Civilinė byla Nr. e2A-403-798/2025

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00273-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1; 2.6.2.3; 2.6.10.2.4.1; 2.6.18.3

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Axis Industries“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Montuotojas“ apeliacinius skundus bei trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Daistatus“ prisidėjimą prie atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Axis Industries“ apeliacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo
2025 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašė teismo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Axis Industries“ priteisti 1 142 103 Eur defektų šalinimo išlaidų, 8 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad su atsakove 2016 m. rugsėjo 9 d. sudarė rangos sutartį Nr. J9-1544 (toliau – ir rangos sutartis), kuria atsakovė (rangovė) įsipareigojo pagal patvirtintą techninį projektą parengti darbo projektą ir atlikti Klaipėdos miesto baseino su sveikatingumo centru Klaipėdoje, Dubysos g. 12 (toliau – ir objektas, Klaipėdos baseinas), statybos darbus. Statybos darbai pradėti 2016 m. lapkričio mėn., baigti 2018 m. kovo mėn. Šalys pasirašė baigiamąjį rangovės atliktų statybos darbų perdavimo statytojui aktą, kuriame užfiksuoti perdavimo metu nustatyti defektai (rangovė įsipareigojo juos pašalinti iki 2018 m. balandžio 30 d.), taip pat neatitiktys ir nuokrypiai, nesudarantys pagrindo atsisakyti priimti rangovės perduodamus darbus. Sudarytas perduodamos įrangos sąrašas, aplinkos sutvarkymo darbai atidėti iki 2018 m. birželio 30 d.

3.       Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, priėmusi objektą, sudarė koncesijos sutartį su UAB „Klaipėdos baseinas“ (toliau – ir koncesininkė), patikėjimo teise perdavė koncesininkei daugiafunkcinį centrą ir teisę įgyvendinti reikalavimo teises į objekto rangovę dėl garantijų statiniui. Koncesininkė buvo įgaliota tiesiogiai reikšti pretenzijas rangovei dėl identifikuotų defektų ir jų pašalinimo, informuojant Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją. Eksploatuojant objektą išaiškėjo daugiau trūkumų bei nuokrypių nuo techninio projekto, kurie darbų priėmimo metu nebuvo matomi, arba atsirado vėliau dėl iki darbų priėmimo egzistavusių priežasčių. Atsakovė buvo nuolat informuojama apie nustatytus defektus, kviečiama į koncesininkės organizuojamas rangos darbų defektų fiksavimo (nustatymo) procedūras, nustatytus defektus pripažindavo, įsipareigodavo juos pašalinti, tam tikrais atvejais prašė suteikti daugiau laiko defektų atsiradimo priežastims nustatyti. Atliktų darbų trūkumų dalį atsakovė pašalino savo lėšomis, tačiau dalies – nepašalino atsisakiusi pripažinti savo atsakomybę.

4.       Atsakovė UAB „Axis Industries“ priešieškinyje ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai prašė iš ieškovės priteisti 100 145 Eur nuostolių, atsiradusių dėl neteisėto ir nepagrįsto pasinaudojimo Luminor Bank, AB, išduota Garantinių įsipareigojimų užtikrinimo banko garantija Nr. JCF151207/173.

5.       Priešieškinyje nurodė, kad užsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir rangovė – ūkio subjektų grupė, susidedanti iš UAB „Axis Industries“ bei UAB „Deglas“ (likviduota dėl bankroto), 2016 m. rugsėjo 9 d. sudarė rangos sutartį Nr. J9-1544/11999_16027251. Rangos sutarties 13.5 papunktis nustatė, kad atsakovė privalo pateikti ieškovei banko arba draudimo bendrovės išduotą ir su ieškove raštu suderintą 100 000 Eur objekto defektų šalinimo garantiniu laikotarpiu įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo garantiją. Luminor Bank, AB,
2018 m. birželio 7 d. išdavė Garantinių įsipareigojimų užtikrinimo banko garantiją                                 Nr. JCF151207/173 (toliau – ir banko garantija), adresuotą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai.

6.       Pradėjus eksploatuoti Klaipėdos baseiną, jo techninę priežiūrą vykdanti UAB „Inservis“
2018 m. birželio 12 d., 2018 m. rugpjūčio 22 d., 2018 m. rugsėjo 10 d., 2018 m. rugsėjo 11 d., 2018 m. rugsėjo 27 d., 2018 m. spalio 3 d. surašė statinio defektinius aktus. Rangovė UAB „Axis Industries“ aktyviai dalyvavo bendrose Klaipėdos baseino apžiūrose, šalino nustatytus defektus. 2018 m. rugsėjo, spalio, lapkričio, 2019 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, liepos, rugsėjo, spalio mėnesiais buvo surašyti defektų pašalinimo aktai. Vadovaudamasi rangos sutarties 10.3 papunkčiu, rangovė argumentuotai nepripažino kai kurių Klaipėdos baseino trūkumų, nesusijusių su jos netinkamai atliktais statybos darbais, ir nesutiko jų taisyti savo sąskaita.

7.       Ieškovė 2019 m. birželio 12 d. ir 2019 m. birželio 21 d. raštais kreipėsi į Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių, išdavusį banko garantiją. Atsakovės teigimu, ieškovė raštuose nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, o Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrius 2019 m. liepos 3 d. išmokėjo ieškovei 100 000 Eur ir nurašė nuo atsakovės UAB „Axis Industries“ banko sąskaitos                              100 000 Eur bei 145 Eur administravimo mokestį. UAB „Axis Industries“ turimais duomenimis, banko garantijos lėšos nebuvo ir nėra naudojamos pagal paskirtį, t. y. Klaipėdos baseino defektams taisyti, nes defektus iki šiol taiso atsakovė (rangovė), sąžiningai vykdydama rangos sutarties nuostatas.

8.       Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. vasario 27 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai iš atsakovės UAB „Axis Industries“ priteisė 455 906 Eur trūkumų šalinimo išlaidoms atlyginti, 8 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio priėmimo dienos, t. y. nuo 2021 m. lapkričio 15 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 31 385,81 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė; priešieškinį atmetė; iš atsakovės UAB „Axis Industries“ valstybei priteisė 5 144 Eur žyminio mokesčio ir 340,85 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; iš atsakovės UAB „Axis Industries“ trečiajam asmeniui UAB „Klaipėdos baseinas“ priteisė 40 793,99 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos trečiajam asmeniui UAB „Arlanga PVC“ priteisė 267,51 Eur, trečiajam asmeniui UAB „Kilmina“ –
92,57 Eur, trečiajam asmeniui UAB „Vaitometa“ – 3 000 Eur, trečiajam asmeniui UAB „Kelvista“ – 5 151,24 Eur, trečiajam asmeniui UAB „Daistatus“ – 918 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas 2024 m. vasario 29 d. papildomu sprendimu iš ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos trečiajam asmeniui UAB „Vaitometa“ priteisė 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

9.       Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. liepos 25 d. nutartimi nutarė Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 27 d. sprendimo dalį, kuria atmesta ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinio dalis dėl 400 895,01 Eur akivaizdžių trūkumų pašalinimo išlaidų, taip pat iš ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos trečiajam asmeniui UAB „ARLANGA pvc“ priteista 267,51 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiajam asmeniui UAB „Vaitometa“ priteista 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, palikti nepakeistą; Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 29 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą; Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 27 d. sprendimo dalį, kuria patenkinta ieškinio dalis ir ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai iš atsakovės UAB „Axis Industries“ priteista 455 906 Eur trūkumų šalinimo išlaidoms atlyginti, 8 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą nuo ieškinio priėmimo dienos (nuo 2021 m. lapkričio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,                          31 385,81 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovės priešieškinis atmestas, taip pat paskirstytos bylinėjimosi išlaidos dalyvaujantiems byloje asmenims, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

10.       Taigi, pakartotinai teismas turi nagrinėti bylos dalį pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinio dėl paslėptų, neakivaizdžių, o taip pat akivaizdžių, bet užsakovės užfiksuotų darbų perdavimo–priėmimo metu, trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo iš atsakovės UAB „Axis Industries“ ir pagal atsakovės priešieškinį ieškovei dėl 100 145 Eur nuostolių, atsiradusių dėl neteisėto ir nepagrįsto pasinaudojimo Luminor Bank, AB, išduota Garantinių įsipareigojimų užtikrinimo banko garantija Nr. JCF151207/173 bei dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11.       Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Nusprendė ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai iš atsakovės UAB „Axis Industries“ priteisti 560 283,73 Eur trūkumų šalinimo išlaidoms atlyginti, 5 proc. metines palūkanas už 560 283,73 Eur sumą nuo ieškinio pareiškimo dienos, t. y. nuo
2019 m. spalio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 54 281,84 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitą ieškinio dalį atmetė, atsakovės priešieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

12.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės, kaip ginčo objekto rangovės, atsakomybės už ieškovės įvardytus ginčo objekto defektus, pagrįstai atsižvelgė į tai, jog dėl tam tikrų defektų atsakomybės dalis tenka statybos techninei prižiūrėtojai UAB „Kelvista“, tačiau neanalizavo ir neįvertino rangovės (atsakovės) atsikirtimo į ieškinį argumentų dėl techninio projekto rengėjo (UAB „Cloud architektai“), techninio projekto ekspertizės rangovo (UAB „Klaipėdos ekspertizė“), darbo projekto rengėjo (UAB „Axis Industries“), projekto vykdymo priežiūrą vykdžiusio subjekto (UAB „Cloud architektai“), pastato naudotojo (koncesininkės UAB „Klaipėdos baseinas“) prisidėjimo prie ginčo defektų atsiradimo. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė, be kita ko, remiasi ir darbo projekto ekspertizės rangovo atsakomybe, tačiau byloje nėra duomenų, kas atliko pačios atsakovės parengto darbo projekto ekspertizę, ar tokia apskritai buvo atlikta. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės (užsakovės) reikalaujamų priteisti iš atsakovės (rangovės) ginčo objekto statybos defektų pašalinimo išlaidų, turėjo analizuoti ir atsakovės nurodytų kitų ginčo objekto statybos proceso dalyvių, pastato naudotojo veiksmų (neveikimo) priežastinį ryšį su ginčo defektų atsiradimu bei tik tada nuspręsti dėl atsakovės, kaip rangovės ir ginčo objekto darbo projekto rengėjos, atsakomybės apimties.

13.       Nagrinėjant bylą pakartotinai byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė papildomų įrodymų, paneigiančių byloje jau anksčiau surinktus įrodymus, kuriais remiantis buvo nustatyti ir įvertinti ieškovės nurodyti statybos rangos neakivaizdūs darbų trūkumai, paaiškėję garantiniu laikotarpiu, taip pat ir akivaizdūs, bet užsakovės užfiksuoti darbų perdavimo–priėmimo metu. Teismo vertinimu, šių trūkumų ištaisymo suma ir atlygintinų išlaidų dalis yra 741 207,99 Eur. Byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė įrodymų, kad neakivaizdžių ar akivaizdžių, tačiau užfiksuotų perdavimo–priėmimo darbų akte, defektų ištaisymo suma būtų kitokia nei buvo nustatyta Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 27 d. sprendime ir Lietuvos apeliacinio teismo 
2024 m. liepos 25 d. nutartyje.

14.       Teismo vertinimu, anksčiau nustatytos defektų ir trūkumų šalinimo sumos nepakeičia nurodyti prieštaravimai dėl keistinų plytelių ploto turint tikslą ištaisyti nuolydį baseino patalpose. Teismo posėdžio metu apklaustas teismo ekspertas T. M.  paaiškino, kad neįmanoma lokaliai ištaisyti defekto, nes nuolydis formuojamos nuo sienos iki sienos arba nuo sienos iki vandens surinkimo trapo. Toks paaiškinimas yra logiškas, nes visuotinai žinomu pripažintinas faktas, kad vandens judėjimas horizontaliu paviršiumi gali būti nukreiptas į tinkamą vietą tik tuomet, jeigu visas paviršius bus idealiai tam pritaikytas.

15.       Byloje nėra įrodymų, kad garantiniu laikotarpiu paaiškėję trūkumai ir defektai padidėjo ar pasikeitė pradėjus objektą eksploatuoti. Taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, jog pastatas ar jo dalys buvo eksploatuojamos netinkamai, pažeidžiant nustatytą tvarką ir instrukcijas. Byloje įrodyta, kad metalinių detalių korozija atsirado iki darbų pridavimo, taigi, šio proceso vien priežiūros priemonėmis, be specialiųjų remonto ir trūkumų šalinimo būdo pašalinti ar sumažinti nėra galimybių ir teismas tokių nenustatė.

16.       Nors atsakovė ir siekė sumažinti atsakomybę už ieškovės įvardytus Klaipėdos baseino statybos trūkumus, tačiau nepateikė konkrečių įrodymų, kokiais neteisėtais veiksmais kiti statybos proceso dalyviai prisidėjo prie defektų atsiradimo. Byloje nėra įrodymų, kaip ir kokiu būdu prie ginčo defektų atsiradimo prisidėjo techninio projekto rengėja UAB „Cloud architektai“, techninio projekto ekspertizės rangovė (UAB „Klaipėdos ekspertizė“), darbo projekto rengėja UAB „Axis Industries“, projekto vykdymo priežiūrą vykdžiusi UAB „Cloud architektai“ ar pastato naudotoja UAB „Klaipėdos baseinas“. Jeigu nurodytų statybos dalyvių darbų trūkumai ir yra, jie yra nežymūs ir negalėjo daryti įtakos tokio masto trūkumams atsirasti, jeigu rangovė, kaip savo veiklos profesionalė, būtų tinkamai atlikusi savo pareigas. Priešingai, byloje įrodyta, kad rangovė atliko darbus nesilaikydama sutarties, techninio ir darbo projektų reikalavimų, šie pažeidimai buvo fiksuojami, tačiau užsakovė ir statybos techninę priežiūrą atlikusi UAB „Kelvista“, veikdama ieškovės interesais, leido rangovei toliau tęsti darbus, priėmė objektą ir iš esmės leido jį eksploatuoti su esamais trūkumais, kurie, be kita ko, teismo vertinimu, kelia grėsmę baseino lankytojų sveikatai ir gyvybei – pastato valdymo sistema neveikia taip kaip buvo numatyta, grindų danga slidi ir nesaugi, o baseino patalpose kaupiasi balos, metalinės detalės ir vamzdžiai rūdija ir t. t.

