Baudž. bylos Nr. 1A-517-581/2014

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 1-49-1-00349-2011-5

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.

(S)

                                             PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

                                                               N U T A R T I S

                                              LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                            2014 m. liepos 3 d.

                                                                    Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jolantos Raščiuvienės, teisėjų Valdo Meidaus ir Artūro Ridiko, sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,

dalyvaujant:

prokurorui Robertui Diksai,

nuteistojo gynėjai advokatei Reginai Butnevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. N. (A. N.) apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi ir 9 dalimi, paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013-10-10 nuosprendžiu skirta bausme, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams. Į paskirtos bausmės laiką visiškai įskaityta bausmė, atlikta pagal ankstesnį (2013-10-10) nuosprendį ir jame nurodytas sulaikymo nuo 2011-06-07 iki 2011-06-08 ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2013-09-19 iki 2013-10-10.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

A. N. nuteistas už tai, kad disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti šiomis aplinkybėmis: veikdamas bendrai su S. K. ir A. B., kurių atžvilgiu yra priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, A. B. 2011 m. rugpjūčio mėn. nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens, turint tikslą platintį, neteisėtai įgijus 0,017 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,003 g (15,7 proc.) narkotinės medžiagos  - heroino, 2011 m. rugpjūčio 20 d., apie 15 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Visagine, A. N. šią narkotinę medžiagą pardavė veikusiam pagal nusikalstamos veikos modelį liudytojui Nr. 1, kuriam taikomas ananomiškumas.

Taip pat jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, iki 2011 m. rugopjūčio 21 d., turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo rusvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,011 g narkotinės medžiagos – heroino, šią narkotinę medžiagą laikė su savimi ir 2011 m. rugpjūčio 21 d. apie 21 val. 40 min. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Visagine, šią narkotinę medžiagą pardavė veikusiam pagal nusikalstamos veikos modelį liudytojui Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. N. prašo peržiūrėti baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kur jam pareikšti kaltinimai pagal BK 260 str. 1 d. Nurodo, kad su Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nesutinka, kadangi nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo padaryta esminių klaidų, kurias nurodė teisminio nagrinėjimo metu, bet apylinkės teismas į tai nekreipė dėmesio. Teigia, jog buto numeris, iš kurio galimai pardavinėjo narkotines medžiagas, neatitinka tikrovės. Byloje nurodytas adresas (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini). Iš tiesų bute Nr. (duomenys neskelbtini) jis niekada nebuvo, o laikinai gyveno pas A. B., kurio buto Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu esančių butų numerių išdėstymo planą pridėjo teismo posėdžio metu. Nurodo, kad liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, ir S. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir jų duoti parodymai teismo proceso metu žymiai skiriasi. Ikiteisminiame tyrime liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, parodė, kad jis ne kartą jam siūlė pirkti narkotinę medžiagą – heroiną, o teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad narkotinę medžiagą jam siūlė pirkti ne jis, o A. B.. Kokia buvo jo rolė, minėtas liudytojas nenurodė. S. K. ikiteisminiame tyrime parodė, kad jis porą kartų padėjo parduoti narkotinę medžiagą. O teisminiame procese S. K. jau tvirtino, jog narkotines medžiagas pardavinėjo tik ji su A. B. (ką patvirtina ir paties A. B. parodymai). Pasak S. K., jis (A. N.) tik išnešė porą kartų „čekius“ su narkotikais, tačiau kokiu tikslu, ji nežino. Pažymi, kad prokurorė S. K. uždavė menamą klausimą, ir jis, kaip protesto ženklą, taip pat jai uždavė menamą klausimą. Nurodo, kad niekam nėra paslaptis, kaip dirba Visagino policijos komisariato operatyviniai darbuotojai. Verbuoja (bendradarbiavimui) tik asmenis, kurie patys arba buvo priklausomi arba yra priklausomi nuo narkotinių medžiagų. Šie asmenys, patys vengdami bausmės, bendradarbiauja su operatyviniais darbuotojais ir daro tai, ko reikia policijos darbuotojams, netgi jei tie veiksmai pažeidžia įstatymą. Dirbant tokiu būdu didelė dalis bylos medžiagos tiesiog būna sufalsifikuota. Ne paslaptis yra ir tai, kad operatyviniai darbuotojai, apklausdami asmenis kaip liudytojus, ir kaip įtariamuosius, vartojo fizinę jėgą ir psichologinio poveikio priemones, grasinimus. Šie faktai pateko į viešumą ir kai kuriems Visagino policijos komisariato darbuotojams yra iškelta baudžiamoji byla. Nurodo, kad prie bylos medžiagos pridėtas vaizdo įrašas taip pat vertas kritikos. Esant šiuolaikinėms technologijoms vaizdo įrašas padarytas juodai baltu formatu, garso jame nėra,  veiksmų, įrašytų jame visai nesimato. Be to, vaizdo įrašų datos (1940 m. ir 1941 m.) neatitinka baudžiamosios bylos datų. Šie metai kaip tik atitinka vaizdo įrašų kokybę. Nurodo, kad jį piktina faktas dėl prokuroro pateiktos jo charakteristikos. Charakteristika buvo pateikta prieš trejus metus. Tačiau pastaraisiais metais jo gyvenime įvyko kardinalių pokyčių. Savarankiškai atsikratė narkotinių medžiagų priklausomybės. Per šį laikotarpį nenusižengė jokiems įstatymams. Pakeitė savo pažįstamų ratą. Mano, kad žmonėms, norintiems išlipti iš bedugnės, turėtų būti suteikiama pagalba ir palaikymas, tačiau šiuo atveju viskas vyksta priešingai. Nurodo, kad prokurorė viso teisiamojo posėdžio metu pati elgėsi nederamai savo užimamų pareigų atžvilgiu. Ji nuolat pašiepė jį ir toks jos elgesys stebino ne tik jį patį. Dėl išdėstytų faktų yra pagrindas manyti, jog apylinkės teismas buvo paprasčiausiai suklaidintas ir jam paskelbė nesąžiningą nuosprendį. Savo kaltės jis nepripažįsta ir visiškai ją neigia.

