Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2;
3.1.7.6; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. vasario 14 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marina Vladimircevienė,
sekretoriaujant Neringai Pratapaitei,
dalyvaujant ieškovui V. D. ir ieškovų E. B. Ž. D. bei V. D. atstovui advokatui Gintarui Petukauskui,
atsakovų D. D. ir V. D. atstovei advokatei Jolitai Rapalavičienei,
trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovui Š. P.,
išvadą byloje duodančios institucijos – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus atstovams Valerijai Prichodko ir Evaldui Bruzgai,
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. B. Ž. D. ir V. D. ieškinį atsakovams D. D. ir V. D. dėl nuosavybės teisių gynimo, trečiasis asmuo – (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija ,, (duomenys neskelbtini)“, išvadą byloje duodanti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Bylos esmė
1. Byloje tarp ieškovų E. B. Ž. D. ir V. D. bei atsakovų D. D. ir V. D. kilo ginčas dėl nuosavybės teisių gynimo.
II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai
2. Ieškovai E. B. Ž. D. ir V. D. kreipėsi su ieškiniu atsakovams D. D. ir V. D. prašydami įpareigoti atsakovus per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti ieškovų nuosavybės teisės pažeidimus – suremontuoti atsakovams priklausantį buto (duomenys neskelbtini) balkoną taip, kad nuo jo į ieškovų balkoną nebyrėtų betonas, tinkas ir pan., o taip pat netekėtų, nelašėtų, nebėgtų ar pan. vanduo.
3. Nurodė, kad ieškovai yra sujungtų butų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Atsakovai yra buto (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Tiek ieškovų butas (duomenys neskelbtini), tiek atsakovų butas yra su balkonais, išeinančiais į gatvės pusę. Ieškovų balkonas yra antrame aukšte, žemiau atsakovų balkono buto trečiame aukšte. Ieškovai ir atsakovai savo lėšomis ir jėgomis yra atlikę balkonų remonto darbus. Ieškovai pakeitė balkono grindų dangą naujomis klinkerio plytelėmis, atnaujino balkono turėklų metalines dalis. Ieškovai neturi duomenų, kokius tiksliai balkono remonto darbus atliko atsakovai. Kaip nurodoma, iš atsakovės D. D. žodžių ieškovams yra žinoma, kad atsakovės rangovai, kurie atliko atsakovų balkono remontą, teigė, kad atliekami remonto darbai nėra pakankami tam, kad būtų užtikrinta atsakovų balkono grindų hidroizoliacija, t. y. esant lietingiems orams, vanduo nesisunks per atsakovų balkoną į apačią, į ieškovų balkoną. Maždaug prieš tris metus ieškovų balkone atsirado akivaizdžios neigiamos pasekmės: ieškovų balkono klinkerio plytelių grindys ir balkonų turėklai pasidengė aiškiai matomomis, įprastomis priemonėmis nenusivalančiomis kalkių, cemento ar kito statybinio mišinio nuosėdomis, kurios varva nuo atsakovų balkono. Be to, atsakovų balkono apačia pradėjo skilinėti, nuo balkono apačios pradėjo kristi tinko gabalai. Atsakovai buvo informuoti apie jų balkono trūkumus ir paprašyta savo balkoną sutvarkyti. Atsakovai gynėsi, kad neigiamos pasekmės atsirado ne dėl blogo balkono remonto, o dėl to, kad yra nesutvarkytas namo stogas. 2021 metais namo stogas buvo suremontuotas, tačiau vanduo iš atsakovų balkono varva toliau, toliau susidaro nuosėdų dėmės ant ieškovų balkono grindų, gadinami balkono turėklai. Apie 2021 m. rugsėjo mėn. ieškovai pareikalavimo pašalinti ieškovų kaip turto savininkų teisių pažeidimą – sutvarkyti atsakovų balkono hidroizoliaciją ir užtikrinti, kad nuo atsakovų balkono netekėtų kalkių nuosėdos bei nekristų tinkas. Pasak ieškovų, atsakovė D. D. apžiūrėjo ieškovų balkoną, matė sugadinimus, tačiau atsisakė pašalinti nurodytus pažeidimus motyvuodama tuo, kad jai priklausantį balkoną blogai suremontavo statybininkai. Be to, balkonas yra ne atsakovų asmeninė nuosavybė, o visų namo gyventojų nuosavybė, todėl remonto darbus privalo atlikti namo savininkų bendrija savo jėgomis ir lėšomis. Ieškovai su atsakovų pozicija nesutinka. Kaip nurodoma ieškinyje, iš antstolio Donato Kisieliaus 2021 m. rugsėjo 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 174/21/088 fotofiksacinės medžiagos matyti, jog ieškovams priklausančio balkono grindų danga yra sugadinta daugiausia iš išorinės (gatvės) pusės, t. y. ne balkono jungimosi su išorine siena pusės. Analogiškai yra apgadinti ir balkono metaliniai turėklai. Pažymėjo ir tai, kad neigiamos pasekmės ieškovams atsirado po to, kai atsakovai savo jėgomis ir lėšomis atliko jiems priklausančio balkono remontą.
