Civilinė byla Nr. e2-735-407/2023
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00087-2023-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.1, 3.2.4.4, 3.2.4.8.2, 3.2.4.11
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugpjūčio 31 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Galinta ir partneriai“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Galinta ir partneriai“ pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Diaspolis sp. z.o.o. (Diaspolis Spółka z Ograniczoną Odpowiedzialnością) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Galinta ir partneriai“ dėl sutarties nutraukimo, skolos ir kitų patirtų išlaidų priteisimo.
Teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Diaspolis sp. z.o.o. (Diaspolis Spółka z Ograniczoną Odpowiedzialnością) kreipėsi į teismą prašydamas nutraukti tarp ieškovo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Galinta ir partneriai“ 2020 m. gruodžio 15 d. sudarytą sutartį Nr. V16-379, priteisti iš atsakovės ieškovui jo sumokėtą 76 800 Eur sumą už nekokybiškas prekes, 37 177,26 Eur nuostolių atlyginimą; 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad šalys 2020 m. gruodžio 15 d. sudarė sutartį Nr. V16-379, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo ieškovui parduoti 48 tonų ekologiškų grikių už 1 600 Eur/t, kurių kokybės specifikacijos atitinka Europos Sąjungos (toliau – ES) reikalavimus, aflatoksinų, sunkiųjų metalų ir pesticidų likučių kiekis turėjo neviršyti ES nustatytų reikalavimų. Atsakovė ieškovui pateikė dvi sąskaitas faktūras 2021 m. sausio 26 d. 38 400 Eur dydžio pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitą–faktūrą, kurią ieškovas apmokėjo, bei 38 400 Eur dydžio 2021 m. sausio 26 d. PVM sąskaitą–faktūrą, kurią ieškovas taip pat apmokėjo. Tik po to, kai grikiai buvo atvežti ieškovui, juose buvo aptiktos ekologinėje gamyboje neleistinos medžiagos – glitimas, glifosatas ir haloksifopas, dėl to Lenkijos tyrimų ir sertifikavimo centras 2021 m. kovo 25 d. priėmė sprendimą, kuriuo pripažino, kad grikiuose yra pesticidų, 2021 m. spalio 15 d. sprendimu uždraudė ieškovui grikius tiekti į rinką. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2021 m. balandžio 28 d. taip pat pateikė pranešimą apie nesaugius grikius. Ieškovas pesticidų aptikimo grikiuose faktą nedelsiant atskleidė atsakovei. Nurodė, kad jis 2021 m. vasario 8 d. informavo atsakovę apie grikiuose aptiktą glitimą, 2021 m. vasario 19 d. informavo, kad grikiuose aptiktas glifosatas, 2021 m. kovo 12 d. pakartotinai informavo, kad grikiuose rastas glifosatas ir haloksifopas, o 2021 m. kovo 16 d. atsakovė dar kartą ieškovo buvo informuota, kad grikiuose aptikta pesticidų. Nepaisant to, atsakovė nesiėmė jokių priemonių, kad grikiai būtų pakeisti tinkamos kokybės grikiais.
3. Atsakovei ieškinio kopija ir teismo pranešimas, kuriame buvo nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, 2023 m. kovo 13 d. buvo išsiųsti per Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemį (toliau – VEP) ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 1751 straipsnio 10 dalimi, laikomi įteikti 2023 m. kovo 14 d. Per teismo nustatytą terminą atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neprašė pratęsti nustatyto termino. Ieškovas nurodė, kad, esant CPK numatytiems pagrindams, neprieštarauja, jog būtų priimtas sprendimas už akių.
4. Kauno apygardos teismas 2023 m. balandžio 7 d. priėmė sprendimą už akių ir ieškinį tenkino visiškai, nutraukė tarp ieškovo ir atsakovės 2020 m. gruodžio 15 d. sudarytą sutartį Nr. V16-379, priteisė ieškovui iš atsakovės 76 800 Eur sumą už nekokybiškas prekes, 37 177,26 Eur nuotolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas pažymėjo, kad atsakovė sutartimi įsipareigojo ieškovui pateikti prekę – grikius, kurios specifikacijos atitinka taikomus ES standartus, aflatoksino, sunkiųjų metalų ir pesticidų likučių kiekis neviršija ES nustatytų normų, tačiau savo sutartinių įsipareigojimų ieškovui tinkamai neįvykdė. Nustačius grikių kokybės trūkumų faktą, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu bei atsižvelgiant aplinkybę, kad atsakovė sutartimi ieškovui garantavo grikių kokybę, jai tenka pareiga įrodyti, kad šie kokybės trūkumai atsirado po jų perdavimo ieškovui, tačiau atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, jokių įrodymų, paneigiančių ieškovo nurodytas ir rašytiniais įrodymais pagrįstas aplinkybes teismui, nepateikė. Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Vadovaujantis nurodyta nuostata, ieškovui iš atsakovės priteistina jo atsakovei sumokėta 76 800 Eur kaina už atsakovės ieškovui pateiktas prekes.
6. Atsakovei pažeidus sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, ieškovas patyrė žalą, kuri pasireiškė tiek ieškovo turėtomis išlaidomis (tiesioginiais nuostoliais), tiek ir negautomis pajamomis. Ieškovas nurodė ir pateikė rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad dėl grikių transportavimo iš atsakovės jis patyrė 2 484,60 Eur išlaidas, transportuodamas grikius tretiesiems asmenims (ieškovo pirkėjams) ieškovas patyrė 4 846,20 Eur išlaidas, o transportuodamas grikius iš trečiųjų asmenų atgal į savo sandėlį – 4 366,50 Eur transportavimo išlaidas. Ieškovas taip pat patyrė 1 359,96 Eur išlaidas, susijusias su grikių kokybės tyrimais, bendra jo patirtų tiesioginių nuotolių suma sudaro 13 057,26 Eur.
