Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [Ik-1345-281-2010].doc
Bylos nr.: Ik-1345-281/2010
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Adm

 Adm. byla Nr.I-1345-281/2010

       (Proceso Nr.3-61-3-00516-2010-8)

          Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1., 15.2.3.2., 38

 (S)

 

Sprendimas

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010-05-28

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Mefodijos Povilaitienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Mildos Vainienės, sekretoriaujant Anai Cilinkevičiūtei, dalyvaujant vertėjai Violetai Marčiulionienei, pareiškėjui V. S., atsakovės LR teisingumo ministerijos atstovui Aleksandrui Ivanovui, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą  atsakovėms  Lietuvos valstybei ir  LR teisingumo ministerijai, atstovaujančiai ir atsakovę Lietuvos valstybę, dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo.

 

Išnagrinėjęs bylą, teismas

                                                                     nustatė:

 

 

pareiškėjas V. S. skunde (b.l. 1-5) teismui prašo: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2010-02-11 sprendimą Nr.3R-24(2010/01-4R-23) ir LR teisingumo ministerijos  2009-12-18 sprendimą Nr.(1.23)-7R-10275; 2) priteisti iš abiejų atsakovų po lygiai 1000 Lt turtinei bei 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti; 3) įpareigoti LR teisingumo ministeriją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2009-11-20 pateiktą skundą bei priimti LR viešojo administravimo įst. 8 str. nuostatas, atitinkantį sprendimą.

Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiškino, kad 2009-11-20 LR teisingumo ministrui padavė skundą su konkrečiais pasiūlymais dėl darbo Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje (toliau – Tarnyba) ir Lietuvos advokatūroje. Jame nurodė, kad Tarnyboje dirbantys biurokratai imasi baudžiamųjų priemonių jiems nepatinkantiems prašytojams, atsisako teikti valstybinę teisinę pagalbą dėl nepagrįstų motyvų (nurodant, kad piktnaudžiaujama teisine pagalba, reiškiami akivaizdžiai nepagrįsti reikalavimai, prašoma teisinės pagalbos neperspektyviose bylose). Taip pat Tarnybos darbuotoja išgalvoja įvairias kliūtis atsisakant pateikti turimų dokumentų kopijas, jų netvirtina, persiunčia prašymus dėl pagalbos suteikimo nagrinėti į Kauno Tarnybą, atsisakoma protingos kokybės kontrolės, nepagrįstai duodami apeliaciniai skundai ir t.t.. Tuo tarpu Lietuvos advokatūra, remdamasi solidarumo principu, gina savo narius net ir tuo atveju, kai yra aiškiai piktnaudžiaujama bei nepaisoma kliento interesų.

LR valstybės kontrolė 2009-08-07 audito ataskaitoje Nr.VA-P pažymėjo, kad LR teisingumo ministerija bei Lietuvos advokatūra jau daugiau kaip 4 metus nepatvirtina antrinės teisinės pagalbos kokybės vertinimo taisyklių, LR teisingumo ministras nei karto nepasinaudojo savo teise inicijuoti drausmės bylos iškėlimą advokatui.

Visi nurodyti faktai patvirtinami pridedamais dokumentais, tačiau Komisija skundžiamame 2010-02-11 sprendime nutarė jo skundą atmesti.

Ta aplinkybė, kad Komisija priėmė nepagrįstą sprendimą, matoma iš pateiktų faktų ir Komisijos sprendimo lyginamosios analizės. Komisija vengė skundo nagrinėjimo, nes turi ribotas funkcijas ir negali būti ikiteisminis organas. Komisija savo kompetencijos ribose galėjo įpareigoti atsakovą veikti pagal įstatymus. Atsakovas turėjo pats peržiūrėti nurodytus faktus, imtis priemonių savo kompetencijoje, panaikinti trūkumus ir padaryti išvadas, kad savo pavaldžioje įstaigoje neleisti grubumo ir panašaus elgesio su prašytojais.

Iš aukščiau nurodyto matyti, kad atsakovas nesilaiko įstatymų ir grubiai pažeidžia fundamentalias žmogaus teises, kurias garantuoja Europos Konvencija pirmiausia 6 str. teisė į teisingumą, 13 str. teisė į efektyvias gynybos priemones ir 14 str. draudimas diskriminuoti. Ministerijos biurokratai savo neteisėtais veiksmais diskredituoja valstybės institucijos vardą.

