Civilinė byla Nr. e2-520-604/2025

Teisminio proceso Nr. 2-39-3-01531-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3.; 3.4.1.2.; 2.3.2.6.2.; 2.3.4.4.2.; 2.3.4.4.3.; 3.2.6.1.; 

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 4 d.

Šalčininkai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Marjan Gerasimovič,

sekretoriaujant Renatai Botkinai,

dalyvaujant ieškovui V. K., jo atstovui advokatui Bogdanui Jermak,

atsakovei A. A.,

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovei Laurai Morkūnei,

vertėjai Oksanai Tereščenko,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei A. A. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir pasekmių.

Teismas  

N u s t a t ė : 

                Ieškovas V. K. pateikė teisme ieškinį prašydamas panaikinti ieškovo V. K. ir atsakovės A. A. santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Butrimonių Šv. Arkangelo Mykolo parapijoje, apskaitos akto įrašą Nr. 36, atliktą (duomenys neskelbtini) Šalčininkų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, dėl atsakovės A. A. kaltės; nustatyti nepilnamečio vaiko M. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su vaiko motina A. A.; nustatyti atsakovo V. K. bendravimo su dukra M. K. tvarką tokiomis sąlygomis: 1) iki dukrai M. K. sukaks treji metai, tėvas V. K. bendrauja su dukra M. K. poriniais šeštadieniais nuo 15.00 val. iki 17.00 val. dukros gyvenamojoje vietoje arba kitoje šalių sutartoje vietoje, prieš tai įspėjęs SMS pranešimu A. A. apie savo atvykimą (neatvykimą), arba suteikiant galimybę ieškovui V. K. bendrauti su dukra M. K. elektroninių ryšių priemonėmis (Messenger, Skype, WhatsApp ar kitos programinės įrangos). Atsakovė A. A. įsipareigoja sudaryti sąlygas ieškovui V. K. bendrauti su dukra M. K. aukščiau nurodyta tvarka; 2) apie dukros M. K. ligą, sveikatai ir gyvybei pavojingas būkles (traumas ir pan.) šalys privalo informuoti viena kitą telefonu (kitomis ryšio priemonėmis) nedelsiant. Jei dėl dukros ligos ieškovo susitikimas su dukra negali įvykti, jis perkeliamas į kitą savaitgalį be jokio atskiro šalių derinimo. Ligos metu atsakovė sudaro sąlygas ieškovui susisiekti su dukra telefono ryšio ar elektroninėmis priemonėmis; po santuokos nutraukimo priteisti ieškovui V. K. asmeninės nuosavybės teise priekabą „Belaz“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), ir automobilį „Seat Alhambra“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) o atsakovei A. A. asmeninės nuosavybės teise – automobilį „Volkswagen Sharan“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) automobilį „Volkswagen Sharan“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) ir automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovės A. A. valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė A. A. atsikirtimų į ieškovo V. K. reikalavimus nepateikė, ieškinys bei pranešimas apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovei įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta tvarka. Teismo posėdžio metu atsakovė su ieškovo reikalavimais sutiko iš dalies.

Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pateikta išvada prieštaravimų ieškovo V. K. ieškinio reikalavimams dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir atsakovo bendravimo su dukra tvarkos nustatymo nepateikė.

Ieškovas V. K. ieškinyje nurodė, teisme paaiškino, kad bažnytinę santuoką su atsakove sudarė (duomenys neskelbtini), ją (duomenys neskelbtini) įregistravo Šalčininkų rajono civilinės metrikacijos skyriuje. Turi dukrą M. K., gim. (duomenys neskelbtini). Kurį laiką su atsakove gyveno kartu. Šiai dienai santuoka yra iširusi dėl atsakovės kaltės, nes atsakovė santuokos metu jam buvo neištikima. 2022 metais jis sužinojo, kad atsakovė palaiko ryšius su kitu vyru ir neketina toliau gyventi su ieškovu, jokių pastangų atkurti šeimos santykius nedėjo ir vengė bendrauti su ieškovu. Nuo 2022 metų gyvena skyrium. Po santuokos nutraukimo jų dukros gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su vaiko motina, su kuria dukra faktiškai ir gyvena, taip pat prašo nustatyti jo ir dukros bendravimo tvarką pagal ieškinyje nurodytas sąlygas. Šiuo metu su dukra jis nebendrauja. Priteistą išlaikymą dukrai teikia ir jį teiks po santuokos nutraukimo po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Santuokos metu dalintino nekilnojamojo turto neįgijo, įgijo jo vardu registruotas šias transporto priemones: priekabą „Belaz“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), ir automobilį „Seat Alhambra“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) kurias po santuokos nutraukimo prašo priteisti jam asmeninės nuosavybės teise. Atsakovės vardu registruotos šios transporto priemonės: automobilis „Volkswagen Sharan“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) automobilis „Volkswagen Sharan“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) ir automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), kurias prašo priteisti atsakovei. Kompensacijų dėl priteisiamų transporto priemonių šalys viena kitai nemoka. Kreditorinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims neturi, įsiskolinimą kreditorei UAB „Šalčininkų šilumos tinklai“ padengė. Po santuokos nutraukimo išlaikymas jam nereikalingas. Po santuokos nutraukimo prašo palikti dabartinę pavardę.