4. Teisme gautas atsakovų D. D. ir V. D. atsiliepimas, kuriame jie prašo atmesti ieškovų ieškinį.
5. Nurodė, kad daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), renovacijos metu buvo remontuojami namo balkonai, pakeistos balkonų metalinės konstrukcijos ir balkono apačia nutinkuota tuo pačiu tinku kaip ir visas namo fasadas. Praėjus laikui, paaiškėjo, kad renovacijos darbai buvo atlikti nekokybiškai, labai greitai atšoko balkono grindų plytelės. (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – bendrija „(duomenys neskelbtini)“) pirmininkui ir visiems nariams, įskaitant ieškovus, buvo žinoma susiklosčiusi situacija dėl nekokybiškai suremontuotų daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), balkonų. Pasak atsakovų, atsižvelgiant į tokią situaciją ir į bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pasyvumą, atsakovai patys pradėjo balkono remonto darbus. Remonto metu buvo nuimtos senosios plytelės, nugramdyta sena ir išlieta nauja betono grindų hidroizoliacija, išklijuotos naujos grindų keramikinės plytelės. Po kurio laiko atsakovai pastebėjo, kad yra įtrūkęs namo fasado tinkas. Įtrūkimas tęsėsi nuo pat stogo dalies per visą sieną ir per įtrūkimus nuo stogo atiteka vanduo bei patenka po grindų plytelėmis. Atsakovai iškvietė specialistą, kuris paaiškino, tokios situacijos priežastis gali būti įtrūkimai, plyšiai stogo konstrukcijose ar dangoje. Kaip nurodoma, atsakovai antrą kartą nuėmė dalį grindų plytelių, buvo išlietas dar vienas hidroizoliacijos sluoksnis, dar kartą išklijuotos plytelės, iš naujo aptinkuoti balkono šonai ir užhermetinti visi plyšiai, atsiradę ties siena prie balkono grindų. Tuo metu buvo pradėti vykdyti stogo dangos keitimo darbai. Atsakovai kreipėsi į bendriją „(duomenys neskelbtini)“, kad būtų suremontuotas stogas ir virš atsakovo buto dalies. Pasak atsakovų, kai stogas buvo suremontuotas, atsakovai kreipėsi į tuometinį bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininką Š. P., nurodydami, kad reikia sutvarkyti ir namo balkonus, taip pat ir ieškovų naudojamo balkono fasadinę dalį (iškritusį tinką) ir tai turi būti atlikta bendrijos lėšomis, kadangi balkonai yra namo fasado elementai. Šis klausimas buvo svarstomas bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ susirinkime ir turėjo būti užprotokoluotas. Po atsakovų kreipimosi į bendriją „(duomenys neskelbtini)“, jos pirmininkas surado balkonus remontuojančią įmonę, kuri sutiktų balkoną suremontuoti. Šią aplinkybę patvirtina UAB ,,Balkonų Renovacija.LT“ pateiktas komercinis pasiūlymas dėl 3 aukšto balkono remonto darbų. Kaip nurodoma atsiliepime, šis pasiūlymas buvo išsiųstas elektroniniu paštu bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkui Š. P. ir visiems nariams, taip pat ir ieškovams. Bendrija „(duomenys neskelbtini)“ nariai nebuvo sukviesti į susirinkimą ir balkonų remonto klausimas nebuvo išspręstas ir nepriimtas joks sprendimas dėl pateikto balkono remonto pasiūlymo. Ieškovai nuo pat pradžių žinojo visą situaciją ir atsakovai nekartą ieškovams teikė išsamius paaiškinimus dėl namo balkonų būklės. Atsakovų teigimu, prie ieškinio nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovų netinkamus veiksmus. Atsakovų elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Kartu su ieškiniu pateiktas faktinių aplinkybių protokolas, kuriame užfiksuotas tik ieškovų naudojamas balkonas, nepatvirtina ieškinyje išdėstytų aplinkybių, kad atsakovai netinkamai būtų naudoję jų butui priskirtą balkoną.
