Civilinė byla Nr. e2-798-881/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00740-2024-4
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. spalio 10 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Verenta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti nemokumo bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Verenta“ ir iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Verenta“ ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Betanet“ priteistas 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Betanet“ pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Verenta“. Pareiškime nurodė, kad atsakovė jau ilgiau nei 1,5 metų nevykdo įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1148-854/2022, ir pareiškimo pateikimo dieną yra skolinga pareiškėjai 8 565,30 Eur.
2. Vilniaus apygardos teismas pareiškėjos UAB „Betanet“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Verenta“ priėmė ir įpareigojo atsakovę per teismo nustatytą terminą pateikti atsiliepimą bei Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme nustatytus atsakovės dokumentus.
3. Po to, kai Vilniaus apygardos teismas priėmė pareiškėjos UAB „Betanet“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Verenta“, atsakovė pateikė duomenis, kad yra atsiskaičiusi su ieškove ir kitais kreditoriais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovei UAB „Verenta“ bankroto bylą ir priteisė pareiškėjai UAB „Betanet“ iš atsakovės 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas, remdamasis aktualiais Antstolių informacinės sistemos duomenimis, nustatė, kad vykdomoji byla Nr. 0012/23/00214, kurioje vykdomas išieškojimas iš UAB „Verenta“ UAB „Betanet“ naudai, buvo užbaigta 2024 m. liepos 15 d., visiškai įvykdžius išieškojimą. Tą pačią dieną antstolis priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo. Atsakovė taip pat pateikė duomenis, kad atsiskaitė su kitais kreditoriais ir visos vykdomosios bylos yra užbaigtos.
6. Kadangi atsakovė iki teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo atsiskaitė su kreditore (pareiškėja), teismas nusprendė, kad yra pagrindas atsisakyti iškelti UAB „Verenta“ bankroto bylą (JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
7. Nustatęs, kad ieškovės prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai dėl bankroto bylos inicijavimo ir nėra pagrindo manyti, jog ieškovė piktnaudžiavo procesu nepagrįstai inicijuodama bankroto bylą, teismas nusprendė, jog yra pagrindas priteisti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
8. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ieškovė vykdymo procese nebuvo sąžininga, pažymėdamas, jog nagrinėjant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, šalių elgesys vykdymo procese nėra vertinamas.
9. Atsižvelgdamas į tai, kad byla nėra sudėtinga ir nereikalauja didelių teisinių darbo bei laiko sąnaudų, o ieškovei atstovavo advokato padėjėjas, teismas nusprendė, jog prašoma 2 818 Eur atstovavimo išlaidų suma neatitinka bylos sudėtingumo ir reikalaujamų laiko sąnaudų, todėl ją sumažino ir priteisė ieškovei iš atsakovės 1 500 Eur atstovavimo išlaidų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atsakovė UAB „Verenta“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pareiškėja nesąžiningai kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei, t. y. be pakankamo pagrindo pasinaudojo ultima ratio (paskutinė priemonė) savo pažeistų teisių gynybos priemone.
10.2. Kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo metu atsakovė turėjo nekilnojamojo turto, o tai reiškia, kad ji buvo moki, todėl ieškovė neturėjo pagrindo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovės turimas nekilnojamasis turtas buvo pakankamas skoloms padengti.
10.3. Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai dėl jos sąmoningo procesinės vykdymo tvarkos nepaisymo.
10.4. Byloje nėra rašytinių įrodymų, kad antstolis, iki ieškovei inicijuojant nemokumo procesą ir išsiunčiant pranešimą atsakovei, būtų patvirtinęs ketinantis grąžinti vykdomuosius dokumentus dėl atsakovės turto ar pajamų trūkumo, iš kurių artimiausiu metu būtų galima patenkinti ieškovės ir kitų kreditorių reikalavimus. Priešingai, pateikti rašytiniai įrodymai rodo, kad vykdymo procesas artimiausiu metu bus sėkmingai užbaigtas, o visų kreditorių reikalavimai (pagal jų eiliškumą) bus patenkinti teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais.
10.5. Ieškovės kreipimosi į teismą metu atsakovė buvo moki. Teismas šitų aplinkybių nesiaiškino.
11. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir priteisti jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad pareiškėja nesąžiningai kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei. Atsakovės skola pareiškėjai buvo priverstinai išieškoma antstolės ilgiau nei 1,5 metų. Per tą laiką atsakovės banko sąskaitos buvo iš esmės nenaudojamos, beveik jokia apyvarta per jas nevyko. Tai pagrįstai leido ieškovei spręsti, kad atsakovė realiai yra nutraukusi veiklą ir faktiškai yra nemoki.
