Civilinė byla Nr. 2A-227-657/2023

       Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49908-2016-1

       Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.4; 2.6.10.5.2.16; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 16 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dianos Labokaitės, Rūtos Palubinskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Č. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. Č., J. V. ir T. V. ieškinius atsakovams V. B. ir akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 25 d. nuosprendžiu V. B. buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, jam skirta 30 MGL (1 130 Eur) bauda. Nukentėjusiesiems – civiliniams ieškovams T. V., J. V. ir A. Č. pripažinta teisė į civilinio ieškinio dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka; iš V. B. priteista 500 Eur nukentėjusiajam T. V. jo turėtoms advokato išlaidoms apmokėti, o ieškinio reikalavimas dėl kelionės išlaidų priteisimo atmestas.

2.       Civiliniai ieškovai ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškę ieškinius, kuriais prašė jiems priteisti turtinę ir neturtinę žalą. A. Č. prašė priteisti iš atsakovų V. B. 10 000 Eur neturtinės žalos ir V. B. civilinę atsakomybę pagal privalomąjį transporto priemonių draudimo įstatymą apdraudusios AB „Lietuvos draudimas“ 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (T.4, b. l. 136-138).

3.       Nurodė, kad dėl autoįvykio jam buvo sulaužyti du stuburo slanksteliai, dėl ko jis neteko 50 proc. darbingumo. Jis 2017 m pavasarį turėjo įgyti informacinių sistemų profesinio bakalauro laipsnį (duomenys neskelbtini), tačiau dėl traumos mokslą reikėjo atidėti, kas pareikalavo papildomų lėšų ir didelių pastangų pabaigti studijas. Dėl įvykio turėjo pakeisti darbą, ir negalėjo daryti karjeros ir dirbti gerai apmokamą darbą buvusioje darbovietėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Po autoįvykio pasikeitė ir jo gyvenimo būdas, nes negali aktyviai sportuoti, važinėti dviračiu, padėti tėvams namų ūkyje, atlikti kitus sunkesnius buities darbus. Autoįvykis apribojo ir jo socialinį gyvenimą, kadangi 4 mėnesius turėjo gulėti lovoje, negalėjo judėti, jam kilo didelių išgyvenimų dėl ateities, pasidarė sunku bendrauti su draugais ir kitais žmonėmis, kenčia nuolatinius fizinius skausmus. Padaryti sužalojimai nėra pagydomi, jų pasekmes jaus visą gyvenimą. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ atlygino 3 000 Eur neturtinės žalos, todėl prašo priteisti iš atsakovės 2 000 Eur, nes pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą maksimali suma yra 5 000 Eur suma, likusi neturtinės žalos dalis priteistina iš atsakovo V. B.. 

4.       Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad buvo apdraudusi V. B. civilinę atsakomybę. Tuo metu galiojusio Civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 11 dalis numatė ribotą draudimo sumą. A. Č. 2018 m. už įvykį buvo išmokėta 3 000 Eur suma, kas atitiko teismų praktiką, todėl nėra pagrindo tenkinti jo reikalavimą dėl didesnės sumos išmokėjimo. Jei teismas spręstų, kad priteistina suma viršija 5 000 Eur sumą, likusi suma turi būti priteista iš kaltininko V. B..

5.       Atsakovas V. B. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakomybė kilo draudikui, AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo V. Č. sumas pagal teismų praktiką, priteisti didesnę neturtinės žalos atlyginimo sumą nėra pagrindo.

II.       II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Alytaus apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimu A. Č. ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 1 000 Eur eurų turtinės žalos atlyginimo; kitą ieškinio dalį atmetė bei priteisė iš ieškovo A. Č. atsakovui V. B. 484 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ valstybei 42 Eur bylinėjimosi išlaidų (T.7, b. l. 178-184). 