Skundžiamą atsakovo aktą reikia atšaukti kaip nepagrįstą, neatitinkantį teisės normų, pažeidžiantį pareiškėjo teises ir turintį neigiamas pasekmes visuomenės interesui. Visi nurodyti faktai patvirtinami pridedamais dokumentais, ir gali būti patvirtinami liudininkų. Iš aukščiau nurodomo matyti, kad savo veiksmais atsakovas sistemingai kėlė pareiškėjui materialinę ir nematerialinę žalą, išreiškiamą pinigais. Savo veiksmais atsakovas padarė ir neturtinės žalos, kadangi jis buvo priverstas egzistuoti kankinimo sąlygomis, patirti kančias, neturėjo elementarių buities patogumų, patyrė emocinę ir dvasinę depresiją buvo nuolat psichologiškai traumuojamas, jo galimybės buvo tyčia ribojamos daugiau negu numatyta įstatymuose.

Pareiškėjo teigimu, skundžiamo sprendimo motyvacija juridiškai niekinė dėl to, kad grindžiama biurokratiniu solidarumu. Iš Komisijos kaip iš savarankiškos struktūros jis nieko nesitikėjo, nes pastaroji ginčuose palaiko valstybės pusę.

Nurodo, kad  yra visos LR civilinio kodekso numatytos aplinkybės civilinei atsakomybei kilti. Šiuo atveju atsakovui atsakomybė kyla pagal LR viešojo administravimo įst. 39 str. ir LR civilinio kodekso 6.271 str., kuriose numatoma atlyginti žalą, padarytą dėl valstybės tarnautojų veiksmų, jeigu jie neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymą. Materialinė žala atsirado dėl išlaidų kurios susidarė sprendžiant šį ginčą teisminėse ir ikiteisminėse instancijose nuo 2007 metų. Protinga išlaidų suma viršija 1000Lt. Nematerialinė žala sudaro 1000 Lt, remiantis LR civilinio kodekso 6.245 – 6.250 str. 2 d. ir 6.271 str. LR viešojo administravimo įst. 39 str..

Teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino skunde nurodytus motyvus ir prašė jį tenkinti.

 

Atsakovė LR teisingumo ministerija, atstovaujanti ir atsakovę Lietuvos valstybę, atsiliepime teismui (b.l. 45-50) nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka ir paaiškino, kad LR teisingumo ministerijos nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 1998-07-09 nutarimu Nr.851, 6.5. p. nustatyta, kad Teisingumo ministerija nagrinėja nustatytąja tvarka piliečių pasiūlymus, skundus ir pareiškimus, priskirtinus ministerijos kompetencijai, imasi priemonių, kad būtų atsakyta į juose keliamus klausimus. Asmenų prašymai Teisingumo ministerijoje nagrinėjami pagal LR viešojo administravimo įstatymo nustatytą administracinę procedūrą bei vadovaujantis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo  administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis LR Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr.875 (toliau - Taisyklės).

Pareiškėjas kreipėsi į LR teisingumo ministeriją ir 2009-11-20 skunde nurodė, kad Tarnyba, nenurodydama jokių faktų bei įrodymų atsisako teikti antrinę garantuojamą teisinę pagalbą, o sprendimus grindžia tuo, kad: pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba; reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti; atstovavimas byloje yra neperspektyvus; kreipiasi pakartotinai. Skunde LR teisingumo ministerijai pareiškėjas teigė, kad Tarnybos priimami sprendimai yra be motyvų. Taip pat pranešė, kad skundai, kurie paduodami dėl Tarnybos sprendimų, nepagrįstai persiunčiami Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.

LR teisingumo ministerija 2009-12-18 raštu informavo pareiškėją, kad pagal Taisyklių 12 p. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turi teisę atsisakyti nagrinėti prašymą, kuriuo tas pats asmuo kreipiasi į jas tuo pačiu klausimu, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Taip pat nurodė pareiškėjui, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-06-13 nutartyje Nr.A-756-965/2008 konstatavo, kad kartotiniai prašymai suteikti antrinę teisinę pagalbą, jei juose nėra nurodyta naujų aplinkybių, nenagrinėjami.