11.2. Išvadą, kad atsakovė nebevykdo veiklos ir yra nemoki, patvirtina ir kitos aplinkybės: pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos viešai pateikiamą informaciją, atsakovė buvo skolinga Socialinio draudimo fondo biudžetui 341,29 Eur; atsakovė turi tik du apdraustus darbuotojus – direktorių D. U. ir vyr. finansininkę G. U., kuri yra D. U. sutuoktinė; nuo 2023 m. birželio 15 d. atsakovė nuolat turi nepriemokas Valstybės biudžetui, kurias priverstinai išieško Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Be to, ir teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė svarių argumentų, leidžiančių manyti, jog ji yra moki ir nesustabdė veiklos.
11.3. Kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo metu atsakovei priklausė tik sodybos pastatas su nedideliu sklypu (duomenys neskelbiami), kurį pati atsakovė buvo įvertinusi 1 500 Eur, kaip patvirtina 2024 m. vasario 29 d. antstolės patvarkymas dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui. Kito materialaus turto atsakovė tuo metu neturėjo, todėl ieškovė pagrįstai manė, kad atsakovė yra faktiškai nemoki.
11.4. Atsakovė neįrodė, kad ieškovės kreipimosi į teismą metu ji buvo moki ar kad yra moki šiuo metu. Atsakovė nuslėpė faktą, jog skolą ieškovei padengė ne ji pati, bet trečiasis asmuo UAB „Monrosa“. Ši aplinkybė rodo, kad atsakovė neturėjo pakankamų lėšų ir negalėjo atsiskaityti su ieškove. Tai patvirtina, jog atsakovė faktiškai buvo ir tebėra nemoki. Todėl ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą su prašymu iškelti atsakovei bankroto bylą.
11.5. Aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja šioje byloje patyrė bylinėjimosi išlaidas dėl atsakovės kaltės. Atsakovė 1,5 metų nevykdė įsiteisėjusio teismo sprendimo ir nepadengė įsiskolinimo pareiškėjai, be to, visiškai ignoravo pareiškėją ir su ja nebendradarbiavo, net kai pareiškėja raštu įspėjo atsakovę apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
13. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutarties dalies, kuria išspręstas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo
15. Nagrinėjamu atveju civilinė byla pagal pareiškėjos pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo yra baigta, nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės, todėl klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo išsprendimui taikytinas CPK 94 straipsnyje apibrėžtas teisinis reguliavimas.
16. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, pagal kurią, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią (lemiamą) reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-943/2021 50 punktas).
17. Bylos medžiaga rodo, kad pareiškėjos prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl bankroto bylos proceso inicijavimo, nes atsakovė per 1,5 metų neįvykdė įsiteisėjusio teismo sprendimo ir nepadengė skolos pareiškėjai. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja kreipėsi į teismą 2024 m. liepos 4 d., tuo tarpu mokėjimas dėl atsakovės skolos buvo atliktas tik 2024 m. liepos 11 d., o antstolio patvarkymas priimtas 2024 m. liepos 15 d. Taigi, pareiškėja, pateikdama pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, įgyvendino savo įstatyminę teisę, nes tuo metu atsakovė dar nebuvo padengusi skolos, dėl kurios jau buvo pradėtas vykdymo procesas. Pareiškėjos veiksmai nesudaro pagrindo kaltinti ją piktnaudžiavimu procesu ar nepagrįsto bylos inicijavimo.
18. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovės nesąžiningumo vykdymo procese šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nėra susijęs su šalių elgesio vertinimu vykdymo proceso metu. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė pareiškimo pateikimo metu neturėjo reikalavimo teisės į atsakovę. Todėl atsakovės argumentai dėl ieškovės nesąžiningumo atmetami kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
19. Nenustatęs pareiškėjos nesąžiningų veiksmų ar netinkamo procesinio elgesio, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovei turi būti priteistos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
20. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ją keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Atmetus atsakovės atskirąjį skundą, jai bylinėjimosi išlaidos patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
22. Pareiškėja teismui pateikė įrodymus, kad patyrė 800 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios susidarė rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą.
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisinės pagalbos išlaidos yra pagrįstos ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.16 papunktyje nustatyto maksimalaus dydžio, todėl šios išlaidos priteisiamos pareiškėjai iš atsakovės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutarties dalį dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Betanet“, juridinio asmens kodas 301173531, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Verenta“, juridinio asmens kodas 123633749, 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėja Vilija Mikuckienė