Administracinė byla Nr. eA-1083-575/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01146-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Turto ir verslo vertintojų asociacijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Turto ir verslo vertintojų asociacijos skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos turto vertintojų asociacijai, Lietuvos turtą ir verslą vertinančių įmonių asociacijai, K. K. dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas Turto ir verslo vertintojų asociacija (toliau – ir TVVA, pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) direktoriaus 2016 m. vasario 19 d. įsakymą Nr. V1-64.
2. Skunde nurodė, kad Tarnyba 2016 m. vasario 3 d. raštu kreipėsi į pareiškėją, Lietuvos turto vertintojų asociaciją (toliau – ir LTVA) bei Lietuvos turtą ir verslą vertinančių įmonių asociaciją (toliau – LTVVĮA) su prašymu pateikti asociacijų narių skaičių ir sąrašą. Minėtą informaciją pateikė LTVA ir LTVVĮA. Tarnyba 2016 m. vasario 12 d. raštu kreipėsi į informaciją pateikusias asociacijas su prašymu nurodyti po vieną asociacijos narį, siūlomą į Turto arba verslo vertintojų garbės teismo (toliau – ir Garbės teismas) narius. LTVA 2016 m. vasario 18 d. raštu ir LTVVĮA 2016 m. vasario 18 d. raštu pasiūlė vieną pretendentą į Garbės teismo narius – LTVVĮA valdybos pirmininką ir (duomenys neskelbtini) prezidentą K. K.. Tarnyba, atsižvelgdama į tai, jog K. K. atitinka Turto arba verslo vertintojų garbės teismo narių skyrimo, kai juos skiria Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tvarkos (toliau – ir Tvarka) 8 punkte nurodytus kriterijus bei sutinka eiti Garbės teismo nario pareigas, 2016 m. vasario 19 d. priėmė įsakymą Nr. V1-64 „Dėl turto arba verslo vertintojų garbės teismo nario skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo paskyrė K. K. Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nariu. Tačiau, pareiškėjo manymu, minėtas atsakovo Įsakymas priimtas neteisėtai. Šiame kontekste pabrėžė, kad Garbės teismo nariu K. K. paskirtas neteisėtai, kadangi LTVA jo kandidatūrą Tarnybai pasiūlė neteisėtai ir pažeisdama savo įstatų nuostatas. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, jog LTVA Garbės teismo nario kandidatūrą pasiūlė pažeisdama savo įstatuose nustatytą visuotinio narių susirinkimo kompetenciją, kadangi K. K. kandidatūrą LTVA pasiūlė ir patvirtino ne visuotinis narių susirinkimas, kaip numatyta įstatuose, tačiau LTVVĮA ir LTVA jungtinė valdyba. Tačiau valdybai pagal LTVA įstatus nėra suteikta teisė priimti sprendimus siūlyti kandidatūras į Garbės teismo narius. Atitinkamai LTVA nepateikė jokių vidinių dokumentų, išskyrus LTVVĮA ir LTVA jungtinio valdybos posėdžio protokolą, iš kurio matyti, jog abi asociacijos siūlo Garbės teismo nariu skirti K. K.. Tuo tarpu Tarnyba, prieš skirdama Garbės teismo narį, privalo patikrinti, ar asociacija tinkamai ir nepažeisdama savo įstatuose nustatytos tvarkos pasiūlė jo kandidatūrą. Pareiškėjo teigimu, Tarnyba, nepatikrinusi, ar LTVA tinkamai, nepažeisdama įstatuose nustatytos valdymo organų kompetencijos, patvirtino kandidatūrą, pažeidė Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 28 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Tvarkos 6.1 punktą ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2015 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1K-344 patvirtintų Tarnybos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 14.1–14.3 punktus, todėl skundžiamas Įsakymas pripažintinas priimtu neteisėtai. Pareiškėjas kartu akcentavo, kad Tarnybos paskirtas Garbės teismo narys K. K. yra (duomenys neskelbtini) prezidentas, t. y. eina vienos iš didžiausios turto vertinimo įmonės prezidento pareigas, todėl negali būti laikomas nešališku ir objektyviu Garbės teismo nariu. Be to, tokia situacija sukuria viešųjų ir privačių interesų konfliktą, kurio Tarnyba neturėtų ignoruoti.
