Adm. byla Nr.I-1345-281/2010
(Proceso Nr.3-61-3-00516-2010-8)
Procesinio
sprendimo kategorija 15.2.3.1., 15.2.3.2., 38
(S)

Sprendimas
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2010-05-28
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija,
susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Mefodijos Povilaitienės (pirmininkės
ir pranešėjos) ir Mildos Vainienės, sekretoriaujant Anai
Cilinkevičiūtei, dalyvaujant vertėjai Violetai Marčiulionienei, pareiškėjui V. S., atsakovės LR teisingumo ministerijos atstovui
Aleksandrui Ivanovui, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal
pareiškėjo V. S. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei ir
LR teisingumo ministerijai, atstovaujančiai ir atsakovę Lietuvos valstybę, dėl
sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo.
Išnagrinėjęs bylą, teismas
nustatė:
pareiškėjas
V. S. skunde (b.l. 1-5) teismui prašo: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau
– Komisija) 2010-02-11 sprendimą Nr.3R-24(2010/01-4R-23) ir LR teisingumo
ministerijos 2009-12-18 sprendimą Nr.(1.23)-7R-10275; 2) priteisti iš abiejų
atsakovų po lygiai 1000 Lt turtinei bei 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti; 3)
įpareigoti LR teisingumo ministeriją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2009-11-20
pateiktą skundą bei priimti LR viešojo administravimo įst. 8 str. nuostatas,
atitinkantį sprendimą.
Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiškino, kad 2009-11-20 LR
teisingumo ministrui padavė skundą su konkrečiais pasiūlymais dėl darbo
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje (toliau –
Tarnyba) ir Lietuvos advokatūroje. Jame nurodė, kad Tarnyboje dirbantys
biurokratai imasi baudžiamųjų priemonių jiems nepatinkantiems prašytojams,
atsisako teikti valstybinę teisinę pagalbą dėl nepagrįstų motyvų (nurodant, kad
piktnaudžiaujama teisine pagalba, reiškiami akivaizdžiai nepagrįsti reikalavimai,
prašoma teisinės pagalbos neperspektyviose bylose). Taip pat Tarnybos
darbuotoja išgalvoja įvairias kliūtis atsisakant pateikti turimų dokumentų
kopijas, jų netvirtina, persiunčia prašymus dėl pagalbos suteikimo nagrinėti į
Kauno Tarnybą, atsisakoma protingos kokybės kontrolės, nepagrįstai duodami
apeliaciniai skundai ir t.t.. Tuo tarpu Lietuvos advokatūra, remdamasi
solidarumo principu, gina savo narius net ir tuo atveju, kai yra aiškiai
piktnaudžiaujama bei nepaisoma kliento interesų.
LR valstybės kontrolė 2009-08-07 audito ataskaitoje Nr.VA-P
pažymėjo, kad LR teisingumo ministerija bei Lietuvos advokatūra jau daugiau
kaip 4 metus nepatvirtina antrinės teisinės pagalbos kokybės vertinimo
taisyklių, LR teisingumo ministras nei karto nepasinaudojo savo teise
inicijuoti drausmės bylos iškėlimą advokatui.
Visi nurodyti faktai patvirtinami pridedamais dokumentais,
tačiau Komisija skundžiamame 2010-02-11 sprendime nutarė jo skundą atmesti.
Ta aplinkybė, kad Komisija priėmė nepagrįstą sprendimą,
matoma iš pateiktų faktų ir Komisijos sprendimo lyginamosios analizės. Komisija
vengė skundo nagrinėjimo, nes turi ribotas funkcijas ir negali būti
ikiteisminis organas. Komisija savo kompetencijos ribose galėjo įpareigoti
atsakovą veikti pagal įstatymus. Atsakovas turėjo pats peržiūrėti nurodytus
faktus, imtis priemonių savo kompetencijoje, panaikinti trūkumus ir padaryti
išvadas, kad savo pavaldžioje įstaigoje neleisti grubumo ir panašaus elgesio su
prašytojais.
