Baudžiamoji byla Nr. 1-67-363/2018

Proceso Nr. 1-04-2-00033-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija

1.1.7.2.2; 1.2.19.6; 1.2.29.1.1; 2.1.3.1;

2.1.8; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2;

2.1.15.3.3.3

(S)

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 21 d.

Plungė

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Irena Šeškauskienė,

sekretoriaujant Daivai Žvinklienei,

dalyvaujant prokurorams: Danutei Rudienei, Svajūnui Petravičiui,

nukentėjusiesiems: I. Z., E. Z., jų atstovams advokatams: Tomui Leščinskui ir Mariui Navickui,

kaltinamajai J. V., jos gynėjui advokatui Kristupui Ašmiui,

civilinio atsakovo VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės atstovui V. S.,

civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) komercinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Gyčiui Mekioniui,

specialistėms: D. R., V. A., E. M.,

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), išsilavinimas aukštasis, nedirbanti, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 229 straipsnį, 300 straipsnio 1 dalį (48 veikų padarymu).

Teismas

n u s t a t ė :

kad kaltinamoji suklastojo dokumentus ir disponavo suklastotais dokumentais.

Tai yra, kaltinamoji J. V., laikotarpiu nuo 2013 m. pradžios iki 2014 m. gruodžio 31 d., (duomenys neskelbtini), tikslus laikas ir vieta tyrimo metu nenustatyti, siekdama dirbtinai pagerinti statistinius duomenis apie jos pacientams VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje suteiktų medicininių paslaugų skaičių, pasinaudodama situacija, kad tuo pat metu dirbo gydytoja akušere ginekologe ir (duomenys neskelbtini) komercinėje firmoje „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje, realiai teikdama nėštumo priežiūros paslaugas nėščiosioms (duomenys neskelbtini) komercinėje firmoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), suklastojo tikrus medicininius dokumentus, pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo.

Tai yra, kaltinamoji J. V. suklastojo A. Ž. tikrus medicininius dokumentus ir išrašė jos vardu žinomai netikrus. Šiai veikai realizuoti J. V. 2013-01-25 išrašė (duomenys neskelbtini) komercinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ siuntimą nėščiosios A. Ž. echoskopavimui VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje (forma Nr. 028-1/a), o nėščiajai šio siuntimo neįteikė. Tęsdama nusikalstamą veiką J. V. , VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje realiai neatlikusi nėščiosios tyrimų echoskopu, žinomai netikrus duomenis apie neva atliktas echoskopavimo paslaugas užfiksavo A. Ž. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės asmens sveikatos istorijoje (Forma Nr. 025/a) ir šį dokumentą – asmens sveikatos istoriją suklastojo: į asmens sveikatos istoriją įklijavo žinomai netikrą 2013-01-25 siuntimą echoskopavimui ir žinomai netikrą 2013-01-25 išrašą iš medicininių dokumentų apie 2013-01-25, neva atlikto, tyrimo rezultatus. Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V. informaciją apie, neva atliktą, A. Ž. tyrimą echoskopu 2013-03-15 užfiksavo statistinėje formoje 025/a-LK - asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėje – ir pateikė šią kortelę VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistikos skyriui. Tokiu būdu J. V. pagamino netikrus dokumentus – siuntimą A. Ž. echoskopavimui; išrašą iš A. Ž. medicininių dokumentų; A. Ž. asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelę ir juos panaudojo A. Ž. asmens sveikatos istorijos ir VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistinių duomenų apie suteiktas paslaugas, apmokamas ligonių kasų lėšomis, suklastojimui. Dėl minėtų žinomai netikrų dokumentų panaudojimo VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninei už realiai nesuteiktas A. Ž. tyrimo echoskopu paslaugas Šiaulių teritorinė ligonių kasa nepagrįstai pervedė 13,45 Eur.

Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V. suklastojo L. J. tikrus medicininius dokumentus ir išrašė jos vardu žinomai netikrus. Šiai veikai realizuoti J. V., 2013-03-15 išrašė (duomenys neskelbtini) komercinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ siuntimą nėščiosios L. J. echoskopavimui VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje (forma Nr. 028-1/a), o nėščiajai šio siuntimo neįteikė. Tęsdama nusikalstamą veiką J. V., VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje realiai neatlikusi nėščiosios tyrimo echoskopu, žinomai netikrus duomenis apie neva atliktą echoskopavimo paslaugą užfiksavo L. J. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės asmens sveikatos istorijoje (Forma Nr. 025/a) ir šį dokumentą – asmens sveikatos istoriją suklastojo: į asmens sveikatos istoriją įklijavo žinomai netikrą siuntimą echoskopavimui ir žinomai netikrą 2013-03-15 išrašą iš medicininių dokumentų apie 2013-03-15, neva atlikto, tyrimo rezultatus. Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V. informaciją apie, neva atliktą, L. J. tyrimą echoskopu 2013-03-15 užfiksavo statistinėje formoje 025/a-LK - asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėje – ir pateikė šią kortelę VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistikos skyriui. Tokiu būdu J. V. pagamino netikrus dokumentus – siuntimą L. J. echoskopavimui; išrašą iš L. J. medicininių dokumentų; L. J. asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelę ir juos panaudojo L. J. asmens sveikatos istorijos bei VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistinių duomenų apie suteiktas paslaugas, apmokamas ligonių kasų lėšomis, suklastojimui. Dėl minėtų žinomai netikrų dokumentų panaudojimo VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninei už realiai nesuteiktą L. J. tyrimo echoskopu paslaugą Šiaulių teritorinė ligonių kasa nepagrįstai pervedė 13,45 Eur.

Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V. suklastojo D. V. tikrus medicininius dokumentus ir išrašė jos vardu žinomai netikrus. Šiai veikai realizuoti J. V. 2013-04-25 ir 2013-07-26 išrašė (duomenys neskelbtini) komercinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ siuntimus nėščiosios D. V. echoskopavimui VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje (forma Nr. 028-1/a), o nėščiajai šių siuntimų  neįteikė. Tęsdama nusikalstamą veiką J. V., VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje realiai neatlikusi nėščiosios tyrimų echoskopu, žinomai netikrus duomenis apie neva atliktas echoskopavimo paslaugas užfiksavo D. V. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės asmens sveikatos istorijoje (Forma Nr. 025/a) ir šį dokumentą – asmens sveikatos istoriją suklastojo: į asmens sveikatos istoriją  įklijavo 2 žinomai netikrus 2013-04-25 ir 2013-07-26 siuntimus echoskopavimui ir 2 žinomai netikrus išrašus iš medicininių dokumentų apie 2013-04-26 ir 2013-07-26, neva atliktų, tyrimų rezultatus. Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V. informaciją apie, neva atliktus, D. V. tyrimus echoskopu 2013-04-26 ir 2013-07-26 užfiksavo statistinėse formose 025/a-LK - asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėse – ir pateikė šias korteles VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistikos skyriui. Tokiu būdu J. V. pagamino netikrus dokumentus – 2 siuntimus D. V. echoskopavimui; 2 išrašus iš D. V. medicininių dokumentų; 2 D. V. asmens ambulatorinio gydymo apskaitos korteles ir juos panaudojo D. V. asmens sveikatos istorijos ir VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistinių duomenų apie suteiktas paslaugas, apmokamas ligonių kasų lėšomis, suklastojimui. Dėl minėtų žinomai netikrų dokumentų panaudojimo VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė už realiai nesuteiktas D. V. tyrimų echoskopu paslaugas Šiaulių teritorinė ligonių kasa nepagrįstai pervedė 26,90 Eur.

Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V. suklastojo D. Z. tikrus medicininius dokumentus ir išrašė jos vardu žinomai netikrus. Šiai veikai realizuoti J. V. 2013-04-22 ir 2013-07-29 (duomenys neskelbtini) komercinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ siuntimus nėščiosios D. Z. echoskopavimui VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje (forma Nr. 028-1/a), o nėščiajai šių siuntimų neįteikė. Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V., VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje realiai neatlikusi nėščiosios tyrimų echoskopu, žinomai netikrus duomenis apie neva atliktas echoskopavimo paslaugas užfiksavo D. Z. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės asmens sveikatos istorijoje (Forma Nr. 025/a) ir šį dokumentą – asmens sveikatos istoriją suklastojo: asmens sveikatos istoriją įklijavo minėtus žinomai netikrus siuntimus echoskopavimui ir 2 žinomai netikrus išrašus iš medicininių dokumentų apie 2013-04-22 ir 2013-07-29, neva atliktų, tyrimų rezultatus. Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V. informaciją apie, neva atliktus, D. Z. tyrimus echoskopu 2013-04-22 ir 2013-07-29 užfiksavo statistinėse formose 025/a-LK - asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėse – ir pateikė šias korteles VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistikos skyriui. Tokiu būdu J. V. pagamino netikrus dokumentus – 2 siuntimus  D. Z. echoskopavimui; 2 išrašus iš D. Z. medicininių dokumentų; 2 D. Z. asmens ambulatorinio gydymo apskaitos korteles ir juos panaudojo D. Z.  asmens sveikatos istorijos ir VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistinių duomenų apie suteiktas paslaugas, apmokamas ligonių kasų lėšomis, suklastojimui. Dėl minėtų žinomai netikrų dokumentų panaudojimo VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninei už realiai nesuteiktas D. Z. tyrimų echoskopu paslaugas Šiaulių teritorinė ligonių kasa nepagrįstai pervedė 26,90 Eur.

Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V. suklastojo R. L. tikrus medicininius dokumentus ir išrašė jos vardu žinomai netikrus. Šiai veikai realizuoti J. V. 2013-05-13 išrašė (duomenys neskelbtini) komercinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ siuntimą nėščiosios R. L. echoskopavimui  VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje (forma Nr. 028-1/a), o nėščiajai šio siuntimo  neįteikė. Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V., VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje realiai neatlikusi nėščiosios tyrimų echoskopu, žinomai netikrus duomenis apie neva atliktas echoskopavimo paslaugas užfiksavo R. L. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė asmens sveikatos istorijoje (Forma Nr. 025/a) ir šį dokumentą – asmens sveikatos istoriją suklastojo: į asmens sveikatos istoriją įklijavo minėtą žinomai netikrą siuntimą echoskopavimui ir žinomai netikrą 2013-05-13 išrašą iš medicininių dokumentų apie 2013-05-13, neva atliktų tyrimų rezultatus. Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V. informaciją apie, neva atliktą, R. L. tyrimą echoskopu 2013-05-13 užfiksavo statistinėje formoje 025/a-LK - asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėje – ir pateikė šią kortelę VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistikos skyriui. Tokiu būdu J. V. pagamino netikrus dokumentus – siuntimą R. L. echoskopavimui; išrašą iš R. L. medicininių dokumentų; R. L. asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelę ir juos panaudojo R. L. asmens sveikatos istorijos ir VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistinių duomenų apie suteiktas paslaugas, apmokamas ligonių kasų lėšomis, suklastojimui. Dėl minėtų žinomai netikrų dokumentų panaudojimo VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninei už realiai nesuteiktas R. L. tyrimo echoskopu paslaugas Šiaulių teritorinė ligonių kasa nepagrįstai pervedė 13,45 Eur.

Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V. suklastojo L. S. tikrus medicininius dokumentus ir išrašė jos vardu žinomai netikrus. Šiai veikai realizuoti J. V. 2013-05-06 ir 2013-08-23 išrašė (duomenys neskelbtini) komercinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ siuntimus nėščiosios L. S. echoskopavimui VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje (forma Nr. 028-1/a), o nėščiajai šių siuntimų neįteikė. Tęsdama nusikalstamą veiką J. V., VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje realiai neatlikusi nėščiosios tyrimų echoskopu, žinomai netikrus duomenis apie neva atliktas echoskopavimo paslaugas užfiksavo L. S. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės asmens sveikatos istorijoje (Forma Nr. 025/a) ir šį dokumentą – asmens sveikatos istoriją suklastojo: į asmens sveikatos istoriją įklijavo 2 minėtus žinomai netikrus siuntimus echoskopavimui ir 2 žinomai netikrus išrašus iš medicininių dokumentų apie 2013-05-06 ir 2013-08-27, neva atliktų, tyrimų rezultatus. Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V. informaciją apie, neva atliktus, L. S. tyrimus echoskopu 2013-05-06 ir 2013-08-23 užfiksavo statistinėse formose 025/a-LK - asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėse – ir pateikė šias korteles VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistikos skyriui. Tokiu būdu, J. V. pagamino netikrus dokumentus– 2 siuntimus L. S. echoskopavimui; 2 išrašus iš L. S. medicininių dokumentų; 2 L. S. asmens ambulatorinio gydymo apskaitos korteles ir juos panaudojo L. S. asmens sveikatos istorijos ir VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistinių duomenų apie suteiktas paslaugas, apmokamas ligonių kasų lėšomis, suklastojimui. Dėl minėtų žinomai netikrų dokumentų panaudojimo VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninei už realiai nesuteiktas L. S. tyrimų echoskopu paslaugas Šiaulių teritorinė ligonių kasa nepagrįstai pervedė 26,90 Eur.

Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V. suklastojo K. J. tikrus medicininius dokumentus ir išrašė jos vardu žinomai netikrus. Šiai veikai realizuoti J. V. 2013-05-06 ir 2013-08-05 išrašė (duomenys neskelbtini) komercinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ siuntimus nėščiosios K. J. echoskopavimui VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje (forma Nr. 028-1/a), o nėščiajai šių siuntimų  neįteikė. Tęsdama nusikalstamą veiką J. V., VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje realiai neatlikusi  nėščiosios tyrimų echoskopu, žinomai netikrus duomenis apie neva atliktas echoskopavimo paslaugas užfiksavo K. J. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės asmens sveikatos istorijoje (Forma Nr. 025/a) ir šį dokumentą – asmens sveikatos istoriją suklastojo: į asmens sveikatos istoriją įklijavo 2 minėtus žinomai netikrus siuntimus echoskopavimui ir 2 žinomai netikrus išrašus iš medicininių dokumentų apie 2013-05-06 ir 2013-08-05, neva atliktų, tyrimų rezultatus. Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V. informaciją apie, neva atliktus, K. J. tyrimus echoskopu 2013-05-06  užfiksavo 2 statistinėse formose 025/a-LK - asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėse – ir pateikė šias korteles VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistikos skyriui. Tokiu būdu J. V. pagamino netikrus dokumentus – 2 siuntimus K. J. echoskopavimui; 2 išrašus iš K. J. medicininių dokumentų; 2 K. J. asmens ambulatorinio gydymo apskaitos korteles ir juos panaudojo K. J. asmens sveikatos istorijos ir VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistinių duomenų apie suteiktas paslaugas, apmokamas ligonių kasų lėšomis, suklastojimui. Dėl minėtų žinomai netikrų dokumentų panaudojimo VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninei už realiai nesuteiktas K. J. tyrimų echoskopu paslaugas Šiaulių teritorinė ligonių kasa nepagrįstai pervedė 26,90 Eur.

Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V. suklastojo G. L. tikrus medicininius dokumentus ir išrašė jos vardu žinomai netikrus. Šiai veikai realizuoti J. V. 2013-05-13 ir 2013-08-02 išrašė (duomenys neskelbtini) komercinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ siuntimus nėščiosios G. L. echoskopavimui  VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje (forma Nr. 028-1/a), o nėščiajai šių siuntimų  neįteikė. Tęsdama nusikalstamą veiką J. V., VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje realiai neatlikusi nėščiosios tyrimų echoskopu, žinomai netikrus duomenis apie neva atliktas echoskopavimo paslaugas užfiksavo G. L. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės asmens sveikatos istorijoje (Forma Nr. 025/a) ir šį dokumentą – asmens sveikatos istoriją suklastojo: į asmens sveikatos istoriją įklijavo 2 minėtus žinomai netikrus siuntimus echoskopavimui ir žinomai netikrus išrašus iš medicininių dokumentų apie 2013-05-13 ir 2013-08-02, neva atliktų, tyrimų rezultatus. Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V. informaciją apie, neva atliktus, G. L. tyrimus echoskopu 2013-05-13 ir 2013-08-02 užfiksavo statistinėse formose 025/a-LK - asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėse – ir pateikė šias korteles VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistikos skyriui. Tokiu būdu J. V. pagamino netikrus dokumentus – 2 siuntimus  G. L. echoskopavimui; 2 išrašus iš G. L. medicininių dokumentų; 2 G. L. asmens ambulatorinio gydymo apskaitos korteles ir juos panaudojo G. L. asmens sveikatos istorijos ir VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistinių duomenų apie suteiktas paslaugas, apmokamas ligonių kasų lėšomis, suklastojimui. Dėl minėtų žinomai netikrų dokumentų panaudojimo VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninei už realiai nesuteiktas G. L. tyrimų echoskopu paslaugas Šiaulių teritorinė ligonių kasa nepagrįstai pervedė 26,90 Eur.

Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V. suklastojo E. Ž. tikrus medicininius dokumentus ir išrašė jos vardu žinomai netikrus. Šiai veikai realizuoti J. V. 2013-05-24 ir 2013-08-12 išrašė (duomenys neskelbtini) komercinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ siuntimus nėščiosios E. Ž. echoskopavimui VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje (forma Nr. 028-1/a), o nėščiajai šių siuntimų neįteikė. Tęsdama nusikalstamą veiką J. V., VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje realiai neatlikusi  nėščiosios tyrimų echoskopu, žinomai netikrus duomenis apie neva atliktas echoskopavimo paslaugas užfiksavo E. Ž. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė asmens sveikatos istorijoje (Forma Nr. 025/a) ir šį dokumentą – asmens sveikatos istoriją suklastojo: į asmens sveikatos istoriją įklijavo 2 minėtus žinomai netikrus siuntimus echoskopavimui ir 2 žinomai netikrus išrašus iš medicininių dokumentų apie 2013-05-24 ir 2013-08-23, neva atliktų, tyrimų rezultatus. Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V. informaciją apie, neva atliktus, E. Ž. tyrimus echoskopu 2013-05-24 ir 2013-08-23 užfiksavo statistinėse formose 025/a-LK - asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėse – ir pateikė šias korteles VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistikos skyriui. Tokiu būdu J. V. pagamino netikrus dokumentus– 2 siuntimus E. Ž. echoskopavimui; 2 išrašus iš E. Ž. medicininių dokumentų; 2 E. Ž. asmens ambulatorinio gydymo apskaitos korteles ir juos panaudojo E. Ž. asmens sveikatos istorijos ir VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistinių duomenų apie suteiktas paslaugas, apmokamas ligonių kasų lėšomis, suklastojimui. Dėl minėtų žinomai netikrų dokumentų panaudojimo VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninei už realiai nesuteiktas E. Ž. tyrimų echoskopu paslaugas Šiaulių teritorinė ligonių kasa nepagrįstai pervedė 26,90 Eur.

Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V. suklastojo S. M. tikrus medicininius dokumentus ir išrašė jos vardu žinomai netikrus. Šiai veikai realizuoti J. V. 2013-07-29 išrašė (duomenys neskelbtini) komercinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ siuntimą nėščiosios S. M. echoskopavimui VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje (forma Nr. 028-1/a), o nėščiajai šio siuntimo neįteikė. Tęsdama nusikalstamą veiką J. V., VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje realiai neatlikusi nėščiosios tyrimų echoskopu, žinomai netikrus duomenis apie neva atliktas echoskopavimo paslaugas užfiksavo S. M. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės asmens sveikatos istorijoje (Forma Nr. 025/a) ir šį dokumentą – asmens sveikatos istoriją suklastojo:  į asmens sveikatos istoriją  įklijavo  minėtą žinomai netikrą siuntimą echoskopavimui ir žinomai netikrą išrašą iš medicininių dokumentų apie 2013-07-29, neva atliktų, tyrimų rezultatus. Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V. informaciją apie, neva atliktą, S. M. tyrimą echoskopu 2013-07-29 užfiksavo statistinėje formoje 025/a-LK - asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėje – ir pateikė šią kortelę VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistikos skyriui. Tokiu būdu J. V. pagamino netikrus dokumentus – siuntimą S. M. echoskopavimui; išrašą iš S. M. medicininių dokumentų; S. M. asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelę ir juos panaudojo S. M. asmens sveikatos istorijos ir VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistinių duomenų apie suteiktas paslaugas, apmokamas ligonių kasų lėšomis, suklastojimui. Dėl minėtų žinomai netikrų dokumentų panaudojimo VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninei už realiai nesuteiktas S. M. tyrimo echoskopu paslaugas Šiaulių teritorinė ligonių kasa nepagrįstai pervedė 13,45 Eur.

Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V. suklastojo R. A. tikrus medicininius dokumentus ir išrašė jos vardu žinomai netikrus. Šiai veikai realizuoti J. V. 2013-07-01 ir 2013-09-05 išrašė (duomenys neskelbtini) komercinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ siuntimus nėščiosios R. A. echoskopavimui VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje (forma Nr. 028-1/a), o nėščiajai šių siuntimų  neįteikė. Tęsdama nusikalstamą veiką J. V., VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje realiai neatlikusi nėščiosios tyrimų echoskopu, žinomai netikrus duomenis apie neva atliktas echoskopavimo paslaugas užfiksavo R. A. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės asmens sveikatos istorijoje (Forma Nr. 025/a) ir šį dokumentą – asmens sveikatos istoriją suklastojo: į asmens sveikatos istoriją įklijavo 2 minėtus žinomai netikrus siuntimus echoskopavimui ir žinomai netikrą išrašą iš medicininių dokumentų apie 2013-07-01, neva atlikto, tyrimo rezultatus. Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V. informaciją apie, neva atliktus, R. A. tyrimus echoskopu 2013-07-01 ir 2013-09-13 užfiksavo statistinėse formose 025/a-LK - asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėse – ir pateikė šias korteles VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistikos skyriui. Tokiu būdu J. V. pagamino netikrus dokumentus – 2 siuntimus  R. A. echoskopavimui; 1 išrašą iš R. A. medicininių dokumentų; 2 R. A. asmens ambulatorinio gydymo apskaitos korteles ir juos panaudojo R. A. asmens sveikatos istorijos ir VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė statistinių duomenų apie suteiktas paslaugas, apmokamas ligonių kasų lėšomis, suklastojimui. Dėl minėtų žinomai netikrų dokumentų panaudojimo VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninei už realiai nesuteiktas R. A.  tyrimų echoskopu paslaugas Šiaulių teritorinė ligonių kasa nepagrįstai pervedė 26,90 Eur.

Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V. suklastojo L. L. tikrus medicininius dokumentus ir išrašė jos vardu žinomai netikrus. Šiai veikai realizuoti J. V. 2013 m. liepos mėn. ir 2013-09-20 išrašė (duomenys neskelbtini) komercinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ siuntimus nėščiosios L. L. echoskopavimui VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje (forma Nr. 028-1/a), o nėščiajai šių siuntimų  neįteikė. Tęsdama nusikalstamą veiką J. V., VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje realiai neatlikusi nėščiosios tyrimų echoskopu, žinomai netikrus duomenis apie neva atliktas echoskopavimo paslaugas užfiksavo L. L. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės asmens sveikatos istorijoje (Forma Nr. 025/a) ir šį dokumentą – asmens sveikatos istoriją suklastojo: į asmens sveikatos istoriją įklijavo 2 žinomai netikrus siuntimus echoskopavimui ir 2 žinomai netikrus išrašus iš medicininių dokumentų apie 2013-07-01 ir 2013-09-26, neva atliktų, tyrimų rezultatus. Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V. informaciją apie, neva atliktus, L. L. tyrimus echoskopu 2013-07-01 ir 2013-09-20 užfiksavo 2 statistinėse formose 025/a-LK - asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėse – ir pateikė šias korteles VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistikos skyriui. Tokiu būdu J. V. pagamino netikrus dokumentus – 2 siuntimus L. L. echoskopavimui; 2 išrašus iš L. L. medicininių dokumentų; 2 L. L. asmens ambulatorinio gydymo apskaitos korteles ir juos panaudojo L. L. asmens sveikatos istorijos ir VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistinių duomenų apie suteiktas paslaugas, apmokamas ligonių kasų lėšomis, suklastojimui. Dėl minėtų žinomai netikrų dokumentų panaudojimo VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninei už realiai nesuteiktas L. L. tyrimų echoskopu paslaugas Šiaulių teritorinė ligonių kasa nepagrįstai pervedė 26,90 Eur.

Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V. suklastojo R. T. tikrus medicininius dokumentus ir išrašė jos vardu žinomai netikrus. Šiai veikai realizuoti J. V. 2013-09-20 ir 2013-09-27 išrašė (duomenys neskelbtini) komercinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ siuntimus nėščiosios R. T. echoskopavimui VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje (forma Nr. 028-1/a), o nėščiajai šių siuntimų neįteikė. Tęsdama nusikalstamą veiką J. V. , VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje realiai neatlikusi  nėščiosios tyrimų echoskopu, žinomai netikrus duomenis apie neva atliktas echoskopavimo paslaugas užfiksavo R. T. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės asmens sveikatos istorijoje (Forma Nr. 025/a) ir šį dokumentą – asmens sveikatos istoriją suklastojo: į asmens sveikatos istoriją įklijavo 2 minėtus žinomai netikrus siuntimus echoskopavimui ir 2 žinomai netikrus išrašus iš medicininių dokumentų apie 2013-09-20 ir 2013-09-27, neva, atliktų, tyrimų rezultatus. Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V. informaciją apie, neva atliktus, R. T. tyrimus echoskopu 2013-09-20 ir 2013-09-27 užfiksavo statistinėse formose 025/a-LK - asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėse – ir pateikė šias korteles VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistikos skyriui. Tokiu būdu J. V. pagamino netikrus dokumentus – 2 siuntimus  R. T. echoskopavimui; 2 išrašus iš R. T. medicininių dokumentų; 2 R. T. asmens ambulatorinio gydymo apskaitos korteles ir juos panaudojo R. T.  asmens sveikatos istorijos ir VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistinių duomenų apie suteiktas paslaugas, apmokamas ligonių kasų lėšomis, suklastojimui. Dėl minėtų žinomai netikrų dokumentų panaudojimo VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninei už realiai nesuteiktas R. T.  tyrimų echoskopu paslaugas Šiaulių teritorinė ligonių kasa nepagrįstai pervedė 26,90 Eur.

Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V. suklastojo R. B. tikrus medicininius dokumentus ir išrašė jos vardu žinomai netikrus. Šiai veikai realizuoti J. V. 2013-09-16 išrašė (duomenys neskelbtini) komercinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ siuntimą nėščiosios R. B. echoskopavimui VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje (forma Nr. 028-1/a), o nėščiajai šio siuntimo neįteikė. Tęsdama nusikalstamą veiką J. V. , VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje realiai neatlikusi nėščiosios tyrimų echoskopu, žinomai netikrus duomenis apie neva atliktas echoskopavimo paslaugas užfiksavo R. B. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė asmens sveikatos istorijoje (Forma Nr. 025/a) ir šį dokumentą – asmens sveikatos istoriją suklastojo: į asmens sveikatos istoriją įklijavo minėtą žinomai netikrą siuntimą echoskopavimui ir žinomai netikrą išrašą iš medicininių dokumentų apie 2013-09-16, neva atlikto, tyrimo rezultatus. Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V. informaciją apie, neva atliktą, R. B. tyrimą echoskopu 2013-09-20 užfiksavo statistinėje formoje 025/a-LK - asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėje – ir pateikė šią kortelę VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistikos skyriui. Tokiu būdu J. V. pagamino netikrus dokumentus – siuntimą R. B. echoskopavimui; išrašą iš R. B. medicininių dokumentų; R. B. asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelę ir juos panaudojo R. B. asmens sveikatos istorijos ir VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistinių duomenų apie suteiktas paslaugas, apmokamas ligonių kasų lėšomis, suklastojimui. Dėl minėtų žinomai netikrų dokumentų panaudojimo VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninei už realiai nesuteiktas R. B. tyrimo echoskopu paslaugas Šiaulių teritorinė ligonių kasa nepagrįstai pervedė 13,45 Eur.

Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V. suklastojo L. B. tikrus medicininius dokumentus ir išrašė jos vardu žinomai netikrus. Šiai veikai realizuoti J. V. 2013-09-27 išrašė (duomenys neskelbtini) komercinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ siuntimą nėščiosios L. B. echoskopavimui VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje (forma Nr. 028-1/a), o nėščiajai šio siuntimo  neįteikė. Tęsdama nusikalstamą veiką J. V., VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje realiai neatlikusi nėščiosios tyrimų echoskopu, žinomai netikrus duomenis apie neva atliktas echoskopavimo paslaugas užfiksavo L. B. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės asmens sveikatos istorijoje (Forma Nr. 025/a) ir šį dokumentą – asmens sveikatos istoriją suklastojo: į asmens sveikatos istoriją  įklijavo minėtą  žinomai netikrą siuntimą echoskopavimui ir žinomai netikrą išrašą iš medicininių dokumentų apie 2013-09-27, neva atliktų, tyrimų rezultatus. Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V. informaciją apie, neva atliktą, L. B. tyrimą echoskopu 2013-09-27 užfiksavo statistinėje formoje 025/a-LK - asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėje – ir pateikė šią kortelę VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistikos skyriui. Tokiu būdu J. V. pagamino netikrus dokumentus – siuntimą L. B. echoskopavimui; išrašą iš L. B. medicininių dokumentų; L. B. asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelę ir juos panaudojo L. B. asmens sveikatos istorijos ir VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistinių duomenų apie suteiktas paslaugas, apmokamas ligonių kasų lėšomis, suklastojimui. Dėl minėtų žinomai netikrų dokumentų panaudojimo VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninei už realiai nesuteiktas L. B. tyrimo echoskopu paslaugas Šiaulių teritorinė ligonių kasa nepagrįstai pervedė 13,45 Eur.

Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V. suklastojo A. V. tikrus medicininius dokumentus ir išrašė jos vardu žinomai netikrus. Šiai veikai realizuoti J. V. 2013-11-25 išrašė (duomenys neskelbtini) komercinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ siuntimą nėščiosios A. V. echoskopavimui VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje (forma Nr. 028-1/a), o nėščiajai šio siuntimo  neįteikė. Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V., VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje realiai neatlikusi nėščiosios tyrimų echoskopu, žinomai netikrus duomenis apie neva atliktas echoskopavimo paslaugas užfiksavo A. V. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės asmens sveikatos istorijoje (Forma Nr. 025/a) ir šį dokumentą – asmens sveikatos istoriją suklastojo:  į asmens sveikatos istoriją  įklijavo  minėtą žinomai netikrą siuntimą echoskopavimui ir 2 žinomai netikrus išrašus iš medicininių dokumentų apie 2013-09-13 ir 2013-11-25, neva, atliktų tyrimų rezultatus. Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V. informaciją apie, neva atliktus, A. V. tyrimus echoskopu 2013-09-13 ir 2013-11-25 užfiksavo statistinėse formose 025/a-LK - asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėse – ir pateikė šias korteles VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistikos skyriui. Tokiu būdu, J. V. pagamino netikrus dokumentus – siuntimą A. V. echoskopavimui; 2 išrašus iš A. V. medicininių dokumentų; 2 A. V. asmens ambulatorinio gydymo apskaitos korteles ir juos panaudojo A. V.  asmens sveikatos istorijos ir VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistinių duomenų apie suteiktas paslaugas, apmokamas ligonių kasų lėšomis, suklastojimui. Dėl minėtų žinomai netikrų dokumentų panaudojimo VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninei už realiai nesuteiktas A. V.  tyrimų echoskopu paslaugas Šiaulių teritorinė ligonių kasa nepagrįstai pervedė 26,90 Eur.

Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V. suklastojo G. S. tikrus medicininius dokumentus ir išrašė jos vardu žinomai netikrus. Šiai veikai realizuoti J. V. 2013-09-02 išrašė (duomenys neskelbtini) komercinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ siuntimą nėščiosios G. S. echoskopavimui VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje (forma Nr. 028-1/a), o nėščiajai šio siuntimo neįteikė. Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V. , VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje realiai neatlikusi nėščiosios tyrimo echoskopu, žinomai netikrus duomenis apie neva atliktas echoskopavimo paslaugas užfiksavo G. S. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės asmens sveikatos istorijoje (Forma Nr. 025/a) ir šį dokumentą – asmens sveikatos istoriją suklastojo: į asmens sveikatos istoriją įklijavo minėtą žinomai netikrą siuntimą echoskopavimui ir žinomai netikrą išrašą iš medicininių dokumentų apie 2013-09-06, neva atlikto, tyrimo rezultatus. Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V. informaciją apie, neva atliktus, G. S. tyrimus echoskopu 2013-09-06 ir 2013-11-22 užfiksavo statistinėse formose 025/a-LK - asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėse – ir pateikė šias korteles VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistikos skyriui. Tokiu būdu J. V. pagamino netikrus dokumentus – 1 siuntimą  G. S. echoskopavimui; 1 išrašą iš G. S. medicininių dokumentų; 2 G. S. asmens ambulatorinio gydymo apskaitos korteles ir juos panaudojo G. S. asmens sveikatos istorijos ir VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistinių duomenų apie suteiktas paslaugas, apmokamas ligonių kasų lėšomis, suklastojimui. Dėl minėtų žinomai netikrų dokumentų panaudojimo VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninei už realiai nesuteiktas G. S. tyrimų echoskopu paslaugas Šiaulių teritorinė ligonių kasa nepagrįstai pervedė 26,90 Eur.

Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V. suklastojo K. B. tikrus medicininius dokumentus ir išrašė jos vardu žinomai netikrus. Šiai veikai realizuoti J. V. 2013-11-18 ir 2014-02-17 išrašė (duomenys neskelbtini) komercinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ siuntimus nėščiosios K. B. echoskopavimui VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje (forma Nr. 028-1/a), o nėščiajai šių siuntimų  neįteikė. Tęsdama nusikalstamą veiką J. V., VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje realiai neatlikusi nėščiosios tyrimų echoskopu, žinomai netikrus duomenis apie neva atliktas echoskopavimo paslaugas užfiksavo K. B. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės asmens sveikatos istorijoje (Forma Nr. 025/a) ir šį dokumentą – asmens sveikatos istoriją suklastojo: į asmens sveikatos istoriją  įklijavo 2 žinomai netikrus siuntimus echoskopavimui ir 2 žinomai netikrus išrašus iš medicininių dokumentų apie 2013-11-18 ir 2014-02-17, neva atliktų, tyrimų rezultatus. Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V. informaciją apie, neva atliktus, K. B.  tyrimus echoskopu 2013-11-28 ir 2014-02-17 užfiksavo statistinėse formose 025/a-LK - asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėse – ir pateikė šias korteles VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistikos skyriui. Tokiu būdu  J. V. pagamino netikrus dokumentus– 2 siuntimus  K. B. echoskopavimui; 2 išrašus iš K. B. medicininių dokumentų; 2 K. B. asmens ambulatorinio gydymo apskaitos korteles ir juos panaudojo K. B. asmens sveikatos istorijos ir VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistinių duomenų apie suteiktas paslaugas, apmokamas ligonių kasų lėšomis, suklastojimui. Dėl minėtų žinomai netikrų dokumentų panaudojimo VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninei už realiai nesuteiktas K. B. tyrimų echoskopu paslaugas Šiaulių teritorinė ligonių kasa nepagrįstai pervedė 27,51 Eur.

Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V. suklastojo G. A. tikrus medicininius dokumentus ir išrašė jos vardu žinomai netikrus. Šiai veikai realizuoti J. V. 2013-12-20 ir 2014-02-07 išrašė (duomenys neskelbtini) komercinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ siuntimus nėščiosios G. A. echoskopavimui VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje (forma Nr. 028-1/a), o nėščiajai šių siuntimų neįteikė. Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V., VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje realiai neatlikusi nėščiosios tyrimų echoskopu, žinomai netikrus duomenis apie, neva, atliktas echoskopavimo paslaugas užfiksavo G. A. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės asmens sveikatos istorijoje (Forma Nr. 025/a) ir šį dokumentą – asmens sveikatos istoriją suklastojo: į asmens sveikatos istoriją įklijavo 2 minėtus žinomai netikrus siuntimus echoskopavimui ir 2 žinomai netikrus išrašus iš medicininių dokumentų apie 2013-12-20 ir 2014-02-14, neva atliktų, tyrimų rezultatus. Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V. informaciją apie, neva atliktus, G. A. tyrimus echoskopu 2013-11-22, 2013-12-20 ir 2014-02-14 užfiksavo statistinėse formose 025/a-LK - asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėse – ir pateikė šias korteles VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistikos skyriui. Tokiu būdu J. V. pagamino netikrus dokumentus– 2 siuntimus G. A. echoskopavimui; 2 išrašus iš G. A. medicininių dokumentų; 3 G. A. asmens ambulatorinio gydymo apskaitos korteles ir juos panaudojo G. A. asmens sveikatos istorijos ir VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistinių duomenų apie suteiktas paslaugas, apmokamas ligonių kasų lėšomis, suklastojimui. Dėl minėtų žinomai netikrų dokumentų panaudojimo VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninei už realiai nesuteiktas G. A. tyrimų echoskopu paslaugas Šiaulių teritorinė ligonių kasa nepagrįstai pervedė 40,96 Eur.

Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V. suklastojo D. G. tikrus medicininius dokumentus ir išrašė jos vardu žinomai netikrus. Šiai veikai realizuoti J. V. 2013-12-06 išrašė (duomenys neskelbtini) komercinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ siuntimą nėščiosios D. G. echoskopavimui VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje (forma Nr. 028-1/a), o nėščiajai šio siuntimo neįteikė. Tęsdama nusikalstamą veiką J. V. , VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje realiai neatlikusi nėščiosios tyrimų echoskopu, žinomai netikrus duomenis apie neva atliktas echoskopavimo paslaugas užfiksavo D. G. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės asmens sveikatos istorijoje (Forma Nr. 025/a) ir šį dokumentą – asmens sveikatos istoriją suklastojo: į asmens sveikatos istoriją įklijavo minėta žinomai netikrą siuntimą echoskopavimui ir žinomai netikrą išrašą iš medicininių dokumentų apie 2013-12-06, neva atliktų, tyrimų rezultatus. Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V. informaciją apie, neva atliktą, D. G. tyrimą echoskopu 2013-12-06 užfiksavo statistinėje formoje 025/a-LK - asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėje – ir pateikė šią kortelę VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistikos skyriui. Tokiu būdu J. V. pagamino netikrus dokumentus – siuntimą D. G. echoskopavimui; išrašą iš D. G. medicininių dokumentų; D. G. asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelę ir juos panaudojo D. G. asmens sveikatos istorijos ir VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistinių duomenų apie suteiktas paslaugas, apmokamas ligonių kasų lėšomis, suklastojimui. Dėl minėtų žinomai netikrų dokumentų panaudojimo VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninei už realiai nesuteiktas D. G. tyrimo echoskopu paslaugas Šiaulių teritorinė ligonių kasa nepagrįstai pervedė 13,45 Eur.

Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V., 2014 m. sausio mėn., tikslesnis laikas ir vieta tyrimo metu nenustatyti, išrašė O. L. vardu žinomai netikrą dokumentą. Šiai veikai realizuoti J. V. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje realiai neatlikusi nėščiosios tyrimų echoskopu, žinomai netikrus duomenis apie neva atliktas echoskopavimo paslaugas užfiksavo statistinėje formoje 025/a-LK - asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėje – ir pateikė šią kortelę VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistikos skyriui. Tokiu būdu J. V. pagamino netikrą dokumentą– O. L. asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelę ir ją panaudojo VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistinių duomenų apie suteiktas paslaugas, apmokamas ligonių kasų lėšomis, suklastojimui. Dėl minėto žinomai netikro dokumento panaudojimo VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninei už realiai nesuteiktas O. L. tyrimo echoskopu paslaugas Šiaulių teritorinė ligonių kasa nepagrįstai pervedė 14,06 Eur.

Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V. suklastojo E. M. tikrus medicininius dokumentus ir išrašė jos vardu žinomai netikrus. Šiai veikai realizuoti J. V. 2014-01-10 išrašė (duomenys neskelbtini) komercinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ siuntimą nėščiosios E. M. echoskopavimui VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje (forma Nr. 028-1/a), o nėščiajai šio siuntimo neįteikė. Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V. , VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje realiai neatlikusi nėščiosios tyrimų echoskopu, žinomai netikrus duomenis apie neva atliktas echoskopavimo paslaugas užfiksavo E. M. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė asmens sveikatos istorijoje (Forma Nr. 025/a) ir šį dokumentą – asmens sveikatos istoriją suklastojo: į asmens sveikatos istoriją įklijavo žinomai netikrą siuntimą echoskopavimui ir žinomai netikrą išrašą iš medicininių dokumentų apie 2014-01-10, neva atlikto, tyrimo rezultatus. Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V. informaciją apie, neva atliktą, E. M. tyrimą echoskopu 2014-01-10 užfiksavo statistinėje formoje 025/a-LK - asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėje – ir pateikė šią kortelę VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistikos skyriui. Tokiu būdu J. V. pagamino netikrus dokumentus – siuntimą E. M. echoskopavimui; išrašą iš E. M. medicininių dokumentų; E. M. asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelę ir juos panaudojo E. M. asmens sveikatos istorijos ir VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistinių duomenų apie suteiktas paslaugas, apmokamas ligonių kasų lėšomis, suklastojimui. Dėl minėtų žinomai netikrų dokumentų panaudojimo VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninei už realiai nesuteiktas E. M. tyrimo echoskopu paslaugas Šiaulių teritorinė ligonių kasa nepagrįstai pervedė 13,45 Eur.

Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V., suklastojo G. S. tikrus medicininius dokumentus ir išrašė jos vardu žinomai netikrus. Šiai veikai realizuoti J. V. 2013-12-20 ir 2014-02-28 išrašė (duomenys neskelbtini) komercinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ siuntimus nėščiosios G. S. echoskopavimui VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje (forma Nr. 028-1/a), o nėščiajai šių siuntimų neįteikė. Tęsdama nusikalstamą veiką J. V., VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje realiai neatlikusi nėščiosios tyrimų echoskopu, žinomai netikrus duomenis apie neva atliktas echoskopavimo paslaugas užfiksavo G. S. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės asmens sveikatos istorijoje (Forma Nr. 025/a) ir šį dokumentą – asmens sveikatos istoriją suklastojo: į asmens sveikatos istoriją įklijavo 2 minėtus žinomai netikrus siuntimus echoskopavimui ir 2 žinomai netikrus išrašus iš medicininių dokumentų apie 2014-01-03 ir 2014-02-28, neva atliktų, tyrimų rezultatus. Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V. informaciją apie, neva atliktus, G. S. tyrimus echoskopu 2014-01-03, 2014-02-28 ir 2014-03-03 užfiksavo statistinėse formose 025/a-LK - asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėse – ir pateikė šias korteles VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistikos skyriui. Tokiu būdu J. V. pagamino netikrus dokumentus - 2 siuntimus G. S. echoskopavimui; 22 išrašus iš G. S. medicininių dokumentų; 3 G. S. asmens ambulatorinio gydymo apskaitos korteles ir juos panaudojo G. S. asmens sveikatos istorijos ir VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė statistinių duomenų apie suteiktas paslaugas, apmokamas ligonių kasų lėšomis, suklastojimui. Dėl minėtų žinomai netikrų dokumentų panaudojimo VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninei už realiai nesuteiktas G. S. tyrimų echoskopu paslaugas Šiaulių teritorinė ligonių kasa nepagrįstai pervedė 28,12 Eur.

Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V., suklastojo D. P. tikrus medicininius dokumentus ir išrašė jos vardu žinomai netikrus. Šiai veikai realizuoti J. V. 2014-01-03 ir 2014-03-17 išrašė (duomenys neskelbtini) komercinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ siuntimus nėščiosios D. P. echoskopavimui VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje (forma Nr. 028-1/a), o nėščiajai šių siuntimų neįteikė. Tęsdama nusikalstamą veiką J. V., VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje realiai neatlikusi nėščiosios tyrimų echoskopu, žinomai netikrus duomenis apie neva atliktas echoskopavimo paslaugas užfiksavo D. P. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės asmens sveikatos istorijoje (Forma Nr. 025/a) ir šį dokumentą – asmens sveikatos istoriją suklastojo: į asmens sveikatos istoriją klijavo 2 minėtus žinomai netikrus siuntimus echoskopavimui ir 2 žinomai netikrus išrašus iš medicininių dokumentų apie 2014-01-06 ir 2014-03-17, neva atliktų, tyrimų rezultatus. Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V. informaciją apie, neva atliktus, D. P. tyrimus echoskopu 2014-01-03 ir 2014-03-21 užfiksavo statistinėse formose 025/a-LK - asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėse – ir pateikė šias korteles VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistikos skyriui. Tokiu būdu J. V. pagamino netikrus dokumentus – 2 siuntimus D. P. echoskopavimui; 2 išrašus iš D. P. medicininių dokumentų; 2 D. P. asmens ambulatorinio gydymo apskaitos korteles ir juos panaudojo D. P. asmens sveikatos istorijos ir VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistinių duomenų apie suteiktas paslaugas, apmokamas ligonių kasų lėšomis, suklastojimui. Dėl minėtų žinomai netikrų dokumentų panaudojimo VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninei už realiai nesuteiktą D. P. tyrimų echoskopu paslaugą Šiaulių teritorinė ligonių kasa nepagrįstai pervedė 28,12 Eur.

Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V., suklastojo R. Ž. tikrus medicininius dokumentus ir išrašė jos vardu žinomai netikrus. Šiai veikai realizuoti J. V. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje realiai neatlikusi nėščiosios tyrimų echoskopu, žinomai netikrus duomenis apie neva atliktas echoskopavimo paslaugas užfiksavo R. Ž. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės asmens sveikatos istorijoje (Forma Nr. 025/a) ir šį dokumentą – asmens sveikatos istoriją suklastojo: į asmens sveikatos istoriją įklijavo 2 žinomai netikrus išrašus iš medicininių dokumentų apie 2014-01-28 ir 2014-04-04, neva atliktų, tyrimų rezultatus. Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V. informaciją apie, neva atliktus, R. Ž. tyrimus echoskopu 2014-01-20 ir 2014-04-04 užfiksavo statistinėse formose 025/a-LK - asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėse – ir pateikė šias korteles VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistikos skyriui. Tokiu būdu J. V. pagamino netikrus dokumentus– 2 išrašus iš R. Ž. medicininių dokumentų; 2 R. Ž. asmens ambulatorinio gydymo apskaitos korteles ir juos panaudojo R. Ž. asmens sveikatos istorijos ir VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistinių duomenų apie suteiktas paslaugas, apmokamas ligonių kasų lėšomis, suklastojimui. Dėl minėtų žinomai netikrų dokumentų panaudojimo VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninei už realiai nesuteiktas R. Ž. tyrimų echoskopu paslaugas Šiaulių teritorinė ligonių kasa nepagrįstai pervedė 28,12 Eur.

Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V., suklastojo S. U. tikrus medicininius dokumentus ir išrašė jos vardu žinomai netikrus. Šiai veikai realizuoti J. V. 2014-01-20 ir 2014-04-14 išrašė (duomenys neskelbtini) komercinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ siuntimus nėščiosios S. U. echoskopavimui VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje (forma Nr. 028-1/a), o nėščiajai šių siuntimų neįteikė. Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V., VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje realiai neatlikusi nėščiosios tyrimų echoskopu, žinomai netikrus duomenis apie neva atliktas echoskopavimo paslaugas užfiksavo S. U. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė asmens sveikatos istorijoje (Forma Nr. 025/a) ir šį dokumentą – asmens sveikatos istoriją suklastojo: į asmens sveikatos istoriją įklijavo 2 minėtus žinomai netikrus siuntimus echoskopavimui ir žinomai netikrus išrašus iš medicininių dokumentų apie 2014-01-20 ir 2014-04-14, neva atliktų, tyrimų rezultatus. Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V. informaciją apie, neva atliktus, S. U. tyrimus echoskopu 2014-01-20 ir 2014-04-14 užfiksavo statistinėse formose 025/a-LK - asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėse – ir pateikė šias korteles VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistikos skyriui. Tokiu būdu J. V. pagamino netikrus dokumentus – 2 siuntimus S. U. echoskopavimui; 2 išrašus iš S. U. medicininių dokumentų; 2 S. U. asmens ambulatorinio gydymo apskaitos korteles ir juos panaudojo S. U. asmens sveikatos istorijos ir VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistinių duomenų apie suteiktas paslaugas, apmokamas ligonių kasų lėšomis, suklastojimui. Dėl minėtų žinomai netikrų dokumentų panaudojimo VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninei už realiai nesuteiktas S. U. tyrimų echoskopu paslaugas Šiaulių teritorinė ligonių kasa nepagrįstai pervedė 28,12 Eur.

Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V., 2014 m. sausio 30 d., (duomenys neskelbtini) komercinėje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, atlikusi nėščiosios I. Z. tyrimą echoskopu, asmens sveikatos istorijoje tyrimo rezultatus fiksavo įklijuodama į sveikatos istoriją žinomai netikrą VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės išrašą iš medicininių dokumentų apie, neva, 2014-01-31 minėtoje ligoninėje I. Z. atliktą tyrimą, įklijuodama į tikrus dokumentus žinomai netikrą išrašą iš medicininių dokumentų, J. V. suklastojo tikrus medicininius dokumentus - (duomenys neskelbtini) komercinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ I. Z. asmens sveikatos istoriją „Nėštumo eigos įrašai“ (forma Nr. 025-111/a). Tęsdama nusikalstamą veiką, I. Z. vardu išrašė žinomai netikrus medicininius dokumentus - VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje realiai neatlikusi nėščiosios tyrimų echoskopu, informaciją apie, neva atliktus, I. Z. tyrimus echoskopu 2014-01-31 ir 2014-04-14 užfiksavo VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistinėse formose 025/a-LK - asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėse – ir pateikė šias korteles VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistikos skyriui. Tokiu būdu J. V. pagamino netikrus dokumentus – 2 I. Z. asmens ambulatorinio gydymo apskaitos korteles ir jas panaudojo VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistinių duomenų apie suteiktas paslaugas, apmokamas ligonių kasų lėšomis, suklastojimui. Dėl minėtų žinomai netikrų dokumentų panaudojimo VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninei už realiai nesuteiktas I. Z. tyrimo echoskopu paslaugas Šiaulių teritorinė ligonių kasa nepagrįstai pervedė 28,12 Eur.

Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V., suklastojo D. L. tikrus medicininius dokumentus ir išrašė jos vardu žinomai netikrus. Šiai veikai realizuoti J. V. 2014-01-31 ir 2014-04-14 išrašė (duomenys neskelbtini) komercinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ siuntimus nėščiosios D. L. echoskopavimui VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje (forma Nr. 028-1/a), o nėščiajai šių siuntimų neįteikė. Tęsdama nusikalstamą veiką J. V., VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje realiai neatlikusi nėščiosios tyrimų echoskopu, žinomai netikrus duomenis apie neva atliktas echoskopavimo paslaugas užfiksavo D. L. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė asmens sveikatos istorijoje (Forma Nr. 025/a) ir šį dokumentą – asmens sveikatos istoriją suklastojo: į asmens sveikatos istoriją įklijavo 2 minėtus žinomai netikrus siuntimus echoskopavimui ir žinomai netikrus išrašus iš medicininių dokumentų apie 2014-01-31 ir 2014-04-14, neva atliktų, tyrimų rezultatus. Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V. informaciją apie, neva atliktus, D. L. tyrimus echoskopu 2014-01-31 ir 2014-04-14 užfiksavo statistinėse formose 025/a-LK - asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėse – ir pateikė šias korteles VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistikos skyriui. Tokiu būdu J. V. pagamino netikrus dokumentus – 2 siuntimus D. L. echoskopavimui; 2 išrašus iš D. L. medicininių dokumentų; 2 D. L. asmens ambulatorinio gydymo apskaitos korteles ir juos panaudojo D. L. asmens sveikatos istorijos ir VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė statistinių duomenų apie suteiktas paslaugas, apmokamas ligonių kasų lėšomis, suklastojimui. Dėl minėtų žinomai netikrų dokumentų panaudojimo VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninei už realiai nesuteiktas D. L. tyrimų echoskopu paslaugas Šiaulių teritorinė ligonių kasa nepagrįstai pervedė 28,12 Eur.

Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V., suklastojo J. V. tikrus medicininius dokumentus ir išrašė jos vardu žinomai netikrus. Šiai veikai realizuoti J. V. 2014-01-24 išrašė (duomenys neskelbtini) komercinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ siuntimą nėščiosios J. V. echoskopavimui VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje (forma Nr. 028-1/a), o nėščiajai šio siuntimo neįteikė. Tęsdama nusikalstamą veiką J. V. , VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje realiai neatlikusi nėščiosios tyrimų echoskopu, žinomai netikrus duomenis apie neva atliktas echoskopavimo paslaugas užfiksavo J. V. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės asmens sveikatos istorijoje (Forma Nr. 025/a) ir šį dokumentą – asmens sveikatos istoriją suklastojo: į asmens sveikatos istoriją įklijavo minėtą žinomai netikrą siuntimą echoskopavimui ir žinomai netikrą išrašą iš medicininių dokumentų apie 2014-01-24, neva atlikto, tyrimo rezultatus. Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V. informaciją apie, neva atliktus, J. V. tyrimus echoskopu 2014-01-24 ir 2014-06-20 užfiksavo statistinėse formose 025/a-LK - asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėse – ir pateikė šias korteles VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistikos skyriui. Tokiu būdu J. V. pagamino netikrus dokumentus – siuntimą J. V. echoskopavimui; išrašą iš J. V. medicininių dokumentų; 2 J. V. asmens ambulatorinio gydymo apskaitos korteles ir juos panaudojo J. V. asmens sveikatos istorijos ir VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistinių duomenų apie suteiktas paslaugas, apmokamas ligonių kasų lėšomis, suklastojimui. Dėl minėtų žinomai netikrų dokumentų panaudojimo VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninei už realiai nesuteiktas J. V. tyrimų echoskopu paslaugas Šiaulių teritorinė ligonių kasa nepagrįstai pervedė 28,12 Eur.

Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V., suklastojo A. S. tikrus medicininius dokumentus ir išrašė jos vardu žinomai netikrus. Šiai veikai realizuoti J. V. 2014-02-28 ir 2014-05-12 išrašė (duomenys neskelbtini) komercinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ siuntimus nėščiosios A. S. echoskopavimui VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje (forma Nr. 028-1/a), o nėščiajai šių siuntimų neįteikė. Tęsdama nusikalstamą veiką J. V., VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje realiai neatlikusi nėščiosios tyrimų echoskopu, žinomai netikrus duomenis apie neva atliktas echoskopavimo paslaugas užfiksavo A. S. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės asmens sveikatos istorijoje (Forma Nr. 025/a) ir šį dokumentą – asmens sveikatos istoriją suklastojo: į asmens sveikatos istoriją įklijavo 2 minėtus žinomai netikrus siuntimus echoskopavimui ir žinomai netikrus išrašus iš medicininių dokumentų apie 2014-02-28 ir 2014-05-12, neva atliktų, tyrimų rezultatus. Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V. informaciją apie, neva atliktus, A. S. tyrimus echoskopu 2014-02-28 ir 2014-05-12 užfiksavo statistinėse formose 025/a-LK - asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėse – ir pateikė šias korteles VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistikos skyriui. Tokiu būdu J. V. pagamino netikrus dokumentus – 2 siuntimus A. S. echoskopavimui; 2 išrašus iš A. S. medicininių dokumentų; 2 A. S. asmens ambulatorinio gydymo apskaitos korteles ir juos panaudojo A. S. asmens sveikatos istorijos ir VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė statistinių duomenų apie suteiktas paslaugas, apmokamas ligonių kasų lėšomis, suklastojimui. Dėl minėtų žinomai netikrų dokumentų panaudojimo VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninei už realiai nesuteiktas A. S. tyrimų echoskopu paslaugas Šiaulių teritorinė ligonių kasa nepagrįstai pervedė 28,12 Eur.

Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V., suklastojo O. B. tikrus medicininius dokumentus ir išrašė jos vardu žinomai netikrus. Šiai veikai realizuoti J. V. 2014-03-03 ir 2014-05-16 išrašė (duomenys neskelbtini) komercinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ siuntimus nėščiosios O. B. echoskopavimui VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje (forma Nr. 028-1/a), o nėščiajai šių siuntimų neįteikė. Tęsdama nusikalstamą veiką J. V., VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje realiai neatlikusi nėščiosios tyrimų echoskopu, žinomai netikrus duomenis apie neva atliktas echoskopavimo paslaugas užfiksavo O. B. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė asmens sveikatos istorijoje (Forma Nr. 025/a) ir šį dokumentą – asmens sveikatos istoriją suklastojo: į asmens sveikatos istoriją įklijavo 2 minėtus žinomai netikrus siuntimus echoskopavimui ir 2 žinomai netikrus išrašus iš medicininių dokumentų apie 2014-03-03 ir 2014-05-16, neva atliktų, tyrimų rezultatus. Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V. informaciją apie, neva atliktus, O. B. tyrimus echoskopu 2014-03-03 ir 2014-05-19 užfiksavo statistinėse formose 025/a-LK - asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėse – ir pateikė šias korteles VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistikos skyriui. Tokiu būdu J. V. pagamino netikrus dokumentus – 2 siuntimus O. B. echoskopavimui; 2 išrašus iš O. B. medicininių dokumentų; 2 O. B. asmens ambulatorinio gydymo apskaitos korteles ir juos panaudojo O. B. asmens sveikatos istorijos ir VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė statistinių duomenų apie suteiktas paslaugas, apmokamas ligonių kasų lėšomis, suklastojimui. Dėl minėtų žinomai netikrų dokumentų panaudojimo VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninei už realiai nesuteiktas O. B. tyrimų echoskopu paslaugas Šiaulių teritorinė ligonių kasa nepagrįstai pervedė 28,12 Eur.

Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V., suklastojo V. V. tikrus medicininius dokumentus ir išrašė jos vardu žinomai netikrus. Šiai veikai realizuoti J. V. 2014-03-03 ir 2014-05-12 išrašė (duomenys neskelbtini) komercinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ siuntimus nėščiosios V. V. echoskopavimui VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje (forma Nr. 028-1/a), o nėščiajai šių siuntimų neįteikė. Tęsdama nusikalstamą veiką J. V., VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje realiai neatlikusi nėščiosios tyrimų echoskopu, žinomai netikrus duomenis apie neva atliktas echoskopavimo paslaugas užfiksavo V. V. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė asmens sveikatos istorijoje (Forma Nr. 025/a) ir šį dokumentą – asmens sveikatos istoriją suklastojo: į asmens sveikatos istoriją įklijavo 2 minėtus žinomai netikrus siuntimus echoskopavimui ir 2 žinomai netikrus išrašus iš medicininių dokumentų apie 2014-03-03 ir 2014-05-12, neva atliktų, tyrimų rezultatus. Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V. informaciją apie, neva atliktus, V. V. tyrimus echoskopu 2014-03-03 ir 2014-05-12 užfiksavo statistinėse formose 025/a-LK - asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėse – ir pateikė šias korteles VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistikos skyriui. Tokiu būdu J. V. pagamino netikrus dokumentus – 2 siuntimus V. V. echoskopavimui; 2 išrašus iš V. V. medicininių dokumentų; 2 V. V. asmens ambulatorinio gydymo apskaitos korteles ir juos panaudojo V. V. asmens sveikatos istorijos ir VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė statistinių duomenų apie suteiktas paslaugas, apmokamas ligonių kasų lėšomis, suklastojimui. Dėl minėtų žinomai netikrų dokumentų panaudojimo VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninei už realiai nesuteiktas V. V. tyrimų echoskopu paslaugas Šiaulių teritorinė ligonių kasa nepagrįstai pervedė 28,12 Eur.

Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V., suklastojo V. R. tikrus medicininius dokumentus ir išrašė jos vardu žinomai netikrus. Šiai veikai realizuoti J. V. 2014-05-05 ir 2014-07-28 išrašė (duomenys neskelbtini) komercinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ siuntimus nėščiosios V. R. echoskopavimui VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje (forma Nr. 028-1/a), o nėščiajai šių siuntimų neįteikė. Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V., VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje realiai neatlikusi nėščiosios tyrimų echoskopu, žinomai netikrus duomenis apie neva atliktas echoskopavimo paslaugas užfiksavo V. R. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės asmens sveikatos istorijoje (Forma Nr. 025/a) ir šį dokumentą – asmens sveikatos istoriją suklastojo: į asmens sveikatos istoriją įklijavo 2 minėtus žinomai netikrus siuntimus echoskopavimui ir 2 žinomai netikrus išrašus iš medicininių dokumentų apie 2014-05-05 ir 2014-07-28, neva atliktų, tyrimų rezultatus. Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V. informaciją apie, neva atliktus, V. R. tyrimus echoskopu 2014-05-05 ir 2014-07-28 užfiksavo statistinėse formose 025/a-LK - asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėse – ir pateikė šias korteles VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistikos skyriui. Tokiu būdu J. V. pagamino netikrus dokumentus – 2 siuntimus V. R. echoskopavimui; 2 išrašus iš V. R. medicininių dokumentų; 2 V. R. asmens ambulatorinio gydymo apskaitos korteles ir juos panaudojo V. R. asmens sveikatos istorijos ir VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistinių duomenų apie suteiktas paslaugas, apmokamas ligonių kasų lėšomis, suklastojimui. Dėl minėtų žinomai netikrų dokumentų panaudojimo VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninei už realiai nesuteiktas V. R. tyrimų echoskopu paslaugas Šiaulių teritorinė ligonių kasa nepagrįstai pervedė 28,12 Eur.

Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V., suklastojo D. B. tikrus medicininius dokumentus ir išrašė jos vardu žinomai netikrus. Šiai veikai realizuoti J. V. 2014-06-16 ir 2014-09-26 išrašė (duomenys neskelbtini) komercinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ siuntimus nėščiosios D. B. echoskopavimui VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje (forma Nr. 028-1/a), o nėščiajai šių siuntimų neįteikė. Tęsdama nusikalstamą veiką J. V., VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje realiai neatlikusi nėščiosios tyrimų echoskopu, žinomai netikrus duomenis apie neva atliktas echoskopavimo paslaugas užfiksavo D. B. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė asmens sveikatos istorijoje (Forma Nr. 025/a) ir šį dokumentą – asmens sveikatos istoriją suklastojo: į asmens sveikatos istoriją įklijavo 2 minėtus žinomai netikrus siuntimus echoskopavimui ir 2 žinomai netikrus išrašus iš medicininių dokumentų apie 2014-06-16 ir 2014-09-26, neva atliktų, tyrimų rezultatus. Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V. informaciją apie, neva atliktus, D. B. tyrimus echoskopu 2014-06-16 ir 2014-09-26 užfiksavo statistinėse formose 025/a-LK - asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėse – ir pateikė šias korteles VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistikos skyriui. Tokiu būdu J. V. pagamino netikrus dokumentus – 2 siuntimus D. B. echoskopavimui; 2 išrašus iš D. B. medicininių dokumentų; 2 D. B. asmens ambulatorinio gydymo apskaitos korteles ir juos panaudojo D. B. asmens sveikatos istorijos ir VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistinių duomenų apie suteiktas paslaugas, apmokamas ligonių kasų lėšomis, suklastojimui. Dėl minėtų žinomai netikrų dokumentų panaudojimo VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninei už realiai nesuteiktas D. B. tyrimų echoskopu paslaugas Šiaulių teritorinė ligonių kasa nepagrįstai pervedė 28,12 Eur.

Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V., suklastojo V. N. tikrus medicininius dokumentus ir išrašė jos vardu žinomai netikrus. Šiai veikai realizuoti J. V. 2014-09-01 išrašė (duomenys neskelbtini) komercinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ siuntimą nėščiosios V. N. echoskopavimui VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje (forma Nr. 028-1/a), o nėščiajai šių siuntimų neįteikė. Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V., VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje realiai neatlikusi nėščiosios tyrimų echoskopu, žinomai netikrus duomenis apie neva atliktas echoskopavimo paslaugas užfiksavo V. N. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės asmens sveikatos istorijoje (Forma Nr. 025/a) ir šį dokumentą – asmens sveikatos istoriją suklastojo: į asmens sveikatos istoriją įklijavo minėtus žinomai netikrus siuntimus echoskopavimui ir žinomai netikrą išrašą iš medicininių dokumentų apie 2014-09-01, neva atlikto, tyrimo rezultatus. Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V. informaciją apie, neva atliktus, V. N. tyrimus echoskopu 2014-06-20 ir 2014-09-01 užfiksavo statistinėse formose 025/a-LK - asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėse – ir pateikė šias korteles VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistikos skyriui. Tokiu būdu J. V. pagamino netikrus dokumentus – siuntimą V. N. echoskopavimui; išrašą iš V. N. medicininių dokumentų; 2 V. N. asmens ambulatorinio gydymo apskaitos korteles ir juos panaudojo V. N. asmens sveikatos istorijos ir VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistinių duomenų apie suteiktas paslaugas, apmokamas ligonių kasų lėšomis, suklastojimui. Dėl minėtų žinomai netikrų dokumentų panaudojimo VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninei už realiai nesuteiktas V. N. tyrimų echoskopu paslaugas Šiaulių teritorinė ligonių kasa nepagrįstai pervedė 28,12 Eur.

Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V., suklastojo I. Š. tikrus medicininius dokumentus ir išrašė jos vardu žinomai netikrus. Šiai veikai realizuoti J. V. 2014-07-11, 2014-09-01, 2014-09-26 išrašė (duomenys neskelbtini) komercinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ siuntimus nėščiosios I. Š. echoskopavimui VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje (forma Nr. 028-1/a), o nėščiajai šių siuntimų neįteikė. Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V., VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje realiai neatlikusi nėščiosios tyrimų echoskopu, žinomai netikrus duomenis apie neva atliktas echoskopavimo paslaugas užfiksavo I. Š. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės asmens sveikatos istorijoje (Forma Nr. 025/a) ir šį dokumentą – asmens sveikatos istoriją suklastojo: į asmens sveikatos istoriją įklijavo 3 minėtus žinomai netikrus siuntimus echoskopavimui ir 2 žinomai netikrus išrašus iš medicininių dokumentų apie 2014-07-11 ir 2014-09-01, neva atliktų, tyrimų rezultatus. Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V. informaciją apie, neva atliktus, I. Š. tyrimus echoskopu 2014-07-11, 2014-09-01 ir 2014-09-26 užfiksavo statistinėse formose 025/a-LK - asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėse – ir pateikė šias korteles VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistikos skyriui. Tokiu būdu J. V. pagamino netikrus dokumentus – 3 siuntimus I. Š. echoskopavimui; 2 išrašus iš I. Š. medicininių dokumentų; 3 I. Š. asmens ambulatorinio gydymo apskaitos korteles ir juos panaudojo I. Š. asmens sveikatos istorijos ir VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistinių duomenų apie suteiktas paslaugas, apmokamas ligonių kasų lėšomis, suklastojimui. Dėl minėtų žinomai netikrų dokumentų panaudojimo VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninei už realiai nesuteiktas I. Š. tyrimų echoskopu paslaugas Šiaulių teritorinė ligonių kasa nepagrįstai pervedė 42,18 Eur.

Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V., suklastojo L. R. tikrus medicininius dokumentus ir išrašė jos vardu žinomai netikrus. Šiai veikai realizuoti J. V. 2014-09-01 išrašė (duomenys neskelbtini) komercinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ siuntimą nėščiosios L. R. echoskopavimui VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje (forma Nr. 028-1/a), o nėščiajai šio siuntimo neįteikė. Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V., VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje realiai neatlikusi nėščiosios tyrimų echoskopu, žinomai netikrus duomenis apie neva atliktas echoskopavimo paslaugas užfiksavo L. R. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė asmens sveikatos istorijoje (Forma Nr. 025/a) ir šį dokumentą – asmens sveikatos istoriją suklastojo: į asmens sveikatos istoriją įklijavo minėtą žinomai netikrą siuntimą echoskopavimui ir žinomai netikrą išrašą iš medicininių dokumentų apie 2014-09-01, neva atliktų, tyrimų rezultatus. Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V. informaciją apie, neva atliktą, L. R. tyrimą echoskopu 2014-09-01 užfiksavo statistinėje formoje 025/a-LK - asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėje – ir pateikė šią kortelę VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistikos skyriui. Tokiu būdu J. V. pagamino netikrus dokumentus– siuntimą L. R. echoskopavimui; išrašą iš L. R. medicininių dokumentų; L. R. asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelę ir juos panaudojo L. R. asmens sveikatos istorijos ir VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistinių duomenų apie suteiktas paslaugas, apmokamas ligonių kasų lėšomis, suklastojimui. Dėl minėtų žinomai netikrų dokumentų panaudojimo VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninei už realiai nesuteiktas L. R. tyrimo echoskopu paslaugas Šiaulių teritorinė ligonių kasa nepagrįstai pervedė 14,06 Eur.

Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V., suklastojo L. D. tikrus medicininius dokumentus ir išrašė jos vardu žinomai netikrus. Šiai veikai realizuoti J. V. 2014-09-26 išrašė (duomenys neskelbtini) komercinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ siuntimą nėščiosios L. D. echoskopavimui VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje (forma Nr. 028-1/a), o nėščiajai šio siuntimo neįteikė. Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V., VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje realiai neatlikusi nėščiosios tyrimų echoskopu, žinomai netikrus duomenis apie neva atliktas echoskopavimo paslaugas užfiksavo L. D. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės asmens sveikatos istorijoje (Forma Nr. 025/a) ir šį dokumentą – asmens sveikatos istoriją suklastojo: į asmens sveikatos istoriją įklijavo minėtą žinomai netikrą siuntimą echoskopavimui ir žinomai netikrą išrašą iš medicininių dokumentų apie 2014-09-26, neva atlikto, tyrimo rezultatus. Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V. informaciją apie, neva atliktus, L. D. tyrimus echoskopu 2014-09-22 ir 2014-12-16 užfiksavo statistinėse formose 025/a-LK - asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėse – ir pateikė šias korteles VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistikos skyriui. Tokiu būdu J. V. pagamino netikrus dokumentus – siuntimą L. D. echoskopavimui; išrašą iš L. D. medicininių dokumentų; 2 L. D. asmens ambulatorinio gydymo apskaitos korteles ir juos panaudojo L. D. asmens sveikatos istorijos ir VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistinių duomenų apie suteiktas paslaugas, apmokamas ligonių kasų lėšomis, suklastojimui. Dėl minėtų žinomai netikrų dokumentų panaudojimo VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninei už realiai nesuteiktas L. D. tyrimų echoskopu paslaugas Šiaulių teritorinė ligonių kasa nepagrįstai pervedė 28,12 Eur.

Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V., suklastojo E. M. tikrus medicininius dokumentus ir išrašė jos vardu žinomai netikrus. Šiai veikai realizuoti J. V. 2014-10-17 išrašė (duomenys neskelbtini) komercinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ siuntimą nėščiosios E. M. echoskopavimui VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje (forma Nr. 028-1/a), o nėščiajai šio siuntimo neįteikė. Tęsdama nusikalstamą veiką J. V., VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje realiai neatlikusi nėščiosios tyrimų echoskopu, žinomai netikrus duomenis apie neva atliktas echoskopavimo paslaugas užfiksavo E. M. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė asmens sveikatos istorijoje (Forma Nr. 025/a) ir šį dokumentą – asmens sveikatos istoriją suklastojo: į asmens sveikatos istoriją įklijavo minėtą žinomai netikrą siuntimą echoskopavimui ir žinomai netikrą išrašą iš medicininių dokumentų apie 2014-10-17, neva atlikto, tyrimo rezultatus. Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V. informaciją apie, neva atliktą, E. M. tyrimą echoskopu 2014-10-17 užfiksavo statistinėje formoje 025/a-LK - asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėje – ir pateikė šią kortelę VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistikos skyriui. Tokiu būdu J. V. pagamino netikrus dokumentus – siuntimą E. M. echoskopavimui; išrašą iš E. M. medicininių dokumentų; E. M. asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelę ir juos panaudojo E. M. asmens sveikatos istorijos ir VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė statistinių duomenų apie suteiktas paslaugas, apmokamas ligonių kasų lėšomis, suklastojimui. Dėl minėtų žinomai netikrų dokumentų panaudojimo VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninei už realiai nesuteiktas E. M. tyrimo echoskopu paslaugas Šiaulių teritorinė ligonių kasa nepagrįstai pervedė 14,06 Eur.

Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V., suklastojo I. Z. tikrus medicininius dokumentus ir išrašė jos vardu žinomai netikrus. Šiai veikai realizuoti J. V. 2014-10-27 išrašė (duomenys neskelbtini) komercinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ siuntimą nėščiosios I. Z. echoskopavimui VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje (forma Nr. 028-1/a), o nėščiajai šio siuntimo neįteikė. Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V. , VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje realiai neatlikusi nėščiosios tyrimo echoskopu, žinomai netikrus duomenis apie neva atliktas echoskopavimo paslaugas užfiksavo I. Z. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė asmens sveikatos istorijoje (Forma Nr. 025/a) ir šį dokumentą – asmens sveikatos istoriją suklastojo: į asmens sveikatos istoriją įklijavo minėtą žinomai netikrą siuntimą echoskopavimui ir žinomai netikrą išrašą iš medicininių dokumentų apie 2014-10-27, neva atlikto, tyrimo rezultatus. Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V. informaciją apie, neva atliktą, I. Z. tyrimą echoskopu 2014-10-27 užfiksavo statistinėje formoje 025/a-LK - asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėje – ir pateikė šią kortelę VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistikos skyriui. Tokiu būdu J. V. pagamino netikrus dokumentus – siuntimą I. Z. echoskopavimui; išrašą iš I. Z. medicininių dokumentų; I. Z. asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelę ir juos panaudojo I. Z. asmens sveikatos istorijos ir VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistinių duomenų apie suteiktas paslaugas, apmokamas ligonių kasų lėšomis, suklastojimui. Dėl minėtų žinomai netikrų dokumentų panaudojimo VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninei už realiai nesuteiktas I. Z. tyrimo echoskopu paslaugas Šiaulių teritorinė ligonių kasa nepagrįstai pervedė 14,06 Eur.

Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V., suklastojo G. R. tikrus medicininius dokumentus ir išrašė jos vardu žinomai netikrus. Šiai veikai realizuoti J. V. 2014-11-21 išrašė (duomenys neskelbtini) komercinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ siuntimą nėščiosios G. R. echoskopavimui VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje (forma Nr. 028-1/a), o nėščiajai šio siuntimo neįteikė. Tęsdama nusikalstamą veiką J. V., VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje realiai neatlikusi nėščiosios tyrimų echoskopu, žinomai netikrus duomenis apie neva atliktas echoskopavimo paslaugas užfiksavo G. R. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės asmens sveikatos istorijoje (Forma Nr. 025/a) ir šį dokumentą – asmens sveikatos istoriją suklastojo: į asmens sveikatos istoriją įklijavo minėtą žinomai netikrą siuntimą echoskopavimui ir žinomai netikrą išrašą iš medicininių dokumentų apie 2014-11-21, neva atlikto, tyrimo rezultatus. Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V. informaciją apie, neva atliktą, G. R. tyrimą echoskopu 2014-11-21 užfiksavo statistinėje formoje 025/a-LK - asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėje – ir pateikė šią kortelę VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistikos skyriui. Tokiu būdu J. V. pagamino netikrus dokumentus – siuntimą G. R. echoskopavimui; išrašą iš G. R. medicininių dokumentų; G. R. asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelę ir juos panaudojo G. R. asmens sveikatos istorijos ir VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė statistinių duomenų apie suteiktas paslaugas, apmokamas ligonių kasų lėšomis, suklastojimui. Dėl minėtų žinomai netikrų dokumentų panaudojimo VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninei už realiai nesuteiktas G. R. tyrimo echoskopu paslaugas Šiaulių teritorinė ligonių kasa nepagrįstai pervedė 14,06 Eur.

Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V., suklastojo E. V. tikrus medicininius dokumentus ir išrašė jos vardu žinomai netikrus. Šiai veikai realizuoti J. V. 2014-11-10 išrašė (duomenys neskelbtini) komercinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ siuntimą nėščiosios E. V. echoskopavimui VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje (forma Nr. 028-1/a), o nėščiajai šio siuntimo neįteikė. Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V., VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje realiai neatlikusi nėščiosios tyrimų echoskopu, žinomai netikrus duomenis apie neva atliktas echoskopavimo paslaugas užfiksavo E. V. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės asmens sveikatos istorijoje (Forma Nr. 025/a) ir šį dokumentą – asmens sveikatos istoriją suklastojo: į asmens sveikatos istoriją įklijavo minėtą žinomai netikrą siuntimą echoskopavimui ir žinomai netikrą išrašą iš medicininių dokumentų apie 2014-11-10, neva atliktų, tyrimų rezultatus. Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V. informaciją apie, neva atliktą, E. V. tyrimą echoskopu 2014-11-10 užfiksavo statistinėje formoje 025/a-LK - asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėje – ir pateikė šią kortelę VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistikos skyriui. Tokiu būdu J. V. pagamino netikrus dokumentus – siuntimą E. V. echoskopavimui; išrašą iš E. V. medicininių dokumentų; E. V. asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelę ir juos panaudojo E. V. asmens sveikatos istorijos ir VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistinių duomenų apie suteiktas paslaugas, apmokamas ligonių kasų lėšomis, suklastojimui. Dėl minėtų žinomai netikrų dokumentų panaudojimo VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninei už realiai nesuteiktas E. V. tyrimo echoskopu paslaugas Šiaulių teritorinė ligonių kasa nepagrįstai pervedė 14,06 Eur.

Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V., suklastojo R. M. tikrus medicininius dokumentus ir išrašė jos vardu žinomai netikrus. Šiai veikai realizuoti J. V. 2014-11-21 išrašė (duomenys neskelbtini) komercinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ siuntimą nėščiosios R. M. echoskopavimui VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje (forma Nr. 028-1/a), o nėščiajai šio siuntimo neįteikė. Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V., VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje realiai neatlikusi nėščiosios tyrimų echoskopu, žinomai netikrus duomenis apie neva atliktas echoskopavimo paslaugas užfiksavo R. M. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė asmens sveikatos istorijoje (Forma Nr. 025/a) ir šį dokumentą – asmens sveikatos istoriją suklastojo: į asmens sveikatos istoriją įklijavo minėtą žinomai netikrą siuntimą echoskopavimui ir žinomai netikrą išrašą iš medicininių dokumentų apie 2014-11-21, neva atlikto, tyrimo rezultatus. Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V. informaciją apie, neva atliktą, R. M. tyrimą echoskopu 2014-11-21 užfiksavo statistinėje formoje 025/a-LK - asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėje – ir pateikė šią kortelę VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistikos skyriui. Tokiu būdu J. V. pagamino netikrus dokumentus– siuntimą R. M. echoskopavimui; išrašą iš R. M. medicininių dokumentų; R. M. asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelę ir juos panaudojo R. M. asmens sveikatos istorijos ir VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistinių duomenų apie suteiktas paslaugas, apmokamas ligonių kasų lėšomis, suklastojimui. Dėl minėtų žinomai netikrų dokumentų panaudojimo VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninei už realiai nesuteiktas R. M. tyrimo echoskopu paslaugas Šiaulių teritorinė ligonių kasa nepagrįstai pervedė 14,06 Eur.

Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V., suklastojo V. G. tikrus medicininius dokumentus ir išrašė jos vardu žinomai netikrus. Šiai veikai realizuoti J. V. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje realiai neatlikusi nėščiosios tyrimų echoskopu, žinomai netikrus duomenis apie neva atliktas echoskopavimo paslaugas užfiksavo V. G. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės asmens sveikatos istorijoje (Forma Nr. 025/a) ir šį dokumentą – asmens sveikatos istoriją suklastojo: į asmens sveikatos istoriją įklijavo žinomai netikrą išrašą iš medicininių dokumentų apie 2014-11-10, neva atliktų, tyrimų rezultatus. Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V. informaciją apie, neva atliktą, V. G. tyrimą echoskopu 2014-11-10 užfiksavo statistinėje formoje 025/a-LK - asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėje – ir pateikė šią kortelę VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistikos skyriui. Tokiu būdu J. V. pagamino netikrus dokumentus – išrašą iš V. G. medicininių dokumentų ir V. G. asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelę ir juos panaudojo V. G. asmens sveikatos istorijos ir VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistinių duomenų apie suteiktas paslaugas, apmokamas ligonių kasų lėšomis, suklastojimui. Dėl minėtų žinomai netikrų dokumentų panaudojimo VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninei už realiai nesuteiktas V. G. tyrimo echoskopu paslaugas Šiaulių teritorinė ligonių kasa nepagrįstai pervedė 14,06 Eur.

Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V., suklastojo S. M. tikrus medicininius dokumentus ir išrašė jos vardu žinomai netikrus. Šiai veikai realizuoti J. V. 2014-11-14 ir 2014-12-12 išrašė (duomenys neskelbtini) komercinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ siuntimus nėščiosios S. M. echoskopavimui VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje (forma Nr. 028-1/a), o nėščiajai šių siuntimų neįteikė. Tęsdama nusikalstamą veiką J. V., VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje realiai neatlikusi nėščiosios tyrimų echoskopu, žinomai netikrus duomenis apie neva atliktas echoskopavimo paslaugas užfiksavo S. M. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė asmens sveikatos istorijoje (Forma Nr. 025/a) ir šį dokumentą – asmens sveikatos istoriją suklastojo: į asmens sveikatos istoriją įklijavo 2 minėtus žinomai netikrus siuntimus echoskopavimui ir žinomai netikrus išrašus iš medicininių dokumentų apie 2014-11-14 ir 2014-12-12, neva atliktų, tyrimų rezultatus. Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V. informaciją apie, neva atliktus, S. M. tyrimus echoskopu 2014-11-14, 2014-12-16 ir 2014-12-12 užfiksavo statistinėse formose 025/a-LK - asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėse – ir pateikė šias korteles VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistikos skyriui. Tokiu būdu J. V. pagamino netikrus dokumentus – 2 siuntimus S. M. echoskopavimui; 2 išrašus iš S. M. medicininių dokumentų; 3 S. M. asmens ambulatorinio gydymo apskaitos korteles ir juos panaudojo S. M. asmens sveikatos istorijos ir VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistinių duomenų apie suteiktas paslaugas, apmokamas ligonių kasų lėšomis, suklastojimui. Dėl minėtų žinomai netikrų dokumentų panaudojimo VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninei už realiai nesuteiktas S. M. tyrimų echoskopu paslaugas Šiaulių teritorinė ligonių kasa nepagrįstai pervedė 42,18 Eur.

Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V., pagamino netikrą D. Z. medicininį dokumentą. Šiai veikai realizuoti J. V. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje realiai neatlikusi nėščiosios tyrimų echoskopu informaciją apie, neva atliktą, tokį tyrimą 2014-12-22 užfiksavo statistinėje formoje 025/a-LK - asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėje – ir pateikė šią kortelę VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistikos skyriui. Tokiu būdu J. V. pagamino netikrą dokumentą – D. Z. asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelę ir jį panaudojo VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė statistinių duomenų apie suteiktas paslaugas, apmokamas ligonių kasų lėšomis, suklastojimui. Dėl minėto žinomai netikro dokumento panaudojimo VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninei už realiai nesuteiktas D. Z. tyrimo echoskopu paslaugas Šiaulių teritorinė ligonių kasa nepagrįstai pervedė 14,06 Eur.

Tęsdama nusikalstamą veiką, J. V., pagamino netikrą L. Š. medicininį dokumentą. Šiai veikai realizuoti J. V. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje realiai neatlikusi nėščiosios tyrimo echoskopu, informaciją apie, neva atliktą, tokį tyrimą 2014-12-16 užfiksavo statistinėje formoje 025/a-LK - asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėje – ir pateikė šią kortelę VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistikos skyriui. Tokiu būdu J. V. pagamino netikrą dokumentą – L. Š. asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelę ir jį panaudojo VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė statistinių duomenų apie suteiktas paslaugas, apmokamas ligonių kasų lėšomis, suklastojimui. Dėl minėto žinomai netikro dokumento panaudojimo VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninei už realiai nesuteiktas L. Š. tyrimo echoskopu paslaugas Šiaulių teritorinė ligonių kasa nepagrįstai pervedė 14,06 Eur.

Dėl šios nusikalstamos veikos padarymo J. V. kalta prisipažino ir parodė, kad visas šitas, dokumentų klastojimas, buvo vien dėl to, kad (duomenys neskelbtini) įstaiga „(duomenys neskelbtini)“ gali teikti tik pirminės grandies akušerijos-ginekologijos paslaugas, antrinės grandies šių paslaugų „(duomenys neskelbtini)“ klinika neturi. „(duomenys neskelbtini)“ klinika turi echoskopijos paslaugas, kas sako jog galima atlikti tas paslaugas „(duomenys neskelbtini)“, jas atlieka tik gydytojas echoskopuotojas, ji licenzijos echoskopuotojo paslaugoms teikti neturi, (duomenys neskelbtini) ligoninėje, kuri sudariusi antrinių paslaugų teikimo sutartį, ji kaip gydytojas-akušeris turi teisę atlikti echoskopijas pagal akušerio-ginekologo pareigybę. Visas moteris, kad jų nevarinėti į ligoninę, nes ligoninėje dirbo ne tomis pačiomis valandomis, echoskopavo klinikoje „(duomenys neskelbtini)“. Buvo tos pačios rankos, tos pačios akys, tie patys žmogiškieji resursai, kad nesudaryti nepatogumų moterims, kurios iš toli važiuoja, turi eiti į darbą. Ligoninėse yra panaikinti sveikų ir sergančių vaikų poskyriai, maišosi visos infekcijos, gripai, nėščiosios moterys būna su visokiomis ligomis sergančiais asmenimis, todėl ji padarydavo echoskopijas „(duomenys neskelbtini)“. Negalėjo tokių echoskopijų forminti „(duomenys neskelbtini)“, nes antrinių paslaugų „(duomenys neskelbtini)“ klinika neturi. Tas klastojimas tinka dėl visų moterų ir tuo pačiu I. Z. atveju. Taip elgėsi norėdama nėščioms moterims padėti.

Nebuvo taip, kad buvo išrašyti siuntimai ir nebuvo iš viso moterys echoskopuotos, visos buvo echoskopuotos klinikoje „(duomenys neskelbtini)“, visos praktiškai dar daugiau nei du kartus, kiek reikėjo, tiek ir buvo echoskopuojamos. Ligoninės išrašus ji visą laiką nešiodavosi su savimi ir kai reikėdavo, juos užpildydavo. Įrašai siuntimuose buvo teisingi, tik blankas buvo (duomenys neskelbtini) ligoninės. Pinigai už echoskopijas ėjo ligoninei, nes ten buvo užfiksuotos antrinės paslaugos. Duomenis pateikdavo ligoninei, kurioje yra pildomos statistinės formos, lyg tai paslaugos atliktos ligoninėje.

Liudytoja E. B. parodė, kad forma 25 yra užpildoma registratūroje pasiimant kortelę, ta forma 25 užvedama, su ta kortele pacientas eina pas gydytoją, gydytojas deda spaudą, užpildo tą kortelę ir tada ji pakliūva pas ją. Tada ji suveda gautus duomenis. Pacientas neprivalo pasirašyti kortelėje, kad gauna tą formą. Nežino ar galėjo pats gydytojas pasiprašyt kortelės registratūroje. Toje kortelėje turi būti užpildytas asmens kodas, toliau turi būti užpildyta eilutė kiek kartų pacientas buvo, užpildyta paslauga ar konsultacija, liga, ligos kodas, ar baigtis ir gale turi būti gydytojo spaudas ir parašas. Tą kortelę nesvarbu kas pateikia, pacientas negali pateikti, gali atnešti sesutė, taip pat gali būt nunešama į registratūrą. Statistikos skyrius neprivalo tikrinti įrašų ar jis atitinka su įrašais asmens sveikatos istorijoje.

Liudytoja Z. S. parodė, kad 2013 metais ji buvo ligoninės vyr. ekonomistė. 25 forma yra suvedama į sistemą ir sistema pati suformuoja ataskaitą, kurią ji pateikia ligonių kasoms. Pagal tai kiek suteikta paslaugų, jei neviršija mėnesio sumos sumokama visa suma, o jei viršijama - būdavo ir ne visa apmokama. Forma 25 yra dokumentas. Ši forma užvedama yra registratūroje, pacientas ją nešasi kartu su ambulatorine asmens kortele pas gydytoją, atliekama paslauga, atžymima, gydytojas užrašo ligos kodą, pažymi ar tai konsultacija, ar mokama paslauga, ar apsilankymas, ir tada patvirtina gydytojas parašu ir antspaudu, po to forma yra nešama į statistikos skyrių, skyrius įveda į sistemą, sistema suformuoja ataskaitą, kurią ji pateikia ligonių kasoms. Gydytojas pasirašo formą, uždeda savo spaudą ir jis atsako už jos teisingumą, jokių patikrinimų nėra, galima tik patikrinti tuo metu kai teikiama paslauga. Už korteles atsako gydytojas, nes jis deda parašą, už tolimesnį jų saugojimą neatsako gydytojas, yra archyvas.

Liudytoja D. B. parodė, kad pas juos į registratūrą ateina pacientas turėdamas siuntimą, užvedama forma ir duodama pacientui, pacientas eina į gydytojo kabinetą. Be paciento ta forma gali būti išrašoma tokiu atveju, jei pavyzdžiui ateina žmogus lūžusia koja, jam sunku judėti, jis pasodinamas prie gydytojo kabineto, ateina artimas jo žmogus ir užvedama forma. Norint gauti statistinę kortelę, reikia turėti siuntimą, jiems pagrinde svarbus siuntimas. Jei ateina gydytojas su siuntimu, ar gali būti išrašyta forma, ji nežino, nes registratūroje nedirba. Jai priklauso konsultacinė poliklinika, ji nemato, ar ateina gydytojas, ar ne gydytojas. Nėra griežtos tvarkos, kad tik pacientui duodama forma. Siuntimas klijuojamas į kortelę, būna ant siuntimo spaudas ir parašas kas išdavė siuntimą.

Liudytoja L. M. parodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) ligoninės vyr. buhalterė. Kiekvienas ligoninės padalinys dirba savo darbą. Visi duomenys ateina į statistikos skyrių, yra formuojamos lentelės ir atsiskaitoma su ligonių kasomis. Ji gauna informaciją kiek ir kokių procedūrų atlikta ir tą informaciją pareikia ligonių kasoms, išrašo sąskaitas faktūras pagal pateiktas statistikos formas. Ji nežino, kuris ligonis atėjo pas gydytoją, kuris užsiregistravo, tai ne jos kompetencija. Gydytojas įtraukia atėjusį pacientą į apskaitą, ji gydytojų nekontroliuoja.

Liudytojas A. M. parodė, kad jis yra VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės direktorius. Gydytoja J. V. ginekologe dirbo (duomenys neskelbtini) ligoninėje ir klinikoje „(duomenys neskelbtini)“. Jų ligoninė iš ligonių kasų gavo pranešimą, kad ligoninei yra sumokėta nedidelė suma už atliktus tyrimus, kurių ligoninėje nebuvo atlikta, bet buvo pateikti dokumentai ligoninės vardu, jie tuos pinigus grąžino Šiaulių teritorinei ligonių kasai.

Ligoninėje yra vedama statistiką, yra pateikiami duomenys apie atliktus tyrimus, tie duomenys perduodami ligonių kasoms, ligonių kasos perveda pinigus. Duomenys yra perduodami Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, teritorinių ligonių kasų nustatyta tvarka užpildomi dokumentai ir pristatomi. Ligoninės administracija prašo gydytojų, kad duomenys būtų užpildyti teisingai.

11 metai jis vadovauja (duomenys neskelbtini) ligoninei. Gydytojų ginekologų skaičius įstaigoje keitėsi mažėjimo linkme ir iki nulinio, šiandien į ligoninę atvyksta gydytojas ginekologas iš (duomenys neskelbtini) ligoninės. Kadangi buvo 2005 metais reforma ir buvo panaikintas akušerijos-ginekologijos ir gimdymo skyriai ir šios paslaugos ligoninė praktiškai šiuo metu tiek ir teturi. Kad tas skyrius buvo panaikintas, tai valstybės apsisprendimas, Sveikatos apsaugos ministerijos pirmo ir antro reformų etapo reikalavimas, optimizavimas akušerinių skyrių ir buvo panaikinta 13 ligoninių. Buvo normatyvas 300 gimdymų, dabar taip pat laukia kokių 10 ligoninių akušerinių-gimdymo skyrių uždarymas dėl normatyvo - 300 gimdymų per metus neįvykdymo. To skyriaus uždarymui turėjo įtakos mažėjantis pacientų skaičius.

Gydytojo darbo krūvio kontrolę ligoninė galėtų vykdyti, bet pacientų paimti specialiai iš kažkur gydytojams negali. Ginekologo specialisto buvimas ligoninėje yra būtinas, kad funkcionuotų pilvo chirurgijos paslauga. Ligoninei yra nuostolingi ir kiti specialistai, bet ligoninė juos laiko dėl dviejų dalykų – dėl tų žmonių, kuriems ta paslauga yra reikalinga, ir kita, kad turi būti grupė žmonių-specialistų. Reikalingi tyrimai, bet ligoninei jie nuostolingi, tada ligoninė sudaro su kitomis gydymo įstaigų laboratorijomis sutartis, kurios atlieka tyrimus, kurių (duomenys neskelbtini) ligoninėje per metus būtų 1-2, ir išlaikyti specialistą, kuris gali tą tyrimą atlikti, būtų visiškas nuostolis.

Ligoninės vadovybei nebuvo žinoma apie gydytojos J. V. veiksmus. Ligoninė, kiek gydytojas pateikia duomenų, tiek ir apskaito, nėra galimybės suskaičiuoti kiek ateina pas gydytoją pacientų atlikti tyrimų. Registracija visa yra, žurnalai yra.

Paciento kelias iki echoskopijos yra toks, kad pacientas turi siuntimą, registruojasi ligoninės registratūroje ir jam pasakoma kada ateiti, yra ir ekstra dalykų.

Dėl ultragarsinio tyrimo knygutėse turėjo būti taip kaip turi būti, užregistruota, sutvarkyti dokumentai, parašytas atsakymas. Atsakymas yra popierine forma, A27 forma, bet gali būti ir ant bet ko parašyta, ligoninė turi savo specialią formą, rašo dublikatą.

To ką gydytojas pamatė echoskopuojant, dokumentuoti nebūtina, tai yra aprašymas, nes niekada echoskopuotojo konsultacija nėra galutinė. Pavyzdžiui gydytojas echoskopuotojas nustato inkstų akmenis ir jis nusiunčia urologui ar chirurgui, jei bus paguldytas į stacionarą, jam visada bus pakartota echoskopija. Echoskopas yra šešėlių mokslas, tu kažką matai, tu kažką įtari jei nematai normos, tada siunti ligonį pas specialistą.

Dokumentacijos pagal ultragarsinių tyrimų metodiką ligoninė neturi ir niekas jų nesinaudoja, nes tas vaizdo įrašas kainuoja ir, kaip prieš tai buvo pasakyta, jis neturi jokios išliekamosios vertės, nes tai žiūri vienas žmogus, tai nėra 100 procentinis dalykas. Ultragarsinė metodika nėra naudojama Lietuvoje, nuotraukas daryti atsisako žmonės, nes tai kainuoja, ji yra popieriukas ir niekam neuždeda jokio įsipareigojimo. Tai yra šešėliai ir absoliuto nėra, o kinta viskas labai greitai.

Yra gydytojos J. V. echoskopotuojos licencija, ligoninė turi licencijas nusiųsti į akreditavimo licencijavimo tarnybą ir į Šiaulių teritorinę ligonių kasą, ir į visas kasas, su kuriomis turi sudarę sutartis, kurių gyventojai gali papulti (duomenys neskelbtini) į ligoninę.

Ligoninėje nėra jokių fizinių priemonių nėščiųjų ar vaikų apsilankymui atriboti nuo bendro pacientų srauto, visi eina bendrai.

Liudytojos: L. L., L. S., G. S., L. J., K. B., J. V., V. V., S. M., I. Š., S. U., L. D., G. A., L. R., E. V., I. Z., R. B., D. P., R. A., E. M., A. Ž., D. V. parodė, kad jos yra buvusios gydytojos J. V. pacientės klinikoje „(duomenys neskelbtini)“. Gydytoja joms atliko visus reikiamus tyrimus, suteikė reikiamas konsultacijas, echoskopavo, išrašė siuntimus pas reikiamus specialistus. (duomenys neskelbtini) ligoninėje gydytojos J. V. siuntimu nesilankė, šioje ligoninėje echoskopu tyrimas joms nebuvo atliekamas. Joms buvo patogu, kad visi tyrimai buvo atlikti vienoje klinikoje tą pačią dieną.

Liudytojajos: V. G., V. R., O. L., R. T., L. B., D. G., V. N. parodė, kad jos yra buvusios gydytojos J. V. pacientės klinikoje „(duomenys neskelbtini)“. Gydytoja joms atliko visus reikiamus tyrimus, suteikė reikiamas konsultacijas, echoskopavo. (duomenys neskelbtini) ligoninėje gydytojos J. V. siuntimu nesilankė, šioje ligoninėje echoskopu tyrimas joms nebuvo atliekamas.

I. Z. prie apklausos pateiktos tyrimo ultragarsu nuotraukos duomenys - patvirtina tyrimo datą ir laiką – 2013-11-28 15.41.42. Nuotraukoje matomi šeimos klinikos „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitai. (T. 1, b. l. 103)

Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos 2017-02-24 raštas Nr. D/2-105-(1.25) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) komercinei firmai „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2003-03-12 išduotą licenciją Nr. 2526 buvo suteikta teisė teikti echoskopijos paslaugas. 2011 m. atliekant licencijuojamų asmens sveikatos priežiūros sąlygų laikymosi priežiūrą (dokumentų vertinimą) firma „(duomenys neskelbtini)“ pateikė duomenis apie medicinos prietaisą ir personalą, kuriame nurodyta, kad echoskopijos paslaugas teiks gydytojai R. M. ir R. M.. (T. 1, b. l. 161-162)

Šiaulių TLK 2017-02 raštas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) firma „(duomenys neskelbtini)“ galėjo teikti echoskopuotojo paslaugas, apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. (T. 4, b. l. 15)

VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė echoskopo apžiūros duomenys patvirtina, kad prietaiso atmintyje nerasta duomenų apie jokius 2014-01-30 ar 2014-01-31 atliktus tyrimus. (T. 5, b. l. 110-114)

Nukentėjusiosios I. Z. Protokole - pareiškime nurodoma, kad gydytoja J. V. klastojo įrašus jos (klinikos „(duomenys neskelbtini)“) ambulatorinėje kortelėje – taisė duomenis apie vaisiaus padėtį, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie 2014-01-31 ir 2014-04-14 ultragarso tyrimus (duomenys neskelbtini) ligoninėje, kurioje ji nėštumo metu nesilankė. (T. 1, b. l. 8-9)

I. Z. tyrimui pateikto Šiaulių TLK 2016-03-08 rašte Nr. S-1515 užfiksuota, kad 2014-01-31 ir 2014-04-14 I. Z. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje suteiktos echoskopuotojo paslaugos. (T. 1, b. l. 131-136)

Apžiūrėjus (duomenys neskelbtini) komercinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ I. Z. asmens sveikatos istoriją, nustatyta, kad į šią sveikatos įstoriją įklijuotas VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės išrašas iš medicininių dokumentų apie 2014-01-31 minėtoje ligoninėje I. Z. atliktą tyrimą. ((duomenys neskelbtini) komercinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ I. Z. asmens sveikatos istorijos „Nėštumo eigos įrašai“ (forma Nr. 025-111/a) originalas. (T. 1, b. l. 137-144)

Iš (duomenys neskelbtini) komercinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ 2016-10-13 rašto Nr. 324 matyti, kad tyrimui pateikti duomenys apie 2013-2014 metais gydytojos J. V. konsultuotas nėščiąsias - pateikti 72 pacienčių asmens duomenys. (T. 2, b. l. 37-38)

Iš Šiaulių TLK 2016-12 rašto matyti, kad tyrimui pateikti duomenys  apie 2013-2014 m. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje gydytojos J. V. atliktas tyrimų echoskopu paslaugas nėščiosioms. (T. 2, b. l. 46-49)

Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės medicininių dokumentų - pacienčių asmens sveikatos istorijų (forma 025/a) ir šių dokumentų apžiūrų duomenų matyti - sveikatos istorijose aptikti įklijuoti firmos „(duomenys neskelbtini)“ siuntimai echoskopavimui, išrašai iš medicininių dokumentų. (T. 2,  b. l. 53-81)

Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės 2017-03-30 rašto Nr. V3-202 matyti, kad gydytoja akušerė ginekologė J. V. nuo 2011-12-05 iki 2016-07-15 dirbo (duomenys neskelbtini) ligoninės konsultacinėje poliklinikoje 0,25 etato krūviu pagal kiekvieną mėnesį sudarytą grafiką. Darbo krūvio nevykdymo atvejų nebuvo užfiksuota. (T. 4, b. l. 94)

Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės 2017-04-27 rašto Nr. V3-243 ir VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės vyriausiojo gydytojo ir direktoriaus įsakymų (2001m. kovo 31 d. Nr. 21; 2011 m. birželio 20 d. Nr.P-367; 2011 m. gruodžio 5 d. Nr. P-1018) matyti, kad gydytojai J. V., dirbusiai ligoninės konsultacinėje poliklinikoje 0,25 etato krūviu prie nustatyto 2314 Lt atlyginimo buvo mokama 1 Lt 10 ct priemoka už kiekvieną suteiktą paslaugą. 2013 m. priedų iš viso išmokėta 243,70 Lt; 2014 m. - 217,10 Lt. Gydytojai akušerei ginekologei J. V., kaip konsultacinės poliklinikos gydytojai buvo nustatytas darbo krūvis - priimti 17 pacientų per darbo pamainą. (T. 4, b. l. 100; 127-129, 131)

Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės 2016-07-14 rašto Nr. V3-308 matyti, kad ligoninėje išankstinė registracija tyrimui echoskopu nevykdoma. Tyrimui pacientą nukreipia gydantis gydytojas. Duomenys apie registraciją nėra saugomi. Duomenys apie atliktą tyrimą saugomi asmens sveikatos istorijoje. (T. 4, b. l. 198)

Visų šių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamoji J. V., laikotarpiu nuo 2013 m. pradžios iki 2014 m. gruodžio 31 d., (duomenys neskelbtini), siekdama dirbtinai pagerinti statistinius duomenis apie jos pacientams VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje suteiktų medicininių paslaugų skaičių, pasinaudodama situacija, kad tuo pat metu dirbo gydytoja akušere ginekologe ir (duomenys neskelbtini) komercinėje firmoje „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje, realiai teikdama nėštumo priežiūros paslaugas nėščiosioms (duomenys neskelbtini) komercinėje firmoje „(duomenys neskelbtini)“, tyčia suklastojo tikrus medicininius dokumentus-pacienčių asmens sveikatos istorijas, pagamino netikrus dokumentus- (duomenys neskelbtini) komercinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ siuntimus pacienčių echoskopavimui VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje, VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės išrašus apie pacientėms atliktus tyrimus echoskopu ir juos panaudojo užfiksuodama statistinėse formose-asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėse bei pateikė šias korteles VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistikos skyriui statistinių duomenų apie suteiktas paslaugas, apmokamas ligonių kasų lėšomis, suklastojimui. Ši Kaltinamosios J. V. veika yra tęstinė ir atitinka BK 300 straipsnio 1 dalies sudėtį.

Nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jei jis padarė tęstinę nusialkstamą veiką. Tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš kelių tapačių ar vienarūšių veiksmų, kiekvienas iš kurių atskirai paėmus paprastai atitinka vieno ir to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius ir leidžia veiką kvalifikuoti kaip atskirą nusikaltimą, bet visi veiksmai apjungti vieningu sumanymu (vieninga tyčia).

Pagamindama netikrus dokumentus ir juos panaudodama bei klastodama tikrus dokumentus J. V. vieninga tyčia siekė dirbtinai pagerinti statistinius duomenis apie jos pacientams VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje suteiktų paslaugų skaičių. Kad šio tikslo buvo siekiama, parvirtina ir VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės pateikti raštai apie tai, kad direktoriaus įsakymu prie nustatyto atlyginimo J. V. buvo mokama 1 Lt 10 ct priemoka už kiekvieną suteiktą paslaugą, bei nustatytas darbo krūvis-priimti 17 pacientų per darbo pamainą. Darbo krūvio nevykdymo atvejų nebuvo užfiksuota. (T. 4, b. l. 94; 100; 127-129, 131)

Nors pati J. V. nurodė, kad dokumentus klastojo siekdama padėti nėščioms  moterims, kad joms nereikėtų vaikščioti po dvi gydymo įstaigas atlikti tyrimų, kuriuos pati būtų atlikusi ir VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje, tačiau pačių pacienčių apie dokumentų klastojimą neinformavo, jų sutikimo tokiam savo elgesiui neprašė, vadinasi suprato, jog, siekdama teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, neteisėtai pagamino netikrus dokumentus, suklastojo tikrus dokumentus ir žinomai netikrus ir suklastotus dokumentus panaudojo, ir norėjo taip veikti.

J. V. buvo kaltinama ir tuo, kad profesinės veiklos pagrindu teikdama viešąsias paslaugas ir būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, dėl neatsargumo neatliko ir netinkamai atliko savo pareigas, dėl to fiziniai asmenys patyrė didelės žalos:

Laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 28 d iki 2014 m. birželio 16 d. (duomenys neskelbtini) komercinėje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ J. V., dirbdama šios įmonės gydytoja ginekologe ir teikdama privalomas sveikatos priežiūros paslaugas nėščiajai I. Z., dėl nusikalstamo nerūpestingumo neatliko nėščiosios vaisiaus chromosominių ligų rizikos veiksnių vertinimo, neinformavo pacientės I. Z. apie galimą apsigimimo riziką, laiku nenustatė nėščiosios I. Z. vaisiaus chromosominės ligos – Dauno sindromo ir nepasiuntė nėščiosios genetiko konsultacijai. 2014 m. sausio 30-31 d. I. Z. ultragarsinio tyrimo metu, nustačiusi jos vaisiui pirmaujančią placentą J. V. tolesnio nėščiosios vaisiaus padėties stebėjimo laikotarpiu nuo 2014-04-16 iki 2014-05-12 neatliko, vaisiaus sėdyninę pirmeigą pastebėjo tik 2014-06-02, o ir pastebėjusi nepasiuntė I. Z. į II B lygio sveikatos priežiūros paslaugas teikiančią įstaigą akušerio ginekologo konsultacijai. Netinkamai teikdama sveikatos priežiūros paslaugas nėščiajai I. Z. J. V. pažeidė esmines šios pacientės teises, numatytas Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme - 3 str. 1 d. numatytą teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas; 5 str. 1 d. numatytą teisę gauti informaciją apie sveikatos priežiūros įstaigose teikiamas paslaugas, jų kainas ir galimybes jomis pasinaudoti. Be to nefiksuodama I. Z. medicininiuose dokumentuose duomenų apie nėščiosios konsultavimą dėl genetinių tyrimų ir išorinio vaisiaus apgręžimo galimybių J. V. neatliko pareigų, privalomų pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 str., nes esant galimybei rinktis konkrečioje sveikatos priežiūros įstaigoje taikomus diagnostikos ir gydymo metodus, pacientas turi būti apie tai informuojamas ir jo pasirinkimas patvirtinamas paciento parašu. Neinformuodama gimdymo metu vyresnės nei 35 metų amžiaus nėščiosios I. Z. apie genetinių vaisiaus tyrimų galimybes J. V. taip pat pažeidė Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-522 patvirtinto „Žmogaus genetikos paslaugų, apmokamų iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, sąrašo (...)“ 2.1.21  punkto bei tuo pačiu įsakymu patvirtinto „Siuntimo dėl paveldimų ligų ir įgimtų anomalijų (su visišku laboratoriniu ištyrimu) bei vaisiaus diagnostinių ligų rizikos biocheminių žymenų nustatymo pirmąjį nėštumo trimestrą tvarkos aprašo“ 2 p. nuostatą, įpareigojančias gydytoją ginekologą, nustačius, kad yra indikacijų konsultuoti dėl paveldimų ligų ir įgimtų anomalijų su visišku laboratoriniu ištyrimu) bei teikti vaisiaus chromosominių ligų rizikos biocheminių žymenų nustatymo pirmąjį nėštumo trimestrą paslaugą, informuoti apie tai pacientą ar jo šeimos narį ir paaiškinti apie galimybę gauti šias paslaugas, apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Neinformuodama I. Z. apie genetinių tyrimų galimybes J. V. taip pat pažeidė (duomenys neskelbtini) komercinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ šeimos klinikos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų 2007-05-25 šios klinikos vadovo įsakymu, 2.1.1 punktą, nustatantį paciento teisę gauti pilną informaciją apie sveikatos priežiūros paslaugas ir galimybes jomis pasinaudoti; apie taikomus diagnostikos ir gydymo metodus, jų galimybes ir pasekmes. 35-37 pacientės I. Z. nėštumo savaitę nustačiusi vaisiaus sėdmenų pirmeigą ir nepasiūliusi išorinio vaisiaus apgręžimo; neįvertinusi naujagimių B grupės streptokoko (BGS) infekcijos rizikos veiksnių; 2014-05-12, suėjus pacientės I. Z. 32 nėštumo savaitei, nepaskyrusi pacientės kartotinių tyrimų dėl sifilio ir ŽIV, J. V. taip pat pažeidė Sveikatos apsaugos ministro 2013 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. V-900 patvirtinto „Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos aprašo“ 1 priedo 3 eilutės skilties „Privalomieji tyrimai“ 2.2 ir 2.3 punktų bei skilties „Veiksmai“ 1 ir 2 punktų reikalavimus. Dėl J. V. netinkamo pareigų atlikimo I. Z. ir jos sutuoktinis E. Z. patyrė didelės žalos, kadangi nėščioji laiku negavo informacijos apie realią nėštumo situaciją, vaisiaus apsigimimus ir sėdyninę pirmeigą, prarado galimybę laiku apsispręsti dėl nėštumo nutraukimo, po to ir galimybę pagimdyti vaisių be chirurginio įsikišimo.

Tokiais veiksmais J. V. buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 229 straipsnyje.

Be to, J. V. buvo kaltinama ir tuo, kad suklastojo dokumentus ir disponavo suklastotais dokumentais.

Tai yra, J. V. buvo kaltinama ir tuo, kad laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 28 d iki 2014 m. birželio 16 d., (duomenys neskelbtini) komercinėje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, dirbdama šios įmonės gydytoja ginekologe ir teikdama privalomas sveikatos priežiūros paslaugas nėščiajai I. Z. suklastojo I. Z. tikrus medicininius dokumentus – (duomenys neskelbtini) komercinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ I. Z. asmens sveikatos istorijoje „Nėštumo eigos įrašai“ (forma Nr. 025-111/a) neužfiksavo duomenų apie 2013-11-28 nėščiosios apsilankymą ir atliktą nėščiosios tyrimą echoskopu o šios sveikatos istorijos skyriuje „Nėštumo priežiūros planas“ nėštumo įskaitos pradžios datą nurodė ne 2013-11-28, o 2014-01-02, tokiu būdu iškreipdama medicininius duomenis apie nėščiosios įskaitos trukmę. Laikotarpiu nuo 2014-04-16 iki 2014-05-12 nėščiosios I. Z. vaisiaus padėties gimdoje stebėjimo neatlikusi, J. V. skirtinguose I. Z. medicininiuose dokumentuose nurodė skirtingus duomenis apie vaisiaus padėtį - I. Z. asmens sveikatos istorijoje „Nėštumo eigos įrašai“ (forma Nr. 025-111/a) 2014-04-16 ir 2014-05-12 įrašais užfiksavo vaisiaus išilginę galvos padėtį, tuo tarpu I. Z. „Nėščiosios, gimdyvės ir naujagimio kortelėje (forma Nr. 113/a)“ 2014-04-14 ir 2014-05-12 įrašais užfiksavo vaisiaus išilginę sėdynės padėtį. Nefiksuodama medicininiuose I. Z. dokumentuose duomenų apie suteiktas paslaugas, skirtinguose I. Z. medicininiuose dokumentuose fiksuodama skirtingus duomenis apie tuos pačius įvykius – vaisiaus padėtį gimdoje - J. V. suklastojo tikrus medicininius dokumentus - (duomenys neskelbtini) komercinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ I. Z. asmens sveikatos istoriją „Nėštumo eigos įrašai“ (forma Nr. 025-111/a) ir (duomenys neskelbtini) komercinės firmos „(duomenys neskelbtini)“„Nėščiosios, gimdyvės ir naujagimio kortelę (forma Nr. 113/a)“.

Tokiais veiksmais J. V. buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Dėl šių nusikalstamų veikų padarymo J. V. kalta neprisipažino ir parodė, kad nėščioji I. L., vėliau tapusi Z., su trečiu nėštumu kreipėsi 2013 m. lapkričio 28 d. Atėjusi pasakė, kad savo mėnesinių datos nežino, išreiškė abejonę dėl nėštumo, nes jautė tam tikrus požymius, būdingus nėštumui. Ji buvo apžiūrėta ir nustačius 9 savaičių nėštumą, buvo echoskopuojama. Echoskopuojant moteris išreiškė abejonę dėl gimdymo, apskritai dėl nėštumo nešiojimo, kadangi nėštumo neplanavo. Išreiškė nuogąstavimus dėl savo amžiaus, kadangi 36 metų, gal jau yra per vėlu gimdyti. Kadangi I. Z. buvo nešiojusi antrą nėštumą, vaikeliui buvo 2 metai, tas nėštumas nesenas, jos aptarė, viską apkalbėjo, kad amžius nėra toks didelis, kad yra ir vėliau gimdančių moterų, rizika nėštumui gali būti tiktai dėl Dauno sindromo, dėl visokių genetinių ligų. Buvo pasakyta I. Z., kad yra atliekami tyrimai ir jei nėščioji norės, ji galės gauti siuntimą, nes tai nėra jokia problema. Buvo apkalbėta, kad abu vaikeliai sveiki, kadangi tuo metu, prieš 4 metus patekti pas genetiką konsultacijai į Kauną ar Vilnių buvo be galo sunku, reikėjo registruotis maždaug 5 savaičių nėštume. Informavo I. Z. dėl apsigimimo rizikos, jos pirmojo apsilankymo metu aptarė gyvenimo sąlygas, mitybos sąlygas, nes būna, kad kitos moterys dirba kenksmingomis sąlygomis ar sunkų darbą, tada išduoda pažymą, kad darbe kitur pervestų, jos aptarė apie rizikas, kad praktiškai visos moterys, kurios buvo apklaustos, joms, net ne vyresnėms kaip 35 metų, buvo pasakyta apie genetinius tyrimus, duodavo net genetikų telefonus, kiekvienas žmogus turi būti sąmoningas ir atsakingas už savo sveikatą, jei paprašydavo, duodavau telefono numerį, pasakydavo kur rasti. Visą laiką buvo paklausiama absoliučiai visų, jau kaip dogma yra - yra paklausiama, kadangi atlikus genetinį tyrimą gali būti atsakymas teigiamas-neigiamas arba teigiamas-teigiamas, iš kraujo gaunamas teigiamas atsakymas, reiškia yra tikimybė, kad kūdikis gims su Dauno sindromu, bet yra ir tokių atvejų, kad gavus teigiamą atsakymą vaikas gimsta visiškai sveikas, lygiai taip pat kaip gavus neigiamą atsakymą, kad nėra jokių Dauno sindromui arba kitam apsigimimui būdingų pakitimų kraujyje ar echoskopuojant, o gimsta vaikas su kažkokiu sindromu genetiškai paveldimu. Joms visoms yra pasakyta, kad tai neprivaloma, kad jų teisė, ką jos darys sužinojusios, kad yra teigiamas atsakymas, reikia pradėti galvoti, jei gavusi teigiamą atsakymą moteris nusprendžia nešioti nėštumą, tai gali iššaukti komplikacijas, nes ji patiria pastoviai stresą, gali patirti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, kraujavimų visokių, gal geriau nežinoti, nes yra ne viena moteris, ji nešioja nėštumą nesvarbu koks vaisius, ji nešioja, nes nenori žudyti, nes nuo 9 nėštumo savaitės jau yra gyvybė. Kita sako, kad daktare, aš nešiosiu ir nieko nedarysiu, visoms yra papasakota apie tuos tyrimo atsakymus, kad nėra šimtaprocentinės diagnostikos. Ši moteris neišskirtinė, juolab, kad pati išreiškė nuogąstavimus, nes jai jau 35 metai, nuogąstavimus dėl Dauno sindromo ir kitų apsigimimų. Jos ir I. Z. pokalbį girdėjo ir kartu dirbanti akušerė V. Č..

Viską aptarus, I. Z. prašė leisti pagalvoti ar toliau tęs nėštumą, jai buvo paaiškinta iki kada galima nėštumą nutraukti, buvo atlikti pirmieji tyrimai jeigu sugalvos nėštumą nešioti ir buvo laukiama nėščiosios dėl jos apsisprendimo. Nėščioji atvyko 2014-01-02, tuo metu nebuvo daroma echoskopija, nes nėštumo dydis buvo patvirtintas, vaisiaus dydis buvo išmatuotas pirmo apsilankymo metu, tiesiog buvo paskaičiuotas nėštumo dydis. Kaip kaltinime parašyta, kad buvo suklastotas nėštumo dydis, tai yra netiesa, todėl, kad buvo paskaičiuota, pagal mėnesines nebuvo įmanoma paskaičiuoti nėštumo dydžio, nes nėštumo dydis nustatomas pagal paskutinių mėnesinių datą, pagal echoskopinį tyrimą, pagal pastojimo datą ir išvedamas bendras vidurkis ir nustatomas nėštumo dydis. Kadangi dviejų rodiklių nėščioji nežinojo, o buvo tik echoskopinis tyrimas, kuris patvirtino 9 savaičių nėštumą, tai sausio 2 d. ir buvo 14 savaičių. Buvo užvesta nėščiosios kortelė, surinkta nėštumo anamnezė, buvo nustatytas galimai 30 savaičių dekretinių laikas ir nėščiajai paskirtas sekantis apsilankymas. Sekančio apsilankymo metu buvo atliktas echoskopinis tyrimas, kuris jau buvo privalomas pagal nėščiosios sekimo planą, kadangi nėščioji buvo maždaug 18 savaičių nėščia. Tuo metu diagnozavus placentos pirmeigą, siųsti į 2 B lygio ligoninę nereikia todėl, kad maždaug nuo 16 nėštumo savaitės pradeda placenta migruoti, ir dažniausiai iki nėštumo galo placenta atsistoja į savo vietą, t. y., gimdoje į tokią vietą, kad gimti kūdikiui netrukdo. Dėl placentos pirmeigos visada yra atliekama Cezario pjūvio operacija ir atliekant antrą echoskopinį tyrimą, kuris yra atliekamas 30 nėštumo savaitę ir radus placentos pirmeigą, nėščioji tada yra siunčiama į aukštesnio lygio ligoninę tam, kad maždaug nustatyti kada ligonė galėtų būti hospitalizuota, kaip turėtų būti toliau sekama, ar aukštesnio lygio ligoninėje, ar gali sekti daktaras, kuris prižiūri nėštumą. Antrojo echoskopinio tyrimo metu placenta jau buvo pakilusi ir tikrai nėštumo eigai netrukdė ir numatomam gimdymui taipogi netrukdė.

Visa situacija, kur dėl vaisiaus padėties, kad buvo taisyti kortelėse įrašai, iš tikrųjų vaisiaus padėtis per nėštumą keičiasi daug kartų, nėščiosios konsultacijai dėl pirmeigos mes į aukštesnio lygio ligoninę siunčiame 37 nėštumo savaitę, nes po 30 savaitės dažniausiai nusistovi vaisiaus padėtis, nors darbo praktikoje ne vienas atvejis buvo kai nėščioji siunčiama planinei Cezario pjūvio operacijai dėl sėdyninės pirmeigos ir prieš pat operaciją nebėra tos sėdyninės pirmeigos, galvutė yra pirmaujanti ir moteris sėkmingai pagimdo pati.

Vaisiaus pirmeigą yra nustatinėjama kiekvieno apsilankymo metu apčiuopos būdu po 22 savaitės, po 20 savaitės, kada jau galima vaisių apčiuopti ir rankomis apčiuopus ir sukėlus kažkokią abejonę, kad gali būti ne galvutė pirmaujanti, kas ir buvo šiuo atveju akušerei išreiškus abejonę, kad gal būt ne galvutė pirmauja, birželio 2 d. buvo atliktas papildomas echoskopinis tyrimas ir tikrai patvirtinus sėdyninę pirmeigą, tai buvo pataisyta 113 sekimo formoje, todėl kad šitą formą nėščioji turi visą laiką su savimi, o echoskopijos kabinetas yra antrame aukšte, ten nėra nešama visa dokumentacija, susijusi su nėščiosios sveikata iš apžiūros kabineto. Kadangi šitą mažąją kortelę nėščioji turėjo su savimi, ten, kada aš radau, kad yra sėdynė pirmaujanti, perbraukiau "galvutė" ir parašiau "sėdynė", tai yra normalus darbo procesas, tai nėra joks klastojimas, tai nėra joks netikrų duomenų paskelbimas todėl, kad kai buvo konstatuota ir buvo pataisyta. Kodėl nebuvo didžiojoje kortelėje pataisyta, negaliu atsakyti, tie patys žmogiškieji faktoriai, gal grįžus į kabinetą buvo kitas pacientas, buvo uždavinėjami kiti klausimai, nematau jokio klastojimo, apžiūros kabinete galvojome, kad pirmauja galvutė ir parašiau, kad „galvutė“, o patikslinus buvo pataisyta.

Kai 37 savaitę buvo nustatyta sėdynės pirmeiga, mano, kad su I. Z. kalbėjo apie Cezario pjūvio galimą atlikimą. Praėjus ketveriems metams šių aplinkybių neprisimena. Bet esant sėdynės pirmeigai taip pat galima gimdyti, tai mano, kad apie vaisiaus apgręžimą buvo kalbama.

Dėl ŽIV, sifilio, betohemolyzinio streptokoko, apskritai nesuprantu kuo tie tyrimai susiję su Dauno sindromu ir kokią tai įtaką turėjo šito sindromo atsiradimui, kad jie nebuvo atlikti, tai aš tiesiog įvertinu tai, kad 30 savaitę kada yra duodami visi pakartotiniai tyrimai, šiuo metu aš negaliu pasakyti ar tai buvo duota, ar nebuvo duota, nes tyrimus ne aš klijuoju, gal jie buvo pasiklydę, pasimetę, nes paprastai yra duodama absoliučiai visoms, o kadangi šeima nėra rizikos grupėje, tai į tuos tyrimus nėra labai didelis dėmesys kreipiamas.

Dėl betohemolyzinio streptokoko tuo metu šeimos klinikoje „(duomenys neskelbtini)“ tas tyrimas buvo mokamas, nes keitėsi laboratorijos, kurios sudarinėjo sutartis su šeimos klinika „(duomenys neskelbtini)“ ir tuo metu už betohemolyzinio streptokoko tyrimą reikėjo primokėti apie 10 litų. Tas tyrimas buvo siūlomas visoms moterims 37 nėštumo savaitę, bet dauguma nėščiųjų nesutikdavo ir tyrimai likdavo nepadaryti, bet priežastinio ryšio tarp Dauno sindromo ir to neatlikto tyrimo aš tikrai nematau.

Šita nėščioji buvo sekama ypatingai pagerintai, nes ji buvo klinikos darbuotojos giminaitė, be to buvo visą laiką tariamasi su ja, nėščioji atsisakė eiti dekretinių atostogų nustatytu laiku, buvo tariamasi, buvo stebima sveikatos būklė. Nėščiosios nusiskundimu, kad jai niežti odą, buvo padarytas, tyrimas buvau ne savo darbo metu atvažiavusi pastatyti lašelinę, noriu pasakyti, kad viskas buvo daroma, kad nėščiajai būtų geriau.

Dėl pasirašymo - nei vienoje ligos istorijoje nėra grafos nėščiosios kortelėje, ambulatorinėje, apie tai, kad viską ką šneki, apie tai turi nėščioji pasirašyti. Pacientų žalos atlyginimo įstatymo 17 str. sako tai, kad turi pasirašyti esant galimybei rinktis taikomus diagnostikos ir gydymo metodus, pacientas turi pasirašyti, tai yra diagnostikos ir gydymo metodai už kuriuos reikia pasirašyti, tai yra invaziniai ir klinikoje „(duomenys neskelbtini)“ nėra daromi nei vaisiaus apgręžimai, nei genetiniai tyrimai, nei invazinės procedūros, todėl pasirašytinai ir nebuvo niekur užfiksuota apie informacijos suteikimą nėščiajai. (duomenys neskelbtini) klinikoje „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo nustatyta tvarka, kad dėl galimybės išsitirti genetiškai yra būtina gauti pacientės parašą.

Dėl nėštumo nutraukimo. Nukentėjusiosios sutuoktinis sako, kad nėštumo nutraukti jie galbūt būtų vykę į Angliją ir apie tai, kad galima nutraukti didelį nėštumą, rašo savo pareiškime, vadinasi tai yra edukuota šeima, apsiskaitę, viską žinantys, net tokius dalykus, kad Anglijoje galima nutraukti didelį nėštumą. Jai nepavyko jokioje medicininėje literatūroje rasti tokių duomenų. Lietuvoje yra remiamasi ministro įsakymu, kuris yra pagal pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos reikalavimus parašytas, kad nėštumą Lietuvoje galima nutraukti moters apsisprendimu iki 12 nėštumo savaitės, kas I. Z. ir buvo paaiškinta pirmo apsilankymo metu. Nėščiosios kortelė tuo metu nebuvo užvesta dėl to, kad yra skirtingi tyrimai nėštumo stebėjimui ir nėštumo nutraukimui, jei žmogus nėra apsisprendęs ar nešios nėštumą, ar nenešios, ji kaip gydytoja negali vesti nėščiosios kortelės, o gal iš vis paskui pas ją pacientė neatvyks, gal stebės nėštumą kitur.

