Civilinė byla Nr. e2S-417-590/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19737-2016-5                                                                      

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.4.; 3.3.2.1.; 3.3.2.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal apelianto (pareiškėjo) K. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. S. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Pareiškėjas K. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo tėvas S. S. (a/k (duomenys neskelbtini) turėjo Lietuvos karinį valstybės apdovanojimą – Vyčio ordino Riterio Kryžių, kuris yra prarastas. Pareiškime nurodė, kad po santuokos su J. S. nutraukimo pareiškėjas buvęs priverstas palikti namus ir pasiėmęs savo tėčiui priklausantį valstybinį apdovanojimą, kurį jis buvo užsitarnavęs ir kurį patikėjo saugoti po jo mirties. Tvarkydamas savo tėčio asmeninius dokumentus bei apdovanojimus pareiškėjas pasigedo jo tėčiui įteikto Vyčio ordino Riterio Kryžiaus ordino. Tačiau šio ordino dublikatas, kaip jam paaiškinusi LR Prezidento kanceliarija, gali būti išduotas pateikus prašymą nurodžius ordino praradimo aplinkybes ir patvirtintas teismo išduotu juridinį faktą nustatančiu dokumentu.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-06 nutartimi pareiškėjui nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti. Nutartyje nurodyta, kad teismo tvarka nustatytini tik tokie juridiniai faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.), todėl pareiškėjas buvo įpareigotas nurodyti, kokias teisines pasekmes sukeltų juridinio fakto nustatymas, kad pareiškėjas prarado jo tėvo S. S. turėtą Lietuvos karinį valstybės apdovanojimą – Vyčio ordino Riterio Kryžių.
3. Pareiškėjas pateikė teismui patikslintą pareiškimą, kuriame nurodė, kad juridinis faktas prašomas nustatyti tikslu pateikti dokumentus ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Prezidentūrą su prašymu išduoti Vyčio ordino Riterio Kryžiaus dublikatą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-07-27 nutartimi pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo laikė nepaduotu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjas buvo įpareigotas nurodyti, kokias teisines pasekmes sukeltų juridinio fakto nustatymas, kad pareiškėjas prarado jo tėvo S. S. turėtą Lietuvos karinį valstybės apdovanojimą – Vyčio ordino Riterio Kryžių. Teismas konstatavo, kad pareiškimo trūkumai ištaisyti nebuvo, todėl pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui sumokėtą 5 Eur žyminį mokestį. Pažymėjo, jog pareiškėjas juridinio fakto nustatymo poreikį grindžia Lietuvos valstybės apdovanojimų įstatymo 17 straipsniu, tačiau CPK normos, reglamentuojančios bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimą, pareiškėjo nurodomų aplinkybių nustatymo nepriskiria prie faktų, turinčių juridinę reikšmę (CPK 444 str. 2 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti K. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Patikslintu pareiškimu buvo pašalinti visi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-06 nutartyje nurodyti trūkumai, pareiškėjas pagal galimybes sumokėjo dalį žyminio mokesčio.
2. Nors skundžiamoje nutartyje teismas paaiškino, kad pareiškėjas buvo įpareigotas nurodyti, kokias teisines pasekmes sukeltų juridinio fakto nustatymas, CPK 447 str. nėra keliami reikalavimai nurodyti pasekmes, kurias sukeltų juridinio fakto nustatymas. Pareiškėjas tiek pirminiame, tiek patikslintame pareiškime buvo suformulavęs aiškius pareiškimo pagrindą ir dalyką, todėl pareiškimo trūkumų šalinimo institutas apskritai negalėjo būti taikomas.
3. Lietuvos valstybės apdovanojimų įstatymo 17 str. 2 d. aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, kad dublikatus gali įgyti įteikę ordinų kancleriui prašymą, kuriame turi būti nurodomos ženklo praradimo aplinkybes, patvirtintos teismo išduotu juridinį faktą nustatančiu dokumentu, vadinasi, įstatymai nurodo, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės būtent ir nustatomos pateikiant teismui pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo CPK 444 str. 2 d. 9 p. pagrindais, o ne kitokia tvarka. Pareiškėjo atveju būtent specialusis įstatymas numato aplinkybių nustatymo tvarką naudojantis juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo institutą, todėl teismo motyvai nepriimant pareiškėjo pareiškimo (vėliau patikslinto pareiškimo) laikytini neteisėti ir nepagrįsti, o skundžiama nutartis naikintina.  

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str., 338 str.). Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str., 338 str.).
7. Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties laikyti pareiškėjo pareiškimą nepaduotu pagrįstumo, teisėtumo.
8. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 27 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 14 d. terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad pareiškime nepasisakyta, kokiu tikslu yra prašomas nustatyti juridinis faktas, ir kokias teisines pasekmes jis sukels pareiškėjui. Teisme 2016-06-20 gautas pareiškėjo patikslintas pareiškimas, kuriame nurodė, jog juridinis faktas prašomas nustatyti tikslu pateikti dokumentus ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Prezidentūrą su prašymu išduoti Vyčio ordino Riterio Kryžiaus dublikatą. Vilniaus miesto apylinkės teismas ginčijama 2016-07-27 nutartimi pareiškėjo K. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo laikė nepaduotu neištaisius pareiškimo trūkumų.
9. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodė, kad CPK nėra keliami reikalavimai nurodyti pasekmes, kurias sukeltų juridinio fakto nustatymas, todėl pareiškimo trūkumų šalinimo institutas apskritai negalėjo būti taikomas, kadangi tokiu atveju būtų nepagrįstai suvaržoma asmens teisė kreiptis į teismą ir pažeidžiamas teisminės gynybos prieinamumo principas.
10. Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą.
11. Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjamos CPK 442-448 straipsniuose nustatyta tvarka. Pareiškimas dėl juridinę reikšmę fakto nustatymo turi atitikti ne tik CPK 111-114 straipsniuose nustatytus bendruosius procesinių dokumentų formos ir turinio reikalavimus, bet ir CPK 447 straipsnyje nustatytus pareiškimo turinio specialiuosius reikalavimus, kurie turi būti nurodyti pareiškime. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Esant nurodytoms aplinkybėms, apelianto teiginys, jog pareiškimo trūkumų šalinimo institutas apskritai negalėjo būti taikomas, atmestinas kaip nepagrįstas.
12. Bylos duomenimis, šalindamas teismo nurodytus trūkumus (pateikdamas patikslintą pareiškimą) pareiškėjas nurodė teismui, kad juridinis faktas prašomas nustatyti tikslu pateikti dokumentus ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Prezidentūrą su prašymu išduoti Vyčio ordino Riterio Kryžiaus dublikatą, kadangi tokiai teisei įgyvendinti Lietuvos valstybės apdovanojimų įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje reikalaujama pateikti apdovanojimo praradimo faktą ir aplinkybes patvirtinantį teismo išduotą juridinį faktą nustatantį dokumentą. Taigi pareiškėjas nurodė teismui, kokias teisines pasekmes jam gali sukelti prašomas nustatyti juridinis faktas, todėl sutiktina su atskirojo skundo argumentais, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškimo trūkumai ištaisyti nebuvo ir pareiškimą laikė nepaduotu.
13. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, nes teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus ir nustatytas aplinkybes, jie neturi įtakos teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
14. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas trūkumų nepašalino ir pareiškimą laikė nepaduotu, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi šiuo atveju pareiškimo priėmimo klausimas nėra priskiriamas apeliacinio teismo kompetencijai (CPK 337 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d., 338 str.).

Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

n u t a r i a :

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Teisėjas                                                                      Vidas Stankevičius