Baudžiamoji byla Nr. 1-72-800/2020

Teisminio proceso Nr.1-01-1-25554-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.2.4.4.1; 2.1.13; 2.1.14.3.2; 2.1.14.3.3.1; 2.1.14.3.3.2; 2.1.15.1.9; 2.1.15.1.13; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.3.6.8

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 20 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Živilė Janavičienė,

sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui,

dalyvaujant prokurorui Arūnui Juknevičiui,

kaltinamajam R. M.,

nukentėjusiajam V. B., jo advokatui P. J.,

nedalyvaujant civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos atstovei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) transporto vadybininku, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.  

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

R. M. 2019 m. birželio 15 d. apie 23.30 val. (duomenys neskelbtini) vykusios darbuotojų šventės metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu su V. B. tyčia koja spyrė V. B. į galvą, dėl ko nukentėjusysis nukrito ant betoninėmis plytelėmis dengto grindinio, tokiu būdu nukentėjusiajam V. B. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį galvos smegenų sumušimu, subdurine hematoma smegenų pjautuvo projekcijoje, smegenų sumušimo židiniais ir pakraujavimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje smegenų skiltyje, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis R. M. kaltu prisipažino iš dalies. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2019 m. birželio mėnesį, Harmony parke, Vazgaikiemio kaime, Prienų rajone vykusios šventės metu su nukentėjusiuoju prie scenos apsistumdė. Nukentėjusysis jam trenkė ir pataikė į krūtinės ląstą. Juos išskirstė apsauga. Po kiek laiko su nukentėjusiuoju susitiko, nukentėjusysis bandė jam trenkti, tačiau jis atsitraukė. Nukentėjusysis suklupo ir tuomet jis spyrė jam iš kojos. Spyrė bandydamas gintis, nes manė, kad nukentėjusysis jį vėl puls. Savo veiksmą vertina kaip gynybą. Įvykio metu buvo šiek tiek neblaivus. Iki įvykio išgėrė 2-3 bokalus alus. Gali būti, kad alkoholis turėjo šiek tiek įtakos jo veiksmams. Po jo suduoto smūgio nukentėjusysis nukrito, daugiau nieko jam nedarė, liko stovėti prie nukritusio nukentėjusiojo. Prie nukentėjusiojo buvo iki to momento, kol jį išvežė greitoji pagalba. Nukentėjusysis buvo be sąmonės. Praėjus savaitei po įvykio su nukentėjusiuoju kalbėjosi ligoninėje, jo atsiprašė, bandė tartis taikiai, bet nepavyko. Pasiūlė sumą, kurią galėtų sumokėti nukentėjusiajam. Dėl pareikšto ieškinio nesutinka, nes prašoma žalos suma yra neadekvati. Pradinis konfliktas įvyko dėl to, kad, jam pašokus su buvusia mergina, nukentėjusysis priėjo prie jų ir jį patį pastūmė. Mano, nukentėjusysis buvo neadekvatus, pakankamai daug vartojęs alkoholio. Prieš tai nukentėjusysis, smogdamas jam  nepataikė ir nukrito. Jis šiam spyrė tuomet, kada nukentėjusysis buvo besistojantis nuo žemės. Spyrė nukentėjusiajam, nes tuo metu atrodė, kad buvo kilusi grėsmė jam pačiam. Pripažįsta kaltę dėl suduoto smūgio, bet jis gynėsi nuo nukentėjusiojo veiksmų. Tai buvo gynyba. Spyrė bijodamas, kad nukentėjusysis gali vėl jam trenkti.

