Civilinė byla Nr. e2A-162-186/2020

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00172-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.5.1.2.7; 2.2.2.7; 2.6.10.2.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Rasos Gudžiūniėnės ir Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 14 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr.e2-1092-924/2019 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovui A. Ž. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pareikštame ieškinyje prašė iš atsakovų L. K., K. B. ir A. Ž. solidariai priteisti 131 945,82 Eur žalos atlyginimą.

2.       Ieškovas nurodė, kad viešajai įstaigai (toliau VšĮ) „Arčiau visų“ (toliau ir – įstaiga) Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartimi iškelta bankroto byla, 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartimi patvirtintas 131 945,82 Eur dydžio ieškovo finansinis reikalavimas, 2015 m. birželio 12 d. nutartimi bankrotas pripažintas tyčiniu, 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimu VšĮ „Arčiau visų“ veikla pripažinta pasibaigusia likvidavus ją dėl bankroto. VSDFV Kauno skyriaus 131 945,82 Eur finansinis reikalavimas liko nepatenkintas. Prejudicinis faktas, kad VšĮ „Arčiau visų“ bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, pripažintas Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartimi. Įstaigos vadovu laikotarpiu nuo 2007 m. vasario 15 d. iki 2012 m. rugsėjo 10 d. buvo K. B., nuo 2012 m. rugsėjo 21 d. iki 2014 m. liepos 8 d. – Andrius Žalys, įmonės dalininkė – L. K.. Minėti įmonės vadovai neperdavė bankroto administratoriui įstaigos dokumentų, dėl to nebuvo galima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Tokie atsakovų veiksmai (neveikimas) yra visiškai tapatūs tiems, kokie galėtų būti pripažįstami lėmusiais juridinio asmens nemokumą ir nesąžiningais įmonės kreditorių atžvilgiu Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nustačius, jog juridinio asmens dalyvis atliko nesąžiningus veiksmus kreditoriaus atžvilgiu, laikoma, kad jis kaltas dėl nesąžiningų veiksmų atlikimo ir nesąžiningų veiksmų nustatymas yra pakankamas pagrindas taikyti juridinio asmens dalyviui subsidiariąją atsakomybę.

3.       Bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme ieškovas nurodė, jog VŠĮ „Arčiau visų“ 2012-2014 metais nemokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius asmenis. Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. pripažino VšĮ „Arčiau visų“ bankrotą tyčiniu, nes buvo nustatytos tik labiau tikėtinos aplinkybės, kad atskiri darbuotojai VšĮ „Arčiau visų“ nedirbo, tačiau nėra įsiteisėjusia teismo nutartimi, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu / sprendimu, ar kitos kompetentingos valstybės institucijos sprendimu, išvada, pažyma ar patikrinimo aktu tiksliai nustatyta, kurie asmenys, kokiu tiksliai laikotarpiu nedirbo ir neturėjo būti draudžiami socialiniu draudimu, ir kokios socialinio draudimo įmokos turėtų būti šalinamos iš Registro. Ieškovas neturėjo teisinio pagrindo tikslinti VšĮ „Arčiau visų“ apdraustųjų duomenų ir juos pašalinti iš Registro. Ieškovas neturi pagrindo tikslinti Registre įrašytus duomenis apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo laikotarpį ir priskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo įmokas, VSDFV Kauno skyriaus bankroto byloje nepatenkintas finansinis reikalavimas visa apimtimi – 131 945,82 Eur, yra laikytinas žala.

4.       Atsakovas Andrius Žalys su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog nors nuo 2012 m. rugsėjo 17 d. iki 2013 m. kovo 26 d. formaliai jis ir buvo susijęs darbo santykiais su VšĮ „Arčiau visų“, tačiau faktiškai jokio darbo nedirbo ir jo veiksmai negalėjo būti ieškovo patirtų nuostolių priežastimi.

5.       Kauno apygardos teismas 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: iš atsakovo A. Ž. priteisė 41 478,07 Eur žalos atlyginimo ieškovui ir bylinėjimosi išlaidas į valstybės biudžetą. Kitą reikalavimų dalį teismas atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė atsakovų solidariosios atsakomybės pagrindų, taip pat nei atsakovės L. K., nei atsakovo K. B. civilinės atsakomybės sąlygų, tačiau nustatė, jog Andrius Žalys vadovavimo VšĮ „Arčiau visų“ laikotarpiu, teikė VSDFV Kauno skyriui tikrovės neatitinkančius duomenis apie įdarbintus asmenis bei jų draudžiamąsias pajamas ir šiais neteisėtais veiksmais apeliantui padarė 41 478,07 Eur žalos.