Dar yra kaltinama, kad nuo 2014-04-16 iki 2014-05-12 neatliko vaisiaus padėties stebėjimo gimdoje. Nežino kaip turėjo atlikti tą stebėjimą, nes vaisiaus padėtis yra stebima kiekvieno apsilankymo metu ir 2014-04-16 buvo padėtis pastebėta, ir 2014-05-12 padėtis pastebėta, o per tą mėnesį ji neturi nėščiosios stebėti, nes taip nebūna darbo eigoje, yra stebima visa vaisiaus būklė kai nėščioji apsilanko arba kai nėščiajai kyla problemų, ji ateina nepaskirto apsilankymo metu, tada viskas yra stebima, fiksuojama, juolab, kad balandžio mėnesį vaisiaus padėtis neturėjo dar jokio įtakos nei gimdymui, nei tolesniam vaisiaus būklės sekimui.

Mano, kad I. Z. paslaugas teikė tinkamai, kokybiškas ir jos kaip pacientės teisių nepažeidė.

Nukentėjusioji I. Z. parodė, kad jos pirmasis vizitas gydytojos ginekologės kabinete buvo pora savaičių iki 2013 m. lapkričio 28 d. buvo tik akušerė. jos tą kartą pakalbėjo, ji išsakė savo nuogąstavimus, kad ne jauna, kad trečias vaikas, kad trečias vaikas - tai daugiavaikė šeima, viskas buvo apsvarstyta, akušerė dar norėjo ją mėnesiu vėliau užregistruoti, bet ji norėjo užsiregistruoti greičiau, tai akušerė registravo vizitui 2013-11-28. Vizito metu bendravo su gydytoja, ji neatėjo įtardama dėl nėštumo, atėjo su nėštumo teigiamu testu, norėjo su gydytoja pasitarti ką jai daryti, nes buvo 35 metų, sūnelis 2 metų, nežinojo ką daryti, atėjo pasikonsultuoti kaip pas moterį. Du nėštumai buvo, ji visada pas J. V. lankydavosi, buvo paprasčiausias žmogiškas pokalbis, ne kaip medikės su paciente, bet kaip artimesnis. Gydytoja sakė, kad labai džiaugiasi tokiomis mamomis, sakė I. gimdyk, susitvarkysi, apie jokius genetinius tyrimus nieko nekalbėjo. Ją apžiūrėjo, kad nėštumas tikrai yra, pasiuntė echoskopijai, abu su vyru dalyvavo echoskopuojant, nustatė, kad nėštumas 9 savaičių, kad pastojimas vietoje. Grįžo atgal, dar gydytoja liepė akušerei neužvesti nėščiosios kortelės, nes pradžioje buvo abejonės gal nesivysto vaisius, nes mažas. Gydytoja žinojo, kad jos mėnesinės yra nereguliarios. Dar pati maitino sūnelį, daugmaž žinojo kada buvo paskutinės mėnesinės. Echoskopija parodė, kad vaikelis gyvas, kad vystosi, pasakė, kad ateitų sausio 2 d., atsineštų visus tyrimus, nebuvo kažkokio svarstymo, kad negimdyti. Atėjus sausio 2 d., užvedė nėštumo kortelę, buvo klausimai ar yra giminėje apsigimimų. Jų giminėje apsigimimų nebuvo, apie genetinius tyrimus ji išgirdo kai gimė dukrytė (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Visus tyrimus, kiek skirdavo sąžiningai atliko, nei vieno vizito nepraleido. Į nėštumo ir gimdymo atostogas negalėjo išeiti, nes trūko stažo, kad galėtų gauti vaiko priežiūros išmokas, jos darbas nebuvo sunkus.

Apie išorinį apgręžimą ji išgirdo iš ekspertų, nežinojo, kad toks dalykas iš vis egzistuoja, jai gydytoja porą savaičių liepė vaikščioti keturiomis, nieko nekalbėjo apie jokį apgręžimą.

Dėl vaiko, kad neapsisukęs, kad sėdynė buvo pirma, buvo pasakyta eilinio vizito metu, ją matavo akušerė, yra internetinis portalas, ten galima pažiūrėti kiek užaugęs vaikelis, ji akušerės ir paklausė ar jos vaikelis įsistatęs, ar pasiruošęs gimimui, akušerė pasakė, kad galvytę užčiuopia viršuje, gydytoja nusistebėjo ir pasakė, kad užrašys, jog vaisius apsisukęs ir įsistatęs. Pasiuntė į viršų echoskopijai ir jos su gydytoja kalbėjo, kad jei per 2 savaites vaikelis neapsisuks, tai reikės daryti Cezario operacija. Birželio 16 d. vizito metu, kūdikis nebuvo apsisukęs. Ji klausė gydytojos gal jau vaikelis išnešiotas, nes norėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini) ligoninę tartis planinei operacijai. Gydytoja pasakė, kad ne, kad ji turi dar nešioti kūdikį ir paskyrė vizitą birželio 25 d. Ji jautėsi labai sunkiai fiziškai, o po poros dienų prasidėjo sąrėmiai ir išvažiavo gimdyti. Tik po gimdymo ją išvežė į reanimaciją ir paaiškėjo, kad jų vaikelis yra apsigimęs. Dar užkliuvo gydytojai, priėmusiai gimdymą, kad jos kraujo hemoglobinas žemas, ji klausė kodėl mano gydytoja neinformavo. Jai gydytoja sakė, kad viskas gerai, o ji absoliučiai gydytoja pasitikėjo. Dabar mano, kad gydytoja dirbo aplaidžiai.

Dėl nėštumo nutraukimo buvo dvejonių, nes jie vaikelio neplanavo. Jau augino du vaikus ir buvo išėjusi iš darbo, nebuvo atsigavusi psichologiškai po sūnaus gimimo, norėjo padėti vyrui finansiškai paremti šeimos biudžetą. Be to jos tėvas tuo laiku sirgo onkologine liga, dėl to buvo ir emocinis ir fizinis sunkumas.

Jeigu būtų laiku gavusi informaciją apie genetinius tyrimus, nes ji kreipėsi į gydytoją kai buvo 9 savaičių nėštumas, būtų nėštumą nutraukusi.

Atėjusi pas gydytoją konsultacijai ji nieko apie genetinius tyrimus nežinojo. Žinojo, kad moteriai virš 35 metų sunku yra išnešioti kūdikį, sunkiau pastoti, bet apie Dauno sindromo riziką nežinojo. Ji nesidomėjo genetiniais tyrimais, nes visiškai pasitikėjo gydytoja.

Gydytoja sakė, kad tyrimus dėl Dauno sindromo geriausia daryti 12 nėštumo savaitę, o nuo 9 iki 12 savaitės, jeigu gydytoja būtų pasakiusi apie genetinius tyrimus, ji būtų prašiusi, kad gydytoja duotų siuntimą tokiems tyrimams.

Nukentėjusysis E. Z. parodė, kad kaip žmona minėjo, jie kreipėsi į (duomenys neskelbtini) įstaigą dėl nėštumo, kuris buvo neplanuotas, buvo svarstoma gimdyti-negimdyti, dėl komplikacijų esant 35 metų amžiaus diskusijų nebuvo, žmona pergyveno, verkė, nežinojo ką daryti. Visais apsilankymais apie genetinius tyrimus jis nežinojo, bent prie jo nebuvo kalbama. Nekalbėjo apie genetines komplikacijas dėl vaisiaus išnešiojimo, susijusias su amžiumi. Jis dalyvavo kiekviename ultragarso tyrime ir visada klausdavo gydytojos ar viskas gerai, ar nereikia papildomų tyrimų, gydytoja pasakydavo, kad viskas gerai, papildomų tyrimų nereikia. Jie gydytoja pasitikėjo, todėl savarankiškai pas kitus gydytojus konsultuotis nevažiavo. Jeigu būtų laiku suteikta informacija apie galimus tyrimus, tai būtų padarę didelę įtaką jų apsisprendimui gimdyti kūdikį ar ne. Būtų ieškoję galimybės genetinius tyrimus pasidaryti laiku. Apie Dauno sindromą ir genetinius tyrimus jie neturėjo jokios informacijos, tai sužinojo po vaiko gimimo.

Žalą jie su žmona patyrė didelę. Kai gimė dukra su Dauno sindromu, jiems buvo šokas, pyktis, nepilnavertiškumo jausmas.

Priežastinis ryšys tarp gydytojos veiksmų ir atsiradusios žalos yra toks, kad jie turėtų teisę apsisprendimui. Ši teisė iš jų buvo atimta. Dabar jaučiasi pažemintas, kaip negavęs paprastos informacijos, būtinos normaliam žmogui, suteiktos pagal jo teises, buvo pažeistos jo teisės. Jis turi savo teisę į kokybišką gydymą. Jeigu būtų žinoję, kad kūdikis yra su apsigimimais, būtų labai svarstę ir greičiausiai nutraukę nėštumą.

Liudytoja V. Č. parodė, kad konkrečių aplinkybių neprisimena, nes tai buvo prieš 3 metus, bet kiekviena moteris atėjusi konsultacijai gauna išsamią informaciją, tame tarpe ir apie genetinius tyrimus, kurie nėra privalomi. Apie genetinius tyrimus nėra pareigos informuoti, 113 formoje nėra tokios grafos.

I. Z. apsilankymų neprisimena, prie echoskopijos tyrimo ji nedalyvauja, nes tai daroma kitame kabinete. Ar nėščioji I. Z. buvo atėjusi apsisprendus gimdyti ir prašė užvesti nėščiosios kortelę, galėjo būti, kad taip, bet negali teigti, nes didelis laiko trapas jau praėjo.

Pirmo apsilankymo metu su nėščiąja aptariamas sekimo planas ir pagal tai yra klausinėjama, nuo tyrimo, pradedant nuo infekcinių ligų, apie gyvenimo sąlygas paklausiama, mityba aptarinėjama, apie gyvenimo būdą - ko galima, ko negalima nėščiajai, kaip vengti infekcinių ligų, apie darbo sąlygas yra aptarinėjama, yra duodamos pažymos dėl kenksmingų sąlygų. Yra renkama anamnezė apie buvusius nėštumus, apie apsigimimus. Kad gydytoja pasakojo I. Z. apie genetinius tyrimus gali teigti, nes jos su gydytoja dirba viename kabinete.

Liudytoja I. K. parodė, kad J. V. jų klinikoje dirbo ilgą laiką. Jų klinikoje tyrimus ultragarsu galima atlikti, bet klinika neturi reikalingų sertifikatų teikti antrinio lygio paslaugas. Ultragarso aparatas yra metrologiškai patikrintas, juo buvo galima dirbti. Ji nežino, ar gydytoja J. V. teikė klinikoje echoskopavimo paslaugas. Tokias paslaugas jų klinikoje gali teikti kitas gydytojas ginekologas. Jai nėra žinoma apie tai, kad gydytoja J. V. tyrimus atliko jų įstaigoje, o dokumentuose atvaizdavo, jog tyrė ligoninėje. Jų klinikoje yra nustatyta tvarka, kurią buvo pateikę ikiteisminio tyrimo metu, kurioje nurodyta ką gydytojas turi atlikti.

Jai atrodo, kad jų klinikoje nėra nustatyta tvarka, kad pacientas turi pasirašytinai būti supažindintas dėl genetinio tyrimo.

Dėl paciento prisirašymo jų įstaigoje, pacientas užpildo formą, pasirašo. Kokia forma tais metais buvo pildoma, dabar pasakyti negali. Nežino kokia tos formos teisinė reikšmė, pasirašydamas pacientas sutinka su tuo kas yra atliekama jų klinikoje, su teikiamomis paslaugomis sutinka, yra jo prašymas gydytis jų įstaigoje.

Dėl siuntimų konsultacijoms yra padaromi įrašai kortelėse.

Liudytojos: L. L., L. S., K. B. nepamena ar buvo siūlyta pasidaryti genetinius tyrimus.

Liudytojoms: V. G., V. R. nebuvo siūlyta pasidaryti genetinius tyrimus, bent jau to nepamena. Jeigu būtų tokie tyrimai pasiūlyti V. G., ji būtų juos pasidariusi.

Liudytojos: G. S., V. V., S. U., R. T., I. Z. , R. B., D. P., R. A., V. N. nurodo, kad gydytoja jas informavo apie galimybę pasidaryti genetinius tyrimus. V. V., L. D., R. B., D. P. genetinius tyrimus pasidarė, nes vienu atveju gydytoja buvo įtarusi apsigimimą, kitais atvejais moterys buvo rizikos grupėje-daugiau negu 35 metų amžiaus, R. A. tyrimą darytis atsisakė, nors buvo 36 metų amžiaus.

Liudytojos: L. J., S. M., I. Š., I. A., O L., L. R., E. V., E. M., L. B., D. G., A. Ž., D. V. nurodė, kad pačios žinojo apie genetinius tyrimus.

Specialistė D. R. patvirtino savo ikiteisminio metu duotus parodymus, kuriuose parodė, kad pacientės, kurioms yra indikacijų atlikti prenatalinę vaisiaus chromosomų anomalijų patikrą, ir jos pageidauja, turi būti siunčiamos į II B arba III lygio paslaugas teikiančią įstaigą akušerio ginekologo konsultacijai. Pacientė prenatalinei chromosomų anomalijų patikrai turėtų atvykti 11-13+6 nėštumo savaitę, geriausiai 12-tą. Vaisiaus chromosominių ligų rizikos įvertinimui atliekamas kombinuotas testas: ultragarsinis tyrimas ir nėščiosios kraujo biocheminių žymenų tyrimas. Antrajame nėštumo trimestre 18-20 sav. atliekamas ultragarsinis tyrimas, vertinama vaisiaus raida ir chromosomų ligų ultragarsiniai žymenys. Nustačius padidintą chromosomų anomalijų riziką, atliekama invazinė procedūra: choriono gaurelių biopsija (11-12 sav.) arba amniocentezė (15-18 sav.) ir nustatomas vaisiaus kariotipas. Kai nustatomas patologinis vaisiaus kariotipas ir (ar) vaisiaus formavimosi ydos, organizuojamas gydytojų specialistų konsiliumas, aptariamos galimybės nutraukti nėštumą ar tolesnė nėštumo priežiūros taktika. Ultragarsinio tyrimo metu gydytojas akušeris ginekologas be kitų požymių įvertina chromosomų anomalijų ultragarsinius žymenis - išmatuoja sprando vaiskumos matmenį, įvertina nosies kaulą, Kuo didesnis sprando vaiskumos matmuo, tuo didesnė chromosominių anomalijų rizika, tačiau dauguma vaisių, kuriems išmatuotas per didelis sprando vaiskumos matmuo, gimsta sveiki ir jų tolimesnė raida normali. Dauguma vaisiaus ydų gali būti diagnozuotos 18-20 nėštumo savaitę, tačiau kai kurie vystymosi sutrikimai gali būti nepastebėti, nes jų atsiranda tik vėlesniu nėštumo laikotarpiu. Medicinos praktikoje yra žinoma atvejų, kai tinkamai ir kvalifikuotai stebint nėštumą, objektyviai nebuvo užfiksuota nė vieno (chromosomų anomaliją leidžiančio įtarti) požymio, tačiau vaikas gimė su Dauno sindromu. Dauno sindromas nėra medicininė indikacija nėštumo nutraukimui, moteris savo noru gali nutraukti nėštumą iki 12 savaitės. Tiek pirmuoju, tiek antruoju nėštumo trimestru galima stebėti chromosominių ligų ultragarsinių žymenų, tačiau nei vienas nėra specifinis tik Dauno sindromui. Mano, kad I. Z. naujagimė neturėjo sklaidos ydų, kurias turėjo diagnozuoti gydytojas akušeris ginekologas, atlikdamas vaisiaus echoskopiją. 21 chromosomos trisomijos antrojo nėštumo trimestro ultragarsinių žymenų ir chromosomų anomalijų fenotipinė išraiška: nosies kaulo hipoplazija ar aplazija, padidėjusi sprando raukšlė (randama 33,5 proc. atvejų), širdies ydos, padidėjusio echogeniškumo židiniai širdyje (28,2 proc.), dvylikapirštės žarnos atrezija, padidėjusio echogeniškumo žarnynas (13,3 proc.), hidronefrozė (17,6 proc.), trumpas šlaunikaulis (41,4 proc.) ir žastikaulis (33,4 proc.), padidėjęs tarpas tarp nykščio ir kitų kojos pirštų, penktojo rankos piršto vidurinio pirštakaulio hipoplazija. Didžiosios raidos ydos, esant Dauno sindromui, randamos 21,4 proc. atvejų. Nėra nė vieno ultragarsinio žymens, kuris būtų randamas visais ligos atvejais. Tikėtina, kad (...) sindromą leidžiančių įtarti požymių, kokie užfiksuoti naujagimei Z., objektyviai nebuvo įmanoma pastebėti nėščiajai atliktų tyrimų ultragarsu metu. (T. 1, b. l. 164-166; 175)

Papildomai D. R. parodė, kad prenatalinė vaisiaus chromosomų anomalijų patikra Lietuvoje nėra visuotinė, yra nustatomos tam tikros rizikos grupės, viena iš tų indikacijų, kaip minėjo, yra daugiau kaip 35 metai, tokios moterys, kurios turi rizikos veiksnių, jas prižiūrintis nėštumą gydytojas, turėtų nukreipti į antro B lygio arba trečio lygio akušerio-genetiko konsultacijai arba genetiko konsultacijai. Iš pradžių atliekamas yra ultragarsinis tyrimas, jis atliekamas nuo 11 nėštumo savaitės iki 13 savaitės +6 dienos, tuo metu yra įvertinamas vaisiaus gyvybingumas, kur vaisius yra, ar jis tikrai yra gimdoje, kur vaisiaus placenta, ar yra vaisiaus vandenų, išmatuojamas vaisiaus ilgis nuo uodegikaulio iki galvos ir vertinami tam tikri su chromosomine patologija susiję požymiai, - tai sprando vaiskumo storis ir nosies kaulas. Jei sprando vaiskumos storis yra padidėjęs, jis yra daugiau nei 2,5 mm, tai rodo, kad tas vaisius gali turėti patologiją. Jei mes to tyrimo metu tai ir surandame, tada turėtume siųsti moterį tolimesniam detalesniam ištyrimui, ir tas nosies kaulo nebuvimas irgi yra vienas iš požymių, kuris galėtų rodyti, kad tas vaisius galėtų turėti patologiją. Tačiau tie abu požymiai nėra specifiniai ir būdingi vien tik Dauno sindromui, nes gali būti tarkime padidėjęs sprando vaiskumas ir tada kai vaisius turi širdies ir kraujagyslių patologiją, gali būti sustorėjęs dėl infekcijos, nosies kaulas irgi nėra tik būdingas tai patologijai, jei mes pastebime, kad tai yra, tai nukreipiame moterį detalesniam tyrimui. Nuvykus detalesniam tyrimui, moterį vėl iš naujo pakartotinai žiūri ultragarsu, papildomai ištiria kraujotaką per vožtuvą ir pasiūlo kraujo tyrimą. Kraujo tyrime vertinami 2 komponentai ir pagal jų koncentracijos, motinos amžių, sprando vaiskumos storį yra apskaičiuojama kokia tikimybė yra šiam vaisiui turėti chromosominę ligą. Tas atsakymas yra skaičių išraiška: 1/1000, 1/250 ir t.t. Jei mes gauname tą išraišką, t. y., 1/250, tai rodo, kad yra didelė rizika, tada jau tai moteriai yra siūlomi invaziniai tyrimai, tada iš tos biopsijos ištiriame vaisiaus rodiklius ir nustatoma ar yra 21 chromosomos patologija ir tik tada jei patvirtinama tokia patologija ir nustatoma, kad vaisiui bus Dauno sindromas. Kol mes turime tą bendrą kraujo tyrimą rizikai vertinti, mes tik kalbame apie riziką, kartais būna ir kad ta rizika būna 1/1000, kas yra maža rizika, moteriai mes nesiūlysime to invazinio tyrimo.

Šiuo metu Lietuvoje yra gan tikslesnis tyrimas, NIP tyrimas, neinvazinis tyrimas, kai nustatoma mamos kraujyje vaisiaus DNR kiekis ir iš to DNR kiekio galima pasakyti ar vaisius turėtų riziką sirgti tomis chromosominėmis ligomis, bet tai irgi yra atrankinis tyrimas, nėra diagnostinis. 

Kiekvienoje gydymo įstaigoje yra sava tvarka ir ta tvarka yra aprašoma vidaus tvarkos taisyklėse, galima moteriai viską išaiškinti, įrašyti jos ambulatorinėje kortelėje tą paaiškinimą, kad jei ji apsispręs nėštumą nešioti, ji atvyks pakartotinai, tada bus išduotas siuntimas ir tyrimai nėščiosios priežiūrai. Arba gali būti tokia praktika, kad mes pažymime sveikatos kortelėje, kad moteris nėra apsisprendusi nešioti nėštumą, bet mes vis tiek išduodame siuntimą tyrimams ir išduodame siuntimą genetiko konsultacijai. Tai turi būti aprašyta vidaus tvarkos taisyklėse.

Moteriai esant vyresnei nei 35 metų gimdymo metu, kai mes jau turime tas indikacijas, kurios išvardytos įsakyme, tai būtina bent jau informuoti moterį, pasiūlyti ir siųsti į 2B lygio stacionarą, bet jei moteris ar atsisako, ar nepriklauso tai rizikos grupei, tai tada tą echoskopiją turi galimybę atlikti visi akušeriai-ginekologai, nes į jų normą įeina echoskopinis vaisiaus ištyimas.

Šioje situacijoje mano, kad daktarė atliko pirmą kartą tyrimą echoskopu ne kad nustatyti požymius Dauno sindromui, bet patikslinti nėštumo laiką. Dėl chromosominių anomalijų tyrimas turi būti atliekamas tik nuo 11 nėštumo savaitės arba kai vaisiaus ilgis yra daugiau kaip 45 mm, anksčiau mes nei nosies kaulo nematysime, nei tos sprando vaiskumos. O jei tarkime ta situacija būtų kitokia, jei ji būtų atlikusi tyrimą tuo laiku ir pastebėjusi tuos nukrypimus, tai ji turėtų toliau vis tiek siųsti specialisto konsultacijai, bet šiuo atveju buvo tik 9 nėštumo savaitė ir tų chromosominių žymenų niekas neieško tuo laikotarpiu, jų tuo laikotarpiu neįmanoma pamatyti echoskopuojant.

Nebent teorinė galimybė gali būti nustačius Dauno sindromą dar nutraukti nėštumą 12 savaičių. Atlikdami ultragarsą gydytojai patikslina nėštumą, jei po tyrimo ir mėnesinių laiko skirtumas 5 dienos, tada vertina pagal ultragarsą, moteriai pagal mėnesines laikas mažesnis, o vaisiaus dydis 4 dienomis būtų didesnis, o 11 savaičių mes galime turėti vaisiaus ilgį 45 mm. Jei tuo metu atliekame ir atrandame sprando vaiskumą, jei kitą dieną ji nuvažiuoja į genetikos centrą, pagal kraujo tyrimą ir duomenis gauna atsakymą, kad padidėjusi riziką, tuos atsakymus gaus po dienos, tada biopsija ir atsakymą duoda tokį preliminarų, ar yra patologija chromosomos, per 3 dienas. Kai jau tas nėštumas 12 savaičių +0, kai galime atlikti nutraukimą pagal moters svorį, mes dar galime atlikti.

Jei Dauno sindromas diagnozuotas, o nėštumas didesnis nei 12 savaičių, jei gavus tyrimus kur rizika didelė, jei yra vien tik Dauno sindromas, tai nėra indikacija nutraukti nėštumą, jei yra kitos tokios patologijos, kurios nesuderinamos su gyvybe, kaip kairiojo skilvelio hipoplazija, hidrocefalija, jei dar yra tokių vaisiau raidos ydų, dėl kurių vaiko gyvenimo prognozė yra bloga, tai tada gydytojų konsiliumo metu gydytojai tą įvertinę duoda rekomendaciją, kad nėštumą galima nutraukti pagal medicinines indikacijas, bet tik tada kai yra vaisiaus raidos ydų, kurios yra nesuderinamos su gyvybe.

Iki 12 nėštumo savaitės tuo metu nebuvo įmanoma atlikti visus genetinius tyrimus. Šiuo metu galima 10 neštumo savaitę atvyti invaziniam tyrimui. Tas yra tik rizikos įvertinimas, bet iki 12 savaičių moteris gali savo valia nutraukti nėštumą, šiuo metu gali suspėti, o tuo metu teoriškai galima, bet praktiškai ne.

Kiek atsimena, ten buvo atvira ovalinė anga vaisiui. Tai nėra indikacija, kad esant ir didesniam nei 12 savaičių nėštumui, nėštumą galėtų nutraukti.