6. Teisme gautas trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimas, kuriame nurodoma, kad 2000 metais buvo atlikta namo renovacija. Vėliau namo gyventojai, turintys balkonus, savo iniciatyva ir savo lėšomis, išklojo juos plytelėmis. Kai kurių balkonų plytelių klojimo darbai nebuvo atlikti kokybiškai, todėl atsirado bendrų namo konstrukcijų pažeidimai. 2021 m. rugsėjo 21 d. susirinkime buvo svarstytas klausimas dėl balkono remonto. Buvo nutarta pasamdyti specialistus balkono būklei įvertinti.
7. Teisme gauta išvadą duodančios institucijos – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus išvada, kurioje nurodoma, kad balkonas (balkono konstrukcija) turi ne tik laikančiąsias konstrukcijas, balkonas būdamas kartu vientisame namo fasado kontekste yra ir namo fasado sudedamoji dalis ne tik konstrukciniu, tačiau ir architektūriniu požiūriu, sukurdamas viso namo estetinį vaizdą. Taigi balkonų konstrukcijos ir pats balkonas, kaip namo fasado elementas, yra bendro naudojimo objektas, o ne asmeninė nuosavybė (jeigu Nekilnojamojo turto registre balkonas nėra priskirtas butui ar kitai patalpai). Taigi už balkono konstrukcijų priežiūrą bei remonto darbus šiuo konkrečiu atveju yra atsakinga Bendrija. Balkono bendrųjų konstrukcijų (gelžbetoninės plokštės) hidroizoliacija, apskardinimas, balkono gelžbetoninės plokštės apdailinis (apsauginis) tinkas yra skirti užtikrinti balkono laikančiosios konstrukcijos paskirtį pagal esminius statinio reikalavimus (tame tarpe apsaugoti balkono laikančiųjų gelžbetoninės plokštės konstrukciją nuo aplinkos, drėgmės poveikio), nustatytus Statybos įstatyme, laikytini bendrojo naudojimo objektais. Todėl išvadą duodanti institucija mano, kad už aukščiau išvardintų balkono konstrukcijos elementų, tame tarpe balkono lubų, kurios yra kito balkono gelžbetoninės plokštės apdailinis sluoksnis, priežiūrą ir remontą atsakinga Bendrija. Pažymėjo, jei pagal namo projektą kartu su bendrosiomis konstrukcijomis (gelžbetoninės plokštės) hidroizoliacija, apskardinimu, balkono gelžbetoninės plokštės apdailiniu (apsauginiu) tinku buvo sumontuota ir įrengta balkono grindų danga, tokiu atveju grindų dangos priežiūros ir remonto darbus organizuoja Bendrija. Atkreipė dėmesį, kad jei balkono naudotojas balkono grindų dangą įsirengė savo iniciatyva ir savo lėšomis, grindų dangos priežiūra yra balkono naudotojo atsakomybės ribose. Taip pat yra įvairių balkono grindų įrengimo technologijų, tuo atveju kai ant hidroizoliacijos iš karto įrengiama grindų danga, mano, kad ji yra gelžbetoninės plokštės vientisas elementas.
8. Ieškovas V. D. ir jų atstovas teismo posėdžio metu iš esmės palaikė ieškovų procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Papildomai nurodė, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju namo, esančio (duomenys neskelbtini), balkonai nėra bendrojo naudojimo objektai. Bendru Bendrijos narių sprendimu apie 2000-uosius – 2002 -uosius metus buvo atliktas visų keturių namo balkonų remontas, tačiau balkonų grindų dangą įsipareigojo atlikti butų savininkai, kurie balkonais naudojasi. Tai suponuoja atsakovų prievolę asmeniškai, savo jėgomis ir darbu atlikti balkono grindų dangos įrengimo darbus bei atsakovų prisiėmimą rizikos už šių darbų rezultate atsiradusias pasekmes. Įrodinėdami savo atsikirtimus į ieškinį atsakovai negali remtis pastato administratoriaus reikalavimu “įpareigoti bendriją organizuoti buto Nr. 10 balkono gelžbetonio pado apdailos tinko remonto darbus, užtikrinti, kad tinkas nekristų nuo balkono konstrukcijos, nekeltų pavojaus aplinkiniams”. Reikalavimas „organizuoti remonto darbus“ visiškai nereiškia, kad šiuos darbus turi atlikti pati bendrija. Bendrija atsakinga tik už tai, kad būtų pasiektas norimas rezultatas – ar atsakovams geranoriškai sutinkant, ar per bendrąsias bendraturčių santykius reguliuojančias civilinės teisės normas, ar administracinėmis priemonėmis, ar teisminiu būdu užtikrinti, kad tinkas nekristų nuo balkono konstrukcijos, nekeltų pavojaus aplinkiniams, t. y. ieškovų keliamas reikalavimas yra tapatus pastato administratoriaus reikalavimui.