7. Ieškovas byloje pateikė jo išrašytas pardavimo sąskaitas, ieškinyje nurodė detalų skaičiavimą, pagal kurį negautas pajamas sudaro skirtumas tarp grikių įsigijimo kainos iš atsakovės ir tarp ieškovo bei trečiųjų asmenų sutartos grikių pardavimo kainos. Pažymėjo, kad žala negautų pajamų forma apskaičiuota, įvertinus tiek mokestines prievoles, tiek atsižvelgus į veiklos sąnaudas, ir, ieškovo skaičiavimu, sudaro 24 120 Eur.
8. Atsakovė pateikė teismui pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 7 d. sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-817-775/2023 nagrinėjimą iš esmės. Atsakovė be kita ko pažymėjo, kad kruopų perdavimo metu atsakovė ieškovui pateikė sąskaitas–faktūras, eksporto sąskaitos–faktūras, važtaraščius, kokybės sertifikatus, išrašytus kruopų pardavimo metu, taip pat kruopų arbitražinius mėginius. Tokie patys arbitražiniai mėginiai liko ir pas atsakovę, jie atsakovės buvo ištirti, tačiau užterštumas nenustatytas. Atsakovė teigia, jog kruopų kokybė jų perdavimo, įvykusio iki vežimo, momento atitiko sutarčių sąlygas. Dar iki žaliavos patekimo į atsakovės aruodą, kiekvieno iš tiekėjų žaliava yra patikrinama, žaliavos mėginys suformuojamas tiek tiekėjui, tiek atsakovei, yra atitinkamai žymimas ir plombuojamas bei saugomas ne trumpiau kaip 1,5 metų. Atsakovės teigimu, jos pateikti įrodymai patvirtina, jog kruopų sugadinimo faktai įvyko jau po kruopų perdavimo ieškovui, galimai dėl to, kad prekės buvo gabenamos tinkamai neparuoštose transporto priemonėse ar kartu su chemizuotais produktais. Kadangi ieškovas neužtikrino kruopų atsekamumo vežimo etape, todėl nėra galimybės nustatyti ar vežimo metu ieškovas laikėsi ekologinei produkcijai vežti nustatytų reikalavimų.
9. Sprendimu nutraukta ginčo sutartis, ieškovui priteistos už kruopas sumokėtos lėšos, tačiau nepasisakyta dėl šalių grąžinimo į pradinę padėtį, t. y. dėl aplinkybės, kad kruopos priteisiamos atsakovei.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
10. Kauno apygardos teismas 2023 m. birželio 7 d. nutartimi netenkino atsakovės UAB „Galinta ir partneriai“ pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
11. Nurodė, kad teismo pranešimas atsakovei buvo įteiktas elektroninių ryšių priemonėmis, naudojantis LITEKO VEP posistemiu (CPK 1751 straipsnio 9–10 dalys). LITEKO duomenys patvirtina, kad atsakovė yra elektroninių paslaugų portalo (toliau – EPP) naudotoja, yra sudariusi sutartį su teismų informacinės sistemos valdytoju, o jos LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi. Procesiniai dokumentai atsakovei buvo išsiųsti 2023 m. kovo 13 d., o atsakovės atstovas prie atsakovės paskyros jungėsi 2023 m. balandžio 6 d.
12. Aktyvuodama paskyrą, pirmą kartą prisijungusi prie EPP sistemos ir autentifikuodamasi Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) (suvestinė redakcija nuo 2016 m. liepos 1 d., toliau – Taisyklės) nustatyta tvarka, atsakovė patvirtino, kad susipažino su šiomis Taisyklėmis ir sutiko laikytis jų sąlygų, be kita ko, sutiko gauti teismų siunčiamus procesinius dokumentus EPP paskyroje (Taisyklių 7.2. punktas).
13. Taisyklių 35 punkte numatyta, kad paslaugų gavėjai, neprivalantys procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, gali atšaukti savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis kiekvienoje konkrečioje byloje pateikdami bylą nagrinėjančiam teismui prašymą pakeisti procesinių dokumentų teikimo formą. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė Taisyklių 35 punkte nustatyta tvarka būtų atšaukusi sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. LITEKO sistemoje nėra pažymėta, jog atsakovei, kaip EPP sistemos vartotojai, procesiniai dokumentai nesiunčiami per EPP sistemą, todėl teismas pagrįstai procesinius dokumentus atsakovei siuntė per EPP sistemą.
14. Argumentas, kad atsakovė laiku neperskaitė jai atsiųsto dokumento, kadangi ne visuomet prisijungia prie sistemos, negali būti laikoma objektyvia aplinkybe, apribojusia atsakovės galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise įstatyme numatytu terminu. Atsakovės pareiškime nurodomos aplinkybės yra subjektyvaus pobūdžio, jų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys, todėl konstatuotina, kad atsakovė, būdama juridiniu asmeniu, turėdama aktyvią LITEKO VEP posistemio paskyrą, elgėsi pasyviai ir laiku nepateikė atsiliepimo į ieškinį (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis).
15. Teismo vertinimu, atsakovės nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro pagrindo spręsti, jog, nagrinėjamu atveju, tam tikrų aplinkybių ir įrodymų neįvertinimas galėjo turėti įtakos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.
16. Kauno apygardos teisme tarp tų pačių šalių buvo išnagrinėta kita civilinė byla Nr. e2-394-601/2022 dėl grikių pardavimo pagal 2019 m. lapkričio 5 d., 2021 m. sausio 11 d. ir 2021 m. sausio 15 d. šalių sudarytas sutartis. Minėtas sprendimas yra įsiteisėjęs. Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo nutraukti 2020 gruodžio 15 d. ekologiškų grikių pardavimo sutartį, kuri buvo sudaryta tuo pačiu laikotarpiu, įsiteisėjusiame teismo sprendime nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią šioje byloje. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nenurodė naujų aplinkybių ir nepateikė naujų įrodymų, kurie nebuvo aptarti ir įvertinti priimant sprendimą už akių bei kitoje, jau apeliacine tvarka išnagrinėtoje byloje.
17. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 22 d. priimtoje nutartyje patvirtinta, kad grikių žaliavos atsekamumas negalimas, nes į pareiškėjo (atsakovės) aruodą pilami vis naujo gavimo ekologiniai grikiai, todėl nėra galimybės nustatyti, iš kokio tiekėjo grikių grūdų pagaminta kiekviena grikių partija; filialo pateikti ir Lenkijos sertifikavimo įstaigos turimų dokumentų duomenys nesutampa.
18. Atsakovė pareiškime nurodė, kad atsakovė kruopas pakraudavo į kitas bei kitai įmonei priklausančias transporto priemones nei faktiškai deklaruodavo kruopų pardavimo metu ir būdavo užfiksuota atsakovės užpildytuose pirkimo dokumentuose, todėl neužtikrino prekės atsekamumo. Vis tik prie ieškovo atsiliepimo pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas informaciją apie pasikeitusį transportą ieškovei pateikė ir ji šią informaciją priėmė. Be to, įvertinus apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad atsakovo teiginiai, jog aplinka galėjo paveikti grikių kokybę, stokoja pagrįstumo, ši aplinkybė esminės reikšmės byloje neturi.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
19. Atsakovė UAB „Galinta ir partneriai“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti UAB „Galinta ir partneriai“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 7 d. sprendimą už akių. Skundą grindžia šiais argumentais:
19.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartimi išnagrinėta civiline byla Nr. e2A-306-464/2023, kadangi šioje civilinėje byloje ir aptariamoje civilinėje byloje buvo sprendžiama dėl skirtingų grikių kruopų partijų kokybės.
19.2. Šioje civilinėje byloje atsakovas įrodinėjo, kad pardavė sutartį atitinkančius prekes ir perdavimo momentu jos buvo tinkamos kokybės. Taigi vien aplinkybė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-306-464/2023 atsakovei nepavyko įrodyti, kad prekės buvo tinkamos kokybės, nereiškia, kad šių aplinkybių iš naujo ji negali įrodinėti nagrinėjamoje civilinėje byloje.
19.3. Šioje byloje ieškovas reiškia reikalavimus dėl sutarties Nr. V16-379 nutraukimo, reikalauja sumokėtų sumų grąžinimo bei nuostolių atlyginimo praėjus daugiau nei 2 metams nuo kruopų tiekimo, t.y. kai pati produkcija jau yra nebegaliojanti. Todėl šioje byloje ieškovo teikiami įrodymai konkrečiai dėl partijų Nr. L210118/KR/GR/NE ir L210119/KR/GR/NE, L210120/KR/GR/NE privalo būti įvertinti ir šiuo aspektu.
19.4. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. eA-426-629/2023 nustatyti faktai šioje byloje neturi prejudicinės galios, kadangi minimoje byloje yra aptariama atsakovės aruodo veikla VšĮ „Ekoagros“ vykdyto patikrinimo metu, kuris vykdytas 2021 m. balandžio 6 d. Šioje byloje 2021 m. balandžio 6 d. aruodo Nr. (duomenys neskelbtini) veikla nebuvo susijusi su VšĮ „Ekoagros“ vykdyto patikrinimo dalyku, t. y. galimu kruopų užterštumu, kadangi tokiu atveju patikrinimas turėtų būti vykdomas tiriant žaliavą, iš kurios pagamintos grikių kruopos, o tokios žaliavos 2021 m. balandžio 6 d. vykdyto patikrinimo metu atsakovo aruode Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo ir tai pripažino patikrinimą vykdžiusi institucija.
19.5. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) sprendimais, konkrečiai 2021 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. 22SV-14 „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai uždraudimo“ ir 2021 m. balandžio 23 d. sprendimu „Dėl veiklos uždraudimo“, kurie Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-119-505/2022 yra panaikinti. Ir, nors šis sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, tačiau, panaikinus šiuos sprendimus, yra paneigta ir aplinkybė, jog negalimas atsakovės aruodo Nr. (duomenys neskelbtini) žaliavos atsekamumas žaliavos tiekimo etape, kaip ir aplinkybė, jog šioje byloje pagal sutartį Nr. V16-379 parduotos grikių partijos yra nesaugios.
19.6. Teismas be jokio pagrindo atmetė atsakovės argumentus dėl to, kad iš kartu su ieškinio pateikto priedo Nr. 23 neaišku, kokia prekė atsiimta ir kas prekę grąžino bei ar prekę grąžino ieškovės įvardinti kontrahentai. Šiame priede nurodyti prekių pakrovimo adresai (kaip, pavyzdžiui, Eichholzt GmbH Miigenburger str. 7-15 20539 Hamburgas) nėra nė vieno iš ieškovės nurodomų kontrahentų buveinės adresas ar šių subjektų naudojamo adresas.
19.7. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad pardavė 84 t ekologiškų grikių kruopų, kurias turėjo susigrąžinti iš kontrahentų ir paskaičiavo patirtų nuostolių bei negautų pajamų dydį nuo šio kiekio. Tačiau iš priedo Nr. 23 ne tik neaišku, kokias prekes ir ar tikrai iš įvardintų kontrahentų ieškovas atsiėmė, tačiau iš šio priedo matoma, kad yra atsiimta 73 t neįvardintos produkcijos, t. y. 11 t mažiau nei ieškovui buvo parduota ekologiškų grikių kruopų. Ieškinio 27 priede, kuriame pateiktos ieškovo kontrahento Ziegler GmbH sąskaitos–faktūros, matoma, kad pagal sąskaitas–faktūras parduota 48 t (šį faktą patvirtino ir ieškovas) grikių kruopų kiekis, o kreditinėmis sąskaitomis grąžinamas grikių kiekis yra 37 t. Taigi akivaizdu, kad atsakovės teiginiai, jog ieškovas nepagrindė, kad susigrąžino visas kruopas ir neįrodė, jog susigrąžino jas iš savo įvardintų kontrahentų, yra pagrįsti, tačiau teismas jų objektyviai neįvertino.
