Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-1116-1260/2025
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00948-2025-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.11.6; 21.10.1
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. spalio 13 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Justinas Bagdžius,
sekretoriaujant Kristinai Šabrinskienei,
dalyvaujant pareiškėjui J. L.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal J. L. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-15039-2025, ROIK: (duomenys neskelbtini).
Teismas
n u s t a t ė :
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-15039-2025 (toliau – Nutarimas), J. L. (toliau – Pareiškėjas) pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta 800 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių.
Pareiškėjas administracinėn atsakomybėn patrauktas ir administracinė nuobauda bei poveikio priemonės jam skirtos dėl to, kad jis 2025 m. rugpjūčio 1 d., 10.37 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0678, patikros sertifikato Nr. 2360116, nustatytas 0,58 promilių (įvertinus paklaidą) neblaivumas, tokiais veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus.
2025 m. rugsėjo 3 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas 2025 m. rugsėjo 1 d. J. L. skundas dėl Institucijos Nutarimo, kuriuo prašoma pakeisti Institucijos Nutarimą ir skirti kuo trumpesnį specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo bei draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminą.
Pateiktame skunde nurodoma, kad Pareiškėjo įsitikinimu, Institucija paskyrusi nuobaudą nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, kadangi skirdama administracinę nuobaudą visiškai neatsižvelgė į aplinkybes, kuriomis remiantis yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti jam švelnesnę nuobaudą nei numato įstatymas. Pareiškėjas pažymi, kad savo kaltę pripažino iš karto, nustatyto neblaivumo laipsnio (0,58 promilių), kuris tik nežymiai viršija leistiną normą, neginčijo ir išsamiai atskleidė visas nusižengimo padarymo aplinkybes, nuoširdžiai bendradarbiavo su įvykį tyrusiais pareigūnais. Alkoholį vartojo iš vakaro, išgėrė 0,5 litro 35 laipsnių stiprumo alkoholio, vartoti baigė gerokai prieš vidurnaktį, todėl atsikėlus ryte nekilo abejonių dėl neblaivumo. Tuo remiantis vyko darbo reikalais, matė policijos vykdomą reidą, tačiau jo nevengė, nes kaip minėjo, buvo įsitikinęs savo blaivumu, priešingu atveju tikrai nebūtų vairavęs. J. L. suvokia savo elgesio pavojingumą visuomenei ir kitiems eismo dalyviams bei nuoširdžiai gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo. Administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo sąžiningai klystant, kad alkoholio koncentracija kraujyje jau bus išskaidyta. Sėsdamas už vairo jautėsi gerai, tačiau klaidingai įvertino savo fiziologinę organizmo būklę ir sustabdžius policijos pareigūnams nustebo, kad pučiant į alkotesterį buvo viršyta leistina alkoholio riba. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad jis nėra sistemingas, piktybinis KET pažeidėjas, nėra padaręs analogiškų ar panašių administracinių nusižengimų, nors automobiliu naudojasi intensyviai tiek asmeniniais, tiek darbo ir žmonos poreikiais, o šis nusižengimas yra visiškai atsitiktinio pobūdžio. Patvirtina, kad paskirtą baudą jau yra sumokėjęs, todėl nesiekia išvengti atsakomybės. Pareiškėjui padarytas administracinis nusižengimas sukėlė didelį dvasinį diskomfortą ir išgyvenimus, todėl yra įsitikęs, jog priešingas teisei elgesys nebepasikartos, ateityje elgsis atidžiau ir rūpestingiau.
J. L. dirba (duomenys neskelbtini) naktinio sargo pareigose bei darbdavio charakterizuojamas teigiamai, taip pat laisvomis dienomis individualiai dirba naudotų baldų prekybos ir restauravimo srityje. Pastaroji darbinė veikla reikalauja turėti teisę vairuoti, kadangi reikia nuolatos vykti pas klientus, vežioti priemones darbui, surinkti ir pristatyti baldus. Šiai darbinei veiklai nuomojasi patalpas, tačiau veikla nėra tokia pelninga, kad netekus teisės vairuoti galėtų pasisamdyti papildomą asmenį. Pareiškėjas pažymi, kad teisė vairuoti jam yra būtina siekiant pasirūpinti broliu P. L., kuris serga onkologine liga. Pareiškėjo brolis gyvena (duomenys neskelbtini), pas jį tenka vykti kelis kartus per savaitę. Be minėtų aplinkybių nurodo ir tai, kad jo žmona neturi teisės vairuoti, todėl specialiosios teisės atėmimas turės įtakos ir jos poreikiams.
