Civilinė byla Nr. e2A-943-934/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19393-2020-8
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.19.2
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gegužės 4 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pabulum“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-04 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pabulum“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Neste Lietuva“ dėl įpareigojimo įvykdyti sutartį.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovę įvykdyti Valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai subnuomos sutartį natūra, t. y. pašalinti atsakovei nuosavybės teise priklausančius statinius, įrenginius, talpas, rezervuarus – degalinės stoginę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinius (kuro rezervuarai 3 vnt., kiemo aikštelė, pakrovimo liukas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei sutvarkyti žemės sklypą pagal galiojančius Lietuvos Respublikos reikalavimus (b. l. 1-6).
2. Ieškinyje nurodė, kad 1999-11-08 su uždarąja akcine bendrove „Hydro Texaco“ (vėliau jos teisių perėmėja tapo atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Neste Lietuva“) sudarė Valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai subnuomos sutartį bei Patalpų nuomos ir degalinės priežiūros paslaugų sutartį. Šios sutartys galiojo iki 2019-12-31. Vykdydamos Patalpų nuomos ir degalinės priežiūros paslaugų sutarties nuostatas, ieškovė ir atsakovė 2020-01-10 pasirašė perdavimo-priėmimo aktą, kuriuo atsakovė (nuomininkė) ieškovei (nuomotojai) grąžino patalpas. Valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai subnuomos sutarties 3 straipsnio 3.1 dalies (iv) papunktyje buvo numatyta, kad atsakovė įsipareigoja perduoti žemės sklypą ieškovei geros būklės, atsižvelgiant į jo funkcinę paskirtį ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus; pagal sutarties 5 straipsnio 5.6. punktą, atsakovė per 6 (šešis) mėnesius nuo sutarties pasibaigimo dienos turėjo pašalinti visus žemės sklype esančius ir atsakovei priklausančius statinius, įrenginius, talpas, rezervuarus bei sutvarkyti žemės sklypą pagal galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus. Ieškovė pažymėjo, kad net ir pasibaigus numatytam 6 (šešių) mėnesių terminui bei nepaisant ieškovės siųstų pretenzijų, atsakovė ir toliau vykdo komercinę mažmeninės prekybos nefasuotais naftos produktais veiklą.
3. Atsakovė UAB „Neste Lietuva“ atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (b. l. 21-31). Nurodė, kad ieškovė neturi materialinio teisinio suinteresuotumo ir teisės reikšti ieškinio reikalavimus atsakovei, netinkamai aiškina subnuomos sutarties nuostatą, kaip suteikiančią teisę ieškovei reikalauti, o atsakovei sukuriančią pareigą nugriauti atsakovei nuosavybės teise priklausančius degalinės statinius, esančius valstybiniame žemės sklype, (duomenys neskelbtini). Paaiškina, kad teisingam šios bylos išnagrinėjimui yra svarbios faktinės aplinkybės, kurios parodo tikruosius šalių ketinimus, kurių buvo siekiama 1999-11-08 tarp ieškovės ir UAB „Hydro Texaco“ (dabar atsakovės) sudarytoje Valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai subnuomos sutartyje. Pažymi, jog būtina nurodyti iki subnuomos sutarties sudarymo tarp ieškovės ir atsakovės (buvusios UAB „Hydro Texaco“) sudarytus susitarimus: 1997-03-05 ieškovė su UAB „Hydro Texaco“ sudarė Bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pastatyti, įrengti ir eksploatuoti ieškovės išsinuomotame žemės sklype degalinę naudodamasi UAB „Hydro Texaco“ pagal šią sutartį teikiama beprocente paskola su Hydro Texaco teikiamais prekių ženklais bei kita degalinę identifikuojančia simbolika; ieškovė pastatė ir 1997-03-26 statinio priėmimo naudotis akto Nr. 1033 pagrindu savo vardu įregistravo žemės sklype statinius: pastatą-degalinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat pastatą – degalinės stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastarieji du statiniai šiai dienai priklauso atsakovei ir juos ieškovė ieškiniu reikalauja pašalinti; 1999-05-12 ieškovė ir UAB „Hydro Texaco“ (dabar – atsakovė) sudarė Ketinimų protokolą, 1999-07-14 sudarė Degalinės įrangos pirkimo–pardavimo sutartį, 1999-10-01 sudarė Statinių pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovė pažymėjo, jog šiose sutartyse nebuvo numatytos jokios sutartinės sąlygos, kurios įpareigotų atsakovę iš ieškovės įsigytus statinius ateityje nusigriauti. Taip pat Ketinimų protokole nėra jokių kitų sąlygų, kurios savo turiniu ir esme būtų panašios į Subnuomos sutarties 5.6. punktą. Priešingai, Statinių pirkimo–pardavimo sutarties 1 punkto (ii) papunktyje yra numatytas pardavėjos, t. y. ieškovės, patvirtinimas, kad nuo šios sutarties pasirašymo dienos pirkėja, t. y. atsakovė bei jos klientai galės nekliudomai, bendrai, neatlygintinai ir neatšaukiamai naudotis žemės sklypo dalimi, kuri apytiksliai užims 600 kv. m. ploto, įskaitant privažiavimo kelius, kurie pažymėti prie sutarties pridėtame plane. Už pastatus ir teisę naudotis žemės sklypo dalimi atsakovė sumokėjo ieškovei 544 024 Lt (157 560,24 Eur). Ginčo tarp šalių dėl to, jog atsakovė tinkamai įvykdė pirkimo – pardavimo sutartį ir įgijo visas teises pagal pirkimo – pardavimo sutartį nėra. Kaip numatyta 1999-10-01 Statinių pirkimo–pardavimo sutartyje, gavus atitinkamą 1999-10-26 sutikimą ieškovei subnuomoti atsakovei žemės sklypo dalį iki 2019-12-31, 1999-11-08 buvo sudaryta Subnuomos sutartis. Taip pat tarp šalių 1999-11-08 buvo sudaryta Patalpų nuomos ir degalinės priežiūros sutartis, kuria, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra sudariusi 1999-10-01 Statinių pirkimo–pardavimo sutartį dėl degalinės statinių įsigijimo bei vykdys savo nuožiūra degalinėje naftos produktų mažmeninę prekybą, atsakovė išsinuomojo iš ieškovės jai priklausančio pastato žemės sklype rūsio dalį, kurioje buvo įrengta kompiuterinė įranga degalų pardavimams fiksuoti. Šios sutarties 1.2. punkte taip pat yra pakartotas ieškovės įsipareigojimas dėl atsakovės galimybių nekliudomai naudotis visu žemės sklypu, įskaitant ir privažiavimo kelius. Atsakovė teigia, kad ieškovė, reikšdama ieškinį, nepagrindžia, kokias jos teises ir teisėtus interesus atsakovė faktiškai pažeidžia, kadangi atsakovė turi įstatyminę teisę naudotis žemės sklypo dalimi, ji yra teisėta žemės sklype esančių statinių savininkė, už žemės sklypo naudojimą moka nuomos mokestį, tuo tarpu ieškovė žemės sklype nevykdo veiklos, kuriai tas žemės sklypas jai buvo išnuomotas. Atsakovė pažymėjo, kad Subnuomos sutarties 5.6. punkto sąlyga turi būti aiškinama vadovaujantis pakitusiu teisiniu reglamentavimu, koks jis numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.557 straipsnyje. Subnuomos sutarties 5.6. punktas gali būti aiškinamas kaip suteikiantis teisę ieškovei reikalauti nusigriauti atsakovės statinius žemės sklype tik tuo atveju, jeigu tie statiniai būtų pastatyti be leidimo arba jų statyba nebuvo numatyta Subnuomos sutartyje. Tačiau ieškovė nekelia atsakovės statinių, esančių žemės sklype, teisėtumo klausimo. Kaip buvo nurodyta, šiuos statinius pastatė pati ieškovė ir perleido atsakovei. Atsakovei priklausantys statiniai buvo pastatyti žemės sklype teisėtai ir atsakovė yra teisėta jų savininkė, tad Subnuomos sutarties 5.6. punkto sąlyga negali būti aiškinama kaip įpareigojanti atsakovę nusigriauti teisėtai pastatytus statinius, kadangi tai prieštarautų CK 6.557 straipsnyje galiojančiam teisiniam reglamentavimui.
4. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad atsakovės pateiktos Žemės nuomos sutartis, Bendradarbiavimo sutartis, Ketinimų protokolas, Įrangos pirkimo – pardavimo sutartis, Statinių pirkimo–pardavimo sutartis iš esmės neturi tiesioginio ryšio su ieškinio dalyku (b. l. 35-41). Ieškovė pabrėžė, kad tikruosius šalių ketinimus žino ir turėtų atskleisti tuo metu/laikotarpiu (t. y. nuo 1997-03 iki 1999-11) susitarimus pasirašiusios šalys – ieškovė ir uždaroji akcinė bendrovė „Hydro Texaco“, tačiau pastarojo juridinio asmens jau nėra. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad dabartinė atsakovė uždarosios akcinės bendrovės „Hydro Texaco“ teisėtų teisių perėmėja tapo tik 2010 metų antrajame pusmetyje, t. y., praėjus daugiau, nei 11 metų nuo paskutiniosios Žemės subnuomos sutarties pasirašymo. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad atsakovės pastebėjimas, jog Ketinimų protokole ir kituose susitarimuose nėra jokių kitų sąlygų, kurios savo turiniu ir esme būtų panašios į Subnuomos sutarties 5.6. punktą bei tai, kad 1999-10-01 Statinių pirkimo – pardavimo sutartyje nebuvo numatytos sąlygos, kurios savo turiniu ir esme būtų panašios į Subnuomos sutarties 5.6. punktą, neturi nieko bendro su ieškinio dalyku. Be to, atsakovės akcentuojamas teiginys, jog pagal 1999-11-08 Patalpų nuomos ir degalinės priežiūros sutartį, tiek pagal 1999-10-01 Statinių pirkimo–pardavimo sutartį atsakovė galėjo nekliudomai naudotis visu žemės sklypu, įskaitant ir kelius, tiesiog iliustruoja sutarčių įvairovę pagal jų dalyką. Akcentavo, jog būdama viso žemės sklypo nuomininke, negali neturėti intereso subnuomininko, kuriam buvo išnuomota tik dalis žemės sklypo, veiksmų atžvilgiu, nes ieškovė negali žemės sklype vykdyti savo ekonominės veiklos dėl to, kad atsakovė neįvykdo savo sutartinės prievolės. Ieškovė taip pat nurodė, kad šiuo metu ieškovė negali vykdyti savo ekonominės veiklos, nes atsakovė, pilnai neįvykdydama sutartinės prievolės, neleidžia to daryti. Atsakovė, pilnai neįvykdydama Valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai subnuomos sutarties, nesudaro ieškovei ne tik techninių, bet ir realių galimybių ekonominei veiklai ir, be to, neleidžia to daryti, todėl ieškovė, savaime suprantama, ir negali vykdyti savo ekonominės veiklos, atitinkančios 1997-03-04 Valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai nuomos sutartyje numatytai – „degalinei statyti ir eksploatuoti“. Ieškovė akcentuoja, kad Žemės subnuomos sutarties 5 straipsnio 5.6. dalies nuostata ne perkelta iš 1997-03-04 Žemės sklypo nuomos sutarties analogiškos nuostatos, bet šalims siekiant Sutarties aiškumo, pilnumo ir išsamumo, atsiradusi tikslu reglamentuoti situaciją, jei ateityje iškiltų nesutarimas tarp Subnuomotojo ir Subnuomininko, t. y., kas dabar yra tarp ieškovės ir atsakovės. Per visą žemės subnuomos sutarties vykdymo laikotarpį, atsakovė nebuvo inicijavusi sutarties pataisų, todėl atsakovės teiginiai „apie pakitusį teisinį reguliavimą“ atsirado vėliau, kai minėta sutartis jau turėjo būti pilnai įvykdyta. Kita vertus, sutartis numatė ne tik protingą laiką 6 (šešerių) mėnesių laikotarpį pilnai įgyvendinti prievolę, bet ir galimybę atsakovei susitarti su ieškove dėl sutarties įvykdymo, tačiau atsakovė šia galimybe nepasinaudojo.
