PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. kovo 15 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. T. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022 m. liepos 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-60-1093/2022 pagal ieškovo K. S. ieškinį atsakovei G. T. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pagal atsakovės G. T. priešieškinį ieškovui K. S. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas K. S. pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, reiškė du alternatyvius reikalavimus:
a. prašė nutraukti bendrąją dalinę nuosavybę, priteisiant ieškovui K. S. asmeninės nuosavybės teise natūra visą pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ginčo statiniai), o atsakovei G. T. už jos turimą dalį turto iš ieškovo priteisti 3 017,30 Eur piginę kompensaciją; arba
b. atidalinti turtą iš bendrosios nuosavybės natūra tokiu būdu: (i) nustatyti, kad ieškovas asmeninės nuosavybės teise valdys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, pažymėtas plane Nr. 1-3', 1-5,1-6,1-7,1-8, 1-2, viso plotas 66,04 kv. m; (ii) nustatyti, kad atsakovė asmeninės nuosavybės teise valdys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, pažymėtas plane Nr. 1-4,1-3,1-1, viso plotas 19,90 kv. m; (iii) nustatyti, kad ieškovas asmeninės nuosavybės teise valdys viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių plotas 125,05 kv. m; (iv) nustatyti, kad asmeninės nuosavybės teise valdys ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 41,15 kv. m.
c. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad su atsakove yra brolis ir sesuo. Jų motina L. S. testamentu jai priklausantį turtą po savo mirties paliko savo sūnums bei dukroms. Po motinos mirties į notarą dėl palikimo priėmimo kreipėsi ieškovas, jo brolis L. S. ir dvi seserys S. J. bei L. D.. Jie visi jiems priklausančias paveldėjimo teises perleido ieškovui paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimis. Dėl to ieškovas 2020 m. gruodžio 15 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teisę į 79/100 dalį gyvenamojo namo bei 4/5 dalį statinių - viralinės, ūkinių pastatų, pirties, kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Jam priklausančias nuosavybės teises ieškovas įregistravo VĮ „Registrų centre“. VĮ „Registro centro“ pažymos duomenimis, likusi minėto turto – gyvenamojo namo ir statinių, dalis vis dar registruota mirusios ieškovo motinos vardu, nes tikroji turto bendrasavininkė - atsakovė G. T., iki šiol neįregistravo turto savo vardu. Žemės sklypas, ant kurio stovi minėti statiniai, asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui. Atsakovė žemės sklypą, besiribojantį su ieškovui priklausančiu sklypu, jau yra pardavusi. Ieškovas bandė tartis su atsakove, kad ji jai priklausančią turto dalį parduotų ieškovui, tačiau atsakovė už tai pareikalavo, kad ieškovas jai nupirktų butą Panevėžyje, o kitais būdais tartis atsisakė. Be to, atsakovė buvo iniciavusi ikiteisminį tyrimą, susijusį su testamento nuginčijimu, tačiau ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Tai akivaizdžiai rodo atsakovės nenorą pasidalinti turto geranoriškai ir sąmoningą siekį pakenkti ieškovui, kaip bendraturčiui.
3. Pažymėjo, jog siūlo spęsti ginčą jam natūra priteisiant visą turtą, o atsakovei iš ieškovo priteisiant kompensaciją pinigais, nes toks atidalijimo būdas būtų racionaliausias – ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kuriame yra ginčo pastatai. Be to, jam priklauso ženkliai didesnė dalis statinių. Be to, atsakovė ginčo turte nesilanko, šiuo turtu nesidomi ir nesirūpina jau daugelį metų, o ieškovas sodyboje nuolat leidžia laiką, tvarko aplinką, prižiūri statinius, leidžia ten laisvalaikį. Todėl ieškovas turi akivaizdžiai didesnį suinteresuotumą gauti statinių dalį natūra. Be to, ieškovas turi finansines galimybes kompensacijos sumą atsakovei sumokėti iš karto po teismo sprendimo priėmimo.