19.8. Teismas priteisė išlaidas už Lenkijos sertifikavimo institucijos atliktą patikrinimą susijusį su mėginių ėmimu, nors jokių šios institucijos atliktų laboratorinių tyrimų protokolų į šią bylą nepateikė ir jų rezultatų neatskleidė. Todėl nėra aišku, kaip šios išlaidos apskritai susijusios su byla ir ieškovo priskirtos ieškovo patirtiems nuostoliams. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad priimant nutartį nevertintas ieškinio priedas Nr. 25, kuriame atlikti apmokėjimai už produkto „grikių košės“ tyrimus.
20. Ieškovas Diaspolis sp. z.o.o. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus į skundo argumentus:
20.1. Kauno apygardos teismas pagrįstai ir teisėtai vadovavosi 2022 m. gruodžio 19 d. sprendime, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartyje bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-426-629/2023 aplinkybėmis nustatytomis aplinkybėmis, kaip prejudiciniais faktais. Tiek nagrinėjamoje civilinėje byloje, tiek ir minėtuose teisminiuose procesuose buvo nustatinėjamas atsakovei ieškovo pristatytų grikių kokybės trūkumų faktas, t. y. visų 108 t grikių kokybės trūkumų faktas. Ši aplinkybė patvirtina, kad teisminiuose procesuose tarp ieškovo ir atsakovės įrodinėjimo dalykas iš esmės sutapo – skyrėsi tik patys reikalavimai. Civilinėje byloje pareikštas reikalavimas inter alia (taip pat) dėl žalos atlyginimo bei už nekokybiškus grikius sumokėtos kainos priteisimo. Tuo tarpu kitoje civilinėje byloje ieškovo pareikštu priešieškiniu buvo pareikštas reikalavimas dėl su atsakove sudarytos sutarties nutraukimo tuo pačiu faktiniu pagrindu kaip ir šioje civilinėje byloje.
20.2. Kauno apygardos teismas 2022 m. gruodžio 19 d. sprendime pateikė ir šiai bylai reikšmingus išaiškinimus, o būtent: 1) sutarčių nutraukimui neturi reikšmės, ar nekokybiški grikiai buvo aptikti visose ieškovės pristatytose partijose, ar tik keliose, nes šie grikiai buvo pagaminti iš to paties aruodo Nr. (duomenys neskelbtini) (iš tos pačios žaliavos), o tai reiškia, jog tai yra viena ir ta pati nekokybiška partija (tie patys grikiai) tik išskaidyta smulkesnėmis partijomis; 2) nustačius grikių kokybės trūkumų faktą, ieškovė [Civilinėje byloje Atsakovas], siekdama išvengti už tai atsakomybės, turėjo įrodyti, kad šie kokybės trūkumai atsirado po daiktų perdavimo atsakovei [Civilinėje byloje Ieškovui] dėl to, kad ji pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos, tačiau ieškovė [Civilinėje byloje Atsakovas] tokių aplinkybių neįrodė, todėl laikytina, jog ji pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus. Lietuvos apeliacinis teismas iš esmės pritarė šiems pirmosios instancijos teismo argumentams ir be kita ko pažymėjo, kad grikiai buvo atgabenti ir sandėliuojami sandariose pakuotėse, kurių pažeidimų nebuvo identifikuota. Todėl argumentai, kad aplinka galėjo paveikti prekių kokybę, stokoja pagrįstumo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. kovo 22 d. nutartyje konstatavo, kad „grikių žaliavos atsekamumas negalimas, nes į pareiškėjo [Atsakovo] Aruodą pilami vis naujo gavimo ekologiniai grikiai, todėl nėra galimybės nustatyti, iš kokio tiekėjo grikių grūdų pagaminta kiekviena grikių partija; Filialo pateikti ir Lenkijos sertifikavimo įstaigos turimų dokumentų duomenys nesutampa“.
20.3. Tiek bendrosios kompetencijos teismai, tiek administraciniai teismai grikių neatitiktį ekologinei gamybai ir ES teisės aktų reikalavimams vertino ne tik atsakovės nurodomų sutarčių kontekste, bet apskritai ieškovo ir atsakovės sudarytų sutarčių, kurių pagrindu atsakovė pristatė 108 t grikių, kontekste. Teismai nustatė, kad visos atsakovės pristatytos 108 t grikių neatitiko su ieškovu sudarytų sutarčių reikalavimų. Teismai įvertino tuos pačius įrodymus, kurie pateikti ir civilinėje byloje. Todėl akivaizdu, kad tie patys jau įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais įvertinti įrodymai kokiu nors būtų galėjo būti kitaip įvertinti šioje civilinėje byloje.
20.4. 2021 m. kovo 25 d. Lenkijos tyrimų ir sertifikavimo centras priėmė sprendimą, kuriuo pripažino, kad visuose 108 t grikių yra pesticidų bei uždraudė grikius tiekti į rinką. Analogiška išvada darytina ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2021 m. balandžio 28 d. pranešime apie nesaugius grikius bei 2021 m. spalio 15 d. Lenkijos tyrimų ir sertifikavimo centro sprendime dėl tyrimo užbaigimo, kuriuo galutinai uždrausta tiekti į rinką tiek kaip ekologiškus, tiek kaip neekologiškus visus 108 t grikių. Aplinkybė, kad grikiai buvo pristatomi skirtingomis partijomis nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, nes grikiai buvo pristatomi panašiu laikotarpiu ir iš to paties aruodo. Šios aplinkybės neginčija tiek pati atsakovė, tiek ji yra nustatyta įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais.
20.5. Atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo klausimo dėl žalos fakto ar dydžio nekėlė.
20.6. Net jeigu ir būtų galima kelti hipotetinę prielaidą, kad neaiškus iš ieškovo kontrahentų atsiimtų grikių kiekis, tai ši aplinkybė minėto reikalavimo kontekste nėra nei aktuali, nei turi teisinės reikšmės.
