(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Visvaldas Kazakiūnas, sekretoriaujant Olgai Fedejevai, dalyvaujant ieškovės BUAB „Perfect Idea“, advokatui Egidijui Vosyliui, nedalyvaujant atsakovui A. V., dalyvaujant jo advokatui Artūrui Jucevičiui, dalyvaujant trečiojo asmens UAB „Nill Nill“ advokatui Deividui Poškai, trečiajam asmeniui M. K., mišriame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Perfect Idea“, kuriam atstovauja nemokumo administratorė UAB „BANKROTO DEPARTAMENTAS LT“, ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo, pareikštą atsakovui A. V., tretieji asmenys UAB „Nill Nill“ ir M. K..

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė: 

1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo žalos atlyginimą – 161 491,50 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodyta, kad UAB „Perfect IDEA“ Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre įregistruota 2006 m. balandžio 21 d. Nuo įregistravimo dienos iki 2020 m. rugsėjo 17 d. įmonė vadinosi UAB „EM3“. 2020 m. rugsėjo 17 d. jos pavadinimas pasikeitė į UAB „Perfect IDEA“. Nuo 2007 m. gegužės 5 d. iki 2022 m. vasario 4 d. UAB „Perfect IDEA“ vadovas buvo atsakovas A. V.. Nuo 2022 m. vasario 4 d. UAB „Perfect IDEA“ vadovo neturėjo. 2022 m. balandžio 29 d. įsiteisėjo 2022 m. balandžio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-1880-643/2022 iškelti UAB „Perfect IDEA“ bankroto bylą supaprastinta tvarka. Perdavus nemokumo administratoriui UAB „Perfect IDEA“ valdomą ir naudojamą turtą bei visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla, nemokumo administratoriui tai peržvelgus, paaiškėjo, kad buvęs įmonės vadovas A. V. vadovavimo laikotarpiu įmonės vardu sudarė nuostolingų ir ekonomiškai nenaudingų sandorių (automobilio „Porsche 911 Turbo S“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimas ir buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimas trečiajam asmeniui M. K.) kurie BUAB „Perfect IDEA“ sukėlė žalą – 161 491,50 Eur. 

3. Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad automobilis „Porsche 911 Turbo S“ buvo parduotas didesne, nei bendrovėje apskaityta, kaina ir M. K. sumokėjo visą automobilio kainą. Teigė, jog automobilio pardavimo sandoriu nėra padaręs žalos. Paaiškino, kad ir butas buvo parduotas už rinkos kainą, kadangi kitas asmuo nesutiko mokėti didesnės nei 70 000 Eur kainos, kai statytojas neįvykdė įsipareigojimų bendrovei.

4. Trečiasis asmuo UAB „Nill Nill“ sutiko su ieškinio reikalavimais. 

5. Trečiasis asmuo M. K. palaikė atsakovo poziciją, tvirtino, kad ieškinys nepagrįstas ir prašė jį atmesti bei priteisti šiam trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės. 

6. Teismo posėdžių metu visi į posėdžius atvykę dalyvaujantys byloje asmenys palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

7. 2022 m. balandžio 29 d. įsiteisėjo 2022 m. balandžio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-1880-643/2022 iškelti UAB „Perfect IDEA“ bankroto bylą supaprastinta tvarka. Ieškinys dėl žalos atlyginimo priteisimo pareikštas 2022-10-20. Šios aplinkybės yra pagrindas konstatuoti, kad ieškinys pareikštas, nepraleidus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 64 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, net šį terminą skaičiuojant nuo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos. 

8. Pareiga juridinio asmens atžvilgiu elgtis sąžiningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 d.) teismų praktikoje dar kitaip vadinama rūpestingumo pareiga. Vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Bendroji valdymo organų rūpestingumo pareiga apima ne tik teisėto, bet ir sąžiningo bei protingo elgesio reikalavimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2016-06-03 nutartie civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-701/2016 33 pastraipą).

9. Lojalumo pareiga – tai fiduciarinės prigimties pareiga valdymo organams veikti geriausiais bendrovės ir jos akcininkų interesais. Vadovo lojalumo pareiga įtvirtinta CK 2.87 straipsnio 2 dalyje, kur nurodyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui. Pagal ABĮ 19 straipsnio 8 dalies nuostatas vadovo pareiga – veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai. Lojalumo pareiga reiškia, kad juridinio asmens valdymo organo narys privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, taip pat negali naudoti juridinio asmens turto asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2016-01-08 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-248/2016 22 pastraipą).

10. Ieškovė tvirtina, kad atsakovas A. V. ankstesnėje sprendimo pastraipoje nurodytos pareigos tinkamai nevykdė, pardavė jo vadovaujamos įmonės UAB „Perfect IDEA“ turtą: butą (duomenys neskelbtini) ir automobilį „Porshe 911 Turbo S“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui M. K. mažesne, nei rinkos kaina.