7.       Teismas nustatė, kad V. B., (duomenys neskelbtini) d. vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles ir sukėlė autoįvykį, kurio metu buvo sužalotas kito automobilio keleivis A. Č. (nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas). Atsakovo V. B. kaltė dėl autoįvykio sukėlimo yra nustatyta įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 25 d. nuosprendžiu, kuris turi prejudicinę galią. Tarp atsakovo V. B. veiksmų ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys, yra nustatytos būtinosios sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti, atsakovas yra atsakingas už savo veiksmais padarytą žalą.

8.       Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ savo prievolę atlyginti turtinę ir neturtinę žalą civilinio ieškovo A. Č. atžvilgiu yra įvykdžiusi pagal atsakovės nustatytus žalos atlyginimo nustatyto dydžio kriterijus. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad dėl kaltinamojo kaltų veiksmų ieškovas A. Č. patyrė stuburo traumą, ilgalaikį fizinį skausmą, nepatogumus dėl negalėjimo judėti, išgyveno stresą dėl sužalojimo, dėl negalėjimo tęsti mokslą ir darbą, sužalojimo pasekmės jam jautėsi dar ilgą laiką. Taigi, jam buvo padaryta didesnė neturtinė žala, nei atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ paskaičiuota 3 000 Eur suma. Teismas vertino, kad ieškovui buvo padarytos neturtinės žalos dydis yra 4 000 Eur. Ieškovui A. Č. buvo išmokėta 3 000 Eur suma neturtinės žalos atlyginimui, todėl jam papildomai priteistina 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, kurį pagal nusikalstamos veikos metu galiojusio Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį turi atlyginti draudikas AB „Lietuvos draudimas“. Esant šioms aplinkybėms A. Č. ieškinio reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš V. B. atmestinas. 

9.       Atsakovas V. B. pateikė įrodymus, kad patyrė 484 Eur dėl advokato atstovavimo išlaidas. Atmetus ieškinį atsakovo V. B. atžvilgiu, iš ieškovo A. Č. šios išlaidos priteistinos atsakovui.

III.       III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

10.       Apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimo pateikė tik ieškovas A. Č., kuriame prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir ieškinį tenkinti visiškai – priteisti iš atsakovo V. B. 10 000 Eur neturtinės žalos ir atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei atitinkamai perskirstyti bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidas (T.8, b. l. 26-28). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Teismas neteisingai nustatė neturtinės žalos dydį, nukrypo nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose. Pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų 4.2.4. punktą, esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo laikotarpį, neturtinės žalos dydis mokamas iki 8 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA). Įvykio metu, t. y. 2016 m. spalio 22 d., MMA sudarė 380 Eur. Teismas neturtinę žalą įvertino 4 000 Eur, iš kurių 3 000 Eur draudikas jau yra sumokėjęs, tačiau atsižvelgus į neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, neturtinės žalos dydis turėtų būti 3 040 Eur. Be to, taikytinas Rekomendacijų 5 punktas, pagal kurį nurodytas orientacinis neturtinės žalos dydis papildomai didinamas, kai nukentėjęs trečiasis asmuo neteko darbingumo arba kai nustatytas lengvas neįgalumo lygis, arba kai nustatytas nedidelių specialiųjų poreikių lygis. Tokiu būdu orientacinis neturtinės žalos dydis yra 3 800 Eur. Vertinant tai, jog nuo įvykio praėjo šešeri metai, keitėsi MMA, be to, kilo kainos, augo infliacija, todėl taikytinas šiuo metu galiojantis MMA, kuris yra 730 Eur. Tokiu būdu orientacinis neturtinės žalos dydis yra 7 300 Eur. Pagal teismų praktiką priteistinas neturtinės žalos dydis už nesunkų sveikatos sutrikdymą eismo įvykio metu vidutiniškai svyruoja nuo 800 Eur iki 11 584 Eur (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-510-873/2022.). Įvertinus aplinkybių visumą, t. y. ieškovo A. Č. patirtus sužalojimus, jų lokalizaciją, atsakovo siekį išvengti atsakomybės, jo kaltę bei turtinę padėtį, yra akivaizdu, jog teismo nustatytas neturtinės žalos dydis nėra pakankamas tam, kad būtų pasiekta šio instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus bei nepatogumus.