9. Atsakovų atstovė teismo posėdžio metu iš esmės palaikė atsakovų procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir prašė ieškovų ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad butui, esančiam (duomenys neskelbtini), priskirtas balkonas yra bendro naudojimo objektas, ką patvirtina į bylą pateikta nekilnojamojo daikto-patalpos (buto), esančio (duomenys neskelbtini), eksplikacija. Šią aplinkybę patvirtina į bylą įtrauktos išvadą teikiančios institucijos – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus pateikta išvada, kurioje nurodyta, kad nagrinėjamu atveju už balkonų konstrukcijų priežiūrą bei remonto darbus yra atsakinga namo bendrija, t. y. (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, kuri įpareigota organizuoti atsakovų butui priskirto balkono gelžbetonio pado apdailos tinko remonto darbus, užtikrinti, kad tinkas nekristų nuo balkonų konstrukcijos, nekeltų pavojaus aplinkiniams ir iki 2023 m. sausio 25 d. informuoti apie įpareigojimo įvykdymą. Balkonų konstrukcijos ir pats balkonas yra namo fasado elementai, kurie daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, o ne, kaip teigia ieškovai, atsakovams nuosavybės teise. Atsakovai yra naudotojai ir jie privalo laikyti balkono naudojimo taisyklių. Balkonas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendro naudojimo objektas ir būtent bendrija „(duomenys neskelbtini)“, būdama gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) administratorė privalo prižiūrėti ir rūpintis bendro naudojimo objektais, šios nagrinėjamos bylos kontekste daugiabučio gyvenamojo namo balkonais. Ieškiniu pareikštas reikalavimas nėra susijęs su atsakovų veiksmais. Atsakovų butui priskirtas balkonas, kaip ir ieškovų buto balkonas nėra jų nuosavybė, o yra bendro naudojimo objektas, kuriuo priežiūra ir remontu privalo rūpintis bendrija „(duomenys neskelbtini)“, todėl atsakovai D. D. ir V. D. nėra tie asmenys, kurie turi atsakyti pagal pareikštą ieškinį.
10. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškovų ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovų balkonas nėra bendrojo naudojimo objektas, todėl būtent atsakovai turi rūpinti ir prižiūrėti jiems priklausančiu balkonu. Bendrija nesutinka prižiūrėti ir rūpintis daugiabučio gyvenamojo namo balkonais.
11. Išvadą byloje duodančios institucijos – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus atstovai teismo posėdžio metu palaikė savo byloje pateiktą išvadą.
Teismas
konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
III. Teismo nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Iš šalių, ir jų atstovų paaiškinimų, bei bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovai yra sujungtų butų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Atsakovai yra buto, adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Tiek ieškovų butas (duomenys neskelbtini), tiek atsakovų butas yra su balkonais, išeinančiais į gatvės pusę. Ieškovų balkonas yra antrame aukšte, žemiau atsakovų balkono buto trečiame aukšte. Ieškovai ir atsakovai savo lėšomis ir jėgomis yra atlikę balkonų remonto darbus. Ieškovai pakeitė balkono grindų dangą naujomis klinkerio plytelėmis, atnaujino balkono turėklų metalines dalis.
