Civilinė byla Nr. 2-231-758/2017 m.

Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00081-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.8.10; 3.2.6.6; 3.1.7.6; 3.2.3.2.

(S)

VISAGINO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S  U Ž  A K I Ų

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 1 d.

Visaginas

Visagino miesto apylinkės teismo teisėjas Gintautas Būga,

civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusio UAB „VMT servisas“ ieškinį atsakovui A. V. dėl žalos atlyginimo,

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, ir prašo teismo priteisti iš atsakovo A. V., 4 226,85 Eur žalos atlyginimui nuo civilinės bylos užvedimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Atsakovas buvo įpareigotas per 14 dienų nuo teismo dokumentų gavimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Atsakovui teismo dokumentai įteikti 2017-02-04. Atsiliepimai į ieškinį nurodytu terminu nepateikti, prašymas pratęsti nustatytą terminą negautas. Darytina išvada, kad tokiu būdu atsakovas išreiškė poziciją dėl nagrinėjamos bylos. Ieškovas ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas per nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Civilinio proceso kodekso nuostatos numato galimybę teismui remiantis byloje esančiais įrodymais priimti sprendimą už akių ieškovo prašymu, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį (LR CPK 142 str. 4 d.).

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Formaliai vertindamas įrodymus teismas taip pat patikrina, ar byloje esantys įrodymai atitinka CPK 177 straipsnio ir kitų norminių aktų reikalavimus, ar jie gauti šių aktų nustatyta tvarka, ar turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar yra leistini. 

Iš ieškovo pateiktų įrodymų nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartimi iškėlė UAB „VMT servisas“, bankroto bylą ir bendrovės administratoriumi paskyrė MB „Administravimas“. Bankroto bylos iškėlimo dieną bendrovės direktoriaus pareigas ėjo A. V.. Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 5 str. 1 d. numato, kad pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei turi teisę pateikti įmonės kreditorius, savininkas ar įmonės vadovas. Šiuo atveju BUAB „VMT servisas“ bankroto byla buvo iškelta kreditoriaus pareiškimo pagrindu.

Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 dalies punktas imperatyviai įtvirtina įmonės vadovo ir/ar savininko prievolę kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, arba įmonė viešai paskelbė negalinti/neketinanti vykdyti savo įsipareigojimų. Įmonei pavėlavus pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), turintys įmonėje teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo atlyginti tokiu neveikimu kreditoriams sąlygotą žalą (ĮBĮ 8 str. 4 d.).

Nagrinėjamu atveju įmonės vadovas A. V. nesikreipė į teismą dėl UAB „VMT servisas“ bankroto bylos iškėlimo, savo neveikimu pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 dalyje numatytą prievolę, sudarė sąlygas didėti bendrovės įsiskolinimams, todėl padarė žalos įmonės kreditoriams. BUAB „VMT servisas“ ir jos kreditorių patirta žala pasireiškė tuo, kad atsakovui laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo padidėjo įmonės skolų kreditoriams apimtis (pasyvas) ir taip pablogėjo bendra įmonės turtinė padėtis, o dėl išaugusių įmonės skolų sumažėjo jų kreditorių galimybė gauti savo kreditorinių reikalavimų patenkinimą. Žala BUAB „VMT servisas“ kreditoriams atsirado dėl atsakovų įstatyme numatytų pareigų savalaikio nevykdymo, dėl to konstatuotina, kad tarp atsakovu neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo yra priežastinis ryšys.?

Kadangi Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 dalis įtvirtina prievolę įmonės vadovui laiku kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, o CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organui nevykdant ar netinkamai vykdant šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, atsakovas privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Bendrovė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų interesus, o bendrovės vadovas privalo šiuos interesus derinti ir siekti jų pusiausvyros.

Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos ir didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Taigi įmonės administracijos vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien aplinkybe, kad įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams.

Įmonės vadovo veiksmai, dėl jų atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltė, lydi vadovo civilinę atsakomybę ir nustačius įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė yra preziumuojama. Šiuo atveju, būtent pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, gkuris sukėlė žalą, už kurios padarymą įmonės vadovui ir kyla atsakomybė. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių, tiek naujų potencialių kreditorių interesus. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 straipsnio 7 d. 3 p.).

Įmonės bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės už žalą, padarytą tuo, kad, esant įmonei nemokiai, nepaduodamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, yra vertinama kaip įmonės vadovo padaryta žala.

Nagrinėjamu atveju į bylą pateikti dokumentą patvirtina, kad BUAB „VMT servisas“ bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų suma iš viso sudaro 4 226,85 Eur.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad savo neteisėtu neveikimu (laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei) atsakovas A. V. sąlygojo BUAB „VMT servisas“ kreditoriams 4 226,85 Eur žalą, kurią, remiantis CK 2.87 str. 7 dalimi ir ĮBĮ 8 str. 4 dalimi, privalo atlyginti visiškai.

Bankrutuojanti įmonė turto neturi, todėl savo lėšomis atsiskaityti su kreditoriais dengiant bankroto byloje patvirtintą reikalavimų sumą akivaizdžiai negali. Atsižvelgiant į nurodytą, 4 226,85 Eur žalos įmonės kreditorių naudai atlyginimas nukreiptinas į buvusį vadovą - atsakovą A. V..

Ieškovė pagal įstatymą yra atleista nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str. 1 d. 8 p.). Ieškinys pareikštas 4 226,85 Eur sumai, už šį ieškinį mokėtinas 127 Eur dydžio žyminis mokestis, kuris priteistinas iš atsakovo valstybės naudai (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 96 str. 1 d.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteisiamos, nes jų suma būtų mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“) (nauja redakcija 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Vadovaudamasis Lietuvos  Respublikos  CPK 142 str. 4 d.,  279 str. 2 d.,  285-287 str., 307 str., teismas,-

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 226,85 Eur (keturi tūkstančiai du šimtai dvidešimt šeši eurai ir 85 centai) žalos atlyginimui ieškovo bankrutavusios UAB „VMT servisas“, juridinio asmens kodas 303175545,  naudai.

Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 127,00 Eur (vienas šimtas dvidešimt septynis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidas – valstybei (įmokos kodas 5660).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti Visagino miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos CPK 287 str. 2-3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių, tačiau prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos skųsti sprendimą Panevėžio apygardos teismui per Visagino miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                        Gintautas Būga