5. Atsakovė pateikė teismui tripliką, kuriame nurodo, jog ieškovė dublike nepateikė jokių naujų argumentų, patvirtinančių ieškinio reikalavimų pagrįstumą, Ieškovė nepagrindė savo materialinio teisinio suinteresuotumo reikšti ieškinį, kuriuo reikalaujama iš atsakovės nusigriauti jai priklausančius statinius, esančius valstybiniame žemės sklype, (duomenys neskelbtini) (b. l. 43-49). Ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių realius ieškovės veiksmus, siekiant vykdyti veiklą žemės sklype, bei kaip konkrečiai pasireiškia negalėjimas vykdyti veiklą dėl atsakovės žemės sklype esančių statinių. Ieškovė nepagrįstai vertina, kad ji turi teisę naudotis visu žemės sklypu, o atsakovė tokios teisės neturi visai. Atsakovės teisė naudotis žemės sklypo dalimi, būtina statinių eksploatavimui, yra egzistuojanti atsakovės teisė, buvusi tiek atsakovei pasirašant Subnuomos sutartį, tiek egzistuojanti dabar. Po Subnuomos sutarties sudarymo pakito tik teisinis reglamentavimas, susijęs su Subnuomos sutarties 5.6. punktu, bet ne atsakovės teisę naudotis žemės sklypo dalimi įtvirtinusios teisės normos. Remiantis CK 6.557 straipsnio 2 dalimi, Subnuomos sutarties 5.6. punktas gali būti aiškinamas kaip suteikiantis teisę ieškovei reikalauti nusigriauti atsakovės statinius Žemės sklype tik tuo atveju, jeigu tie statiniai būtų pastatyti be leidimo arba jų statyba nebuvo numatyta Subnuomos sutartyje. Tačiau atsakovei priklausantys statiniai buvo pastatyti Žemės sklype teisėtai, o atsakovė yra teisėtas jų savininkas, todėl Subnuomos sutarties 5.6. punkto sąlyga negali būti aiškinama kaip įpareigojanti atsakovę neatlygintinai nusigriauti teisėtai pastatytus statinius, kadangi tai prieštarautų galiojančiam teisiniam reglamentavimui. Atsakovė turi ne tik įstatyme įtvirtintą teisę įsigyti ar išsinuomoti Žemės sklypo dalį, sudarydama atitinkamą sutartį su Žemės sklypo savininku (patikėtiniu), bet ir teisę naudotis Žemės sklypo dalimi kaip faktinis nuomininkas. Šių teisių atsiradimo pagrindas – statinių nuosavybė Žemės sklype. Be to, ieškovė nėra žemės sklypo savininkė, todėl neturi teisės atsakovės atžvilgiu reikšti reikalavimų, kuriuos atsakovei galėtų reikšti tik savininkas, esant tam įstatyme numatytam pagrindui. Ieškovės teiginiai, jog ji negali vykdyti ekonominės veiklos, nes atsakovė, nenusigriaudama statinių, neleidžia to daryti, neatitinka tikrovės, nes byloje nėra jokių duomenų apie ieškovės realų ketinimą žemės sklype vykdyti degalinių veiklą bei juo labiau, kaip atsakovės statiniai trukdo tą veiklą vykdyti. Ieškovei žemės sklype priklauso statiniai, kuriuos ji gali naudoti jos pageidaujamai veiklai vykdyti, ar statyti kitus tam būtinus statinius. Kita vertus, į bylą pateikti ieškovės ir atsakovės susitarimai ir sutartys patvirtina, kad ieškovė ne tik kad neketino vykdyti degalinių veiklos žemės sklype, o priešingai, pastatė šiai veiklai vykdyti būtinus statinius, sumontavo degalinių įrangą, tikslu juos perleisti atsakovei, kad šią veiklą vykdytų būtent atsakovė, sutartyse suteikdama atsakovei teisę naudotis tam būtina žemės sklypo dalimi. Duomenų apie tai, kad atsakovės veiksmai ar statiniai trukdo ieškovei naudotis jai priklausančiais statiniais ar naudotis žemės sklypo dalimi, būtina tų statinių eksploatavimui, byloje nėra. Ieškovė ieškinio reikalavimus grindžia tik Subnuomos sutarties 5.6. punkto pažodiniu aiškinimu, tačiau nepateikė jokių paaiškinimų, objektyviai pagrindžiančių, kodėl šis punktas prieštarauja kitiems šalių sudarytiems susitarimams ir pačios ieškovės prisiimtiems įsipareigojimams atsakovės atžvilgiu. Atsakovės teigimu, ginčo atveju turi būti remiamasi CK 6.193 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais, o būtent, aiškinant Subnuomos sutarties 5.6. punktą, turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Atsakovės kartu su atsiliepimu pateikti dokumentai būtent ir parodo, kokie tarp šalių susiklostė santykiai iki Subnuomos sutarties sudarymo, kurie sąlygojo pačios Subnuomos sutarties sudarymą. Jokiuose kituose šalių tarpusavio susitarimuose nėra įtvirtintų atsakovės įsipareigojimų, analogiškų Subnuomos sutarties 5.6. punktui. Dublike ieškovė nepagrįstai neigia atsiliepimo teiginius, kad Subnuomos sutarties 5.6. punktas negali būti aiškinamas, kaip įpareigojantis atsakovę neatlygintinai nusigriauti savo statinius Žemės sklype, kadangi tai prieštarautų kitoms šalių sudarytų susitarimų nuostatoms. Priešingai ieškovės teiginiams, atsakovės pateiktos sutartys bei jų turinys aiškiai parodo, kad šalys buvo susitarusios dėl bendradarbiavimo statant degalinės statinius Žemės sklype, šių statinių perleidimo atsakovei bei teisės ir sąlygų atsakovei šioje degalinėje vykdyti mažmeninę prekybą kuru, įskaitant teisę atsakovei ir jos klientams netrukdomai naudotis Žemės sklypu. Jokiose kitose šalių sudarytose sutartyse, susijusiose su atsakovės statinių statyba, perleidimu ir eksploatavimu, nebuvo numatyta tokia ar panaši sąlyga, kuri įpareigotų atsakovę nusigriauti statinius.
6. Ieškovės atstovai teismo posėdžio metu iš esmės palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus, prašė ieškovės ieškinį tenkinti visiškai. Papildomai nurodė, kad ieškovė ieškiniu prašo nugriauti atsakovei nuosavybės teise priklausančius inžinerinius statinius, todėl akivaizdu, jog atsakovė neturi įstatyminės teisės naudotis Žemės sklypo dalimi, būtina jai priklausančių inžinerinių statinių Žemės sklype eksploatavimui užtikrinti.
7. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu iš esmės palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus, prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Papildomai nurodė, kad remiantis Aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. D1-713 Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo 5 punktu, statiniai skirstomi į pastatus ir inžinerinius statinius. Inžineriniai statiniai pagal paskirtį skirstomi į grupes - susisiekimo komunikacijos; inžineriniai tinklai; hidrotechnikos statiniai; kiti inžineriniai statiniai (5.2 punktas). Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog Valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Taigi atsakovės atstovo teigimu, minėtas Žemės įstatymo straipsnis nenumato jokio ribojimo inžineriniams statiniams sudaryti žemės nuomos sutartį, todėl ieškovės argumentas, jog ieškovė ieškiniu prašo nugriauti atsakovei nuosavybės teise priklausančius inžinerinius statinius, todėl atsakovė neturi įstatyminės teisės naudotis Žemės sklypo dalimi, būtina jai priklausančių inžinerinių statinių Žemės sklype eksploatavimui užtikrinti, atmestinas kaip nepagrįstas. Be to, atsakovės atstovas pažymėjo, jog jeigu ir nesudaroma žemės nuomos sutartis, tai teisėtais pastatytiems ir eksploatuojamiems statiniams yra suteikiama teisė servituto pagrindu eksploatuoti statinius.