Atsakovė A. A. teisme paaiškino, kad 2018 metai išėjo iš namų, nes ieškovas girtavo ir ją mušė, grasino. Vėliau buvo priėmusi ieškovą pas save dirbti, tačiau ieškovas savo elgesio nepakeitė. Su ieškovu kartu negyvena maždaug nuo 2021 metų, nuo tada jų santuoka iširo. Pati jokių santykių su kitu vyru nepalaiko. Todėl mano, kad jos kaltės dėl santuokos iširimo nėra, kaltas yra pats ieškovas. Dukra visą laiką gyvena kartu su ja, todėl dukros gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ja. Ieškovo siūlomai bendravimo su dukra tvarkai neprieštarauja, netrukdys ieškovui bendrauti su dukra, nors su dukra ieškovas vengia bendrauti, nesidomi, priteisto išlaikymo nemoka. Santuokos metu įgijo transporto priemones. Ji naudojasi automobiliais „Volkswagen Sharan“ ir „BMW“.     

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė teismo posėdžio metu pateiktą išvadą palaikė.

Ieškinys tenkinamas iš dalies

Dėl santuokos nutraukimo

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas V. K. ir atsakovė A. A. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Butrimonių Šv. Arkangelo Mykolo parapijoje. Sudaryta šalių santuoka (duomenys neskelbtini) apskaityta Šalčininkų rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 36). Šalys turi nepilnametę dukrą M. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuolat gyvenančią su atsakove. 

Ieškovas pareiškė reikalavimą nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, kuri šiuo atveju pasireiškia atsakovės neištikimybe. Su šiuo santuokos nutraukimo pagrindu atsakovė teismo posėdžio metu nesutiko, nurodė, kad dėl santuokos nutraukimo yra kaltas ieškovas, nes šis nesirūpino šeima, naudojo smurtą.

Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3 knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Pagrindinės sutuoktinių pareigos – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos pareigos, nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Taigi, santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. Taip pat sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės; teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Kasacinio teismo išaiškinta, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Aptariamu atveju iš ieškovo ir atsakovės teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų matyti, kad šalys faktiškai gyvena skyrium ir neveda bendro ūkio nuo 2021 metų bei nuo to laiko nerodo noro susitaikyti ir gyventi kartu, ką byloja ir tarp šalių įvykęs mediacijos procesas. Tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tik atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo – atsakovės neištikimybės, nulėmusios santuokos iširimą, faktą, nors pareiga įrodyti sutuoktinio kaltės prezumpciją - neištikimybę tenka tai šaliai, kuri šia prezumpcija ir grindžia savo reikalavimą arba atsikirtimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Teismo vertinimu, vien ieškovo paaiškinimo nepakanka kategoriškai konstatuoti, jog santuoka tarp ieškovo ir atsakovės iširo dėl atsakovės neištikimybės. Ieškovo rašytinių įrodymų taip pat nepakanka tokiai vienareikšmiškai išvadai padaryti, juolab teismo posėdžio metu atsakovė kategoriškai paneigė ieškinyje nurodytą aplinkybę, jog ji palaiko artimus santykius su kitu vyru ir dėl to šalių santuokinis gyvenimas tapo negalimas. Nors atsakovė teismo posėdžio metu dėl santuokos iširimo kaltino ieškovą, nes šis piktnaudžiavo alkoholiu, nesirūpino šeima ir jos atžvilgiu vartojo smurtą, tačiau šios sutuoktinio kaltės prezumpcijos jokiais rašytiniais įrodymais taip pat nepagrindė ir nepareiškė savarankiško reikalavimo nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės, nors jai buvo suteikta galimybė tokį reikalavimą pareikšti. Nagrinėjamoje situacijoje šalių paaiškinimai daugiau rodo, kad santuoka tarp jų iširo dėl bendro intereso gyventi kartu praradimo bei nesugebėjimo kompromiso būdu išspręsti kylančius konfliktus, egzistuojančio nenoro taikytis ir neigiamo nusistatymo vienas kito atžvilgiu, tai yra abiem sutuoktiniams pažeidus CK 3 knygoje įtvirtintas sutuoktinių abipusės pagarbos ir paramos pareigas. Taigi, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, teismas santuoką tarp ieškovo ir atsakovės nutraukia dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Po santuokos nutraukimo šalims paliekamos jų dabartinės pavardės (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaikų gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, vaikų gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.196 straipsnis). Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą teismas turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų nustačius vaikų gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks vaiko interesus.