Nukentėjusysis V. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su liudytoju E. B. buvo vakarėlyje, ten pašoko su kaltinamojo mergina ir tuomet grįžo prie staliuko. Tuomet prie jo priėjo kaltinamasis ir pradėjo jam reikšti pretenzijas, galimai dėl to, kad pašoko su mergina. Vėliau prasidėjo konfliktas, susistumdė, juos išskyrė apsauga. Kitą kart priėjus kaltinamajam jam trenkė į krūtinę ir nuėjo prie baro. Būdamas prie baro, pamatė ateinantį kaltinamąjį su keliais draugais, agresyviai nusiteikusį. Kaltinamasis atrodė nusiteikęs agresyviai, todėl ruošėsi gintis. Vakarėlio metu vartojo alkoholinius gėrimus, bet tai jam netrukdė suvokti aplinką ir savo veiksmus. Žmonių aplinkui buvo daug, kadangi vyko šventė, grojo muzika. Neatsimena, kad būtų trenkęs kaltinamajam pirmas. Neturtinės žalos sumą grindžia dvasiniais išgyvenimais. Negalėjo vairuoti automobilio, negalėjo pasukti galvos, jį prižiūrėjo tėvai. Dvi savaites praleido ligoninėje, 24 dienas sanatorijoje. Atmintis grįžo per pora mėnesių po įvykio ir visų gydymų. Po įvykio su kaltinamuoju nesikalbėjo, pastarasis paskambino ir pasiteiravo, kaip jis jaučiasi. Yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo. Įvardijo žalą 5 000,00 Eur, kadangi visą laikotarpį negalėjo dirbti, lankėsi gydymosi įstaigose. Po įvykio buvo atleistas iš darbo. Atleidimo priežastis buvo ta, kad darbdavys netoleruoja tokio elgesio. Šiuo metu nedirba, ieškosi darbo. Dėl sužalojimo laikotarpiu nuo 2019 birželio 15 d. iki rugsėjo 16 d. nedirbo. Oficialiai iš darbo buvo atleistas 2019 m. rugsėjo 21 d.

Liudytojas E. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pačio įvykio nematė. Būnant prie scenos vakarėlio metu matė, kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju kalbasi. Pamanė, kad vyksta konfliktas, kadangi anksčiau jie nebuvo pažįstami. Priėjęs nukentėjusįjį nusivedė su savimi ir sėdėjo prie scenos. Apie vidurnaktį prie jų priėjo kaltinamasis. Tuomet įvyko susistumdymas, apsauga išskirstė. Nukentėjusysis liko šokti prie scenos. Nunešė daiktus, grįžęs nukentėjusiojo neberado, aplinkiniai jam pasakė, kad įvyko konfliktas su kaltinamuoju. Paklausus apsaugos darbuotojų, jie patvirtino, kad nukentėjusysis guli greitosios pagalbos automobilyje be sąmonės.

Liudytojas G. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra nukentėjusiojo tėvas. Sūnui buvo sužalota galva. Jį slaugė visa šeima. Budėjo jis, žmona bei dukra. Sūnaus trauma buvo didžiulė. Sūnus aiškino, kad prie jo vakarėlio metu kabinėjosi kaltinamasis, vėliau jį sumušė su draugais. Sūnus turėjo gulėti lovoje, negalėjo vaikščioti, pradėjęs eiti prarasdavo sąmonę ir krisdavo. Po ligoninės vartojo vaistus, kuriuos vartoja ir dabar, jam buvo paskirta reabilitacija. Šiuo metu sūnus negali patirti streso, nervintis, dirbti įtempto darbo.

Liudytojas R. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini), kuri nuo rugpjūčio mėn. vadinasi (duomenys neskelbtini). Jis - saugos tarnybos apsaugos darbuotojas. Įvykio datos neatsimena, viskas buvo maždaug birželio mėnesį. Saugojo visą teritoriją, t. y. reikėjo saugoti ir prie scenos, ir maitinimo zoną. Įvykis buvo maitinimo zonoje, „Harmony Park“ teritorijoje. Su kolega A. Z. patruliavo maitinimo zonoje, vakare užsidarė nemokamas baras, prie kurio stovėjo daug žmonių. Praėję išgirdo žmonių šūksnius, kad sumušė žmogų ir kaip tik tuo metu kaltinamasis prabėgo pro juos, jį iškart sulaikė. Matė, kaip žmonės pradėjo gaivinti nukentėjusįjį. Kai išgirdo žmonių šūksnius, tai kaltinamasis bėgo ir apibėgo juos. Jie kaltinamąjį pavijo, šis sustojo. Kai priėjo prie kaltinamojo, šis kartojo, kad pats kaltas, pirmas pradėjo. Prie nukentėjusiojo negalėjo prieiti, kadangi buvo daug jo bendradarbių ar draugų ir reikėjo saugoti kaltinamąjį, kad nukentėjusiojo draugai šio „nesudraskytų“. Kaltinamasis sakė, kad nukentėjusysis pats kaltas ir dėl to sudavė, tačiau aplinkybių nedetalizavo. Paskambino organizatoriams ir pasakė, kad įvyko įvykis ir greičiausiai reikės kviesti policiją, o greitoji pagalba ir taip ten budėjo, kuri pradėjo gaivinti nukentėjusįjį. Nukentėjusysis gulėjo be sąmonės ir su niekuo nebendravo.