17.       Taip pat teismas nesiremia teismo ekspertizės akte dėl konkrečių trūkumų nurodytų kitų statybos dalyvių konstatuota kalte, nes teismo posėdyje apklaustas teismo ekspertas patvirtino, kad statybos dalyvių atsakomybė nurodyta neįvertinus konkrečių veiksmų ir aplinkybių šios bylos kontekste. Taip pat teismo ekspertas nesiima nustatyti, kas ir kokia dalimi turėtų atsakyti už defektų atsiradimą, tik nurodė, kad didžiąja dalimi už trūkumus yra atsakinga rangovė. Dėl tos pačios priežasties teismas nesiremia ir atsakovės pateiktu skaičiavimu, juolab kad pati atsakovė, pateikdama jį teismui, nepripažino S. S. išvadoje nurodytos jos atsakomybės dalies ir nesumokėjo apskaičiuotos trūkumų šalinimo sumos dalies.

18.       Aplinkybė, kad užsakovas netinkamai atliko techninę priežiūrą, kai jam buvo nustatyta tokia pareiga ir kai šios pareigos neįvykdymas turėjo reikšmės užsakovo iš rangovo prašomų priteisti sumų susidarymui, gali sudaryti pagrindą sumažinti rangovo atsakomybę užsakovui. Tačiau tokia išvada turi būti pagrįsta pareigos atlikti darbų techninę priežiūrą nevykdymo ir atsiradusių defektų priežastiniu ryšiu. Nors didžioji defektų dalis atsirado dėl to, kad darbai buvo atlikti nesilaikant jų atlikimo technologijų, techninio ir darbo projekto reikalavimų, tačiau statybos techninio prižiūrėtojo veikla yra susijusi su užsakovės teisėmis ir pareigomis. Užsakovė, turėjusi tikslą laiku ir tinkamai įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės svarbiu ekonominiu projektu pripažintą objektą, neabejotinai turi prisiimti atsakomybę ir dėl savo teisių netinkamo įgyvendinimo, nes tiesiogiai ir (arba) pasitelkus statinio statybos techninės priežiūros įmonę, perdavė UAB „Klaipėdos baseinas“ naudoti su trūkumais pastatytą objektą.

19.       Teismo vertinimu, vien faktas, kad rangos darbų vykdymo metu buvo leista, pavyzdžiui, esant vandens pripildytam baseinui, vykdyti baseino kraštų griovimo darbus, kai statybos atliekos laisvai pakliuvo į baseiną ir po pakeliamu dugnu, o eksploatacijos metu keliant ir nuleidžiant vis nauji statybinių šiukšlių ir atliekų kiekiai buvo iškeliami į paviršių, kad nardymo šachtos statybos darbų metu jautrūs paviršiai nebuvo uždengiami, jog dugne buvo fiksuotas nenustatytos kilmės skystis, yra pakankamas konstatuoti, kad statinio statybos techninė priežiūra buvo atlikta netinkamai ir prie atsiradusių trūkumų, tokių, kaip korozija, netinkamai suformuotas nuolydis, pastato valdymo sistemos (toliau – ir PVS) neveikimas, ši veika prisidėjo.

20.       Nors statybos techninės priežiūros kontrolės netinkamas vykdymas buvo šalutinė priežastis, dėl kurios rangovo netinkamai atlikti darbai buvo perduoti užsakovui, tačiau teisės aktuose ir rangos sutartyje nustatytos užsakovės pareigos atlikti darbų techninę priežiūrą netinkamas vykdymas turėjo reikšmės jo nuostoliams kilti, nes UAB „Kelvista“ nustačiusi, kad atsakovė darbus atlieka netinkamai, pažeisdama tiek teisės aktų, tiek techninio projekto reikalavimus, turėjo informuoti rangos sutarties šalis ir sustabdyti darbus, nurodyti apie tai statybos darbų žurnale, nepriimti atliktų darbų.

21.       Teismas, įvertinęs tiek rangovės, tiek ir užsakovės (jos statybos techninio prižiūrėtojo) netinkamą rangos sutarties ir teisės aktų reikalavimų vykdymą (neveikimą), nurodo, kad netinkamas statinio statybos techninės priežiūros atlikimas nebuvo darbų defektų atsiradimo priežastis. Defektų atsiradimo priežastis buvo tai, kad darbai buvo atlikti nesilaikant tiek teisės aktų, tiek techninio projekto reikalavimų. Darbų defektai buvo ne statinio statybos techninio prižiūrėtojo netinkamo veikimo rezultatas, bet rangovės netinkamai atliktų darbų tiesioginių veiksmų pasekmė. Bylos įrodymai (pakartotinės teismo ekspertizės išvados dalys dėl atsakomybės paskirstymo) patvirtina, jog statybos techninės priežiūros kontrolės netinkamas vykdymas buvo šalutinė priežastis, dėl kurios rangovės netinkamai atlikti darbai buvo perduoti ieškovei. Tačiau, minėta, teisės aktuose ir rangos sutartyje nustatytos užsakovės pareigos atlikti darbų techninę priežiūrą netinkamas vykdymas turėjo reikšmės jos nuostoliams, kuriuos byloje ji prašė atlyginti, kilti, todėl, įvertinus šios pareigos nevykdymo reikšmę susidarant užsakovės nuostoliams, ieškovės prašomų priteisti iš atsakovės 741 207,99 Eur nuostolių atlyginimo dydis mažintas 20 proc., t. y. iki 592 966,39 Eur. Tokia išvada atitinka suformuota teismų praktiką, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijams, nes statybos eigoje buvo galima pasirinkti kitą elgesio modelį, sustabdyti ir (arba) nutraukti sutarties vykdymą, tačiau ieškovė ir jos samdoma statybų techninė prižiūrėtoja UAB „Kelvista“ pasirinko šia savo teise nesinaudoti.

22.       Nagrinėdamas atsakovės priešieškinio reikalavimus, teismas nurodė, kad byloje įrodyta, jog atsakovė pažeidė garantija užtikrintą prievolę, t. y. atsisakė ištaisyti (pašalinti) garantiniu laikotarpiu paaiškėjusius ir byloje įrodytus jos atliktų statybos darbų trūkumus.

23.       Byloje įrodyta, kad statybos metu į baseiną pateko statybinio laužo ir atliekų tuo metu, kai rangovė vykdė baseino borto aukščio mažinimo darbus baseinui esant pripildytam. Teismui atrodė akivaizdus faktas, kad tokie pašaliniai daiktai, užterštumas turėjo įtakos tiek pakeliamo dugno kėlimo mechanizmo lynų būklei, tiek korozijos atsiradimui, nes kiekviena medžiaga, patekusi į tam neskirtą terpę, veikia tiek vandens sudėtį, tiek mechanizmo veiklą, todėl lynų korozija ir vieno lyno nutrūkimas yra rangovo netinkamai atliktų rangos darbų pasekmė. Byloje įrodyta, kad baseiną nuo statybinių šiukšlių išvalė UAB „Klaipėdos baseinas“. Byloje nėra jokių patikimų įrodymų, kad į baseiną buvo pilami chemikalai, kurių naudojimas buvo neleistinas arba chemikalų koncentracija vandenyje buvo neleistina ir tai sukėlė pakeliamo dugno lynų koroziją ir nutrūkimą.

24.       Taip pat byloje įrodyta, kad PVS programinė įranga neveikė, vienas iš nustatytų trūkumų buvo tas, jog nebuvo licencijos, todėl licencija buvo įsigyta siekiant iš dalies pašalinti rangovės darbų trūkumus.

25.       Pažymėjo ir tai, kad kitos garantinės sumos dalies ieškovė iki šiol nepanaudojo, yra daugiau statybos rangos darbų trūkumų, kuriems ištaisyti ir pašalinti likusios garantijos sumos                            (67 317,34 Eur) nepakaks, taigi, net nepriklausomai nuo 18 336,82 Eur linų keitimui panaudojimo ieškovė neabejotinai turi teisę į garantijos lėšas ir jas panaudoti vykdant statybos darbų defektų ir trūkumų taisymo darbams.

26.       Padarė išvadą, kad ieškovė teisėtai ir pagrįstai panaudojo garantijos lėšas (32 682,66 Eur iš
100 000 Eur) ir tenkinti priešieškinį jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Nustačius, kad 592 966,39 Eur garantijos lėšos buvo panaudotos rangovės darbų trūkumams taisyti, šia lėšų dalimi mažino iš atsakovės priteistiną sumą (592 966,39 Eur – 32 682,66 Eur), galutinai iš atsakovės ieškovei priteisė 560 283,73 Eur trūkumų šalinimo išlaidoms atlyginti.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

27.       Apeliaciniame skunde ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gegužės 13 d. sprendimą ir iš atsakovės priteisti
673 890,65 Eur nuostolių atlyginimui, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

27.1.                      Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 25 d. nutartimi grąžinus dalį bylos nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui buvo nurodytos faktinės aplinkybės, kurias pirmosios instancijos teismas turi tirti (nutarties 314 punktas), kadangi pats Lietuvos apeliacinis teismas jų nustatyti negalėjo. Priežastis, dėl kurios reikia nustatyti šias aplinkybės, yra susijusi su rangovo byloje užimta pozicija – t. y. prašymu mažinti rangovo atsakomybę už rangos darbų trūkumus dėl kitų statybos dalyvių veikimo ar neveikimo įtakos trūkumo kilimui (egzistavimui). Rangovas apeliaciniame skunde prašė atmesti reikalavimus dėl kai kurių trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo ir dėl kai kurių trūkumų sumažinti priteistinas sumas. Lietuvos apeliacinis teismas atmetė reikalavimus dėl akivaizdžių trūkumų, kurie nebuvo fiksuoti priėmimo perdavimo akte, o dėl likusių reikalavimų grąžino bylą nagrinėti iš naujo, tačiau tik ta apimtimi, kuri yra susijusi su galimybe mažinti rangovo atsakomybę. Pats statybos darbų trūkumų egzistavimo faktas ir šių trūkumų šalinimo išlaidų dydžio klausimas buvo išspręstas 2024 m. liepos 25 d. nutartimi ir teismo nustatyti faktai įgijo prejudicinio fakto galią. Šiais aspektais ginčas tarp šalių buvo išspręstas.

27.2.                      Taigi, pakartotinio bylos nagrinėjimo pirmos instancijos metu atsakovė turėjo procesinę pareigą įrodyti tas faktines aplinkybes, kurios yra susijusios su galimybę mažinti jos atsakomybę atsižvelgiant į kitų statybos dalyvių veikimą ar neveikimą ir jų ryšį su atsiradusiais statybos darbų trūkumais. Ir tai turėjo būti padaryta individualiai kiekvieno trūkumo (jų grupės) atžvilgiu.

27.3.                      Teismas netyrė techninio prižiūrėtojo veikimo ar neveikimo konkrečių statybos darbų trūkumų atžvilgiu, nenurodė kaip statybos techninio prižiūrėtojo veikimas galėjo būti priežastiniu ryšiu susijęs su konkrečiomis trūkumų grupėmis. Lietuvos apeliacinis teismas grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo aiškiai nurodė, kad kitų statybos dalyvių veikimo priežastinis ryšis su kilusiai defektais turi būti tiriamas individualiai kiekvieno tokio trūkumo atžvilgiu.

27.4.                      Ieškovės manymu, techninis prižiūrėtojas negali būti atsakingas už trūkumus, kurie fiziškai atsirado jau tik po objekto perdavimo užsakovui ir kurių nustatyti buvo neįmanoma darbų perdavimo metu. Pvz., korozija perdavimo metu neegzistavo, nei nardymo šachtoje (kuri be kita ko perdavimo metu buvo užpildyta vandeniu), nei po pakeliamu baseino dugnu, nei kitose vietose. Rangovo kiekvieno objekte panaudoto metalo elemento cheminės sudėties techninis prižiūrėtojas negali objektyviai ištirti ir neturi to daryti, nes vadovaujasi pateiktomis medžiagų deklaracijomis. Teismo išvadą, kad techninio prižiūrėtojo veikimas kažkokiu būdu priežastiniu ryšiu prisidėjo prie atsiradusiu statybos darbų trūkumų kilimo yra visiškai nemotyvuota ir prieštaringa.

27.5.                      Ginčo atveju UAB „Kelvista“ sutartimi su užsakove įsipareigojo pagal teisės aktų reikalavimus savo rizika ir atsakomybe atlikti statinio statybos techninę priežiūrą, tačiau nesusitarė sukurti ar pasiekti kokį nors rezultatą. Net jei techninis prižiūrėtojas pasirašo atliktų darbų priėmimo perdavimo aktą ir vėliau paaiškėja statybos darbų trūkumai, jis automatiškai nėra atsakingas kartu su rangovu už šiuos trūkumus.

27.6.                      Teismo sprendime kalbant apie techninio prižiūrėtojo veikimo įtaką darbų trūkumams yra užsimenama tik apie koroziją, netinkamai suformuotus nuolydžius ir PVS neveikimą. Tačiau rangovo atsakomybė 20 proc. yra mažinama už visus teismo nustatytus trūkumus (stogo dangos trūkumai, koridorių dangos trūkumai ir kt.). Tai taip pat yra nesuderinama su paties teismo cituojama kasacinio praktika, numatančia, kad rangovo atsakomybė gali būti sumažinta, paskirstant atsakomybės proporcijas tarp rangovo ir kitų statybos procese dalyvavusių subjektų.

