Baudžiamoji byla Nr. 1-1471-932/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08193-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.10.1; 1.2.25.4.2.6 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, padarymu,

n u s t a t ė :

J. L. 2018 m. vasario 17 d., apie 17.29 val., Savanorių prospekte, Vilniuje, ties pastatu Nr. 11A, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,84 promilių etilo alkoholio). Šiais veiksmais J. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Kaltinamojo J. L. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Apklausiamas kaltinamasis J. L. pilnai pripažino savo kaltę ir parodė 2018-02-17, apie 16.30 val., Vilniuje, kartu su pažįstamu nuvykęs į Savanorių prospekte esančią kavinę „Gubernatoriai“. Kavinėje išgėrė du 0,5 l talpos bokalus alaus ir du kartus po 40 gramų brendžio. Apie 17.00 val. pažįstamas paprašė jį pavežti. Nors buvo išgėręs alkoholio, tačiau jautėsi blaivus. Dėl minėtos priežasties sutiko pavežti pažįstamą. Vairuodamas savo automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo kavinės važiavo link Savanorių prospekte esančios parduotuvės „Rimi“, kuomet Savanorių prospekte buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Panaudojus alkoholio matuoklį (alkotesterį), jam nustatytas 1,76 promilių girtumas. Su nustatytu girtumu sutiko, pareigūnų reikalavimus vykdė. Po to buvo nuvežtas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, kur tyrimams buvo paimtas jo kraujo mėginys. Labai gailisi dėl savo veiksmų. Įvykio metu vairuotą automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lizingo būdu pagal 2016-05-19 išperkamosios nuomos sutartį įsigijo iš UAB „Mogo LT“ už 1 580 Eur sumą. Pagal sutartį jis kiekvieną mėnesį turi sumokėti 72 Eur sumą. Sutartą sumą jis turi išmokėti per 4 metus. Šiai dienai už automobilį nėra sumokėjęs nei pusės reikiamos sumos. Kol pilnai nesumokėjo visos sutartos sumos, automobilis „Peugeot 307“ yra UAB „Mogo LT“ nuosavybė (b. l. 25).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. G. (policijos pareigūnas) parodė, kad 2018-02-17, apie 17.10 val., pagal nustatytą grafiką dirbant su vyr. patruliu E. K. ir būrio vadu J. C., iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas, kad Savanorių prospekte, ties pastatu Nr. 31, t. y. ties parduotuve „Maxima“, esančioje aikštelėje yra automobilis „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šalia kurio vaikšto galimai neblaivus vairuotojas, kuris gali važiuoti. Taip pat buvo pranešta, kad minėto automobilio savininkas gyvenamąją vietą registravęs Vilniuje, Savanorių prospekte. Nuvykus nustatytu adresu, gyvenamojo namo kieme policijos pareigūnai automobilio nerado, be to patys iš duomenų bazės nustatė, kad automobilis, kurio valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini) yra ne „Subaru“, o „Peugeot“ markės. Šį automobilį pastebėjo važiuojantį Savanorių prospektu, ties namu Nr. A. A. buvo sustabdytas patikrinimui. Pagal vairuotojo pateiktus dokumentus buvo nustatyta, kad vairuotojas yra J. L.. Nors vairuotojas neigė vartojęs alkoholį, jis sutiko pasitikrinti blaivumą. Alkotesteriu J. L. buvo nustatytas 1,76 promilių girtumas. Tada J. L. pripažino, kad su draugais Sodų gatvėje išgėrė apie 200 ml brendžio. Po to J. L. buvo nuvežtas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, kur buvo paimtas jo kraujo mėginys girtumui nustatyti (b. l. 13). Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio vyr. patrulio E. K. 2018-02-17 tarnybiniame pranešime išdėstytos iš esmės analogiškos aplinkybės (b. l. 4).

Alkotesterio išrašo duomenimis, 2018-02-17, 17.29 val., J. L. nustatytas 1,76 promilių (be paklaidos) girtumas (b. l. 14).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2018-02-19 specialisto išvadoje Nr. T-A 1632/2018(01), nurodyta, kad J. L. kraujyje nustatyta mažiausiai 1,84 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 20).

VŠĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, jog lengvojo automobilio „Peugeot 307 SW 2.0 HDi“ (kėbulo tipas – universalas, kuras – dyzelinas, variklio darbinis tūris – 1 997 cm3, variklio galia – 100 kW, gamybos metai - 2004) kaina yra 2 000 eurų (b. l. 7).

Iš teismui pateikto transporto priemonės perdavimo – priėmimo akto prie lizingo sutarties, sudarytos 2016-05-19, matyti, jog automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) J. L. įsigijo lizingo būdu iš UAB „Mogo LT“, sutartyje numatyta automobilio kaina – 1 580 eurų (b. l. 26).