Liudytojas A. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tikslų įvykio laiką nurodyti sunku, buvo apie 10 val., dirbo apsaugos darbuotoju prie scenos. Kaltinamasis šoko su mergina, maždaug po 20 min. prie jo atėjo du vaikinai ir pradėjo kabinėtis. Juos išskyrė, o merginos paprašė, kad kaltinamąjį palydėtų ir jis daugiau nesirodytų, o nukentėjusįjį su draugu laikė prie savęs apie 1,5 val., vėliau pasiprašė į tualetą ir daugiau jų nematė. Nukentėjusysis kabinėjosi prie kaltinamojo. Jie buvo išskirti, muštynių nebuvo, buvo pasistumdymas, kaltinamąjį išlydėjo mergina. Nematė, kaip įvyko įvykis.

Liudytojas A. Z. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra apsaugos darbuotojas. Paties konflikto nematė. Dirbo apsaugoje, kartu vaikščiojo su R. Atrodo baigėsi veltui dalinamas alus ir žmonės būriavosi prie mokamo alkoholio. Tuo metu jie praėjo pro žmones ir maždaug už 10 – 12 metrų išgirdo žmonės rėkiant „laikykit“. Atsigręžę mato, kad bėga kaltinamasis. Šį paėmė už rankos, jis nesipriešino. Tuomet nuėjo prie konflikto vietos, ten gulėjo žmogus. Po to atsirado ir iš vienos pusės palaikymo komanda, ir iš kitos pusės. Tuomet į gulintį žmogų dėmesio nekreipė, kadangi buvo svarbu, kad neįsipliekstų toliau konfliktas. Dar kažkas iškvietė renginio vadovą, kuriam atvykus, kad nebūtų konfliktinės situacijos su sulaikytu jaunuoliu nuėjo link greitosios. Kaltinamasis sakė, kad prie jo lindo. Suprato, kad prie kaltinamojo lindo, o jis tik gynėsi. Dar prie jo buvo panelė, kuri sakė, kad irgi matė, jog prie jo lindo. Jis pats sakė, kad sudavė vieną smūgį, bet konkrečiai nepasakė, kur sudavė. Su kaltinamuoju ir su savo kolega išėjo ir po to nematė, kas vyko.

Liudytoja N. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad birželio mėnesį vyko (duomenys neskelbtini) vasaros šventė, dalyvavo 1100 žmonių. Ji marketingo ir komunikacijos skyriaus vadovė ir iš įmonės pusės buvo atsakinga už renginio organizavimą, jo programą. Kolegos informavo, kad įvyko incidentas. Nubėgo prie greitosios pagalbos automobilio, kurioje jau gulėjo žmogus be sąmonės. Nei vienas su ja kalbėjusių žmonių pačio incidento nematė. Žino, kad jie susimušė prie baro, buvo smūgis ir nukrito ant grindinio. Vėliau atvyko greitoji pagalba ir keliant nukentėjusįjį matė, kaip jis atgavo sąmonę. Po to nei su kaltinamuoju, nei su nukentėjusiuoju neteko kalbėti.

Liudytojas K. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tuo metu dirbo greitojoje pagalboje. Nei nukentėjusiojo, nei kaltinamojo iš veidų neatsimena. Juos iškvietė, pranešdami, kad prie baro guli žmogus, kuriam suteikė pagalbą ir perdavė kitai komandai išvežti į Kauno klinikas. Jo gaivinti jiems nereikėjo. Suteikė tik pirmąją pagalbą.