6.       Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi, išnagrinėjęs atsakovo A. Ž. apeliacinį skundą, Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo A. Ž. ieškovui VSDFV Kauno skyriui priteista 41 478,07 Eur žalos atlyginimo ir valstybei bylinėjimosi išlaidos, panaikino ir bylą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Kauno apygardos teismas 2019 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovui A. Ž. 1 257 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8.       Teismas, nustatęs, jog atsakovo A. Ž., kaip VšĮ „Arčiau visų“ vadovo atlikti neteisėti veiksmai, kai jo vadovavimo laikotarpiu valstybei buvo nesumokėtos socialinio draudimo įmokos, nesudaro pagrindo individualiai ieškovo žalai bei priežastiniam neteisėtų veiksmų ir žalos ryšiui konstatuoti.

9.       Teismas nustatė, jog VšĮ „Arčiau visų“ realios veiklos nevykdė, tačiau ieškovui buvo teikiami tikrovės neatitinkantys duomenys apie įstaigoje įdarbintus asmenis. Ieškovui buvo žinoma, kad dalis VšĮ „Arčiau visų“ darbuotojų buvo įdarbinti fiktyviai, todėl ieškovas nepagrįstai prašo žalos dėl už juos apskaičiuotų įmokų nesumokėjimo.

10.       Teismas vertino, jog už nedirbančius ir darbo užmokesčio negaunančius asmenis socialinio draudimo įmokos neturi būti nei apskaičiuojamos, nei mokamos, nes iš neteisės negali kilti teisė. Ieškovas taip pat negrindė ieškinio ta aplinkybe, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų apdraustieji asmenys nepagrįstai pasinaudojo valstybės draudžiamosiomis pajamomis (ar įgijo teisę į įstatymų nustatytas socialinio draudimo išmokas) ir dėl to valstybė patyrė atitinkamą žalą.

III.                      Apeliacinio skundo argumentai

11.       Apeliaciniame skunde ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

11.1.                      Teismas neatsižvelgė į byloje nustatytus prejudicinius faktus, jog VšĮ „Arčiau visų“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. civilinėje byloje Nr. eB2-925-153/2015. Bankroto byloje buvo konstatuota, jog VŠĮ „Arčiau visų“ bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.

11.2.                      Teismas nesirėmė byloje nustatytais prejudiciniais faktais, jog Kauno apygardos teismas 2017 m. gruodžio 6 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1794-413/2017, įvertinęs VšĮ „Arčiau visų“ deklaracijomis už 2012 ir 2013 metus, A. Ž. 2012 m. rugsėjo    14 d. darbo sutartį Nr. 2, išanalizavęs liudytojų A. K. J. Č. parodymus, priėjo labiau tikėtinos išvados, jog atsakovas Andrius Žalys laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 14 d. iki 2013 m. kovo 26 d. buvo įstaigos vadovu, o Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. lapkričio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-632-186/2018 nurodė, kad Kauno apygardos teismas nustatęs, kad atsakovo A. Ž. vadovavimo laikotarpiu ieškovui buvo teikiami tikrovės neatitinkantys duomenys, pagrįstai konstatavo, jog apeliantas pažeidė juridinio asmens vadovui tenkančią pareigą juridinio asmens atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis), o tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimą teisingai pripažino neteisėtais veiksmais.

11.3.                      Remiantis įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatavus atsakovo neteisėtus veiksmus, kaltės formą – tyčią, nustačius žalos ieškovui dydį (likviduotos įmonės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neišieškota bankroto procese), priežastinis ryšys tarp šio asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditoriaus žalos (sumos, neišieškotos įmonės bankroto byloje), yra preziumuojamas. Atsižvengiant į tai, kas išdėstyta, yra nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos A. Ž. civilinei atsakomybei kilti, todėl VSDFV Kauno skyriaus ieškinys turėtų būti tenkinamas visiškai. 

11.4.                      Nagrinėjamoje byloje tinkamai nebuvo įvertinti ieškovo nurodytos faktinės aplinkybės, pateikti jas pagrindžiantys įrodymai bei teisiniai argumentai, kad yra visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti: atsakovo nesąžiningi ir kalti veiksmai, priežastinis ryšys – pagrindinės skolininkės VšĮ „Arčiau visų“ negalėjimas įvykdyti prievolės kreditoriui, nes skolininkė yra likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro, o VSDFV Kauno skyriaus finansinis reikalavimas  131 945,82 Eur sumai VšĮ „Arčiau visų“ bankroto byloje liko nepatenkintas.