27.7.                      Pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime atliktas skaičiavimas mažinant ieškovei priteistiną dydį atsižvelgiant į garantijos panaudotą sumą, yra logiškai klaidingas, kadangi nustačius, kad garantijos lėšos buvo panaudotos rangovės darbų trūkumams taisyti, ne šia lėšų dalimi mažintina iš atsakovės priteistina suma, o būtent nepanaudotos garantinių pinigų sumos dalimi turi būti mažinama priteistina suma. Jei pas ieškovę dar yra nepanaudotų garantijos lėšų (67 317,34 Eur), tai šios sumos ieškovei nebereikia priteisti.

27.8.                      Teismas neteisingai nustatė patenkintų reikalavimų proporcinę dalį, kuria remiantis paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Be to, teismas klaidingai įvertino trečiųjų asmenų patirtų teisinės pagalbos išlaidų ryšį su bylos baigtimi ir nepagrįstai iš ieškovės priteisė trečiajam asmeniui UAB „Montuotojas“ 31 179,54 Eur bylinėjimosi išlaidų, o trečiajam asmeniui UAB „Daistatus“ 1 732,68 Eur bylinėjimosi išlaidų.

28.       Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Axis Industries“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gegužės 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – sumažinti ieškovei iš atsakovės priteistiną sumą už defektus, proporcingai įvertinant kitų statybos proceso dalyvių kaltę dėl defektų susidarymo, kaip tai nurodyta teismo eksperto T. M. atsakomybių lentelėje ir S. S. konsultacinėje išvadoje; įvertinti aplinkybę, kad ieškovė iki šiol turi nepanaudotų 67 317,34 Eur lėšų, nurašytų nuo atsakovės, ir šia suma sumažinti ieškovei iš atsakovės priteistiną sumą; nustatyti procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios laikotarpį – nuo 2021 m. lapkričio 15 d.; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

28.1.                      Teismo ekspertizės akte aprašydamas kiekvieną atskirą defektą, prie to konkretaus defekto aprašymo nurodydavo, kokie statybos dalyviai yra atsakingi už defekto atsiradimą. Be to, ekspertas pateikė statybos dalyvių atsakomybės lentelę (2021 m. rugsėjo 30 d. teismo ekspertizės akto 243-245 puslapiai). Vėliau (2022 m. gegužės 23 d.), po jo apklausos teisme, teismo ekspertas T. M. pateikė teismui patikslintą statybos dalyvių atsakomybės lentelę. Vienintelis dalykas, kurio nepadarė teismo ekspertas T. M. (nes tokia užduotis jam ir nebuvo suformuluota) – nenurodė, kokia apimtimi skirtingi statybos dalyviai yra atsakingi už konkretaus defekto atsiradimą.

28.2.                      Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai neatsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 25 d. nutarties 314 punkte pateiktus išaiškinimus. Už PVS defektus buvo pripažinti atsakingais trys asmenys, kurie pažeidė Statybos įstatyme ir statybos techniniuose reglamentuose jiems nustatytas pareigas. Teismo ekspertas S. S., vadovaudamasis T. M. nustatytais už PVS defektus atsakingais asmenimis, nurodė, kad atsakovė (rangovė) UAB „Axis Industries“ už šį defektą atsakinga 60 procentų, o teismas nusprendė, jog atsakovė už šį defektą yra atsakinga 80 procentų.

28.3.                      Kalbant apie grindų nuolydį, Lietuvos apeliacinis teismas nurodė pirmosios instancijos teismui pašalinti prieštaravimus dėl remontuotino grindų ploto ir atitinkamai dėl defektų taisymo sąmatos dydžio. Teismo eksperto statusą turintis specialistas nurodė, kad grindų nuolydžius galima ištaisyti lokaliai, t. y. nekeičiant grindų dangos visame pastato plote. Tuo tarpu Klaipėdos apygardos teismas sprendime vadovavosi ne trijų teismo eksperto statusą turinčių asmenų (E. L., A. S. ir S. S.) analogiškomis išvadomis, bet teisėjos asmenine nuomone, kuri nėra pagrįsta specialiosiomis žiniomis.

28.4.                      Dėl ginčo objekto evakuacijos kelių grindų dangos defektų. Ekspertas pabrėžė, kad aptariami duomenys patvirtina techninio projekto architektūrinės dalies sprendinių prieštaravimus, nes evakuacinių kelių grindų dangos atsparumo ugniai klasė, atsižvelgiant į žmonių skaičių, nurodyta teisinga (BFL-s1 arba A2FLs1), o pati danga su atsparumo ugniai klase Efl2 parinkta netinkamai. Paprastai tariant, techninio projekto rengėjas techniniame projekte nurodė naudoti konkrečią evakuacijos grindų dangą – Sika, gaminio tipas – Sikafloor 264. Atsakovė UAB „Axis Industries“ vykdė techninio projekto reikalavimus ir Klaipėdos baseine sumontavo šį gaminį. Šis gaminys, kaip pripažino visi byloje dirbę ekspertai, neatitinka nei atsparumo ugniai, nei slidumo reikalavimų. Taigi, yra akivaizdu, kad šis defektas yra nulemtas techninio projekto rengėjo klaidos, kuri buvo padaryta techninio projekto rengimo stadijoje.

28.5.                      Pirmosios instancijos teismas netyrė, nevertino ir nenustatė, kodėl teismo eksperto T. M. apskaičiuotos evakuacijos kelių grindų dangos defektų pašalinimo išlaidos yra gerokai didesnės, nei nustatytos kitų dviejų ekspertų.

28.6.                      Dėl nardymo šachtos defektų teismas neišsiaiškino visų tikrųjų nardymo šachtos korozijos priežasčių, taip kaip tas buvo liepta Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje. Nardymo baseino šachta ir visi komponentai pagaminti iš projektiniuose sprendiniuose numatyto nerūdijančio plieno – viršutinis žiedas pagamintas iš nerūdijančio plieno 1.4462, kiti žiedai iš plieno 1.4404. Tiriamu atveju iš nardymo šachtos pažaidų akivaizdžiai matyti, kad šis plienas nėra tinkamas. Už netinkamus projektinius sprendinius atsakomybė tenka ir projektuotojui, tačiau teismo sprendime išvis nėra aptarta nardymo šachtos problematika, nardymo šachtos defektų atsiradimo priežastys.

28.7.                      Dėl teismo eksperto T. M. padaryto nešališkumo principo pažeidimo, trečiasis asmuo UAB „Klaipėdos baseinas“ išvengė bet kokios atsakomybės už nardymo šachtos defektus, nors bylos duomenys patvirtina, kad nardymo šachta nebuvo valoma tinkamai.

28.8.                      Dėl ginčo objekto stogo defektų. Teismas sprendime apie stogo defektus visiškai nepasisakė, nors patikslintoje statybos dalyvių atsakomybės lentelėje T. M. nurodė šešis statybos dalyvius, atsakingus už stogo defektų atsiradimą – techninio projekto rengėją, techninio projekto ekspertizės rangovą, darbo projekto rengėją, darbo projekto ekspertizės rangovą, rangovą ir statinio statybos techninį prižiūrėtoją. 

28.9.                      Tie patys argumentai galioja pasisakant ir dėl kitų Lietuvos apeliacinio teismo 314 punkte pateiktus išaiškinimų dėl žaibosaugos, dėl defektų, susijusių su korodavimu ir pelėsiu, dėl kitų 30 defektų, dėl kurių atsakomybė, atsižvelgiant į pakartotinę teismo ekspertizę atlikusio teismo eksperto vertinimą, galėtų kilti ir kitiems statybos proceso dalyviams (ne tik rangovei ir statybos techninei prižiūrėtojai), teismas kitų statybos dalyvių galimos atsakomybės pagrindų (ne)buvimo, apimties apskritai nenagrinėjo.

28.10.                      Taigi, nors Lietuvos apeliacinis teismas grąžino bylą iš naujo nagrinėti į pirmąją instanciją siekiant iš naujo nagrinėti atsakovės argumentus, tačiau teismas pablogino atsakovės padėtį ir priteisė iš atsakovės 105 tūkstančiais eurų daugiau nei buvo priteisęs pirmosios instancijos teismas pirmą kartą.

28.11.                      Klaipėdos apygardos teismas neturėjo teisės didinti atsakovės atsakomybės dalies.
Teismo 2024 m. vasario 27 d. sprendime atsakovei priskirta 75 procentai atsakomybės,               25 procentai priskirta statinio statybos techniniam prižiūrėtojui. Sprendime šis santykis pasikeitė į atitinkamai 80 ir 20 procentus, nors statinio statybos techninis prižiūrėtojas neskundė 2024 m. vasario 27 d. sprendimo.

28.12.                      Teismas nepaaiškino, kodėl nagrinėjamoje byloje nesivadovavo eksperto T. M. atsakomybių lentele bei pateikė siurprizinį vertinimą, kodėl išvis atmeta S. S. konsultacinę išvadą, nes atsakovė nesumokėjo ieškovei tos pinigų sumos, kuri turėtų būti mokėtina, paskaičiavus S. S. konsultacinėje išvadoje pateiktas išvadas. Kaip jau minėta, šioje byloje tarp šalių vyksta ginčas dėl pinigų sumos sumokėjimo ir atsakovė neturi pareigos sumokėti bet kurios pinigų dalies ieškovei tol, kol nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo su konkrečia priteista pinigų suma. 

28.13.                      Teismas padarė daug fakto ir skaičiavimo klaidų neteisingai nurodė palūkanų pradžios laikotarpį, todėl šiuos netikslumus reikia ištaisyti.

29.       Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo UAB „Montuotojas“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gegužės 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą priteisti jai iš atsakovės nurodyto trūkumo Nr. 126 „Nardymo šachtos metalinės dalys (konstrukcijos) koroduoja“ šalinimo išlaidas atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

29.1.                      Trečiojo asmens manymu, pirmosios instancijos teismo sprendimas stokoja faktinio ir teisinio pagrįstumo. Nors sprendime, įskaitant motyvuojamąją dalį, daug dėmesio skiriama byloje pateiktų įrodymų ir paaiškinimų aprašymui ir išvardinimui, tačiau išsamiai susipažinus su sprendimo motyvuojamosios dalies turiniu, tenka pripažinti, kad sprendime nepateikiamas iš esmės joks išsamus bylos įrodymų ir aplinkybių faktinis ir teisinis vertinimas. Faktiškai sprendimo motyvus, be aplinkybių ir įrodymų aprašymo, sudaro tik keletas teismų praktikos citatų ir keletas deklaratyvių prielaidų, nepagrįstų jokiais byloje esančiais įrodymais.

29.2.                      Byloje nustatyta aplinkybė, kad vienodai koroduoja visos nardymo šachtos metalinės dalys (paviršiai), įskaitant tas, kurių suvirinimo darbai net nebuvo atliekami: metalo lakštų plokštumos, nardymo šachtoje sumontuoti sertifikuoti nerūdijančio plieno gaminiai (šviestuvai, turėklai ir pan.), viršutinis nardymo šachtos žiedas iš Duplex plieno (kuris tvirtinamas neatliekant suvirinimo darbų, o net ir trečiajam asmeniui jį geranoriškai pakeitus analogišku Techniniame projekte numatytu, metalas vis tiek koroduoja). Ši aplinkybė aiškiai indikuoja, kad nardymo šachtos korozija objektyviai negali būti priežastiniu ryšiu susijusi su trečiojo asmens atliktais suvirinimo darbais.

29.3.                      Teismai šioje byloje įvertinę byloje pateiktus įrodymus, iš esmės teisingai nustatė, kad trečiasis asmuo nardymo šachtai panaudojo Techniniame projekte nurodytą metalą, suvirinimo darbus atliko naudodamas tinkamus metodus ir medžiagas, tačiau šis konkretus Techniniame projekte numatytas metalas yra netinkamas sąveikauti su agresyvia chloruota aplinka, esant tokioms sąlygoms, reikšmingos yra ir nardymo šachtos eksploatavimo aplinkybės. Tokios neginčytinai byloje nustatytos teismų išvados suponuoja, kad esant Techniniame projekte parinktai iš esmės netinkamai eksploatavimo aplinkai medžiagai, šios medžiagos suvirinimo darbai (kaip jie bebūtų atlikti) neturi nei faktinio nei teisinio priežastinio ryšio su korozijos atsiradimu. Už Techninio projekto sprendinius yra atsakingas Techninio projekto rengėjas.

29.4.                      Be to, ilgą laiką nuo nardymo šachtos eksploatavimo pradžios, nardymo šachta nebuvo tinkamai prižiūrima.

29.5.                      Priešingai nei nurodo ekspertas T. M., suvirinimo siūlių beicavimas ir pasyvinimas buvo atliktas laikantis technologijos ir tą patvirtina trečiojo asmens pateikti į bylą įrodymai.

29.6.                      V. V. (trečiojo asmens UAB „Klaipėdos baseinas“ (koncesininko) technikos vadovas) apklausiamas liudytoju byloje nurodė, kad nori ir planuoja įsirengti naują nardymo šachtą, tačiau ne pagal esamus techninio projekto sprendinius. V. V. nurodė, kad pirmiau reikalinga keisti techninį projektą ir atsižvelgti į realias nardymo šachtos eksploatavimo sąlygas (vandens ir oro savybes), ir pagal pakeistus techninio projekto sprendinius montuoti naują nardymo šachtą. Tai, viena vertus, papildomai patvirtina jau aptartą ir byloje įrodytą aplinkybę, kad metalas, suprojektuotas Techniniame projekte ir panaudotas nardymo šachtai, yra netinkamas faktinei nardymo šachtos terpei ir tai nėra rangovės (atsakovės) ir (ar) subrangovės (trečiojo asmens) atsakomybė. Kita vertus, aptartos ir byloje įrodytos tikrosios nardymo šachtos korozijos priežastys (netinkamo metalo, nesuderinamo su agresyvia aplinka parinkimas Techniniame projekte ir (ar) netinkama naudojimo priežiūra) bei paties koncesininko (ieškovo pusėje) pozicija suponuoja poreikį (ir tikrąjį siekį byloje) parengti papildomą tinkamą projektinę techninę dokumentaciją ir pagal ją įrengti naują (kitokią) nardymo šachtą, t. y. savo esme rangovo sąskaita įsigyti papildomus darbus.