Liudytojas E. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su kaltinamuoju buvo bendradarbiai. Buvo įmonės šventė, kurios metu buvo grumtynės. Grumtynės buvo apie vidurnaktį ir jis matė, kaip V. jau gulėjo, o kelios valandos prieš tai žino, kad buvo grumtynės ir į konfliktą prieš R. ėjo V. Apie tai kalbėjo su apsaugos darbuotojais, kadangi jį vis išvesdavo iš festivalio, o jis grįždavo atgal. Konfliktavo V. su R. V. pribėgo prie R. ir šį pastūmė, gal sudavė smūgį, ir iš to buvo atsakomasis ryšys. Atrodė, kad V. agresyvus. Konflikto priežastis – moteris. Matė kaip V. pribėga ir pagriebia R. už megztinio ir jį pastumia. Tuomet jis vėl bando R. pačiupti, tačiau R. jį nuo savęs pastumia ir suduoda iš kojos smūgį į galvą. Smūgio momentu nukentėjusysis buvo kažkiek priklaupęs, tačiau pilnai nebuvo suklupęs. Kaltinamasis iš kojos spyrė į galvą nukentėjusiajam. Matė kaip nukentėjusysis nukrito. Smūgis buvo vienas ir po smūgio nukentėjusysis nugriuvo. Po stūmimo nukentėjusysis buvo priklaupęs, tačiau rankomis nelietė žemės. Iki smūgio koja atrodė, kad nukentėjusysis gali pulti. Nukentėjusysis pribėgo be jokių žodžių ir griebė R. Jis asmeniškai matė tik paskutinį incidentą. Apie pirmą incidentą sužinojo iš apsauginių. Iš pasakojimų, tai konflikto iniciatorius buvo V., nes pavydėjo moters. Matė, kaip V. pribėgo ir čiupo už atlapų R. Buvo vienas spyris į veidą. Smūgis buvo į veidą iš priekio, iš apačios į viršų ir iš šono. Smūgis buvo vidutiniškas. Po smūgio nukentėjusysis griuvo, nefiksavo, ar jis trenkėsi galva į grindinį. Su V. nebuvo pažįstamas, o su R. buvo bendradarbis. V. buvo labai girtas, ėjo svirduliuodamas, matėsi iš akių, kad girtas.

Liudytojas Š. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad veiksmas vyko po 12 valandos ir jis matė tik patį veiksmą. Jų vardų nežino, matė, kad jie dėl kažko barėsi ir buvo bandoma suduoti. Aukštesnis žmogus pasitraukė, o tas, kuris pirmas puolė, bandydamas suduoti, nukrito ant žemės, ant keturių. Vizualiai tas žmogus atrodė labai girtas ir jis nukrito ant keturių. Kaltinamasis atsitraukęs stipriai spyrė. Smūgis buvo pakankamai stiprus, nes asmuo, kuriam spyrė, net persivertė ir nukrito ant galvos. Spyrė tiesiai į veidą. Asmuo, kuris spyrė, buvo blaivesnis. Tas žmogus, kuris buvo ant keturių, atrodė labai girtas, tai jis sunkiai galėjo atsistoti ir suduoti. Konflikto pradžios nežino. Jis pats alkoholio nevartojo. Į incidentą daugiau niekas nesikišo, veiksmas buvo tarp dviejų žmonių. Smūgio metu asmuo lietė rankomis žemę. Po smūgio persivertė atbulas, galva atsitrenkė į žemę ir gulėjo be sąmonės. Prieš suduodamas smūgį, kaltininkas atsitraukė apie pusmetrį. Vizualiai atrodė, kad kaltininkas yra piktas, nes ant jo buvo puolama, o dėl kokių priežasčių, nežino. Spyręs asmuo kažką piktai kalbėjo, sakė, kad jį pats puolė, dar šiek tiek pastovėjo ir, matydamas, kad žmogų priėję kolegos gaivina, bandė nueiti.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra pobūvių pastatas „Harmony parkas“ teritorijoje, esančioje Vaizgakiemio kaime, Balbieriškio seniūnijoje, Prienų rajone. Užfiksuota, jog pastato viduje ir aplink pastatą sudėtos trinkelės, pietų kryptimi yra aikštelė, kurios danga išklota trinkelėmis. Apžiūrėjus įvykio vietą objektų, turinčių reikšmės bylai tirti ir nagrinėti, nerasta (t. 1, b. l. 6-11). 

(duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 1 d. rašte nurodoma, kad 2019 m. birželio 15 d. Harmony parke vyko (duomenys neskelbtini) darbuotojų vasaros šventė. Joje dalyvavo V. B. ir R. M., dirbantys „Girteka Logistics“ įmonėse. Renginyje dirbo apsaugos įmonė (duomenys neskelbtini). Įvykio prie scenos liudytojais buvo (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojai R. M., A. V., taip pat A. Z.. Kaip pasakojo liudytojai, pirmasis prie R. M. prikibo V. B., jis bandė smūgiuoti ar pan., tačiau apsaugos darbuotojai juos išskyrė. Visa tai vyko prie scenos. R. M. apsaugos darbuotojai paprašė pasitraukti nuo scenos, o V. B. pasodino prie stalo netoli savęs. Po poros valandų V. B. pasakė, kad eina iki WC, ir nuėjo į minią. V. B. nuėjus, konfliktas tarp jo ir R. M. prasitęsė kitoje vietoje. V. B. vėl bandė smūgiuoti, tačiau nepataikė ir parkrito. Jam parkritus, R. M. koja smūgiavo V. B. į galvą. Po smūgio V. B. krito ir galva trenkėsi į grindinį (t. 1, b. l. 28).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad 2019 m. birželio 16 d. 0.18 val. gautas iškvietimas atvykti į Harmony parką, esantį Vazgaikiemuo k., Balbieriškio sen., Prienų r. sav., dėl V. B. Nuvykus į įvykio vietą, V. B. konstatuotas veido minkštųjų audinių trauminis sužalojimas, taip pat užfiksuota, jog aplinkinių teigimu, vyrui spyrė į veidą koja ir „iškirto“, atvykus GPM, vyras – be sąmonės, apžiūrint iš burnos sklinda stiprus alkoholio kvapas (t. 1, b. l. 45-46).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad V. B. konstatuota vidutinio sunkumo galvos trauma: galvos smegenų sumušimas, subdurinė hematoma smegenų pjautuvo projekcijoje, smegenų sumušimo židiniai ir pakraujavimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje smegenų skiltyje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ar paviršiumi, kurio savybių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima. Sprendžiant pagal aprašytus ligos istorijoje intrakranijinius sužalojimus numatytus tyrimais jie padaryti paros iki apžiūros laikotarpyje. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Nesant ekstrakranijinių sužalojimų, konstatuotiems galvos smegenų intrakranijiniams sužalojimams išsivystyti pakako vieno trauminio kontakto, galimai nugriūnant ant lygaus plokščio neriboto paviršiaus ir galva atsitrenkiant į lygų plokščią neribotą paviršių ar traumuojant galvos sritį kietu, buku daiktu. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 7.1 punktu dėl konstatuotų sužalojimų V. B. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 68-69).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, kad R. M., spirdamas nukentėjusiajam V. B. į veidą, dėl ko jam buvo sumušta galva, nesunkiai sutrikdė jo sveikatą (BK 138 straipsnio 1 dalis). Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (nesunkus sveikatos sutrikdymas) baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Ši nusikalstama veika padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą pažymi, kad nekyla abejonių dėl to, jog būtent R. M. kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje koja spyrė nukentėjusiajam V. B. į galvą, dėl ko nukentėjusysis nukrito ant betoninėmis plytelėmis dengto grindinio, ir tokiais veiksmais nukentėjusiajam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį galvos smegenų sumušimu, subdurine hematoma smegenų pjautuvo projekcijoje, smegenų sumušimo židiniais ir pakraujavimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje smegenų skiltyje.

Kaltinamasis R. M. teismo posėdžio metu kėlė versiją, kad įvykio metu buvo kilusi būtinosios ginties situacija ir jis nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą gindamasis nuo pavojingo, realaus ir akivaizdaus nukentėjusiojo kėsinimosi (BK 28 straipsnis). Teismas tokią gynybos versiją atmeta, nes byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įvykio metu apskritai buvo kilusi būtinosios ginties situacija.

BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/210, 2K-316/2012, 2K-7-428/2010, 2K-7-313/2012, 2K-275/2013). Taigi, sprendžiant, ar asmens veiksmai gali būti laikomi padaryti esant būtinosios ginties situacijai, itin didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas, nuo kurio priklauso atitinkamos išvados dėl teisės į būtinąją gintį padarymas.

Nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų visumos sisteminė analizė bei šiais įrodymais remiantis nustatytos faktinės įvykio aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad nukentėjusysis V. B. pagal savo stovį (buvo girtas) realiai kėsinosi į kaltinamojo R. M. sveikatą ir dėl to, įvykio metu, buvo kilusi būtinosios ginties situacija.

