(S) Civilinė
byla Nr. 3K-3-227/2008
Procesinio sprendimo kategorijos:
116.5; 116.5.3; 104.9; 104.10
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N
U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. balandžio 8
d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos
pirmininkas), Algio Norkūno (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje
išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. M. kasacinį skundą dėl
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 13 d. nutarties ir
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m.
vasario 20 d. nutarties peržiūrėjimo, kuriomis atmestas atsakovo D. M. prašymas
peržiūrėti teismo sprendimą už akių, priimtą civilinėje byloje pagal ieškovo
Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ieškinį atsakovams D. M., A. J.
personalinei įmonei dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu; trečiasis asmuo –
N. T. personalinė įmonė.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė : I.
Ginčo esmė
Generalinis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, pareiškė ieškinį
atsakovams D. M. ir A. J. personalinei įmonei dėl sandorio pripažinimo
negaliojančiu. Jis prašė pripažinti negaliojančia N. T. personalinėje įmonėje
2000 m. vasario 17 d. įformintą pažymą-sąskaitą, pagal kurią atsakovas D. M. už
10 000 Lt nusipirko iš atsakovo A. J. personalinės įmonės automobilį „Mercedes
Benz 210“.
Ieškinyje nurodyta, kad automobilio pirkimo-pardavimo sandoris yra
tariamas, t. y. sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių. Šią
aplinkybę patvirtina baudžiamosios bylos medžiaga. Ikiteisminio tyrimo metu
nustatyta, kad viena sandorio šalis – pardavėjas A. J. įmonė – buvo fiktyvi,
nes nebuvo automobilio savininkė; kita sandorio šalis – pirkėjas D. M. –
neketino tapti automobilio savininku (jis sutiko tik trumpam laikui įregistruoti
automobilį savo vardu, darydamas paslaugą kitam asmeniui); pirkėjas nemokėjo
pinigų ir negavo automobilio; įgaliojime parduoti automobilį ir
pažymoje-sąskaitoje parašai yra suklastoti. Restitucija šiuo atveju netaikytina,
nes baudžiamojoje byloje automobilis, kaip daiktas, kurio saugojimo išlaidos
aiškiai per didelės ir kuris kaip kontrabandos dalykas negali būti grąžinamas
savininkui, yra realizuotas. Kadangi tiksli atsakovų gyvenamoji ir darbo vieta nežinoma, tai
procesiniai dokumentai jiems įteiktini viešo paskelbimo būdu.
Vilniaus
m. 2-asis apylinkės teismas 2006 m. liepos 17 d. priėmė sprendimą už akių,
kuriuo ieškinį patenkino. Teismas priėmė sprendimą už akių, nes atsakovai
nepateikė atliepimo į pareikštą ieškinį, neatvyko į teismo posėdį, nors apie
tai jiems buvo pranešta viešo paskelbimo būdu, o ieškovas prašė priimti
sprendimą už akių.
Atsakovas D. M.
pateikė teismui pareiškimą dėl priimto teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašo
teismo sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Jis teigia,
kad teismo sprendimas už akių priimtas nepagrįstai ir yra neteisėtas. Apie jam
pareikštą ieškinį jis nieko nežinojo, nes jam įstatymo nustatyta tvarka nebuvo įteikti
procesiniai dokumentai ir nepranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Pagal
įstatymą procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu galimas tik tuo
atveju, jeigu nežinoma atsakovo gyvenamoji ir darbo vieta bei nėra galimybės
paskirti kuratoriaus. Šiuo atveju procesinių
dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu buvo nepagrįstas, dėl šio būdo nesąžiningai
veikė ieškovas. Atsakovas yra pareiškęs ieškinį Generalinei prokuratūrai kitoje
civilinėje byloje, kurioje prašo atlyginti jam padarytą žalą dėl neteisėtų
teisėsaugos pareigūnų veiksmų paėmus iš jo jam nuosavybės teise priklausantį tą
patį automobilį „Mersedes Benz“ 210 ir už jį neatlyginus (šios civilinės bylos
nagrinėjimo metu generalinis prokuroras pareiškė ieškinį dėl automobilio
perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu). Civilinėje byloje dėl žalos
atlyginimo atsakovas prašė visus procesinius dokumentus siųsti jo atstovui
(advokatei S. N.). Taigi Generalinė prokuratūra buvo informuota, kokiu būdu