3. Atsakovas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Tarnyba nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad vieno Garbės teismo nario kadencija pasibaigė, o LTVVĮA ir TVVA Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta tvarka Garbės teismo nario nepaskyrė, tokia pareiga iškilo Tarnybai. Atitinkamai, vadovaudamasi Tvarkos 4 punktu, Tarnyba 2016 m. vasario 3 d. raštu kreipėsi į asociacijas, prašydama pateikti informaciją, kiek jos vienija narių, bei asociacijų narių sąrašą. Tarnybos prašomą informaciją pateikė dvi asociacijos – LTVA ir LTVVĮA, o TVVA sąrašo nepateikė. LTVA ir LTVVĮA 2016 m. vasario 18 d. raštais pasiūlė vieną pretendentą į Garbės teismo narius – LTVVĮA valdybos pirmininką ir (duomenys neskelbtini) prezidentą K. K.. Atsižvelgusi į tai, Tarnyba priėmė skundžiamą Įsakymą, kuriuo K. K. skirtas Garbės teismo nariu. Apie tai Tarnyba 2016 m. vasario 22 d. raštu informavo asociacijas ir Lietuvos Respublikos finansų ministeriją. Atsakovo teigimu, nagrinėjamu atveju Garbės teismo nario skyrimas vyko griežtai laikantis tiek Įstatyme, tiek Tvarkoje nustatytų skyrimo taisyklių, jokios skyrimo procedūros nebuvo pažeistos. Iš Tarnybai pateiktų dokumentų matyti, kad LTVA ir LTVVĮA nutarė siūlyti vieną kandidatą į Garbės teismo narius. Minėtų asociacijų pateikti dokumentai Tarnybos buvo pripažinti tinkamais siūlymais, todėl, remdamasis Tvarka bei atsižvelgdamas į tokį LTVA ir LTVVĮA siūlymą, atsakovas priėmė ginčijamą Įsakymą. Tuo tarpu pareiškėjas nenurodė, kokiais konkrečiai veiksmais Tarnyba pažeidė Įstatymą, Tvarką ir Nuostatus. Nors pareiškėjas tvirtino, kad Tarnyba pažeidė Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punktą, atsakovas atkreipė dėmesį į tai, jog ši teisės norma nereglamentuoja Tarnybos veiksmų, todėl Tarnyba negali būti laikoma ją pažeidusi. Atsakovas kartu akcentavo, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl Garbės teismo nario K. K. galimo šališkumo ir neobjektyvumo vien tuo pagrindu, jog jis yra vienos didžiausių vertinimo įmonių prezidentas, atsižvelgiant į Garbės teismo nuostatuose įtvirtintus nešališkumo ir objektyvumo principų apibrėžimus, nepatenka į tuos atvejus, kai Garbės teismo narys negali eiti tokių pareigų ir nagrinėti vertintojų drausmės bylų.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo K. K. atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti ir priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
6. Atsiliepime K. K. paaiškino, jog Tarnyba, įvertinusi asociacijų pateiktą Garbės teismo nario kandidatūrą bei tai, kad jis atitinka atrankos kriterijus ir sutinka eiti Garbės teismo nario pareigas, priėmė ginčijamą Įsakymą, kuriuo paskyrė jį Garbės teismo nariu. Šiuo aspektu K. K. akcentavo, kad jis į šias pareigas buvo paskirtas antrajai kadencijai. K. K. nesutiko su pareiškėjo skundo teiginiais ir tvirtino, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių prielaidų abejoti atsakovo veiksmų, skiriant Garbės teismo