1.2.                      Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes atsakovui V. B. priteista 484 Eur atstovavimo išlaidų suma, sudaro beneik pusę A. Č. priteistos sumos (1 000 Eur) neturtinės žalos atlyginimui. Vis dėlto ieškovo reikalavimas materialine teisine prasme buvo iš esmės tenkintas, nes neturtinės žalos dydį nustato teismas. Šiuo atveju neturtinės žalos dydį nustačius didesnį, nei draudiko pareiga ją atlyginti (5 000 Eur), ją turėtų atlyginti atsakovas V. B.. Be to, V. B. baudžiamojoje byloje yra pripažintas kaltu, todėl jeigu ieškinys nebūtų perduotas spręsti civilinio proceso tvarka kaltinamajam išlaidos nebūtų atlyginamos.

11.       Atsakovas V. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (T.8, b. l. 36-39). Atsiliepime nurodė:

2.1.                      Atsakovo V. B. vairuotas automobilis eismo įvykio metu buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Teismas teisingai nustatė A. Č. patirtos neturtinės žalos dydį, įvertino kilusias pasekmes, žalą sukėlusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, vadovavosi sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais. Teismas pripažino, jog neturtinė žala apeliantui buvo padaryta didesnio mąsto, nei atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ paskaičiuota 3 000 Eur suma, todėl vertino, kad ieškovui buvo padaryta neturtinė žala 4 000 Eur sumai. Kadangi ieškovui A. Č. buvo išmokėta 3 000 Eur neturtinė žala, teismas papildomai priteisė 1 000 Eur neturtinės žalos, kas neviršija Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatyto maksimalaus dydžio, todėl atsakovui V. B. nekyla pareiga atlyginti apeliantui neturtinę žalą. A. Č. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ką patvirtina 2016 m. lapkričio 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. G1105/2016(06). Ieškovo reikalavimas priteisti 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą yra nepagrįstas, neproporcingas ir neatitinka teismų praktikos.

2.2.                      Teismas pagrįstai V. B. iš ieškovo priteisė atstovavimo išlaidas. Ieškovo A. Č. ieškinio reikalavimas dėl 10 000 Eur neturtinės žalos priteisimo buvo nukreiptas prieš atsakovą V. B., taigi, atmetus ieškinį šioje dalyje, atsakovui V. B. iš ieškovo A. Č. buvo pagristai priteistos atstovavimo išlaidos.

12.       Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą (T.8, b. l. 34-35).

13.       Atsiliepime nurodė, kad teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes, teismų praktiką ir pagrįstai nustatė, kad ieškovas A. Č. patirta neturtinė žala vertintina 4 000 Eur suma. Apelianto argumentai dėl priteistinos neturtinės žalos didinimo dėl infliacijos yra nepagrįsti, nes didžiąją jo patirtos neturtinės žalos dalį – 3 000 jis iš AB „Lietuvos draudimas“ gavo 2018 m. balandžio 11 d. Teismas tinkamai, pagal CPK normas išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą bei savo motyvus nurodė sprendime.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

15.       Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas apelianto ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai taikė materialiąsias teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą.

16.       Ieškovas kreipėsi į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo V. B. ir jo civilinę atsakomybę pagal privalomąjį transporto priemonių draudimo įstatymą apdraudusios AB „Lietuvos draudimas“. Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 25 d. nuosprendžiu V. B. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nubaustas 30 MGL dydžio (1 130 Eur) bauda, nuteistajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta vienerius metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.  