Iš aukščiau nurodyto matyti, kad atsakovas nesilaiko
įstatymų ir grubiai pažeidžia fundamentalias žmogaus teises, kurias garantuoja
Europos Konvencija pirmiausia 6 str. teisė į teisingumą, 13 str. teisė į
efektyvias gynybos priemones ir 14 str. draudimas diskriminuoti. Ministerijos
biurokratai savo neteisėtais veiksmais diskredituoja valstybės institucijos
vardą.
Skundžiamą atsakovo aktą reikia atšaukti kaip nepagrįstą,
neatitinkantį teisės normų, pažeidžiantį pareiškėjo teises ir turintį neigiamas
pasekmes visuomenės interesui. Visi nurodyti faktai patvirtinami pridedamais
dokumentais, ir gali būti patvirtinami liudininkų. Iš aukščiau nurodomo matyti,
kad savo veiksmais atsakovas sistemingai kėlė pareiškėjui materialinę ir
nematerialinę žalą, išreiškiamą pinigais. Savo veiksmais atsakovas padarė ir
neturtinės žalos, kadangi jis buvo priverstas egzistuoti kankinimo sąlygomis,
patirti kančias, neturėjo elementarių buities patogumų, patyrė emocinę ir
dvasinę depresiją buvo nuolat psichologiškai traumuojamas, jo galimybės buvo
tyčia ribojamos daugiau negu numatyta įstatymuose.
Pareiškėjo teigimu, skundžiamo sprendimo motyvacija
juridiškai niekinė dėl to, kad grindžiama biurokratiniu solidarumu. Iš Komisijos
kaip iš savarankiškos struktūros jis nieko nesitikėjo, nes pastaroji ginčuose
palaiko valstybės pusę.
Nurodo, kad yra visos LR civilinio kodekso numatytos aplinkybės
civilinei atsakomybei kilti. Šiuo atveju atsakovui atsakomybė kyla pagal LR
viešojo administravimo įst. 39 str. ir LR civilinio kodekso 6.271 str., kuriose
numatoma atlyginti žalą, padarytą dėl valstybės tarnautojų veiksmų, jeigu jie
neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymą. Materialinė žala atsirado
dėl išlaidų kurios susidarė sprendžiant šį ginčą teisminėse ir ikiteisminėse
instancijose nuo 2007 metų. Protinga išlaidų suma viršija 1000Lt. Nematerialinė
žala sudaro 1000 Lt, remiantis LR civilinio kodekso 6.245 – 6.250 str. 2 d. ir
6.271 str. LR viešojo administravimo įst. 39 str..
Teismo
posėdžio metu pareiškėjas patvirtino skunde nurodytus
motyvus ir prašė jį tenkinti.
Atsakovė
LR teisingumo ministerija, atstovaujanti ir atsakovę Lietuvos valstybę,
atsiliepime teismui (b.l. 45-50) nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka
ir paaiškino, kad LR teisingumo ministerijos
nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 1998-07-09 nutarimu Nr.851, 6.5. p.
nustatyta, kad Teisingumo ministerija nagrinėja nustatytąja tvarka piliečių
pasiūlymus, skundus ir pareiškimus, priskirtinus ministerijos kompetencijai,
imasi priemonių, kad būtų atsakyta į juose keliamus klausimus. Asmenų prašymai
Teisingumo ministerijoje nagrinėjami pagal LR viešojo administravimo įstatymo
nustatytą administracinę procedūrą bei vadovaujantis Asmenų prašymų nagrinėjimo
ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose
viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis LR Vyriausybės
2007-08-22 nutarimu Nr.875 (toliau - Taisyklės).
Pareiškėjas kreipėsi į LR teisingumo ministeriją ir
2009-11-20 skunde nurodė, kad Tarnyba, nenurodydama jokių faktų bei įrodymų
atsisako teikti antrinę garantuojamą teisinę pagalbą, o sprendimus grindžia
tuo, kad: pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba; reikalavimai
yra akivaizdžiai nepagrįsti; atstovavimas byloje yra neperspektyvus; kreipiasi
pakartotinai. Skunde LR teisingumo ministerijai pareiškėjas teigė, kad Tarnybos
priimami sprendimai yra be motyvų. Taip pat pranešė, kad skundai, kurie
paduodami dėl Tarnybos sprendimų, nepagrįstai persiunčiami Kauno valstybės
garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.