narį, teisėtumu, kadangi Tarnyba laikėsi visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir procedūrų, o pareiškėjo interpretacijos dėl konkrečių asociacijos organų narių kompetencijos yra nepagrįstos. Garbės teismo nario skyrimas, pasak trečiojo suinteresuoto asmens, vyko griežtai laikantis tiek Įstatyme, tiek Tvarkoje nustatytų skyrimo taisyklių, jokios skyrimo procedūros nebuvo pažeistos. Priešingai, nei skunde teigia pareiškėjas, nei LTVA, nei LTVVĮA įstatuose nėra įtvirtinta, kad kandidato į Garbės teismo narius skyrimas yra visuotinio asociacijos narių susirinkimo prerogatyva. Be to, LTVVĮA valdybai nutarus skirti K. K. antrajai kadencijai į Garbės teismo narius, 2015 m. liepos 9 d. neeilinio visuotinio narių susirinkimo metu buvo patvirtintas šis valdybos sprendimas. Trečiasis suinteresuotas asmuo kartu atkreipė dėmesį į tai, jog net ir tuo atveju, jeigu LTVA būtu pažeidusi savo organų narių kompetenciją, siūlydama kandidatą į Garbės teismo narius, K. K. vis tiek būtų išrinktas Garbės teismo nariu pagal LTVVĮA pasiūlytą kandidatūrą. Šiame kontekste K. K. pabrėžė, kad jo turimas darbo turto arba verslo vertinimo srityje stažas, skaičiuojamas nuo vertintojo (aukštesnės) kvalifikacijos įgijimo, yra ne mažesnis kaip 10 metų, jis turi ne mažesnę kaip 5 metų vadovaujamo darbo patirtį vertinimo srityje, turi vertintojo (aukštesnę) kvalifikaciją ne mažiau kaip 2 vertinimo srityse, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, dėl jo veiklos, susijusios su vertinimu, per pastaruosius 3 metus nebuvo priimta drausminių nuobaudų, jis dalyvauja (yra dalyvavęs) vertinimo veiklą reglamentuojančių teisės aktų projektų rengimo darbo grupių veikloje, vertintojų kvalifikacijos egzaminų komisijų veikloje, atstovauja asociaciją, nurodytą Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kuri dar nėra skyrusi savo atstovo į Garbės teismo narius. Tuo tarpu pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl galimo jo šališkumo ir neobjektyvumo vien tuo pagrindu, kad jis yra vienos didžiausių vertinimo įmonių prezidentas, atsižvelgiant į Garbės teismo nuostatuose įtvirtintus nešališkumo ir objektyvumo principų apibrėžimus, nepatenka į tuos atvejus, kai Garbės teismo narys negali eiti tokių pareigų ir nagrinėti vertintojų drausmės bylų. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad turi didžiulę patirtį bei kvalifikaciją, dėl kurios abejonių nekilo nei skiriant jį pirmajai kadencijai į Garbės teismo narius, nei deleguojant jį antrajai kadencijai, o aplinkybė, kad K. K. vadovauja vienai didžiausių turto vertinimo įmonių, nebuvo kliūtimi ir deleguojant jį rengti teisės aktų projektus ar atstovauti Lietuvos bei kitų valstybių interesams įvairiose tarptautinėse organizacijose. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat nurodė, kad jam šioje byloje nėra aiškus pareiškėjo suinteresuotumas paties Įsakymo panaikinimu, kadangi neaišku, kokias teisines pasekmes ginčijamas Įsakymas pareiškėjui sukėlė.

II.

