Civ. byla Nr. 2-655-504/2013m.

Proceso Nr. 2-37-3-00507-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija

(S)

128.2.; 116.1.;

            ROKIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013m. rugpjūčio 28d.

Rokiškis

              Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Ledina Šinkūnienė, sekretoriaujant Inai Matulienei, dalyvaujant pareiškėjui D. P., pareiškėjo atstovui advokatui Vytautui Sketeriui, suinteresuotiems asmenims, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus byloje, B. B. ir L. P., teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo D. P. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – B. B., L. P., ir   suinteresuotų asmenų, pareikusių savarankiškus reikalavimus, B. B. ir L. P. pareiškimą, dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo, ir

           nustatė:

         pareiškėjas pareiškime  ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 1993 m. lapkričio 25 d. mirė K. L., kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini).

          Po jo mirties liko turtas - gyvenamasis namas su ūkio pastatais, žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Pastatai Registrų centre neįregistruoti, tačiau jų būvimo faktą patvirtina P. seniūnijos 1999 m. balandžio 12 d. pažymėjimas Nr.142.

         K. L. buvo nevedęs, vaikų neturėjo. Jo mama, iki santuokos turėjusi L. pavardę, yra K. L. sesuo. Tad jis su seserimis B. B. ir L. P., yra penktos eilės įpėdiniai ( Civilinio kodekso 5.11 str. l d.5 p.).

          Į notarą dėl palikimo priėmimo nustatytu laiku nesikreipė, galvojo, kad jei gyvena K.
L. namuose, tai dėl šio aiškaus fakto visada galės susitvarkyti reikiamus dokumentus.
          Mano, kad nors ir laiku nesikreipė į notarą, tačiau palikimą priėmė faktiškai pradėdamas
valdyti turtą ( Civilinio kodekso 5.51 str.l d.).

            Rokiškio rajono P. seniūnijos 1999 m. balandžio 12 d. pažyma Nr.141, nurodyta, kad po K. L., gim. (duomenys neskelbtini), mirties turtą, t.y. palikimą, priėmė ir valdo jis, D. P.

            Jis po dėdės mirties, 1993 m. lapkričio mėn. bendru su sesemis, B. B., L. P., sutarimu, su šeima pradėjo gyventi dėdės namuose, juos prižiūrėti, naudoti dėdės turtą kaip savą. 2005 m. kovo 22 d. sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį su AB Rytų skirstomaisiais tinklais ir elektros energija tiekiama į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini).

              Po K. L. mirties tvarkė visus jo teisės į žemę atkūrimo klausimus. Buvo kaip jo
atstovas. Ant žemės sklypo plano nr.14, sudaryto 1999 metais, grafoje “žemės savininkas
(bendrasavininkiai) arba jo (ų) įgaliotas asmuo K. L." pasirašė jis, D. P.

                 Iškart po K. L. mirties priėmė ir valdo K. L. turėtus nuosavybės ir
asmens dokumentus: pas jį yra namų valdos techninės apskaitos byla, jo gimimo liudijimas, mirties liudijimas. Mano, kad jo nurodytos aplinkybės įrodo, kad jis priėmė K. L. palikimą, faktiškai jį pradėdamas valdyti kaip savą.

           Rokiškio rajono 2-sis notaro biuras, aptarnaujantis P. seniūniją, ir tame tarpe
(duomenys neskelbtini) kaimą, liudija, kad po K. L., a.k(duomenys neskelbtini) mirties 1993 m. lapkričio 25 d., paveldėjimo byla neužvesta.

                Dalį dokumentų, daiktų po mirties pasiėmė ir jo seserys, jos prisidėjo prie dėdės laidotuvių, tad dėl jų pareikšto prašymo, nustatyti, kad ir jos priėmė dėdės palikimą, neprieštarauja.

           Juridinis faktas nustatytinas ryšium su palikimo priėmimu ir turto paveldėjimu.

            Vadovaujantis išdėstytu bei Civilinio kodekso 5.51 str.l d., Civilinio proceso kodekso 444 str. 2 d.8p.

                     prašo:

                 nustatyti juridinę reikšmę turtinį faktą, kad jis, D. P., po K. L., a.k(duomenys neskelbtini) mirties 1993 m. lapkričio 25 d., palikimą priėmė pradėdamas valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu.