 Pareikštu ieškiniu ieškovas prašo po santuokos nutraukimo nustatyti nepilnametės dukros M. K. gyvenamąją vietą su atsakove. Atsakovė prieštaravimų šiam ieškovo reikalavimui nepateikė. Pateiktoje išvadoje taip pat konstatuota, kad nustačius vaiko gyvenamąją vietą su motina, nepilnamečio vaiko interesai nebus pažeisti. 

Įvertinus šalių paaiškinimus, daroma neabejotina išvada, kad aptariamu atveju geriausius vaiko interesus atitiks šalių dukros gyvenamosios vietos nustatymas su tuo iš tėvų, kuris nuolat rūpinasi vaiku ir jį išlaiko, tai yra su vaiko motina. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina prieštarautų vaiko interesams. Priešingai, byloje nustatyta, kad vaikas faktiškai nuo gimimo nuolat gyvena su atsakove. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte ir vaiko nuomonės išklausymo akte konstatuota, kad atsakovė su dukra nuolat gyvena nuomojamame bute, motina tinkamai rūpinasi dukra, teikia jai nuolatinį išlaikymą, sudarė vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis. Pateiktoje išvadoje nurodyta, kad atsakovės šeima nebuvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Duomenų, kad atsakovė pažeidinėtų dukros teises, nėra pateikta. Jokių duomenų, neigiamai charakterizuojančių atsakovę, byloje nėra. Taip pat byloje nenustatyta aplinkybių, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su jo tėvu geriau atitiktų vaiko interesus. Teismo posėdžio metu ieškovas pripažino aplinkybes, kad jis nebendrauja su dukra ir nuolatinio išlaikymo jai neteikia. Vaiko nuomonės išklausymo akte užfiksuota, kad tėvas su dukra paskutinį kartą matėsi 2024 m. gegužės mėnesį, dukrai neskambina, nieko neperka, per gimtadienius nepasveikina, be to, būdamas neblaivus ją baugina. Vaikas sutiktų bendrauti su tėvu tik tuomet, jei šis jos nebaugintų ir būtų blaivas. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu tik kenktų vaiko interesams ir darytų jam žalą. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, yra pagrindas nustatyti nepilnamečio vaiko M. K. gyvenamąją vietą su motina (atsakove) A. A. (CK 3.168 straipsnio 1 dalis, 3.169 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos

CK 3.170 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams; pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Aptariamu atveju ieškovas prašo nustatyti konkrečią bendravimo su dukra ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką. Ginčo byloje dėl ieškovo pasiūlytos bendravimo su dukra tvarkos aptariamu atveju iš esmės nėra, ieškovo siūlomos bendravimo tvarkos sąlygoms atsakovė neprieštarauja. Atsižvelgiant į tai, nustatytina skyrium gyvenančio ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra M. K. tvarka pagal ieškinyje pasiūlytas sąlygas. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aplinkybę, kad ieškovas yra iš esmės praradęs nuolatinį ryšį su dukra (paskutinį kartą su dukra matėsi 2024 m. gegužės mėnesį, nors turėjo galimybę nevaržomai matytis su dukra ir dažniau), siūlomas minimalus ieškovo ir jo dukros bendravimas šiai dienai yra pakankamas ir sudarys palankias sąlygas atkurti nuolatinį tėvo ir dukros ryšį.

Kadangi šalių dukra jau yra sulaukusi trejų metų amžiaus, ieškovo siūlomos bendravimo tvarkos pirmoje sąlygoje nurodytą aplinkybę, jog bendravimo sąlygos nustatomos iki dukrai M. K. sukaks treji metai, teismas šalina.