4. Nekilnojamojo turto vertinimo ekspertai UAB „Marleksa“ atliko turto vertinimą ir ataskaitoje nurodė, kad gyvenamojo namo, viralinės, ūkinių pastatų, kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), bendra rinkos vertė 2021 m. balandžio 12 d. yra 14 500 Eur, atitinkamai atsakovei priklausančio turto dalies vertė yra 3 017,30 Eur.
5. Ieškovas 2022 m. birželio 23 d. pranešime bei teismo posėdyje nurodė, kad reikalavimo dėl atidalijimo natūra pagal pateiktą galimo atidalijimo planą, pagal kurį šalims būtų priskirtos konkrečios turto dalys ir ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausytų 66,04 kv. m gyvenamojo namo ploto bei 125,05 kv. m ūkinių pastatų, o atsakovei - 19,90 kv. m gyvenamojo namo ploto bei 41,15 kv. m ūkinio pastato, nebepalaiko ir prašo turtą atidalinti tik vieninteliu būdu – visą turtą natūra priteisiant ieškovui, atsakovei priteisiant iš ieškovo piniginę 3 017,30 Eur kompensaciją.
6. Atsakovė G. T. pateiktu priešieškiniu prašė turtą priteisti ieškovui nuosavybės teise, o jai priteisti piniginę kompensaciją, kurios dydis yra 25 000 Eur.
7. Nurodė, kad jai nuosavybės teise priklausančių pastatų dalimis naudojimosi galimybės yra apsunkintos dėl jos turimo neįgalumo, todėl atsakovė siekia parduoti jai nuosavybės teise priklausančių pastatų dalis. Šalys konfliktuoja dėl pastatų naudojimo, ieškovas grasina atsakovei, neleidžia atvykti ir būti pastatuose, neleidžia jos pastatų dalies apžiūrėti galimiems pirkėjams. Ieškovas niekada nesiūlė atsakovei išpirkti jai dalinės nuosavybės teise priklausančių pastatų dalių. Iš esmės atsakovė sutinka su ieškovo reikalavimu atidalinti bendrosios nuosavybės objektus, tačiau nesutinka su ieškovo siūloma 3 017,30 Eur pinigine kompensacija. Atsakovė prašo ginčo pastatus priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teisėmis, o atsakovei priteisti jos turimos bendrosios nuosavybės turto dalies vertės 25 000 Eur piniginę kompensaciją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2022 m. liepos 11 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį tenkino iš dalies. Atidalino ieškovo K. S. ir atsakovės G. T. bendrąją dalinę nuosavybę ir priteisė ieškovui K. S. asmeninės nuosavybės teise natūra visą turtą: pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovei G. T. už jos turimą dalį turto iš ieškovo K. S. priteisė 3 017,30 Eur piginę kompensaciją. Likusią priešieškinio dalį atmetė. Taip pat priteisė ieškovui K. S. iš atsakovės G. T. 1 340,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, atliko priteistos kompensacijos atsakovei (3 017,30 Eur) ir priteistų bylinėjimosi išlaidų ieškovui (1 340,25 Eur) tarpusavio įskaitymą ir nustatė, kad po įskaitymo ieškovo K. S. mokėtina suma atsakovei G. T. yra 1 677,05 Eur, o atsakovės G. T. prievolė sumokėti bylinėjimosi išlaidas ieškovui K. S. yra pasibaigusi. Gražino ieškovui K. S. 75 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. gegužės 20 d., priteisė valstybei iš ieškovo K. S. 31,20 Eur išlaidų už atsakovei G. T. suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Grąžino atsakovei G. T. jos teismui 2022 m. liepos 5 d. pateiktus dokumentus.
9. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, yra pagrindas konstatuoti, jog nors Nekilnojamojo turto registre dalies ginčo turto nuosavybės teisė registruota mirusios šalių motinos L. S. vardu, tikroji tos dalies turto savininkė yra atsakovė G. T., nes nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento, nepriklausomai nuo to, ar ši teisė yra registruota. Atsižvelgdamas į tai, kad ginčo tarp šalių dėl dalių nuosavybėje nėra, o šalims galutinai suformulavus savo reikalavimus neliko ginčo ir dėl atidalijimo poreikio bei būdo, taip pat įvertinęs faktines bylos aplinkybes (tiek ieškovas, tiek ir atsakovė teisme nurodė, kad jie nesutaria, konfliktuoja ilgus metus, ieškovė nesilanko ginčo turte, dėl neįgalumo jai yra apsunkinta galimybė prižiūrėti savo turtą, nori jį parduoti, o ieškovas šalių turtą prižiūri, jame lankosi, moka už elektrą, jam priklauso didžioji turto dalis, be to, jam priklauso ir žemės sklypas, kuriame stovi ginčo turtas), sprendė, jog abiejų šalių siūlomas visiško atsidalijimo būdas – ieškovui priteisiant atsakovei priklausančią gyvenamojo namo ir statinių dalį, o atsakovei priteisiant piniginę kompensaciją, yra geriausiais būdas baigti dalinę nuosavybę susiklosčiusioje faktinėje situacijoje.
10. Spręsdamas dėl ieškovei priteistinos kompensacijos dydžio pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog ginčo turto vidutinė rinkos vertė, atlikus masinį vertinimą 2020 m. gruodžio 10 d., yra 5 803 Eur: Kartu pažymėjo, kad iš su ieškiniu pateikto turto vertinimo akto matyti, jog ginčo turto vertė 2021 m. balandžio 12 dienai buvo 14 500 Eur. Atsižvelgęs į tai, kad VĮ „Registrų centras“ vidutines rinkos vertes nekilnojamojo turto objektams nustato atlikdamas masinį vertinimą, kurio metu konkretaus turto vertė nėra nustatoma, o ieškovo pateiktas UAB „Marleksa“ individualus nekilnojamojo turto vertinimas atliktas pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas, įvertinant turtą atsižvelgus į faktinę turto būklę bei savybes, didinančias ar mažinančias šio turto vertę rinkoje, vadovaujantis lyginamuoju metodu, naudojant tiesioginius rinkos duomenis – realius pirkimo-pardavimo sandorius, kitų duomenų apie šalims bendrosios dalinės nuosavybe priklausančio turto rinkos vertę byloje nesant, teismas sprendė, kad yra pagrindas vadovautis UAB „Marleksa“ atliktu šalių turto vertinimu ir nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta turto rinkos verte. Kartu pažymėjo, jog šis turto vertinimas yra ne tik individualus, bet ir aktualesnis laiko prasme (2021 m. balandžio 12 dienai), juo nustatyta vertė nėra akivaizdžiai neatitinkanti VĮ „Registrų centras“ nustatytą ginčo turto vertę, be to ši nustatyta turto rinkos vertė palankesnė atsakovei, nes turtas buvo vertinamas, atsižvelgiant į tai, kad pastatai būtų parduodami su žemės sklypu (kuris atsakovei nepriklauso). Tuo tarpu atsakovės prašoma priteisti 25 000 Eur kompensacijos suma yra ne tik niekuo nepagrįsta, bet ir akivaizdžiai prieštarauja VĮ „Registrų centras“ nustatytai ginčo turto vidutinei rinkos vertei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu atsakovė G. T. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš nauji pirmosios instancijos teismui. Taip pat prašo byloje skirti nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę bei priteisti jai ir valstybei teisinės pagalbos išlaidas.