Pareiškėjui buvo pranešta, kad LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau-Įstatymas) 18 str. 4 d. 6 p. nustatyta, jog sprendime dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo turi būti nurodyta antrinės teisinės pagalbos suteikimo arba atsisakymo ją teikti pagrindai. Duomenų, kad Tarnyba sistemingai ir tendencingai priima nemotyvuotus sprendimus tam tikrų konkrečių pareiškėjų atžvilgiu, nėra. Be to, LR teisingumo ministerija informavo pareiškėją, kad Tarnybos sprendimų teisėtumą turi teisę vertinti administracinių ginčų komisiją arba administracinis teismas.

Teisingumo ministerija 2009-12-18 raštu informavo pareiškėja, kad Įstatymo 18 str. 3 d. nustatyta, kad sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas yra valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priima kita valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teisingumo ministro nustatyta tvarka. Minėtoji tvarka nustatyta teisingumo ministro 2008-06-12 įsakymu Nr.1R-241 patvirtintu Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas yra valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priėmimo tvarkos aprašu (toliau vadinama - Aprašas). Aprašo 3 p. nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą byloje, kurios ginčo dalykas yra jos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, per 3 darbo dienas privalo perduoti nagrinėti kitai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pagal pareiškėjo deklaruotą gyvenamąją vietą arba, jei pareiškėjas neturi deklaruotos gyvenamosios vietos, pagal savivaldybę, kurioje pareiškėjas gyvena. Pagal Aprašo 4.1 p. Tarnyba privalo perduoda prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą byloje, kurios ginčo dalykas yra jos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, Kauno tarnybai, kai pareiškėjo gyvenamoji vieta yra Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Širvintų rajono, Elektrėnų, Trakų rajono, Šalčininkų rajono, Druskininkų ir Varėnos rajono savivaldybėse.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-09-18 nutartyje Nr. A662-922/2009 konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs ginčo išsprendimui taikytinų teisės aktų nuostatas, padarė teisingą išvadą, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba dėl galimo interesų konflikto nusprendusi nusišalinti nuo sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo pareiškėjai ir perduoti prašymą nagrinėti kitai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, pasielgė teisėtai ir pagrįstai, pareiškėjos teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti, todėl nėra juridinio pagrindo konstatuoti, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba vilkino atlikti jai priskirtas funkcijas ir nesant teisinio pagrindo įpareigoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą priimti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo.

LR teisingumo ministerija 2009-12-18 rašte pareiškėjui pažymėjo, kad rengiamu LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 4, 11, 13, 14, 15, 18, 19, 23, 24 ir 28 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu (toliau - Įstatymo projektas) siekiama atsisakyti Įstatymo 18 str. 3 d. nuostatos. Taip pat Įstatymo projektu siekiama papildyti Įstatymo 11 str. 6 d. nauju antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindu, nustatant, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjas prašo suteikti antrinę teisinę pagalbą byloje, kurios ginčo dalykas yra valstybės garantuojamos teisines pagalbos tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą teismų praktiką, taikant įstatymus, 2007-07-19 nutartyje Nr. A17-714/2007 konstatavo, kad „padėtis, kai pareiškėjas siekia apskųsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo nutraukimo, prašydamas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos suteikti antrinę teisinę pagalbą tokiai teisei, nors ir nekvestionuotinai, realizuoti, yra ydinga. Tokiu atveju pareiškėjas jau pradeda ginti teises, kurios yra atitrauktos nuo pirminių ginčijamų teisių ar įstatymų saugomų interesų, pradinio tikslo. Minėtos elgsenos pasirinkimas kelia abejones dėl pareiškėjo siekio, sąžiningo naudojimosi jam suteiktomis teisėmis, paneigia įstatymų leidėjo ketinimus ir tikslus, kurių buvo siekta priimant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymą.“

LR teisingumo ministerija 2009-12-18 raštu informavo pareiškėją, jog dėl dokumentų kopijų išdavimo Tarnyba 2009-07-02 administracinės procedūros sprendime Nr. (1.9.)-SD-2258-09 pateikė pareiškėjui skunduose nurodytų aplinkybių, susijusių su Tarnybos sprendimų kopijų bei pateikiamų dokumentu kopijų išdavimu, vertinimą. Pažymi, kad dėl minėto sprendimo buvo paduotas skundas Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisija, kuris buvo atmestas.