II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-01-04 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovės 4 537,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 109-124). Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:
5.1. Į bylą pateiktos ieškovės ir atsakovės sudarytos sutartys bei jų turinys aiškiai parodo, kad šalys buvo susitarusios dėl bendradarbiavimo pastatant degalinės statinius žemės sklype, dalies šių statinių perleidimo atsakovei bei teisės ir sąlygų atsakovei šioje degalinėje vykdyti mažmeninę prekybą kuru, įskaitant teisę atsakovei ir jos klientams netrukdomai naudotis žemės sklypu;
5.2. Atsakovė, įsigijusi iš ieškovės statinius (degalinės stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinius (kuro rezervuarai 3 vnt., kiemo aikštelė, pakrovimo liukas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įstatymo pagrindu įgijo ir teisę naudotis žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kaip ir ieškovė. Siekdama tinkamai įgyvendinti šią įstatymo suteiktą teisę (identifikuoti statiniams naudoti būtiną žemės sklypo dalį, sudaryti nuomos sutartį apibrėžiančią nuomininko teises ir pareigas) atsakovė, pasibaigus subnuomos terminui, pateikė prašymą NŽT Vilniaus skyriui išsinuomoti žemės sklypą ne aukciono tvarka;
5.3. Atsakovė turi įstatyminę teisę naudotis žemės sklypo dalimi, būtina atsakovei priklausančių statinių eksploatavimui, net ir pasibaigus žemės sklypo subnuomos sutarčiai, todėl atsakovei priklausančių statinių buvimas žemės sklype pats savaime negali pažeisti ieškovės teisių ir teisėtų interesų. Ieškovė, kaip ir atsakovė, turi teisę naudotis žemės sklypo dalimi jai priklausančių statinių naudojimui pagal paskirtį užtikrinti. Nei Subnuomos sutarties 5.6. punktas, nei tai, kad šiai dienai formaliai visas žemės sklypas yra išnuomotas ieškovei, minėtos įstatyminės atsakovės teisės nepanaikina, t. y. nesuteikia jokių išskirtinių teisių ieškovei naudotis žemės sklypu. Be to, ieškovė nepateikė jokių argumentų, paneigiančių šias atsakovės teises;
5.4. Ieškiniu reikalaujama įpareigoti atsakovę pašalinti, t. y. nusigriauti jai nuosavybės teise priklausančius statinius, esančius žemės sklype, kadangi atsakovė, nevykdydama tokios Subnuomos sutarties sąlygos, užkerta galimybę ieškovei šiuo metu valdyti žemės sklypą pagal paskirtį, numatytą Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimi, tačiau ieškovė nei teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu nepagrindė, kaip atsakovės statiniai žemės sklype trukdo ieškovei naudoti žemės sklypą pagal 1997-03-04 Valstybinės žemės nuomos sutartyje numatytą paskirtį, ar kokias kitas teises ir teisėtus interesus tai pažeidžia;
5.5. Atsakovės į pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovei 2010-10-19 Vilniaus miesto savivaldybė išdavė licenciją verstis mažmenine prekyba nefasuotu variklių benzinu, dyzelinu (dyzeliniais degalais), suskystintomis dujomis, skirtomis autotransporto priemonėms, biodyzelinu Nr. A437-4(2.17.2.49TR3). Ši licencija atsakovei yra išduota prekybai kuru būtent degalinėje adresu (duomenys neskelbtini), todėl ieškovės teiginiai, jog atsakovės degalinė funkcionuoja be jokio teisėti pagrindo atmesti kaip nepagrįsti ir neįrodyti;
5.6. Ieškovė nepagrindė, kaip konkrečiai atsakovė, nevykdydama Subnuomos sutarties sąlygos, t. y. nepašalindama jai priklausančių statinių, užkerta galimybę ieškovei valdyti žemės sklypą pagal paskirtį, t. y. eksploatuoti degalinę, kadangi ieškovė žemės sklype nevykdo veiklos, kuriai tas žemės sklypas jai buvo išnuomotas. Byloje taip pat nėra pateikta jokių duomenų ir įrodymų apie ieškovės realų ketinimą žemės sklype vykdyti degalinių veiklą bei, kaip atsakovės statiniai trukdo tą veiklą vykdyti. Kita vertus, į bylą pateikti ieškovės ir atsakovės susitarimai ir sutartys patvirtina, kad ieškovė ne tik neketino vykdyti degalinių veiklos žemės sklype, o priešingai, pastatė šiai veiklai vykdyti būtinus statinius, sumontavo degalinių įrangą, tikslu juos perleisti atsakovei, kad šią veiklą vykdytų būtent atsakovė, sutartyse suteikdama atsakovei teisę naudotis tam būtina žemės sklypo dalimi;
5.7. Ieškovė yra žemės sklypo nuomininkė, o ne žemės sklypo savininkė. Teismo vertinimu, reikalavimą atsakovei pašalinti žemės sklype esančius statinius, esant tam teisės aktuose numatytam pagrindui, turi teisę tik žemės sklypo savininkas, o ne žemės sklypo nuomininkas. Atsakovė yra teisėta statinių, kuriuos ieškovė pateiktu ieškiniu prašo pašalinti, savininkė. Šie statiniai yra pastatyti teisėtai, pačios ieškovės, o ieškinyje nėra kvestionuojamas jų pastatymo ir perleidimo atsakovei teisėtumas. Taigi akivaizdu, jog Subnuomos sutartis pati savaime negali sudaryti teisinio pagrindo ieškovei reikalauti nugriauti atsakovei nuosavybės teise priklausančius valstybiniame žemės sklype esančius statinius, o atsakovei – pareigos juos neatlygintinai pašalinti (nusigriauti);
5.8. Subnuomos sutarties 5.6. punktas negali būti aiškinamas, kaip suteikiantis teisę ieškovei reikalauti, o atsakovei pareigą nugriauti atsakovei nuosavybės teise priklausančius statinius žemės sklype, kadangi tai prieštarautų kitoms šalių sudarytų susitarimų nuostatoms. Be to, atsakovė negalėjo prisiimti tokio įsipareigojimo, kadangi jis prieštarauja atsakovės, kaip juridinio asmens, tikslams, dėl ko toks sandoris laikytinas negaliojančiu (CK 1.82 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-04 bei priimti naują sprendimą – įpareigoti UAB „Neste Lietuva“ įvykdyti Valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai subnuomos sutartį natūra, t. y., pašalinti atsakovei nuosavybės teise priklausančius statinius, įrenginius, talpas, rezervuarus – degalinės stoginę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinius (kuro rezervuarai 3 vnt., kiemo aikštelė, pakrovimo liukas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei sutvarkyti žemės sklypą pagal galiojančius Lietuvos Respublikos reikalavimus (b. l. 129-137).
7. Apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:
7.1. Pirmosios instancijos teismo išvardytos sudarytos sutartys (1997-03-04 ieškovės sudaryta Valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai nuomos sutartis Nr. 46N01197-12519, 1997-03-05 ieškovės su UAB „Hydro Texaco“ sudaryta Bendradarbiavimo sutartis, 1999-05-12 ieškovės ir UAB „Hydro Texaco“ sudarytas Ketinimų protokolas, 1999-07-14 ieškovės ir UAB „Hydro Texaco“ (dabar - atsakovė) sudaryta Degalinės įrangos pirkimo-pardavimo sutartis, 1999-10-01 ieškovės ir UAB „Hydro Texaco“ sudaryta Statinių pirkimo-pardavimo sutartis (Sprendimo 20, 22, 23, 24 p.)), turint omenyje pirmojoje – 1997-03-04 ieškovės sudarytoje Valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai nuomos sutartyje Nr. 46N01197-12519 numatytą terminą 99-erius metus ir pačiose paskutiniosiose 1999-11-08 ieškovės su UAB „Hydro Texaco“ sudarytose Valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai subnuomos sutartyje bei Patalpų nuomos ir degalinės priežiūros paslaugų sutartyje numatytus galiojimo terminus (iki 2019-12-31, t. y., 20-imt metų), kurie yra žymiai trumpesni, nei pirmojoje sutartyje numatytas 99-erių metų terminas, neleidžia spręsti dėl viso 99-erių metų laikotarpio. UAB „Hydro Texaco“ teisėtu teisių perėmėju UAB „Neste Lietuva“ tapo tik 2010 metų antrajame pusmetyje, t. y., praėjus daugiau, nei 11 (vienuolika) metų nuo paskutiniosios –Žemės subnuomos sutarties pasirašymo. Ketinimų protokole, t. y., 1999-05-12 ieškovės ir UAB „Hydro Texaco“ sudarytame Ketinimų protokole (Sprendimo 22 p.), kaip tokios rūšies dokumente pagal sudaromo dokumento esmę negalėjo dokumento turinyje būti numatytos detalios sąlygos (pvz., ateityje pašalinti (nusigriauti) įsigytus statinius), nes Ketinimų protokolas yra pakankamai deklaratyvus ir abstraktus dokumentas, kuris realizuojamas vėlesniais susitarimais (sutartimis);
7.2. Pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad Statinių pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo numatytos sąlygos, kurios įpareigotų atsakovę pašalinti (nusigriauti) šia sutartimi iš ieškovės įsigytus statinius, ar kurios savo turiniu ir esme būtų panašios į Subnuomos sutarties 5.6. punktą, taip pat, kad Statinių pirkimo-pardavimo sutarties 1 punkto (ii) papunktyje yra numatytas pardavėjo, t. y. ieškovės, patvirtinimas, kad nuo šios sutarties pasirašymo dienos pirkėjas, t. y. atsakovė bei jos klientai galės nekliudomai, bendrai, neatlygintinai ir neatšaukiamai naudotis žemės sklypo dalimi, yra vienpusės, nes nieko neužsimenama apie kitą 1999-10-01 Statinių pirkimo-pardavimo sutarties 1 straipsnio (ii) punkto nuostatą – įsipareigojimą sudaryti dar ir kitą sutartį – Žemės sklypo dalies subnuomos sutartį. Beje, tokio įsipareigojimo nėra jokiame kitame susitarime, pasirašytame ieškovo su UAB „Hydro Texaco“. Pastebėtina, kad šias ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes (be kita ko, ir apie 1999-05-12 ieškovės ir UAB „Hydro Texaco“ sudaryto Ketinimų protokolo nuostatas) galimai galėjo paaiškinti ieškovo prašytas šaukti liudytoju asmuo, tačiau šis prašymas buvo teismo atmestas;
7.3. Valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams yra taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia, be kita ko, ir su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Civilinio kodekso 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Atsakovės mėginimas šią savo teisę realizuoti kol kas ir lieka tik mėginimu, kadangi ji taip ir nerealizuota jau praėjus daugiau nei 13 mėnesių po subnuomos sutarties nutraukimo. Be to, apeliantės duomenimis, dėl šios teisės realizavimo vyksta atskiras teismo procesas Vilniaus miesto apylinkės teisme (civilinės bylos Nr. e2-20400-1050/2020);
7.4. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadas, kad ieškovė nepagrindė, kaip atsakovės statiniai žemės sklype trukdo ieškovei naudoti žemės sklypą pagal 1997-03-04 Valstybinės žemės nuomos sutartyje numatytą paskirtį, ar kokias kitas teises ir teisėtus interesus tai pažeidžia. Apeliantės nuomone, tokie pirmosios instancijos teismo teiginiai yra nepagrįsti, nes akivaizdu, kad ribotoje teritorijoje keliems savarankiškiems ekonominės (ūkinės) veiklos subjektams, kai tarp jų nėra atskiro susitarimo, vykdyti analogišką ekonominę (ūkinę) veiklą nėra galimybių, be to, iki 2019-12-31 ieškovei UAB „Pabulum“, kai galiojo atitinkami susitarimai su kitu ūkio subjektu dėl ekonominės (ūkinės) veiklos, dubliuoti ekonominę (ūkinę) veiklą nebuvo tikslinga. Pažymėtina ir tai, jog būtent ieškovei visas žemės sklypas yra išnuomotas kitai ne žemės ūkio veiklai, o būtent, degalinei statyti ir eksploatuoti, o būtent ieškovė ir buvo pati pastačiusi atitinkamus pastatus bei statinius;
7.5. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovei nuosavybės teise priklausantys statiniai sudaro technines galimybes degalinei veikti ir vykdyti prekybą kuru žemės sklype. Apelianto nuomone, atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės 2010-10-19 išduota licencija verstis mažmenine prekyba nefasuotu variklių benzinu, dyzelinu (dyzeliniais degalais), suskystintomis dujomis, skirtomis autotransporto priemonėms, biodyzelinu Nr. A437-4(2.17.2.49TR3), adresu (duomenys neskelbtini), atitiko tuo metu buvusią faktinę situaciją, kuri po 2019-12-31 iš esmės pasikeitė, be kita ko, ir dėl to, kad 1999-11-08 ieškovės su UAB „Hydro Texaco“ sudaryta Patalpų nuomos ir degalinės priežiūros paslaugų sutartis pasibaigė 2019-12-31. Pagal Patalpų nuomos ir degalinės priežiūros paslaugų sutartį ieškovė buvo išnuomavusi patalpą, kurioje vėliau buvo įrengta kompiuterinė įranga, fiksuojanti parduotų degalų kiekį, o šiai sutarčiai pasibaigus galioti, patalpose neliko atitinkamos įrangos. Be to, atsakovė atitinkamą apskaitos įrangą įsirengė naujai pastatytoje valdymo spintoje (duomenys neskelbtini). Pastebėtina, jog dėl savavališkai pastatytų statinių, tame tarpe ir dėl minėtos valdymo spintos, vyksta atskiras teismo procesas Vilniaus miesto apylinkės teisme (civilinės bylos Nr. e2-38322-981/2020), o dėl degalams pilti kolonėlių registravimo vyksta dar vienas atskiras teismo procesas Vilniaus apygardos administraciniame teisme (administracinės bylos Nr. eI3-1899-815/2021);
7.6. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad visi susitarimai buvo sudaryti šalims turint tikslą pastatyti žemės sklype degalinę, ją perleisti atsakovei bei sudaryti sąlygas vykdyti prekybą kuru, prieštarauja pirmosios instancijos teismo konstatuotam faktui, kad ieškovė pastatė ir 1997-03-26 statinio priėmimo naudotis akto Nr. 1033 pagrindu savo vardu įregistravo žemės sklype statinius: pastatas – degalinė, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat pastatas - degalinės stoginė, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti inžineriniai statiniai –kiemo statiniai, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris patvirtina priešingą faktinę aplinkybę, jog ieškovė jau buvo pastačiusi atitinkamus pastatus ir statinius žemės sklype iki visų 1997-1999 metų susitarimų pasirašymo;
7.7. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog reikalavimą atsakovei pašalinti žemės sklype esančius statinius turi teisę tik žemės sklypo savininkas, o ne žemės sklypo nuomininkas. Ieškovė nei reikalavo, nei reikalauja pašalinti žemės sklype esančius pastatus ar neatlygintinai paimti nuosavybę, ar spręsti disponavimo turtu klausimus, o prašė ir prašo atsakovės sąžiningai ir pilnai įgyvendinti savo, kaip UAB „Hydro Texaco“ teisėto teisių perėmėjo, sutartines prievoles, laikytis vieno iš pagrindinių ir pamatinių sutarčių vykdymo principo – privalomumo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (Civilinio kodekso 6.200 straipsnio 1 dalis);
7.8. Pirmosios instancijos teismas praktiškai neskyrė dėmesio Civilinio kodekso Šeštosios knygos „Prievolių teisė“ nuostatų aptarimui, t. y., nuostatų, susijusių su įpareigojimais/įsipareigojimais įvykdyti sutartį, nevertino to fakto, kad ieškovė dėl 1999-11-08 Valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai subnuomos sutarties nevykdymo buvo pareiškusi trejetą pretenzijų atsakovei, į kurias atsakovė savo atsakymuose pabrėždavo, kad Valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai subnuomos sutarties 5.6 straipsnyje numatytas 6 mėn. laikotarpis yra laikotarpis minėto straipsnio įvykdymui. Be to, pirmosios instancijos teismo sprendime minimi teismų praktikos civilinėse bylose pavyzdžiai (Sprendimo 30, 35, 47 p.), apelianto nuomone, yra priimti iš esmės dėl kitų nustatytų faktinių aplinkybių, nei šioje konkrečioje byloje.