Nutarimą priėmusi Institucija atsiliepimu prašė skundo netenkinti ir palikti Institucijos Nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad J. L. alkoholio kiekio matuokliu buvo atlikti du patikrinimai laikantis Lietuvos policijos generalinio 2019 m. kovo 25 d. komisaro įsakymo Nr. 5-V-242 „Dėl policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo“ tvarkos. Šioje byloje nėra nustatyta apsvaigimo patikrinimo procedūros pažeidimų, nėra pagrindo teigti, kad alkotesteriu atliktų matavimų duomenys neteisingi. Byloje esantis nusižengimo padarymo metu galiojęs alkotesterio patikros sertifikatas patvirtina, kad alkotesteris yra tinkamas naudojimui, nustatytas jo tikslumas ir matavimo ribos. Pareiškėjo neblaivumas (0,58 promilių, pritaikius paklaidą) viršijo įstatymo nustatytą vairuotojams leistiną promilių ribą, ir tai sudaro neabejotiną pagrindą patraukti jį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Nors J. L. pažymėjo, kad jo neblaivumas nežymiai viršijo leistiną alkoholio kiekio ribą, tačiau Institucija su šiuo argumentu nesutinka, kadangi alkoholio kiekio riba buvo viršyta 0,18 promilių (leistina riba – 0,40 promilių, Pareiškėjui nustatytas neblaivumas – 0,58 promilių) bei didėjo, tai yra antrasis patikrinimas alkotesteriu parodė didesnį Pareiškėjo neblaivumo laipsnį, kas taip pat kelia abejonių dėl jo nurodomų alkoholio vartojimo aplinkybių.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam yra būtina teisė vairuoti transporto priemones dėl asmeninių, šeimyninių ir su darbu susijusių aplinkybių. Taip pat skunde akcentuojama, kad jis nepadarė kitų KET pažeidimų, darbovietės charakterizuojamas teigiamai. Tačiau panašaus pobūdžio bylose, tokie argumentai savaime nepripažįstami ypatingomis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Pareiškėją kelyje elgtis drausmingai įpareigoja KET ir tai, kad jis patirs tam tikrų nepatogumų nesudaro jokio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytas nuostatas. Apie poreikį turėti teisę vairuoti transporto priemones Pareiškėjas žinojo dar iki darant administracinį nusižengimą. Pareiškėjas prieš vairuodamas transporto priemonę privalėjo įsitikinti, kad jis yra blaivus, tačiau to nepadarė. Pareiškėjas žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas automobilio nevairuoti būdamas neblaivus ir nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Pareiškėjas J. L. teismo posėdžio metu skundą palaikė jame nurodytais motyvais ir parodė, kad paprastai alkoholio beveik nevartoja, tačiau dieną prieš įvykį vakare į svečius užsuko kaimynas, kuris atsinešė vieną butelį 35 laipsnių stiprumo alkoholio. Alkoholį vartojo iki 21 val. vakaro. Pareiškėjas nurodė, kad vakarais po 18 val. nevalgo, taip pat ir rytais, todėl mano, jog tai galėjo turėti įtakos alkoholio kiekiui organizme ir tai, kad jis nebuvo pilnai išskaidytas. Įvykio rytą nuvežė žmoną į darbą bei vyko su darbo reikalais, kuomet pamatė vykdomą policijos reidą. Pažymėjo, kad nors ir turėjo galimybę nusukti iš pagrindinio kelio, tačiau reido nevengė, nes buvo įsitikinęs savo blaivumu, jautėsi puikiai. Pareigūnai patvirtino, kad nuo pareiškėjo nebuvo juntamas alkoholio kvapas. Pirmą kartą bekontakčiu alkoholio kiekio matuokliu nepavykus patikrinti neblaivumo, jis pats rankomis pasiėmė minėtą prietaisą tam, kad galėtų būti patikrintas. Teisė vairuoti jam reikalinga, kad galėtų pasirūpinti sergančiu broliu, kadangi nėra kitų asmenų, kurie galėtų tai padaryti už jį, o vykti pas brolį į (duomenys neskelbtini) reikia bent keletą kartų per savaitę, taip pat ir individualiai veiklai vykdyti.
Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, byloje gautas prašymas Pareiškėjo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą byloje negauta.
Skundas tenkinamas iš dalies
ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Pareiškėjas Institucijos Nutarimu buvo pripažintas padaręs ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų.