Teismo posėdyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skudą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

            Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais bei patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą, konstatuoja, kad nuosprendį priėmęs teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus ir jais remdamasis padarė teisingas išvadas tiek dėl A. N. kaltės, tiek dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybių. Jo veiksmų teisinė kvalifikacija yra tinkama, atitinka BK 260 str. 1 d. įtvirtintus nusikalstamos veikos požymius, teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas nuteistojo atžvilgiu pritaikytas tinkamai. Taip pat nuteistajam paskirta teisinga, jo veikos pavojingumą ir asmenybę bei bausmės paskirtį atitinkanti bausmė.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis, neigdamas savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 305 str. 1 d. 2 p. įpareigoja teismą savo išvadas grįsti tais įrodymais, kurie įvertinti vadovaujantis BPK 20 str. 5 d. nustatyta tvarka. Ši įstatymo norma nustato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl proceso dalyviui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nemato teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, kolegija nenustatė, jog sprendžiant A. N. kaltės klausimą, būtų buvę padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, A. N. kaltė grindžiama teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, pagrįstai ir teisėtai juos vertinant bendrame bylos duomenų kontekste. Šie faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje motyvavo, kokius byloje esančius duomenis laiko įrodymais ir jais remiasi, o kuriuos atmeta. O nuteistasis A. N. savo apeliaciniame skunde nuteistosios S. K. ir liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymus vertina, savaip juos interpretuodamas ir atkreipdamas dėmesį tik tą jų parodymų dalį, kuri apeliantui yra palanki, tačiau nevertina šių asmenų parodymų visumos, nesieja jų parodymų su kitais bylos duomenimis. Apelianto skunde nurodomos aplinkybės, kolegijos nuomone, nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nesuteikia jokio pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį.