7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
8. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog turto arba verslo vertintojų garbės teismą sudaro penki nariai: tris narius jų sutikimu, turinčius ne žemesnę kaip vertintojo (aukštesnę) kvalifikaciją, tarpusavio sutarimu skiria asociacijos, vienijančios tik turto ir (arba) verslo vertintojus ir (arba) turto arba verslo vertinimo įmones, iš tik turto ir (arba) verslo vertintojus vienijančių asociacijų narių ir (arba) tik turto arba verslo vertintojų, kurie turto arba verslo vertinimo įmonių asociacijų narėse dirba darbo sutarties pagrindais arba kurie yra individualios įmonės savininkai ar ūkinės bendrijos tikrieji nariai. Tvarkos 1 punkte numatyta, kad Tarnyba Garbės teismo narį skiria gavusi informaciją, jog asociacijos, nurodytos Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte, neskyrė Garbės teismo nario Įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais. Pagal Tvarkos 8 punktą, Tarnyba Garbės teismo nariu skiria pretendentą, atitinkantį daugiausia iš šiame punkte nurodytų kriterijų: pretendento turimas darbo turto arba verslo vertinimo srityje stažas, skaičiuojamas nuo vertintojo (aukštesnės) kvalifikacijos įgijimo, yra ne mažesnis kaip 10 metų (8.1 p.); pretendentas turi ne mažesnę kaip 5 metų vadovaujamo darbo patirtį vertinimo srityje (8.2 p.); pretendentas turi vertintojo (aukštesnę) kvalifikaciją ne mažiau kaip 2 vertinimo srityse (8.3 p.); pretendentas neturi galiojančių drausminių nuobaudų (8.4 p.); dėl pretendento veiklos, susijusios su vertinimu, per pastaruosius 3 metus nebuvo priimta drausminių nuobaudų (8.5 p.); pretendentas dalyvauja (yra dalyvavęs) vertinimo veiklą reglamentuojančių teisės aktų projektų rengimo darbo grupių veikloje (8.6 p.); pretendentas dalyvauja (yra dalyvavęs) vertintojų kvalifikacijos egzaminų komisijų veikloje (8.7 p.); pretendentas atstovauja asociaciją, nurodytą Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kuri dar nėra skyrusi savo atstovo į Garbės teismo narius (8.8 p.).
9. Šiame kontekste teismas pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutinka (procedūrine prasme) tik su LTVA pateiktu pasiūlymu, tačiau LTVVĮA pasiūlymo nekvestionuoja. Tuo tarpu byloje nėra ginčo, kad K. K. atitinka Įstatymo ir Tvarkos keliamus reikalavimus. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog buvo pateiktas tik vienas kandidatas (K. K.), kurį pateikė tiek LTVA, tiek LTVVĮA, atsakovas ir vertino tik vienintelį kandidatą. Teismas atkreipė dėmesį, kad net ir nevertinant LTVA pateikto kandidato į Garbės teismo narius teisėtumo (procedūrine prasme), ir pripažinus LTVA kandidato pateikimą netinkamu, LTVVĮA tą patį kandidatą pateikė tinkamai (tai pripažįsta ir pareiškėjas). Be to, nors pareiškėjas teismo posėdžio metu kėlė klausimą dėl LTVA kandidato pateikimo skaidrumo, LTVA narių teisių pažeidimo, šie argumentai yra tik deklaratyvūs. Teismas pažymėjo, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog nei vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalyje numatytų asmenų nesikreipė į teismą dėl juridinio asmens organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Tai suponuoja išvadą, kad šių asmenų teisės minėtais sprendimais nėra pažeidžiamos. Taigi, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas negalėjo K. K. paskirti Garbės teismo nariu, kadangi buvo pažeistos LTVA įstatuose numatytos procedūros.
10. Vertindamas pareiškėjo argumentus, jog K. K. negali būti laikomas nešališku ir objektyviu Garbės teismo nariu, nes jis tuo pačiu metu eina vienos iš didžiausių turto vertinimo įmonių prezidento pareigas, teismas nurodė, kad, vadovaujantis Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatų 3.2 punktu, tas pats asmuo negali būti garbės teismo nariu ir nagrinėti savo drausmės bylą; garbės teismo narys negali nagrinėti vertintojo, kuris yra jo artimasis giminaitis, kaip jis suprantamas pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, drausmės bylos; garbės teismo narys negali nagrinėti tokio vertintojo drausmės bylos, jeigu Garbės teismo narys pastaruosius 3 metus buvo tos įmonės, kurioje dirba vertintojas, darbuotojas arba dalyvis. Tuo tarpu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad Garbės teismo nario šališkumo (suinteresuotumo) nereiškia aplinkybė, jog jis yra kitos įmonės, kuri verčiasi turto ir verslo vertinimo veikla, akcininkas (rėmėsi LVAT 2014 m. balandžio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-821/2014). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog K. K. per se buvimas garbės teismo nariu reiškia jo šališkumą. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad K. K. a priori yra šališkas. Teismas papildomai akcentavo, kad esant aplinkybėms dėl Garbės teismo nario šališkumo, jis turėtų pats nusišalinti arba jį nušalinti turėtų Garbės teismas (Garbės teismo nuostatų 17 ir 18 p.). Be to, pažymėjo, kad, vadovaujantis pareiškėjo logika, joks vertintojas negalėtų būti Garbės teismo nariu, kadangi arba jis būtų konkurentų atstovas, arba jis būtų tos įmonės, kurioje dirba vertintojas, darbuotojas ar dalyvis.