Pareiškėjui buvo pranešta, kad LR Seimo kontrolierius 2009-11-17 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad, įvertinus tyrimo metu išnagrinėtas aplinkybes bei pažymoje paminėtas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad nėra pagrindo, leidžiančio konstatuoti Tarnybos pareigūnų piktnaudžiavimą ar biurokratizmą, atsisakant teikti pareiškėjams mokamas kopijavimo paslaugas. Atkreipė dėmesį į tai, kad LR Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr.1039 patvirtinta Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarka nustato oficialių rašytinių, grafinių, garsinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimą, kai pareiškėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su šių dokumentų originalais. Ši tvarka parengta vadovaujantis LR teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 11 str. 2 d., iš kurios nuostatų matyti, kad minėtu LR Vyriausybės nutarimu patvirtinta tvarka taikoma tik elektroninėmis priemonėmis tvarkomų informacijos rinkmenų duomenims. Kadangi Tarnybos priimti sprendimai nėra elektroninėmis priemonėmis tvarkomos informacijos rinkmenos, darytina išvada, kad jų parengimui LR Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 patvirtinta Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarka netaikoma.

Dėl pareiškėjo teiginių, kad Tarnyba, vadovaujantis Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklių 43 straipsniu, turi siųsti sprendimus registruotu paštu, jam buvo 2009-12-18 rašte išaiškinta, jog šį klausimą pagal savo kompetenciją yra išsprendusi LR valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (toliau- Inspekcija). Iš Inspekcijos LR teisingumo ministerijai atsiųstos 2009-11-17 sprendimo Nr.3R-411(2.13) kopijos matyti, kad ji, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą bei Tarnybos pateiktą informaciją apie asmens duomenų tvarkymą Tarnyboje, nustatė, kad ji neprivalėjo pareiškėjo skundo, adresuotame inspekcijai, nurodyto sprendimo pareiškėjui siųsti registruota pašto siunta.

Tarnyboje pareiškėjams yra sudaryta galimybė pateikti prašymus raštu, tiesiogiai atvykus į instituciją, todėl papildomos prašymų pateikimo priemonės (skundų ir pageidavimų knygos) sukūrimas  nėra  būtinas. Asmenų  prašymų  nagrinėjimo  taisyklių  48 p. nustatyta,  kad institucijos vadovas privalo užtikrinti asmenims galimybę anonimiškai pareikšti nuomonę apie prašymų  nagrinėjimą  ir  aptarnavimo  kokybę. Tarnyba yra informavusi LR teisingumo ministeriją, kad Tarnyboje yra sudaryta galimybė pareiškėjams anonimiškai pateikti nuomonę apie aptarnavimo kokybę, užpildžius anoniminę anketą. Remiantis LR advokatūros įstatymo 60 str. 2 d. 7 p., Lietuvos advokatūros  advokatų  taryba priima  sprendimus  dėl  advokatų  įrašymo  ir išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, t. y. ji yra institucija, kontroliuojanti, kaip advokatai laikosi LR advokatūros įstatymo 20 str. 7 d. reikalavimų. Lietuvos advokatūra nėra pavaldi LR teisingumo ministerijai, todėl ji neturi įgaliojimų kontroliuoti Lietuvos advokatūros organų veiksmų ar neveikimo.

Dėl tarnybinės nuobaudos Tarnybos direktorei S. P. paskyrimo buvo išaiškinta, kad pagal LR valstybės tarnybos įstatymo 28 str. tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti skiriama tik už tarnybinius nusižengimus. Tarnybinis nusižengimas - valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Teisingumo ministerija yra išnagrinėjusi visus pareiškėjo anksčiau siųstus skundus bei prašymus, tačiau nėra nustačiusi aplinkybių, dėl kurių Tarnybos direktorei S. P. turėtų būti skirta viena iš LR valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 3 d. nustatytų tarnybinių nuobaudų.

Pareiškėjas 2009-11-20 skunde nenurodė aplinkybių, kad S. P. savo kaltais veiksmais (neveikimu) neatliko arba netinkamai atliko valstybės tarnautojo pareigų, todėl teisingumo ministrui nebuvo pagrindo spręsti dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėjimo. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2009-11-17 pažymoje Nr.(duomenys neskelbtini) atkreipė Tarnybos direktorės S. P. dėmesį į šioje pažymoje užfiksuotus prašymų išnagrinėjimo termino pažeidimo atvejus, tačiau nekonstatavo, kad prašymų nagrinėjimo terminai buvo pažeisti dėl S. P. kaltės.