11.1. Nesutinka su skundžiamo sprendimo išvadomis dėl turto vertės bei nurodo, jog šioje byloje buvo pažeistos procesinės teisės normos nepagrįstai atmestus jos gynėjo prašymus skirti ginčijamo turto vertinimo ekspertizę, dėl ko byloje nebuvo nustatytos visos reikšmingos aplinkybės, apribotos atsakovės teisės įrodinėti ir byla išnagrinėta neteisingai. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismo argumentai atsisakyti skirti ekspertizę dėl to, jog nebuvo sumokėtas avansas, taip pat nepasirinkti ekspertai bei nepateikti klausimai jiems, nėra pakankamai atmetant prašymą dėl ekspertizės skyrimo, juo labiau kad pirmosios instancijos teismas nebuvo priėmęs nutarties bei įpareigojęs atsakovę atlikti atitinkamus veiksmus.
11.2. Mano, jog ieškovo pateiktas UAB „Marleksa“ ginčo pastatų vertinimas negalėjo būti pripažintas vieninteliu objektyviu įrodymu, kadangi šis turto vertinimas atliktas ieškovo užsakymu bei jo apmokėtas; taip pat nebuvo atsižvelgta į itin gerą nekilnojamojo turto vietą, pokyčius nekilnojamojo turto rinkoje, infliaciją, didelį ginčo pastatų plotą. Apeliantės vertinimu, šioje byloje buvo neteisingai nustatyti ir įvertinti servitutai, pastatų ir žemės sklypo vertės santykis, o taip pat galimybė patalpas naudoti skirtingiems savininkams. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nebuvo sudaryta galimybė pašalinti kilusias abejones.
11.3. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai nepagrįstai, neįvertinęs jos silpnos sveikatos, turimų sveikatos sutrikimų bei neatsižvelgęs į garbų amžių, atsisakė priimti jos prašymą dėl priešieškinio pakeitimo dalyje dėl atidalijimo būdo, nepagrįstai ir neteisėtai visiškai nenagrinėjo jos pareiškimo, neatnaujino bylos nagrinėjimo ir neišsiaiškino procesinių teisių dėl priešieškinio keitimo ir termino atnaujinimo. Taigi pirmosios instancijos teismas visiškai apeliantės neišklausė taip padarydamas esminius procesinės teisės pažeidimus bei tuo pagrindu priimdamas neteisingą sprendimą.
11.4. Kartu apeliantė pabrėžia, jog tinkamai neišsiaiškinus jos reikalavimų turinio ir nenustačius ginčo turto vertės byloje nebuvo atskleista jos esmė, juo labiau kad pirmosios instancijos teismas atsidalino turtą, kuris atsakovės nuosavybės teise registruotas nebuvo ir formaliai jai dar nepriklausė. Tokiu būdu buvo pažeistos ir materialinės teisės normos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnyje.
2. Atsiliepimu atsakovas ieškovas prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
12.1. Nurodo, kad byloje buvo pateikti duomenys apie nekilnojamojo turto vertę, atsakovė ginčo turto vertinimo nepateikė, prašomos priteisti kompensacijos dydį grindė viešojoje erdvėje esančių skelbimų duomenis, tačiau pateiktuose skelbimuose nurodomas turtas yra visiškai kitoks ir neleidžia spręsti, kad atsakovės turimo nekilnojamojo turto dalies vertė siekia 25 000 Eur. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai rėmėsi byloje esančiais duomenimis apie nekilnojamojo turto vertę bei neturėjo pagrindo abejoti ieškovo pateiktoje ataskaitoje nustatytomis aplinkybėmis.