geriausiai įteikti jam procesinius dokumentus. Procesiniai dokumentai civilinėje byloje dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu buvo
siunčiami ne atsakovo atstovui, bet adresu: duomenys neskelbtini, Vilnius,
nors atsakovas gyvena adresu: duomenys neskelbtini, ir šią gyvenamąją
vietą yra deklaravęs. Atsakovas mano, kad ieškovas tyčia, siekdamas
išeliminuoti atsakovą dalyvauti nagrinėjant civilinę bylą dėl sandorio
pripažinimo negaliojančiu, nepranešė jam apie bylos iškėlimą; nurodė teismui,
kad nežino tikslios atsakovo gyvenamosios vietos; nuslėpė nuo teismo faktą, kad
atsakovas civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo prašė siųsti procesinius
dokumentus jo atstovui. Be to, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą dėl sandorio
pripažinimo negaliojančiu, privalėjo tiesiogiai ištirti generalinio prokuroro
pateiktus rašytinius įrodymus (liudytojų apklausos protokolus), t. y. liudytojus
apklausti teisme. To nepadaręs, teismas neturėjo pagrindo remtis tokiais
rašytiniais įrodymais.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų
nutarčių esmė
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2006 m. gruodžio
13 d. nutartimi netenkino atsakovo pareiškimo dėl teismo sprendimo už akių
peržiūrėjimo.
Teismas nurodė, kad pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį
teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės,
jeigu konstatuoja, kad šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių,
apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir jos pareiškime nurodyti
įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir
pagrįstumui. Ieškovas pateikė įrodymus, kad civilinėje byloje dėl žalos
atlyginimo pateikdamas tripliką jis informavo atsakovą bei jo atstovą (advokatę
S. N.) apie civilinės bylos dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu nagrinėjimą.
Atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti argumentai ir
įrodymai neturi įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų
vertinimą, todėl neprivalo tiesiogiai ištirti byloje esančius rašytinius
įrodymus, patikrinti liudytojų parodymus, juos apklausiant teisme. Teismas
konstatavo, kad nėra nė vieno iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatytų
pagrindų teismo sprendimui už akių panaikinti.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo D. M. atskirąjį skundą, 2007 m.
vasario 20 d. nutartimi apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą. Teisėjų
kolegija nurodė, kad teismo sprendimas už akių gali būti peržiūrėtas ir bylos
nagrinėjimas atnaujintas iš esmės tik tuo atveju, kai yra visos įstatymo
nustatytos sąlygos, t. y. kad šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių
priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir jos pareiškime
nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir
pagrįstumui. Iš bylos medžiagos matyti, kad, nagrinėjant civilinę bylą dėl
žalos atlyginimo, Generalinės prokuratūros pateiktame triplike proceso
dalyviai, tarp jų ir D. M. bei jo atstovė S. N., buvo informuoti apie tai, kad generalinis
prokuroras kreipėsi į teismą su ieškiniu D. M. Taigi atsakovas, žinodamas apie
teisme nagrinėjamą jo bylą, turėjo pareigą sąžiningai naudotis ir
nepiktnaudžiauti jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis ir domėtis bylos
eiga. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad teismas pažeidė procesinės teisės
normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimo tvarką, ir be pagrindo
neįteikė procesinių dokumentų jam asmeniškai. Byloje nustatyta, kad atsakovui
buvo bandoma įteikti procesinius dokumentus net keliais skirtingais adresais,
tačiau nesėkmingai. Teismas 2006 m. birželio 13 d. nutartyje konstatavo, kad D.
M. ieškinyje nurodytu adresu: duomenys neskelbtini, negyvena, taip pat negyvena
ir adresu: duomenys neskelbtini, bei duomenys neskelbtini, pagal
Sodros duomenis, Vilniuje nedirba, todėl įpareigojo ieškovą Generalinę
prokuratūrą nurodyti atsakovo faktinę gyvenamąją vietą arba pasirinkti kitus
įstatyme nustatytus procesinių dokumentų įteikimo būdus (CPK 117, 129, 130 straipsniai).
Teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovo pasirinktas procesinių dokumentų
įteikimas viešo paskelbimo būdu neprieštarauja procesinės teisės normoms ir yra
laikytinas tinkamu. Atsakovo argumentas, kad ieškovas, dalyvaudamas civilinėje
byloje dėl žalos atlyginimo, žinojo apie tai, kad atsakovas turi atstovą ir
prašė visus procesinius dokumentus teikti jam, nesudaro pagrindo laikyti, jog
atsakovas buvo netinkamai informuotas apie teismo posėdį. Teismas privalėtų
atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, net nekonstatavęs pirmos aplinkybės,
jeigu atsakovas pareiškime dėl sprendimo peržiūrėjimo už akių nurodytų
įrodymus, kurie turėtų įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir
pagrįstumui. Teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovas nenurodė teismui
įrodymų, galinčių turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir
pagrįstumui. Aplinkybės, nurodytos atsakovo pareiškime, buvo teismo įvertintos,
atlikus formalų įrodymų tyrimą byloje.
Kasaciniu skundu atsakovas D. M. prašo panaikinti teismų nutartis, patenkinti
jo prašymą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo ir šį sprendimą
panaikinti. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1.
Teismo sprendimas už akių yra neteisėtas, nes priimtas esmingai pažeidus
procesinės teisės normas. Teismas neištyrė visų reikšmingų bylos aplinkybių. Teismas
vadovavosi tik generalinio prokuroro pateiktais baudžiamosios bylos Nr.
10-1-876-00 dokumentais, o ne kitais šioje byloje esančiais dokumentais – 2005
m. sausio 28 d. prokuroro nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl automobilio
kontrabandos; įsiteisėjusia teismo 2005 m. liepos 7 d. nutartimi; liudytojos N.
T. apklausos protokolu ir kt. įrodymais, kurie paneigia generalinio prokuroro
ieškinyje nurodytas aplinkybes ir byloja atsakovo naudai. Teismas,
neišreikalaudamas šios baudžiamosios bylos, neištyrė visų reikšmingų su
ginčijamu sandoriu susijusių aplinkybių ir net apie jas nežinojo, nes ieškovas
apie šias nieko nenurodė, o atsakovai teisme nebuvo išklausyti, nes jiems
nebuvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą. Teismas privalėjo viešai
išnagrinėti civilinę bylą, suteikti atsakovui teisę pasisakyti teisme ir
ištirti visas reikšmingas bylai aplinkybes, o ne atlikti formalų dalies įrodymų
tyrimą, neištyrus kitų baudžiamojoje byloje esančių įrodymų. Taigi teismo
sprendimas už akių priimtas neatskleidus civilinio ginčo esmės ir dėl to
neįvykdžius teisingumo, esmingai pažeidus atsakovo teises, nustatytas CPK 42
straipsnyje, taip pat rungimosi, dispozityvumo, šalių lygiateisiškumo bei
žodiškumo principus (CPK 12, 13, 15, 17 straipsniai).
2.
Teismai, netenkindami atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo,
netinkamai taikė CPK 117, 285, 288 straipsnius; nesivadovavo Žmogaus teisių ir
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintomis nuostatomis (teisė būti
informuotam apie teisme iškeltą bylą, teisė į teisingą, viešą ir nešališką
teismą); nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės normų,
reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimo tvarką, taikymo praktikos.
