje. Atsižvelgiant į tai, pripažįstama pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir status quo padėtį, svarbus yra paties nekilnojamojo turto, perleisto ginčo sandoriais, išsaugojimas, o ne kitoje civilinėje byloje pareikšto ieškinio suma ar ieškovės turima reikalavimo teisė į atsakovą D. K..

24.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Taigi laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti.

25.       Nors, apeliančių teigimu, dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių joms neva nepagrįstai ilgą laiką (nuo 2023 m. vasario 6 d.) yra ribojama teisė disponuoti nekilnojamuoju turtu, o tai pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus bei ekonomiškumo principą, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada yra susijęs su tam tikrais suvaržymais ir nagrinėjamu atveju tokie laikini suvaržymai, esant ginčui dėl dovanojimo sutarčių teisėtumo ir jomis perleisto turto grąžinimo buvusiems savininkams, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra būtini, užtikrinantys tiek ieškovės interesus, tiek jai galbūt palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymą, kad ginčo sandoriais perleistas nekilnojamasis turtas nebus dar kartą perleistas ir (ar) kitaip apsunkintas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su apeliantėmis, kad joms taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principus.

26.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakęs pakeisti atsakovėms taikytas laikinąsias apsaugos priemones (sumažinti jų mastą), tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes, teisingai taikė proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                Rasa Gudžiūnienė