                Suinteresuoti asmenys, pareiškią savarankiškus reikalavimus byloje, B. B. ir L. P. pareiškime (b.l. 48-49), ir teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo D. P. pareiškimu sutinka iš dalies. Nurodo, kad po dėdės K. L. mirties 1993-11-25, jo likusį turtą pradėjo valdyti ir rūpintis juo kaip savu ne tik pareiškėjas D. P., bet ir jos, jo seserys.

                Nuo pat vaikystės dėdės namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), buvo registruota ir nuolatos su dėde K. L. gyveno jo dukterėčia B. B. (P.). Kai ji sukūrė savo šeimą, dėde K. L. rūpinosi ir lankė jį jos, L. P. ir B. B.. K. L. mirus, jį palaidojo taip pat jos. Pažyma,
patvirtinanti laidojimo faktą, buvo išduota L. P. Po K. L. mirties likusius
vertingesnius daiktus, t.y. papuošalus, laikrodį, patalinę, kita, pasidalino. Kadangi tuo metu pareiškėjas D. P. su šeima ir mažamečiais vaikais neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, jie visi kartu sutarė, kad D. P. laikinai liks gyventi ir tvarkytis K. L. paliktame name bei žemėje, o vėliau dėdei priklausęs nekilnojamasis turtas bus parduotas ir padalintas į tris lygias dalis. Pareiškėjas dėdės namuose liko gyventi ilgam, o K. L. paveldėjimo klausimus spręsti ėmėsi tik 2013 metais. Dėl teisinių žinių stygiaus paveldėjimo klausimų iškart po dėdės mirties nesusitvarkė, tačiau iš kart po dėdės mirties jie pradėjo rūpintis paliktu turtu. Sutinka, kad pareiškėjui D. P. priklauso dalis dėdės palikimo, tačiau dalis priklauso ir joms, B. B. ir L. P., kadangi jos taip pat priėmė K. L. palikimą, faktiškai pradėdamos valdyti jo turtą.

                 Juridinį faktą prašo nustatyti tikslu paveldėjimo liudijimui gauti.

                 Vadovaujantis CK 5.11str.1d., CPK 444str.2d.8p., 445-447 str., teismą prašo:

                 Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie, B. B., a.k(duomenys neskelbtini) L. P., a.k(duomenys neskelbtini) ir D. P., a.k(duomenys neskelbtini) po K. L., a.k(duomenys neskelbtini) mirties 1993-11-25, priėmė K. L. palikimą, faktiškai pradėdami valdyti jo turtą iškart nuo palikimo atsiradimo dienos.

                 Pareiškėjo D. P. pareiškimas ir suinteresuotų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus byloje, pareiškimas tenkintini.

               K. L., a.k(duomenys neskelbtini) mirė 1993m. lapkričio 25d.(mirties įrašas, Nr. 47, 1993-11-26(b.l.3).

              Rokiškio rajono 2-o notaro biuro notarės 2013m. balandžio 4d. Liudijime nurodyta, kad po K. L., a.k(duomenys neskelbtini) gyvenusio (duomenys neskelbtini), mirusio 1993-11-25, notaro biure turto paveldėjimo byla neužvesta(b.l.27).

             Kaip matyti iš bylos medžiagos, jau po K. L. mirties, 1999m. spalio 15d. Panevėžio apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 27-61352-12951, K. L. buvo atkurtos nuosavybės teisės į J. L. priklausiusią žemę - 8,21ha, esančią (duomenys neskelbtini) (b.l.17). Žemės sklypo plane 1999m., grafoje „žemės savininkas(bendrasavininkiai) arba jo (jų) įgaliotas asmuo, už K. L. pasirašė pareiškėjas D. P. (b.l.18). Minėtas žemės sklypas VĮ Registrų centre įregistruotas 1999-11-05 K. L. nuosavybės teise(VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, b.l.21).

              P. seniūnijos išduotame pažymėjime 1999m. balandžio 12d., Nr.142, nurodyta, kad K. L. vardu registruotas gyvenamasis namas, turintis 92,07 kv.m. bendro naudojimo ploto ir ūkio pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), priklauso pagal asmens nuosavybės teisę(b.l.19). Tą pačią dieną išduotame Pažymėjime Nr. 141 nurodyta, kad po mirties K. L. turtą priėmė ir valdo D. P.(b.l.16).