LR teisingumo ministerija 2009-12-18 raštu informavo pareiškėją,
kad pagal Taisyklių 12 p. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
turi teisę atsisakyti nagrinėti prašymą, kuriuo tas pats asmuo kreipiasi į jas
tuo pačiu klausimu, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo
pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio
atsakymo pagrįstumu. Taip pat nurodė pareiškėjui, kad Lietuvos vyriausiasis
administracinis teismas 2008-06-13 nutartyje Nr.A-756-965/2008 konstatavo, kad
kartotiniai prašymai suteikti antrinę teisinę pagalbą, jei juose nėra nurodyta
naujų aplinkybių, nenagrinėjami.
Pareiškėjui buvo pranešta, kad LR valstybės garantuojamos
teisinės pagalbos įstatymo (toliau-Įstatymas) 18 str. 4 d. 6 p.
nustatyta, jog sprendime dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo turi būti
nurodyta antrinės teisinės pagalbos suteikimo arba atsisakymo ją teikti
pagrindai. Duomenų, kad Tarnyba sistemingai ir tendencingai priima nemotyvuotus
sprendimus tam tikrų konkrečių pareiškėjų atžvilgiu, nėra. Be to, LR teisingumo
ministerija informavo pareiškėją, kad Tarnybos sprendimų teisėtumą turi teisę
vertinti administracinių ginčų komisiją arba administracinis teismas.
Teisingumo ministerija 2009-12-18 raštu informavo pareiškėja,
kad Įstatymo 18 str. 3 d. nustatyta, kad sprendimą dėl antrinės teisinės
pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas yra valstybės garantuojamos teisinės
pagalbos tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priima kita
valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teisingumo ministro nustatyta
tvarka. Minėtoji tvarka nustatyta teisingumo ministro 2008-06-12 įsakymu Nr.1R-241
patvirtintu Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios
ginčo dalykas yra valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas
dėl antrinės teisinės pagalbos, priėmimo tvarkos aprašu (toliau vadinama -
Aprašas). Aprašo 3 p. nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės
pagalbos tarnyba prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą byloje, kurios ginčo
dalykas yra jos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, per 3 darbo dienas
privalo perduoti nagrinėti kitai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
tarnybai pagal pareiškėjo deklaruotą gyvenamąją vietą arba, jei pareiškėjas
neturi deklaruotos gyvenamosios vietos, pagal savivaldybę, kurioje pareiškėjas
gyvena. Pagal Aprašo 4.1 p. Tarnyba privalo perduoda prašymą suteikti antrinę
teisinę pagalbą byloje, kurios ginčo dalykas yra jos sprendimas dėl antrinės
teisinės pagalbos, Kauno tarnybai, kai pareiškėjo gyvenamoji vieta yra Vilniaus
miesto, Vilniaus rajono, Širvintų rajono, Elektrėnų, Trakų rajono, Šalčininkų
rajono, Druskininkų ir Varėnos rajono savivaldybėse.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-09-18
nutartyje Nr. A662-922/2009 konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas,
išanalizavęs ginčo išsprendimui taikytinų teisės aktų nuostatas, padarė
teisingą išvadą, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba dėl
galimo interesų konflikto nusprendusi nusišalinti nuo sprendimo dėl antrinės
teisinės pagalbos suteikimo pareiškėjai ir perduoti prašymą nagrinėti kitai
valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, pasielgė teisėtai ir
pagrįstai, pareiškėjos teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti, todėl nėra
juridinio pagrindo konstatuoti, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
tarnyba vilkino atlikti jai priskirtas funkcijas ir nesant teisinio pagrindo
įpareigoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą priimti sprendimą
dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo.
LR teisingumo ministerija 2009-12-18 rašte pareiškėjui
pažymėjo, kad rengiamu LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 4,
11, 13, 14, 15, 18, 19, 23, 24 ir 28 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo
projektu (toliau - Įstatymo projektas) siekiama atsisakyti Įstatymo 18
str. 3 d. nuostatos. Taip pat Įstatymo projektu siekiama papildyti Įstatymo 11
str. 6 d. nauju antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindu, nustatant, kad
antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjas prašo suteikti antrinę
teisinę pagalbą byloje, kurios ginčo dalykas yra valstybės garantuojamos
teisines pagalbos tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis
vienodą teismų praktiką, taikant įstatymus, 2007-07-19 nutartyje Nr.