Iš teismui pateiktų pinigų pervedimų kvitų matyti, jog J. L. kas mėnesį UAB „Mogo LT“ moka po 72 eurus (b. l. 28-32).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „Mogo LT“, o automobilio valdytojas yra J. L. (b. l. 6).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3 skyriaus 2018-02-26 nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas UAB „Mogo LT“ į automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis, apribojimo terminas nustatytas nuo 2018-02-26 iki 2018-08-26 (b. l. 9).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad J. L. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 287 straipsnio 7 dalyje, visiškai įrodyta. Pažymėtina, jog pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Kaltinamasis J. L. savo kaltę pripažino, jo kaltę taip pat įrodo liudytojo A. G. parodymai, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, alkotesterio rodmenys, specialisto išvada, kita bylos medžiaga. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad J. L. vairavo automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,84 promilės etilo alkoholio). Kaltinamojo J. L. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Kaltinamojo J. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo J. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui  nustatytą vidutinį girtumą – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK         59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį: J. L. praeityje neteistas (b. l. 35), administracine tvarka baustas (b. l. 36-37), dirbantis, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nepateikė.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. J. L. sutinka su tuo, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausme bei jos dydžiu, tačiau prašo nekonfiskuoti automobilio „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsižvelgiant tai, jog automobilis priklauso ne jam, o UAB „Mogo LT“ (b. l. 38-39).

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes (kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad kaltinamasis praeityje neteistas), teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam BK                281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį - baudą, jos dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies minimumui. Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis J. L. pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis J. L. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemonę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, jog kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis vairavo transporto priemonę miesto teritorijoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta 1,84 promilių etilo alkoholio, su savimi kaltinamasis vežėsi keleivį, nekreipdamas dėmesio į tai, jog yra apsvaigęs nuo alkoholio ir vairuodamas kelia pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Tokios aplinkybės rodo didelį kaltinamojo neatsakingumą, atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Šie J. L. veiksmai neabejotinai kėlė realų pavojų tiek jos paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 (dvejų) metų terminui (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). 

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Nagrinėjamu atveju transporto priemonė – automobilis „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso ne kaltinamajam J. L., o lizingo bendrovei UAB „Mogo Lt“. Kaltinamasis minėtą automobilį įsigijo išperkamosios nuomos būdu, šiuo metu nėra sumokėjęs nė pusės įmokų už šį automobilį. Aukštesnės instancijos teismų sprendimuose nurodoma, jog turto konfiskavimo taikymas tokiu atveju nepagrįstai suvaržo apie nusikalstamus fizinio asmens veiksmus nieko nežinojusio lizingo davėjo (šiuo atveju – UAB „Mogo LT“) teises, perkeliant lizingo bendrovei pareigą civilinėmis priemonėmis siekti kompensacijos už nuteistojo nusikalstamais veiksmais padarytus nuostolius (pvz., Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-666-317/2017, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje 1A-232-327/2018). Pagal BK 72 straipsnio 4 dalį kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims perduotas turtas gali būti konfiskuojamas, neatsižvelgiant į tai, ar turtą perdavęs asmuo yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu šis asmuo turėjo ir galėjo žinoti, kad tas turtas bus naudojamas nusikalstamai veikai daryti. Byloje nėra faktinių duomenų, patvirtinančių, kad lizingo bendrovė turėjo ir galėjo žinoti, jog jos automobilis gali būti panaudotas nusikalstamai veikai daryti. Teismo vertinimu, šiuo atveju taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos, numatančios, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nors VšĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, jog lengvojo automobilio „Peugeot 307 SW 2.0 HDi“ vertė yra 2 000 eurų, tačiau iš teismui pateikto transporto priemonės perdavimo – priėmimo akto prie lizingo sutarties, sudarytos         2016-05-19, matyti, jog automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) J. L. įsigijo lizingo būdu iš UAB „Mogo LT“, sutartyje numatyta automobilio kaina – 1 580 eurų. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo išieškotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, t. y. 1 580 eurų (būtent tokia vertė nurodyta transporto priemonės „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perdavimo – priėmimo akte prie lizingo sutarties).

Įvertinus tą aplinkybę, kad automobilis „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teismo įsakymui įsiteisėjus, nekonfiskuotinas, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3 skyriaus 2018-02-26 nutarimas skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į UAB „Mogo LT“ priklausantį automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), taikytinas iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (b. l. 9).      

J. L. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, paliktinas iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“ (b. l. 34).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu,              421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

J. L. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3 750 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir J. L. paskirti 50 MGL (2 500 eurų) dydžio baudą.

Nustatyti 2 mėnesių terminą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudai savanoriškai sumokėti.

Paskirti J. L. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Ieškoti iš J. L. valstybės naudai 1 580 (vieno tūkstančio penkių šimtų aštuoniasdešimties) eurų sumą, atitinkančią  automobilio „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

J. L. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimą, esantį voke prie baudžiamosios bylos, perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti J. L., kad:

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per nustatytą terminą turi būti sumokėta į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Nurodytu terminu nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per            14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja                                                                                                     Julita Dabulskytė – Raizgienė