LR administracinių bylų teisenos įstatymo 22 str. 1 d. nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Skunde pareiškėjas prašo teismą įpareigoti LR teisingumo ministerija atlikti pagal jo skundą veiksmus, kurie nebuvo atlikti, t. y. pareiškėjas nori, kad būtų atliktas Tarnybos veiklos patikrinimas.

Tačiau pareiškėjas šioje skundo dalyje nenurodė jokių konkrečiai jo, kaip subjekto, pažeistų teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimo dėl to, kad LR teisingumo ministerija neatlieka Tarnybos veiklos tikrinimo. Teisių ar teisėtų interesų pažeidimo nebuvimas, reikalavimo teisės neturėjimas yra pagrindas atmesti pareiškėjo skundą dėl LR teisingumo ministerijos įpareigojimo atlikti Tarnybos veiklos patikrinimą.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtinos bendrosios civilinių atsakomybių sąlygų visuma, nurodyta LR civilinio kodekso (toliau - CK) 6.246 - 6.249 str., t. y. neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė, žala. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie yra neteisėtų veiksmų rezultatas. Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Įrodymų, kad LR teisingumo ministerijos tarnautojas atliko pareiškėjo atžvilgiu neteisėtą veiksmą arba neveikė taip, kaip jį įpareigojo įstatymai, nėra. Visi pareiškėjo teiginiai, kad jo patirtos turtinės ir neturtinės žalos yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl LR teisingumo ministerijos 2009-12-18 rašto jam atsirodo neigiami padariniai.

Teismo posėdžio metu LR teisingumo ministerijos atstovas patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

 

Skundas tenkintinas iš dalies.

 

Nustatyta, kad V. S. 2009-11-20 pateikė LR teisingumo ministerijai skundą, kuriame formuluodamas reikalavimus prašė: 1) pagal nurodytus pareiškėjo bei kitų asmenų teisių pažeidimo faktus atlikti patikrinimą Tarnyboje, pradėti tarnybinį patikrinimą ir kompetencijos ribose panaudoti priemones su tikslu įpareigoti tarnybos tarnautojus laikytis įstatymų, nepažeidinėti žmogaus teisių, laikytis etikos reikalavimų ir siekti aukšto veiklos įvertinimo; 2) spręsti klausimą dėl Tarnybos direktorės S. P. užimamų pareigų atlikimo, nes dėl jos kaltės daroma turtinė ir neturtinė žala žmonėms ir valstybinės valdžios įvaizdžiui ( b.l. 70; priedo l. 23-26).

V. S. į jo 2009-11-20 skundą buvo atsakyta LR teisingumo ministerijos 2009-12-18 raštu Nr.(1.2.3.)7R-10275 (b.l. 6-10).

LR teisingumo ministerijos 2009-12-18 raštą V. S. apskundė Komisijai, kuri 2010-02-11 sprendimu Nr.3R-24(2010/01-4R-23) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (b.l. 11-17, priedo l. 1-5).

 

Byloje spręstinas ginčas dėl pareiškėjo skundo reikalavimų panaikinti LR teisingumo ministerijos 2009-12-18 raštu išreikštą atsakymą ir 2010-11 Komisijos  sprendimą bei reikalavimo įpareigoti LR teisingumo ministeriją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2009-11-20 prašymą bei priteisti  nurodytą turtinę ir neturtinę žalą pagrįstumo ir teisėtumo.

 

Dėl LR teisingumo ministerijos 2009-12-18 raštu pateikto atsakymo, Komisijos 2010-02-11 sprendimo ir reikalavimo įpareigoti LR ministeriją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2009-11-20 pateiktą kreipimąsi  pagrįstumo be teisėtumo

 

Kaip minėta, A. S. 2009-11-20 LR teisingumo ministerijai pateiktame skunde prašoma dėl jame nurodytų aplinkybių pradėti tarnybinį patikrinimą, spręsti klausimą dėl Tarnybos direktorės S. P. užimamų pareigų atlikimo.