13. Ieškovų teigimu, virš jiems priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) balkono esantis atsakovų balkonas nebuvo tinkamai apsaugotas plytelių danga, todėl vanduo sunkėsi per betoną ir nuo viršuje esančio atsakovų balkono pagrindo lašantis skystis sugadino ne tik ieškovų balkone esančią grindų (plytelių) dangą, bet ir turėklus, bei sieną. Maždaug prieš tris metus ieškovų balkone atsirado akivaizdžios neigiamos pasekmės, t. y. ieškovų balkono klinkerio plytelių grindys ir balkonų turėklai pasidengė aiškiai matomomis, įprastomis priemonėmis nenusivalančiomis kalkių, cemento ar kito statybinio mišinio nuosėdomis, kurios varva nuo atsakovų balkono. Be to, atsakovų balkono apačia pradėjo skilinėti, nuo balkono apačios pradėjo kristi tinko gabalai. Dėl atsakovų kaltės – jiems nuosavybės teise priklausančio balkono tinkamo nesutvarkymo, ieškovams atsirado neigiamos pasekmės, todėl šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovai prašo įpareigoti atsakovus per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti ieškovų nuosavybės teisės pažeidimus – suremontuoti atsakovams priklausantį buto (duomenys neskelbtini) balkoną taip, kad nuo jo į ieškovų balkoną nebyrėtų betonas, tinkas ir pan., o taip pat netekėtų, nelašėtų, nebėgtų ar pan. vanduo.
14. Nagrinėjamu atveju ieškovai ieškinio reikalavimą grindžia CK 4.98 straipsnyje numatytu pagrindu, bei aplinkybe, kad balkonas, kurį reikalaujama suremontuoti, nuosavybės teise priklauso atsakovams. CK 4.98 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Atvejais, kai savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, pagal CK 4.98 straipsnyje nustatytą teisinį reglamentavimą savininkas gali pažeistas teises ginti reikšdamas negatorinį ieškinį. Tokiu atveju ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008).
15. Kaip galima spręsti iš atsakovų teismui pateiktų procesinių dokumentų ir atsakovų atstovės teismo posėdžio metu nurodytų argumentų, atsakovai nuo pareikšto reikalavimo ginasi tuo, kad Balkonas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendro naudojimo objektas ir būtent bendrija „(duomenys neskelbtini)“, būdama gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) administratorė privalo prižiūrėti ir rūpintis bendro naudojimo objektais, šios nagrinėjamos bylos kontekste daugiabučio gyvenamojo namo balkonais. Atsakovų teigimu, ieškiniu pareikštas reikalavimas nėra susijęs su atsakovų veiksmais. Atsakovų butui priskirtas balkonas, kaip ir ieškovų buto balkonas nėra jų nuosavybė, o yra bendro naudojimo objektas, kuriuo priežiūra ir remontu privalo rūpintis bendrija „(duomenys neskelbtini)“, todėl atsakovai D. D. ir V. D. nėra tie asmenys, kurie turi atsakyti pagal pareikštą ieškinį.
16. Taigi byloje tarp šalių kilo ginčas iš esmės dėl dviejų klausimų. Pirma, ar butams, esantiems daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), priskirti balkonai yra bendro naudojimo objektai, priklausantys visiems bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise, ar jie (t. y. balkonai) yra butų savininkų privati nuosavybė. Antra, kas privalo pasirūpinti daugiabučio namo balkonų priežiūra ir remontu. Šie klausimai analizuojami teismo sprendime toliau.
17. CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kasacinio teismo yra konstatuota, kad šis principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Sprendžiant dėl šalių įrodinėjimo pareigos, pažymėtina, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis Nr. 3K-3-112/2008).
18. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; 2014 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; etc.). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; etc.). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011).
19. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja nuosavybe, ir bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 – 4.85 straipsniai. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DGNKPPSBĮ) 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai yra: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga; 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendro naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas. Taigi, bendro naudojimo objektais, be kita ko, pripažįstami išorinės sienos, perdangos, stogas ir išorinės konstrukcijos, įskaitant balkonų, lodžijų ir terasų laikančiąsias konstrukcijas.
20. Pažymėtina, kad balkonas (balkono konstrukcija) turi ne tik laikančiąsias konstrukcijas, balkonas būdamas kartu vientisame namo fasado kontekste yra daugiabučio gyvenamojo namo fasado sudedamoji dalis ne tik konstrukciniu, tačiau ir architektūriniu požiūriu, sukuria viso namo estetinį vaizdą. Taigi balkonų konstrukcijos ir pats balkonas yra namo fasado elementai ir yra bendro naudojimo objektas, o ne atsakovams nuosavybės teise priklausantis vienetas.