A17-714/2007 konstatavo, kad „padėtis, kai pareiškėjas siekia apskųsti
valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą dėl valstybės
garantuojamos teisinės pagalbos teikimo nutraukimo, prašydamas valstybės
garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos suteikti antrinę teisinę pagalbą
tokiai teisei, nors ir nekvestionuotinai, realizuoti, yra ydinga. Tokiu atveju
pareiškėjas jau pradeda ginti teises, kurios yra atitrauktos nuo pirminių
ginčijamų teisių ar įstatymų saugomų interesų, pradinio tikslo. Minėtos
elgsenos pasirinkimas kelia abejones dėl pareiškėjo siekio, sąžiningo
naudojimosi jam suteiktomis teisėmis, paneigia įstatymų leidėjo ketinimus ir
tikslus, kurių buvo siekta priimant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
tarnybos įstatymą.“
LR teisingumo ministerija 2009-12-18 raštu informavo pareiškėją,
jog dėl dokumentų kopijų išdavimo Tarnyba 2009-07-02 administracinės procedūros
sprendime Nr. (1.9.)-SD-2258-09 pateikė pareiškėjui skunduose nurodytų
aplinkybių, susijusių su Tarnybos sprendimų kopijų bei pateikiamų dokumentu
kopijų išdavimu, vertinimą. Pažymi, kad dėl minėto sprendimo buvo paduotas
skundas Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisija, kuris buvo
atmestas.
Pareiškėjui buvo pranešta, kad LR Seimo kontrolierius
2009-11-17 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo,
kad, įvertinus tyrimo metu išnagrinėtas aplinkybes bei pažymoje paminėtas
teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad nėra pagrindo, leidžiančio
konstatuoti Tarnybos pareigūnų piktnaudžiavimą ar biurokratizmą, atsisakant
teikti pareiškėjams mokamas kopijavimo paslaugas. Atkreipė dėmesį į tai, kad LR
Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr.1039 patvirtinta Dokumentų kopijų parengimo
išlaidų atlyginimo tvarka nustato oficialių rašytinių, grafinių, garsinių,
garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo
išlaidų atlyginimą, kai pareiškėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių
įstaigos parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti
su šių dokumentų originalais. Ši tvarka parengta vadovaujantis LR teisės gauti
informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 11 str.
2 d., iš kurios nuostatų matyti, kad minėtu LR Vyriausybės nutarimu patvirtinta
tvarka taikoma tik elektroninėmis priemonėmis tvarkomų informacijos rinkmenų
duomenims. Kadangi Tarnybos priimti sprendimai nėra elektroninėmis priemonėmis
tvarkomos informacijos rinkmenos, darytina išvada, kad jų parengimui LR
Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 patvirtinta Dokumentų kopijų parengimo
išlaidų atlyginimo tvarka netaikoma.
Dėl pareiškėjo teiginių, kad Tarnyba, vadovaujantis Asmenų
prašymų nagrinėjimo taisyklių 43 straipsniu, turi siųsti sprendimus registruotu
paštu, jam buvo 2009-12-18 rašte išaiškinta, jog šį klausimą pagal savo
kompetenciją yra išsprendusi LR valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (toliau-
Inspekcija). Iš Inspekcijos LR teisingumo ministerijai atsiųstos 2009-11-17
sprendimo Nr.3R-411(2.13) kopijos matyti, kad ji, išnagrinėjusi pareiškėjo
skundą bei Tarnybos pateiktą informaciją apie asmens duomenų tvarkymą Tarnyboje,
nustatė, kad ji neprivalėjo pareiškėjo skundo, adresuotame inspekcijai,
nurodyto sprendimo pareiškėjui siųsti registruota pašto siunta.
