Administracinė byla Nr. I-9946-463/2015

Proceso Nr. 3-61-3-03543-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 1.21; 3.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjui V. K. (V. K.), viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas V. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 2015-05-25 raštą Nr. 96-1359; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2015-06-18 raštą Nr. 2S-2730; 3) įpareigoti Lukiškių TI-K sudaryti sąlygas būti kartu vienoje gyvenamojoje kameroje su nuteistuoju R. N. ir ar nuteistaisiais, kuriems laisvės atėmimas paskirtas pirmą kartą; 4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–3).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad lanko socialinių reabilitacijų  programas, kuriose dalyvauja asmenys, su kuriais jis neturi bendrų interesų. Pabrėžė, kad  su dviem nuteistaisiais R. N. ir R. M. norėtų būti laikomas vienoje kameroje ir dėl to kreipėsi su prašymu į Lukiškių TI-K, kuris  jo prašymo netenkino.  Nurodė,  kad su pirmą kartą teistais asmenimis gali dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, tačiau nesupranta, kodėl su jais negali būti laikomas vienoje kameroje. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnyje nustatyti privalomi skirstymo kriterijai, t. y. izoliuojami nuteistieji vyrai ir moterys, suaugusieji  ir nepilnamečiai, jai nepilnametis nėra sudaręs santuokos ir dėl to toks nėra laikomas pilnamečiu, kuriuo būtų laikomas nuo sudarymo momento. Nurodė, kad kiti BVK 70 straipsnyje nustatyti kriterijai yra papildomi, kurie Lukiškių TI-K nėra privalomi, į juos gali būti atsižvelgiama.  Pareiškėjo vertinimu, Kalėjimų departamento sprendimas yra formalus, biurokratiškas, nepagrįstas ir neteisėtas.

Pareiškėjas nurodė, kad ilgą laiką praleidęs vienatvėje, negalėjo būti su asmenimis, su kurias norėjo būti laikomas ir dėl to  patyrė dvasines kančias, nepilnavertiškumo jausmą, psichinius sutrikimus, emocinę depresiją.

Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti.

Atsakovas Lukiškių TI-K, atstovaudamas ir Lietuvos valstybei, atsiliepime į skundą (b. l. 23–26) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Lukiškių TI-K 2015-05-25 raštas Nr. 96-1359 yra teisėtas, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo  įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 str. nuostatas, pagrįstas objektyvais duomenimis ir faktais, teisės aktų nuostatomis. Akcentavo, kad vadovaujantis BVK 70 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjo prašymo laikyti jį kartu su R. N. ir R. M. nebuvo galimybės, kadangi  nuteistajam R. N. laisvės atėmimas paskirtas pirmą kartą, o pareiškėjas anksčiau jau atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, Taip pat patalpinti ir su R. M. nėra galimybės, kadangi jis 2015-05-21 išvyko į Kybartų pataisos namus. Pabrėžė, kad neturtinės žalos atlyginimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str., 6.246-6.249 str. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Sprendžiant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teigė, kad nėra būtinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą sąlygos  žalos padarymo fakto.

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atstovai į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdį pranešta tinkamai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepimo į skundą nepateikė. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.

Skundas atmetamas.

Byloje ginčas kilo dėl sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas teigia patyręs, netenkinus jo prašymo apgyvendinti vienoje kameroje su R. N. ir R. M..

Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2015-05-04 pateikė prašymą Lukiškių TI-K, prašydamas leisti būti vienoje kameroje su R. N. bei R. M., su kuriais dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose (b. l. 16).

Lukiškių TI-K 2015-05-25 rašte Nr. 96-1359, atsakydamas į pareiškėjo 2015-05-04 prašymą, nurodė, kad vadovaujantis BVK 70 straipsnio 3 dalimi, patenkinti šio prašymo neturi galimybės. Nuteistajam R. N. laisvės atėmimas paskirtas pirmą kartą, o pareiškėjas anksčiau  atlikinėjo su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Patalpinti į kamerą su nuteistuoju R. M. negali, kadangi jis išvyko į pataisos namus (b. l. 15).

Pareiškėjas 2015-06-03 pateikė skundą Kalėjimų departamentui, nesutikdamas su Lukiškių TI-K 2015-05-25 atsakymu  Nr. 96-1359, nurodė, kad atsakymas yra formalus, nepagrįstas ir neteisėtas ir jam turi būti sudarytos sąlygos būti laikomam su R. N. bei R. M..

Kalėjimų departamentas 2015-06-18 sprendimu Nr. 2S-2730, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, nustatė, kad Lukiškių TI-K 2015-05-25 atsakymas Nr. 96-1359 į pareiškėjo  2015-05-04 prašymą yra pagrįstas, atitinka VAĮ 8 straipsnyje nustatytus individualiam administraciniam teisės aktui keliamus reikalavimus. Skundo nagrinėjimo metu nenustatė, kad Lukiškių TI-K būtų pažeidęs galiojusius teisės aktus (b. l. 18).

Pareiškėjo teigimu, ginčijami atsakymai yra formalūs, nepagrįsti.