30.       Trečiasis asmuo UAB „Daistatus“ prisidėjime prie atsakovės UAB „Axis Industries“ apeliacinio skundo prašo priimti pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo, panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gegužės 13 d. sprendimą, priteisti trečiojo asmens naudai 6 188 Eur bylinėjimosi išlaidų, bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

30.1.                      Pirmosios instancijos teismas neįvykdė Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 25 d. nutartyje suformuluotų užduočių tame tarpe ir nustatyti kitų statybos proceso dalyvių atsakomybę dėl atsiradusiu nuostolių.

30.2.                      Nepagristai nesirėmė ekspertų išvadomis ir paaiškinimais byloje dėl kitų statybos proceso dalyvių atsakomybės ir jos apimties sprendžiant dėl nuostoliu dydžio sumažinimo.

30.3.                      Nepagrįstai pakeitė pirmosios instancijos teismo pirmąjį 2024 m. vasario 27 d. sprendimą toje dalyje, kuri apeliacinio teismo buvo palikta nepakeista, o būtent dalyje, kurioje nuostolių atlyginimo dydis buvo sumažintas 25 procentais dėl ieškovės pareigos atlikti darbu technine priežiūrą netinkamo vykdymo.

30.4.                      Klaipėdos apygardos teismas, skirstydamas ir priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, turėjo paskirstyti ir trečiojo asmens UAB „Daistatus“ išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą pirmojoje ir apeliacinėje instancijoje, tačiau to nepadarė.

31.       Atsiliepime į trečiojo asmens UAB „Montuotojas“ apeliacinį skundą ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

31.1.                      Atsakovės teiginiai, kuriais bandoma teigti, kad nardymo šachtos trūkumai neegzistuoja arba, kad už juos nėra atsakinga atsakovė, tame tarpe ir trečiasis asmuo, net nebeturi būti pakartotinai nagrinėjami šioje byloje.

31.2.                      Šachtos tyrimo ataskaitoje, kuria remiasi trečiasis asmuo, savaime nereiškia, kad techniniame projekte yra numatytas blogas sprendinys parenkant nardymo šachtos plieno rūšį. Tai reiškia, kad blogas yra konkretus faktiškai panaudotas plienas, o ne Techninio projekto sprendinys. Būtent konkretus metalas, panaudotas šachtos gamybai, netinka konkrečiai baseino nardymo šachtos terpei.

31.3.                      Trečiasis asmuo pateikė sertifikatą, kuris nurodė, kad Molibdeno kiekis pliene yra būtent 2.03 proc., tačiau pasirodo, jog tai yra netiesa. Faktiškai panaudotas plienas neatitinka sertifikate nurodytų duomenų (cheminės sudėties). Dėl šios priežasties šio trūkumo šalinimo išlaidų dydis negali būti mažinamas.

31.4.                      UAB „Dekra Industrial“ tyrimas neginčijamai patvirtina, kad plieno virinimo siūlės yra su trūkumais dėl netinkamai atliktų suvirinimo darbų. Šio trūkumo nustatyti techninis prižiūrėtojas fiziškai neturėjo jokios galimybės, nes tam reikalingi laboratoriniai tyrimai. Iš to seka, kad rangovas yra atsakingas visa apimtimi už šio trūkumo pašalinimą ir jo atsakomybė negali būti mažinama. Minėta, kad šios aplinkybės jau yra nustatytos įsiteisėjusiame teismo sprendime, priimtame šioje byloje.

31.5.                      Korozijos židiniai nardymo šachtoje yra skirtingose vietose ir jų kilimo pagrindinės priežastys yra skirtingos. Tačiau ne visi šie korozijos židiniai yra tokie, dėl kurių nardymo šachtos naudojimas yra negalimas. Ir ne visi jie lemia nustatytų trūkumų šalinimo išlaidų dydį. Koroduoja šachtos dugnas ir sienos, virinimo siūlės, siūlė tarp sienų ir viršutinio žiedo, papildomų elementų jungčių vietos (liuko, vamzdžio). Poreikį atlikti trūkumų šalinimo darbus iš esmės lemia kiauryminė pitinginė korozija siūlėse ir sienose. Todėl atsakyti į argumentus dėl kitų vietų korozijose ar vandens cheminės sudėties nėra prasmės. Ypač turint galvoje, kad šachtos kitų elementų metalo sudėties tyrimas atliktas nebuvo.

31.6.                      Trečiojo asmens skundo teiginiai, kad ieškovė pasirinko netinkamą pažeistų teisių gynimo būdą, o defektų pašalinimui reikalingi atlikti darbai savo esme yra papildomi darbai, yra nesuderinami teisiniu reglamentavimu ir elementariai logiškai klaidingi.

32.       Atsiliepime į atsakovės UAB „Axis Industries“ apeliacinį skundą ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 

32.1.                      Būtent atsakovė turi įrodyti defekto atsiradimo priežasties ryšį su tam tikru kito statybos proceso dalyvio veikimu ar neveikimu. Tuo tarpu atsakovė vietoj to, kad įrodytų konkretų defekto kilmės priežastinį ryšį su kito subjekto veikimu, pasamdė S. S., kuriam pavedė pateikti nuomonę dėl procentinio dydžio, kuriuo galima būtų mažinti rangovo atsakomybę. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į 2025 m. liepos 25 d. nutarties išaiškinimus 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi prašė pateikti ne kažkokio kito žmogaus nuomonę dėl procentinių dalių dydžio įrašymo į teismo eksperto T. M. lentelę, o prašė pateikti įrodymus apie defekto kilimo techninę priežastį bei jos priežastinį ryšį su kito subjekto veikimu.

32.2.                      Statybos dalyvių atsakomybės už darbų trūkumus apimties klausimas yra vertinamojo pobūdžio ir šis vertinimas yra priskirtinas išimtinei teismo diskrecijos teisei. Kitaip tariant, tai yra klausimas susijęs su teisės taikymu, o ne su specialiomis žiniomis, kurias turi statybų srities specialistai. Iš to seka, kad atsakovės pateikta S. S. ekspertinio tyrimo išvada negali būti ir nėra įrodymu, kuriuo remiantis gali būti grindžiamas teismo sprendimas. Statybų srities specialistai, turintys specialių žinių, gali teikti nuomonę (išvadas) tais klausimai, kurie susiję su trūkumų technine kylimo priežastimi bei statybos dalyvių veikimo ar neveikimo įtaka trūkumų atsiradimui ir (ar) padidėjimui. Tačiau, klausimas, kokia apimtimi gali būti mažinama rangovo atsakomybė atsižvelgiant į trūkumų techninę kylimo priežastį bei statybos dalyvių veikimo ar neveikimo įtaka trūkumų atsiradimui ir  (ar) padidėjimui, yra priskirtinas spręsti išimtinai tik teismui.

32.3.                      Pakartotinai nagrinėjant bylą buvo apklaustas teismo posėdyje teismo ekspertas
T. M., kuris nurodė, kad savo statybos dalyvių atsakomybės lentelę užpildė atsižvelgdamas išimtinai tik į teisės aktais reglamentuotą statybos dalyvių atsakomybę ir jos individualiai nevertino.

32.4.                      Apklausiamas 2022 m. kovo 16 d. teismo posėdžio metu (nuo 2 val. 24 min. 20 sek.) teismo ekspertas T. M. (dėl defektų Nr. 22, 158 ir 177) paaiškino, kad esamos plytelės formuojant tinkamus nuolydžius privalo būti demontuotos ir antrą kartą tos pačios plytelės negali būti panaudotos. Dėl to į šio defekto pašalinimo kainą įsiskaičiuoja ir naujų plytelių įrengimo kainą. Tuo tarpu faktas, kad nuolydį formuoti lokaliai kelių kvadratinių metrų plote neįmanoma, yra akivaizdus, nes nuolydis turi būti suformuotas per visą atitinkamos patalpos paviršiaus plotą nuo atitinkamo objekto ribojančio patalpos krašto (siena, pertvara, įrengimas, maudymosi baseinas ir pan.) iki vandens surinkimo trapo.

32.5.                      Atitinkamai statybos techninis prižiūrėtojas darbų perdavimo metu nepažeidė jam nustatytų pareigų, jo veikimas nėra susijęs su šiuo darbų trūkumų. Pačių plytelių slidumo klasė nesusijusi su šiuo trūkumų, kadangi dėl nuolydžių nebuvimo šias plyteles vis tiek reikia keisti, o pakartotinas jų panaudojimas yra neįmanomas. Vadinasi rangovo atsakomybė negali būti mažinama dėl šio trūkumo.

32.6.                      Dėl evakuacinių grindų dangos degumo ir slidumo ieškovė pažymi, kad nustačius švytuoklės metodo būdu, jog šios dangos neatitinka slidumo reikalavimų, kalbėti apie atsparumo degumui rodiklius nėra prasmės, nes danga turi būti keičiama. Lygiai taip pat kaip ir su slidžiomis plytelėmis – nėra prasmės nagrinėti jų atitiktį slidumui, jei jos vis tiek turi būti demontuotos dėl nuolydžio suformavimo ir antrą kartą panaudotos nebegali būti.

32.7.                      Tokios pozicijos ieškovė laikosi ir kitų nustatytų trūkumų atžvilgiu. Būtent dėl atsakovės nesąžiningo elgesio ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą ir negali naudotis tomis piniginėmis lėšomis, kurios skirtos trūkumų pašalinimui. Todėl procesinės palūkanos turi būti skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Būtų nesąžininga skaičiuoti procesines palūkanas tik nuo patikslinto ieškinio priėmimo dienos.

33.       Atsiliepime į ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens              UAB „Montuotojas“ apeliacinius skundus atsakovė UAB „Axis Industries“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o trečiojo asmens apeliacinį skundą patenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

33.1.                      Sutinka su trečiojo asmens UAB „Montuotojas“ argumentais dėl teismo eksperto T. M. ekspertizės akto išvadų, susijusių su nardymo šachta, nepagrįstumo.

33.2.                      Teismai nepakankamai vertino koncesininko UAB „Klaipėdos baseinas“ veiksmus eksploatuojant baseiną. Nė vienas teismas procesiniame sprendime nepasisakė nei dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro koncesininkui skirtų nuobaudų už netinkamą baseino eksploatavimą, nei dėl koncesininko pozicijos dėl nardymo šachtos valymo nenuoseklumo. Net ir praėjus šešeriems metams nuo šios bylos pradžios, taip ir nėra aišku – koncesininkas neatskleidė – kaip konkrečiai, kokiu periodiškumu ir priemonėmis, kas valė nardymo šachtą.

33.3.                      Nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais. Ieškovės pozicija, kad atsakovė neįrodinėjo pagrindų mažinti jos atsakomybę dėl kitų statybos proceso dalyvių ar naudotojo kaltės – nepagrįsta. Byloje jau 2021-2022 m. buvo įrodymai, pagrindžiantys, kurie statybos dalyviai yra atsakingi už konkrečių Klaipėdos baseino defektų atsiradimą.

33.4.                      Ieškovė nenurodo, kaip iš esmės galėtų keistis išvados dėl statybos dalyvių atsakomybės paskirstymo, jei teismo ekspertas atsakinėtų į šį klausimą ne kaip specialistas, bet kaip teismo ekspertas.

33.5.                      Užsakovo atsakomybė už atliktų darbų trūkumus gali būti konstatuota ne tik tada, kai jis įstatyme ar sutartyje nustatytais atvejais neužtikrina tinkamos statybos darbų techninės priežiūros ar, žinodamas apie darbų trūkumus, nepraneša apie juos rangovui, bet ir tada, kai jo paties veiksmai turėjo įtakos tam, kad žala atsirastų ar padidėtų. Nors rangovas statybos teisiniuose santykiuose veikia kaip profesionalas ir jam, kaip minėta, yra nustatyta didesnė atsakomybė už tinkamą rangos sutartyje nurodytų darbų vykdymą, tai savaime nereiškia, kad užsakovas rangos teisiniuose santykiuose yra atleistas nuo pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ir imtis nuo jo priklausančių veiksmų tam, kad, vykdant statybos rangos sutartį, nei jos šalims, nei kitiems asmenims nebūtų padaryta žala ar ši žala nebūtų nepagrįstai padidinta. 

33.6.                      Sutinka su ieškovės pastebėta teismo sprendime esančia skaičiavimo klaida: „teismo priteistina trūkumų pašalinimo suma turi būti sumažinama ta dalimi garantijos lėšų, kuri yra nepanaudota, bet jau yra pas ieškovą, nes šių nepanaudotų lėšų paskirtis yra būtent trūkumų šalinimo išlaidoms kompensuoti.“ Apie tą patį savo apeliaciniame skunde rašo ir atsakovė. Tai yra, iš ieškovės naudai priteistos sumos teismas turi atimti ne panaudotą garantijos lėšų sumą 32 682,66 Eur, bet būtent pas ieškovę esančią nepanaudotą garantinių lėšų sumą 67 317,34 Eur.

33.7.                      Ieškovė neįrodė, kad yra pagrindas netaikyti atsakomybės statinio statybos techniniam prižiūrėtojui ir visiems kitiems Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 25 d. nutartyje nurodytiems potencialiai atsakingiems dėl defektų asmenims. Tad 67 317,34 Eur nepanaudotų garantinių lėšų sumą galėtų būti atimta ne iš visos defektų šalinimui reikalingos sumos (741 207,99 Eur), bet tik iš tos sumos, kuri gautina sumažinus atsakovės atsakomybę dėl kitų asmenų bendros atsakomybės.

33.8.                      Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymas negali būti mechaniškas, o yra nulemtas šio teisės į teisminę gynybą ribojimo tikslo ir proporcingumo tarp siekiamo tikslo ir pasekmių vertinimo. Tai reiškia, kad teismai, paskirstydami šalių bylinėjimosi išlaidas, turi atsižvelgti tiek į šio ribojimo tikslą – atgrasyti potencialias ginčo šalis nuo nepagrįstų ieškinių (reikalavimų) reiškimo teismuose, tiek į konkrečioje byloje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo kylančius padarinius ginčo šalims ir kitas aplinkybes, reikšmingas vertinant ribojimo proporcingumą.