Teismas
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo
21. Atsakovė UAB „Galinta ir partneriai“ Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas pateikė žinomai faktų neatitinkančią informaciją, jog atsakovė pareikalavo grąžinti 108 t grikių, o tai neva reiškia sutikimą ir su skundžiamos nutarties argumentais. Atsakovė patikslino, kad prašymą dėl grikių kruopų grąžinimo pataisė ir pareikalavo tik tų partijų, dėl kurių priimti įsiteisėję sprendimai, grąžinimo. Su paaiškinimais pateikė dokumentus – patikslintą prašymą su išsiuntimo informacija – ir prašė pridėti juos prie civilinės bylos.
22. Be to, rašytiniuose paaiškinimuose atkreipė dėmesį, kad, skaičiuodamas nuostolius ieškovas nurodė, jog pelno negavo, nes nepardavė viso 108 t grikių kruopų kiekio. Tačiau ieškovas nesusigrąžino 7 t kiekio grikių iš pirkėjo Ziegler GmbH. Ieškovas ne tik negalėjo reikalauti nuostolių už neaišku kokių prekių ir iš kokių subjektų susigrąžinimą, bet ir negalėjo reikalauti negautų pajamų atlyginimo už prekę, kurią pardavė ir nesusigrąžino, kadangi tai reiškia, jog ieškovas prekę pardavė kaip geros kokybės ir gavo pelno.
23. Proceso dalyviai turi pareigą rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, teikti teismui įrodymus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra labai ribojamas ir taikomas tik išskirtiniais atvejais. Be to, į bylą teikiami įrodymai turi būti susiję su nagrinėjama byla. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie gali patvirtinti arba paneigti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
24. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl CPK 314 straipsnyje nustatyto ribojimo taikymo išlygų yra pasisakęs, kad apeliacinės instancijos teismas spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, turi patikrinti bei įvertinti šiuos aspektus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje keliamas ginčas dėl atsakovės pateiktų prekių kokybės ir atitikimo sutarties sąlygoms. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių procesinius dokumentus, laiko, kad atsakovė visa apimtimi nesutinka su ieškiniu, todėl su rašytiniais paaiškinimais pridedami papildomi įrodymai – elektroninis laiškas dėl reikalaujamų grąžinti grūdų kiekio – negali nei nepagrįsti, nei nepaneigti aplinkybių, kad atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutinka. Todėl teisėjų kolegija atsisako naujai teikiamus įrodymus priimti kaip nesusijusius su nagrinėjama byla.
26. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. CPK 323 straipsnyje nustatyta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Tokia pati taisyklė taikytina ir nagrinėjant atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis).
27. Apeliacinės instancijos teismui pateiktais rašytiniais paaiškinimais apeliantė akcentuoja tam tikrus atskirojo skundo argumentus, susijusius su ieškovo klientu Ziegler GmbH, argumentus papildo, tačiau nenurodo jokių naujų esminių motyvų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, rašytinių paaiškinimų turinys nepažeidžia CPK 323 straipsnyje įtvirtinto draudimo, pateikti rašytiniai paaiškinimai neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl apeliacinės instancijos apeliantės rašytinius paaiškinimus priima.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
28. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) nenustatė CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat nėra būtinybės peržengti atskirojo skundo ribas.
29. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
30. Pažymėtina, kad civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, reiškianti, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 28 punktas; 2023 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-701/2023, 26 punktas).
31. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovo (apelianto) pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad nėra nei vienos iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių. Apeliantė atskirajame skunde nenurodo argumentų dėl to, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, todėl šiuo aspektu byla apeliacinės instancijos teisme nebus nagrinėjama.
32. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas dvejomis aplinkybių grupėmis: 1) kad teismas nepagrįstai rėmėsi civilinėse bylose Nr. e2-394-601/2022 ir Nr. e2A-306-464/2023 bei administracinėje byloje Nr. eA-426-629/2023 konstatuotomis aplinkybėmis kaip prejudicinėmis nagrinėjamoje civilinėje byloje, bei 2) jog teismas netinkamai ir formaliai įvertino atsakovės argumentus dėl nuostolių dydžio.
Dėl faktų prejudicialumo
33. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip, negu instancine tvarka. Tai yra viena iš esminių teisinio stabilumo prielaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019, 30 punktas).
34. Kasacinio teismo praktikoje dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata (galutinio teismo sprendimo) galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas; įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialiųjų teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; 2019 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-469/2019 17, 18 punktus; kt.).
35. Įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška įtvirtinta ir CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikia įrodinėti. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo prejudicinę reikšmę, suformulavo tokias pagrindines taisykles: 1) prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; 2) prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; 3) pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tam, kad teismo nustatyta aplinkybė būtų pripažinta prejudiciniu faktu, būtinas nurodytų sąlygų visetas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3 K-3-286-421/2018 22 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką, 2019 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-469/2019 18 punktą; kt.).
36. Iš civilinėje byloje ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų nustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-306-464/2023 buvo išnagrinėta byla pagal ieškovės UAB ,,Galinta ir partneriai“ ieškinį atsakovui Diaspolis Sp. z. o. o. dėl skolos priteisimo ir atsakovo Diaspolis Sp. z. o. o. priešieškinį ieškovei UAB ,,Galinta ir partneriai“ dėl 2019 m. lapkričio 5 d. sutarties Nr. V16-324, 2021 m. sausio 11 d. sutarties Nr. V-16-386 ir 2021 m. sausio 15 d. sutarties Nr. V-390 nutraukimo. Ieškovė UAB ,,Galinta ir partneriai“ pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo skolą už pristatytas grikių kruopas, o atsakovas prašė nutraukti šias su ieškove sudarytas sutartis, kadangi pristatyta prekė neatitiko pagal sutartį sulygtų reikalavimų – grikiuose rasta glitimo, glisofato, haloksifopo pesticidų. Nagrinėtos civilinės bylos ginčo dalyką sudarė atsakovui pateiktų prekių kokybė iš aruodo Nr. (duomenys neskelbtini) pagal partijas L210122/KR/GR/NE, L210125/KR/GR/NE, L210121/KR/GR/NE, L210124/KR/GR/NE, L210121/KR/GR/NE.