11. Aiškindamas buto pardavimo aplinkybes, atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad butas buvo įsigytas 2015-04-22 iš statytojo UAB „Venecija LT“ už 115 000 Eur. Buto baigtumas tuo metu siekė 89 proc., o statytojas įsipareigojo baigti gyvenamojo namo statybos rangos darbus ir įregistruoti jo baigtumą 100 proc. Tačiau statytojas šios prievolės neįvykdė, dėl pažeistų statybą reglamentuojančių teisės aktų 100 proc. buto baigtumas nebuvo įregistruotas iki jo pardavimo. 2016-11-09 butas už 70 000 Eur parduotas įmonei UAB „Dantų gydytojas“. Pastaroji 2016 m. lapkričio 30 d. pardavė butą trečiajam asmeniui UAB „Nill NilI“. Dėl to, kad buto 100 proc. baigtumas nebuvo įregistruotas, 2017-05-26 buvo sudaryta UAB „Perfect idea“, UAB „Dantų gydytojas“ ir UAB „Nill Nill“ taikos sutartis. Ja buvo nutrauktos abi pirkimo – pardavimo sutartys ir taikyta restitucija: butas grįžo UAB „Perfect idea“ nuosavybėn, o pastaroji gražino už butą gautą kainą – 70.000 Eur UAB „Dantų gydytojas“, atitinkamai UAB „Dantų gydytojas“ taip pat gražino trečiajam asmeniui UAB „Nill Nill“ 70 000 Eur. Ši taikos sutartis buvo pateikta tvirtinti Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris ją patvirtino 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi civ. byloje Nr. eS2-3399-647/2017. Šios aplinkybės patvirtina, kad UAB „Perfect idea“ ne tik negalėjo parduoti buto už įsigijimo kainą, tačiau jai nepavyko jo parduoti ir už mažesnę kainą, o būtent už 70 000 Eur. 2018-05-15 atsakovas butą pardavė UAB „Perfect idea“ akcininkui trečiajam asmeniui M. K. už tą pačią 70 000 Eur kainą. Dėl nurodytų aplinkybių (buto trūkumų) atsakovas įsitikinęs, kad jo sudarytas ieškinyje nurodyto buto pardavimo sandoris UAB „Perfect idea“ interesų nepažeidė.

12. Aiškindamas automobilio „Porsche 911 Turbo S“ pardavimo aplinkybes, atsakovas nurodė, kad automobilio likutinė vertė pagal UAB „Perfect idea“ buhalterinės apskaitos dokumentus 2017-08-31 siekė 85 393,90 Eur (atsakovo atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. l. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo 2017-08-31 ir vidinio pajamavimo dokumentai.pdf). Taip pat šiame dokumente yra tuometinės UAB „Perfec idea“ buhalterės M. I. ranka padarytas prierašas, kad automobilio pardavimo dieną jo likutinė vertė sumažėjo dar 2 388,98 Eur ir siekė 83 065,06 Eur. Automobilio nusidėvėjimas siekė 72 256,88 Eur (69 867,90 + 2 388,98). Automobilis buvo parduotas už 100 000 Eur. Nurodęs šias aplinkybes, atsakovas tvirtina, kad automobilis buvo parduotas pelningai ir UAB „Perfect idea“

gavo 16 934,94 Eur didesnę kainą, nei jis buvo apskaitytas buhalterinėje apskaitoje. Todėl, atsakovo manymu, žala automobilio pardavimo sandoriu nebuvo padaryta.

13. Turto likutinė vertė įmonės buhalteriniuose dokumentuose (atsakovo A. V. atsiliepimo į ieškinį DOK-42711 priedas 1. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo 2017-08-31 ir vidinio pajamavimo dokumentai.pdf) neatspindi šio daikto tikrosios vertės. Kaip nurodyta 12-ajame verslo apskaitos standarte „ilgalaikis materialusis turtas“, patvirtintame Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1, likutinė vertė – suma, kuri apskaičiuojama prie ilgalaikio materialiojo ar nematerialiojo turto įsigijimo ar pasigaminimo savikainos pridedant arba iš jos atimant visas turto vertės pokyčių (tikrosios vertės pasikeitimo, perkainojimo) sumas ir atimant sukauptą nusidėvėjimo ar amortizacijos sumą. O turto nusidėvėjimas – sistemingas turto nudėvimosios vertės paskirstymas per jo naudingo tarnavimo laiką (žr. paminėto standarto II skyriaus „Pagrindinės sąvokos“ atitinkamas pastraipas). Atlikus anksčiau paminėtus aritmetinius veiksmus, tikroji turto vertė nepaaiškėja. Paminėto standarto II skyriuje „Pagrindinės sąvokos“ yra tikrosios vertės sąvoka – tai suma, už kurią gali būti apsikeista turtu ar paslaugomis arba už kurią gali būti įskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarp nesusijusių šalių, kurios ketina pirkti arba parduoti turtą arba įskaityti tarpusavio įsipareigojimą. Akivaizdu, kad sąvokos „likutinė vertė“ ir „tikroji vertė“ nesutampa. Apdairus ir rūpestingas vadovas, prieš parduodamas įmonei priklausančius butą ir transporto priemonę, turėtų išsiaiškinti parduoti numatyto daikto tikrąją vertę jo pardavimo sandorio sudarymo metu. Nepaisant aplinkybės, kad automobilis parduotas už didesnę, negu likutinė vertė, kainą, nėra pagrindo tvirtinti, kad jis parduotas už tikrąją vertę, nes tikroji automobilio vertė prieš jį parduodant trečiajam asmeniui M. K. nebuvo nustatyta.