34.       Trečiasis asmuo UAB „Klaipėdos baseinas“ atsiliepime į ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

34.1.                      Trečiojo asmens manymu, trūkumus nulėmė ne statinio statybos techninės priežiūros neatidumas ar pareigų nevykdymas, o pačios atsakovės ir jos samdytų rangovų akivaizdžiai tyčinis bei nesąžiningas darbų vykdymas.

34.2.                      Nors pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad už tokių rangos darbų atlikimą iš dalies yra atsakinga Klaipėdos baseino rangos darbų techninę priežiūrą vykdžiusi UAB „Kelvista“, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė tokią atliktų darbų trūkumų šalinimo „metodiką“ būtų suderinusi su statybos darbų techninės priežiūros specialistais, be to, nėra duomenų, kad tokius darbus UAB „Kelvista“ būtų leidusi atlikti ar apskritai būtų mačiusi tokių darbų eigą. Pažymėtina, kad įstatymai nenumato statybos darbų techniniam prižiūrėtojui teikti rangovui darbų atlikimo metodikas ir (ar) dalyvauti faktiniame statybos darbų vykdyme, kadangi preziumuojama, jog statybos darbų rangovas yra savo srities profesionalas. Dar daugiau, anksčiau aptartos statybinės šiukšlės buvo aptiktos ne iš karto, kadangi jos nusėdo po baseino kilnojamuoju dugnu, todėl šis trūkumas pirmosios instancijos teismo turėjo būti vertinamas kaip neakivaizdus ir netgi užslėptas, todėl pastebėti statybines šiukšles po baseino pakeliamuoju dugnu pasirašant galutinį atliktų darbų baigiamąjį aktą objektyviai nebuvo galimybės.

34.3.                      Trečiasis asmuo byloje pateikė 2017 m. rugsėjo 25 d. straipsnį iš tinklapio „Kauno diena“ pavadinimu „Klaipėdos baseino statybos – finišo tiesiojoje“. Kartu su straipsniu buvo patalpinta iš viso 40 žurnalistų padarytų fotonuotraukų, kuomet buvo užfiksuota dar statomo „Klaipėdos baseino“ techninė būklė. Šiose nuotraukose yra užfiksuota ir tuomet buvusi nardymo šachtos būklė. Iš nuotraukų matyti, kad 2017 m. rugsėjo 25 d., kuomet iki baseino atidarymo buvo likę keli mėnesiai, nardymo šachtoje neaiškiu kokiu tikslu buvo laikomas pažaliavęs vanduo, nardymo šachta nebuvo valoma bei prižiūrima, nardymo šachtos paviršiai pažeisti kampiniu šlifuokliu, nenaudojamos apskritai jokios cheminės priemonės, nenaudojamas vėdinimas, o nardymo šachtos plieniniai paviršiai palikti neapsaugoti nuo neigiamų aplinkos bei greta atliekamų kitų statybos darbų poveikių.

35.       Trečiasis asmuo UAB „Klaipėdos baseinas“ atsiliepime į atsakovės UAB „Axis Industries“  apeliacinį skundą, prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

35.1.                      Tam tikrų trūkumų (pavyzdžiui, nardymo šachtos korozija, kitų Klaipėdos baseine esančių elementų korozija) atveju atsakovė bando nesąžiningai išvengti atsakomybės teigdama, kad už juos tariamai yra atsakingas ir trečiasis asmuo. Šiuo atveju pažymėtina, kad minėti trūkumai buvo nustatyti tiek iki trečiajam asmeniui perimant Klaipėdos baseiną iš ieškovės, tiek ir iš karto po minėto perėmimo. Atsižvelgiant į tai, tariamai netinkami Klaipėdos baseino eksploataciniai veiksniai minėtų trūkumų atsiradimui jokios įtakos negalėjo turėti.

35.2.                      Apeliaciniame skunde atsakovė, eilinį kartą nutylėdama į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, išsako priekaištus, kad trečiasis asmuo neatliko nardymo šachtos sienų ir dugno valymo darbų. Pabrėžtina, kad minėtus atsakovės teiginius paneigia trečiojo asmens į bylą seniau kaip prieš trejus metus pateikti priežiūros žurnalai ir juose užfiksuoti duomenys. Dar daugiau, kaip pagrįstai konstatuota pirmosios instancijos teismo (šias išvadas pagrindžia ir rašytiniai įrodymai), statybos darbų vykdymo metu tiek didysis baseinas, tiek ir nardymo šachta buvo užpildyti vandeniu. Šiuo laikotarpiu nardymo šachta ne tik nebuvo prižiūrima ir valoma, tačiau joje taip pat buvo laikomas neaiškios kilmės pažaliavęs skystis.

35.3.                      Atsakovės pozicija, išsakoma apeliaciniame skunde, yra nenuosekli. Kur atsakovei palanku, ten ji vadovaujasi teismo eksperto T. M., specialisto E. L. išvadomis. Kur atsakovei naudinga, ji renkasi vadovautis A. S. ekspertizės akto išvadomis bei kritikuoja T. M. išvadas kaip „šališkas“. Pažymėtina, kad būtent teismo eksperto A. S. išvados buvo prieštaringos, nemotyvuotos, nepagrįstos ir tyčia melagingos (pavyzdžiui, teismo ekspertas A. S., siekdamas apsaugoti atsakovės interesus, sąmoningai bei tyčia dėl kiaurai prarūdijusių nardymo šachtos konstrukcijų prabėgantį vandenį į technines patalpas aiškino tariamai susikaupusiu „kondensatu“), dėl ko byloje buvo paskirta pakartotinė ekspertizė.

35.4.                      Apeliaciniame skunde, aptardama nardymo šachtos bei kitų Klaipėdos baseino elementų korozijos trūkumus, atsakovė pateikia prieštaringus argumentus: viena vertus, teigia, kad nardymo šachta buvo netinkamai suprojektuota (t. y. projekte numatytas ir nardymo šachtos gamybai parinktas netinkamas metalas), tačiau taip pat nurodo, kad, pavyzdžiui, nardymo šachta buvo netinkamai eksploatuojama. Pastebėtina, kad šiuo atveju atsakovė kartoja tuos pačius argumentus, kuruos buvo išsakęs bylos eigoje ir į kuriuos trečiasis asmuo tinkamai atsikirto į bylą pateikęs papildomus rašytinius įrodymus (tarp jų – ir priežiūros žurnalus), paaiškinimus ir pan.

36.       Trečiasis asmuo UAB „Klaipėdos baseinas“ atsiliepime į trečiojo asmens UAB „Montuotojas“  apeliacinį skundą, prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

36.1.                      Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. liepos 25 d. nutartyje civilinėje byloje
Nr. e2A-349-910/2024 konstatavo, kad specialiais tyrimo metodais ir empiriniais bandymais pagrįstos UAB „Dekra Industrial“ išvados paneigia atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Montuotojas“ argumentus, kad atsakovė, kaip rangovė, nepagrįstai pripažinta atsakinga už nardymo šachtos korozijos defektus (219 punktas). Toje pačioje nutartyje teisėjų kolegija taip pat nurodė neturinti pagrindo sutikti su pozicija, kad atsakovės atsakomybė už nardymo šachtos defektus apskritai negali būti taikoma, nes dėl šiai konkrečiai nardymo šachtai parinkto per žemos klasės metalo korozija vis tiek būtų atsiradusi kaip netinkamos rūšies metalo panaudojimo pasekmė, nepriklausimai nuo nardymo šachtos lakštų suvirinimo kokybės (labai geros ar labai blogos), o bylos duomenys teikia pagrindą daryti išvadą, kad nustatyti nardymo šachtos lakštų suvirinimo kokybės trūkumai turėjo įtakos tiek korozijos defektams atsirasti, tiek jų apimčiai (220 punktas).

36.2.                      Teismas taip pat konstatavo, kad nei atsakovė, nei montuotoja nepaneigė, kad UAB „Dekra Industrial“ ataskaitoje Nr. 617 L padarytos išvados, kad žymūs virintinės jungties išorinio paviršiaus mechaniniai pažeidimai reiškia, jog metalo paviršius po suvirinimo buvo stipriai apdorotas mechaniškai, nors nerūdijančio plieno paviršiaus, santykiaujančio su agresyviomis terpėmis, mechaninis valymas nerekomenduojamas, nes paviršiaus pažeidimai (įbrėžimai) gali tapti korozijos židiniais. Taigi, nepaneigta ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodyta aplinkybė, kad atsakovė susiformavusius korozijos židinius šalino mechaninėmis priemonėmis, o tai lėmė naujų korozijos židinių atsiradimą. Reikšmingų įrodymų, paneigiančių nurodytas apeliacinės instancijos teismo išvadas, bylą dar kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nei atsakovė, nei UAB „Montuotojas“  nepateikė. Priešingai, apeliaciniame skunde iš esmės kartojami ankstesnio apeliacinio skundo argumentai, kurie anksčiau apeliacinės instancijos teismo jau buvo pripažinti nepagrįstais.

36.3.                      Ignoruojant minėtas Lietuvos apeliacinės instancijos teismo išvadas, apeliaciniame skunde nutylima, kad nardymo šachtos gamybos (montavimo) darbai buvo atlikti ne pagal techninio projekto reikalavimus. Atsakovė rengė nardymo šachtos darbo projekto dalį bei brėžinius (šią aplinkybę apeliaciniame skunde kaip nereikšmingą mini apeliantė). Atliekant minėtus projektavimo darbus, darbo projekte buvo padaryti techninio projekto pakeitimai, kuriems nepritarė nei ieškovės, nei projekto vadovas. Dėl šių priežasčių nardymo šachtos gamybos (montavimo) darbai buvo atlikti nesilaikant techninio projekto reikalavimų. Ši aplinkybė nustatyta ir teismo eksperto T. M. teismo ekspertizės akte bei patvirtinta 2024 m. liepos 24 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civ. byloje Nr. e2A-349-910/2024.

36.4.                      Bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme buvo pašalintos bet kokios UAB „Montuotojas“ ir atsakovės išsakomos prielaidos dėl tariamai galimų eksploatacinių veiksnių įtakos nardymo šachtos korozijai. Pavyzdžiui, trečiasis asmuo bylą nagrinėjant pakartotinai pirmosios instancijos teisme, nuosekliai pateikė tiek paaiškinimus, tiek ir rašytinius įrodymus, liudijančius, kad eksploatuojant Klaipėdos baseiną naudojamos tos cheminės priemonės, kurios ir buvo numatytos projekte (atkreiptinas dėmesys, kad tos pačios cheminės priemonės buvo įvardintos ir D. K. išvadoje, t. y., D. K. išvadoje minimų metalus ėsdinančių priemonių naudojimas buvo numatytas Klaipėdos baseino statybos projekte). Dar daugiau, trečiasis asmuo taip pat pateikė į bylą naujus įrodymus, patvirtinančius, kad dar Klaipėdos baseino statybos metu (likus beveik metams iki Klaipėdos baseino perdavimo ieškovei) atsakovė ir UAB „Montuotojas“ tinkamai neprižiūrėjo nardymo šachtos ir laikė joje neaiškios kilmės žalios spalvos skystį (trečiojo asmens spėjimu, tai galėjo būti purvinas su statybos atliekomis susimaišęs ir sugedęs vanduo). Atsižvelgiant į tai, apskųstame teismo sprendime tiksliai pastebėta, kad nardymo šachtos statybos darbų metu jautrūs paviršiai nebuvo uždengiami, o dugne buvo fiksuotas nenustatytos kilmės skystis (sprendimo 104 p.). Sprendime taip pat tiksliai pastebėta, kad byloje nėra įrodymų, jog garantiniu laikotarpiu paaiškėję trūkumai ir defektai padidėjo ar pasikeitė pradėjus objektą eksploatuoti. Taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, jog pastatas ar jo dalys buvo eksploatuojamos netinkamai, pažeidžiant nustatytą tvarką ir instrukcijas. Byloje įrodyta, kad metalinių detalių korozija atsirado iki darbų pridavimo, taigi, šio proceso vien priežiūros priemonėmis, be specialiųjų remonto ir trūkumų šalinimo būdo pašalinti ar sumažinti nėra galimybių ir teismas tokių nenustatė.

36.5.                      Atsakovė nepagrįstomis ir neįrodytomis prielaidomis siekdama sukelti abejones trečiojo asmens vykdytais nardymo šachtos priežiūros darbais, nepaaiškina, kaip atsakovė valė nardymo šachtos dugną bei sienas šachtoje esant neaiškios kilmės pažaliavusiam skysčiui ir kokius atsakovė atliko nardymo šachtos priežiūros darbus. Atkreiptinas dėmesys, kad dar 2017 m. rugsėjo mėn., t. y., atliekant statybos darbus, nardymo šachtoje buvo laikomas statybinėmis atliekomis užterštas žalios spalvos skystis, o vėliau nardymo šachta dar iki ją perduodant ieškovei buvo užpildyta vandeniu (tikėtina, užpilant ant to paties pažaliavusio neaiškios kilmės skysčio). Tokiu būdu jau tuo metu atsakovė ir UAB „Montuotojas“ turėjo vykdyti nardymo šachtos priežiūros ir valymo darbus. Jokių tokius veiksmus patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Dar daugiau, 2024 m. liepos 25 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi patvirtinta, kad nardymo šachtos dugnas buvo surūdijęs dar iki Klaipėdos baseiną perduodant atsakovei ir trečiajam asmeniui (nutarties 215 punktas), ko priežastimi ir galėjo būti minėtas ilgą laiką trukęs neaiškios kilmės skysčio laikymas nardymo šachtoje.