12.2. Papildomai pažymima, kad atsakovė nagrinėjamoje byloje buvo atstovauta profesionalių teisininkų, todėl turėjo galimybę ne tik tinkamu laiku pateikti prašymus ir kitus dokumentus, tačiau ir atitinkamai atlikti procesinius veiksmus, kurių atlikimui pirmosios instancijos teismas buvo nustatęs terminus ir suteikęs laiko. Pabrėžiama, kad apeliantė nepagrindė reikalavimų nei dėl ekspertizės skyrimo, nei dėl bylos žodinio nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, taip pat pavėluotai teikė procesinius dokumentus, kuriuos teismas visiškai pagrįstai atsisakė priimti. Atsiliepime pažymima ir tai, kad atsakovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme neginčijo turimo nekilnojamojo turto dalių, todėl tokių reikalavimų reiškimas apeliacinės instancijos teismas yra nepagrįstas. Kita vertus, pagal formuojamą teismų praktiką nuosavybės teisės į paveldimą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nepaisant, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Taigi šioje byloje yra pagrindas apeliacinį skundą atmesti.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų jį pagal apelianto nurodytas ribas. Byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą nagrinėja apeliaciniu skundu reiškiamų reikalavimų ribose (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
4. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Nagrinėdamas bylą, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, patikrina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ar nustatė ir tinkamai įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat pats įvertina įrodymus, nepriklausomai nuo to, ar juos pirmosios instancijos teismas įvertino, ar ne. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, šalys turėjo galimybę išdėstyti savo procesiniuose dokumentuose ir nėra pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, nesugebėtų atskleisti ginčo esmės ir priimti teisingą sprendimą.
5. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovui priklauso 79/100 dalis gyvenamojo namo bei 4/5 dalis visų statinių - viralinės, ūkinių pastatų, pirties ir kiemo statinių (lauko tualeto). Į šį turtą ieškovo nuosavybės teisės registruotos 2020 m. gruodžio 15 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu. Ieškovui taip pat priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuriame stovi minėtas namas ir statiniai. Ieškovas ir atsakovė yra brolis ir sesuo. Jų motina L. S. 2002 m. balandžio 23 d. testamentu Nr. (duomenys neskelbtini) jai priklausantį turtą po savo mirties paliko savo dviem sūnums bei trims dukroms. Atsakovei G. T. liudijimas apie palikimo priėmimą po motinos L. S. mirties išduotas 2018 m. lapkričio 28 d. Ieškovo brolis L. S. 2018 m. gruodžio 5 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi, o ieškovo seserys S. J. ir L. D. 2019 m. sausio 5 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi perleido ieškovui paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias po motinos L. S. mirties, po ko ieškovui buvo išduotas 2020 m. gruodžio 15 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas. Atsakovė G. T. Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-135-278/2022 prašė pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento minėtus 2002 m. balandžio 23 d. testamento dalį, 2018 m. gruodžio 5 d. ir 2019 m. sausio 15 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis, 2001 m. gegužės 7 d. žemės sklypo dalies dovanojimo sutartį, 2020 m. gruodžio 15 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, tačiau jos ieškinys 2022 m. vasario 17 d. sprendimu buvo atmestas, sprendimas įsiteisėjo. Dėl šių faktinių aplinkybių ginčas byloje nekyla, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, remiasi šiais duomenimis ir papildomai jų nedetalizuoja.
6. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovui priklauso 4/5 dalys Ginčo turto, o atsakovei – 1/5 dalis šio turto, taip pat kad tarp šalių yra faktiškai susiklostę pakankamai komplikuoti ir konfliktiški santykiai, ieškovė realiai nesilanko Ginčo turte, jo neprižiūri, turi neįgalumą, o ieškovas faktiškai valdo visą Ginčo turtą, juo rūpinasi, moka komunalinius mokesčius, taip pat kad atsakovui priklauso žemės sklypas, kuriame yra Ginčo turtas, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad faktiški abiejų šalių siūlomas visiško atsidalijimo būdas – ieškovui priteisiant atsakovei priklausančią gyvenamojo namo ir statinių dalį, o atsakovei priteisiant piniginę kompensaciją, yra geriausiais būdas baigti dalinę nuosavybę susiklosčiusioje faktinėje situacijoje. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, juo labiau kad atsakovė pateiktu apeliacini skundu iš esmės to neginčija.