Tarnyboje pareiškėjams yra sudaryta galimybė pateikti
prašymus raštu, tiesiogiai atvykus į instituciją, todėl papildomos prašymų
pateikimo priemonės (skundų ir pageidavimų knygos) sukūrimas nėra būtinas. Asmenų
prašymų nagrinėjimo taisyklių 48 p. nustatyta, kad institucijos vadovas
privalo užtikrinti asmenims galimybę anonimiškai pareikšti nuomonę apie
prašymų nagrinėjimą ir aptarnavimo kokybę. Tarnyba yra informavusi LR teisingumo
ministeriją, kad Tarnyboje yra sudaryta galimybė pareiškėjams anonimiškai
pateikti nuomonę apie aptarnavimo kokybę, užpildžius anoniminę anketą. Remiantis
LR advokatūros įstatymo 60 str. 2 d. 7 p., Lietuvos advokatūros advokatų
taryba priima sprendimus dėl advokatų įrašymo ir išbraukimo iš Lietuvos
praktikuojančių advokatų sąrašo, t. y. ji yra institucija, kontroliuojanti,
kaip advokatai laikosi LR advokatūros įstatymo 20 str. 7 d. reikalavimų. Lietuvos
advokatūra nėra pavaldi LR teisingumo ministerijai, todėl ji neturi įgaliojimų
kontroliuoti Lietuvos advokatūros organų veiksmų ar neveikimo.
Dėl tarnybinės nuobaudos Tarnybos direktorei S. P. paskyrimo buvo išaiškinta,
kad pagal LR valstybės tarnybos įstatymo 28 str. tarnybinė nuobauda valstybės
tarnautojui gali būti skiriama tik už tarnybinius nusižengimus. Tarnybinis
nusižengimas - valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas
atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Teisingumo ministerija yra
išnagrinėjusi visus pareiškėjo anksčiau siųstus skundus bei prašymus, tačiau
nėra nustačiusi aplinkybių, dėl kurių Tarnybos direktorei S. P. turėtų būti skirta viena iš LR
valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 3 d. nustatytų tarnybinių nuobaudų.
Pareiškėjas 2009-11-20 skunde nenurodė aplinkybių, kad S. P. savo kaltais veiksmais
(neveikimu) neatliko arba netinkamai atliko valstybės tarnautojo pareigų, todėl
teisingumo ministrui nebuvo pagrindo spręsti dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo
pradėjimo. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2009-11-17 pažymoje Nr.(duomenys neskelbtini) atkreipė Tarnybos direktorės S. P. dėmesį į šioje pažymoje užfiksuotus prašymų išnagrinėjimo
termino pažeidimo atvejus, tačiau nekonstatavo, kad prašymų nagrinėjimo
terminai buvo pažeisti dėl S. P. kaltės.
LR administracinių bylų teisenos įstatymo 22 str. 1 d.
nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto
administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip
pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių
viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie
mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
Skunde pareiškėjas prašo teismą įpareigoti LR teisingumo
ministerija atlikti pagal jo skundą veiksmus, kurie nebuvo atlikti, t. y. pareiškėjas
nori, kad būtų atliktas Tarnybos veiklos patikrinimas.
Tačiau pareiškėjas šioje skundo dalyje nenurodė jokių
konkrečiai jo, kaip subjekto, pažeistų teisių ar įstatymų saugomų interesų
pažeidimo dėl to, kad LR teisingumo ministerija neatlieka Tarnybos veiklos
tikrinimo. Teisių ar teisėtų interesų pažeidimo nebuvimas, reikalavimo teisės
neturėjimas yra pagrindas atmesti pareiškėjo skundą dėl LR teisingumo
ministerijos įpareigojimo atlikti Tarnybos veiklos patikrinimą.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės
rūšių, todėl jai atsirasti yra būtinos bendrosios civilinių atsakomybių sąlygų
visuma, nurodyta LR civilinio kodekso (toliau - CK) 6.246 - 6.249 str.,
t. y. neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė, žala. Pagal CK 6.247
straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie yra neteisėtų veiksmų
rezultatas. Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio
nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai
nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos
darbuotojo kaltės.
Įrodymų, kad LR teisingumo ministerijos tarnautojas atliko pareiškėjo
atžvilgiu neteisėtą veiksmą arba neveikė taip, kaip jį įpareigojo įstatymai,
nėra. Visi pareiškėjo teiginiai, kad jo patirtos turtinės ir neturtinės žalos
yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl LR
teisingumo ministerijos 2009-12-18 rašto jam atsirodo neigiami padariniai.
