KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2009 m. liepos 15 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Broniaus Valiaus, sekretoriaujant Zitai Mockuvienei, dalyvaujant ieškovo atstovei Laimutei Bolbot, advokatui Rolandui Stirbinskui, atsakovės atstovui advokatui Rimantui Tumėnui, apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Z. P. (Z. P.) ieškinį atsakovei N. P. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, atsakovės N. P. priešieškinį ieškovui Z. P. dėl nuosavybės teisės į pajų ir gyvenamąją patalpą pripažinimo, naudojimosi gyvenamąja patalpa tvarkos nustatymo bei ieškovo Z. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-11-26 sprendimo.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
ieškovas ieškiniu prašė iškeldinti iš jam nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), atsakovę, buvusią sutuoktinę N. P.. Nurodė, kad jam sukūrus naują šeimą atsakovė trukdo naudotis jam priklausančiu butu. Ieškovo nuomone, atsakovė neprisidėjo prie buto išpirkimo ir išlaikymo.
Atsakovė priešieškinu prašė nustatyti, kad atsakovė turi teisę į ½ dalį pajinių įnašų, t. y. į 848,83 rub., kurie buvo įmokėti esant susituokus su ieškovu už butą, esantį (duomenys neskelbtini), o tai sudaro 18/100 dalių viso pajaus; nustatyti, kad atsakovei priklauso 47/100 dalys, o ieškovui 53/100 dalys nuosavybės teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini), nustatyti naudojimosi gyvenamąja patalpa tvarką, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad santuokos metu buvo sumokėta 1 697,66 rub. pajinių įnašų, todėl atsakovei priklausytų ½ dalis šių pajinių įnašų, kartu ir teisė į dalį ginčo buto. Pažymi, kad po santuokos nutraukimo ji ir toliau gyvena ginčo bute, juo naudojasi, moka mokesčius.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-11-26 sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino: pripažino atsakovei teisę į ½ dalį pajinių įnašų, t. y. į 848,43 rub., kurie buvo sumokėti už butą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažino atsakovei nuosavybės teisę į 47/100 dalis gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), o ieškovui Z. P. pripažino nuosavybės teisę į 53/100 dalis gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini); nustatė naudojimosi gyvenamąja patalpa tvarką: atsakovei paskyrė naudotis 14,04 kv. m dydžio patalpa, plane pažymėta indeksu 63-2, ieškovui paskyrė naudotis 17,14 kv. m dydžio patalpa, plane pažymėta indeksu 63-1, paskyrė bendrai naudotis patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 63-3, 63-3a, 63-4, 63-5, 63-6, 63-6a; priteisė iš ieškovo atsakovei 2 000 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, 300 Lt žyminio mokesčio, priteisė iš ieškovo valstybei 1 645,62 Lt žyminio mokesčio. Nurodė, kad šalims gyvenant santuokoje buvo sumokėta 1 697,66 rub. pajinių įnašų. Po santuokos nutraukimo šalys ir toliau gyveno faktinėje santuokoje. Teismo nuomone, atsakovė prisidėjo prie pajinių įnašų mokėjimo, todėl jai priklauso teisė į ½ dalį pajinių įnašų bei atitinkamai priklauso dalis ginčo buto.
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-11-26 sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovo reikalavimą dėl atsakovės iškeldinimo iš ginčo gyvenamųjų patalpų, priteisiant iš ieškovo atsakovės naudai jos sumokėtą santuokos metu pajaus dalį, t. y. 25 252 Lt dydžio sumą. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovei priklauso ½ dalis pajinių įnašų. Pažymi, kad atsakovė negali pretenduoti į didesnę turto dalį, nei yra sumokėjusi pajinių įnašų. Paaiškina, kad atsakovė sumokėjo 18 proc. pajinių įnašų, o teismo sprendimu pripažinta, kad atsakovei tenka ½ ginčo buto dalis. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus duomenis bei ieškovo paaiškinimus. Kadangi su atsakove nuolat konfliktuoja, gyvenimas tame pačiame bute nebeįmanomas.