Vaisiaus padėtį – pirmeigą, reikia pradėti nustatytinėti nuo 35 nėštumo savaitės, nes vaisiaus padėtis gali pasikeisti per tą pačią dieną kelis kartus. Jei mes 35 savaitę nėštumo savaitę nustatome, kad yra sėdmenų pirmeiga, turime informuoti nėščiąją apie galimybę atlikti išorinį apgręžimą, sulaukti 37 savaitės ir siųsti į stacionarą atlikti apgręžimą, nes jo metu gali kilti komplikacijų. Vaisiaus apgręžimo metu turime turėti pilnas 37 savaites, kai vaisius būtų pilnai išnešiotas, jei vaisius neišnešiotas, nėštumas yra 36 savaičių ir 6 dienų, dar tą dieną mes negalime atlikti vaisiaus apgręžimo. Tas vaisiaus apgręžimas tik iki 50 procentų duoda tą sėkmę, nes kas antrai moteriai nepavyksta to vaisiaus apgręžti, tada nėščiosios priežiūra tokia, kad laukiame gimdymo laiko, jei vaisius pats neapsiverčia, jau gimdymo metu įvertiname vaisiaus dydį, jei vaisius yra didesnis nei 3,5 kg, jei jo galvutė atsilošusi, o neprisilenkusi ir jei gimdymas normaliai neprogresuoja, tada mes atliekame Cezario pjūvio operaciją. Jei vaisius yra mažesnis nei 3,5 kg, vaisiaus galvutė prisilenkusi, gimdymas savaime progresuoja, tai tada moteris gali ir pati pagimdyti. Tik gimdymo metu mes dar turime įvertinti kokia yra sėdmenų pirmeiga – turime kojų pirmeigą, turime gryną sėdmenų pirmeigą, tai jei yra ta grynoji sėdmenų pirmeiga – moteris gali saugiai gimdyti. Jei mums nepavyko apgręžti vaisiaus, ar ji pagimdys pati, ar bus atlikta Cezario pjūvio operacija, išryškėja tik gimdymo metu.

Kraujo R (-) nėra kontraindikacija atlikti vaisiaus apgręžimą, tuo atveju jei mes atliekame vaisiaus apgręžimą R(-) moteriai, tai po to mes turime papildomai suleisti imunoglobulino, o dėl virkštelės apsisukimo apie kaklą, tai visada prieš atliekant išorinį apgręžimą mes patiksliname vaisiaus padėtį, įvertiname jo būklę, tuo metu pažiūrime ar tikrai to nėra. Šiuo atveju tarkime ta virkštelė apsisuko ir paskutinę savaitę, bet prieš pat atliekant vaisiaus apgręžimą mes įvertiname ir jei matome, kad tuo metu virkštelė apsisukusi, tada informuojame moterį ir pasakome, kad neatliksime tos procedūros.

Yra dvi skirtingos situacijos, tai specialisto licencija ir įstaigos licencija. Specialisto gydytojo-akušerio licencija leidžia akušeriui-ginekologui atlikti ultragarsinį tyrimą tiek pirmo, tiek antro, tiek trečio trimestro metu. Dabar yra ruošiamas naujas Sveikatos apsaugos ministro 900 įsakymo pataisos, kuriose bus įtraukta, kad specialistai akušeriai-ginekologai, kurie atlieka tą pirmo trimestro ultragarsinę patikrą, jie turės kas 5 metai praeiti kvalifikacijos kėlimo kursus. Bet šiuo metu nėra reglamentuota, kad tas žmogus turi turėti kažkokius papildomus kursus. G. V. galėjo atlikti echoskopijos tyrimus tik ligoninėje.

Tuo metu patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro metodikos, kaip konkrečiai atlikti tą ultragarsinį tyrimą, respublikoje nebuvo, pagal Šveicarų programą gydytojai parengė 40 akušerijos programų ir jos buvo patvirtintos 2015 metais, o čia turbūt buvo anksčiau. Tinklalapyje metodika buvo patalpinta 2015 metais, 2014 metais buvo rengimo etape. Baigęs rezidentūrą gydytojas turi išmanyti ir mokėti atlikti ultragarsinį tyrimą ir to ultragarsinio tyrimo metu jis turi nustatyti tam tikrus dydžius, parametrus. Bet vis tiek turint metodiką ar neturint, gydytoja turėjo įvertinti visus tuos dalykus: yra nėštumas, ar jis yra gimdoje, kiek yra vaisių, jei yra daugiau nei du vaisia – tai tada horeoniškumą įvertinti, tada įvertinti kur yra placenta, ar pakanka vaisiaus vandenų ir nustatyti vaisiaus dydį, jei mes kalbame iki tos 11 nėštumo savaitės.

Iki tol nebuvo reglamentuota kiek tyrimo vaizdų turėjo išlikti, gydytojas turi įvertinti ir tuos vertinimo duomenis turi rašyti nėščiosios kortelėje. Po to, kai buvo patvirtintos tos metodikos ir išėjo naujos nėščiųjų priežiūros kortelės yra standartizuotas vertinimo protokolas, tada daktaras turi jį užpildyti. Tos naujos nėščiųjų priežiūros formos atsirado 2016 metais. Nuo 2015-11-01 tas echoskopinis tyrimas pasidarė privalomas. Paprastai visos nėščiosios, kurios apsisprendžia  nėštumą nešioti, po pirmo apsilankymo gauna atlikti kitus tyrimus – kraujo, šlapimo.

Šiuo atveju gydytoja turėjo pasakyti nėščiajai, kad galimi du priežiūros scenarijai, pirmas: jei nenori nėštumo nešioti, nori nėštumą nutraukti, tai tada turi atvykti pakartotinai, tarkime 11 savaičių, nes iki 12 savaičių leidžiama, o dar turi atlikti prieš nėštumo nutraukimą taip pat tyrimus. Tada turi atvykti vienokiu metu, jeigu apsisprendžia nėštumą nešioti, atlieka kitą eilę visų tyrimų - kraujo, šlapimo ir atvykti nuo 11 savaitės iki 14 savaitės.

Nesvarbu ar nėščioji apsisprendė, kažkoks įrašas apie atėjimą, apie vizitą, apie atliktą tyrimą turi būti, jei ji žino, kad nešios nėštumą yra vedama nėščiosios kortelė, jei nežino - tada ambulatorinėje kortelė tie tyrimai kažkur turi būti užfiksuojami. Gydytojui būtų geriau, kad viską fiksuoti, bet dėl laiko stokos ne viską fiksuoja, kad viskas būtų užrašoma ir patvirtinta parašu.

Ultragarsinis tyrimas I-o trimestro tyrimas gali trukti iki 30 minučių, o II-o trimestro gali šiek tiek ir ilgiau trukti.

Vaisiaus neapsukimas, nepasiuntimas atlikti ŽIV, sifilio tyrimo neturi jokios įtakos Dauno sindromui, nesusiję dalykai.

Specialistė V. A. patvirtino savo ikiteisminio metu duotus parodymus, kuriuose parodė, kad nėštumą prižiūrintis gydytojas akušeris ginekologas neprivalo atlikti jokių tyrimų, leidžiančių įtarti vaisiui chromosomines anomalijas, tame tarpe ir Dauno sindromą. Nėščiosioms nustatytų atlikti privalomų tyrimų rezultatai neleidžia įtarti chromosominių ligų. Išsiaiškinęs nėščiosios anamnezę gydytojas gali nukreipti nėščiąją genetinei konsultacijai pagal nustatytus padidėjusios tikimybės vaisiaus chromosominėms ligoms punktus. Vaisiaus tyrimas ultragarsu ne visada leidžia įtarti vaisiaus chromosomines ligas, tame tarpe ir Dauno sindromą. Chromosomines ligas galima įtarti, kai nematomas nosies kaulas, tačiau šis žymuo nustatomas 50-70 proc. atvejų sergančiųjų Dauno sindromu, padidėjęs sprando raukšlės peršviečiamumas nustatomas 75 proc. atvejų sergančiųjų Dauno sindromu bei kiti žymenys. Privalomo vaisiaus tyrimo ultragarsu 18-20 nėštumo savaitę metu įtarti vaisiui Dauno sindromą sunku, nes ultragarsiniai žymenys nustatomi vos 15-40 proc. atvejų. Nėra teisės aktų, nustatančių, kaip turi būti atliekamas pirmasis tyrimas ultragarsu, kokie atliekami matavimai, kokie tyrimo rezultatai turi būti fiksuojami tyrimą atlikusios įstaigos medicininiuose dokumentuose. Chromosomines ligas, tame tarpe ir Dauno sindromą, diagnozuoja gydytojas genetikas, atlikdamas specifinius ir brangius genetinius tyrimus. J. V., apklausiama dėl įtarimo nusikaltimu, numatytu BK 229 str., nurodė, kad atliko nėščiosios I. Z. vaisiaus chromosominių ligų rizikos veiksnių vertinimą. Nosies aplazijos nebuvo, sprando raukšlės padidėjimo ar širdies ydų nesimatė, dvylikapirštės žarnos atrezijos, hidronefrozės nebuvo, šlaunikaulis atitiko vaisiaus augimo normą tuo laikotarpiu. Jei būtų buvę nustatyti kokie nors vaisiaus vystymosi sutrikimai, visa tai būtų buvę aprašyta med. dokumentuose ir apie tai būtų buvusi informuota pacientė. Apie galimą apsigimimo riziką ir genetinius tyrimus pacientę informavo. Placentos pirmeiga buvo užfiksuota 18 savaitę, o nuo 16 savaitės placenta turi tendenciją keistis ir nėštumo eigai tai įtakos neturi. 2014-04-14 placenta jau buvo pakilusi į užpakalinę sieną. Vaisiaus apgręžimas pacientei su RH- faktoriumi nerekomenduojamas. Galimybės laiku apsispręsti dėl nėštumo nutraukimo I. Z. neturėjo, nes gimdyti apsisprendė 14-tą nėštumo savaitę. Net nustačius vaisiui Dauno sindromą, niekas jai nėštumo nutraukti nebūtų galėjęs. (T. 2, b. l. 20-22)

Papildomai V. A. parodė, kad dėl genetinių tyrimų atlikimo pacientė turi kreiptis nuo 11 iki 13 savaitės +6 dienos, tuo metu yra atliekami ultragarsiniai tyrimai ir genetiniai bioheminiai tyrimai rizikoms dėl chromosominių ligų, tokių kaip Edvardso sindromas, Patau sindromas, Daunao sindromas, Vernerio sindromas, paskaičiuoti. Jei atlikus šiuos tyrimus yra nustatoma padidėjusi tikimybė, turi būti atliekami sekantys tyrimai iš vaisiaus medžiagos, t.y. choriono biopsija, jei nėščioji nepageidauja šios procedūros, tada amniocentezė, kuri atliekama nuo 16 nėštumo savaitės. Kiek užrunka tyrimai, apie ultragarsą nekomentuosiu, bet biocheminiai genetiniai tyrimai iš kraujo mūsų įstaigoje užtrunka apie savaitę. Genetiniai tyrimai iš choriono gaurelių užtrunka 4 savaites. Amniocentezės metu paimta medžiaga gali būti ištiriama per savaitę iki 4 savaičių. Choriono gaurelių tyrimas nuo 11 nėštumo savaitės, anksčiau ši procedūra net negalima. Įvertinus tai kiek užtrunka tyrimai Dauno sindromui, vertinant pagal 2013 metus, Lietuvoje, gali atsakyti tik už savo įstaigą, tuo metu nebuvo galima nutraukti nėštumo iki 12 savaitės.

Kauno Klinikose 2013 metais FISH tyrimai iš choriono gaurelių nebuvo atliekami, nebuvo licencijuoti, tai nustatyti diagnozę iki 12 savaitės nebuvo įmanoma. Apie kitas įstaigas negali pasakyti.

Šiuo metu, remiantis literatūros duomenimis, ŽIV ir sifilis įtakos Dauno sindromui neturi. Taip pat nėra ryšio tarp sėdyninės pirmeigos, placentos pirmeigos ir Dauno sindromo.

2013 metais genetiko konsultacijai moterys registruotis turėdavo prieš pusantro-du mėnesius. Tas laiko tarpas dėl specialistų stokos, dėl užimtumo.

Specialistė E. M. patvirtino savo ikiteisminio metu duotus parodymus, kuriuose parodė, kad vaisiaus chromosomų anomalijų patikra atliekama ne kiekvienai pacientei. Apie vaisiaus chromosomų anomalijų riziką galima spręsti atliekant ultragarso ir specifinius kraujo tyrimus. Nėščiajai I. Z. indikacijų nutraukti nėštumą nebuvo. Dauno sindromo ultragarsiniai požymiai gali būti pastebėti jau pirmąjį nėštumo trečdalį, tačiau yra nemažai atvejų, kuomet Dauno sindromas nepasireiškia jokiais ultragarsiniais požymiais. Dėl vaisiaus padėties, moters poodžio storio ir kitų aplinkybių labai storos kaklo raukšlės ( apie 5-6 cm storio) ir kitokių sindromą leidžiančių įtarti požymių, kurie užfiksuoti naujagimei Z., galėjo nebūti įmanoma pastebėti pirmojo ar vėlesnių tyrimų ultragarsu metu. Ultragarsinių tyrimų kokybei gali turėti įtakos naudojamo echoskopo techninės charakteristikos. (T. 2, b. l. 26-28)

Papildomai E. M. parodė, kad Sveikatos apsaugos ministro įsakyme nėra nurodyta ar pasiuntimas į antrinio lygio įstaigą yra imperatyvas, ar tai turėtų nuspręsti gydytojas, yra nurodoma, kad konsultacijai į antrinio B lygio gydymo įstaigą yra siunčiamos nėščiosios, esant rizikos veiksniams, kurių vienas iš jų yra placentos pirmeiga ir kitas yra sėdmenų pirmeiga, reikėtų suprasti, kad turėtų būti siunčiamos. Placentos pirmeiga nėštumo pradžioje yra gana dažnas reiškinys ir tokios diagnozės kaip placentos pirmeigos, gydytojai kaip diagnozės nerašo, nes nėštumo eigoje gali pasikeisti, apie placentos pirmeigą sprendžia 18-20 savaičių metu, jei ji išlieka, tiria vėlesnio nėštumo metu. Sėdmenų ar galvos pirmeigos yra nustatomos nėštumo pabaigoje apie 36 nėštumo savaitę, nes ji iki tol gali pasikeisti, iš principo ir po 36 nėštumo savaitės, pirmeiga gali pasikeisti, jei pakankamai vaisiaus vandenų, jei vaisius nedidelis, ji gali kisti iki pat gimdymo termino.

R(-) neigiama moteris skiriasi nuo R izomenizuotos moters, jei pacientė yra R(-), o vaisiaus tėvas yra R (+), tai nebūtinai ji bus izomenizuota ir jei antikūnai nėra nustatomi, tai ji yra sekama pagal nustatytą protokolą. 

Ultragarso tyrimui pirmo trimestro metu jų įstaigoje skiriama 30 minučių, bet ne vien pačiam tyrimui, o visai konsultacijai, pats tyrimas gali trukti nuo kelių minučių iki keliasdešimt minučių, tas atlikimo laikas priklauso nuo daug veiksnių.

2013-09-23 išėjo naujas ministro įsakymas Nr. 900, kuriame yra rekomenduotino pobūdžio ultragarsinis tyrimas 11 - 14 nėštumo savaitę ir privalomas tyrimas 18 - 20 nėštumo savaitę. Deja, bet tuo metu kažkokių standartų kaip turėtų būti atliekamas ultragarsinis tyrimas, nebuvo ir reikėjo atlikti tik tuos išmatavimus, kurie buvo nurodyti medicininėje dokumentacijoje, t. y., galvutės matmenys, pilvo matmenys, šlaunikaulio matmenys, vaisiaus padėtis, placentos padėtis. Visi ultragarsiniai tyrimai yra skirstomi į keletą lygmenų ir net ir šiuo metu pagal naują tvarką jie ultragarsinius tyrimus skirsto pagal gydymo įstaigą ir rizikos veiksnius. Nosies kaulo įvertinimas ir šiuo metu nėra privalomas tyrimas.

Ultragarsinės patikros nėštumo metu metodika realiai pradėjo veikti kai buvo patalpinta į Sveikatos apsaugos misterijos puslapį. Kuriuo metu konkrečiai įvardinti negali, visi gydytojai kaip atlikti ultragarsines patikras pagal naują metodiką buvo apmokyti 2016 metų pabaigoje.

Kadangi genetiko konsultacija nėra privaloma, ji turi būti rekomenduotina ir jei paaiškėtų, kad su paciente buvo aptarta šitų tyrimų galimybė, tuomet priežiūra būtų tinkama.

Lietuvoje yra tokia situacija, kad genetiniai tyrimai atliekami tik didesnės rizikos pacientėms, reiškia 11-13 nėštumo savaitę ar antroje nėštumo pusėje, kai tuo tarpu didžiojoje Europos šalių dalyje šis tyrimas yra atliekamas visoms pacientėms, todėl kartais ir susiklosto tokia situacija, kad prižiūrintis nėščiąją gydytojas ar tai šeimos gydytojas, ar akušeris-ginekologas nebeturi tokių galimybių kaip įtarti Dauno sindromą.

Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės priežiūros skyriaus kontrolės ataskaitoje Nr. D11-300/2015 (2016-01-15) nurodoma, kad sveikatos priežiūros paslaugos (duomenys neskelbtini) komercinėje firmoje „(duomenys neskelbtini)“ nėščiajai I. Z. buvo teikiamos pažeidžiant teisės aktų ir vidaus dokumentų reikalavimus, nes vyresnė nei 35 metų nėščioji nebuvo informuota apie nemokamą vaisiaus chromosominių ligų rizikos biocheminių žymenų nustatymą pirmąjį nėštumo trimestrą, 35-37 savaitę, nustačius vaisiaus sėdmenų pirmeigą, nepasiūlytas išorinis vaisiaus apgręžimas arba apie tai nepažymėta medicininėje dokumentacijoje, suėjus 32 nėštumo savaitei nepaskirti kartotiniai tyrimai dėl sifilio ir ŽIV, 35-37 savaitę neįvertinta arba nepažymėta medicininėje dokumentacijoje naujagimių BGS infekcijos rizikos veiksniai, jų nesant, neatliktas pasėlis BGS nustatyti. (T. 1, b. l. 146-154)

Apžiūrėjus I. Z. medicininius dokumentus nustatyta - (duomenys neskelbtini) komercinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ I. Z. asmens sveikatos istorijoje „Nėštumo eigos įrašai“ (forma Nr. 025-111/a) nėra duomenų apie 2013-11-28 nėščiosios apsilankymą ir atliktą nėščiosios tyrimą echoskopu, šios sveikatos istorijos skyriuje „Nėštumo priežiūros planas“ nėštumo įskaitos pradžios data nurodyta 2014-01-02, istorijoje įklijuotas VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės išrašas iš medicininių dokumentų apie 2014-01-31 minėtoje ligoninėje I. Z. atliktą tyrimą. I. Z. asmens sveikatos istorijoje „Nėštumo eigos įrašai“ (forma Nr. 025-111/a) 2014-04-16 ir 2014-05-12 įrašais užfiksuota vaisiaus išilginė galvos padėtis. I. Z. „Nėščiosios, gimdyvės ir naujagimio kortelėje (forma Nr. 113/a)“ 2014-04-14 ir 2014-05-12 įrašais užfiksuota vaisiaus išilginė sėdynės padėtis ((duomenys neskelbtini) komercinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ I. Z. asmens sveikatos istorijos „Nėštumo eigos įrašai“ (forma Nr. 025-111/a) originalas; (duomenys neskelbtini) komercinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ „Nėščiosios, gimdyvės ir naujagimio kortelės (forma Nr. 113/a)“ originalas; T. 1, b. l. 137-144)

Šių nagrinėjant bylą teisme ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 str. reikalavimus, visuma nepatvirtina kaltinamosios kaltės, kad ji profesinės veiklos pagrindu teikdama viešąsias paslaugas ir būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, dėl neatsargumo neatliko ir netinkamai atliko savo pareigas, dėl to fiziniai asmenys patyrė didelės žalos.

BK 229 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens, dėl neatsargumo neatlikusio savo pareigų ar jas netinkamai atlikusio, jeigu dėl to valstybė, juridinis asmuo ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos. BK 229 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyvieji požymiai pasireiškia: 1) priešinga tarnybai veikla (neatlikimas valstybės tarnautojui (jam prilygintam asmeniui) savo pareigų arba jų netinkamas atlikimas; 2) nusikalstamais padariniais – didele žala (turtinio ar kitokio pobūdžio) valstybei, juridiniams ar fiziniams asmenims; 3) priežastiniu ryšiu tarp šios veiklos ir padarinių. Savo pareigų neatlikimas yra neteisėtas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t. y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti, neatlikimas, nepasinaudojimas savo teisėmis, kurias suteikia teisės aktai, o netinkamas savo pareigų atlikimas – yra pareigų vykdymas ne taip, kaip to reikalauja teisės aktai, arba nekokybiškai, atmestinai, tai irgi iš esmės teisės aktų reikalavimų nevykdymas savo darbinėje veikloje, t. y. neveikimas. BK 229 straipsnis numato atsakomybę tik esant neatsargiai kaltei, kuri gali pasireikšti nusikalstamu pasitikėjimu arba nusikalstamu nerūpestingumu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų priimtose nutartyse (Nr. 2K-622/2004, 2K-596/2004, 2K-512/2004, 2K-563/2006, 2K-238/2007, 2K-715/ 2007, 2K-10/2008) pažymėta, jog nusikaltimo, numatyto BK 229 straipsnyje, sudėtis yra materialioji, todėl šios normos taikymas galimas nustačius, kad buvo padaryta priešinga valstybės tarnybai veika – valstybės tarnautojo savo pareigų neatlikimas arba jų atlikimas netinkamai; kad dėl to atsirado pasekmės – valstybė, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelę žalą, kad tarp veikos ir pasekmių yra priežastinis ryšys. Šie objektyvieji požymiai yra įtvirtinti BK 229 straipsnyje. Traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį BK straipsnį taip pat turi būti nustatyta kaltės forma – neatsargumas. Išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje Nr. 2K-512/2004 yra išaiškinta, kad „...veikos kvalifikavimui nepakanka vien objektyvaus padarytos žalos ir jos dydžio konstatavimo, – būtina nustatyti, kaip netinkamu pareigų atlikimu sukelti padariniai atsispindėjo kaltininko sąmonėje. Lietuvos Respublikos BK 10 straipsnis išskiria dvi neatsargumo rūšis – nusikalstamą pasitikėjimą ir nusikalstamą nerūpestingumą. Nusikalstamo pasitikėjimo atveju asmuo supranta, kad jo pasirinktas tarnybos pareigų vykdymo būdas yra neteisėtas ir gali sukelti pavojingų pasekmių, tačiau savo rizikingo elgesio nekeičia ir lengvabūdiškai tikisi, kad yra aplinkybių, kurios neleis kilti žalingoms pasekmėms. Tuo tarpu nusikalstamas nerūpestingumas yra tada, kai asmuo, konkrečiai nenumatydamas pavojingų pasekmių, ignoruoja visuomenės interesus, nepakankamai apdairiai vykdo tarnybines ir profesines pareigas, nesilaiko įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimų. Nusikalstamam nerūpestingumui būtinas intelektualusis kaltės elementas. Baudžiamajame įstatyme vartojama sąvoka ,,turėjo“ apibūdinama objektyviais kriterijais ir pateikia nominalų konkrečios situacijos vertinimą bei pareigą numatyti savo veikos pavojingus padarinius, o sąvoka ,,galėjo” reiškia subjektyvias asmens savybes, kurių dėka asmuo turi realią galimybę numatyti pavojingus savo veiklos padarinius. Tačiau vien galėjimas ir turėjimas numatyti padarinius nesudaro pagrindo kvalifikuoti veiką pagal BK 229 straipsnį, nes kaltininkas, be to, dar turi suvokti ir sugebėti įvertinti savo veikos padarinių dydį“. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-228/2008)

Kaip nurodė tiek kaltinamoji J. V., tiek nukentėjusieji, I. Z. 2013 m. lapkričio 28 d. atvyko pas kaltinamąją pasikonsultuoti dėl galimo nėštumo ir nebuvo apsisprendusi dėl nėštumo nešiojimo. Kadangi kaltinamoji nežinojo tikslaus paskutinių mėnesinių laiko ir pastojimo pradžios, nėštumo dydis buvo nustatytas 9 savaičių, įvertinus visus žinomus kriterijus ir echoskopuojant nėščiąją. Šias aplinkybes patvirtina ir įrašas I. Z. sveikatos istorijoje, ir pačios I. Z. tyrimui pateikta jos tyrimo echoskopu nuotrauka. (T. 1, b. l. 103)

Kadangi I. Z. nebuvo apsisprendusi nešioti nėštumo, gydytoja su nėščiąja kalbėjosi dėl nėštumo nešiojimo ir nėštumo nutraukimo galimybės, kaip nurodo kaltinamoji, I. Z. buvo paaiškinta ir galimybė išsitirti dėl genetinių ligų, tame tarpe ir dėl Dauno sindromo. Ką netiesiogiai patvirtino ir su J. V. kartu dirbusi akušerė V. Č., kuri patvirtino, kad visoms nėščiosioms ši tvarka yra paaiškinama. Kaip buvo paaiškinta I. Z., nėštumą Lietuvoje galima nutraukti iki 12 nėštumo savaitės, tą žinojo ir pati I. Z., kuri išėjo iš gydytojos kabineto dar neapsisprendusi ar gimdys kūdikį. Apsisprendusi gimdyti kūdikį I. Z. atėjo pas kaltinamąją konsultacijai 2014 m. sausio 2 dieną, kai nėštumas jau buvo 14 savaičių, toliau nukentėjusiosios priežiūra buvo vykdoma pagal nėštumo priežiūros planą.