Teismo
posėdžio metu LR teisingumo ministerijos atstovas patvirtino atsiliepime
išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Skundas
tenkintinas iš dalies.
Nustatyta,
kad V. S. 2009-11-20 pateikė LR teisingumo ministerijai
skundą, kuriame formuluodamas reikalavimus prašė: 1) pagal nurodytus pareiškėjo
bei kitų asmenų teisių pažeidimo faktus atlikti patikrinimą Tarnyboje, pradėti
tarnybinį patikrinimą ir kompetencijos ribose panaudoti priemones su tikslu
įpareigoti tarnybos tarnautojus laikytis įstatymų, nepažeidinėti žmogaus
teisių, laikytis etikos reikalavimų ir siekti aukšto veiklos įvertinimo; 2) spręsti
klausimą dėl Tarnybos direktorės S. P. užimamų pareigų
atlikimo, nes dėl jos kaltės daroma turtinė ir neturtinė žala žmonėms ir
valstybinės valdžios įvaizdžiui ( b.l. 70; priedo l. 23-26).
V. S. į jo 2009-11-20 skundą buvo atsakyta LR teisingumo
ministerijos 2009-12-18 raštu Nr.(1.2.3.)7R-10275 (b.l. 6-10).
LR
teisingumo ministerijos 2009-12-18 raštą V. S. apskundė Komisijai,
kuri 2010-02-11 sprendimu Nr.3R-24(2010/01-4R-23) pareiškėjo skundą atmetė kaip
nepagrįstą (b.l. 11-17, priedo l. 1-5).
Byloje
spręstinas ginčas dėl pareiškėjo skundo reikalavimų panaikinti LR teisingumo
ministerijos 2009-12-18 raštu išreikštą atsakymą ir 2010-11 Komisijos sprendimą
bei reikalavimo įpareigoti LR teisingumo ministeriją iš naujo išnagrinėti
pareiškėjo 2009-11-20 prašymą bei priteisti nurodytą turtinę ir neturtinę žalą
pagrįstumo ir teisėtumo.
Dėl
LR teisingumo ministerijos 2009-12-18 raštu pateikto atsakymo, Komisijos
2010-02-11 sprendimo ir reikalavimo įpareigoti LR ministeriją iš naujo
išnagrinėti pareiškėjo 2009-11-20 pateiktą kreipimąsi pagrįstumo be teisėtumo
Kaip
minėta, A. S. 2009-11-20 LR teisingumo ministerijai pateiktame
skunde prašoma dėl jame nurodytų aplinkybių pradėti tarnybinį patikrinimą,
spręsti klausimą dėl Tarnybos direktorės S. P. užimamų
pareigų atlikimo.
Nustatyta,
kad 2009-11-20 skundą LR teisingumo ministerijai V. S. padavė
savo vardu, tačiau išreikšdamas grupės suinteresuotų asmenų, kurių netenkina
Tarnybos, kaip institucijos veikla, pastarosios veiklą reglamentuojančių kai
kurios teisės aktų nuostatos, Tarnybos direktorės veikla. Remdamasis savo
asmenine patirtimi, kitų asmenų patyrimu, apibendrinęs nusiskundimus, pateikė
skundą. Tai teismo posėdyje patvirtino pareiškėjas, parodė liudytojai (b.l.
65-72). Pačiame skunde nurodyta, kad tai yra konkretūs pasiūlymai dėl nurodytų
institucijų veiklos trūkumų, o būtent dėl piliečių konstitucinės teisės gauti
teisinę pagalbą ir teisės į teisingumą (b.l. 69).
Taigi,
V. S. šiais reikalavimais nesiekia, kad konkrečiai jo
atžvilgiu būtų priimtas individualaus pobūdžio administracinis sprendimas,
kuriuo pareiškėjui būtų nustatytos teisės ar pareigos, t.y. pakeistas
materialinis teisinis santykis.