8. Atsakovė pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 146-154).
9. Atsiliepimo argumentai, reikšmingi byloje nagrinėjamiems klausimams:
9.1. Apeliaciniame skunde nepagrindžiamas sprendimo panaikinimo pagrindas. Apeliantė skunde tik išreiškia savo nesutikimą su viena ar kita teismo išvada, tačiau nepagrindžia, kokios konkrečiai faktinių aplinkybių nustatymo, teisės aiškinimo ir teisės taikymo klaidos buvo padarytos bei koks materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas ar netinkamas jų pritaikymas buvo padarytas;
9.2. Skunde nėra pagrindžiama, kaip konkrečiai apeliantės nurodytos aplinkybės gali paneigti sprendimo išvadas ir viso sprendimo teisėtumą. Pažymėtina, jog nuomos terminas valstybinės žemės nuomos sutartyse nurodomas formaliai, atsižvelgiant į numatomą statinių, kuriems naudoti žemė yra būtina, eksploatavimo terminą ir priklauso tik nuo pastatų eksploatavimo fakto ir numatomo termino, todėl apeliantė nepagrįstai sureikšmina 99 ar 20 metų nuomos terminą valstybinės žemės nuomos sutartyse, kadangi net ir 99 metų nuomos teisė nuomininkui baigiasi tą pačią minutę, kai jis žemės sklype, (duomenys neskelbtini) esančius statinius perleidžia, arba jie sunyksta, ir jų eksploatavimui valstybinė žemė tampa nereikalinga. Kuomet ieškovė perleido statinius (degalinės stoginę ir kiemo statinius), kurių eksploatavimui užtikrinti buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, šis 99 metų nuomos terminas tos sklypo dalies atžvilgiu pasibaigė. Be to, 99 metų terminas žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) nuomos sutartyse nesuteikia apeliantei teisės reikalauti nugriauti atsakovės statinius;
9.3. Aplinkybė, kad atsakovė UAB „Hydro Texaco“ teisių perėmėju tapo po žemės sklypo subnuomos sutarties pasirašymo, nepaneigia to fakto, kad atsakovė perėmė teises ir pareigas pagal tuo metu galiojusias UAB „Hydro Texaco“ sudarytas sutartis, įskaitant subnuomos sutartį ir kitas tarp šalių sudarytas sutartis. Kaip teisingai nurodyta sprendime, priešingas aiškinimas reikštų, kad atsakovė neperėmė įsipareigojimų pagal subnuomos sutartį ir kitas sutartis;
9.4. Apeliantės teiginys, neva ketinimų protokole negalėjo būti numatytos detalios sąlygos dėl statinių nusigriovimo, nes ketinimų protokolas, apeliantės vertinimu, yra deklaratyvus, yra nelogiškas ir nepagrįstas. Ketinimų protokolui įstatymas nenumato jokių formos ir turinio privalomų reikalavimų, tad šalys jame galėjo numatyti jų pageidaujamas sąlygas. Tai, kad šalių sudarytame ketinimų protokole nei jį įgyvendinant sudarytuose vėlesniuose susitarimuose nebuvo numatytos sąlygos, įpareigojančios atsakovę nugriauti savo statinius, tik patvirtina, kad subnuomos sutartis pati savaime negali sudaryti teisinio pagrindo apeliantei reikalauti nugriauti atsakovei nuosavybės teise priklausančius valstybiniame Žemės sklype esančius statinius, o atsakovei – pareigos juos neatlygintinai pašalinti (nusigriauti);
9.5. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendime konstatavo, kad atsakovės teisė naudotis žemės sklypo dalimi, būtina statinių eksploatavimui, yra egzistuojanti atsakovės teisė, buvusi tiek atsakovei pasirašant Subnuomos sutartį, tiek egzistuojanti dabar;
9.6. Apeliantė neįvardina, kokias bylai svarbias aplinkybes galėjo nurodyti jo minimas liudytojas, dėl ko jos prašymas iškviesti šį liudytoją yra nepagrįstas. Kita vertus, byloje yra kilęs ginčas dėl subnuomos sutarties sąlygos dėl statinių nugriovimo aiškinimo ir taikymo, tad liudytojas aiškinti sutarties sąlygų byloje negalėtų;
9.7. Teisė naudotis valstybine žeme įgyjama ir įgyvendinama įstatymo pagrindu ir jame nustatyta tvarka. Sprendimu teismas konstatavo, kad atsakovė, kaip teisėta statinių žemės sklype savininkė, turi įstatyminę teisę naudotis žemės sklypo dalimi. Be to, kaip patvirtina byloje pateikti duomenys, atsakovė, siekdama tinkamai realizuoti šią savo įstatyminę teisę, kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą su 2019-08-26 prašymu išnuomoti jai ne aukciono tvarka žemės sklypo dalį, būtiną statinių eksploatavimui užtikrinti, tad akivaizdu, kad atsakovės teisė yra realizuojama nustatyta tvarka, o ne automatiškai/mechaniškai, kaip teigia ieškovė Nacionalinės žemės tarnybos ilgas procedūros vykdymas nesukuria jokių prejudicinių faktų, t. y. savaime nepanaikina įstatyminės atsakovės teisės naudotis žemės sklypo dalimi ir neapriboja teismo teisės konstatuoti asmens teisės turėjimą ar neturėjimą;
9.8. Priešingai apeliacinio skundo teiginiams, teismas priimdamas sprendimą, pagrįstai konstatavo, kad ieškovė nepagrindė, kaip atsakovės statiniai žemės sklype trukdo ieškovei naudoti žemės sklypą pagal 1997-03-04 Valstybinės žemės nuomos sutartyje numatytą paskirtį, ar kokias kitas jo teises ir teisėtus interesus tai pažeidžia. Apeliantės minimos aplinkybės yra esamos tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusios padėties dėl žemės sklypo aprašymas, tačiau jokių konkrečių duomenų apie realias kliūtis ieškovei eksploatuoti jai priklausančius statinius pagal paskirtį apeliantė taip ir nenurodo;
9.9. Ieškovė neturi teisės naudotis visu žemės sklypu, o ieškovės lūkestis vienai naudoti žemės sklypą ir galimai vykdyti prekybą valstybinės žemės nuomos teise prieštarauja valstybinės žemės ne aukciono tvarka teisiniam reglamentavimui ir paskirčiai. Ieškovė klaidingai supranta ir aiškina valstybinės žemės nuomos (subnuomos) lengvatinėmis sąlygomis instituto paskirtį ir iš to kylančias teises, dėl ko ieškovės lūkesčiai dėl viso žemės sklypo naudojimo, ar naujos veiklos jame vykdymo yra nepagrįsti ir prieštaraujantys teisiniam reglamentavimui;
9.10. Priešingai apeliantės teiginiams, sprendime teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad visi susitarimai buvo sudaryti šalims turint tikslą pastatyti žemės sklype degalinę, ją perleisti atsakovei bei sudaryti sąlygas vykdyti prekybą kuru. Šios sprendimo išvados nepaneigia to, kad ieškovė pastatė ir 1997-03-26 statinio priėmimo naudotis akto Nr. 1033 pagrindu savo vardu įregistravo žemės sklype statinius, kuriuos dabar reikalauja nugriauti. Tai patvirtina po įregistravimo ieškovės atlikti veiksmai ir sudaryti susitarimai;