11.5.                      Teismas, priteisdamas atsakovui bylinėjimosi išlaidas, nesivadovavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Atsakovo atstovas atstovavo ir pirmą kartą nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-1794-413/2017 Kauno apygardos teisme, todėl civilinę bylą Nr. e2-1092-924/2019 pakartotinai nagrinėjant teismas turėjo įvertinti šią aplinkybę ir sumažinti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

13.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo, nenustačius visų sąlygų civilinės atsakomybei kilti, teisėtumas ir pagrįstumas. Apeliantui nesutinkant su pirmosios instancijos teismo motyvais, kurių pagrindu atsisakyta tenkinti ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo, byla apeliacine tvarka nagrinėtina pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus (CPK 320 straipsnis) dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės taikymo tyčinio bankroto atveju.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

14.       Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog atsakovas Andrius Žalys nuo 2012 m. rugsėjo 14 d. iki 2013 m. kovo 26 d. (Juridinių asmenų registro duomenimis nuo 2012 m. rugsėjo 14 d. iki 2014 m. liepos 15 d.) buvo VšĮ „Arčiau visų“ vadovas.

15.       2014 m. birželio 27 d. įmonei buvo iškelta bankroto byla ir Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartimi buvo patvirtintas apelianto 131 945,82 Eur finansinis reikalavimas. 

16.       Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. teismo nutartimi VšĮ „Arčiau visų“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą, nes įmonėje buvo įdarbinti asmenys, kurie pasinaudojo valstybės draudžiamomis pajamomis, nors realiai įmonėje nedirbo. Teismas nustatė, jog 2012–2014 metais VšĮ ,,Arčiau visų“ buvo įdarbinti asmenys, kurie pasinaudojo valstybės draudžiamosiomis pajamomis (bankroto bylos 1 t., b. l. 117–118, 127), tačiau realiai įmonėje nedirbo (E. B., J. A., T. K.). Teismas taip pat nustatė, jog VšĮ „Arčiau visų“ vardu buvo atliekamos finansinės operacijos, teikiamos ataskaitos, tačiau nebuvo mokami mokesčiai valstybės biudžetui, į valstybės mokesčių administratoriaus reikalavimus pateikti bendrovės dokumentus patikrinimui bendrovės vadovai neatsiliepė, dokumentų nepateikė. Taip pat byloje buvo nustatyta, jog 2012 metais (už III–IV ketvirtį) bendrovei apskaičiuota 17 796,02 Lt, 69 665 Lt įmokų, 2013 m. (už I–IV ketvirtį) apskaičiuota 55 754,49 Lt, 82 173,75 Lt, 111 222,71 Lt, 78 702,72 Lt, 2014 m. (už I ketvirtį) apskaičiuota 17 285,32 Lt, minėti mokesčiai valstybės biudžetui nesumokėti, o 2014 m. lapkričio 10 d. duomenimis, įmonės įsiskolinimas VSDFV biudžetui už laikotarpį nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. liepos 8 d. yra 455 582,54 Lt (bankroto bylos b. l. 100–101, 1 t.). Pažymėtina, jog nutarties rezoliucinėje dalyje teismas, įpareigojo bankroto administratorių patikrinti įmonės sandorius sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negalėjo atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.

17.       Kauno apygardos teismas 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: iš atsakovo A. Ž. priteisė 41 478,07 Eur žalos atlyginimo ieškovui ir bylinėjimosi išlaidas į valstybės biudžetą. Kitą reikalavimų dalį teismas atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė atsakovų solidariosios atsakomybės pagrindų, taip pat nei atsakovės L. K., nei atsakovo K. B. civilinės atsakomybės sąlygų, tačiau nustatė, jog Andrius Žalys vadovavimo VšĮ „Arčiau visų“ laikotarpiu teikė VSDFV Kauno skyriui tikrovės neatitinkančius duomenis apie įdarbintus asmenis bei jų draudžiamąsias pajamas ir šiais neteisėtais veiksmais apeliantui padarė 41 478,07 Eur žalos.