17.       Byloje nėra ginčo dėl neteisėtų atsakovo V. B. veiksmų, kaltės ir priežastinio ryšio, kurie nustatyti įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 25 d. nuosprendžiu, kur konstatuota, kad atsakovas V. B. (duomenys neskelbtini) 77-ame kilometre, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 106, 127, 128, 141 punktų reikalavimus, tai yra, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, prieš pradėdamas važiuoti, išvažiuodamas iš dešiniame kelkraštyje esančios autobusų sustojimo stotelės, prieš sukdamas į kairę ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir, nedavęs kelio tiesiai važiuojančiai transporto priemonei, sudarė kliūtį kitiems eismo dalyviams, kurių judėjimo kryptį jis kirto, dėl ko susidūrė su kita transporto priemone ir dėl to nežymiai sutrikdė kito automobilio keleivių sveikatą. Dėl kliniškai nustatyto juosmeninio III stuburo slankstelio suspaustinio lūžimo ir juosmeninio I stuburo slankstelio kairės skersinės ataugos lūžimo buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo A. Č. sveikata (ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui).

18.       CPK 182 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje. Teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi. Kita vertus, baudžiamosiose bylose nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje. Pavyzdžiui, nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginės pasekmės (fizinio asmens mirtis, kūno sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir t. t. Šios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. Taigi, pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008; kt.).

19.       Šiuo atveju Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 25d. nuosprendyje konstatuotos aplinkybės turi prejudicinę galią sprendžiant dėl atsakovų atsakomybės šioje byloje, nėra ginčijamos apeliaciniame skunde, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. 

20.       Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka su teismo sprendimu dėl ieškinio atmetimo atsakovo V. B. atžvilgiu ir iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ priteistu neturtinės žalos dydžiu.

21.       Civilinėje teisėje, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, jei nustatomos visos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti, galioja visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 str. 1 d.). Kasacinio teismo pabrėžiama, kad teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013).

22.       Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.), todėl žalos fakto ir nuostolių dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Jeigu žalos faktas įrodytas, tačiau nuostolių dydžio įrodyti ieškovas objektyviai negali, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

23.       Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį atsakovo V. B. atžvilgiu, konstatavo, jog atsakovas V. B. transporto priemonės valdytojų civilinę atsakomybę buvo apdraudęs AB „Lietuvos draudimas“, todėl pareigą atlyginti žalą pagal įvykio metu galiojusias LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) nuostatas turėtų atlyginti AB „Lietuvos draudimas“, kuri ieškovui jau yra sumokėjusi 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas papildomai iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ priteisė ieškovui 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Apelianto teigimu, teismas netinkamai nustatė neturtinės žalos dydį.

24.       Teisė į neturtinės žalos atlyginimą bendriausia prasme yra reglamentuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CK 6.250 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

25.       Kasacinėje praktikoje pažymėta, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju žala yra padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, todėl neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. Neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti, todėl teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604-2005). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, jog piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo pagal įstatyme įtvirtintus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2013).

26.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik yra įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė, ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010; 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021).

27.       CK nuostatos neįtvirtina atlygintinos neturtinės žalos minimalaus ar maksimalaus dydžio, todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atliekant tokį vertinimą teismo pagrindinė užduotis yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko, kaip jau minėta, neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020).

28.       Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 str.).

29.       Ieškovas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą kildina iš baudžiamajame įstatyme numatytos uždraustos veikos padarymo (BK 281 straipsnyje įtvirtinto kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo), atsakovui V. B. sukėlus eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta ieškovo sveikata. CK 6.283 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

30.       Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos, atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką.

31.       Kaip jau minėta, kasacinis teismas savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, kad bylose dėl sveikatos sutrikdymo neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika yra ta, jog teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, pvz., sveikatos sužalojimo laipsnį, patirtos traumos pobūdį, atsiradusias dėl sveikatos sutrikdymo turtines ir neturtines pasekmes (lėšas, būtinas sveikatai pagerinti, fizinius ir dvasinius išgyvenimus ir pan.), pasikeitimus įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo sferose (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.), bei kitas aplinkybes, kurios daro tiesioginę įtaką asmens fizinių ir dvasinių išgyvenimų stiprumui ir kartu lemia piniginio kompensacinio ekvivalento nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2010; 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-402-421/2016).