Už šio nusižengimo padarymą Pareiškėjui buvo paskirta 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise (vairuoti transporto priemones) 6 mėnesius ir draudimas 12 mėnesių vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
Šioje byloje nėra ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo fakto ir jo padarymo aplinkybių. Teismas, bylos nagrinėjimo ribose (ANK 641 straipsnis), įvertinęs Nutarimą, taip pat nenustatė aplinkybių, leidžiančių abejoti, kad Pareiškėjas buvo nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą.
Pateiktame skunde yra keliamas tik administracinio poveikio priemonių individualizavimo klausimas, prašant, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskirti (arba sutrumpinti jų taikymo terminą) administracinio poveikio priemonių – specialiosios teisės atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) aktuose ne kartą konstatuota, kad vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų yra konstitucinis proporcingumo principas, kuris reiškia, kad įstatyme nurodytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d., 2013 m. spalio 9 d., 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarimai).
Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, be kita ko, pažymėta, kad negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų neleidžiama teismui, atsižvelgiant į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaujantis teise, nenusižengiant iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, priimti teisingą sprendimą byloje ir šitaip įvykdyti teisingumą; antraip būtų apriboti ar net paneigti iš Konstitucijos, inter alia, jos 109 straipsnio 1 dalies, kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, taip pat būtų nukrypta nuo teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinės sampratos, nuo konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2013 m. gruodžio 6 d., 2017 m. birželio 26 d., 2020 m. liepos 24 d. nutarimai).
Įstatymų leidėjas, laikydamasis šių konstitucinių reikalavimų, nustatė ne tik tai, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, bet ir tai, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, ANK 34 straipsnio 6 dalyje įstatymų leidėjas įtvirtino teismui ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusiai institucijai (pareigūnui) teisę paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) vieną iš paminėtų alternatyvių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį švelninančių sprendimų turi teisę priimti, atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo principais, be kita ko, toks sprendimas turi būti motyvuotas.
Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024).
Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).
Nagrinėjamu atveju Pareiškėjas Institucijos Nutarimu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį buvo nubaustas minimalia 800 Eur bauda ir specialiosios teisės minimaliam šešių mėnesių terminui atėmimu bei draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, minimaliam dvylikos mėnesių terminui. Vertindamas Pareiškėjui už jo padarytą administracinį nusižengimą paskirtų priemonių, jo atsakomybę už padarytą nusižengimą įgyvendinanti skirtų priemonių proporcingumą ir jų tinkamą individualizavimą, teismas vertina byloje nustatytas pažeidimo padarymo aplinkybes, duomenis apie Pareiškėjo asmenybę, jo pavojingumą, Pareiškėjui paskirtų priemonių pakankamumą administracinės atsakomybės tikslams pasiekti.
Pirma, vertindamas administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, teismas atsižvelgia, kad Pareiškėjui nustatytas neblaivumas (pritaikius paklaidą) leistiną ribą, iki kurios dar galima vairuoti transporto priemones (0,40 promilės) viršijo 0,18 promilėmis. Nors šis viršijimas nėra ženklus, tačiau jis nėra taip pat ir nėra visai nežymus, kaip teigia Pareiškėjas savo skunde. Teismas šiuo atveju pritaria Institucijos atsiliepime į skundą išdėstytai pozicijai, kad asmeniui, esančiam tokio neblaivumo laipsnio, koks buvo nustatytas Pareiškėjui, transporto priemonių vairavimas gali pasunkėti dėl sulėtėjusios reakcijos, gebėjimo savalaikiai reaguoti į eismo metu iškylančias situacijas, priimti tinkamus ir adekvačius sprendimus. Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį, kad bendro pobūdžio vertinimai apie 0,58 promilių alkoholio koncentracijos organizme poveikį asmens gebėjimui saugiai valdyti transporto priemones, neapibūdina faktinės Pareiškėjo būsenos pažeidimo padarymo metu.