Minėtame
V. S. rašte, kuris nors ir įvardintas skundu, išdėstyti
reikalavimai laikytini LR Vyriausybės 2007-08-22 nutarimo Nr.875 patvirtintų
Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo
institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose
taisyklių (toliau – Taisyklės) 2 p. numatytu asmens kreipimusi apie
galimą piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus
asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu, o LR teisingumo ministerijos
2009-12-18 raštas, laikytinas Taisyklių 5 p. nurodomu atsakymu, kuriame
išdėstyta institucijos nuomonė apie asmens kritiką, pasiūlymus ar pageidavimus.
Taisyklių
41.4 p. nurodoma, kad į kreipimąsi, kuriame išdėstoma asmens nuostata tam
tikru klausimu, pranešama apie institucijos veiklos pagerėjimą ar trūkumus ir
pateikiami pasiūlymai, kaip juos ištaisyti, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą
padėtį, informuojama apie valstybės tarnautojų piktnaudžiavimą ar neteisėtus
veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu,
ar kitokį asmens kreipimąsi atsakoma laisvos formos raštu.
Be
to, Taisyklėse nenumatoma, kad atsakymai į asmenų kreipimąsi gali būti
skundžiami.
LR administracinių ginčų komisijų įst. 2 str. 2 d.
nustatyta, kad skundams (prašymams) dėl priimtų individualių administracinių
aktų ar valstybės tarnautojų veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje
ikiteismine tvarka nagrinėti steigiamos apskričių administracinių ginčų
komisijos ir Vyriausioji administracinių ginčų komisija. Minėto straipsnio 3 d.
nurodoma, kad išskyrus išimtis, kurias nustato LR administracinių bylų teisenos
įstatymas arba kiti įstatymai, Komisija sprendžia ginčus, kurie priskirti
Vilniaus apygardos administracinio teismo papildomai kompetencijai.
LR
Vyriausybės 1999-05-04 nutarimu Nr.533 patvirtintų Administracinių ginčų
komisijų darbo nuostatų (toliau – Nuostatai) 10. p. nurodoma, kad
Komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo
subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo,
taip pat dėl minėtų subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų
kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo.
LR administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1d.
nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų
nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo
teisė arba įstatymų saugomas interesas, o 23 str. 2 d. 5 p. nurodoma, kas yra
prašymo (skundo) dalyku šio įstatymo prasme - konkretus skundžiamas veiksmas
(neveikimas) ar aktas, bei jo įvykdymo (priėmimo) data. Pagrindas kreiptis
teisminės gynybos yra tuomet, kai pažeidžiama teisė ar teisėtas interesas ir
šis pažeidimas pasireiškia konkrečiais viešojo administravimo subjekto
veiksmais (neveikimu) ar aktu.
Atsižvelgus
į minėtas teisės aktų nuostatas, skundo, pateikiamo tiek teismui, tiek
Komisijai reikalavimu turėtų būti formuluojamas asmens prašymas priimti tokį
patvarkymą, kuris tiesiogiai pakeistų tarp ginčo šalių esantį materialinį
teisinį santykį. Taigi, skundo reikalavimu gali būti tik toks, kuriuo remiantis
priimtas sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai, o
tuo pačiu nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t.y., pašalinti padarytą
teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius
veiksmus.
Nagrinėjamo
ginčo atveju, sprendžiant pareiškėjo skundo reikalavimų dėl jo nurodytų
Komisijos ir LR teisingumo ministerijos sprendimų panaikinimo pagrįstumą,
reikšmingi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-10-20 nutartyje
pateikti išaiškinimai (adm. b. Nr. Nr.A14–1500-05).
Minėtoje
nutartyje teismas konstatavo, kad tarnybinio ar drausminio pažeidimo objektas
yra tarnybos tvarka ir tarnybinės pareigos. Tuo tarpu, pareigūno nenubaudimas
už padarytą ar tariamą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą
negali būti laikomas kito privataus asmens įstatymo garantuotos subjektinės
teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimu ir šiam asmeniui neatsiranda
teisė kreiptis į teismą reikalaujant tokį pareigūną nubausti.
Atsižvelgus
į minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje pateiktus
išaiškinimus ir Taisyklių 2, 41.4 p nuostatas, A. S. 2009-11-20
kreipimesi LR teisingumo ministerijai formuluojamus reikalavimus bei
pateikiamus argumentus ir motyvus, darytina išvada, kad LR teisingumo
ministerijos 2009-12-18 raštas, nelaikytinas viešojo administravimo sprendimu,
kuris gali būti ginčijamas Komisijai ar teismui.