11. Taigi, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ginčijamas Tarnybos Įsakymas priimtas iš esmės nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

III.

12. Pareiškėjas Turto ir verslo vertintojų asociacija pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja savo skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui, išdėstytas aplinkybes bei motyvus ir papildomai nurodo šiuos argumentus:
1. Tvarkos 6.1 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad kiekviena asociacija privalo nurodyti po vieną asociacijų narį, siūlomą į Garbės teismo narius. Pareiškėjo teigimu, pažeidus šį reikalavimą, Tarnyba negali skirti Garbės teismo nario iš vieno kandidato, kadangi tai prieštarautų minėtos imperatyvios normos tikslui. Pareiškėjas akcentuoja, kad toks reglamentavimas yra sukurtas tam, jog tarp skirtingų asociacijų, jų narių būtų sukurta konkurencinė aplinka, nebūtų sudarytos sąlygos ir pagrindai rinkti Garbės teismo narį tik iš vieno kandidato, nes kitu atveju nebūtų užtikrintas narių skyrimo skaidrumas, kadangi priežiūros institucija (Tarnyba), skirdama narį tik iš vieno kandidato, būtų nepagrįstai apribota skirti asociacijų sutartą asmenį, taip pažeidžiant pačių skirtingų asociacijų narių teisę dalyvauti rinkimuose ir būti išrinktiems. Atitinkamai šiuo atveju, pasiūlius tik vieną kandidatą, Garbės teismo nario skyrimo procedūra privalėjo būti rengiama pakartotinai.
2. Iš teismui pateikto LTVA 2014 m. kovo 28 d. Visuotinio ataskaitinio narių susirinkimo protokolo Nr. 21 matyti, kad visuotinio susirinkimo metu buvo pasiūlyti ir išrinkti LTVA nariai S. V. ir R. L., o ne K. K.. Taigi, šiuo atveju akivaizdu, kad LTVA nebūtų netgi siūliusi K. K. kandidatu į Garbės teismo narius, nes jis netgi nebuvo iškeltas kaip galimas kandidatas ir už jį nebuvo balsuojama, todėl LTVA būtų pasiūliusi visai kitą kandidatą į Garbės teismo nario vietą. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas tvirtina, kad kategoriškas pirmosios instancijos teismo teiginys, jog K. K. bet kokiu atveju būtų išrinktas Garbės teismo nariu, yra atmestinas.
3. Aplinkybė, kad nei vienas iš LTVA narių nesikreipė į teismą dėl juridinio asmens organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, nesudaro pagrindo spręsti, kad jokio pažeidimo apskritai nėra. Pareiškėjas pabrėžia, kad šiuo atveju keliamas klausimas dėl Garbės teismo nario skyrimo, o tai svarbu ne tik LTVA nariams, bet visiems turto ir verslo vertintojams, todėl akivaizdu, jog visa turto ir verslo vertintojų bendruomenė, įskaitant ir pareiškėją, turi teisę kvestionuoti LTVA steigimo dokumentų pažeidimus, kaip viešą interesą pažeidžiančius veiksmus.
4. Pareiškėjo manymu, Tarnyba, galėdama rinktis iš dviejų kandidatų, nebūtų turėjusi kito pasirinkimo, kaip tik skirti alternatyvų kandidatą K. K., atsižvelgusi į pastarojo šališkumą, kuris buvo nustatytas įsiteisėjusiu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-1039-552/2015. Pareiškėjas nurodo, kad minėtoje byloje nustatyta, jog Garbės teismas, kurio sudėtyje buvo K. K., buvo šališkas, t. y. įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau buvo konstatuotas K. K. šališkumas jo pirmosios kadencijos metu. Tačiau nei Tarnyba, nei pirmosios instancijos teismas šio fakto nevertino.