9.11. Atsakovės statiniai yra pastatyti visiškai teisėtai, tad nėra teisėto pagrindo reikalauti atsakovės juos neatlygintinai nugriauti ir juo labiau to neturi teisės reikalauti žemės sklypo nuomininkas. Kaip konstatuota sprendime, Subnuomos sutarties 5.6. punktas gali būti aiškinamas tik kaip suteikiantis teisę ieškovei reikalauti pašalinti atsakovės statinius žemės sklype tik tuo atveju, jeigu tie statiniai būtų pastatyti be leidimo arba jų statyba nebuvo numatyta Subnuomos sutartyje.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
11. Byloje nustatyta, kad ieškovė 1997-03-04 sudarė Valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai nuomos sutartį Nr. 46N01197-12519, kuria išsinuomojo valstybinį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 32, DOK-144412). Sutarties 3 punktu šalys susitarė, kad žemė išnuomojama kitai ne žemės ūkio veiklai (degalinei statyti ir eksploatuoti). 1997-03-05, t.y. sekančią dieną po Valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai nuomos sutarties sudarymo, ieškovė su UAB „Hydro Texaco“ (dabar – atsakovė) sudarė Bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pastatyti, įrengti ir eksploatuoti ieškovės išsinuomotame žemės sklype degalinę, naudodamasi atsakovės pagal šią sutartį teikiama beprocente paskola bei teikiamais prekių ženklais bei kita, degalinę identifikuojančia, simbolika („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 32, DOK-144412). Ieškovė pastatė ir 1997-03-26 statinio priėmimo naudotis akto Nr. 1033 pagrindu savo vardu įregistravo žemės sklype šiuos statinius: pastatas-degalinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - degalinės stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 7, CBP-19340). 1999-07-14 ieškovė ir UAB „Hydro Texaco“ sudarė Degalinės įrangos pirkimo – pardavimo sutartį, kuria atsakovė iš ieškovės įsigijo degalinės įrangą, esančią Hydro Texaco prekybinius ženklus turinčioje degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Minėtos sutarties 10 punkte numatyta, jog šalys yra susitarusios sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį degalinės, esančios žemės sklype, stoginei ir kiemo statiniams, bei nuomos sutartį degalinės pastato dalies nuomai. 1999-10-01 ieškovė ir UAB „Hydro Texaco“ sudarė Statinių pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovė iš ieškovės įsigijo statinius, esančius žemės sklype. Sutarties 2 punktu šalys susitarė, kad dėl žemės sklypo dalies, ant kurios stovi atsakovės įsigyjami statiniai, bus sudaryta subnuomos sutartis. 1999-11-08 šalys sudarė Valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai subnuomos ir Patalpų nuomos ir degalinės priežiūros paslaugų sutartis, kuriomis atsakovė išsinuomojo iš ieškovės 650 kv. m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, taip pat ieškovei priklausančio pastato žemės sklype dalį, kuriame įrengta kompiuterinė įranga degalų perdavimams fiksuoti („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 7, CBP-19340). Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovę įvykdyti Valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai subnuomos sutartį natūra, t. y. pašalinti atsakovei nuosavybės teise priklausančius statinius, įrenginius, talpas, rezervuarus – degalinės stoginę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinius (kuro rezervuarai 3 vnt., kiemo aikštelė, pakrovimo liukas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei sutvarkyti žemės sklypą pagal galiojančius Lietuvos Respublikos reikalavimus (b. l. 1-6). Ieškinį grindė tuo, kad pasibaigus subnuomos terminui, ieškovė nevykdo sutarties 5.6 punkto, kuris numato, jog per šešis mėnesius nuo sutarties pasibaigimo dienos atsakovė turi pašalinti visus žemės sklype esančius ir jai nuosavybės teise priklausančius statinius, įrenginius, talpas, rezervuarus bei sutvarkyti žemės sklypą pagal galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, o toliau vykdo komercinę mažmeninės prekybos nefasuotais naftos produktais veiklą. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs apeliantės reiškiamų reikalavimų nepagrįstumą, ieškinio netenkino. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.
12. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, reiškianti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas pagal apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas), nepriklausomai nuo to, ar tokie pagrindai nurodyti apeliaciniame skunde, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Vienas iš absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, konstatuojamas tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Be to, įgyvendinant asmens tiesioginio dalyvavimo teismo procese principą, įstatyme draudžiama teismui, nagrinėjant bylą, spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis).
13. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018; 2018-06-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018). Taigi, kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, būtina nustatyti, ar neįtrauktiems į bylą asmenims teismo sprendimu nustatytos arba panaikintos teisės ar pareigos, arba kitaip keičiama jų teisinė padėtis.
14. Be to, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje įtvirtintos jos taikymo sąlygos, būtent kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
15. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendė dėl byloje nedalyvavusio asmens – ginčo sklypo savininkės Lietuvos Respublikos, kurią atstovauja valstybinės žemės patikėtinė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), teisių ir pareigų, taip pat tuo pagrindu, kad nebuvo atskleista bylos esmė dėl žemiau nurodytų motyvų.