Byloje nustatyta, kad alkoholį pareiškėjas vartojo iš vakaro (teismo posėdžio metu Pareiškėjas nurodė, kad vartoti alkoholinius gėrimus baigė apie 21.00 val.), išgėrė 0,5 litro 35 laipsnių stiprumo alkoholio, atsikėlus ryte nekilo abejonių dėl neblaivumo, jautėsi visiškai gerai ir galintis vairuoti. Pareiškėjas nurodė negalėjęs įtarti, kad jo organizmas dar nebus išskaidęs iš vakaro vartoto alkoholio. Nurodė, kad ryte, prieš sustabdant policijos pareigūnams, nuvežė žmoną į darbą, ši taip pat nepastebėjo, kad Pareiškėjas negalėtų vairuoti dėl to, kad yra neblaivus. Pareiškėjas taip pat teigė, kad važiuodamas keliu, kuriame buvo sustabdytas policijos pareigūnų, iš anksto matė, kad yra vykdoma policinė priemonė (transporto priemonių vairuotojų tikrinimas), buvo sustoję daug policijos ekipažų, tačiau nesirinko nusukti kitu keliu taip išvengiant policijos pareigūnų patikros, nes buvo visiškai įsitikinęs dėl savo būklės, t. y. kad paskutinį kartą vartojęs alkoholio prieš maždaug 12 valandų, nėra apsvaigęs nuo alkoholio ir gali vairuoti. Nurodė, kad policijos pareigūnams bekontakčiu alkoholio matuokliu tikrinant ar ore nėra alkoholio garų, šis prietaisas iš karto nesuveikė, todėl jis šį aparatą pasiėmė pats sau į rankas, kad galėtų iš arčiau papūsti. Bekontakčiam alkoholio matuokliui užfiksavus indikacijas, kad ore yra alkoholio ir patikrinus Pareiškėjo blaivumą alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0678, nustebo pamatęs, kad jo iškvėptame ore esanti alkoholio koncentracija viršija leistiną normą. Pareiškėjo vertinimu jo organizmas galbūt galėjo neišskaidyti alkoholio dėl to, kad jis jo įprastai nevartoja, taip pat nuo 18 val. nevalgo, taip pat rytais (ir tą dieną) nevalgo pusryčių. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad byloje esančiame Kauno apskrities VPK Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus jaunesniosios tyrėjos Editos Šimkutės 2025 m. rugpjūčio 1 d. tarnybiniame pranešime „Dėl neblaivaus vairuotojo“ nurodoma: „Atliekant neblaivumo nustatymo aktą pastebėta, kad nuo asmens nesklinda alkoholio kvapas, judesiai koordinuoti, kalba rišli. Kitokių požymių, kad buvo vartojamas alkoholis nepastebėta. Automobilyje alkoholio nerasta.“ Byloje esančiame 2025 m. rugpjūčio 1 d. neblaivumo nustatymo akte taip pat pažymima, kad J. L. eiti tiesia linija – pėda po pėdos – gali; gali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs). Nors Institucija savo atsiliepime į skundą abejoja Pareiškėjo versija dėl alkoholio vartojimo laiko, nes tikrinant Pareiškėjo neblaivumą antrą kartą buvo nustatytas nežymiai didesnis alkoholio kiekis, teismas byloje neturi jokių duomenų, kurių pagrindu galėtų paneigti Pareiškėjo poziciją, užfiksuotą tiek nagrinėjant skundą teisme, tiek ir sustabdžius Pareiškėją nusižengimo padarymo metu. Nesant priešingų duomenų, visos abejonės yra aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Išdėstyti duomenys leidžia teismui konstatuoti, kad Pareiškėjas administracinį nusižengimą, dėl kurio Nutarimu buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, padarė dėl to, kad apsiriko netinkamai vertindamas situaciją ir savo organizmo galimybes.
Antra, teismas vertindamas Pareiškėją kaip asmenį apibūdinančius duomenis (Pareiškėjo pavojingumą), sprendžia, kad padarytas pažeidimas buvo atsitiktinio pobūdžio, nesuderinantis su Pareiškėjo asmenybe. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė alkoholinius gėrimus išvis vengiantis vartoti. Šiuo konkrečiu atveju pas jį atėjo kaimynas, atsinešęs alkoholinio gėrimo butelį ir paprašęs su juo kartu išgerti. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Pareiškėjas dirba (duomenys neskelbtini) naktinio sargo pareigose, taip pat laisvomis dienomis individualiai dirba naudotų baldų prekybos ir restauravimo srityje. Į bylą pateiktoje darbdavio charakteristikoje Pareiškėjas charakterizuojamas išimtinai teigiamai: nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) naktinio sargo pareigose dirba nuo 1996 m., visą šį laikotarpį savo pareigas atlieka nepriekaištingai, neturi žalingų įpročių, nuobaudų nėra gavęs. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad Pareiškėjas teisę vairuoti transporto priemones turi jau daugiau kaip trisdešimt metų, jis nėra sistemingas, piktybinis KET pažeidėjas, nėra padaręs analogiškų ar panašių administracinių nusižengimų, nors automobiliu, kaip nurodė pats, naudojasi intensyviai tiek asmeniniais, tiek darbo ir žmonos poreikiais. Tiek pažeidimo padarymo metu, tiek po jo padarymo Pareiškėjas aktyviai bendravo su pareigūnais, iškart pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto administracinio nusižengimo, nevengė prisiimti atsakomybės, iš karto (2025 m. rugpjūčio 14 d.) sumokėjo jam skirtą administracinę nuobaudą. Teismo posėdžio metu Pareiškėjas dar kartą išreiškė gilų apgailestavimą dėl padaryto administracinio nusižengimo, kurio nuoširdumu teismas neturi pagrindo netikėti.