Nors nuteistasis A. N. neigia savo kaltę dėl BK 260 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymo, tačiau, kolegijos nuomone, jo kaltę padarius kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką patvirtina objektyvūs bylos duomenys – liudytojų V. V., J. T., asmens, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymai, nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolai, jų metu daryti vaizdo įrašai, specialistų išvados, nuteistųjų S. K., A. B. parodymai, Visagino miesto apylinkės teismo 2012-06-19 bei Panevėžio apygardos teismo 2012-09-05 įsiteisėję nuosprendžiai, kuriais A. B. ir S. K. buvo pripažinti kaltais ir nubausti pagal BK 260 str. 1 d. Šie duomenys pagrįstai pripažinti patikimais apelianto kaltę patvirtinančiais įrodymais, kartu jie paneigia apelianto viso proceso metu pateikiamą versiją, kad jis pats jokių narkotinių medžiagų (heroino)  nepardavinėjo ir pinigų už narkotines medžiagas iš nieko neėmė.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistajam A. N. ginčija liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymus, nes, pasak apelianto, praodymai proceso metu buvo prieštaringi, t. y. minėtas liudytojas ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad jam narkotines merdžiagas siūlė pirkti apeliantas, o teisme jau nurodė, kad narkotines medžiagas jam siūlė pirkti A. B.. Tačiau kolegija pažymi, kad šie apelianto nurodomi tarp liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymų esantys prieštaravimai nėra esminiai ir nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų, kad A. N., veikdamas bendrai su S. K. ir A. B., kurių atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, 2011-08-20 už 20 Lt pardavė liudytojui, kuriam taikomas anonimiškumas, 0,017 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,003 g (15,7 proc.) narkotinės medžiagos – heroino, ir kad apeliantas, bendrai veikdamas su tais pačiais asmenimis, tokių pat miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,011 g narkotinės medžiagos – heroino, už 20 Lt pardavė tam pačiam liudytojui ir kitą dieną, t. y. 2011-08-21.