Atsakovui
nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jam nebuvo įteikti
procesiniai dokumentai (ieškinio nuorašas ir kt.), todėl pagal CPK 285 straipsnio
3 dalį neturėjo būti tenkinamas ieškovo prašymas priimti sprendimą už akių. Atsakovui
taip pat nebuvo išsiųstas priimto teismo sprendimo už akių nuorašas. Teismai
padarė nepagrįstą ir imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujančią išvadą,
kad generalinio prokuroro civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo pateiktas triplikas
laikytinas tinkamu pranešimu atsakovui apie teisme nagrinėjamą civilinę bylą dėl
sandorio pripažinimo negaliojančiu. Atsakovo atstovė civilinėje byloje dėl
žalos atlyginimo (advokatė S. N.) neturėjo įgaliojimų atstovauti atsakovui
civilinėje byloje dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, nes su ja nebuvo
sudaryta teisinių paslaugų sutartis. Pagal CPK 122 straipsnio 1 dalį procesiniai
dokumentai įteikiami fizinio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje
vietoje, kurioje jis yra. Atsakovas yra deklaravęs gyvenamąją vietą adresu:
duomenys neskelbtini, ten ir gyvena. Tuo atveju, jei fizinis asmuo nerandamas
jo gyvenamojoje vietoje ir jis neturi atstovo byloje, tai jam siunčiami
procesiniai dokumentai turėjo būti įteikti gyvenamojo namo bendrijos
administracijai (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Teismas nesivadovavo šiomis
teisės normomis, besąlygiškai patikėjo ieškovo teiginiu, kad atsakovo
gyvenamoji vieta yra nežinoma, dėl to neįteikė atsakovui įstatymo nustatyta
tvarka procesinių dokumentų. Teismas pažeidė atsakovo teisę į teisingą, viešą
ir nešališką teismą. Be to, teismas nepagrįstai perkėlė savo pareigą informuoti
atsakovą apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jo atstovei (advokatei S. N.),
neturinčiai įgaliojimų atstovauti jam civilinėje byloje dėl sandorio
pripažinimo negaliojančiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad,
sprendžiant klausimą dėl procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu
(CPK 130 straipsnis), būtina laikytis dokumentų įteikimo eiliškumo: paštas, kurjeris,
antstolis, viešas paskelbimas. Teismas pažeidė šią įstatymo normą.
3.
Teismai turėjo nustatyti, kokį viešąjį interesą ir ar tikrai šiam interesui
ginti yra pareikštas generalinio prokuroro ieškinys atsakovui.
Kasatoriaus
nuomone, ieškinys pareikštas ne viešajam interesui, bet ikiteisminio tyrimo
įstaigos interesams ginti. Atsakovas nebuvo įtariamasis baudžiamojoje byloje,
jis buvo tik liudytojas. Tačiau, nepaisant to, jo nuosavybė – automobilis „Mersedes
Benz 210“ – teisėsaugos institucijų iš jo paimtas, automobilis jam negrąžintas ir
už jį neatlyginta. Dėl to jis pareiškė ieškinį teisėsaugos institucijoms dėl
žalos atlyginimo. Šios bylos nagrinėjimo metu atsakovas – Generalinė prokuratūra
– pateikė teismui ieškinį dėl automobilio pirkimo-pardavimo sutarties
pripažinimo negaliojančia. Ieškinys grindžiamas tik Generalinės prokuratūros
parinktais rašytiniais įrodymais, visa baudžiamosios bylos medžiaga nepateikta
ir joje esantys įrodymai, bylojantys atsakovo naudai, netiriami. Apie civilinės
bylos iškėlimą prokuroras paminėjo tik jo pateiktame civilinėje byloje dėl
žalos atlyginimo triplike. Kitų procesinių dokumentų nei atsakovas, nei jo
atstovė negavo, o teismas priėmė sprendimą už akių. Esant tokioms faktinėms
aplinkybėms teismai privalėjo ištirti ir įvertinti, ar prokuroro pareikštu
ieškiniu neginami kiti su viešuoju interesu nesusiję veiksmai ir faktai, pvz.,
ar nesiekiama palankaus teismo sprendimo civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo,
ypač kai yra faktas, kad baudžiamoji byla, kurios tik dalį ieškovas pateikė
teismui savo nuožiūra, nepateikdamas nutarimo nutraukti baudžiamąją bylą,
teismo nutarties dėl prokuroro įpareigojimo išspręsti automobilio klausimą ir
kitų įrodymų, paneigiančių ieškinį. Teismai nepagrįstai nenustatinėjo, ar
prokuroro ieškinys yra susijęs su viešuoju interesu, ar pateiktas siekiant kitų
tikslų ir ginant kitą – tarnybinį – interesą.
Atsiliepime
į kasacinį skundą ieškovas prašo teismų nutartis palikti nepakeistas. Jame
nurodoma, kad teismai pagrįstai netenkino atsakovo prašymo peržiūrėti sprendimą
už akių, nes byloje nenustatyta CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytų pagrindų
tokiam sprendimui panaikinti. Domėtis bylos eiga yra ne teismo, bet šalių teisė
ir kartu pareiga, todėl teismas niekaip negalėjo tokios pareigos perkelti
atsakovo atstovui. Atsakovas nuo 2006 m. liepos 5 d. turėjo žinoti apie
civilinės bylos dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, todėl turėjo pakankamai
laiko pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, nustatytomis CPK 42 straipsnyje.