Teismo vertimu, pirmiau išdėstyta įrodymų analizė bei nustatytos faktinės įvykio aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad aptariamo įvykio metu buvo kilusi būtinosios ginties situacija, kurios metu kaltinamasis turėjo gintis nuo pavojingo kėsinimosi, kuris buvo realus ir akivaizdus. Priešingai, minėti įrodymai ir nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis matydamas stipriai išgėrusį nukentėjusįjį, galėjo tiesiog atsitraukti, ką ir buvo padaręs, ir nespirti nukentėjusiajam į galvą, nes spyrio metu nukentėjusysis dėl girtumo net nebuvo atsistojęs, buvo suklupęs. Suduodamas smūgį koja į galvą nukentėjusiajam, kaltinamasis suvokė, jog tokiais veiksmais kelia pavojų nukentėjusiojo sveikatai, numatė, kad taip gali nesunkiai sutrikdyti nukentėjusiajam sveikatą ir to norėjo, t. y. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Dėl kaltinamojo panaudoto fizinio smurto buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, t. y. nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltinamojo atliktų veiksmų ir kilusių padarinių. Tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 138 straipsnio 1 dalyje įvirtinto nusikaltimo sudėties požymiai kaltinamojo veiksmuose nustatyti ir įrodyti. Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad R. M. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Dėl R. M. skirtinos bausmės

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

R. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nors kaltinamasis, duodamas paaiškinimus, nurodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Tokią išvadą teismas daro todėl, jog kaltinamasis, neturėdamas teisinių žinių, įvykio aplinkybes interpretuoja pagal savo gyvenimo patirtį. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Bylos duomenimis kaltinamasis R. M. neteistas (t. 2, b. l. 17), tris kartus baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 14-16), psichiatro ir narkologo įskaitoje neįrašytas (t. 2, b. l. 6), dirba, nevedęs (t. 2, b. l. 12-13), jo vardu VĮ Registrų centre nekilnojamojo turto neregistruota (t. 2, b. l. 9). 

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytų ir bausmės rūšies bei dydžio parinkimui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad R. M. padaryta veika buvo greičiau atsitiktinio pobūdžio, tai nėra jo netinkamo gyvenimo būdo pasekmė, o bylos aplinkybės jį apibūdina labiau teigiamai, jo elgesys po veikos padarymo taip pat teigiamas, todėl BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti šiuo atveju pakankama švelniausia BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kartu nustatant kaltinamajam teismo įpareigojimus –

per šį laikotarpį kiekvieną dieną nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose gyvenamosios vietos adresu, išskyrus laiką, susijusį su darbu ar mokslu, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Teismo požiūriu būtent tokia bausmė ir įpareigojimai nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei padės pasiekti bausmės tikslus.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, proceso išlaidų

Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–6.291 straipsniai) ir kt. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Baudžiamojoje byloje civilinius ieškinius pareiškė Kauno teritorinė ligonių kasa ir nukentėjusysis V. B.

Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė byloje 2 786,35 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 75-77). Ieškinyje nurodoma, kad dėl židininės smegenų kontuzijos V. B. (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugpjūčio 7 d. buvo suteiktos šios ambulatorinės paslaugos: neurologo konsultacija; nuo 2019 m. birželio 16 d. iki 2019 m. liepos 1 d. buvo gydomas (duomenys neskelbtini) stacionare, pacientui atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomografija, kaklinės stuburo dalies kompiuterinė tomografija, kūno padėties išlaikymo arba judrumo, arba judėjimo įgūdžių mokymas, lavinimas; V. B. nuo 2019 m. liepos 4 d. iki 2019 m. liepos 27 d. atliko reabilitaciją (duomenys neskelbtini). Už paslaugas buvo sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų paslaugų kaina – 2 786,35 Eur.

Iš Kauno teritorinės ligonių kasos pateikto civilinio ieškinio matyti, kad civilinis ieškovas prašo atlyginti V. B. gydymo ir jam suteiktų medicininių paslaugų, apmokėtų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, išlaidas, kurias sudaro 2 786,35 Eur. Suteiktos paslaugos ir jų kaina nurodyta prie ieškinio pridėtoje lentelėje. Byloje nustačius, kad sužalojimai, dėl kurių V. B. buvo gydomas, padaryti nusikalstamais R. M. veiksmais, išlaidos nukentėjusiojo gydymui pagrįstos įrodymais, Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas, prašomą priteisti sumą – 2 786,35 Eur – priteisiant iš kaltinamojo.