32.       Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta ir nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog eismo įvykio metu ieškovas patyrė stuburo traumą – (duomenys neskelbtini), kurių visuma kvalifikuota kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, taigi, akivaizdu, kad ieškovas patyrė stiprias fizines ir psichines kančias bei išgyvenimus. Šias aplinkybes taip pat patvirtina ikiteisminiame tyrime pateikta 2016 m. lapkričio 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. G1105/2016 (06). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus 2017 m. gegužės 22 d. pažymoje DL-1 Nr. 1760 nurodyta, kad nuo 2017 m. gegužės 22 d. iki 2018 m. gegužės 21 d. A. Č. buvo nustatytas 50 procentų darbingumo lygis (T. 4, b. l. 143). Nuo 2018 m. gegužės 21 d. buvo nustatytas 75 procentų darbingumo lygis (T. 4, b. l. 195). Byloje nėra pateikta įrodymų, jog iki eismo įvykio ieškovui buvo nustatytas atitinkamas darbingumo lygis. 

33.       Taigi, bylos medžiaga patvirtina, kad dėl patirtų sužalojimų ieškovas neišvengiamai turėjo nepatogumų, privalėdamas gydytis medicinos įstaigose, vykti į reabilitaciją, kt. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad dėl sužalojimo ieškovas kurį laiką negalėjo tęsti mokslų, dirbti, sužalojimo pasekmės jautėsi dar kurį laiką, todėl sprendė, jog tai yra pagrindas padidinti neturtinės žalos atlyginimą iki 4 000 Eur. Teisėjų kolegija su minėtomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.

34.       Bylose neturtinės žalos dydis nustatomas pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas taisykles, t. y. šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Asmens prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negali būti vertinamas kaip iš anksto žinomas ir nustatytas, nes dydį įvertina ir nustato teismas, ištyręs ir įvertinęs visas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes. Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje, nes paprastai nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Asmens reakcija į jo neturtinių vertybių pažeidimą gali būti adekvati ir neadekvati, nukentėjusiojo jausmai, vidiniai išgyvenimai, sukrėtimai ir kančios yra individualūs, todėl, remdamasis tokiais vidiniais išgyvenimais, nulemtais individualios reakcijos į to paties pobūdžio ir sunkumo veiksmus, kuriais pažeidžiamas didesnę ar mažesnę vertę asmeniui turintis gėris, nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Pažymėtina, kad teismai, vertindami neturtinės žalos dydį lemiančius kriterijus, visų pirma turi įvertinti pažeistos vertybės pobūdį pagal protingo žmogaus etaloną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).

35.       Pažymėtina, kad ieškovas nepateikė į bylą įrodymų apie jo sveikatos būklę po 2018 m. gegužės 25 d., kurių pagrindu būtų galima daryti pagrįstas išvadas ne tik dėl iš karto po eismo įvykio jo sveikatai kilusių neigiamų padarinių, bet ir dėl ilgalaikių sveikatos sutrikdymo pasekmių (dėl eismo įvykio metu patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo atsiradusių liekamųjų reiškinių), vartojamų vaistų, kt., dėl ko, būtų reikalinga kito asmens priežiūra, jis negalėtų dirbti pagal specialybę, dalyvauti visuomeniniame, socialiniame gyvenime, būtų suprastėjusi įprasta gyvenimo kokybė ir pan.

36.       Apelianto argumentai, jog priteistinos žalos dydis turėtų būti apskaičiuojami remiantis šiuo metu galiojančiu minimalios mėnesinės algos dydžiu, atmestini kaip nepagrįsti, nes, kaip jau minėta, byloje nėra pateikta įrodymų ir nurodyta objektyviai pagrįstų argumentų, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis turėtų būti padidintas, atsižvelgiant į neturtinės žalos nustatymo kriterijus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

37.       Kartu teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad neturtinės žalos dydis turėtų būti padidintas remiantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis, nes rekomendacijos savo esme nėra privalomojo pobūdžio teisės aktas, nustatantis neturtinės žalos dydį, Rekomendacijose pateikti dydžiai yra tik orientaciniai. Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinės žalos dydį įvertina teismas, atsižvelgdamas į neturtinės žalos nustatymo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Be to, Rekomendacijų 1 punkto turinys leidžia spręsti, jog šio teisės akto nuostatos, visų pirma, yra skirtos konkretiems subjektams, vykdantiems specifines funkcijas, t. y. draudikams ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui.