18.       Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi, išnagrinėjęs atsakovo A. Ž. apeliacinį skundą, Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo A. Ž. ieškovui VSDFV Kauno skyriui priteista 41 478,07 Eur žalos atlyginimo ir valstybei bylinėjimosi išlaidos, panaikino ir bylą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. 

19.       Bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, skundžiamu sprendimu teismas nusprendė ieškovo ieškinį atmesti, nes nebuvo nustatyti pagrindai atsakovo civilinei atsakomybei taikyti. Apeliantui nesutinkant su pirmosios instancijos teismo motyvais, kurių pagrindu atsisakyta tenkinti ieškinį dėl žalos atlyginimo (131 945,82 Eur) priteisimo, byla apeliacine tvarka nagrinėtina pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus (CPK 320 straipsnis).

Dėl kreditoriaus teisės reikšti tiesioginį ieškinį buvusiam bankrutavusios bendrovės vadovui

20.       Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką kreditorius tiesioginį ieškinį bendrovės vadovui ir (ar) akcininkui gali reikšti dviem atvejais: 1) jei akcininko ar vadovo veiksmai pažeidžia bendrąją sąžiningo elgesio pareigą bendrovės atžvilgiu ir šiais veiksmais padaroma žala bendrovei (išvestinė žala) 2) jei akcininko ar vadovo neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-335-916/2017).

21.       Kreditorius, reiškiantis tiesioginį ieškinį bankrutuojančios bendrovės vadovui, turi įrodyti bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas, kurios šiuo atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek ir visus likusius juridinio asmens kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252-690/2017). Nesąžiningų veiksmų konkretaus kreditoriaus atžvilgiu atlikimas gali pasireikšti kreditoriaus klaidinimu, apgaulingos informacijos teikimu bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017). Jeigu kreditorius pareiškia tiesioginį ieškinį, tačiau neįrodo specifinio jo pagrindo, tai yra pagrindas ieškinį atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017).

22.       Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad VšĮ „Arčiau visų“ bankroto byla yra baigta, todėl konstatuotina, kad apelianto ieškinys galėtų būti tenkinamas tuo atveju, jei iš byloje esančių duomenų būtų galima daryti išvadą, kad atsakovas, buvęs VšĮ „Arčiau visų“ vadovas, būtų atlikęs nesąžiningus veiksmus vieno konkretaus kreditoriaus (šiuo atveju – Apelianto) atžvilgiu, t. y. būtų jam padaręs individualią žalą. Šių aplinkybių (deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų) egzistavimą turi įrodyti tiesioginį ieškinį bankrutuojančios bendrovės vadovui reiškiantis kreditorius (CPK 178 straipsnis). 

Dėl vadovo (atsakovo) pareigos bankrutavusios bendrovės kreditoriui (ieškovui) atlyginti žalą

23.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo A. Ž. civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, nustatė, jog atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškę bendrovės apskaitos dokumentų neišsaugojimu ir jų neperdavimu bankroto administratoriui, įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų tvarkymas aplaidžiai ar apgaulingai (kas buvo konstatuota bankrotą pripažįstant tyčiniu), ir tikrovės neatitinkančių duomenų apie apdraustuosius asmenis pateikimas (kas taip pat buvo konstatuota šią bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmosios instancijos teisme bei ją peržiūrėjus apeliacine tvarka), nesudarė pagrindo spręsti, kad dėl šių neteisėtų veiksmų buvo nesumokėtos socialinio draudimo įmokos. Teismas taip pat pažymėjo, jog apeliantas prašė priteisti 131 945,82 Eur žalą už 2012 m. – 2014 m. laikotarpį, nors atsakovui būnant įmonės vadovu (2012 m. rugsėjo 14 d. – 2013 m. kovo 26 d.) nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų suma sudarė 41 478,07 Eur.

24.       Apeliantas nurodo, jog atsakovo veiksmų neteisėtumą lėmė tai, jog atsakovas, būdamas VšĮ „Arčiau visų“ vadovas, laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 20 d. iki 2013 m. lapkričio 12 d. VšĮ „Arčiau visų“ teikė per elektroninę draudėjų Aptarnavimo sistemą pranešimus (tikrovės neatitinkančius duomenis) apie apdraustųjų socialinį draudimą. Apelianto teigimu, šiais neteisėtais veiksmais apeliantui buvo padaryta 131 945,82 Eur žala, be to, sukėlė VšĮ „Arčiau visų“ tyčinį bankrotą.