Nukentėjusiojo V. B. civiliniame ieškinyje reiškiamas reikalavimas atlyginti 489,34 Eur turtinę ir 5 000 Eur neturtinę žalą. Taip pat prašoma priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiojo patirtas atstovavimo išlaidas (t. 2, b. l. 82-86).

Nukentėjusiojo prašomą priteisti 489,34 Eur turtinę žalą sudaro 52,34 Eur išlaidos gydymui reikalingiems vaistams ir 437,00 Eur dydžio reabilitacijos laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 4 d. iki 2019 m. liepos 27 d. išlaidos (duomenys neskelbtini). Šios nukentėjusiojo nurodytos patirtos išlaidos yra pagrįstos prie civilinio ieškinio pridėtais kvitais, yra susijusios su nukentėjusiojo atžvilgiu kaltinamojo veiksmais padaryta nusikalstama veika. Esant šioms aplinkybėms nukentėjusiojo V. B. civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas visiškai, iš kaltinamojo priteisiant 489,34 Eur (BPK 109, 112, 113 straipsniai, 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.279 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusysis V. B. taip pat prašo priteisti dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų patirtą neturtinę žalą – 5 000,00 Eur. Ieškinyje nurodoma, kad kaltininkas tyčia sudavė smūgį V. B., dėl kurio jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, t. y. konstatuota vidutinio sunkumo galvos trauma – galvos sumušimas. Dėl nurodyto sužalojimo jis nuo 2019 m. birželio 16 d. iki 2019 m. liepos 1 d. buvo gydomas (duomenys neskelbtini) stacionare. Gydymo laikotarpiu jis dėl patirtos traumos negalėjo pats atsikelti, jam buvo reikalinga artimųjų pagalba, taip pat tiek gydymo, tiek ir reabilitacijos laikotarpiu, kas iš viso sudarė arti 2 mėnesių, jautė nepatogumus, taip pat galvos skausmus ir svaigimą, dėl kurių turėjo vartoti vaistus. Taip pat dėl patirtos traumos buvo sutrikusi jo normali darbinė veikla, jis išgyveno dvasinį sukrėtimą, be to negalėjo vairuoti automobilio ir pagal gydytojo nurodymus turėjo riboti veiklą dėl galimo insulto. Minimi galvos skausmai nėra išnykę ir šiuo metu, dėl ko nukentėjusysis taip pat privertas vartoti nuskausminamuosius, dėl ko jaučia nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus. Dėl vykusio incidento nukentėjusiojo pablogėjo nukentėjusiojo reputacija.

Kaip matyti iš civilinio ieškinio nukentėjusysis neturtinę žalą sieja su psichologiniais išgyvenimais, fiziniais skausmais, visaverčio gyvenimo apribojimu, nepatogumais, reputacijos pablogėjimu, bendravimo galimybių sumažėjimu ir kita.

Baudžiamojo proceso įstatymas, įtvirtindamas nuo nusikalstamos veikos nukentėjusio asmens teisę į neturtinės žalos atlyginimą, pačios neturtinės žalos sampratos nepateikia. Neturtinė žala apibrėžta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekso (toliau – CK), kurio 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas bylos faktines aplinkybes, turinčias reikšmės priteistinos neturtinės žalos dydžiui. CK normos nenustato maksimalaus ir minimalaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio, tai palikta teismo diskrecijai.