Tačiau jis elgėsi pasyviai ir ignoravo šiuos bylos nagrinėjimą. Jis, per
pusantrų metų turėdamas galimybę susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga,
nepateikė nė vieno įrodymo, paneigiančio priimto teismo sprendimo už akių
pagrįstumą it teisėtumą. Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje
byloje nenutrauktas, jis vykdomas toliau, o 2005 m. sausio 28 d. prokuroro
nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo priimtas tik dėl atskirų asmenų (Z.
N., E. N., R. Š.).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
1. Kasacinio skundo argumentas
dėl CPK 12, 13, 15, 17 straipsnių pažeidimo siejamas su sprendimo už akių
pagrįstumu. Teismo sprendimo už akių pagrįstumą sudaro faktinės aplinkybės,
kurios nustatomos atlikus formalų byloje esančių įrodymų vertinimą. Jeigu
teismas turi procesinių prielaidų priimti teismo sprendimą už akių, tai jis
atlieka byloje esančių įrodymų formalų vertinimą. Apimties požiūriu tai
reiškia, kad formaliai teismas turi įvertinti faktinius duomenis, kurie
pateikti ieškovo, ir faktinius duomenis, kurie gali būti pateikti kitų byloje
dalyvaujančių asmenų. Priimdamas teismo sprendimą už akių teismas pagal tyrimo
apimtį atlieka visų byloje esančių įrodymų vertinimą, bet neprivalo reikalauti
daugiau duomenų. Jeigu teismas mano, kad bylos aplinkybės yra sudėtingos ir
prieštaringos, kad sprendimu už akių jis negali pasisakyti dėl bylos esmės –
patenkinti ar atmesti reikalavimą - tai teismas neprivalo priimti sprendimo už
akių ir gali nagrinėti bylą įprastine tvarka neatvykus daliai ar daugumai
dalyvaujančių byloje asmenų. Nagrinėjant bylą įprastine tvarka reikštų bylos
aplinkybių tyrimą iš esmės, o ne formaliai, apimties požiūriu tai reiškia, kad
gali būti reikalaujama įrodymų, kurie pašalintų byloje esančių įrodymų
fragmentiškumą, prieštaringumą, netikslumus ar kitokius jų esminius trūkumus
arba bylos aplinkybių neaiškumą, trukdančius teismui apsispręsti ir išnagrinėti
bylą iš esmės. Formalaus įrodymų tyrimo metu bylos aplinkybės nėra išsamiai
tiriamos, nes neapklausiami teismo akivaizdoje liudytojai, neskelbiami
įrodymai. Teismas susipažįsta su įrodymų priemonių turiniu ir vertina, kad
pasitvirtintų tai, ką asmuo teigia.
Kai paduodamas pareiškimas dėl
teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, tai, be procesinių pažeidimo aspektų,
turi būti pagrindžiamas teismo sprendimo už akių neteisėtumas ir nepagrįstumas
(CPK 287 straipsnio 3 dalis 4 punktas). Teismas, spręsdamas šį pareiškimą,
įvertina, ar jame nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už
akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija
atmeta kaip teisiškai nepagrįstus argumentus, kad priimant teismo sprendimą už
akių buvo pažeistos procesinės nuostatos, nes nebuvo apklausti liudytojai, nebuvo
išreikalauti kiti baudžiamosios bylos dokumentai. Esminiai duomenys apie parašų
ir dokumentų klastojimą teismui buvo pateikti, o kiti prieštaringo turinio ar
kitokie akivaizdžiai paneigiantys duomenys proceso metu pareiškime ar skunde
nebuvo nurodyti. Vien nurodymo, kad baudžiamojoje byloje yra kitokių duomenų,
paneigiančių ieškinį, nepakanka pagrįsti teismo sprendimo už akių nepagrįstumą.
Pareiškimas dėl teismo
sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atskirasis skundas buvo grindžiami tik
procesiniais pažeidimais ir motyvuojami netinkamu procesinių dokumentų įteikimu
bei rėmimusi netinkamais įrodymais – baudžiamojoje byloje atliktomis liudytojų
apklausomis. Buvo ginčijama, kad liudytojai turėjo būti apklausti teisme. Liudytojų
apklausų baudžiamojoje byloje protokolai atitinka rašytiniams įrodymams
keliamus reikalavimus ir galėjo būti vertinami formaliai vertinant įrodymus,
kai teismas priėmė teismo sprendimą už akių.