36.6.                      Nors apeliacinis skundas grindžiamas UAB „Dekra Industrial“ tyrimo ataskaitomis, tačiau jų turinys yra iškraipomas. Pavyzdžiui, apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad byloje nėra pateikta nei vieno įrodymo, įvertinant, be kita ko, teismo ekspertų, šalių samdytų specialistų išvadas, kad nardymo šachtos koroziją lėmė UAB „Montuotojas“ atlikti suvirinimo (rangos) darbai. Pastarąjį apeliacinio skundo teiginį paneigia UAB „Dekra Industrial“ išvados bei tyrimo ataskaitų duomenys, kuriomis UAB „Montuotojas“ grindžia apeliacinį skundą. Kita vertus, apeliaciniame skunde melagingai teigiama, kad UAB „Dekra Industrial“ išvadoje atlikus tiek lakštų, tiek suvirinimo siūlių cheminę analizę nustatyta, jog pagal suvirinimui naudotų elektrodų ir suvirinimo vielos (siūlių) cheminę sudėtį, joje esančių elementų (Cr, Mo), lemiančių metalo atsparumą pitinginei korozijai, koncentracija yra viršutinėse ribose. Priešingai, UAB „Dekra Industrial“ ataskaitoje
Nr. 617L konstatuota, kad elementų (Cr, Mo), lemiančių metalo atsparumą pitinginei korozijai, koncentracija yra žemutinės ribos srityje. 

36.7.                      Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nardymo šachtos korozijos trūkumai buvo nustatyti dar iki bei iš karto po Klaipėdos baseino atidarymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 25 d. nutarties 215 punktas), o UAB „Montuotojas“ kartu su atsakove buvo pripažinę savo pareigą šalinti šį trūkumą ir net tokius veiksmus vykdė. Atsižvelgiant į trūkumų atsiradimo momentą, tariamai netinkami Klaipėdos baseino eksploataciniai veiksniai nardymo šachtos korozijai jokios įtakos negalėjo turėti.

36.8.                      Apeliaciniame skunde iškraipomos ir teismo eksperto T. M. išvados dėl netinkamo nardymo šachtos ir nardymo šachtos patalpos mikroklimato. Pavyzdžiui, teismo ekspertas aplinkybę, kad gali būti neužtikrintas reikalingas projekte numatytas mikroklimatas siejo išskirtinai su tuo, kad atsakovė tinkamai neįrengė pastato valdymo sistemos su „Climotion“ algoritmu, tuo metu apeliaciniame skunde netinkamą mikroklimatą bandoma sieti su netinkama nardymo šachtos eksploatacija, kurią gal būt patvirtina teismo eksperto A. S. bei kito specialisto D. K. išvados. Dėl A. S. išvadų pasisakytina, kad jos yra paneigtos kitais byloje surinktais įrodymais (pavyzdžiui, Klaipėdos baseino priežiūros žurnalais, kurie patvirtina visus reikalingus ir laiku atliktus nardymo šachtos priežiūros veiksmus). Dar daugiau, kadangi teismo eksperto A. S. išvados buvo nepagrįstos, abejotinos ir tam tikrais atvejais net tyčia melagingos, byloje buvo skirta pakartotinė teismo ekspertizė. Tuo metu D. K. vertinimo aktas nepatvirtina nieko kito, kaip tik tai, kad: a) perteklinės geležies šaltinis yra ne netinkami eksploataciniai veiksniai, tačiau Klaipėdos baseine rūdijančios metalinės konstrukcijos (už pastarąsias taip pat atsakinga atsakovė ir UAB „Montuotojas“); b) Klaipėdos baseino priežiūrai naudojami tie cheminiai preparatai, kurie ir buvo numatyti projekte.

36.9.                      Ieškovė tinkamai pasirinko savo teisių gynimo būdą. Teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-263-790/2023) laikomasi nuomonės, kad trūkumų šalinimo išlaidos užsakovui gali būti priteisiamos ir tais atvejais, kai jos dar nėra faktiškai patirtos. Atsižvelgiant į Klaipėdos baseino visuomeninę svarbą Klaipėdos miesto gyventojams, nėra jokių abejonių, kad ieškovė imsis trūkumų šalinimo ir išlaidas ateityje patirs.

37.       Trečiasis asmuo UAB „Montuotojas“ atsiliepime į atsakovės UAB „Axis Industries“ ir ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus prašo, atsakovės apeliacinį skundą tenkinti, ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

37.1.                      Trečiasis asmuo sutinka su atsakovės apeliaciniame skunde išsamiai išdėstytais sprendimo, dalyje dėl defekto Nr. 126 („Nardymo šachtos metalinės dalys (konstrukcijos) koroduoja“) šalinimo išlaidų priteisimo, nepagrįstumą ir neteisėtumą pagrindžiančiais argumentais, prašo į juos atsižvelgti sprendžiant ir dėl trečiojo asmens apeliacinio skundo pagrįstumo.

37.2.                      Ieškovė apeliaciniame skunde kvestionuoja teismo sprendimu techniniam prižiūrėtojui (ieškovo pusėje) priskirta per didele atsakomybės už defektus, įskaitant už defektą Nr. 126 susijusį su nardymo šachta, dalis. Su tokia ieškovės pozicija nėra pagrindo sutikti.

37.3.                      Ieškovės byloje nurodomi darbų trūkumai, susiję su nardymo šachta (montavimas atskirais lakštais, paviršiaus šlifavimo rezultatai ir pan.), turėjo būti visiškai akivaizdūs priimant darbus. Tačiau ieškovė (jos samdyta techninė priežiūra) darbų eigoje nestabdė, darbus priėmė nenurodant jokių trečiojo asmens atliktų darbų trūkumų. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovė priėmusi darbus ir nenurodžiusi savo pobūdžiu akivaizdžių nardymo šachtos darbų trūkumų, neteko teisės remtis atitinkamų tariamų darbų trūkumų faktu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

38.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti byloje paduotų apeliacinių skundų ribas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 

39.       Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimu Nr. 1095 „Dėl projekto „Klaipėdos miesto baseinas (50 m) su sveikatingumo centru“ pripažinimo valstybei svarbiu ekonominiu projektu“ nutarta projektą „Klaipėdos miesto baseinas (50 m) su sveikatingumo centru“ pripažinti valstybei svarbiu ekonominiu projektu, kurio tikslas – įrengti Klaipėdos mieste 50 metrų ilgio ir 25 metrų pločio baseiną su sveikatingumo centru ir užtikrinti palankias sąlygas investicijoms į regionų ekonomiką, plėtojant sporto ir turizmo infrastruktūrą.

40.       Ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija inicijavo viešuosius pirkimus projektui įgyvendinti: techniniam projektui parengti, rangovui, techniniam prižiūrėtojui atrinkti.

41.       Objekto techninį projektą parengė UAB „Cloud architektai“ (1 t., b. l. 19–23, 17 t., b. l. 52–53, 54–61, 141–142), techninio projekto ekspertizę atliko UAB „Klaipėdos ekspertizė“, statybos techninei priežiūrai vykdyti ieškovė sudarė sutartį su UAB „Kelvista“ (17 t., b. l. 84, 102–107–109).

42.       Ieškovė (užsakovė) Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir atsakovės (rangovės) UAB „Axis Industries“ bei UAB „Deglas“ (bylos nagrinėjimo metu likviduota dėl bankroto 2021 m. spalio 28 d.) 2016 m. rugsėjo 9 d. sudarė rangos sutartį Nr. J9-1544, kuria rangovės įsipareigojo pagal ieškovės užsakymu parengtą techninį projektą parengti darbo projektą ir atlikti Klaipėdos baseino (50 m) su sveikatingumo centru statybos darbus, o užsakovė – priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Sutarties kaina – 15 823 003,23 Eur (su mokesčiais) (1 t., b. l. 5–18).

43.       Atsakovė UAB „Axis Industries“ atskiriems darbams vykdyti pasitelkė subrangovus: 1) su trečiuoju asmeniu UAB „Daistatus“ 2017 m. birželio 5 d. sudarė rangos darbų sutartį Nr. 11999_160272G28 dėl stogo įrengimo darbų Klaipėdos baseino objekte; 2) su trečiuoju asmeniu UAB „Kilmina“ 2017 m. liepos 5 d. sudarė rangos darbų sutartį Nr. 11999_160272G30 dėl hidroizoliacijos ir plytelių klijavimo darbų objekte, 2017 m. lapkričio 6 d. – rangos darbų sutartį Nr. 11999_160272G56 dėl hidroizoliacijos įrengimo, plytelių klijavimo ir sienų bei grindų lyginimo, 2018 m. sausio 22 d. – papildomą susitarimą Nr. 1, kuriuo susitarė, kad UAB „Kilmina“ atliks papildomus baseino, SPA zonos baseinų ir nardymo šachtos darbus; 3) su trečiuoju asmeniu UAB „Elparnas“ 2017 m. sausio 30 d. sudarė rangos darbų sutartį Nr. 11999_160272G11 dėl vidaus ir lauko elektros tiekimo tinklų, apšvietimo bei įžeminimo ir žaibosaugos tinklų montavimo darbų objekte, 2017 m. rugsėjo 11 d. – rangos darbų sutartį Nr. 11999_160272G41 dėl dyzelinio generatoriaus aprišimo darbų objekte, 2017 m. gruodžio             18 d. papildomu susitarimu Nr. 1 susitarė, kad UAB „Elparnas“ atliks papildomus apšvietimo lovių montavimo, kabelių privedimo ir kitus darbus objekte, 2018 m. kovo 7 d. papildomu susitarimu Nr. 2 – kad UAB „Elparnas“ atliks papildomus saulės elektrinės įrengimo darbus objekte, 2018 m. kovo 29 d. papildomu susitarimu Nr. 3 – kad UAB „Elparnas“ atliks papildomus šviestuvų balastų pakeitimo darbus objekte; 4) su trečiuoju asmeniu AB „Montuotojas“ 2017 m. sausio 31 d. sudarė rangos darbų sutartį Nr. 11999_160272G9 dėl nardymo šachtos gamybos brėžinių parengimo, gamybos ir montavimo; 5) su trečiuoju asmeniu UAB Apšildymo ir ventiliacijos automatizavimo centru 2017 m. balandžio 21 d. sudarė rangos darbų sutartį Nr. 11136_160656G6 dėl pastato valdymo sistemų ir jos posistemių montavimo bei „Climotion“ algoritmo diegimo baseino zonoje visa apimtimi pagal techninio projekto bylą CLOUD KB_140508_J9-616_TP_PVA, 2017 m. spalio 2 d. – papildomą susitarimą Nr. 1 dėl papildomų elektros, šilumos ir vandens skaitiklių nuskaitymo sistemos darbų objekte, 2017 m. lapkričio              20 d. – papildomą susitarimą Nr. 2 dėl papildomų kolektorinės įtraukimo į pastato valdymo sistemą darbų objekte; 6) su trečiuoju asmeniu UAB „Optika ir technologija“ 2016 m. gruodžio 19 d. sudarė rangos darbų sutartį Nr. 11999_160272G6 dėl baseinų technologinės įrangos tiekimo, montažo bei paleidimo, gamybos (paslaugų) technologijos dalies darbo projekto parengimo; 7) su trečiuoju asmeniu UAB „Arlanga PVC“ 2017 m. gegužės 11 d. – rangos darbų sutartį Nr. 11999_160272G23 dėl baseinų technologinės įrangos tiekimo, montavimo bei paleidimo, gamybos (paslaugų) technologijos dalies darbo projekto parengimo.

44.       Ginčo objekto statybos darbai buvo pradėti 2016 m. lapkričio mėn., užbaigti – 2018 m. kovo mėn.

45.       Atlikus Klaipėdos baseino, kitų statinių (gatvės, automobilių stovėjimo aikštelės, inžinerinių tinklų ir kt.) statybos darbus, ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir atsakovė UAB „Axis Industries“ 2018 m. gegužės 30 d. pasirašė Rangovo užbaigtų statybos darbų perdavimo statytojui aktą (toliau – ir Užbaigtų darbų perdavimo–priėmimo aktas). Darbus perdavė techninės priežiūros vadovės UAB „Kelvista“ atstovas ir rangovės UAB „Axis Industries“ atstovai, o priėmė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija (t. 1, b. l. 64–67).

46.       Prie Užbaigtų darbų perdavimo–priėmimo akto buvo pridėtas priedas Nr. 1 – Defektų ir neatitikčių sąrašas, kuriame užfiksuotus atliktų darbų trūkumus atsakovė UAB „Axis Industries“ įsipareigojo pašalinti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip iki 2018 m. balandžio 30 d. (t. 1, b. l. 68–73).

47.       Prie Užbaigtų darbų perdavimo–priėmimo akto taip pat buvo pridėtas priedas Nr. 2 – Esminių defektų (trūkumų) sąrašas, kuriuose užfiksuotus akivaizdaus pobūdžio trūkumus atsakovė įsipareigojo pašalinti iki 2018 m. birželio 30 d. (1 t. , b. l. 74–75). Užbaigtų statybos darbų perdavimo–priėmimo akto priedas Nr. 3 – Baseino eksploatavimo ir priežiūros įrangos perdavimo–priėmimo aktas (1 t., b. l. 76–77).

48.       Atsakovė UAB „Axis Industries“ šalino Klaipėdos baseino trūkumus, kurie užfiksuoti Rangovo užbaigtų statybos darbų perdavimo statytojui akto prieduose (t. 1, b. l. 68–75). Ieškovė ir atsakovė UAB „Axis Industries“ 2018 m. birželio mėn. pasirašė kelis Defektų ir neatitikčių ištaisymo aktus.

49.       Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2018 m. gegužės 11 d. Statybos užbaigimo aktu Nr. ACCA-30-180511-00135 patvirtino, kad Klaipėdos baseino su sveikatingumo centru, įskaitant inžinerinius statinius, statyba yra užbaigta (2 t., b. l. 45).