Bylos duomenys leidžia teismui spręsti, kad transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio buvo atsitiktinis ir su Pareiškėjo asmenybe nesiderinantis elgesys, dėl kurio jis giliai išgyvena. Pareiškėjas nėra piktybinis ar sistemingas teisės pažeidėjas, keliantis pavojų visuotinai saugomoms vertybėms. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad Pareiškėjas yra įstatymus gerbiantis, dirbantis ir atsakingas pilietis, besirūpinantis savo šeima.
Trečia, vertindamas paskirtų poveikio priemonių individualų poveikį pareiškėjui kartu su visuomenės interesu i eismo saugumą, taip pat, kad asmenys, padarę teisės pažeidimus būtų tinkamai ir teisingai patraukti teisinėn atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka, teismas šiuo konkrečiu atveju atsižvelgia į tai, kad dėl Pareiškėjui taikytos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo, neigiamą poveikį patirs ne tik jis, bet ir kiti asmenys. Pagal į bylą pateiktą (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūno informaciją, Pareiškėjas slaugo ir prižiūri savo brolį P. L., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Nurodoma, kad Pareiškėjo brolis serga onkologine liga, todėl jam nuolat yra reikalinga pagalba. Teismo posėdžio metu Pareiškėjas nurodė, kad kitų asmenų, galinčių pasirūpinti jo sergančiu broliu nėra, dėl brolio ligos jam tenka nuolat (kartais kelis kartus į savaitę) vykti į (duomenys neskelbtini), dažnai tenka vežti brolį į Kauno klinikas, todėl Pareiškėjui tenka iš Kauno vykti į (duomenys neskelbtini), tada vėl važiuoti į Kauną, grįžti parvežti brolį į (duomenys neskelbtini) ir tuomet pačiam parvykti namo į Kauną. Šiuo metu, kol teisė vairuoti transporto priemones sustabdyta, Pareiškėjas prašo, kad pas brolį jį nuvežtų kiti asmenys, bet šešis mėnesius to neišgalės padaryti ir atsilyginti žmonėms, nes jo gaunamos pajamos yra minimalios, o žmona nėra įgijusi teisės vairuoti transporto priemones.
Išdėstytų motyvų ir byloje nustatytų aplinkybių pagrindu daroma išvada, kad Institucijos priimtas Nutarimas konstatavus administracinį nusižengimą buvo teisėtas ir pagrįstas, tačiau teismas plačiau įvertino tiek administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, tiek administracinėn atsakomybėn patraukto J. L. asmenybę, veiksmus po administracinio nusižengimo padarymo, pritaikytų priemonių proporcingumą ir padarė išvadą, jog yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės sustabdymo atžvilgiu. Teismas mano, kad teisingas ir proporcingas balansas tarp administracinės atsakomybės tikslų ir šioje byloje nustatytų individualių aplinkybių bus pasiektas sutrumpinant administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) panaikinimą – taikymo terminą nuo 6 iki 3 mėnesių. Kita Pareiškėjui taikyta administracinio poveikio priemonė – draudimas 12 mėnesių vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai paliekamas galioti atsižvelgiant į šios priemonės taikymo prevencinį pobūdį bei į tai, kad Pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, kad šios priemonės taikymas jam didesnių sunkumų nesukeltų. Todėl šioje dalyje Pareiškėjo skundas netenkinamas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas
n u t a r i a :
pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-15039-2025 dalį dėl J. L. paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo 6 (šešiems) mėnesiams ir šios priemonės taikymo terminą sutrumpinti iki 3 (trijų) mėnesių, jos pradžią skaičiuojant nuo specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymo dienos (2025 m. rugpjūčio 1 d.). Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teisėjas Justinas Bagdžius