Kaip matyti iš liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymų, jis viso proceso metu nuosekliai atpasakojo visas įvykio, t. y. narkotinių medžiagų – heroino - iš apelianto įsigijimo aplinkybes. Parodė, kad 2011-08-20  jam nuvykus Į (duomenys neskelbtini)  namo laiptinę ir pabeldus į buto duris, jas atidarė A. N.. Užėjęs į prieškambarį jis A. N. padavė 20 Lt, kuriuos jam tam tikslui, t. y. narkotinių medžiagų įgijimui, buvo davęs policijos darbuotojas. A. N. paėmęs pinigus nuėjo į kambarį ir juos perdavė S. K., po to, iš A. B. paėmęs folgos popieriaus lankstinuką, jį padavė jam (liudytojui, kuriam taikomas anonimiškumas). Patikrinęs, ar jam paduotame lankstinuke yra narkotinė medžiaga, nuėjo į vietą, kur buvo susitaręs susitikti su policijos pareigūnu, ir nupirktas narkotines medžiagas perdavė policjos pareigūnui. Pasak liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, analogiškomis aplinkybėmis jis narkotinę medžiagą - heroiną iš apelianto įgijo ir kitą dieną (2011-08-21) (b. l. 41-42, 1 tomas). Minėtas liudytojas taip pat parodė, kad jis pats pranešė policijai apie tai, jog apeliantas kartu su S. K. ir A. B. prekiauja narkotikais, tiksliau - parduoda heroiną, pareigūnams pasakė apie minėtų asmenų pasiūlymus jam įsigyti narkotinių medžiagų ir laisva valia sutiko bendradarbiauti su policijos pareigūnais, patvirtino, kad viso baudžiamojo proceso metu, niekieno neverčiamas davė teisingus parodymus ir kad jokių savanaudiškų ar asmeninių paskatų duoti parodymus prieš apeliantą jis neturi. Taigi liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, aiškiai parodė apie nuteistojo A. N. ir kitų nuteistųjų S. K. ir A. B. nusikalstamą veikimą bendru sutarimu, t. y. neteisėtą narkotinių medžiagų – heroino platinimą. Netikėti šio liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymais kolegija neturi jokio pagrindo, nes juos patvirtina ir kiti objektyvūs bylos įrodymai. Nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuota, kad abu kartus liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, paėmęs 20 Lt iš policijos pareigūno, nuvyko į Veteranų g. 22 esančio namo laiptinę, kur pabeldė į buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris. Jas atidarė A. N.. Liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, A. N. padavė 20 Lt. A. N. užėjo į kambarį, padavė pinigus S. K., iš A. B. paėmė folgos popieriaus lankstinuką ir jį padavė liudytojui, kuriam taikomas anonimiškumas. Nuteistojo A. N. apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus vaizdo įrašas buvo padarytas juodai baltu formatu, kad jame nėra garso, o vaizdo įrašų datos nurodytos 1940 m. ir 1941 m., savaime nepaneigia nei atliktų nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų (BPK 159 str.) teisėtumo, nei jo kaltės įrodymo. Specialistų išvadose nurodyta, kad gelsvos spalvos miltelių iš folguoto popieriaus lankstinukų, 2011-08-20 ir 2011-08-21 A. N. perduotų liudytojui, kuriam taikomas anonimiškumas, sudėtyje yra narkotinės medžiagos – heroino, kurio masė atitinkamai yra 0,003 g ir 0,011 g (b. l. 120, 128-129, 1 tomas). Kaip liudytojas teisme apklaustas policijos pareigūnas J. T. parodė, kad į Visagino policijos komisariatą kreipėsi asmuo, kuris pranešė, jog S. K., A. B. ir A. N. bendrai platina heroiną, siūlo jį pirkti. Iš šio asmens buvo priimtas pareiškimas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas, o šią informaciją pranešusiam asmeniui buvo suteiktas liudytojo, kurima taikomas anonimiškumo, statusas. Minėtas liudytojas sutiko atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus įgyjant iš A. N. narkotines medžiagas ir jas du kartus įgijo. Kolegija pažymi, kad šie liudytojo J. T. ir pirmiau paminėto liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymai ne tik patvirtina nuteistojo kaltę dėl BK 260 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymo, bet kartu ir paneigia apeliacinio skundo argumentus, kad liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, buvo specialiai policijos pareigūnų užverbuotas, nes, pasak apelianto, galimai pats vartojo narkotines medžiagas ir bendradarbiaudamas su policijos pareigūnais tokiu būdu siekė išvengti atsakomybės. Šias apelianto nurodytas aplinkybes paneigia liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, nuoseklūs parodymai, kad 2011 m. jis narkotinių medžiagų nevartojo, nors anksčiau tą darė, o į policijos komisariatą atėjo ir policijos pareigūnams apie S. K., A. B. ir A. N. narkotinių medžiagų platinimą pranešė iš moralinių paskatų. Kaip liudytojas apklaustas V. V. teisme parodė, kad jis kaip apylinkės inspektorius žinojo, jog (duomenys neskelbtini), Visagine, gyvena A. B. kartu su sugyventine S. K.. Susitikimo su gyventojais metu jam vienas asmuo nurodė, jog minėtu adresu gyvenantys asmenys prekiauja narkotinėmis medžiagomis. Tame bute lankosi A. N., kuris kartu su minėtais asmenimis prekauja narkotinėmis medžiagomis. Priešingai nei savo skunde nurodo apeliantas, apklausta S. K. pirmosios instancijos teisme taip pat patvirtino, kad A. N. yra du kartus pardavęs narkotines medžiagas – heroiną, kai buvo pasilikęs pas juos (S. K. ir A. B.) nakvoti. S. K. parodė, kad A. N. du kartus yra išnešęs parduoti „čekius“, t. y. narkotines medžiagas, kurias jam davė A. B., o už narkotines medžiagas gautus pinigus (iš viso 40 Lt) atidavė jai. Kad „čekiuose“ yra narkotinės medžiagos A. N. žinojo, nes pats vartojo narkotikus (b. l. 37, 1 tomas). Iš įsiteisėjusio Visagino miesto apylinkės teismo 2012-09-19 nuosprendžio, kuriuo S. K. ir A. B. pripažinti kaltais, tarp jų ir už tų pačių, kaip ir apeliantas, nusikalstamų veikų padarymą, A. B. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad A. N. lankydavosi jo nuomojamame bute ir ne tik pats vartojo narkotines medžiagas, bet jas ir pardavinėjo. Kolegija pažymi, kad duomenų apie tai, jog apeliantas buvo provokuojamas įvykdyti nusikalstamą veiką, byloje nėra. Priešingai, byloje aiškiai nustatyta, kad atliekant apylinkės teismo sankcionuotus nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus baudžiamojoje byloje, turint informacijos, kad A. N., veikdamas bendrai su S. K. ir A. B., platina narkotines medžiagas - heroiną, siūlo jas pirkti kitiems asmenims, policijos pareigūnas du kartus liudytojui, kuriam taikomas anonimiškumas, perdavė pinigus - po 20 Lt narkotinėms medžiagoms įgyti, po ko, šis nuėjęs adresu (duomenys neskelbtini), Visagine, už tam skirtus pinigus įgijo narkotines medžiagas – heroiną, kurias iš karto perdavė policijos pareigūnui kaip daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Be to, S. K. ir A. B. patvirtino, jog narkotines medžiagas platino A. N., o taip pat pripažino ir patys platinę narkotines medžiagas, ir, kaip minėta, už narkotinių medžiagų platinimą, jų atžvilgiu jau yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis. A. N. neneigė, jog laikinai gyveno pas A. B. bute ir matydavo, kaip pas juos ateidavo nepažįstami žmonės, kuriuos apeliantas įleisdavo, pas A. B. matė  narkotines medžiagas.