50.       Trečiasis asmuo UAB „Klaipėdos baseinas“ 2018 m. sausio 26 d. koncesijos sutarties „Dėl Klaipėdos daugiafunkcio sveikatingumo centro valdymo ir naudojimo koncesijos suteikimo ir vykdymo“ Nr. J9-310 (koncesijos sutartis) ir 2018 m. gegužės 29 d. Klaipėdos daugiafunkcio sveikatingumo centro turto patikėjimo sutarties Nr. J9-1260 (patikėjimo sutartis) pagrindu valdo ir naudoja ieškovei nuosavybės teise priklausantį objektą – Klaipėdos baseiną (15 t., b. l. 101–146).

51.       Klaipėdos baseino techninę priežiūrą vykdanti UAB „Inservis“ 2018 m. birželio 12 d. surašė statinio defektinį aktą Nr. 18/16/12-1, kuriame užfiksavo objekto trūkumus jo perėmimo eksploatuoti metu (2 t., b. l. 50–75); pastebėtus trūkumus ir defektus užfiksavo taip pat 2018 m. rugpjūčio 22 d. akte Nr. 18/08/22-3 (2 t., b. l. 76–79), 2018 m. rugsėjo 10 d. akte Nr. 18/09/10-4 (2 t., b. l. 80–81), 2018 m. rugsėjo 11 d. akte Nr. 18/09/11-5 (2 t., b. l. 82), 2018 m. rugsėjo 12 d. akte Nr. 18/09/12-6 (2 t., b. l. 83), 2018 m. rugsėjo 27 d. akte Nr. 18/09/27-7 (2 t., b. l. 84–86), 2018 m. spalio 3 d. akte Nr. 18/10/3-8 (2 t., b. l. 87–88).

52.       Koncesininkė UAB „Klaipėdos baseinas“ 2018 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. SS-6 „Dėl nustatytų statinio „Klaipėdos baseinas“, Dubysos g. 12, Klaipėda, defektų, esant statinio garantiniam laikotarpiui“ pranešė ieškovei ir atsakovei, kad Klaipėdos baseino techninis prižiūrėtojas nustatė statinio defektų (1 t., b. l. 80–89, 98–99, 4 t., b. l. 227–228), pateikė 2018 m. rugsėjo 28 d. užfiksuotų defektų sąrašą (1 t., b. l. 95–97), pakvietė atsakovę dalyvauti defektų fiksavimo komisijos susitikime (t. 1, b. l. 80).

53.       Komisija, sudaryta iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, AB „Axis Industries“, UAB „Klaipėdos baseinas“ ir UAB „Inservis“ atstovų, 2019 m. sausio 29 d. pasirašė užfiksuotų defektų pašalinimo rezultatų protokolą Nr. KB-DT19-03 (iš viso – 153 pozicijos) (6 t., b. l. 15–58), 2019 m. lapkričio 15 d. užfiksuotų defektų pašalinimo rezultatų protokolą Nr. KB-DT19-21 (iš viso – 207 pozicijos) (6 t., b. l. 59–95).

54.       Ieškovė ir atsakovė 2019 m. gegužės 17 d. pasirašė garantinio laikotarpio metu išaiškėjusių statytos darbų defektų aktą Nr. KB-DT19-10 (iš viso – 6 pozicijos) (1 t., b. l. 62–63). 2019 m. gegužės 17 d. surašytas užfiksuotų defektų pašalinimo rezultatų protokolas Nr. KB-DT19-08 (1 t., b. l. 24–61), kuriame užfiksuoti ir aprašyti defektai (iš viso – 171 pozicija), nurodyta jų pašalinimo data ir rezultatai (Pastaba: šių aktų pagrindu buvo suformuluotas pradinis ieškinio reikalavimas). Užfiksuotų defektų dalį rangovė pašalino (2 t., b. l. 89–176, 2020 m. kovo 5 d. DOK-4095 2 priedas).

55.       Komisija, sudaryta iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, AB „Axis Industries“ atstovo, UAB „Klaipėdos baseinas“ ir UAB „Inservis“ atstovų 2020 m. vasario 28 d. pasirašė užfiksuotų defektų pašalinimo rezultatų protokolą Nr. KB-DT20-03 (iš viso – 216 pozicijų) (2020 m. kovo 5 d. DOK-4095 1 priedas) (Pastaba: šio protokolo pagrindu 2020 m. kovo 13 d. pareiškimu patikslinti ieškinio reikalavimai ir suformuluoti klausimai teismo ekspertams).

56.       Ieškovė 2019 m. birželio 12 d. ir 2019 m. birželio 21 d. raštais kreipėsi į Luminor Bank, AS, Lietuvos filialą, išdavusį 2018 m. birželio 7 d. rangovės garantinių įsipareigojimų užtikrinimo banko garantiją Nr. JCF151207/173 (toliau – ir banko garantija), galiojančią iki 2039 m. birželio 7 d., ir pareikalavo išmokėti ieškovei garantijos sumą – 100 000 Eur (2 t., b. l. 48–49; 2 t., b. l. 180–181, 185–278). Bankas 2019 m. liepos 3 d. ieškovei išmokėjo 100 000 Eur pagal garantinių įsipareigojimų užtikrinimo banko garantiją (2 t., b. l. 177, 280, 324, 4 t., b. l. 265).

57.       Klaipėdos baseinas 2019 m. birželio 26 d. buvo oficialiai atidarytas ir pradėjo priiminėti lankytojus.

58.       Ieškovė 2019 m. gegužės 27 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti 2019 m. gegužės 17 d. defektiniame akte Nr. KB-DT19-10 ir 2019 m. gegužės 17 d. defektiniame akte Nr. KB-DT19-08 nustatytus ir dar nepašalintus atliktų darbų trūkumus; šio įpareigojimo neįvykdžius per teismo nustatytą terminą, iš atsakovės priteisti ieškovei po 500 Eur baudą už kiekvieną praleistą teismo sprendimo įvykdymo dieną.

59.       Teismo proceso metu ieškovė ne kartą tikslino ieškinio reikalavimus. 2023 m. kovo 15 d. pareiškimu ieškovė atsisakė reikalavimų dalies ir prašė iš atsakovės priteisti 1 142 103 Eur atliktų darbų trūkumams pašalinti, 8 proc. dydžio merines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, patirtas bylinėjimosi išlaidas.

60.       Ieškovė 2019 m. birželio 12 d. ir 2019 m. birželio 21 d. raštais kreipėsi į Luminor Bank, AS, Lietuvos filialą, išdavusį Banko garantiją, ir pareikalavo išmokėti ieškovei 100 000 Eur garantijos lėšas. Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrius 2019 m. liepos 3 d. išmokėjo ieškovei               100 000 Eur.

Dėl apeliacinių skundų argumentų

61.       Ieškovė (apeliantė) apeliaciniame skunde pažymėjo, kad apskųstame sprendime teismas netyrė techninio prižiūrėtojo veikimo ar neveikimo konkrečių statybos darbų trūkumų atžvilgiu, nenurodė kaip statybos techninio prižiūrėtojo veikimas galėjo būti priežastiniu ryšiu susijęs su konkrečiomis trūkumų grupėmis.

62.       Atsakovė UAB „Axis Industries“ bei trečiasis asmuo UAB „Daistatus“ prisidėjime prie atsakovės UAB „Axis Industries“ apeliacinio skundo ir nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pirmiausia nurodo, kad teismas, pakartotinai nagrinėdamas bylą neatsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-349-910/2024 pateiktus išaiškinimus, neatliko išsamios analizės ir neįvykdė nurodytos nutarties               314 punkte nurodytų įpareigojimų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais apeliantų argumentais.

63.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-349-910/2024                      314 punkte yra nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl atsakovės (rangovės) atsakomybės už garantiniu laikotarpiu paaiškėjusius ginčo objekto statybos darbų defektus, kurie pripažinti neakivaizdžiais, taip pat akivaizdžius, bet užsakovės užfiksuotus darbų perdavimo–priėmimo metu, neišsamiai nustatė, ištyrė ir įvertino reikšmingų aplinkybių dalį, o tam tikrų reikšmingų aplinkybių apskritai nenustatinėjo, netyrė ir nevertino: 1) teismas, padaręs pagrįstą išvadą, kad atsakovė (rangovė) turi atsakyti už paaiškėjusius pastato valdymo sistemos (PVS) defektus, netyrė ir nevertino atsakovės nurodytų aplinkybių, kad prie nustatytų PVS defektų atsiradimo prisidėjo statinio statybos techninio prižiūrėtojo bei projekto vykdymo priežiūros vadovo veiksmai (neveikimas), jiems galbūt netinkamai vykdant teisės aktų ir su ieškove sudarytų sutarčių nustatytas pareigas ginčo objekto statybos metu; dėl atsakingų už PVS defektų atsiradimą asmenų ir atsakomybės už nustatytus PVS defektus proporcijų nustatymo pirmosios instancijos teisme neatskleista šalių ginčo esmė; 2) spręsdamas dėl grindų nuolydžių defektų pašalinimo išlaidų dydžio, teismas neišsiaiškino į bylą pateiktuose įrodymuose, susijusiuose su remontuotinu grindų plotu ir šių defektų pašalinimo kaštais, pateiktų duomenų esminių skirtumų, dėl to teismo išvada dėl grindų nuolydžių defektų pašalinimo išlaidų dydžio nėra teisėta ir pagrįsta; teismas neanalizavo ir nevertino atsakovės įrodinėjamų aplinkybių, kad už grindų nuolydžių defektų atsiradimą, be rangovės ir statinio statybos techninės prižiūrėtojos, yra atsakingas ir statinio projekto vykdymo priežiūros vadovas; nenustatinėjo defektų atsiradimo priežasčių ir kitų ginčo objekto statybos dalyvių, kurių atsakomybe už grindų nuolydžių defektus atsakovė (rangovė) rėmėsi, veiksmų (neveikimo) priežastinio ryšio; dėl to liko neatskleista šalių ginčo dėl rangovo ir kitų ginčo objekto statybos dalyvių atsakomybės ir jos proporcijų esmė;             3) spręsdamas dėl ginčo objekto evakuacijos kelių grindų dangos defektų, teismas atsakovės (rangovės) atsakomybę už šiuos defektus konstatavo iš esmės be motyvų, pasirėmęs tik vienu iš byloje esančių įrodymų, be kita ko, neišanalizavęs jo turinio, neištyrė ir nevertino kitų bylos duomenų, susijusių su galimomis evakuacijos kelių grindų dangos defektų atsiradimo priežastimis ir už šiuos defektus atsakingais asmenimis; dėl evakuacijos kelių grindų dangos defektų atsiradimo priežasčių, už šiuos defektus atsakingų statybos proceso dalyvių, taip pat nurodytų defektų pašalinimo išlaidų dydžio pirmosios instancijos teisme neatskleista šalių ginčo esmė; 4) pagrįstai pripažinęs, kad atsakovė (rangovė) yra atsakinga už nardymo šachtos defektus, netyrė ir nevertino atsakovės įrodinėtų aplinkybių dėl kitų asmenų (techninio projekto rengėjo, techninio projekto ekspertizės vadovo, darbo projekto rengėjo, darbo projekto ekspertizės rangovo, baseiną eksploatuojančio asmens) veiksmų (neveikimo) įtakos nardymo šachtos defektų atsiradimui, jų apimčiai; dėl atsakingų už nardymo šachtos defektų atsiradimą asmenų ir atsakomybės už nustatytus nardymo šachtos defektus proporcijų nustatymo pirmosios instancijos teisme neatskleista šalių ginčo esmė; 5) teismas, pagrįstai pripažinęs, kad atsakovė (rangovė) yra atsakinga už nustatytus ginčo objekto stogo defektus, netyrė ir nevertino atsakovės nurodytų aplinkybių, kad dėl šių defektų, be statinio statybos techninio prižiūrėtojo, yra atsakingi ir kiti statybos proceso dalyviai; dėl atsakomybės už ginčo objekto stogo defektus proporcijų pirmosios instancijos teisme neatskleista šalių ginčo esmė; 6) pagrįstai pripažinęs, kad atsakovė (rangovė), yra atsakinga už žaibosaugos sistemos įrengimo trūkumus, teismas netyrė ir nevertino atsakovės argumentų dėl kitų statybos proceso dalyvių atsakomybės už šiuos trūkumus; dėl atsakingų už žaibosaugos sistemos įrengimo trūkumus asmenų ir atsakomybės proporcijų nustatymo pirmosios instancijos teisme neatskleista šalių ginčo esmė; 7) spręsdamas dėl defektų, susijusių su korodavimu ir pelėsiu, teismas nenustatinėjo ir nevertino konkretaus defekto atsiradimo ir statybos techninės prižiūrėtojos veiksmų (neveikimo) priežastinio ryšio; dėl to sprendimo dalis, kuria ieškovei iš atsakovės priteistos defektų, susijusių su korodavimu ir pelėsiu, šalinimo išlaidos sumažintos 25 proc., negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta; 8) spręsdamas dėl kitų                 30 defektų, dėl kurių atsakomybė, atsižvelgiant į pakartotinę teismo ekspertizę atlikusio teismo eksperto vertinimą, galėtų kilti ir kitiems statybos proceso dalyviams (ne tik rangovei ir statybos techninei prižiūrėtojai), teismas kitų statybos dalyvių galimos atsakomybės pagrindų (ne)buvimo, apimties apskritai nenagrinėjo; 9) teismas nenustatinėjo, netyrė ir nevertino aplinkybių, reikšmingų atsakovės byloje pareikštam priešieškiniui išnagrinėti, neatskleidė šalių ginčo dėl priešieškinio reikalavimų esmės. Pirmosios instancijos teismas suklydo nustatydamas ieškovei iš atsakovės priteistinų procesinių palūkanų dydį.