21. Ieškovai šiuo atveju tvirtina, jog ginčo balkonas nelaikytinas pastato bendrojo naudojimo objektu, kadangi visi namo, esančio (duomenys neskelbtini), balkonai turi savininkus - kiekvienas balkonas priklauso tam butui, prie kurio jis yra, ir būtent tų butų savininkai turi pasirūpinti balkonų priežiūra ir remontu. Tačiau su tokia ieškovų pozicija nėra jokio teisinio pagrindo sutikti, kadangi nepriklausomai nuo to, ar balkonai yra prie kiekvieno buto ir jais naudojasi (turi galimybę naudotis) visi daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, balkonas priskirtinas prie bendrojo naudojimo objektų, priklausančių visiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise (išskyrus atskirus atvejus, kai jie nuosavybės teise priklauso atskiriems savininkams). Iš byloje pateikto buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris priklauso atsakovams nuosavybės teise, kadastrinių matavimo bylos matyti, kad bendras buto plotas yra 79,21 kv. m., o gyvenamasis plotas – 65,39 kv. m. Pagal pateiktą minėto buto eksplikaciją, butui priklauso šios patalpos: koridorius, 3 kambariai, vonia- tualetas, virtuvė-koridorius. Balkonas neįeina į buto, esančio (duomenys neskelbtini), eksplikaciją ir nėra įskaičiuotas į buto bendrą (naudingą) plotą, o jeigu nėra įskaičiuotas į buto bendrą plotą, balkonas, kaip teisingai nurodė atsakovai, nepriklauso atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir jie neatsako už balkono priežiūrą. Taigi butui, esančiam (duomenys neskelbtini), priskirtas balkonas yra bendro naudojimo objektas. Šią aplinkybę patvirtina ir į bylą įtrauktos išvadą teikiančios institucijos - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus pateikta išvada, kurioje nurodyta, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju už balkonų konstrukcijų priežiūrą bei remonto darbus yra atsakinga namo bendrija, t. y. (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, kuri Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio 2022-11-07 aktu Nr. A357-478/22(2.9.2.8-BŪS) įpareigota organizuoti atsakovų butui Nr. 10 priskirto balkono gelžbetonio pado apdailos tinko remonto darbus, užtikrinti, kad tinkas nekristų nuo balkonų konstrukcijos, nekeltų pavojaus aplinkiniams ir iki 2023-01-25 informuoti apie įpareigojimo įvykdymą. Minėtoje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus išvadoje taip pat nurodyta, kad balkono bendrųjų konstrukcijų (gelžbetoninės plokštės) hidroizoliacija, apskardinimas, balkono gelžbetoninės plokštės apdailinis (apsauginis) tinkas yra skirti užtikrinti balkono laikančiosios konstrukcijos paskirtį pagal esminius statinio reikalavimus (tame tarpe apsaugoti balkono laikančiąją gelžbetoninės plokštės konstrukciją nuo aplinkos, drėgmės poveikio), nustatytus Statybos įstatyme, laikytini bendrojo naudojimo objektais. Todėl už aukščiau išvardintų balkono konstrukcijos elementų, tame tarpe balkono lubų, kurios yra kito balkono gelžbetoninės plokštės apdailinis sluoksnis, priežiūrą ir remontą atsakinga Bendrija.
22. Kaip jau minėta, nepriklausomai nuo to, ar balkonai yra prie kiekvieno buto ir jais naudojasi (turi galimybę naudotis) visi daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, balkonas priskirtinas prie bendrojo naudojimo objektų, priklausančių visiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise (išskyrus atskirus atvejus, kai jie nuosavybės teise priklauso atskiriems savininkams). Atkreiptinas dėmesys, kad išimtis galima tik tuo atveju, jei bus sudarytas bendrojo naudojimo objektų, skirtų nepriklausomos, atskiros pastato dalies funkcionavimui ir jos naudotojų poreikiams tenkinti, aprašas. Sprendimai dėl šių bendrojo naudojimo objektų, skirtų ne visų gyvenamojo namo gyventojų poreikiams tenkinti, valdymo ir naudojimo gali būti priimami atskirai (CK 4.85 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, jog tam, kad bendrojo naudojimo objektas būtų įtrauktas į šį aprašą, turi būti nustatyta, kad jis yra atskiras, nesusietas su kitais to paties statinio bendrojo naudojimo objektais ir kad juo gali naudotis tik konkrečios statinio dalies butų ir kitų patalpų savininkai. Tokiame apraše turi būti iš anksto nustatyta tokių objektų valdymo ir naudojimosi jais tvarka ir sąlygos, kurios turi būti žinomos ir suprantamos bendrojo naudojimo objektų bendraturčiams. Bendrojo naudojimo objektų aprašas leidžia butų ir kitų patalpų savininkams realizuoti teisę susitarti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, tačiau ši teisė turi būti realizuota iki kylant teisiniams padariniams, pavyzdžiui, iki atsirandant konkrečioms bendrojo naudojimo objekto remonto išlaidoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79-378/2016). Tačiau nagrinėjamu atveju į bylą nepateikta duomenų, kad daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), būtų sudarytas atskiras bendrojo naudojimo objektų, naudojamų tenkinti ne viso gyvenamojo namo, o tik atskiroje jo dalyje esančių butų ir kitų patalpų savininkų poreikius, aprašas, kuriame būtų nustatyta kitokia balkonų priežiūros ir remonto tvarka, o vien ta aplinkybė, kad balkonai nebuvo įtraukti į daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų 2019-10-10 aprašą, nesudaro pagrindą daryti išvadą, kad atsakovų butui priskirtas balkonas yra atsakovų privati nuosavybė.