37. Civilinėje byloje buvo įvertinti ir ieškovės UAB ,,Galinta ir partneriai“ pateikti 2021 m. sausio 27 d. (partijų Nr. L210122/KR/GR/NE, Nr. L210125/KR/GR/NE) kokybės sertifikatas Nr. 6, 2021 m. sausio 28 d. (partijų Nr. L210121/KR/GR/NE, Nr. L210124/KR/GR/NE) kokybės sertifikatas Nr. 7, taip pat 2021 m. vasario 5 d. (partijos Nr. L210121/KR/GR/NE) kokybės sertifikatas Nr. 8, kurie turėjo patvirtinti aplinkybes, kad atsakovas Diaspolis Sp. z. o. o. turėjo gauti kokybišką produkciją. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad nuo 2020 m. sausio 2 d. iki 2020 m. gruodžio 23 d. į ieškovės UAB ,,Galinta ir partneriai“ aruodą Nr. (duomenys neskelbtini) pateko net 79 tiekėjų užauginta produkcija.
38. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-426-629/2023 buvo sprendžiamas viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Ekoagros“ 2021 m. balandžio 6 d. patikros protokolo ir 2021 m. balandžio 22 d. VšĮ „Ekoagros“ sprendimo Nr. S-1947 teisėtumo klausimas. Administracinėje byloje nurodyta, kad ieškovės UAB ,,Galinta ir partneriai“ patikra buvo atlikta gavus informaciją iš Lenkijos sertifikavimo įstaigos dėl UAB „Galintos grūdai“ pagamintose ekologinėse negarintose grikių kruopų partijose, kurios buvo pristatytos 5 sunkvežimiais laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 26 d. iki 2021 m. vasario 5 d., iš viso 108 vnt. didmaišių po 1 t, nustatytų neleistinų medžiagų. Patikros metu buvo paimti mėginiai iš aruodo Nr. (duomenys neskelbtini) ir rasta per didelė koncentracija šių neleistinų medžiagų: haloxyfop, glyphostate, phenoxy alcanoid acids 2,4 D. Byloje konstatuota, kad negalimas grikių žaliavos atsekamumas (nustatyti, iš kokio tiekėjo grikių grūdų pagaminta kiekviena grikių partija nėra galimybės). Nors administracinėje byloje Diaspolis Sp. z. o. o. nebuvo bylos šalis, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šis įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas dėl savo pobūdžio sukelia teisines pasekmes visiems.
39. Taigi, vertinant prejudicialumo aspektu, anksčiau išnagrinėtose civilinėse bylose ir administracinėje byloje yra priimti įsiteisėję procesiniai sprendimai, civilinėse bylose dalyvavo tos pačios šalys, kaip ir nagrinėjamoje civilinėje byloje, o administracinėje byloje priimtas procesinis sprendimas yra privalomas visiems, t. y. minėti procesiniai sprendimai atitinka pirmas dvi prejudicialumo sąlygas.
40. Nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovė UAB ,,Galinta ir partneriai“ teisingai pažymi, kad ieškinys pareikštas dėl kitos sutarties, o būtent, dėl 2020 m. gruodžio 15 d. sutarties Nr. V1-379 nutraukimo; ginčo sutarties pagrindu atsakovė pateikė ir kitas grikių partijas L210120/KR/GR/NE, L210121/KR/GR/NE, L210118/KR/GR/NE, L210119/KR/GR/NE, dėl kurių nebuvo ginčo anstesnėje civilinėje byloje (išskyrus partiją L210121/KR/GR/NE). Tačiau pritartina atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentams, kad, sistemiškai vertinant procesiniuose sprendimuose konstatuotas aplinkybes, šiuo atveju prejudicinę reikšmę turi ne ginčas dėl konkrečių grikių partijų, tačiau dėl prekių, kurios buvo pagamintos iš to paties aruodo Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi tai yra ta pati nekokybiška prekė, tik išskaidyta mažesniais kiekiais. Anksčiau išnagrinėtose bylose nustatyta esminė aplinkybė, kuri yra prejudicinė nagrinėjamoje civilinėje byloje, yra ta, kad, gavus informaciją iš Lenkijos sertifikavimo įmonės dėl visų netinkamos kokybės viso 108 t grikių kiekio (šis kiekis apima ir nagrinėjamą bylą, ir ginčą pagal kitas sutartis, dėl kurių ginčas išspręstas anksčiau nagrinėtoje civilinėje byloje), paėmus mėginius iš aruodo Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuoti pažeidimai.
41. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčas tarp šalių buvo išnagrinėtas iš esmės ne ginčijama nutartimi, o Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 7 d. sprendimu už akių, kuriame detaliai pasisakyta tiek dėl konkrečiai šiam ginčui aktualių ieškovui pateiktų grikių partijų L210120/KR/GR/NE, L210121/KR/GR/NE, L210118/KR/GR/NE, L210119/KR/GR/NE, tiek dėl atliktų analizių rezultatų dėl kiekvienos būtent šiam ginčui aktualios grikių partijos. Sprendime už akių pažymėta, kad Lenkijos tyrimų ir sertifikavimo centro 2021 m. kovo 25 d. rašte nurodyta, jog, gavus informaciją apie tai, kad ekologiškose grikių kruopose, kurias ieškovas įsigijo iš atsakovės pagal pirkimo–pardavimo sąskaitas faktūras Nr. FGG010280 ir Nr. FGG010281 (ginčo sąskaitos faktūros), aptikta draudžiamų naudoti ekologiniame žemės ūkyje medžiagų likučių (glifosato, haloksifopo), todėl priimtas sprendimas atliekant aiškinimosi procedūrą iki 2021 m. kovo 25 d. sustabdyti grikių pagal išvardintas partijas L210118/KR/GR/NE, L210119/KR/GR/NE, L210120/KR/GR/NE, L210121/KR/GR/NE patekimą į rinką; 2021 m. balandžio 28 d. pranešime nurodyta, kad uždrausta šias prekes tiekti į rinką. Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 7 d. sprendimas už akių ir ginčijama nutartis sudaro visumą, todėl atmestini kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad ginčo partijų netinkama kokybė nebuvo įrodyta, ir preziumuojama pagal kitose bylose nustatytus faktus dėl kitų partijų kokybės. Nors atsakovės procesiniuose dokumentuose buvo keliamos įvairios abejonės dėl rezultatų patikimumo, tačiau iš esmės nei atskirajame skunde, nei pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nebuvo nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes ir (ar) sąsajas tarp atliktų tyrimų ir atsakovės ieškovui pristatytų prekių.
42. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y., kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas, o pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-306-464/2023 buvo konstatuota, kad apeliantė įrodymų, jog pardavė sutartį atitinkančias prekes (ekologiškus grikius), nepateikė (nutarties 25 punktas). Tuo tarpu atskirajame skunde atsakovė akcentuoja, kad šioje civilinėje byloje siekė įrodyti, jog aptariamos kruopų partijos jų perdavimo momentu buvo tinkamos kokybės, ir tokiu būdu paneigti, kad buvo parduotos neva nekokybiškos pagal sutartį Nr. V16-379 parduotos grikių kruopų partijos. Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad šiems savo teiginiams pagrįsti pateikė įrodymus apie savikontrolės procedūras bei atliekamus tyrimus: atsakovė 2021 m. sausio 19 d. pateikė ištirti žaliavą, patekusią į aruodą būtent 2020 m. rugsėjo 14 d.–2020 m. gruodžio 23 d. periodu. J.S. Hamilton laboratorinių tyrimų ataskaitoje bandinys buvo be pastebimų pažeidimų. Be to, pateikė duomenis, kurie, atsakovės teigimu, įrodo, kad ir tiekėjai atsakovei pristatė neužterštą žaliavą panaudotą kruopų gamybai.
20. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnio nuostatas reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Šių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, kuriose be kita ko nurodoma, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018, 33 punktas; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021, 64 punktas; 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-611/2021, 64 punktas; 2022 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-381/2022, 42 punktas; 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-381/2022, 83 punktas; ir kt.).
43. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-478-415/2016, 18 punktas). Teismui konstatuojant reikšmingas bylai aplinkybes, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktas, 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-381/2022, 84 punktas; ir kt.).
44. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė savo procesiniuose dokumentuose neįrodinėjo ir nenurodė, jog dėl grikių partijų L210120/KR/GR/NE, L210121/KR/GR/NE, L210118/KR/GR/NE, L210119/KR/GR/NE, dėl kurių vyksta ginčas nagrinėjamoje civilinėje byloje, buvo atlikti papildomi tyrimai ir papildoma kontrolė, kuri nebuvo atlikta vertinant prekių kokybę pagal ieškovui pristatytas partijas iš to paties aruodo ankstesnėse civilinėse bylose. Taip pat neįrodinėjo tiesioginių sąsajų tarp to, iš kokių konkrečiai tiekėjų (kurių pristatoma produkcija buvo patikrinta) gauta produkcija buvo pristatyta ieškovui, t. y. šioje civilinėje byloje neįrodinėjo produkcijos atsekamumo.
45. Ankstesnėse civilinėse bylose buvo pareikštos pretenzijos dėl viso 108 t ieškovui pristatyto atsakovės grikių kiekio. Iš savikontrolės procedūrų matyti, kad tirtas mėginys apima laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 14 d. iki 2020 m. gruodžio 23 d. Byloje nėra duomenų, kad grikių partijos, dėl kurių vyksta ginčas nagrinėjamoje civilinėje byloje, buvo gautos ir į aruodą supiltos kitu laiku. Anksčiau nagrinėtose civilinės bylose nustatyta, kad nuo 2020 m. sausio 2 d. iki 2020 m. gruodžio 23 d. į ieškovės UAB ,,Galinta ir partneriai“ aruodą Nr. (duomenys neskelbtini) pateko net 79 tiekėjų užauginta produkcija. Byloje nėra konkrečių duomenų, kokių (kurių) tiekėjų produkcija aruode buvo ginčui aktualiu metu. Iš atsakovės pateiktos J. S. Hamilton laboratorinių tyrimų ataskaitos neįmanoma nustatyti, koks kiekis grūdų laboratorijai buvo pateiktas. Kita vertus, manytina, kad tai buvo itin nedidelė aruodo produkcijos dalis, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, galėjo būti gauti ir teigiami kokybės rezultatai. Tačiau, tiriant produkciją mažesnėmis dalimis, o būtent, kai atsakovė pristatė produkciją ieškovui, o šis – savo pirkėjams, labiau tikėtina, kad gauti rezultatai buvo tikslesni. Atitinkamai tai paaiškina ir pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo dėstomas abejones, kad iš skirtingų tiekėjų ir skirtingų partijų buvo gauti skirtingi kokybės rezultatai.
46. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad faktas, jog parduodamą prekę fasavo pati atsakovė, prekė buvo pristatoma maišiuose ir nebuvo nustatytai jokie pristatomos prekės fasavimo pažeidimai, aplinkybė, kad tiek ieškovas, tiek jo pirkėjai nustatė prekės kokybės trūkumus, faktas, jog po gautos informacijos buvo nustatyta netinkamos kokybės prekė (grikiai) pačiame ieškovės aruode Nr. (duomenys neskelbtini) (net ir po prekių pristatymo), atsakovei civilinėje byloje neįrodžius produkcijos atsekamumo, o būtent, kad ieškovui siųstose partijose buvo prekė, atitinkanti kokybės reikalavimus, kadangi gauta ir patikrinta iš konkrečių tiekėjų, apeliacinės instancijos teismui leidžia suformuoti labiau tikėtiną įsitikinimą, jog atsakovė neįrodė, kad ieškovui perdavė tinkamos kokybės grikių partijas L210120/KR/GR/NE, L210121/KR/GR/NE, L210118/KR/GR/NE, L210119/KR/GR/NE, dėl kurių vyksta ginčas ir nagrinėjamoje civilinėje byloje
Dėl nuostolių dydžio
47. Atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad ieškovas nepagrindė reikalaujamų nuostolių dydžio. Akcentavo, kad ieškovas teikia kruopų vežimo duomenis, nesutampančius su kokybės sertifikatais, važtaraščiais ir sąskaitomis, nors tokie atsekamumo trūkumai negalimi; ieškovas nepateikė duomenų, ar susigrąžinama prekė yra kruopos, nepagrindė, kad visas kruopas susigrąžino iš tų subjektų, kuriems jas ir pardavė ir ar susigrąžino ta pačia forma kaip ir pardavė; pateikė nuorodą į ieškinio priedą Nr. 10. Tačiau šių aplinkybių visiškai neanalizavo pareiškimo motyvuose. Nors buvo priimtas sprendimas už akių, kuriame detaliai nurodyti ir argumentai dėl nuostolių priteisimo tvarkos, tačiau pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė nenurodė, kad teismas neteisingai ir nepagrįstai išsprendė tam tikrus konkrečius nuostolių priteisimo aspektus.
48. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad, atsakovės teigimu, ieškovas neįrodė nuostolių dydžio, nes nepateikė duomenų, ar jo susigrąžinama prekė yra kruopos, nepagrindė, kad visas kruopas susigrąžino iš tų subjektų, kuriems jas ir pardavė ir ar susigrąžino ta pačia forma kaip ir pardavė. Teismas šiuos prieštaravimus laikė deklaratyviais, nes ieškovas savo patirtus nuostolius įrodė prie ieškinio pateiktais rašytiniais įrodymais, kurių atsakovė niekaip nepaneigė.
49. Atskirajame skunde atsakovė nurodo, kad teismas formaliai įvertino ieškovo pateiktų rašytinių dokumentų turinį, darydamas išvadą, kad ieškovo patirtų nuostolių dydis yra pilnai įrodytas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad, priimdamas sprendimą už akių, teismas būtent ir atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad, pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Ir pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė jokiais konkrečiais argumentais pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių turinio nepaneigė.
50. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacijos objektas yra Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartis, kuria netenkintas atsakovės UAB „Galinta ir partneriai“ pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atskirajame skunde iš esmės nenurodomi jokie argumentai dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. O būtent, ieškovė atskirajame skunde taip pat nenurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo reikšmingų argumentų ir įrodymų, kurie buvo pridėti prie pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
51. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė žalą kildino skirtingais pagrindais. Nurodė, kad žala, susijusi su grikių transportavimu yra 11 694,30 Eur, o ieškovo negautos pajamos – 24 120 Eur. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nenurodė jokių konkrečių argumentų dėl šių reikalavimų nepagrįstumo.
52. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas be jokio pagrindo atmetė atsakovės argumentus dėl to, jog iš kartu su ieškinio pateikto priedo Nr. 23 neaišku, kokia prekė atsiimta ir kas prekę grąžino bei ar prekę grąžino ieškovo įvardinti kontrahentai. Be to, atskirajame skunde pažymima, kad iš priedo Nr. 23 ne tik kad neaišku, kokias prekes ir ar tikrai iš įvardintų kontrahentų ieškovas atsiėmė, tačiau iš šio priedo matoma, kad yra atsiimta 73 t neįvardintos produkcijos, t. y. 11 t mažiau nei ieškovui buvo parduota ekologiškų grikių kruopų.
53. Viena vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad tokie argumentai nebuvo nurodyti pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, todėl pirmosios instancijos teismas ir objektyviai negalėjo jų įvertinti skundžiamoje nutartyje. Kita vertus, teisėjų kolegija pritaria atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentams, kad šie motyvai neturi esminės reikšmės nagrinėjant civilinę bylą. Iš nagrinėjamos civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovui buvo uždrausta patiekti į rinką visas atsakovės ieškovui siųstas grikių siuntas, todėl akivaizdu, kad ieškovas negali realizuoti atsakovės siųstos produkcijos. Būtent atsakovė turėjo pareigą patiekti tinkamos kokybės prekes, tačiau šios pareigos tinkamai neįvykdė, todėl nuostoliai iš atsakovės priteisti pagrįstai.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
54. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
55. Teisėjų kolegija pasisakė dėl visų esminių apeliacinio skundo argumentų. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).
56. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė atskirajame skunde iškėlė klausimą dėl grūdų, kaip netinkamos prekės, grąžinimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šis klausimas nebuvo sprendžiamas pirmosios instancijos teisme, tačiau ši aplinkybė netrukdo šalims grūdų grąžinimo klausimo išspręsti šalių sutarimu. Iš bylos medžiagos matyti, kad šalys inicijavo derybas dėl grūdų grąžinimo. Kita vertus, šalims nepavykus susitarti, nėra užkertamas keliamas šį klausimą išspręsti teismine tvarka.
57. Nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovės UAB „Galinta ir partneriai“ atskirasis skundas buvo atmestas visa apimti, taigi yra pagrindas spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovui Diaspolis sp. z.o.o. priteisimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
58. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nustatyti užmokesčio dydžiai (toliau – Rekomendacijos).
59. Ieškovas Diaspolis sp. z.o.o. pateikė prašymą priteisti 4 361,63 Eur (plius PVM) dydžio bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjamu apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad, remiantis Rekomendacijų 8.16 papunkčiu, maksimali suma, priteistina ieškovui už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme yra 783,96 Eur (1 959,90 Eur (2023 m. I ketvirčio darbo užmokestis bruto 0,4 (Rekomendacijų 8.16 papunktis). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje ir kt. (Rekomendacijų 2 punktas), nusprendžia, kad yra pagrindas prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės sumažinti iki 1 000 Eur sumos.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Galinta ir partneriai“ (juridinio asmens kodas 134958886) ieškovui Diaspolis sp. z.o.o. (Diaspolis Spółka z Ograniczoną Odpowiedzialnością) (juridinio asmens kodas 100932551) 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjas Vigintas Višinskis