64.       Paminėtos nutarties 166 punkte Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.697 straipsnio 3 dalis nenustato savarankiško ir pakankamo joje nurodytų subjektų atsakomybės pagrindo – kiekvienu atveju turi būti nustatomos konkrečių statybos dalyvių atsakomybės prievolei kilti būtinos sąlygos. Paskirstant atsakomybės už nustatytus statybos darbų defektus proporcijas tarp rangovo ir kitų statybos procese dalyvavusių subjektų, lemiamą reikšmę turi defektų atsiradimo priežasčių ir statybos rangos teisinių santykių dalyvių (rangovo, projektuotojo, statinio projekto ekspertizės rangovo, statybos techninio prižiūrėtojo) veiksmų (neveikimo) priežastinio ryšio nustatymas (žr. taip pat nutarties 138, 139 punktus). Taigi, kiekvienu atveju reikia nustatyti konkretaus defekto atsiradimo priežastį bei įvertinti, kurio statybos procese dalyvavusio subjekto neteisėti veiksmai (neveikimas) ir kokia apimtimi nulėmė konkretaus defekto atsiradimą ar prie to prisidėjo. Ne visais atvejais atsakomybės proporcijų dalys yra vienodos. Atskirų statybos proceso dalyvių atsakomybės apimtį lemia individualus vertinimas, kiek konkretus subjektas, atsižvelgiant į jam pagal įstatymus ir sutartį tenkančias pareigas, prisidėjo prie konkretaus defekto atsiradimo, neužkirto tam kelio. Teisėjų kolegija nurodė ir tai, kad atsakingus už konkretų defektą asmenis nustato ne ekspertas, bet teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus (tarp jų – ir eksperto išvadą), atsižvelgęs į konkretaus defekto atsiradimo priežastis ir siedamas jas su tam tikro statybos proceso dalyvio veiksmais ar neveikimu. Jau pažymėta, kad būtent rangovui, siekiančiam išvengti atsakomybės už konkrečius trūkumus arba ją sumažinti, tenka įrodinėjimo našta pagrįsti, jog konkretaus defekto atsiradimą nulėmė ar prie to prisidėjo užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kalti veiksmai (CK 6.697 straipsnio 3 dalis; CPK 12, 178 straipsniai). Už defektų atsiradimą atsakingais pripažintų asmenų atsakomybės dalys nustatomos ne mechaniškai, padalijant atsakomybę lygiomis dalimis, bet individualiai įvertinus, kokia apimtimi konkretus statybos proceso dalyvis nulėmė ar prisidėjo prie konkretaus defekto atsiradimo.

65.       Nagrinėdamas bylą pakartotinai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad defektų šalinimo išlaidos yra 741 207,99 Eur. Šioje dalyje ginčas nekilo. Nors apskųstame sprendime teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, kaip ir kokiu būdu prie ginčo defektų atsiradimo prisidėjo techninio projekto rengėja UAB „Cloud architektai“, techninio projekto ekspertizės rangovė (UAB „Klaipėdos ekspertizė“), darbo projekto rengėja UAB „Axis Industries“, projekto vykdymo priežiūrą vykdžiusi UAB „Cloud architektai“ ar pastato naudotoja UAB „Klaipėdos baseinas“, šias išvadas pirmosios instancijos teismas padarė neišanalizavęs individualiai, kokia apimtimi konkretus statybos proceso dalyvis nulėmė ar prisidėjo prie konkretaus defekto atsiradimo, neįvertinęs byloje esančių duomenų visumos (tarp jų – teismo eksperto T. M. atsakomybių lentelės ir S. S. konsultacinės išvados). Teismas tik abstrakčiai nurodė, kad didžioji defektų dalis atsirado dėl to, jog darbai buvo atlikti nesilaikant jų atlikimo technologijų, techninio ir darbo projekto reikalavimų, o statybos techninio prižiūrėtojo veikla yra susijusi su užsakovės teisėmis ir pareigomis.

66.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, vien faktas, kad rangos darbų vykdymo metu buvo leista, pavyzdžiui, esant vandens pripildytam baseinui, vykdyti baseino kraštų griovimo darbus, kai statybos atliekos laisvai pakliuvo į baseiną ir po pakeliamu dugnu, o eksploatacijos metu keliant ir nuleidžiant vis nauji statybinių šiukšlių ir atliekų kiekiai buvo iškeliami į paviršių, kad nardymo šachtos statybos darbų metu jautrūs paviršiai nebuvo uždengiami, kad dugne buvo fiksuotas nenustatytos kilmės skystis, yra pakankamas konstatuoti, jog statinio statybos techninė priežiūra buvo atlikta netinkamai ir kad prie atsiradusių trūkumų, tokių, kaip korozija, netinkamai suformuotas nuolydis, PVS neveikimas, ši veika prisidėjo.

67.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino šalių argumentų dalyje dėl atsakomybės už grindų dangos evakuacijos keliuose trūkumus (defektai Nr. 44 „Slidi epoksidinė grindų danga“ ir Nr. 92 „Netinkama grindų danga evakuacijos keliuose“). Abstrakčiai pasisakęs dėl trūkumų susijusių su grindų nuolydžiais ir nardymo šachta, pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime neanalizavo ir nepasisakė dėl atsakomybės už ginčo objekto stogo trūkumus (defektai Nr. 23, 139, 144, 155, 170 (stogo dangoje yra pūslių, keliose vietose danga nėra prigludusi prie stogo visa plokštuma, pelija perdangos, nesandarus stogas, pratekėjimas sporto salės patalpoje, nėra stogo nuolydžių į trapus)) ir nesandarų fasadą (defektas Nr. 137), dėl atsakomybės už žaibosaugos sistemos trūkumus (defektai Nr. 35 ir 101), Dėl atsakomybės už defektus, susijusius su korodavimu ir pelėsiu (defektai Nr. 26, 126, 139, 157, 165, 166, 187, 193, 195, 197), dėl atsakomybės už defektus Nr. 8, 10, 207, 11, 174, 215, 15, 16, 19, 112, 114, 48, 53, 57, 67, 72, 74, 76, 77, 80, 81, 82, 115, 137, 168, 169, 173, 183, 205, 206.

68.       Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad dėl atsakingų už žaibosaugos sistemos įrengimo defektus asmenų ir atsakomybės proporcijų nustatymo pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą pakartotinai taip pat neatskleista šalių ginčo esmė. Teisėjų kolegija pažymi, kad aukščiau paminėtoje, bei šioje nutartyje jau yra nurodyta, jog atsakingus už konkrečių defektų atsiradimą asmenis nustato teismas, įvertinęs konkretaus defekto atsiradimo priežastis ir siedamas jas su tam tikro statybos proceso dalyvio veiksmais ar neveikimu. Nagrinėjant bylą iš esmės pakartotinai tas padaryta nebuvo ir nebuvo neatsižvelgta į Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-349-910/2024 pateiktus išaiškinimus, apsiribojant bendro pobūdžio teiginiais. Atsakovė byloje nuosekliai teigė, kad už Klaipėdos baseino defektus yra atsakingas ne tik rangovas, bet ir kiti savarankiški, nuo atsakovės nepriklausantys statybos proceso dalyviai – projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas, statinio statybos techninis prižiūrėtojas, statinio naudotojas, statinio techninis prižiūrėtojas ir kiti. Pirmosios instancijos teismas tik abstrakčiai nurodė, kad byloje kitiems dalyviams atsakomybė netaikytina, tačiau nesiaiškino ir nevertino kiekvieno konkretaus defekto atsiradimo priežasčių. Kaip pagrįstai yra nurodoma apeliantų skunduose, pirmosios instancijos teismo apskųstame sprendime, įskaitant motyvuojamąją dalį, daug dėmesio buvo skirta byloje pateiktų įrodymų ir paaiškinimų aprašymui, bet neatliktas jų vertinimas ir analizė. 

69.       Teismo išvada, kad „UAB „Kelvista“ nustačiusi, jog atsakovė darbus atlieka netinkamai, pažeisdama tiek teisės aktų, tiek techninio projekto reikalavimus, turėjo informuoti rangos sutarties šalis ir sustabdyti darbus, nurodyti apie tai statybos darbų žurnale, nepriimti atliktų darbų padaryta nevertinant to, ar techninis prižiūrėtojas turėjo tokią pareigą, ar jis buvo objektyviai pajėgus tai padaryti.

70.       Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Montuotojas“ nardymo šachtai panaudojo Techniniame projekte nurodytą metalą, tačiau šis konkretus Techniniame projekte numatytas metalas yra netinkamas sąveikauti su agresyvia chloruota aplinka (Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 27 d. sprendimo 65.5 punktas). Pirmosios instancijos teismo sprendime neanalizuota kas turi atsakyti už tai, kad Techniniame projekte nurodytas netinkamas metalas. Kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodė atsakovė ir trečiasis asmuo, teismas netyrė ir nevertino netinkamai parinktos metalo rūšies įtakos korodavimo defektų atsiradimui ir atsakovės atsakomybės apimčiai. Už Techninio projekto sprendinius yra atsakingas Techninio projekto rengėjas, todėl turėtų būti įvertinta ar jam gali tekti dalis atsakomybės, o iš atsakovės priteistinos defektų šalinimo išlaidų dydis gali būti proporcingai sumažintas. Kita vertus šios aplinkybės yra svarbios ir trečiojo asmens UAB „Montuotojas“ atsakomybei kilti, kadangi ieškovė byloje įrodinėjo, kad siūlės buvo suvirintos netinkamai. Apie tai pirmosios instancijos teismo sprendime taip pat nebuvo pasisakyta.

71.       Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nėra aptarta nardymo šachtos defektų atsiradimo priežastys. Teismas sprendime nemotyvavo ir neargumentavo, dėl kokių priežasčių, jo nuomone, atsirado nardymo šachtos defektai.

72.       Pirmosios instancijos teismo 2025 m. gegužės 13 d. sprendime taip pat neteisingai išspręstas  klausimas dėl garantijos lėšų įskaitymo į priteistų trūkumų šalinimo išlaidų dydį. Pirmosios instancijos teismo sprendimo 111 punkte nurodyta, kad teismas iš priteistinos ieškovei sumos išminusavo 32 682,66 Eur, tačiau šiuo atveju turėjo būti išskaityta būtent nepanaudotos garantinių pinigų sumos dalis ir turi būti mažintina priteistina suma, t. y. 67 317,34 Eur, todėl dėl to turėtų pasisakyti pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą iš naujo.

73.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Teismas sprendime nurodė, kad trečiasis asmuo UAB „Daistatus“ (atsakovės pusėje) pagal į bylą pateiktus duomenis byloje Nr. e2-26-826/2024 patyrė 3 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatyta, kad trečiasis asmuo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateikė 2023 m. sausio 3 d. civilinėje byloje Nr. e2-26-826/2024 ir dokumentai, patvirtinantys bylinėjimosi išlaidas, buvo pateikti kartu su 2023 m. kovo 19 d. UAB ,,Daistatus“ apeliaciniu skundu, kurios sudarė 1 650 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 938 Eur išlaidų žyminiam mokesčiui. Taigi, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėtų paskirstyti UAB ,,Daistatus“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.

74.       Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nesutiko su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog atsakovės priešieškinis buvo atmestas visiškai. Teisėjų kolegija su apeliacinio skundo argumentais sutinka. Nors teismas ir nurodė, kad atsakovės priešieškinis buvo atmestas, bet nusprendė nemažinti ieškinio tenkinimo proporcijos (procentų) dėl garantijos lėšų panaudojimo trūkumams šalinti, teisėjų kolegijos vertinimu, toks sprendimas yra nepagrįstas, nes atsakovės priešieškinį dėl garantijos priteisimo atmetus, vertinant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, tai turėjo būti įvertinta ir paskirstant šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

75.       Apeliantai skunduose formuluodami reikalavimus prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau atsižvelgiant į neištirtų aplinkybių visumą, į argumentų gausą, dėl kurių pirmosios instancijos teismas nepasisakė, teisėjų kolegijos vertinimu, byla turi būti grąžinta nagrinėti iš naujo.

76.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies                     2 punkto taikymo sąlygos (neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme), turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018, 47 punktas; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-823/2022, 27 punktas).

77.       Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

78.       Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

79.       Minėta, kad pirmosios instancijos teismas šalių argumentų analizės neatliko, nesiaiškino šalių argumentų dalyje dėl atsakomybės už grindų dangos evakuacijos keliuose trūkumus (defektai   Nr. 44 „Slidi epoksidinė grindų danga“ ir Nr. 92 „Netinkama grindų danga evakuacijos keliuose“). Abstrakčiai pasisakęs dėl trūkumų susijusių su grindų nuolydžiais ir nardymo šachta, pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime neanalizavo ir nepasisakė dėl atsakomybės už ginčo objekto stogo trūkumus (defektai Nr. 23, 139, 144, 155, 170 (stogo dangoje yra pūslių, keliose vietose danga nėra prigludusi prie stogo visa plokštuma, pelija perdangos, nesandarus stogas, pratekėjimas sporto salės patalpoje, nėra stogo nuolydžių į trapus)) ir nesandarų fasadą (defektas Nr. 137), dėl atsakomybės už žaibosaugos sistemos trūkumus (defektai Nr. 35 ir 101), Dėl atsakomybės už defektus, susijusius su korodavimu ir pelėsiu (defektai Nr. 26, 126, 139, 157, 165, 166, 187, 193, 195, 197), Dėl atsakomybės už defektus Nr. 8, 10, 207, 11, 174, 215, 15, 16, 19, 112, 114, 48, 53, 57, 67, 72, 74, 76, 77, 80, 81, 82, 115, 137, 168, 169, 173, 183, 205, 206. Be to, neatsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo nurodymus individualiai įvertinti, kokia apimtimi konkretus statybos proceso dalyvis nulėmė ar prisidėjo prie konkretaus defekto atsiradimo ir tik tuomet spręsti dėl ieškovei priteistino defektų šalinimo išlaidų dydžio sumažinimo. Visa tai suponuoja išvadą, kad procesas pirmosios instancijos teisme turi būti pakartotas įvertinus ir šios apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytus argumentus, o panaikinimus pirmosios instancijos teismo sprendimą, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies                         2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

80.       Perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas, šį klausimą turės išspręsti pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos išnagrinėjimo rezultatą (CPK 93 straipsnis).

      Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

             Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gegužės 13 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai                                  Giedrė Čėsnienė

                          Antanas Rudzinskas

          Žilvinas Terebeiza