Administracinė byla Nr.
A492-1712/2013
Teisminio proceso
Nr. 3-61-3-00839-2010-6
Procesinio sprendimo
kategorija 6.6.1 (S)

LIETUVOS
VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. birželio 11
d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija,
susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio, Virgilijaus Valančiaus (kolegijos
pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), apeliacine rašytinio
proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal
atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus
reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
apeliacinį skundą bei Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos
vidaus reikalų ministerijos pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovų
apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 20 d.
sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą
atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos
valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl
sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo
(trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministerijos).
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
Pareiškėjas V. P. 2010 m. balandžio 1 d. teismui
padavė skundą (I t., b. l. 1–4), kurį vėliau patikslino (I t., b. l. 18–20,
158) ir prašė įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos vidaus
reikalų ministerijos (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija), išmokėti
neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 21 459,16 Lt, kuri
susidarė nepagrįstai taikant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų
perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis
įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Skunde nurodė,
kad Vidaus reikalų ministerija 2010 m. vasario mėnesį pervedė tik dalį
valstybinės pensijos už 2010 m. sausio mėnesį. Teigė, kad valstybinė pensija
buvo apribota nepagrįstai. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis
Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d.
nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos prieštarauja Lietuvos
Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija), todėl jam turi būti
priteista neišmokėta valstybinės pensijos dalis.
Atsakovai
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė,
atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, su pateiktu
skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (I
t., b. l. 24–25, 165–166) nurodė, kad valstybinė pensija pareiškėjui buvo
perskaičiuota ir išmokėta vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis, kurios
sprendimo priėmimo metu galiojo, nebuvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai,
todėl Vidaus reikalų ministerijos veiksmai yra teisėti ir pagrįsti įstatymu. Akcentavo,
jog Laikinojo įstatymo 5 straipsnis, kuris Konstitucinio Teismo nutarimu
pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, nuo 2012 m. rugsėjo 1
d. neteko galios, todėl Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6
d. nutarimas negali būti taikomas ginčo santykiui iki nutarimo įsigaliojimo.
Atsiliepime į
skundą (I t., b. l. 86–87) trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros
tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su pareiškėjo
skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
II.
Vilniaus
apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 20 d.
sprendimu (I t., b. l. 181–188) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: panaikino Sprendimo
dalį, kuria atsisakyta V. P. pensijos apskaičiavimui ir
mokėjimui netaikyti Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų bei
priteisė V. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus
reikalų ministerijos, 21 459,16 Lt neišmokėtą pareigūnų ir karių
valstybinės pensijos dalį; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas
nurodė, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažino, jog pareigūnų
ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai
ekonominei, finansinei padėčiai galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio
1 dalį.
Teismas vadovavosi
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d.
nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 ir sprendė, kad yra
pagrindas panaikinti Sprendimo dalį, kuria atsisakyta pareiškėjo pensijos
apskaičiavimui netaikyti Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų.
Teismas
nustatė, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d.
taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos susidarė 21 459,16
Lt valstybinės pensijos nepriemoka, kuri priteistina iš Lietuvos valstybės,
atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos.
Teismas
vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų
kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje
byloje Nr. A552-519/2013 pateiktais išaiškinimais ir padarė išvadą,
kad pareiškėjas nėra praleidęs termino ginti pažeistas teises teisme, nes pirmoji
sumažinta valstybinė pensija pareiškėjui išmokėta 2010 m. vasario mėnesį, o į
valstybinę pensiją mokančią instituciją pareiškėjas kreipėsi 2010 m. kovo 1 d.,
t. y. nepažeidęs pagal analogiją taikytino trejų metų termino, nustatyto tokiems
reikalavimams pareikšti.
III.
Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus
reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija,
padavė apeliacinį skundą (I t., b. l. 192–193), kuriuo prašo panaikinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 20 d.
sprendimo dalį, kuria tenkintas pareiškėjo skundas ir šią pareiškėjo skundo
dalį atmesti. Tuo atveju, jei apeliacinis skundas bus atmestas, prašo pensijos
perskaičiavimo kompensavimą atidėti iki
2014 m. vasario 1 d.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė
į tai, kad 2012 m. vasario 6 d. Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimas
buvo nukeltas į 2012 m. rugsėjo 21 d., į tai, kad iki Konstitucinio
Teismo nutarimo įsigaliojimo įstatyminis pareiškėjo valstybinės pensijos dydžio
ribojimo teisinis pagrindas nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. neteko galios, ir nepagrįstai
tenkino dalį pareiškėjo skundo. Vadovaujasi Konstitucijos 107 straipsnio 1
dalimi, Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d.,
2010 m. gruodžio 22 d.,
2011 m. spalio 25 d. nutarimais ir pažymi, kad nei
Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime, nei
2012 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusiuose Laikinojo įstatymo
pakeitimuose nenumatyta, kad jie taikytini į praeitį, todėl atsakovai mano, kad
Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas negali
būti taikomas ginčo santykiui iki nutarimo įsigaliojimo. Taip pat nesutinka su
teismo sprendimo dalimi, kuria buvo panaikinta dalis Sprendimo. Remiasi
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
2012 m. liepos 23 d. bei 2013 m. kovo 12 d.
nutartimis.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros
tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškimu prisidėjo
prie atsakovų apeliacinio skundo (II t., b. l. 1).