7. Iš skundžiamo sprendimo turinio taip pat matyti, jog pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors Nekilnojamojo turto registre dalies ginčo turto nuosavybės teisė registruota mirusios šalių motinos L. S. vardu, o tikroji tos dalies turto savininkė yra atsakovė G. T. nėra įregistravusi turto, tačiau tai nesudaro pagrindo paneigti atsakovės nuosavybės teisę į šį turtą. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento, nepriklausomai nuo to, ar ši teisė yra registruota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008).
8. Šiuo atveju byloje esančios ir pirmosios instancijos teismo aptartos aplinkybės – atsakovei G. T. liudijimas apie palikimo priėmimą po motinos L. S. mirties išduotas 2018-11-28; ieškovo brolis ir seserys paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimis perleido ieškovui paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias po motinos L. S. mirties, po ko ieškovui buvo išduotas 2020-12-15 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas; atsakovė G. T. Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-135-278/2022 prašė pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento 2002-04-23 testamento dalį, 2018-12-05 ir 2019-01-15 paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis, 2001-05-07 žemės sklypo dalies dovanojimo sutartį, 2020-12-15 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, o taip pat tai, jog atsakovė viso pirmosios instancijos teisme proceso metu Ginčo turą vertino kaip bendrąją dalinę jos ir ieškovo nuosavybę ir abejonę dėl Ginčo turto dalies priklausymo jau nuosavybės teisės priklausimo jai išdėstė tik apeliacinės instancijos teisme, sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovės nurodytas argumentas, susijęs su galimu nuosavybės teisės ginčijimu, yra nepagrįstas, neįrodytas bei pasirinktas tik kaip formali ginčo apimties plėtimo priemonė.
9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje esančius įrodymus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsakovės apeliacinį skundą bei atsiliepimą į jį, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju esminė atsakovės nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu priežastis yra pirmosios instancijos teismo nustatytas kompensacijos dydis už atidalijamą bendrosios dalinės nuosavybės dalį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, jog nustatytas kompensacijos dydis yra netinkamas.
10. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje esantis VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad pagal masinį turto vertinimą Ginčo nekilnojamojo turto vertė yra 5 803 Eur. Ieškovo kartu su ieškiniu pateiktoje individualus turto vertinimo ataskaitoje nurodoma, kad Ginčo turto vertė 2021-04-12 dienai yra 14 500 Eur. Nors, kaip pagrįstai teigia atsakovė, šis turto vertinimas atliktas ieškovo prašymu, tačiau iš nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos turinio matyti, kad jis buvo atliktas pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatas, taip pat kitų teisės aktų nuostatas, o turtas vertintas atsižvelgus į faktinę turto būklę bei savybes, didinančias ar mažinančias šio turto vertę rinkoje, vadovaujantis lyginamuoju metodu, naudojant tiesioginius rinkos duomenis - realius pirkimo-pardavimo sandorius. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokio pagrindo abejoti UAB „Marleksa“ atliktu turto vertinimu, todėl neturi pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas šiuo turto vertinimu rėmėsi nepagrįstai. Kartu pabrėžtina ir tai, jog aptariamas turto vertinimas, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, yra palankesnis atsakovei, nes turtas buvo vertinamas atsižvelgiant į tai, jog pastatai būtų parduodami su žemės sklypu (kuris atsakovei nepriklauso), taip pat šis turto vertinimas yra gerokai palankesnis, nei byloje esantys duomenys apie turto vertę iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išraše (šiuo atveju turto vertė yra beveik 3 kartus mažesnė).