16. Byloje ginčas kilo dėl 1999-11-08 Valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai subnuomos sutarties 5.6 punkto vykdymo, kuris numato, kad pasibaigus sutartyje nurodytam žemės sklypo subnuomos terminui ar nutraukus šią sutartį prieš terminą ir šalims geranoriškai nesusitarus dėl subnuomininkui (atsakovei) nuosavybės teise priklausančių statinių, esančių žemės sklype, atsakovė įsipareigoja per šešis mėnesius nuo sutarties pasibaigimo ar nutraukimo dienos pašalinti visus žemės sklype esančius ir jai nuosavybės teise priklausančius statinius, įrenginius, talpas, rezervuarus bei sutvarkyti žemės sklypą pagal galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus. Taigi, ieškovė pareikštus reikalavimus kildina iš prievolinių teisinių santykių, siekdama, kad būtų įvykdyta tarp šalių sudaryta subnuomos sutartis bei nugriauti ginčo statiniai, esantys valstybei priklausančiame žemės sklype. Viena vertus, byloje nėra ginčo dėl sandorių, kurių pagrindu įregistruotos ginčo statinių nuosavybės teisės, teisėtumo, kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad byloje sprendžiamas klausimas dėl valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytų statinių nugriovimo, siekiant teisingai išspręsti ginčą būtina papildomai išsiaiškinti aplinkybes, ar nuosavybės teisių įregistravimas ginčo kontekste (pareikštų reikalavimų kontekste) nepažeidžia valstybės, kaip žemės sklypo savininkės, teisių ir teisėtų interesų. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas nepasisakė, nors atmesdamas ieškinį, konstatavo, jog ginčo statiniai pastatyti teisėtai (sprendimo 48 punktas). Taigi, nors teismas ieškinį atmetė, tačiau konstatuodamas, jog statiniai pastatyti teisėtai, pasisakė dėl valstybės teisių, susijusių su žemės sklypo nuosavybės teisių įgyvendinimu, tačiau jos neįtraukė į bylos nagrinėjimą, be to, neišsiaiškino bylai reikšmingų aplinkybių, susijusių su nuosavybės teisių įregistravimu valstybei nuosavybės teise priklausančiame sklype, t. y., ar esamų statinių buvimas nepažeidžia valstybės, kaip žemės sklypo savininkės, teisių ir teisėtų interesų. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad pasisakant dėl ieškinio reikalavimo nugriauti statinius (ir kt.) pagrįstumo, turėtų būti vertinama, ar statinių (ir kt.) perleidimas ir atsakovo vardu įregistravimas valstybiniame žemės sklype nepažeidžia valstybės, kaip turto savininkės, interesų, ir suderinamas su valstybinės žemės nuomos sutarties nuostatomis, tiek ieškinio atmetimo, tiek tenkinimo atveju priimtas teismo sprendimas turės įtakos valstybės teisėms ir pareigoms.
17. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, siekiant teisingai išspręsti ginčą, pirmosios instancijos teismas pareikštų reikalavimų kontekste turėtų papildomai aiškintis aplinkybes: ar atsakovas turi teisių į valstybinį žemės sklypą; ar ieškovui perleidžiant, o atsakovui registruojant nuosavybės teises į ginčo statinius, esančius valstybiniame žemės sklype, buvo (turėjo būti) gautas valstybinės žemės sklypo patikėtinio sutikimas (suderinimas); ar statinių įregistravimas nepažeidžia žemės sklypo savininko interesų; ar esant aplinkybei, kuomet ginčo statiniai įregistruoti atsakovo vardu, žemės sklypas gali būti naudojamas pagal žemės sklypo nuomos sutartyje numatytą paskirtį. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog statytojas, prieš statydamas statinį kitam asmeniui priklausančioje žemėje, privalo susitarti dėl žemės naudojimo statiniams statyti su jos savininku ne tik dėl to, kad to reikalauja Statybos įstatymo ir kitos viešosios teisės normos. To reikalauja ir civilinius santykius reglamentuojančios teisės normos, įpareigojančios įgyvendinant savo teises nepažeisti kitų asmenų teisių, įskaitant nuosavybės teisę (CK 1.137 straipsnio 2-5 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-701/2018).
18. Papildomai pažymėtina ir tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2695-981/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pabulum“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Neste Lietuva“ dėl įpareigojimo nugriauti statinius, trečiasis asmuo, nepareiškiantis byloje savarankiškų reikalavimų, – NŽT, kurioje teismas 2021-03-25 nusprendė ieškinį atmesti (teismo sprendimas neįsiteisėjęs, kadangi apskųstas apeliacine tvarka). Nors nurodytoje byloje pareikštas reikalavimas dėl kitų daiktų, esančių valstybiniame žemės sklype, nugriovimo, tačiau aptariamoje civilinėje byloje NŽT atsiliepime nurodytos aplinkybės, jog NŽT su UAB „Neste Lietuva“ nėra sudariusi žemės sklypo nuomos sutarties, be to, atsakovė žemės sklypo nevaldo nuosavybės teise arba kitais teisės aktuose nustatytais pagrindais, taip pat byloje nėra duomenų, jog NŽT būtų išdavusi sutikimą (neprieštaravimą) UAB „Neste Lietuva“ reklaminio stendo ar valdymo spintos įrengimui, papildomai pagrindžia būtinybę trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukti NŽT (žr., 17 punktą). Be to, esant pagrindui ir teismui padarius išvadą, jog ginčo statiniai registruoti (išnuomoti) valstybiniame sklype pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl atskirosios nutarties priėmimo dėl teisės pažeidimo pašalinimo (CPK 299-300 straipsniai).
19. Asmenų įtraukimas į bylą proceso dalyviais yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, todėl apeliacinės instancijos teismas, negalėdamas įtraukti į bylą joje dalyvaujančių asmenų, negali bylos išnagrinėti iš esmės. Be to, pirmosios instancijos teismui neišsiaiškinus reikšmingų aplinkybių, ar ginčo statiniai, esantys valstybiniame žemės sklype, nepažeidžia valstybės (žemės sklypo savininkės) interesų, nebuvo atskleista bylos esmė, o nurodytų aplinkybių nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų bylos nagrinėjimą iš esmės visiškai naujais aspektais, kurie pirmosios instancijos teisme nebuvo tirti, todėl byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).
20. Panaikinus skundžiamą sprendimą nurodytais pagrindais, dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, susijusių su ginčo esme, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes teisinės ir faktinės aplinkybės, susijusios su ginčo esme, bus tiriamos iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
21. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neįtraukė į bylos nagrinėjimą žemės sklypo, ant kurio esančius statinius reikalaujama pašalinti (nugriauti) savininkės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybinės žemės patikėtinės NŽT, todėl šis procesinis pažeidimas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
22. Pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 9 punktą, panaikinus skundžiamą sprendimą dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, apeliantei grąžintinas už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis. Tokiu būdu apeliantei grąžintina 75,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 139, CBP-24796).
23. Bylą grąžinant nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimo, nes visos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant ir šalių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidos, susijusias su šalių turėtomis atstovavimo išlaidomis, turės būti paskirstytos bylą išnagrinėjus iš naujo pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į galutinį materialųjį teisinį ginčo išsprendimo rezultatą (CPK 93 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-04 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti ieškovei UAB „Pabulum“, juridinio asmens kodas 122888120, 2021-02-05 mokėjimo nurodymu Nr. 76 sumokėtą 75,00 Eur dydžio žyminį mokestį už paduotą apeliacinį skundą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Irmantas Šulcas
Žilvinas Terebeiza
Tomas Venckus