Nustatyta, kad 2009-11-20 skundą LR teisingumo ministerijai V. S. padavė savo vardu, tačiau išreikšdamas grupės suinteresuotų asmenų, kurių netenkina Tarnybos, kaip institucijos veikla, pastarosios veiklą reglamentuojančių kai kurios teisės aktų nuostatos, Tarnybos direktorės veikla. Remdamasis savo asmenine patirtimi, kitų asmenų  patyrimu, apibendrinęs nusiskundimus, pateikė skundą. Tai  teismo posėdyje patvirtino pareiškėjas, parodė liudytojai (b.l. 65-72). Pačiame skunde nurodyta, kad tai yra konkretūs pasiūlymai dėl nurodytų institucijų veiklos trūkumų, o būtent dėl piliečių konstitucinės teisės gauti teisinę pagalbą ir teisės į teisingumą (b.l. 69).

 

Taigi, V. S. šiais reikalavimais nesiekia, kad konkrečiai jo atžvilgiu būtų priimtas individualaus pobūdžio administracinis sprendimas, kuriuo pareiškėjui būtų nustatytos teisės ar pareigos, t.y. pakeistas materialinis teisinis santykis.

Minėtame V. S. rašte, kuris nors ir įvardintas skundu, išdėstyti reikalavimai laikytini LR Vyriausybės 2007-08-22 nutarimo Nr.875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – Taisyklės) 2 p. numatytu asmens kreipimusi apie galimą piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu, o LR teisingumo ministerijos 2009-12-18 raštas, laikytinas Taisyklių 5 p. nurodomu atsakymu, kuriame išdėstyta institucijos nuomonė apie asmens kritiką, pasiūlymus ar pageidavimus.

Taisyklių 41.4 p. nurodoma, kad  į kreipimąsi, kuriame išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, pranešama apie institucijos veiklos pagerėjimą ar trūkumus ir pateikiami pasiūlymai, kaip juos ištaisyti, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą padėtį, informuojama apie valstybės tarnautojų piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu, ar kitokį asmens kreipimąsi atsakoma laisvos formos raštu.

Be to, Taisyklėse nenumatoma, kad atsakymai į asmenų kreipimąsi gali būti skundžiami.

LR administracinių ginčų komisijų įst. 2 str. 2 d. nustatyta, kad skundams (prašymams) dėl priimtų individualių administracinių aktų ar valstybės tarnautojų veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje ikiteismine tvarka nagrinėti steigiamos apskričių administracinių ginčų komisijos ir Vyriausioji administracinių ginčų komisija. Minėto straipsnio 3 d. nurodoma, kad išskyrus išimtis, kurias nustato LR administracinių bylų teisenos įstatymas arba kiti įstatymai, Komisija sprendžia ginčus, kurie priskirti Vilniaus apygardos administracinio teismo papildomai kompetencijai.

LR Vyriausybės 1999-05-04 nutarimu Nr.533 patvirtintų Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų (toliau – Nuostatai) 10. p. nurodoma, kad Komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat dėl minėtų subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo.

LR administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1d. nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, o 23 str. 2 d. 5 p. nurodoma, kas yra prašymo (skundo) dalyku šio įstatymo prasme - konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, bei jo įvykdymo (priėmimo) data. Pagrindas kreiptis teisminės gynybos yra tuomet, kai pažeidžiama teisė ar teisėtas interesas ir šis pažeidimas pasireiškia konkrečiais viešojo administravimo subjekto veiksmais (neveikimu) ar aktu.

Atsižvelgus į minėtas teisės aktų nuostatas, skundo, pateikiamo tiek teismui, tiek Komisijai reikalavimu turėtų būti formuluojamas asmens prašymas priimti tokį patvarkymą, kuris tiesiogiai pakeistų tarp ginčo šalių esantį materialinį teisinį santykį. Taigi, skundo reikalavimu gali būti tik toks, kuriuo remiantis priimtas sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai, o tuo pačiu nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t.y., pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus.

Nagrinėjamo ginčo atveju, sprendžiant pareiškėjo skundo reikalavimų dėl jo nurodytų Komisijos ir LR teisingumo ministerijos sprendimų panaikinimo pagrįstumą, reikšmingi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-10-20 nutartyje pateikti išaiškinimai (adm. b. Nr. Nr.A14–1500-05).