Atsižvelgiant į V. S. keliamo
ginčo bei LR teisingumo ministerijos 2009-12-18 raštu pateikto atsakymo pobūdį,
Komisija, vadovaudamasi Nuostatų 40.4. p. turėjo nutraukti bylą kaip jai nežinybingą.
Todėl sprendžiama, kad Komisija išnagrinėjo ir priėmė sprendimą jai nežinybingoje
byloje, todėl skundžiamas jos sprendimas yra naikintinas.
Teismų
praktikoje ne kartą pažymėta, kad skundo reikalavimai, nesukeliantys pareiškėjui
materialinių teisinių pasekmių, administraciniuose teismuose nenagrinėtini (Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo 2007-10-11 nutartis administracinėje byloje
Nr. Nr. AS11 – 296/2007 ir kt.).
Esant
tokiai teisinei bei faktinei situacijai sprendžiama, kad byla dalyje dėl
pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti LR
teisingumo ministerijos 2009-12-18 raštu pateiktą atsakymą yra nutrauktina (LR
administracinių bylų teisenos įst. 101 str. 1p.).
Teismui konstatavus, kad dėl V. S. 2009-11-20 kreipimosi joks individualaus pobūdžio
administracinis sprendimas neturėjo būti priimtas, pareiškėjo skundo
reikalavimai įpareigoti LR teisingumo ministeriją iš naujo išnagrinėti minėtame
kreipimesi nurodytas aplinkybes bei priimti sprendimą atitinkantį LR viešojo
administravimo įst. 8 str. nuostatas yra nepagrįsti.
Dėl
pareiškėjo nurodytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo
LR
civilinio kodekso 6.271 str. 1d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės
valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės
biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios
institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios
institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės
biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė
atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai
neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai
privalėjo veikti (LR civilinio kodekso 6.271 str. 4d.)
Deliktinė
atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra
būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą LR civilinio
kodekso 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį
tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Skundo reikalavimas dėl žalos
atlyginimo gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sąlygos
civilinei atsakomybei kilti. Nesant vienos iš įstatyme numatytų sąlygų,
reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Visos civilinės atsakomybės
kilimo sąlygos turi būti nustatytos tiek turtinės tiek neturtinės žalos atveju.
Taigi,
sprendžiant ginčą, būtina įvertinti ar byloje esantys įrodymai patvirtina
civilinės atsakomybės taikymo sąlygas.
Teismui
konstatavus, kad V. S. neturėjo subjektinės teisės ginčyti
LR teisingumo ministerijos 2009-12-18 atsakymo, nes šis raštas nelaikytinas
individualaus pobūdžio viešojo administravimo sprendimu, darytina išvada, kad
nėra vienos iš sąlygų civilinei atsakomybei kilti – neteisėtų valstybės
institucijų veiksmų.
Atsižvelgus
į tai, sprendžiama, kad A. S. nagrinėjamo ginčo atveju
nepagrindė visų civilinės atsakomybės kilimo sąlygų, todėl skundo reikalavimai
Lietuvos valstybei dėl pareiškėjo nurodytos turtinės ir neturtinės žalos
priteisimo yra nepagrįsti.
Remiantis
išdėstytu ir vadovaujantis LR administracinių bylų teisenos įst. 85-87 str., 88
str. 1, 2 p., 101 str. 1p., 127 str., 129 str., teismas
nusprendė:
pareiškėjo V. S. skundą tenkinti
iš dalies.
Panaikinti Vyriausiosios
administracinių ginčų komisijos 2010-02-11 sprendimą Nr.3R-24(2010/01-4R-23).
Bylą dalyje dėl V. S. skundo reikalavimo panaikinti LR teisingumo
ministerijos 2009-12-18 raštą Nr.(1.2.3.)7R-10275, nutraukti.
Likusioje dalyje V. S. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo apeliaciniu
skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui
paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą
Teisėjai Gintaras
Dzedulionis
Mefodija Povilaitienė
Milda Vainienė