Atsakovė atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovei priklauso ½ teisės į butą dalis. Pažymi, kad reikalavimas dėl kompensacijos atsakovei priteisimo pirmosios instancijos teisme nebuvo pareikštas, todėl apeliacinės instancijos teisme negali būti net svarstomas.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys 1974-04-30 sudarė santuoką. Po santuokos sudarymo atsakovė apsigyveno ieškovui paskirtame kooperatiniame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Byloje pateikti duomenys apie 1976–1981 m. mokėtus mokesčius už butą, t. y. valstybės paskolos, procentų už šią paskolą, komunalinių ir patarnavimų mokesčių iš viso per šį laikotarpį buvo sumokėta 1 697,66 rub. Teismo 1980-12-16 sprendimu nutraukta santuoka bei padalytas turtas. Pagal 1991 m. pažymą nustatyta, kad už butą, esantį (duomenys neskelbtini), 4 628,64 rub. pajinis įnašas visiškai sumokėtas. Ieškovas prašo iškeldinti buvusią sugyventinę iš ginčo buto, sutinka sumokėti kompensaciją, atsakovė prašo pripažinti nuosavybės teisę į dalį buto, nes už jį mokėjo santuokos metu.
Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje keliamas klausimas dėl santuokos metu turėto turto padalijimo. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad ši byla priskirtina nedispozityvių bylų kategorijai. Šiose bylose teismui įstatymo skirtas aktyvus vaidmuo, nes šeimos narių teisių ir teisėtų interesų gynimas yra ir viešojo intereso gynimas. Teismo aktyvumą užtikrina LR CPK 376 str. nuostatos ir LR CK trečiojoje knygoje nustatytos proceso teisės normos (LR CPK 375 str. 2 d.). Nurodytos kategorijos bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (LR CPK 376 str. 1 d.); atsižvelgdamas į ieškinio (priešieškinio) pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, teismas gali peržengti pareikštų reikalavimų ribas, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio (priešieškinio) dalyku ir pagrindu (LR CPK 376 str. 3 d.).
Nagrinėjamoje byloje yra pateikti duomenys tik dėl 1976-1981 m. mokėtų pajinių įnašų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone šių duomenų per mažai tinkamai išspręsti kilusį ginčą. Būtina rinkti įrodymus ir išsiaiškinti dėl visų mokėtų pajinių įnašų, nes atsakovė nurodo, kad po santuokos nutraukimo ir toliau ji mokėjo už butą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas turėjo pareikalauti pateikti duomenis apie mokėtus šalių pajinius įnašus, pasiūlyti šalims dėl reikalaujamų duomenų pateikimo kreiptis į atitinkamus archyvus, pradedant Klaipėdos miesto savivaldybės archyvuose esančiais duomenimis, nes pirmosios instancijos teismas pripažino atsakovei teisę į 848,83 rub. pajinio įnašo, o pagal byloje esančius sąskaitų kvitus (b. l. 20-24) 1697,66 rub. suma buvo sumokėta ne tik už pajinius įnašus tačiau ir už komunalinius patarnavimus ir kitus mokesčius. Be to atkreiptinas dėmesys, kad teismas pripažino atsakovei teisę į 848,83 rub. įnašų iš 4628,64 rub., tačiau butą padalino ne pagal šias dalis, o vien vadovaudamasis atsakovės paaiškinimais, t. y. nemotyvavo sprendimo dalies dėl buto dalių nustatymo, net nesvarstė kompensacijos ieškovui priteisimo galimybės už mažesnę nei priklauso buto dalį. Teisėjų kolegijos nuomone, pagal pateiktus byloje šalių duomenis akivaizdu, kad šalys gyvendamos kartu konfliktuoja. Tikėtina, kad gyvenimas viename bute yra labai sunkiai suderinamas, todėl teismui nusprendus, kad atsakovė turi teisę į buto dalį, nebuvo svarstyta galimybė priteisti atsakovei tam tikrą kompensaciją pagal jos sumokėto pajinio įnašo dalis, t. y. nebuvo įgyvendintos LR CK 3.127 str. bei LR CPK 376 str. 4 d. nuostatos. Akivaizdu, kad būtina šioje byloje rinkti ir vertinti naujus įrodymus, o apeliacinės instancijos teismas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo ar nutarties teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas ir pagal byloje pateiktus įrodymus negali jos išnagrinėti iš esmės.
Atsižvelgiant į aptartas sąlygas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo (LR CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325–331 str., teismas
n u t a r i a:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-11-26 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kolegijos pirmininkas Savinijus Katauskas
Kolegijos teisėjai Erika Misiūnienė
Bronius Valius