25.       Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi išnagrinėjęs šią civilinę bylą vertino, jog pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą (toliau – VSDĮ), socialinio draudimo įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondą turi būti mokamos tik už apdraustuosius asmenis, kurie gauna darbo užmokestį ar jam prilyginamas pajamas ir turinčius teisę į socialinio draudimo išmokas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog už asmenis, kurie yra įdarbinami fiktyviai, neturi būti mokamos socialinio draudimo įmokos ir tokie asmenys pagal fiktyviai apskaičiuotas įmokas neįgyja teisės į socialinio draudimo išmokas. Nustačius, kad į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą įrašyti apdraustojo asmens duomenys yra neteisingi, netikslūs, neišsamūs, buvo įrašyti pagal duomenų teikėjo pateiktus dokumentus, neatitinkančius teisės aktų nustatytų reikalavimų, VSDFV padaliniai yra įgalioti šiuos duomenis patikslinti.

26.       Apeliantas nurodo, jog Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartyje buvo nustatytos tik labiau tikėtinos aplinkybės, kad atskiri darbuotojai VšĮ „Arčiau visų“ nedirbo, tačiau nėra tiksliai nustatyta, kurie asmenys, kokiu tiksliai laikotarpiu nedirbo ir neturėjo būti draudžiami socialiniu draudimu, ir kokios socialinio draudimo įmokos turėtų būti šalinamos iš Registro, todėl apeliantas neturi teisinio pagrindo tikslinti VšĮ „Arčiau visų“ apdraustųjų duomenų ir jų pašalinti iš registro.

27.       Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246-6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis).

28.       Byloje nėra ginčo, kad atsakovas, būdamas VšĮ „Arčiau visų“ vadovu, apeliantui teikė per elektroninę draudėjų Aptarnavimo sistemą pranešimus (tikrovės neatitinkančius duomenis) apie apdraustųjų socialinį draudimą, todėl šiuo atveju būtina įrodyti, kad atsakovo neteisėti veiksmai buvo nukreipti konkrečiai į apeliantą, tačiau vien šis faktas nėra pagrindas tenkinti tiesioginį ieškinį atsakovo atžvilgiu.

29.       Apeliantas žalos dydį, padarytą apeliantui, įrodinėjo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartimi, kuria buvo patvirtintas VSDFV Kauno skyriaus 131 945,82 Eur finansinis reikalavimas. Pažymėtina, jog neteisėtai apskaičiuotos socialinio draudimo įmokos, pagal kurias fiktyviai įdarbintas asmuo neįgyja teisės į socialinio draudimo išmokas, negali būti vertinamos kaip apeliantei padaryta žala, nes žala yra tik tokios negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju neteisėtais veiksmais yra pripažintas tikrovės neatitinkančių duomenų apie įdarbintus asmenis pateikimas apeliantui ir socialinio draudimo įmokų už juos nesumokėjimas. Tačiau tokias įmokas privaloma apskaičiuoti ir sumokėti už asmenis, su kuriais yra realiai sudarytos, o įstatymo numatytais atvejais ir įregistruotos, darbo sutartys, kurie VšĮ „Arčiau visų“ atliko konkrečius veiksmus, susijusius su jų darbo pareigomis, todėl už nedirbančius ir darbo užmokesčio (pajamų) negaunančius asmenis socialinio draudimo įmokos neturi būti nei apskaičiuojamos, nei mokamos, o neteisėtai apskaičiuotų įmokų nesumokėjimas nėra žala.

30.       Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartimi VšĮ „Arčiau visų“ bankrotas pripažintas tyčiniu ir dėl atsakovo veiksmų, todėl nagrinėjamoje byloje apeliantas turėjo įrodyti atsakovo A. Ž. padarytos žalos dydį, o pastarasis turėjo teisę paneigti preziumuojamą priežastinį ryšį tarp apelianto nurodomų neteisėtų veiksmų ir žalos.

31.       Iš byloje esančios bankroto bylos duomenų matyti, jog atsakovo vadovavimo laikotarpiu buvo įdarbinami darbuotojai, kuriems buvo priskaičiuojamos, bet nemokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos (nutarties 14 punktas). Apelianto pateiktoje lentelėje buvo nurodyti šie duomenys apie apdraustųjų skaičiaus kitimą ir jiems priskaičiuotas, bet nesumokėtas įmokas:

32.       Be to, byloje yra ieškovo pateiktas išsamus VšĮ „Arčiau visų“ 116 darbuotojų sąrašas iš ieškovo registro duomenų bazės (b. l. 90–99), iš kurio matyti duomenys apie kiekvieną apdraustąjį – asmenį identifikuojantys duomenys, draudimo laikotarpis, draudžiamųjų pajamų ir įmokų sumos, tačiau apie šį įrodymą ir jo turinį teismo sprendime iš viso nepasisakyta.