               Pareiškėjas D. P. su AB Rytų skirstomieji tinklai 2005m. kovo 22d. sudarė Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), dėl elektros tiekimo į mirusiojo K. L. namus, esančius (duomenys neskelbtini) (b.l.26).

               Kaip nurodė pareiškėjas, ir tai patvirtino suinteresuoti asmenys, jis mirusio dėdės namuose apsigyveno ir pradėjo paliktu turtu naudotis kaip savu, iš kart po dėdės mirties.

               Suinteresuotų asmenų ir pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jie po dėdės K. L. mirties pradėjo valdyti paveldimą turtą, patvirtino byloje apklausta liudytoja D. B.

                Liudytoja nurodė, kad K. L. namuose D. P. ir jo sesės užaugo. Po K. L. mirties jie visi trys rūpinosi laidotuvėmis. Po dėdės mirties D. P. apsigyveno jo namuose. Kiek jai žinoma, likusį turtą po K. L. mirties tvarkė visi trys.

                Tai, kad rūpinosi dėdės laidotuvėmis L. P., kad pasiėmė dalį K. L. priklausiusių dokumentų, patvirtina teismui pateikti rašytiniai įrodymai: P. apylinkės viršaičio pavaduotojos išduotas 1994-05-19 pažymėjimas, kuriame nurodyta, kad K. L., mirusį 1993-11-25, palaidojo dukterėčia L. P.(b.l.35); pateiktų Lietuvos Taupomojo banko Taupomųjų knygelių, priklausiusių K. L., kopijos(b.l.36-44).

                  Kaip nustatyta iš teismui pateiktų K. L. gimimo liudijimo(b.l.4), Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymos 2013-03-13, Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.5), Santuokos sudarymo įrašo Nr. 93, 1954-05-23(b.l.6), L. P. ir D. P. gimimo liudijimų(b.l.9,14), B. P. gimimo liudijimo ir jos santuokos su V. B. S. liudijimo(b.l.11,12), pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys, pareiškią savarankiškus reikalavimus, yra mirusiojo K. L. sūnėnas ir dukterėčios.

                   Pagal 2000-07-18 LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 38str.1d., 2001-07-01 įsigaliojusio LR CK penktos knygos normos  taikomos paveldėjimo santykiams, atsiradusiems jau įsigaliojus naujajam kodeksui. K. L. mirė iki naujojo CK įsigaliojimo, tad taikytinos 1964m. LR CK normos. 

                 D. P., L. P. ir B. B. yra ketvirtos eilės įstatyminiai įpėdinė(LR CK 573str.1d.4p., 1994-05-17 įst. red.). CK 587str.2d.,3d. nustatyta, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, nepraleisdamas šešių mėnesių termino.

              Byloje laikytina nustatytu, kad  po K. L. mirties, jo sūnėnas D. P. ir dukterėčios B. B. ir L. P., nepraleisdami įstatymo nustatyto termino palikimui priimti,  paliktą mirusiojo turtą pradėjo valdyti kaip savą, t.y. palikimą priėmė, faktiškai pradėdami, valdyti paveldimą turtą(CPK 444str. 8p.).

               Juridinis faktas nustatytinas tikslu paveldėjimo teisės liudijimui gauti.  

               Pareiškėjas D. P. Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo 213m. balandžio 9d., Nr. (1.2)-SPI-0833, 100proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo(b.l.28), tad bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 27,30Lt, priteistinos lygiomis dalimis iš suinteresuotų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus byloje, t.y. po 13,65Lt iš kiekvienos (CPK 88str.1d.3p., 96str.).

   Vadovaudamasis LR CPK 444str.2d.8p., 448str.teismas

    n u s p r e n d ž i a:

   Pareiškimus tenkinti.

      Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) B. B., a.k(duomenys neskelbtini) ir L. P., a.k(duomenys neskelbtini) po jų dėdės K. L., a.k(duomenys neskelbtini) mirties (mirė 1993m. lapkričio 25d.) priėmė palikimą, faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą.

   Juridinis faktas nustatytas tikslu paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

   Priteisti iš B. B., a.k(duomenys neskelbtini) ir L. P., a.k(duomenys neskelbtini) po 13,65LtLt (trylika litų 65ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

               Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja                                                                                Ledina Šinkūnienė