Dėl nepilnamečio vaikio išlaikymo

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-06-20 įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-8308-604/2018 priteistas iš ieškovo V. K. nepilnamečių vaikų S. K. (šiuo metu pilnametė) ir M. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymas, kas mėnesį mokamas periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 150 Eur nuo 2018-06-19 iki vaikų pilnametystės.

Reikalavimo dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo šalys nereiškia.

Dėl santuokos metu įgyto turto

Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Kelių transporto priemonių registro duomenimis, santuokos metu šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo šias transporto priemones:

priekabą „Belaz“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas nuo 2018-03-23 – V. K.;

automobilį „Seat Alhambra“, VIN kodas (duomenys neskelbtini); valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas nuo 2014-10-24 – V. K.;

automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas nuo 2024-08-09 – A. A..

Atsižvelgdamas į tai, kad priekaba „Belaz“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), ir automobilis „Seat Alhambra“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) yra registruoti ieškovo vardu, o automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) – atsakovės vardu, nutraukdamas santuoką teismas priekabą „Belaz“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), ir automobilį „Seat Alhambra“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) priteisia ieškovui, o automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) – atsakovei (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

Kelių transporto priemonių registro duomenimis, automobilis „Volkswagen Sharan“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) valdytojas – A. A.; automobilis „Volkswagen Sharan“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) valdytojas – A. A.; nėra sutuoktinių turtas, todėl jis nedalinamas.

Daugiau duomenų apie šalių santuokos metu įgytą turtą šalys nepateikė.

Dėl kreditorių 

Šalys nurodė, jog santuokos metu kreditorinių įsipareigojimų neįgijo.

Šalys išlaikymo viena iš kitos nereikalauja.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ieškovas 100 % atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, todėl ieškinį patenkinus iš dalies (50 %), iš atsakovės valstybės naudai priteisiamas 55 Eur žyminis mokestis.

Už ieškovui teiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą išlaidas pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024-12-17 pažymą sudaro 300 Eur, todėl vadovaujantis CPK 99 straipsnio 2 dalimi ir ieškinį patenkinus iš dalies (50 %), iš atsakovės valstybės naudai priteisiama 150 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. 

Byloje teismas patyrė 23,94 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, 96 straipsnio 6 dalimi ir ieškinį patenkinus iš dalies (50 %), iš atsakovės valstybės naudai priteisiama 11,97 Eur šių išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis CPK 92 straipsniu, 96 straipsnio 1, 6 dalimis, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-265 straipsniais, 270 straipsniu, 385 straipsniu,

N u s p r e n d ž i a :

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Panaikinti ieškovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Butrimonių Šv. Arkangelo Mykolo parapijoje, apskaitos įrašą, atliktą (duomenys neskelbtini) Šalčininkų rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 36), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo V. K. palikti pavardę – K., atsakovei A. A. - A.

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti ieškovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra M. K., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką tokiomis sąlygomis:

1) tėvas V. K. bendrauja su dukra M. K. poriniais šeštadieniais nuo 15.00 val. iki 17.00 val. dukros gyvenamojoje vietoje arba kitoje šalių sutartoje vietoje, prieš tai įspėjęs SMS pranešimu A. A. apie savo atvykimą (neatvykimą), arba suteikiant galimybę ieškovui V. K. bendrauti su dukra M. K. elektroninių ryšių priemonėmis (Messenger, Skype, WhatsApp ar kitos programinės įrangos). Atsakovė A. A. įsipareigoja sudaryti sąlygas ieškovui V. K. bendrauti su dukra M. K. aukščiau nurodyta tvarka;

2) apie dukros M. K. ligą, sveikatai ir gyvybei pavojingas būkles (traumas ir pan.) šalys privalo informuoti viena kitą telefonu (kitomis ryšio priemonėmis) nedelsiant. Jei dėl dukros ligos ieškovo susitikimas su dukra negali įvykti, jis perkeliamas į kitą savaitgalį be jokio atskiro šalių derinimo. Ligos metu atsakovė sudaro sąlygas ieškovui susisiekti su dukra telefono ryšio ar elektroninėmis priemonėmis.

Padalinti santuokos metu įgytą turtą tokia tvarka:

1) priteisti ieškovui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priekabą „Belaz“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), ir automobilį „Seat Alhambra“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini)

2) priteisti atsakovei A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN kodas (duomenys neskelbtini); valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini).   

Priteisti iš atsakovės A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 55 (penkiasdešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 11,97 (vienuolika Eur 97 ct) Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.

Teisėjas                                                                                         Marjan Gerasimovič