Suėmimo vykdymo tvarką ir asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas reglamentuoja Suėmimo vykdymo įstatymas (toliau – ir SVĮ), kurio 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad suimtieji ir nuteistieji uždaromi kamerose laikantis tokių izoliavimo reikalavimų: vyrai – atskirai nuo moterų; nepilnamečiai – atskirai nuo suaugusiųjų; asmenys, anksčiau atlikę su laisvės atėmimu susijusias bausmes, – atskirai nuo asmenų, anksčiau neatlikusių su laisvės atėmimu susijusių bausmių; suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų; nuteistieji areštu – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų; nuteistieji terminuotu laisvės atėmimu – atskirai nuo suimtųjų; nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų; asmenys, kuriems taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ir kriminalinės žvalgybos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo nuostatos, – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų; asmenys, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze, arba pagal gydytojų išvadas – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų. BVK 70 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose pataisos įstaigose, jeigu yra tokia galimybė, laikomi: nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas pirmą kartą už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus; nuteistieji už tyčinius ir neatsargius nusikaltimus; buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, kuriems pirmą kartą paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė; pavojingi recidyvistai, nuteisti už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus; nuteistieji, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze; nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Lukiškių TI-K teigė, kad pareiškėjo prašymas negalėjo būti tenkinamas, remiantis BVK 70 straipsnio 3 dalyje nustatytais izoliavimo reikalavimais. Taigi, Lukiškių TI-K laikėsi SVĮ ir BVK nustatytų izoliavimo reikalavimų. 

Pareiškėjas žalos atsiradimą sieja su tuo, jog jis nebuvo laikomas kamerose kartu su kitais jo skunde nurodomais asmenimis R. N. ir R. M.. Šiuo atveju pareiškėjas pateikė prašymą, kurį įvertinęs Lukiškių TI-K pagal suteiktą diskreciją, vadovaudamasis BVK 70 straipsnio 3 dalimi, netenkino pareiškėjo prašymo. Atsakyme nurodė argumentus, kodėl pareiškėjo prašymo netenkino, t. y. nurodė faktines aplinkybes bei  teisės aktų nuostatas. Teismo vertinimu, tiek Lukiškių TI-K, tiek ir Kalėjimų departamentas tinkamai atsakė į pareiškėjo pateiktą prašymą. Pareiškėjas skunde nenurodė, koks teisės aktas įpareigotų Lukiškių TI-K tenkinti šį pareiškėjo prašymą. Lukiškių TI-K kyla pareiga užtikrinti izoliavimo reikalavimų laikymąsi. Šiuo atveju pareiškėjo prašymas nepatvirtina, kad Lukiškių TI-K netinkamai taikė SVĮ ir BVK nuostatas dėl pareiškėjo izoliavimo. Pažymėtina, kad pagal BVK 70 straipsnio 1 dalį, nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslas yra: atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją; padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą; padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų. Šiuo atveju, pareiškėjo argumentai dėl asmenų, kurie atlikę laisvės atėmimo bausmę ir kurie ją atlieka pirmą kartą, yra subjektyvus BVK nuostatų vertinimas, kuris nepaneigia Lukiškių TI-K pareigos užtikrinti izoliavimo reikalavimus. Teismas nenustatė, kad Lukiškių TI-K pareigūnai būtų pažeidę SVĮ ir BVK nustatytus izoliavimo reikalavimus, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles, todėl pareiškėjo skundas negali būti tenkinamas. Nenustačius pagrindo naikinti ginčijamus sprendimus, negali būti tenkinamas ir išvestinis pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Lukiškių TI-K sudaryti sąlygas būti kartu vienoje gyvenamojoje kameroje su nuteistuoju R. N. ir ar nuteistaisiais, kuriems laisvės atėmimas paskirtas pirmą kartą. Pareiškėjo prašymas negali paneigti Lukiškių TI-K pareigos tinkamai užtikrinti BVK 70 str. 3 dalyje nustatytų izoliavimo reikalavimų ir pareiškėjo prašymą tenkinti net pažeidus tokius reikalavimus.

Pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, kurią sieja su Lukiškių TI-K neteisėtais veiksmais, nesudarant galimybės gyventi pareiškėjui vienoje kameroje su R. N. ir R. M.. CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Pažymėtina, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (LVAT administracinėje byloje Nr. A444-669/2011). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.). Taigi pareiškėjas turėjo nurodyti neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus, konkrečias aplinkybes, kuriais remiantis turėtų būti nustatyta, jog pareiškėjas būtent dėl šių neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalą. 

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas, nenustačius Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų. Konstatuojama, kad Lukiškių TI-K veikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, vykdė jiems teisės aktais priskirtas funkcijas. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis patyrė fizinį skausmą, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dvasinių sukrėtimų, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo tenkinti reikalavimo priteisti neturtinę žalą.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 127 str., 129 str., teismas

n u s p r e n d ė :

Pareiškėjo V. K. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                                 Jolanta Malijauskienė

                                                                              Henrikas Sadauskas

                                                                              Liudmila Zaborovska