Teismas, atlikdamas formalų įrodymų vertinimą
ir priimdamas teismo sprendimą už akių, išvadas darė ne tik iš liudytojų
apklausų protokolų, pateiktų iš baudžiamosios bylos. Teismas rėmėsi ekspertizių
išvadomis dėl parašų ir antspaudo suklastojimo. Tai yra objektyvaus pobūdžio ir
kategoriško turinio duomenys. Jų visuma buvo pagrindas teismui spręsti, kad jis
gali priimti sprendimą už akių ir patenkinti ieškinio reikalavimą darant
išvadą, kad įrodymų visumos, kurią sudarė subjektyvūs ir objektyvūs patikimi
duomenys, turinys pasitvirtins.
2. Teisėjų kolegija iš dalies
sutinka su kasacinio skundo argumentu dėl teisės į teismą pažeidimo.
Teisės į teisingą teismo procesą pažeidimas grindžiamas
tuo, kad teismas atsakovo tinkamai neinformavo apie teismo procesą, neįteikė
jam procesinių dokumentų, todėl nebuvo sąlygų priimti teismo sprendimo už akių.
Iš teismo sprendimo už akių teksto matyti, kad byloje teismo sprendimas už akių
buvo priimtas dėl atsiliepimo į ieškinį nepateikimo, t. y. CPK 142 straipsnio 4
dalies pagrindu. Dėl šios normos pažeidimo teisinių argumentų kasaciniame
skunde nepateikta.
CPK 117 straipsnyje reglamentuojami procesinių
dokumentų įteikimo būdai. Procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu
yra vienas iš CPK nustatytų ir pagal CPK 117 straipsnį leidžiamų įteikimo būdų,
todėl ši norma nebuvo pažeista. Kasaciniame skunde nepateikta išsamių teisinių
argumentų dėl CPK 117 straipsnio pažeidimo, todėl teisėjų kolegija šio klausimo
išsamiau neanalizuoja.
Kasacinio skundo argumentai dėl
CPK 122 straipsnio pažeidimo yra faktinio pobūdžio. Jie kasaciniame skunde
nurodomi melagingai, t. y. kad teismas rėmėsi tik ieškovo pateikta informacija,
o faktų netikrino. Byloje yra teismo pranešimas, iš kurio matyti, kad pradinis
atsakovo adresas buvo klaidingas, bet patikslintas ir jau patikslintu adresu
buvo siunčiami procesiniai dokumentai (b. l. 54); 2006 m. birželio 13 d.
teismas priėmė nutartį, kuria ieškovą įpareigojo pašalinti ieškinio trūkumus ir
nurodyti atsakovo adresą, kuriuo jis gyvena (b. l. 59). Ieškovas pagal šią
nutartį teikė papildomą informaciją (b. l. 61). Šie duomenys rodo aiškiai
melagingus kasacinio skundo teiginius, kurie turi būti vertinami kaip šalies
piktnaudžiavimas teise (CPK 95 straipsnis). Teisėjų kolegija daro išvadą kad
kasacijos pagrindas dėl CPK 122 straipsnio pažeidimo nesuformuluotas.
CPK 123 straipsnyje reglamentuojama procesinių
dokumentų įteikimo tvarka, kai dokumentai pristatomi įteikimui adresatams
paštu, per kurjerius, kitus asmenis, kurie pagal CPK gali įteikti dokumentus.
Kasacinio skundo argumentas, kad byloje procesiniai dokumentai nebuvo įteikti
CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, yra pagrįstas, nes teismo siųstas
pranešimas nebuvo įteiktas kitiems asmenims – namo (bendrijos) administracijai,
butų eksploatavimo organizacijai, seniūnijos seniūnui ar darbovietės
administracijai. CPK 123 straipsnyje nenustatyta, kad neradus adresato –
fizinio asmens, jam skirtos teismo siuntos neįteiktos būtų grąžinamos teismui.