Pareiškėjas V. P. atsiliepime į apeliacinį skundą (II
t., b. l. 3–4) nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
Apeliacinis
skundas bei pareiškimas dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo atmestini.
Nagrinėjamoje
byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui V. P. neišmokėtos pareigūnų
ir karių valstybinės pensijos dalies.
Byloje
nustatyta, kad pareiškėjui buvo paskirta 1 369,51 Lt dydžio pareigūnų ir
karių valstybinė pensija. 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos
socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui,
vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies bei 5 straipsnio
1 dalies nuostatomis, buvo perskaičiuota ir atitinkamai sumažinta pareiškėjui paskirta
pareigūnų ir karių valstybinė pensija (I t., b. l. 152). Manydamas, kad tokiu
mažinimu yra pažeidžiamos jo teisės, pareiškėjas kreipėsi į Vidaus reikalų
ministeriją, prašydamas jam mokėti nesumažintą pareigūnų ir karių valstybinę
pensiją bei išmokėti susidariusią šios pensijos nepriemoką. Vidaus reikalų
ministerija 2010 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. 1D-2266-(2)
atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, išaiškino, kad jam paskirta valstybinė
pensija yra sumažinta vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Nesutikdamas
su tuo bei siekdamas apginti, jo manymu, pažeistas teises, pareiškėjas kreipėsi
į teismą.
Vilniaus
apygardos administracinis teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: panaikino
dalį Sprendimo ir V. P. iš Lietuvos valstybės,
atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, priteisė 21 459,16 Lt neišmokėto
pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, kitą pareiškėjo skundo dalį
atmetė kaip nepagrįstą.
Tenkindamas
pareiškėjo skundo dalį teismas vadovavosi Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d.
nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas
pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai
ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“
(nutarimas oficialiai paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d.) ir
pareiškėjui paskirtos valstybinės pensijos mažinimą vadovaujantis Laikinojo
įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, kuri nurodytu Konstitucinio Teismo
nutarimu pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, pripažino nepagrįstu bei
įpareigojo atsakovą išmokėti pareiškėjui susidariusią valstybinės pensijos
nepriemoką – 21 459,16 Lt.
Atsakovai
apeliaciniame skunde nesutinka su priimtu teismo sprendimu tuo aspektu, kad
Konstitucijai prieštaraujantis teisinis reguliavimas nuo 2012
m. rugsėjo 1 d. neteko galios bei kad 2012 m. vasario 6 d.
Konstitucinio Teismo nutarimas nagrinėjamu atveju negali būti taikomas atgal,
nes pareiškėjui paskirta valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo
5 straipsnio 1 dalį, kuri pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai,
buvo perskaičiuota ir išmokėta iki šio Konstitucinio Teismo nutarimo
įsigaliojimo bei kad teismas nepagrįstai panaikino dalį Sprendimo.
Apeliacinės
instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovų apeliacinį skundą,
pripažįsta teisėtu bei pagrįstu pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pirmosios
instancijos teismo sprendimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartimi, priimtoje
administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, kurioje buvo
sprendžiamas analogiškas klausimas – dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos
dydžio ribojimo pagrįstumo, suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką,
kurios laikomasi ir vėlesnėse Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
nagrinėtose bylose (pvz. 2013 m. balandžio 4 d. nutartis
administracinėje byloje Nr. A756-771/2013, 2013 m. gegužės
6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-269/2013,
2013 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-625/2013
ir kt.). Atsakovų apeliaciniame skunde išdėstyti nesutikimo su šia pirmosios
instancijos teismo sprendimo dalimi argumentai yra išsamiai išanalizuoti bei
pripažinti nepagrįstais aptartoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje
neturi pagrindo nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
išplėstinės teisėjų kolegijos suformuotos praktikos.
Atsižvelgusi į
išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų
kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė bylai
reikšmingas aplinkybes, teisingai taikė ginčo teisinius santykius
reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį
naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.
Atsakovai
apeliaciniame skunde prašo pensijos perskaičiavimo kompensavimą atidėti iki
2014 m. vasario 1 d. Šis prašymas tenkintinas iš dalies. Atsižvelgusi į tai,
kad priimto įpareigojimo vykdymas reikalauja papildomų valstybės biudžeto lėšų
panaudojimo, bei įvertinusi valstybės biudžeto vykdymo procedūras, asignavimų
valdytojų teises bei valstybės biudžeto išlaidų sampratą, teisėjų kolegija
sprendžia, kad teismo priimtas įpareigojimas gali būti įgyvendintas per 4
mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Remiantis išdėstytais
argumentais, atsakovas įpareigotinas pirmosios instancijos teismo priteistą
sumą išmokėti per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos
įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų
ministerijos apeliacinį skundą bei Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovų
apeliacinio skundo atmesti.
Vilniaus
apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 20 d.
sprendimą palikti nepakeistą.
Įpareigoti
Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų
ministerijos, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 20 d.
sprendimu pareiškėjui V. P. priteistą sumą (21 459,16 Lt)
išmokėti per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Nutartis
neskundžiama.
|
Teisėjai
|
Dainius
Raižys
|
|
|
|
|
|
Virgilijus Valančius
|
|
|
|
|
|
Virginija
Volskienė
|