5. Pareiškėjas teigia, kad Tarnyba, skirdama K. K. Garbės teismo nariu, iš esmės priėmė sprendimą, kuris turės įtakos konkurencijai verslo ir turto vertintojų rinkoje, kadangi didžiausios turto vertintojų įmonės vadovas, būdamas Garbės teismo, kurio kompetencija nagrinėti turto ir verslo vertintojų drausmės bylas, ir kuris turi galią sustabdyti arba panaikinti turto ar verslo vertintojo pažymėjimo galiojimą, nariu įgis įrankį atimti iš savo konkurentų teisę verstis profesine veikla. Tuo tarpu tokia situacija rinkoje negali būti toleruojama ir leistina.
6. Be to, pareiškėjo manymu, ginčijamas atsakovo Įsakymas neatitinka teisės aktuose nustatytų individualiems administraciniams teisės aktams keliamų reikalavimų, kadangi jame nenurodyta akto apskundimo tvarka ir procedūra, taip pat nenurodytos su Įsakymu susijusių asmenų teisės, nenurodyta tiksli kandidato skyrimo Garbės teismo nariu data, pareigų ėjimo terminas ir kita svarbi informacija, todėl Įsakymas yra naikintinas, kaip neatitinkantis teisės aktuose nustatytų turinio reikalavimų.
14. Atsakovas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 5 d. sprendimą nepakeistą.
15. Atsakovas tvirtina, kad nagrinėjamu atveju, skiriant Garbės teismo narį, buvo griežtai laikomasi Įstatymo ir Tvarkos nuostatų, Tarnyba veikė savo kompetencijos ribose, laikydamasi teisės aktų reikalavimų. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Tai, jog asmuo, paskirtas Garbės teismo nariu, faktiškai dirba turto ir (arba) verslo vertinimo srityje, yra normali praktika, atitinkanti teisės aktų reikalavimus. Atsakovas pažymi, jog Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad tris Garbės teismo narius, jų sutikimu, turinčius ne žemesnę kaip vertintojo (aukštesnę) kvalifikaciją, tarpusavio sutarimu skiria asociacijos, vienijančios tik turto ir (arba) verslo vertintojus ir (arba) turto arba verslo vertinimo įmones, iš tik turto ir (arba) verslo vertintojus vienijančių asociacijų nariu ir (arba) tik turto arba verslo vertintojų, kurie turto arba verslo vertinimo įmonių asociacijų narėse dirba darbo sutarties pagrindais arba kurie yra individualios įmonės savininkai ar ūkinės bendrijos tikrieji nariai. Taigi, bet kuriuo atveju daugiau nei pusė Garbės teismo narių yra vertintojai, besiverčiantys vertinimo veikla.
2. Garbės teismo nario galimo šališkumo klausimas turi būti sprendžiamas ad hoc, įvertinant visas žinomas faktines aplinkybes ir nustatant, ar nėra Garbės teismo nuostatų 3.2 punkte numatytų pagrindų. Tačiau šiuo atveju pareiškėjas paskirtą Garbės teismo narį K. K. vertina kaip šališką, savo vertinimo nesusiedamas su konkrečiu atveju. Tuo tarpu, Tarnybos nuomone, nėra jokio pagrindo teigti, jog K. K. visais atvejais (ar dauguma atvejų) būtų šališkas, o visos pareiškėjo abejonės dėl šio Garbės teismo nario šališkumo paremtos dvejonėmis ir interpretacijomis, bet ne faktiniais duomenimis.
3. K. K. pirmą kartą Garbės teismo nariu buvo paskirtas 2012 m. ir pirmosios jo kadencijos metu nei pareiškėjui, nei kitiems asmenims abejonių dėl šio Garbės teismo nario nešališkumo nekilo, nors pirmąjį kartą skiriant jį Garbės teismo nariu jis užėmė tas pačias pareigas toje pačioje įmonėje.