Teismo siuntas pagal CPK įteikiantys asmenys turi vadovautis jų įteikimo tvarka,
nustatyta CPK 123 straipsnyje, ir negali vadovautis kitais norminiais ar
lokaliniais teisės aktais (pvz., pašto siuntų įteikimo taisyklėmis, ne CPK, o
kitų įstatymų nustatytomis teismo procesinių dokumentų įteikimo taisyklėmis ar
tvarka, įteikimo paslaugas teikiančiomis siuntų įteikimo taisyklėmis ar tvarka,
kurios kitaip, negu CPK 123 straipsnis, reglamentuoja teismo siuntų įteikimą),
nes teismo procesinių dokumentų įteikimo tvarką nustato CPK, o kitų įstatymų
nuostatomis galima vadovautis tik tada, kai CPK suteikiama pirmenybė kitų
įstatymų normoms (CPK 1 straipsnio 1, 2 dalys). CPK 123 straipsnyje nenustatyta,
kad gali būti vadovaujamasi kitokiomis, o ne CPK nuostatomis dėl teismo
procesinių dokumentų įteikimo tvarkos. Ta aplinkybė, kad teismo procesinius
dokumentus pristatantis asmuo, neradęs adresato, įteikia juos kitiems asmenims
pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį, nepaneigia dokumentus pristatančio asmens
teisės pagal kitus norminius ar lokalinius teisės aktus palikti pranešimus
adresatui apie gautą jo vardu siuntą, nedraudžia jiems informuoti teismo, kad
negalima įteikti procesinių dokumentų tiesioginiam adresatui ir nurodyti
neįteikimo priežasčių (kad asmuo negyvena, išvykęs, nerastas ar kt.), bet
nesuteikia teisės grąžinti teismo siuntos atgal į teismą neįteiktos. Tai
reikštų CPK 123 straipsnio 3 dalies nevykdymą ir trukdymą teismo procesui, taip
pat pristatymo paslaugos suteikimą ne pagal įstatymo reikalavimus arba jos
nesuteikimą. Kasacinio skundo argumentai dėl CPK 123 straipsnio turinio ir taikymo
teisiškai pagrįsti, bet jie šioje byloje netaikomi, nes teismas gavo duomenų,
kad atsakovo gyvenamoji vieta tapo nežinoma. Teismas, turėdamas duomenų, kad
atsakovo gyvenamoji vieta tapo nežinoma, pasirinko ir taikė kitą įteikimo būdą,
todėl CPK 123 straipsnis neturėjo būti taikomas ir nėra pažeistas.
Byloje nustatyta, kad nėra
galimybės atsakovui asmeniškai pasirašytinai įteikti ieškinio nuorašą, todėl
buvo pagrindas vadovautis CPK 124 straipsnio 3 dalimi. Pagal ją procesiniai
dokumentai gali būti įteikiami viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis).
Pagal 130 straipsnį viešo paskelbimo būdu galima įteikti procesinius
dokumentus, jeigu: 1) adresato gyvenamoji vieta ar darbo vieta nežinoma ir
jeigu šio kodekso nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių; 2) jeigu
byloje yra tam tikras skaičius dalyvaujančių byloje asmenų, bet jie nepaskyrę
atstovo, todėl negali pasinaudoti CPK 120 straipsnio tvarka. Kasatorius nurodo,
kad šiuo atveju nebuvo laikytasi normos reikalavimų, nes teismas turėjo pasinaudoti
galimybe paskirti kuratorių. Šis skundo argumentas yra pagrįstas, nes pagal CPK
130 straipsnio 1 dalį dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu galimas, jeigu
nėra galimybės paskirti kuratorių. Byloje nėra įrodymų, kad teismas bandė
skirti kuratorių, todėl šios galimybės neišnaudojo. Teisėjų kolegija daro
išvadą, kad teismo veiksmai neatitiko CPK 130 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
Pagal CPK 346 straipsnio 2
dalies 1 punktą kasacijos pagrindu gali būti ne bet koks procesinės teisės
pažeidimas, bet toks, kuris turėjo įtakos neteisėto teismo sprendimo priėmimui.