          Byloje surinkti, skundžiamame nuosprendyje ir šioje nutartyje išdėstyti bei aptarti įrodymai tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo, o remiantis šių įrodymų visumos pagrindu nustatytos objektyvios aplinkybės patvirtina A. N. veikoje nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 str. 1 d., visus būtinus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Esant tokioms aplinkybėms, daroma išvada, kad apeliantas skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu pagrįstai yra pripažintas kaltu už šios nusikalstamos veikos padarymą.

           Nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad buto numeris, iš kurio jis galimai pardavinėjo  narkotines medžiagas, neatitinka tikrovės, nes bute Nr. (duomenys neskelbtini) jis niekada nėra buvęs, o pas A. B. laikinai gyveno bute Nr. (duomenys neskelbtini), paneigtas byloje surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. Iš byloje esančių procesinių dokumentų - kaltinamojo akto, liudytojo, kuriam  buvo taikomas anonimiškumas ir kuris atliko nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, apklausos protokolų, nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų protokolų, kompaktinio disko su vaizdo įrašu apžiūros protokolo, kitų liudytojų parodymų matyti, kad apeliantui inkrimituota nusikalstama veika buvo padaryta adresu (duomenys neskelbtini), Visagine. Be to, Visagino miesto apylinkės teismo 2012-06-19 nuosprendyje, kuriuo S. K. ir A. B. buvo pripažinti kaltais dėl tų pačių, kaip ir apeliantas, narkotinių medžiagų platinimo, jiems inkriminuota nusikalstamos veikos padarymo vieta taip pat nurodyta (duomenys neskelbtini), Visaginas. Tiek S. K., tiek A. B., skųsdami šį nuosprendį apeliacine tvarka, neginčijo, kad jiems inkriminuota nusikalstamos veikos padarymo vieta neatitinka tikrovės. Kaip jau minėta, apeliantas neneigė, kad laikinai gyveno pas A. B., todėl kolegija šiuo atveju neturi jokio pagrindo abejoti tuo, kad A. N. abu kartus narkotines medžiagas – heroiną, pardavė veikusiam pagal nusikalstamos veikos modelį liudytojui, kuriam taikomas anomimiškumas, būtent bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Visagine. 

Apeliantas padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, už kurį sankcijoje numatyta tik vienos rūšies bausmė – laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų. Apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, kad nėra nustatyta A. N. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, kad apeliantas disponavo nedideliu kiekiu, o būtent – 0,014 g narkotinių medžiagų – heroino, nėra įrašytas į narkologinę įskaitą, nors neneigia vartojęs narkotines medžiagas, nusikalstamą veiką padarė veikdamas grupe su kitais asmenimis, kurių atžvilgiu jau yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, A. N. paskyrė artimą sankcijos minimumui laisvės atėmimo bausmę, t. y. dvejus metus šešis mėnesius. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir apeliantui paskyrė teisingą, jo veikos pavojingumą, asmenybę (2007 m. yra teistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, 2013 m. buvo teistas už vagystę ir svetimo turto sunaikinimą ar sužalojimą) ir bausmės paskirtį atitinkančią bausmę. Apelianto skunde nurodomos aplinkybės dėl jo gyvenime pastaruoju metu įvykusių teigiamų pokyčių šiuo atveju nėra pagrindas dar labiau švelninti paskirtą artimą minimumui bausmę.  

Taigi atsižvelgus į pirmiau išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a:

nuteistojo A. N. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė                                                                                                   Jolanta Raščiuvienė

Teisėjai                                                                                                                 Valdas Meidus

Artūras Ridikas