4. Apeliaciniame skunde išreiškiama pareiškėjo nuomonė, jog paskirtasis Garbės teismo narys įgijo įrankį iš konkurentų atimti teisę verstis turto vertinimo veikla, yra ne tik niekuo nepagrįsta, bet ir iš esmės nekorektiška bei prieštarauja Įstatymo nuostatoms, reglamentuojančioms Garbės teismo sudėtį. Atsakovas pažymi, kad turto ir verslo vertintojų drausmės bylos nagrinėjimo procedūra ir poveikio priemonių turto vertintojams skyrimo tvarka yra reglamentuotos Įstatymu ir Garbės teismo nuostatais. Pagal Įstatymo 28 straipsnio 4 dalį, Garbės teismo nariai veikia vadovaudamiesi šiais teisės aktais. Tuo tarpu šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad paskirtasis Garbės teismo narys savo veiklą vykdys nesivadovaudamas teisės aktų reikalavimais, juolab, kad jis paskirtas antrai kadencijai ir faktiškai šias pareigas eina nuo 2012 m., o pažeidimai jo veikloje šiuo laikotarpiu nustatyti nebuvo.
5. Tarnyba pareiškėjo konkuravimo teisę užtikrino tiek, kiek to reikalauja Įstatymas. Šiuo aspektu atsakovas akcentuoja, kad Įstatymo 28 straipsnio 3 dalis numato, jog Garbės teismo narį Tarnyba skiria iš daugiausia narių turinčių asociacijų. Atitinkamai Tarnyba 2015 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. (1.13)A2-1883(15), 2015 m. spalio 13 d. raštu Nr. (1.13)A2-1939(15), 2015 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. (1.13)A2-2409(15), 2016 m. sausio 11 d. raštu Nr. D2-24 ir 2016 m. vasario 3 d. raštu Nr. D2-306, t. y. net 5 kartus, kreipėsi į pareiškėją su prašymu nurodyti asociacijos narių skaičių ir pateikti šių narių sąrašą, tačiau pareiškėjas savo narių skaičiaus nenurodė ir dalyvių sąrašo nepateikė, nors Tarnyba nurodė sąrašo nepateikimo pasekmes (kad nepateikus sąrašo Garbės teismo narys bus paskirtas pareiškėjui nedalyvaujant). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas į pakartotinius Tarnybos prašymus neatsižvelgė ir savo narių sąrašo nepateikė, laikytina, jog tokiais savo veiksmais jis sąmoningai atsisakė dalyvauti Garbės teismo nario skyrimo procedūroje.
6. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad LTVA ir LTVVĮA pateikė Tarnybai savo kandidatus. Tuo tarpu tai, jog siūlomas kandidatas sutapo, niekaip negali būti vertinama kaip Tvarkos 6.1 punkto pažeidimas.
16. Tretieji suinteresuoti asmenys K. K., Lietuvos turto vertintojų asociacija bei Lietuvos turtą ir verslą vertinančių įmonių asociacija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 5 d. sprendimą, taip pat priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
17. Tretieji suinteresuoti asmenys mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, teisingas, pagrįstas ir motyvuotas, priimtas tinkamai įvertinus visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus bei tinkamai taikant teisės normas. Atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartojami argumentai ir motyvai, kuriuos trečiasis suinteresuotas asmuo K. K. buvo išdėstęs pirmosios instancijos teismui pateiktame savo atsiliepime į pareiškėjo skundą. Papildomai akcentuojama, kad Tarnyba negali būti laikoma subjektu, atsakingu už asociacijų vidinių tvarkų nustatymą ir įgyvendinimą. Tai yra išimtinė pačių asociacijų teisė. Tarnyba negali nustatyti reikalavimų, kurių turėtų laikytis asociacijos, priimdamos savo vidinius sprendimus, ar reglamentuoti asociacijų organų kompetencijas. Tarnyba taip pat nevykdo asociacijų veiklos priežiūros, todėl negali būti laikoma turinti pareigą kontroliuoti ir tikrinti asociacijų vidinių sprendimų priėmimo procedūras.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

18. Byloje ginčas keliamas dėl Tarnybos įsakymo, kuriuo asmuo buvo paskirtas Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nariu, teisėtumo ir pagrįstumo.
19. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
20. Apeliantas teigia, kad paskirtas Garbės teismo narys K. K. negali būti laikomas nešališku ir objektyviu garbės teismo nariu. Teismas, išanalizavęs apelianto argumentus, pastarąjį teiginį atmeta. Apeliantas galimą K. K. šališkumą grindžia, be kita ko, aplinkybe, jog paskirtasis Garbės teismo narys taip pat yra ir (duomenys neskelbtini) prezidentas. Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. IK-192 „Dėl turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatų patvirtinimo“, 3.2 punktas numato, kad Garbės teismas veikia vadovaudamasis nešališkumo principu, taip pat nustato, kokiais atvejais Garbės teismo narys negali būti laikomas nešališku. Apelianto nurodyta aplinkybė, jog paskirtasis Garbės teismo narys tuo pačiu yra ir vienos didžiausių turto ir verslo vertinimo įmonių prezidentas, į nurodytus šališkumą apibrėžiančius atvejus nepatenka.
21. Be to, Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad tris iš penkių Garbės teismo narius, jų sutikimu, turinčius ne žemesnę kaip vertintojo (aukštesnę) kvalifikaciją, tarpusavio sutarimu skiria asociacijos, vienijančios tik turto ir (arba) verslo vertintojus ir (arba) turto arba verslo vertinimo įmones, iš tik turto ir (arba) verslo vertintojus vienijančių asociacijų narių ir (arba) tik turto arba verslo vertintojų, kurie turto arba verslo vertinimo įmonių asociacijų narėse dirba darbo sutarties pagrindais arba kurie yra individualios įmonės savininkai ar ūkinės bendrijos tikrieji nariai. Taigi, paprastai, daugiau nei pusė Garbės teismo narių yra vertintojai, besiverčiantys vertinimo veikla. Vien ta aplinkybė, kad asmuo užima tam tikras pareigas vienoje iš turto ir verslo vertinimo veikla užsiimančių įmonių, savaime nereiškia jo šališkumo ir nėra jokio pagrindo teigti, jog K. K. visais atvejais būtų šališkas.
22. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog skundžiamas Tarnybos įsakymas darys įtaką konkurencijai turto ir verslo vertinimo srityje. Teismas vertina, kad apelianto argumentai šioje srityje yra grindžiami prielaidomis, nėra teisiškai pagrįsti, dėl to teismas atmeta pastaruosius argumentus.
23. Teismas pažymi, kad dėl procedūrinių pažeidimų skundžiamas aktas gali būti panaikinamas tik tuo atveju, jeigu pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Byloje nėra duomenų, kad tos aplinkybės, jog dvi asociacijos siūlė vieną narį Garbės teismo nariu, ar įsakyme nėra nurodyta apskundimo tvarka, būtų kažkaip neigiamai įtakoję objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Todėl teismas nenustatė esminių procedūrinių pažeidimų skundžiamu aktu skiriant Turto arba verslo vertintojų garbės teismo narį.
24. Apeliantas teigia, kad LTVA Garbės teismo nario kandidatūrą pasiūlė pažeisdama visuotinio narių susirinkimo kompetenciją. Dėl šių argumentų teismas pažymi, kad LTVA įstatuose nėra įtvirtinta, jog kandidato į Garbės teismo narius skyrimas yra visuotinio asociacijos narių susirinkimo išimtinė kompetencija. Nesant asociacijos sprendimams nuginčytiems atitinkama tvarka, atsakovui nebuvo pagrindo abejoti jų teisėtumu.
25. Apibendrindama pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, priimtas nepažeidus proceso teisės normų. Dėl šių priežasčių apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
26. Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje nėra tokių išlaidų paskaičiavimų ir jas pagrindžiančių dokumentų, todėl prašymas paliekamas nenagrinėtu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Turto ir verslo vertintojų asociacijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Ričardas Piličiauskas

              Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

              Dalia Višinskienė