23. Teismo vertinimu, šiame kontekste taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad atsakovų butui priskirto balkono remonto klausimas buvo sprendžiamas daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų susirinkimuose. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, Bendrijos pirmininkas buvo suradęs balkonus remontuojančią įmonę, kuri sutiktų balkoną suremontuoti. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktas UAB "Balkonų Renovacija.LT" komercinis pasiūlymas dėl pastato (duomenys neskelbtini) 3 aukšto balkono remonto darbų. Šis pasiūlymas buvo išsiųstas elektroniniu paštu bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkui Š. P. ir visiems nariams. Tačiau balkonų remonto klausimas nebuvo išspręstas ir sprendimas dėl balkono remonto darbų nėra iki šiol priimtas.
24. Bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdytoja.
25. Pagal DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 7 dalį daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius. Taigi pagal DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 7 dalį bendrijos įsteigimo ir veiklos tikslas yra bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų administravimas, tenkinant bendrijos narių poreikius ir įgyvendinant jų teises. DGNKPPSBĮ 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bendrija gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja įstatymams, bendrijos įstatams ir veiklos tikslams. Bendrijos veiklai mutatis mutandis taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus normos, reglamentuojančios paprastąjį turto administravimą. Pagal CK 4.239 straipsnio 1 dalį paprastojo turto administravimo atveju turto administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal turto tikslinę paskirtį užtikrinti, o CK 4.242 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais. Vadovaujantis DGNKPPSBĮ 14 straipsnio 6 dalies 9 punktu, bendrijos pirmininkas atsako už pastato (pastatų), jo (jų) priklausinių ir pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros organizavimą, šios priežiūros dokumentų parengimą, pildymą ir tvarkymą, taip pat bendrojo naudojimo žemės sklypo (sklypų) naudojimą ir tvarkymą pagal įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus;
26. STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, nustatančio gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką, 10.3 punkte nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektų valdytojas yra daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų įsteigta bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, valdantys bendrojo naudojimo objektus; 11 punkte nurodyta, kad statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatyme bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. To paties teisės akto 84 punkte nurodyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (taigi nagrinėjamu atveju – atsakovė); valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi reglamente nurodytais teisės aktais, reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę. Reglamente, be kita ko, detaliai išdėstyta, kaip turi būti vykdomas daugiabučio gyvenamojo namo būklės vertinimas ir atliekami jos atkūrimo darbai. Reglamento 93 punkte nurodyta, kad atsakingas už apžiūrą asmuo apie apžiūrų metu nustatytas deformacijas, defektus, dėl kurių pažeidžiami esminiai statinių reikalavimai ir kyla pavojus aplinkai, žmonių gyvybei, sveikatai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, privalo nedelsdamas apie tai informuoti namo savininkus (naudotojus), valdytoją ir (ar) techninį prižiūrėtoją. Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir / ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir / ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (96 punktas).
27. Iš išdėstytų nuostatų matyti, kad bendrija, kaip namo bendro naudojimo objektų valdytoja STR 1.07.03:2017 10.3 punkto prasme, turi šiame reglamente ir kituose pirmiau nurodytuose teisės aktuose nustatytas pareigas prižiūrėti namo bendrojo naudojimo objektus ir imtis reikiamų veiksmų, ypač kai jų būklė kelia grėsmę asmenų, aplinkos ar turto saugumui, be kita ko, ir pareigą reaguoti į informaciją apie prižiūrimų objektų trūkumus. Visais atvejais bendrijai tenka prievolė organizuoti namo techninę priežiūrą taip, kad būtų užtikrinti statinių esminiai reikalavimai per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, t. y. ji, kaip daugiabučio namo bendro naudojimo objektų administratorė, yra atsakinga už tai, kad reikiami darbai būtų atliekami tinkamai ir laiku.