Teismas pažeidė procesines teismo sprendimo už akių taisykles, nes priėmė
teismo sprendimą už akių, nesant sąlygų jam priimti. Taip buvo pažeista tame
bylos nagrinėjimo etape asmens teisė į tinkamą teismo procesą pagal Europos
žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnį, ir kasacinis
teismas šį pažeidimą pripažįsta. Tačiau vėlesnio bylos nagrinėjimo metu šis
procesinis pažeidimas buvo ištaisytas ir asmens teisė į teisingą teismą buvo
užtikrinta, o atsakovas ir jo atstovas nesielgė sąžiningai, ir todėl teismas
gali atsisakyti ginti jo teises, atsižvelgdamas į bylos aplinkybių visumą.
CPK 287 straipsnyje nustatyta, kad teismo
sprendimas už akių gali būti peržiūrėtas, paduodant pareiškimą. Sprendimo už
akių peržiūrėjimo pagrindai yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su
asmens, prieš kurį priimtas teismo sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su
teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į
teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nesudaro pagrindo
panaikinti teismo sprendimo už akių, nes pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir
4 dalį turi būti nurodytos pareiškime dvi aplinkybių grupės. Tuo tarpu vien
teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal Lietuvos Respublikos
Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas) ir
teisinės valstybės principą yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių.
Pasinaudodamas CPK nustatyta teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo galimybe,
pareiškėjas nurodė procesinius pažeidimus, padarytus priimant sprendimą už
akių, bet nenurodė, kokie materialinio pobūdžio faktai ar aplinkybės sudarytų
pagrindą vertinti, kad priimtas teismo sprendimas už akių yra nepagrįstas. Pareiškimą
dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo svarstė pirmosios instancijos teismas,
o jo nutartį peržiūrėjo apeliacinės instancijos teismas.. Jie nustatė, kad pareiškėjas
nepateikė argumentų ir įrodymų, jog teismo sprendimas už akių yra neteisėtas
dėl nepagrįstumo, t. y. kaip priimtas nesant faktinio pagrindo. Pareiškime dėl
teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, atskirajame skunde dėl teismo nutarties,
kuria atmestas pareiškimas dėl teismo sprendimo už akių, yra remiamasi tik
procesinio pobūdžio argumentais ir aplinkybėmis. Pagal CPK 288 straipsnio 4
dalį tai nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą už akių. Teisėjų
kolegija atkreipia dėmesį į šioje byloje nustatytas aplinkybes, kad ši byla yra
kilusi iš civilinės bylos, kurioje atsakovas reikalauja žalos atlyginimo iš
Lietuvos valstybės, laikydamas save turto savininku pagal sutartį. Šioje byloje
yra sprendžiama dėl sutarties tariamo pobūdžio, nes suklastoti pardavėjo
duomenys, pirkėjas neketinęs ir iš tikrųjų nevaldęs turto, ikiteisminio tyrimo
metu turtas paimtas ne iš pirkėjo, kuris save vadina savininku ginčijamos
sutarties pagrindu, o iš kito asmens. Į bylą pateiktas 2006 m. birželio 1 d.
triplikas, kurio tekste nurodyta, kad yra užvesta byla dėl sandorio ginčijimo.
Iš to daromos išvados, kad atsakovas buvo informuotas ir žinojo apie šią bylą,
o ginčas tarp šalių nėra naujas ir faktinės aplinkybės šalių yra nagrinėjamos
ir kitoje byloje. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad padarytas procesinis
pažeidimas nebuvo esminis, nesuvaržė atsakovo teisių civiliniame procese dėl
įrodymų teikimo, kad būtų galima pagrįstai abejoti dėl teismo sprendimo už akių
pagrįstumo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatytas procesinio pobūdžio
pažeidimas pagal šios bylos aplinkybes nesudaro pagrindo panaikinti teismų
nutartis kasacine tvarka, nes nenustatyta, kad šis pažeidimas galėjo turėti
įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalis 1 punktas, 359
straipsnio 3 dalis).
Kasacinio skundo argumentai dėl viešojo
intereso gynimo nesiejami su materialinės ar procesinės teisės normų
pažeidimais, nepagrįsti teisiniais argumentais, todėl neatitinka CPK 346
straipsnio 2 dalies 1 punkto, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų ir nesudaro
kasacinio nagrinėjimo dalyko (CPK 359 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus
miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 13 d. nutartį ir Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20
d. nutartį palikti nepakeistas.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Juozas
Šerkšnas
Algis Norkūnas
Sigita
Rudėnaitė