38.       Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo priteistą neturtinės žalos dydį, sutinka, kad nagrinėjamu atveju nustatyta 4 000 Eur žalos atlyginimo suma atitinka teismų praktiką panašiose bylose ir įvykio metu, bei draudimo išmokos išmokėjimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principą (Konstitucijos 30 str. 2 d.), CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus ir tokios kategorijos bylose teismo taikomus kriterijus, nes neturtinė žala turi būti atlyginta tiek, kiek tai turėjo įtakos apelianto išgyvenimams ir nepatogumams. Kartu pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti nukentėjusiojo patirtus neigiamus išgyvenimus, esminę reikšmę suteikiant pažeistos vertybės pobūdžiui ir kilusiems padariniams. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė nagrinėjamos bylos aplinkybes: nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, kt. (CK 6.251 str. 2 d., 6.282 str. 1 d.), ir pagrįstai priteisė padidino neturtinės žalos dydį, papildomai priteisdamas iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškovui teisingą 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kuris yra adekvati ir pakankama satisfakcija padaryto pažeidimo aspektu (CK 6.250 str., CPK 185 str.).

39.       Apeliaciniame skunde apeliantas A. Č. iš esmės pateikia savo nuomonę dėl faktinių bylos aplinkybių vertinimo, siekdamas, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitokios faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad vien tai, jog apeliaciniame skunde apeliantas kitaip vertina byloje esančius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, savaime nėra pakankamas pagrindas abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumu. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, savo išvadas grindė byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, įrodymų tyrimą ir vertinimą, nepažeidė ir nenukrypo nuo šiais aspektais aktualios kasacinio teismo praktikos (CPK 176-177str., 183 str., 185 str.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto A. Č. nurodyti argumentai nepaneigia teismo sprendimo dėl neturtinės žalos pagrįstumo, todėl skundžiamas teismo sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

40.       Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

41.       Apelianto A. Č. teigimu, teismas nepagrįstai iš jo atsakovui V. B. priteisė 484 Eur bylinėjimosi išlaidų, nurodydamas, jog jeigu ieškinys būtų nagrinėtas baudžiamojoje byloje, o ne perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka, jis šių išlaidų nebūtų patyręs.

42.       Remiantis BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą ir perduoti jį nagrinėti civilinio proceso tvarka. Priėmus tokį sprendimą, civilinis ieškinys nagrinėjamas pagal civilinio proceso taisykles, nustatytas Civilinio proceso kodekse.

43.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str. 1 d.).

44.       Atsakovas V. B. nurodė, kad jis patyrė 484 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti civilinėje byloje pirmosios instancijos teisme ir pateikė jas patvirtinančius įrodymus – pinigų mokėjimo kvitus. Ieškinį atsakovo V. B. atžvilgiu atmetus visiškai, iš ieškovo pagrįstai buvo priteistos atsakovo turėtos teisinės pagalbos išlaidos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme 

45.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

46.       Apeliacinį skundą atmetus, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 str.).

47.       Atsakovas V. B. prašė priteisti 484 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimą ir iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė jas patvirtinančius įrodymus (CPK 98 str. 1 d.). Prašomų priteisti išlaidų suma neviršija Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose pritiesino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalių dydžių. Ieškovo apeliacinį skundą atmetus šios išlaidos priteistinos iš ieškovo.

48.       Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme šioje byloje yra 7,56 Eur. Apeliacinį skundą atmetus, iš suma valstybei priteistina iš ieškovo (CPK 96 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 7,56 Eur (septynis eurus, 56 ct) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos valstybei turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos, mokant nurodyti mokėtojo asmens kodą, mokėjimo kvitą pristatyti teismo raštinei.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                           Žibutė Budžienė

                   Diana Labokaitė

                           Rūta Palubinskaitė