28. Pirmiau minėtos CK nuostatos, reglamentuojančios daugiabučių namų savininkų bendrijos teisinį statusą ir jos įgaliojimus bendro naudojimo objektų atžvilgiu, įgalina daryti išvadą, kad bendrija, administruodama bendrą dalinę nuosavybę, turi veikti atsakingai, rūpestingai ir sąžiningai, įgyvendinti bendraturčių teises pagal jai suteiktus įgaliojimus.
29. Taigi, teismas vadovaudamasis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad balkonas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendro naudojimo objektas ir būtent bendrija „(duomenys neskelbtini)“, būdama gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) administratorė privalo prižiūrėti ir rūpintis bendro naudojimo objektais, šios nagrinėjamos bylos kontekste daugiabučio gyvenamojo namo balkonais. Ieškiniu pareikštas reikalavimas nėra susijęs su atsakovų veiksmais. Atsakovų butui priskirtas balkonas, kaip ir ieškovų buto balkonas nėra jų nuosavybė, o yra bendro naudojimo objektas, kuriuo priežiūra ir remontu privalo rūpintis bendrija „(duomenys neskelbtini)“, todėl D. D. ir V. D. nėra tinkami atsakovai, kurie turi atsakyti pagal ieškovų pareikštą ieškinį.
30. Aplinkybė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, t. y. asmeniui, kuris negali atsakyti pagal ieškinį, sudaro pagrindą ieškinį, pareikštą tokiam asmeniui, atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-611/2015). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, ieškovų ieškinys dėl nuosavybės teisių gynimo atmestinas.
31. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
32. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
33. Nagrinėjamu atveju ieškinio netenkinus, ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos jiems neatlyginamos. Trečiasis asmuo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė jo patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl jos jam taip pat nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
34. Atsakovai pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius, kad jie patyrė byloje 1245 Eur (45 Eur + 1200 Eur) bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 45 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir 1200 Eur teisinės pagalbos (advokato) išlaidos.
35. Teismo vertinimu, atsakovų patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos būtų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai didelės ir reikėtų jas mažinti.
36. Ieškinio netenkinus, atsakovams iš ieškovų lygiomis dalimis priteistina 1245 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 622,50 Eur iš kiekvieno ieškovo.
37. Teismas šioje byloje taip pat patyrė 111,84 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 EUR). Atsižvelgiant į tai, valstybei iš ieškovų lygiomis dalimis priteistina 111,84 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 92 straipsnis), t. y. po 55,92 Eur iš kiekvieno ieškovo.
Dėl žyminio mokesčio dalies grąžinimo
38. Atsakovai už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo sumokėjo 59 Eur dydžio žyminį mokestį, nors turėjo sumokėti 45 Eur dydžio žyminį mokestį, todėl permokėta suma – 14 Eur (59 Eur – 45 Eur) grąžintina atsakovams (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškovų E. B. Ž. D. ir V. D. ieškinį atsakovams D. D. ir V. D. dėl nuosavybės teisių gynimo, trečiasis asmuo – (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija ,, (duomenys neskelbtini)“, išvadą byloje duodanti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus, atmesti.
Priteisti atsakovams D. D., gim. (duomenys neskelbtini) ir V. D., gim. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės E. B. Ž. D., gim. (duomenys neskelbtini) 622,50 Eur (šešis šimtus dvidešimt du eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovams D. D., gim. (duomenys neskelbtini) ir V. D., gim. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo V. D., gim. (duomenys neskelbtini) 622,50 Eur (šešis šimtus dvidešimt du eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės E. B. Ž. D., gim. (duomenys neskelbtini), valstybei 55,92 Eur (penkiasdešimt penkis eurus ir 92 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).
Priteisti iš ieškovo V. D., gim. (duomenys neskelbtini), valstybei 55,92 Eur (penkiasdešimt penkis eurus ir 92 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).
Grąžinti atsakovams D. D., gim. (duomenys neskelbtini) ir V. D., gim. (duomenys neskelbtini), 14 Eur (keturiolikos eurų) žyminio mokesčio permoką, sumokėtą 2022 m. balandžio 1 d. per Perlas Finance (mokėjimo užduoties kodas ZK48496, mokėtojas V. D., gim. (duomenys neskelbtini)), išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šiuo įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Marina Vladimircevienė