33.       Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016).

34.       Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis. Be to, įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas).

35.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nes tinkamai nepaskirstė bylos šalims įrodinėjimo pareigos. Teismas nors ir atsižvelgė į tai, jog išnagrinėtoje tyčinio bankroto byloje buvo nustatyta, jog dalis VšĮ „Arčiau visų“ darbuotojų – E. B., J. A., J. A. ir T. K., buvo įdarbinti fiktyviai, tačiau nenustatinėjo kitų svarbių nagrinėjamo ginčo aplinkybių ir netyrė įrodymų, kurie patvirtintų arba paneigtų atsakovo A. Ž., kaip buvusio įmonės vadovo, civilinę atsakomybę. 

36.       Pirmosios instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas bylą, neatsižvelgė į tai, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. lapkričio 29 d. nutartyje nurodė, jog teismas turėjo nustatyti konkrečių asmenų įdarbinimo įmonėje fiktyvumą ir spręsti, ar tokiais įmonės vadovo veiksmais buvo padaryta žala apeliantei. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo tiesiogiai aiškintis ar išklausyti aukščiau (nutarties 35 punktas) nurodytų asmenų paaiškinimus, kartu ir asmenų, nurodytų atskirame ieškovo sąraše (nutarties 32 punktas), bei įpareigoti ar pasiūlyti apeliantui pateikti duomenis apie tai, ar atsakovo vadovavimo laikotarpiu apdraustiems šiems įmonės darbuotojams buvo faktiškai mokamos socialinio draudimo išmokos, ar jiems kaupėsi darbo stažas, tačiau neatlikus šių veiksmų, skundžiamą sprendimą priėmė formaliai, nevisapusiškai įvertinęs bylos aplinkybes.

37.       Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas, nustatinėdamas priežastinį ryšį dėl padarytos žalos, turėjo įvertinti ir byloje apklaustos liudytojos J. Č. 2017 m. rugpjūčio 3 d. teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, kuriuose ji nurodė, jog atsakovo vadovavimo VšĮ „Arčiau visų“ laikotarpiu, ji neteikė buhalterinės apskaitos paslaugų įmonei, nes ji tik siuntė ataskaitas Sodrai apie draudžiamuosius asmenis pagal žodinį susitarimą. Teismas, tirdamas padarytos žalos dydį, turėjo vertinti, už kurį laikotarpį ir už kokius konkrečius asmenis atsakovas teikė duomenis apie darbuotojus J. Č., kuri vėliau juos pateikdavo apeliantei. Pažymėtina, jog nurodytos liudytojos paaiškinimuose užfiksuota, jog ji buvo teisiama Alytaus apylinkės teismo už finansinius nusikaltimus, todėl teismas turėtų taip pat patikrinti ir įvertinti, ar atsakovo atžvilgiu dėl šio ginčo faktų nebuvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, ir jeigu buvo, kokie yra tyrimų procesiniai rezultatai.

38.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl šioje nutartyje (31, 32, 35-37 punktai) nurodytų proceso teisės normų pažeidimo, teismas tinkamai nenustatinėjo ginčo faktinių aplinkybių ir visapusiškai netyrė byloje esančių įrodymų, todėl padarė iš esmės nepagrįstą išvadą ieškinį atmesti.

Dėl procesinės bylos baigties

39.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, neišaiškinęs ir nenustatęs visų bylai reikšmingų aplinkybių dėl žalos realumo ir jos pagrįstumo, neatskleidė bylos esmės, todėl negalėjo teisingai spręsti ir nepagrįstai sprendė, dėl apelianto ieškinio pagrįstumo, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes dėl naujai tirtinų faktinių aplinkybių ir įrodymų apimties, to padaryti apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

40.       Panaikinus skundžiamą sprendimą ir bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas, nes šiuo klausimu turės pasisakyti pirmosios instancijos teismas iš naujo išnagrinėjęs bylą iš esmės (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 14 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėjai                                                                Artūras Driukas 

                                                                                Rasa Gudžiūnienė 

                                                                        Danguolė Martinavičienė