Nėra byloje nustatyta duomenų, kad 2014 m. sausio 30-31 dienomis nustačiusi I. Z. vaisiui pirmaujančią placentą J. V. nebūtų stebėjusi nėščiosios vaisiaus padėties, nes I. Z. buvo stebima pagal sudarytą nėščiosios priežiūros planą, taip pat nėra objektyvių duomenų, kad dėl netinkamo pareigų atlikimo ar jų neatlikimo, J. V. nebūtų pasiuntusi I. Z. į II B lygio sveikatos priežiūros įstaigą konsultacijai, nes kaip nurodė tiek kaltinamoji, tiek specialistės, placentos pirmeiga buvo užfiksuota 18 savaitę, o nuo 16 savaitės placenta turi tendenciją keistis ir nėštumo eigai tai įtakos neturi. 2014-04-14 placenta jau buvo pakilusi į užpakalinę sieną. Kaip nurodė specialistė D. R., vaisiaus padėtį-pirmeigą, reikia pradėti nustatinėti nuo 35 nėštumo savaitės, nes vaisiaus padėtis gali pasikeisti per tą pačią dieną kelis kartus. Šiuo laiku nustačius kad yra sėdmenų pirmeiga, gydytojas turi informuoti nėščiąją apie galimybę atlikti išorinį apgręžimą. Sulaukus 37 savaitės nėščioji gali būti siunčiama į stacionarą tokio apgręžimo atlikimui, nes jo metu gali kilti komplikacijų. Vaisius turi būti pilnai išnešiotas. Dėl vaisiaus apgręžimo yra sprendžiama kiekvienos nėščiosios atveju individualiai, įvertinus visas rizikas. Toks apgręžimas tik 50 procentų yra sėkmingas.

Priežiūros metu nukentėjusieji jokių pretenzijų dėl netinkamos I. Z. priežiūros nekėlė, nors konsultacijose lankėsi abu, gydytojos ir gydymo įstaigos dėl netinkamos, kaip dabar nurodo nukentėjusieji, priežiūros ar nepriežiūros nepakeitė. Kaip nurodė pati nukentėjusioji I. Z., ji buvo patenkinta J. V. priežiūra jos nėštumo metu, gyd. J. V. prižiūrėjo jos ir pirmus du nėštumus. Pretenzijas dėl netinkamos nėščiosios priežiūros pradėjo reikšti tik tada, kai nukentėjusiesiems gimė kūdikis su Dauno sindromu. Be to byloje apklaustos liudytojomis ir kitos kaltinamosios buvusios pacientės patvirtino, kad kaltinamoji visada atliko savo pareigas rūpestingai, visas nėščiąsias tinkamai prižiūrėjo.

Kaip nurodo specialistės D. R., V. A. ir E. M., Dauno sindromo iki 12 nėštumo savaitės tuo metu, kai nukentėjusioji I. Z. laukėsi kūdikio, Lietuvoje diagnozuoti praktiškai nebuvo įmanoma, o šio sindromo požymiai gali būti nenustatomi viso nėštumo metu, todėl negalima daryti išvados, kad J. V. dėl nerūpestingumo neatliko nėščiosios vaisiaus chromosominių ligų rizikos veiksnių vertinimo, neinformavo pacientės apie galimą apsigimimo riziką, laiku nenustatė nėščiosios vaisiaus chromosominės ligos-Dauno sindromo ir nepasiuntė nėščiosios genetiko konsultacijai. Kaip nurodė visos specialistės, Dauno sindromas nėra medicininė indikacija nėštumo nutraukimui. ŽIV ir sifilis įtakos Dauno sindromui neturi.

(duomenys neskelbtini) komercinėje firmoje „(duomenys neskelbtini)“ nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarką buvo numatyta vykdyti 2013-09-29 direktorės įsakymu pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013-09-23 įsakymą Nr. 900 „Dėl nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“. (T. V, b. l. 35) Šiuose teisės aktuose nėra nurodoma, kad gydytojo ir paciento pokalbis apie konsultavimą turėtų būti fiksuojamas raštu medicininiuose dokumentuose. Jokie teisės aktai nenumatė sveikatos priežiūros įstaigos pareigos medicininiuose ar kituose dokumentuose raštu informuoti apie pacientui suteiktą informaciją dėl galimybės pasidaryti genetinius tyrimus. Taigi kaltinamoji neturėjo pareigos išaiškinti nukentėjusiajai I. Z. apie apsigimimų riziką raštu.

Toks kaltinamosios elgesys teikiant nėščiosios priežiūros paslaugas I. Z. negali būti laikomas priešinga tarnybai veikla-netinkamu pareigų atlikimu ar jų neatlikimu, kuris būtų sukėlęs didelės žalos fiziniams asmenims.

Iš teisme nagrinėjant bylą ištirtų duomenų visumos negalima daryti išvados, kad dėl kaltinamosios gydytojos J. V. teiktų paslaugų I. Z. ir E. Z. laiku negavo informacijos apie realią nėštumo situaciją, vaisiaus apsigimimus ir sėdyninę pirmeigą, prarado galimybę laiku apsispręsti dėl nėštumo nutraukimo, po to ir galimybę pagimdyti vaisių be chirurginio įsikišimo.

Abu nukentėjusieji informaciją apie realią nėštumo situaciją gavo laiku, abu lankėsi konsultacijose pas gydytoją, kurios metu buvo aptariama nėštumo eiga ir komplikacijos, turėjo nėščiosios priežiūros kortelę, darytų echoskopijų nuotraukas. Abu nukentėjusieji yra jauni išsilavinę žmonės, todėl teigti, kad dėl gydytojos jiems nesuteiktos informacijos jie prarado galimybę apsispręsti dėl nėštumo nutraukimo, būtų neteisinga.

Galimybė nukentėjusiesiems apsispręsti dėl nėštumo nutraukimo negali būti pripažinta nusikalstamais padariniais- didele fizinio asmens žala, nėra ir priežastinio ryčio tarp kaltinamosios veiksmų ir nukentėjusiųjų galimybės apsispręsti dėl nėštumo nutraukimo ir galimybės pagimdyti kūdikį be chirurginio įsikišimo, nes, kaip nurodė specialistės, toks apsisprendimas nepriklauso nuo nėščiosios sprendimo, apie tokią galimybę sprendžia gydytojai, įvertinę pacientės būklę ir rizikos veiksnius.

Nesant nusikaltimo sudėties-objektyviųjų požymių, kaltinamoji išteisintina pagal BK 229 straipsnį Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1) punkto pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Taip pat, aptartų duomenų visuma nepatvirtina kaltinamosios kaltės, kad ji laikotarpiu nuo 2013-11-28 iki 2014-06-16 suklastojo I. Z. tikrus medicininius dokumentus, todėl dėl šio kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį J. V. taip pat išteisintina.

BK 300 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Kadangi šie BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų. Tikro dokumento klastojimas apima veiksmus, kurie pakeičia dokumente užfiksuotos informacijos teisingumą. Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją (pvz., teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, parašo ir kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-500/2005, 2K-805/2005) ir intelektualiai (pvz., melagingos informacijos įrašymas į dokumentą) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2008, 2K-607/2007, 2K-342/2011). Tikro dokumento suklastojimas yra ne tik tada, kai kaltininkas neteisėtai pakeičia autentiško dokumento formą ir (ar) turinį, tokiais neteisėtais veiksmais įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją ir siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą, bet ir tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-35/2011, 2K-7-2-895-2017).

Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 straipsnio 1 dalis) padaromas tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad gamina netikrą dokumentą, klastoja tikrą dokumentą, laiko, gabena, siunčia, panaudoja arba realizuoja suklastotą ar netikrą dokumentą, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-608/2010, 2K-426/2010, 2K-210/2014). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-2-895-2017)

Taigi nėra byloje nustatyta objektyvių duomenų, kad kaltinamoji J. V. būtų tyčia klastojusi nukentėjusiosios I. Z. medicininius dokumentus.

Nors kaltinime nurodoma, kad kaltinamoji I. Z. asmens sveikatos istorijoje „Nėštumo eigos įrašai“ (forma Nr. 025-11/a) neužfiksavo duomenų apie 2013-11-28 nėščiosios apsilankymą ir atliktą nėščiosios tyrimą echoskopu, o šios sveikatos istorijos skyriuje „Nėštumo priežiūros planas“ nėštumo įskaitos pradžios datą nurodė ne 2013-11-28, o 2014-01-02, tokiu būdu iškreipdama medicininius duomenis apie nėščiosios įskaitos trukmę, tokie duomenys neatitinka tikrovės, nes, kaip jau buvo minėta anksčiau, nukentėjusioji 2013-11-28 atvyko pas gydytoją J. V. dar neapsisprendusi dėl nėštumo nešiojimo, todėl nėščiosios įskaitos trukmė negalėjo būti iškreipta, nėštumo įskaita nurodoma nuo 2014-01-02, kai I. Z. atvyko pas gydytoją konsultacijai jau apsisprendusi gimdyti. Kaltinamosios tyčios dėl dokumentų suklastojimo čia nėra, nes dokumentai nebuvo klastojami. Apie I. Z. apsilankymą 2013-11-28 buvo pažymėta sveikatos istorijoje, I. Z. gydytoja įdavė ir echoskopavimo rezultatų nuotrauką, nėštumo laikas buvo patvirtintas dar 2013-11-28 echoskopavimo metu, buvo atlikti ir kiti tyrimai.

Taip pat, kaltinime nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2014-04-16 iki 2014-05-12, J. V. neatlikusi vaisiaus padėties gimdoje stebėjimo, skirtinguose medicininiuose dokumentuose nurodė skirtingus duomenis apie vaisiaus padėtį, taip suklastodama tikrus medicininius dokumentus, tačiau kaltinamosios tyčios dėl dokumentų suklastojimo čia taip pat nėra. Kaltinamoji nurodė, kad tikrinant nėščiąją apčiuopos būdu, buvo nustatyta viena vaisiaus padėtis ir kortelėje padarytas toks įrašas, o tikslinant vaisiaus padėtį echoskopu, buvo nustatyta kita vaisiaus padėtis, todėl įrašas buvo pataisytas. Nėščiosios kortelėje, kurią nėščioji nešiojasi su savimi, duomenys buvo nurodyti teisingi. Tai yra normalus darbo procesas ir tokie veiksmai negali būti pripažįstami tyčiniu dokumentų klastojimu.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamajai buvo inkriminuota atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 229 straipsnyje padarė nėščiai moteriai, kai buvo akivaizdu, kad ji nėščia, tačiau išteisinus kaltinamąją dėl BK 229 straipsnyje numatytos veikos padarymo, ši aplinkybe negali būti pripažinta jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Nors kaltinamoji nurodė, kad ji prisipažįsta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir nuoširdžiai gailisi, tačiau kaltę pripažino tik bylos nagrinėjimo teisme metu, kai buvo surinkti ir teismui pateikti visi bylos duomenys pagrindžiantys jos kaltę. Ikiteisminio tyrimo metu parodymus duoti atsisakė, todėl teismas nepripažįsta kaltinamosios prisipažinimo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-638/2010, 2K-106/2011). Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015). Sprendžiant, ar kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, teismui nepakanka nustatyti, jog asmuo ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo papasakojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus formalius pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013).

Skiriant bausmę kaltinamajai J. V. teismas vadovaujasi BK 41 straipsnyje numatytais bausmės paskirties kriterijais, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse, ir atsižvelgia į tai, kad ji padarė nesunkų nusikaltimą, į tai, kad nėra jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į jos asmenybę, kad nusikalto pirmą kartą, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, pacienčių charakterizuojama teigiamai, Valstybinei ligonių kasai yra grąžinti neteisėtai VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninei už neatliktas paslaugas sumokėti pinigai.

Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamoji tęsė ilgą laiko tarpą-dvejus metus.

Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajai artimą vidurkiui įstatymo numatytą baudą.

Parenkant baudos dydį, teismas vadovaujasi nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio įstatymo BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto redakcija, kurioje numatyta, kad už nesunkų nusikaltimą nustatoma iki 500 MGL bauda. (Lietuvos Respublikos 2011-04-21 įstatymo Nr. XI-1350 redakcija)

Kadangi nusikalstama veika įvykdyta 2013-2014 metais, parenkant baudos dydį, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-09-03 Nr. 897 nutarimu, pagal kurį bazinis bausmės dydis yra 37,66 euro.

Nors kaltinamoji prašė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą BK 40 straipsnio pagrindu, šis kaltinamosios prašymas netenkinamas.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Liudytoja apklausta kaltinamosios sesuo G. Č. parodė, kad jai yra žinoma apie teisme nagrinėjamą bylą. Ji apie tai kalbėjo su J. V. ir jos veiksmus vertina kritiškai. Ji 10 metų dirba teisininke, yra valstybės tarnautoja, be to, nuo 2016 metų vykdo mediaciją, turi teismo mediatoriaus statusą. Sutinka laiduoti už kaltinamąją, nes su ja artimai ir nuolat bendrauja. Sutiktų laiduoti ir tokiu atveju, jeigu teismas paskirtų užstatą.

Laiduotoja nurodo, kad yra teisininkė ir nuolat bei artimai bendrauja su kaltinamąja, todėl galėtų jai padaryti teigiamą įtaką, tačiau kaip ir kokią konkrečiai įtaką darytų apart pokalbio, nenurodė. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamoji savo nusikalstamą veiką tęsė ilgą laiko tarpą-dvejus metus, o kaip nurodo G. Č., apie sesers daromą nusikalstamą veiką ji nieko nežinojo. Šios aplinkybės rodo, kad tarp kaltinamosios ir laiduotojos nėra toks artimas ryšys, kad viena kitai darytų įtaką, apie darbinę veiklą jos nesikalba, todėl nėra pagrindo manyti, kad J. V. veiklai G. Č. darys tokią įtaką, kad J. V. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017). Tačiau abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-329/2013).

Kaip jau minėta aukščiau, J. V. ilgą laiko tarpą atliko ištisą seką veiksmų, kurių visuma įvertinta kaip vieninga tęstinė veika. J. V., būdama gydytoja, klastojo dviejų gydymo įstaigų dokumentus, dėl to buvo pateikti iškreipti statistiniai duomenys apie suteiktų paslaugų skaičių VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje, Valstybinė ligonių kasa ilgą laiką pervedinėjo pinigus VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninei už nesuteiktas paslaugas. Tokiu būdu buvo pažeidžiami įstatymai, gydytojo etikos reikalavimai, atsiskaitymo su gydymo įstaigomis tvarka, trečiųjų asmenų teisėti interesai žinoti apie jiems teikiamas paslaugas.

Nors teismų praktikoje nurodoma, kad ir esant tęstinei nusikalstamai veikai teoriškai galima taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą, tačiau, įvertinus visas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nebūtų tokia efektyvi kaltininkės auklėjimo priemonė atgrasant ją nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Tuo labiau, kad kaltinamosios pozicija dėl nusikalstamos veikos padarymo nebuvo nuosekli, savo kaltę pripažino tik bylos nagrinėjimo teisme metu, kai buvo surinkti ir teismui pateikti visi bylos duomenys pagrindžiantys jos kaltę. Nepripažino, kad dokumentus klastojo siekdama dirbtinai pagerinti statistinius duomenis, nurodė, kad dokumentus klastojo siekdama padėti moterims. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji atsisakė duoti parodymus dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje inkriminuotų kaltinimų, todėl negalima daryti išvados, kad ji visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką.

Nors BK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra formalioji, baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų, tačiau taikant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą, visiškas pripažinimas savo kaltės ir gailėjimasis padarius nusikalstamą veiką yra viena iš pagrindinių sąlygų.

Kaltinamajai pagrįstai paskirta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kardomosios priemonės taikymo pagrindai neišnyko, todėl ši kardomoji priemonė J. V. taikytina iki bausmės vykdymo pradžios. (BPK 119 straipsnis)

Civiliniai ieškiniai.

Nukentėjusieji I. Z. ir E. Z. ieškinyje nurodė, kad nėštumo metu visas sveikatos priežiūros paslaugas I. Z. teikė (duomenys neskelbtini) komercinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ akušerė ginekologė J. V., dėl kurios nusikalstamos veikos jiems yra padaryta didelė žala. Mano, kad nėštumo laikotarpiu klinikoje „(duomenys neskelbtini)“ ieškovei I. Z. buvo teikiamos netinkamos sveikatos priežiūros paslaugos, ir tai iš esmės lėmė, kad I. Z. negalėjo atlikti reikiamų tyrimų, kurie būtų padėję jai apsispręsti dėl rizikingo gimdymo ir galimų jo pasekmių.

Sveikatos priežiūros įstaigų veiklą reglamentuojantys teisės aktai įtvirtina šių įstaigų pareigą atlyginti teikiant paslaugas paciento sveikatai padarytą žalą, paslaugų teikimo I. Z. laikotarpiu klinika „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi civilinės atsakomybės draudimo sutartį su ADB „Gjensidige“, todėl prašo priteisti iš ADB „Gjensidige“ ir (duomenys neskelbtini) komercinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ I. Z. ir E. Z. 1859 Eur turtinės žalos atlyginimo ir kiekvienam po 30000 neturtinės žalos atlyginimo

Nukentėjusioji I. Z. parodė, kad po vaiko gimimo pirmo pusmečio neatsimena, didžiulis skausmas, šokas, nesitikėjo, kad gali gimti nesveikas vaikelis, pirmą pusmetį manė, kad tai košmaras, kad iš jo pabus.

Dabar jų dukra lanko paprastą darželį po 2 valandas per dieną. Nuo pat gimimo veža privačiai masažuoti, deda visas pastangas ir naudojasi tiek valstybės teikiamomis, tiek savo galimomis priemonėmis, kas gali padėti vaikui augti ir tobulėti.

Dukra gauna 224 eurų kas mėnesį neįgalumo pašalpą.

Dukra pati nevalgo, nekalba, jai nuolat reikia sauskelnių.

Prašomus priteisti pinigus šeima skirs vaiko ugdymui, tolimesnei ateičiai ir gyvenimui. Ieškinio sumą nustatė pasikonsultavę su advokatu, mano, kad ši suma yra protinga.

Nukentėjusysis E. Z. parodė, kad gydytoja J. V. ir (duomenys neskelbtini) klinika nesuteikė kokybiško gydymo ir priežiūros, atėmė jų apsisprendimo galimybę, neinformavo jų ir jais nesirūpino.

Turtinę žalą grindžia tuo, kad vaikas yra fiziškai ir protiškai atsilikęs, dėl ko jie patyrė ir patiria nepatogumus, išlaidas vaiko priežiūrai ir vystymosi lavinimui. Ieškinio sumą įvertino pagal tai, ką patyrė ir dabar patiria, išgyvenimus, patyčias, kuriuos sunku net perteikti.

Atsiliepime į ieškinį ADB „Gjensidige“ nurodė, kad civilinei atsakomybei kilti būtina konstatuoti sveikatos priežiūros įstaigos neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. (duomenys neskelbtini) komercinės firmos “ (duomenys neskelbtini)” darbuotoja neatliko jokių neteisėtų veiksmų, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog ji žodžiu ieškovę informavo apie galimybę atlikti genetinius tyrimus; pareigos tai informuoti raštu medicininiuose dokumentuose neturėjo. Aptariamu atveju negalima konstatuoti “žalos sveikatai”, kadangi nei ieškovės, nei vaiko sveikatai žala nebuvo padaryta. Įvykis negali būti pripažintas draudiminiu, todėl prašo ieškinį atmesti.

(Duomenys neskelbtini) komercinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ atstovas nurodė, kad šios firmos akušerė ginekologė J. V. neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Teikdama sveikatos priežiūros paslaugas nukentėjusiajai I. Z., ji elgėsi atidžiai ir rūpestingai, atliko visus nuo jos priklausančius veiksmus prižiūrint nėštumą, įskaitant ir informacijos suteikimą apie galimybę atlikti genetinius tyrimus.

Jokie teisės aktai nenumato sveikatos priežiūros įstaigos pareigos medicininiuose ar kituose dokumentuose raštu informuoti apie pacientui suteiktą informaciją dėl galimybės pasidaryti genetinius tyrimus. J. V. nurodė, kad ji I. Z. apie galimybę atlikti nemokamus vaisiaus genetinius tyrimus informavo žodžiu, vaisiaus apgręžimas pacientei su RH-faktoriumi nerekomenduojamas.

Net ir nėštumo metu nustatytas Dauno sindromas nebūtų pagrindas nutraukti nėštumą vėlesnę nei 12 nėštumo savaitę, o genetiniai tyrimai-prenetalinė chromosomų anomalijų patikra atliekama 11-13+6 d. nėštumo savaitę, geriausiai 12. Vadinasi, tiriamuoju atveju nustatyti Dauno sindromą anksčiau ne 12 nėštumo savaitę buvo neįmanoma.

Pagal galiojusius norminius teisės aktus nėščiosios tyrimas ultragarsu pirmame nėštumo trimestre nebuvo privalomas, o tik rekomenduojamas, J. V. šiame laikotarpyje tokį tyrimą pacientei atliko ne mažiau kaip du kartus. Duomenų, kad šių tyrimų metu galėjo ir turėjo būti pastebėtos vaisiaus formavimosi ydos, nebuvo nustatyta. Biocheminių chromosominių ligų žymenų nustatymas nėščiosios kraujo serume Nėščiųjų, gimdyvių, naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos apraše apskritai nenumatytas.

Pirmojo vizito klinikoje “ (duomenys neskelbtini)” metu pacientė, būdama 9 savaites nėščia, dar nebuvo apsisprendusi gimdyti ar nutraukti nėštumą. Antrojo vizito metu nėštumas jau viršijo 12 savaičių, todėl jo nutraukimas nukentėjusiosios valia nebuvo įmanomas.

Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad nėra priežastinio ryšio tarp nustatytų padarinių-vaiko su Dauno sindromu gimimo ir klinikos “ (duomenys neskelbtini)” veiksmų. Esant tokiai situacijai klinika “ (duomenys neskelbtini)” nėra ir negali būti atsakinga už civilinių ieškovų neva patirtą žalą, todėl prašė ieškinį atmesti arba palikti nenagrinėtą.

Kaltinamoji dėl ieškinio parodė, kad pagal pasaulinę praktiką Dauno sindromas nėra išskirtinis požymis nesuderinamas su žmogaus gyvybe, dėl kurio dar negimusį vaisių reikėtų nužudyti. Žmonės su tokiu sindromu daugelyje šalių yra integruojami į visuomenę, dirba, patys save apsitarnauja, pramogauja, tai priklauso nuo įdėto darbo ir socializacijos.

Šiuo atveju I. ir E. Z. įvertino savo galimybes vaiką auginti. Pagal M.-M. vaiko raidos kortelėje esančius pirmo mėnesio apžiūros duomenis įgalumas yra 75 procentai, reiškia vaikas pagal vystymąsi labai mažai atsilieka nuo normalaus vystymosi.

Išteisinus kaltinamąją dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 229 straipsnyje, padarymo, nukentėjusiųjų I. Z. ir E. Z. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas, nes pagal BPK 115 straipsnio 3 dalies 2) punktą teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės atstovas nurodė, kad civiliniame ieškinyje prašoma priteisti sumą Ligonių kasai ligoninė yra atlyginusi, tai atvirtino ir Šiaulių teritorinė ligonių kasa, kuri ieškinio atsisakė, todėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys atmetamas. (BPK 115 straipsnio 1 dalis)

(duomenys neskelbtini) komercinės firmos “ (duomenys neskelbtini)” atstovas prašo priteisti iš nukentėjusiųjų, vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 113 straipsnio 2 dalimi bei CPK 98 straipsniu, (duomenys neskelbtini) komercinei firmai „(duomenys neskelbtini)“ 5626,50 Eur atstovavimo išlaidų. Išlaidas pagrindžia pateiktais dokumentais: PVM sąskaitoms faktūromis, darbų ataskaitomis ir mokėjimo nurodymais. (T. 8, b. l. 68-76)

Prašymas netenkintinas.

BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Palikus civilinį ieškinį nenagrinėtą, nepriteisiamos ir atstovavimo išlaidos.

Daiktai: prie baudžiamosios bylos saugomi medicininiai dokumentai, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini gydymo, įstaigoms. Baudžiamojoje byloje saugomas kompaktinis diskas su bylos tyrimo medžiaga, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai)

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

J. V. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai bausmę-250 MGL, tai yra 9415 Eur (devynių tūkstančių keturių šimtų penkiolikos eurų) baudą.

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, taikyti iki bausmės vykdymo pradžios. Pradėjus bausmės vykdymą, kardomąją priemonę panaikinti.

J. V. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį dėl kaltinimo laikotarpiu nuo 2013-11-28 iki 2014-06-16 suklastojus I. Z. tikrus medicininius dokumentus, Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

J. V. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnį, Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

I. Z. ir E. Z. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti.

(Duomenys neskelbtini) komercinės firmos “ (duomenys neskelbtini)” atstovo prašymą priteisti turėtas išlaidas atstovo paslaugoms apmokėti, atmesti.

Prie baudžiamosios bylos saugomus medicininius dokumentus: nėštumo eigos įrašų, nėščiosios, gimdyvės ir naujagimio korteles, I. Z. ir M. M. Z. asmens sveikatos istorijas, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini (duomenys neskelbtini) komercinei firmai „(duomenys neskelbtini)“, 44 asmens sveikatos istorijas, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninei, baudžiamoje byloje saugomą kompaktinį diską, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.

Teisėja                            (parašas)                                          Irena Šeškauskienė