11. Vertinant atsakovės išdėstytus argumentus dėl nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nustatytu kompensacijos dydžiu, pabrėžtina ir tai, jog atsakovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nors buvo atstovaujama profesionalaus teisininko (advokato) bei teikė priešieškinį byloje, ginčo turto vertinimo neteikė bei nurodomos, atsakovės manymu, tinkamos 25 000 Eur kompensacijos dydžio jokiais individualiais duomenimis neįrodinėjo. Atsakovės pirmosios instancijos teismui pateiktų viešojoje erdvėje esančių skelbimų informacija apie panašioje vietoje esančio nekilnojamojo turto pardavimo kainas nėra ir skundžiamu sprendimu visiškai pagrįstai nebuvo pripažinta pakankamu įrodymu, paneigiančiu ieškovo pateiktoje individualaus turto vertinimo ataskaitoje esančius duomenis, bei leidžiančiu priteisti atsakovės nurodomą sumą už nekilnojamojo turto atidalijimą. Atsakovės pateikta informacija yra susijusi su visiškai kitokiu turtu, pateikiami duomenys apie nekilnojamąjį turtą, parduodamą kartu su žeme, nors šiuo atveju atsakovei priklauso tik 1/5 Ginčo turto (pastatų ir statinių) ir jokia dalis žemės sklypo jai nepriklauso, o be to, atsakovės prašoma priteisti kompensacija akivaizdžiai viršija ir skelbimuose nurodytas parduodamo turto kainas.
12. Taigi, įvertinus pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai vadovavosi ieškovo pateiktu nekilnojamojo turto vertinimu bei už atsakovės turtimą 1/5 Ginčo turto dalį priteisė 3 017,30 Eur kompensaciją.
13. Pirmiau išdėstytų išvadų nepaneigia ir apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neskyrė Ginčo turto vertės nustatymo ekspertizės, dėl ko byla buvo išnagrinėta neteisingai bei nepagrįstai apribotos atsakovės teisės. Viena vertus, pirmosios instancijos teismas atsakovei sudarė galimybę pateikti įrodymus, kad ji gali realiai sumokėti už atliekamą ekspertizę. Tačiau nei tokie įrodymai, nei nekilnojamojo turto vertinimas atsakovės pateikti nebuvo. Taigi atsakovei buvo sudaryta galimybė tiek atlikti naują turto vertinimą ar pateikti kitus rašytinius įrodymus dėl turto vertės, tiek kreiptis į ekspertus ir gauti jų sutikimus atlikti ekspertizę, gauti įrodymus apie ekspertizės atlikimo kainą, taip pat teismui pateikti įrodymus apie tai, kad atsakovė gali apmokėti ekspertizę arba atitinkamai, kad už atsakovę ekspertizės atlikimo išlaidas sutinka apmokėti valstybė. Taigi atsakovė nepateikė ir neįrodė galimybių apmokėti turto ekspertizės atlikimą, taip pat neatliko jokio turto vertinimo, dėl ko pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkini ieškovės prašymo ir skirti turto ekspertizę, kas neabejotinai būtų turėję reikšmės civilinės bylos nagrinėjimo operatyvumui. Papildomai pažymėtina, kad atsakovė prašymą dėl ekspertizės atlikimo pateikė tik po civilinės bylos atnaujinimo, nors byloje jai atstovavo profesionalus teisininkas, ji reiškė priešieškinį ir žinojo, jog ieškovas reiškiamą reikalavimą grindžia pateiktu individualiu turto vertinimu, kuris atsakovei buvo siųstas kartu su ieškiniu. Visa tai kartu patvirtina, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė apeliantės teisę į teisminę gynybą arba įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas
14. Apeliaciniame skunde atsakovė papildomai kėlė ekspertizės atlikimo klausimą, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir nevertino tokios jos prašymo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija 2023 m. sausio 11 d. nutartimi atsakovei apeliantei pasiūlė iki 2023 m. vasario 28 d. pateikti teismui ginčo turto individualų vertinimą. Apeliantė tokio vertinimo nepateikė, taip pat nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, užkirtusių kelią tą padaryti, kurios apeliacinės instancijos teismo galėtų būti įvertintos kaip reikšmingos ir svarbios. Atsakovės į bylą pateikti nekilnojamojo turto planai bei subjektyvus situacijos vertinimas neleidžia tvirtinti, kad atsakovė iš esmės siekė pateikti bent kokius nors įrodymus, susijusius su nekilnojamojo turto verte, nors apeliacinės instancijos teismas ir atidėjo šios civilinės bylos nagrinėjimą bei skyrė pakankamą terminą pasinaudoti galimybe pateikti konkrečius įrodymus. Tokios aplinkybės bei susiklosčiusi situacija papildo pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, jog atsakovė faktiškai nesiėmė jokių realių bei konkrečių veiksmų, siekdama įrodyti ekspertizės apmokėjimą ar kitokios nei pagrindžia byloje esantys įrodymai, nekilnojamojo turto vertės egzistavimą. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo tenkinti ieškovės prašymą bei skirti byloje ekspertizę ar nustatyti didesnę nekilnojamojo turto vertę.
15. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad svarbu yra tai, jog bylos eigoje ji pakeitė savo nuomonę ir pageidavo ginčo pastatus atidalinti kitu būdu, t. y. gaunant atitinkamų pastatų dalį natūra. CPK 256 straipsnyje nustatyta, jog teismas, baigiamųjų kalbų metu arba po jų iki sprendimo priėmimo pripažinęs, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Tai reiškia, kad išnagrinėtos bylos atnaujinimas yra galimas tik tais atvejais, kada procesinio sprendimo priėmimo metu teismas pripažįsta, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus. CPK nesuteikia teisės šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims prašyti teismo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, norint pateikti papildomus įrodymus byloje. Šalys įrodinėjimo pareigą turi viso bylos nagrinėjimo proceso metu ir, jei įrodymų pateikimas vėlesnėje bylos nagrinėjimo stadijoje užvilkins bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti juos priimti (CPK 178, 181 straipsniai). Taip užtikrinamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei bendradarbiavimo principų įgyvendinimas civiliniame procese. Tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti atsakovės 2022-07-05 pateiktus dokumentus ir prašymą turtą atidalinti natūra, juo labiau kad atsakovė pirmosios instancijos teisme buvo atstovaujama profesionalaus teisininko bei reiškė priešieškinį.
16. Nesutiktina su atsakovės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo neišklausęs atsakovės, pažeidęs CPK principines nuostatas ir tuo pagrindu priėmė neteisėtą sprendimą. Atsakovė ne tik pati dalyvavo teismo posėdžiuose, aktyviai viso proceso metu teikė prašymus, įrodymus ir paaiškinimus, tačiau proceso metu buvo atstovaujama net kelių advokatų, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas padarė kokius nors procesinius pažeidimus.
17. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.
18. Atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bei įvertino ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės nuostatas, o taip pat savo išvadas padarė iš įrodymų visumos, todėl naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą atsakovės apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl išdėstyto skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
19. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, priteistinos ieškovo turėtos teisinės pagalbos išlaidos – 1 500,00 Eur (už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į šios civilinės bylos sudėtingumą, ieškovui suteiktų teisinių paslaugų kokybę, daro išvadą, kad ieškovo pateiktų išlaidų, susijusių su advokato pagalba, dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių, yra pagrįstas ir nemažintinas, todėl priteisiamas iš atsakovės.
20. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas yra atmetamas, o 70 Eur dydžio dalies žyminio mokesčio sumokėjimas už apeliacinio skundo pateikimą Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi buvo atidėtas iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo, 73 Eur žyminis mokestis yra priteisiamas iš atsakovės G. T..
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas
n u t a r i a:
Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės G. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Iš atsakovės G. T., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 70 Eur (septyniasdešimt eurų) žyminio mokesčio valstybei už apeliacinį skundą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), įmokos kodas – 5662.
Teisėjai Ramunė Čeknienė
Rita Dambrauskaitė
Laimantas Misiūnas