Nagrinėjamoje byloje pagrįstų abejonių dėl to, kad nukentėjusysis dėl neteisėtų R. M. veiksmų patyrė neturtinę žalą, nekyla. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis sužalojo nukentėjusįjį tyčiniais veiksmais, t. y. spirdamas nukentėjusiajam į galvą. V. B. diagnozuota vidutinio sunkumo galvos trauma: galvos smegenų sumušimas, subdurinė hematoma smegenų pjautuvo projekcijoje, smegenų sumušimo židiniai ir pakraujavimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje smegenų skiltyje. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai. Nukentėjusysis gydėsi nuo 2019 m. birželio 16 d. iki 2019 m. liepos 1 d. (duomenys neskelbtini) stacionare. Be to, laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 4 d. iki 2019 m. liepos 27 d. atliko reabilitaciją (duomenys neskelbtini) sanatorijoje, o (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugpjūčio 7 d. buvo suteiktos ambulatorinės paslaugos. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis jautė fizinį skausmą ir galvos svaigimą, teko vartoti skausmą slopinančius vaistus, galvos skausmai neišnykę ir šiuo metu, nukentėjusysis priverstas naudoti nuskausminamuosius vaistus, patyrė kitus nepatogumus (gydymo laikotarpiu dėl patirtos traumos negalėjo atsikelti, jam buvo reikalinga artimųjų pagalba, negalėjo vairuoti automobilio), dėl gydymosi buvo apribota galimybė dirbti, veiklą turėjo riboti dėl galimo insulto, taip pat apribota galimybė vairuoti automobilį, be to, dėl įvykio pablogėjo nukentėjusiojo reputacija. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis dėl jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos patyrė fizinius ir dvasinius nepatogumus, dėl kurių gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, buvo pablogėjusi dėl skausmų bei gydymo šalinant sveikatos sutrikdymo padarinius. Kita vertus byloje nėra duomenų, kad po įvykio V. B. būtų nustatytas mažesnis darbingumo lygis, kad nukentėjusiajam būtų nustatytas sveikatos sutrikdymo pasekmių ilgalaikiškumas, nėra duomenų, kad dėl patirto sužalojimo būtų esmingai ribotos jo judėjimo ar bendravimo galimybės, padaryta kitokia ilgalaikė žala nukentėjusiojo fizinei ar psichinei sveikatai. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad turtinė nusikaltimu padaryta žala nėra didelė. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamąjį apibūdinančius duomenis bei jo turtinę padėtį. R. M. yra jauno amžiaus, dirba, jo vardu neregistruota nekilnojamojo turto, šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad kaltinamojo turtinė padėtis nėra itin gera. Taip pat teismas vertina ir paties nukentėjusiojo elgesį turėjusį įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui. Nukentėjusysis vartojo alkoholį, kuris jam trukdė objektyviai įvertinti situacijos rimtumą, dėl kurios jis bandė suduoti kaltinamajam, dėl ko pastarasis nesusivaldęs spyrė jam koja į galvą, taip padarydamas kūno sužalojimą.   

Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgdamas į padarytos veikos pavojingumą, kaltinamojo atliktų veiksmų intensyvumą (sužalojimas nukentėjusiajam padarytas vieną kartą spiriant koja), jo kaltės laipsnį, paties nukentėjusiojo neatsargumą ir neatsakingumą piktnaudžiaujant alkoholiu, skirtingų nukentėjusiojo ir kaltinamųjų interesų pusiausvyros užtikrinimo reikalavimą, teismų praktiką bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo (priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur) (Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-309-966/2019) sprendžia, kad teisinga kompensacija už nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste yra 2 000,00 Eur.

BPK 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris byloje dalyvavo kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusysis V. B. pateikė prašymą iš kaltinamojo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, prie prašymo pridėjo dokumentus, patvirtinančius, kad advokatui P. J. už atstovavimą sumokėjo 300,00 Eur (t. 2, b. l. 86-87, 143). Įvertinus tai, kad nukentėjusiojo patirtos išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, jų dydį, suteiktų teisinių paslaugų apimtį (civilinio ieškinio rengimas, atstovavimas nagrinėjant bylą teisme), proceso teisme trukmę, atsižvelgiant į esamą teisinį reglamentavimą, nukentėjusiojo patirtos išlaidos advokatui – 300,00 Eur – priteistinos iš kaltinamojo.

Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, R. M. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 35-36).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį kiekvieną dieną nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose gyvenamosios vietos adresu, išskyrus laiką, susijusį su darbu ar mokslu, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir iš R. M. priteisti Kauno teritorinės ligonių kasos naudai 2  786,35 Eur Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti, šią sumą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos banko sąskaitą (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusiojo V. B. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies: iš R. M. nukentėjusiojo V. B. naudai priteisti 489,34 Eur turtinei ir 2 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 300,00 Eur proceso išlaidų. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

R. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Išaiškinti R. M., kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Teisėja                                                              Živilė Janavičienė