Minėtoje nutartyje teismas konstatavo, kad tarnybinio ar drausminio pažeidimo objektas yra tarnybos tvarka ir tarnybinės pareigos. Tuo tarpu, pareigūno nenubaudimas už padarytą ar tariamą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą negali būti laikomas kito privataus asmens įstatymo garantuotos subjektinės teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimu ir šiam asmeniui neatsiranda teisė kreiptis į teismą reikalaujant tokį pareigūną nubausti.

Atsižvelgus į minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus ir Taisyklių 2, 41.4 p nuostatas, A. S. 2009-11-20 kreipimesi LR teisingumo ministerijai formuluojamus reikalavimus bei pateikiamus argumentus ir motyvus, darytina išvada, kad LR teisingumo ministerijos 2009-12-18 raštas, nelaikytinas viešojo administravimo sprendimu, kuris gali būti ginčijamas Komisijai ar teismui.

 

 

Atsižvelgiant į V. S. keliamo ginčo bei LR teisingumo ministerijos 2009-12-18 raštu pateikto atsakymo pobūdį, Komisija, vadovaudamasi Nuostatų 40.4. p. turėjo  nutraukti bylą kaip jai nežinybingą. Todėl sprendžiama, kad Komisija išnagrinėjo ir priėmė sprendimą jai nežinybingoje byloje, todėl skundžiamas jos sprendimas yra naikintinas.

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad skundo reikalavimai, nesukeliantys pareiškėjui materialinių teisinių pasekmių, administraciniuose teismuose nenagrinėtini (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-10-11 nutartis administracinėje byloje Nr. Nr. AS11 – 296/2007 ir kt.).

Esant tokiai teisinei bei faktinei situacijai sprendžiama, kad byla dalyje dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti LR teisingumo ministerijos 2009-12-18 raštu pateiktą atsakymą yra nutrauktina (LR administracinių bylų teisenos įst. 101 str. 1p.).

Teismui konstatavus, kad dėl V. S. 2009-11-20 kreipimosi joks individualaus pobūdžio administracinis sprendimas neturėjo būti priimtas, pareiškėjo skundo reikalavimai įpareigoti LR teisingumo ministeriją iš naujo išnagrinėti minėtame kreipimesi nurodytas aplinkybes bei priimti sprendimą atitinkantį LR viešojo administravimo įst. 8 str. nuostatas yra nepagrįsti.

 

 

Dėl pareiškėjo nurodytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

 

 

LR civilinio kodekso  6.271 str. 1d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (LR civilinio kodekso 6.271 str. 4d.)

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų  visumą, nurodytą LR civilinio kodekso 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant vienos iš įstatyme numatytų sąlygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Visos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos turi būti nustatytos tiek turtinės tiek neturtinės žalos atveju.

Taigi, sprendžiant ginčą, būtina įvertinti ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sąlygas.

Teismui konstatavus, kad V. S. neturėjo subjektinės teisės ginčyti LR teisingumo ministerijos 2009-12-18 atsakymo, nes šis raštas nelaikytinas individualaus pobūdžio viešojo administravimo sprendimu, darytina išvada, kad nėra vienos iš sąlygų civilinei atsakomybei kilti – neteisėtų valstybės institucijų veiksmų.

Atsižvelgus į tai, sprendžiama, kad A. S. nagrinėjamo ginčo atveju nepagrindė visų civilinės atsakomybės kilimo sąlygų, todėl skundo reikalavimai Lietuvos valstybei dėl pareiškėjo nurodytos turtinės ir neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįsti.

 

 

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR administracinių bylų teisenos įst. 85-87 str., 88 str. 1, 2 p., 101 str. 1p., 127 str., 129 str., teismas

 

 

 

 

 

                                                                   nusprendė:

 

 

pareiškėjo V. S. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2010-02-11 sprendimą Nr.3R-24(2010/01-4R-23).

Bylą dalyje dėl V. S. skundo reikalavimo panaikinti LR teisingumo ministerijos 2009-12-18 raštą Nr.(1.2.3.)7R-10275, nutraukti.

Likusioje dalyje V. S. skundą atmesti.

 

Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą

 

 

Teisėjai                                                                                                 Gintaras Dzedulionis

 

Mefodija Povilaitienė

 

Milda Vainienė