14. Analogiškų trūkumų turi ir buto pardavimo sandoris. Prieš parduodamas butą, atsakovas neatliko šio turto vertinimo. Atsakovo atsiliepime nurodyti šio turto pardavimo sandoriai ir taikos sutartis, kurioje buvo įrašyta turto kaina – 70 000 Eur buvo sudaryti 2016 metais. Atsakovas šį butą UAB „Perfect idea“ akcininkui M. K. už tą pačią 70 000 Eur sumą pardavė 2018 metais taip pat neatlikęs šio turto įvertinimo. Nekilnojamojo turto kaina turi nuolatinę tendenciją augti. Per dvejus metus buto (net ir turinčio trūkumų) kaina pakito. Pardavinėdamas vadovaujamos įmonės turtą už savo paties nustatytą kainą, atsakovas pažeidė CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

15. Ieškovės poziciją dėl buto ir automobilio vertės pagrindė 2023-07-07 nutartimi paskirtų ekspertizių (ekspertas M. K.) išvados: 2023-10-03 DOK-359000 (dėl buto vertės) ir 2023-10-03 DOK-35903 (dėl automobilio vertės). Ekspertas nustatė, kad buto (duomenys neskelbtini) vertė jo pardavimo trečiajam asmeniui M. K. dieną buvo 88 700 Eur, o automobilio Porshe 911 Turbo S“ vertė jo pardavimo M. K. dieną buvo 162 000 Eur. Ieškovė po ekspertizės akto pateikimo teismui ieškinyje pareikštų reikalavimų nepakeitė.

16. Atsakovas ir trečiasis asmuo M. K. nesutinka su eksperto M. K. išvadomis, tvirtindami, kad jos gautos, netinkamai įvertinus turtą. Ginčydami šias išvadas, paminėti asmenys remiasi: dėl buto vertės, atsakovo pateikta ekspertės I. K. nekilnojamojo turto vertinimo konsultacine išvada Nr. IK-10/2023 (2023-05-12 DOK-18450 priedas Specialisto išvada L230424-s0510.pdf), UAB „Krivita“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 23-I-025 (2023-05-23 DOK-19536 priedas Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr.23-I-025.pdf); dėl automobilio vertės, turto vertintojo E. L. specialisto išvada dėl turto vertės (2023-05-12 DOK-18332 priedu Specialisto išvada L230424-s0510.pdf).

17. Pažymėtina, kad turto vertintojas E. L. nėra įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, todėl jo kvalifikacija yra žemesnė už teismo nutartimi paskirto eksperto M. K. kvalifikaciją. Be to, E. L. išvadoje be motyvų nurodyta, kad vertindamas automobilį, E. L. netaikė lyginamosios vertės metodo, nurodydamas, kad tokio metodo taikyti „nėra galimybės“. Tuo tarpu Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000-04-17 įsakymu Nr. 120/2000-04-14 įsakymu Nr. 101, 5 punkte nurodyta, kad transporto priemonių vidutinė rinkos vertė pirmiausia turi būti nustatoma lyginamosios vertės metodu. Nustatant transporto priemonės vertę rinkoje, lyginamos tapačių transporto priemonių sandorių kainos. Vertintojo išvada, kurioje be motyvų atmestas lyginamasis vertės nustatymo metodas, nėra pagrindo remtis.

18. Automobilis trečiajam asmeniui M. K. 2017-09-19 sutartimi buvo parduotas be trūkumų. Ši automobilio savybė aiškiai įrašyta automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje (žr. ieškinio CBP-1318 Priedą Nr. 5 (2017-09-19 PPS PORSCHE).pdf).

19. Dėl to laikytina, jog eksperto M. K. 2023-10-03 teismo ekspertizės akte Nr. 23-207-08/2 (2023-10-03 DOK-35903) nustatyta automobilio „Porsche 911 Turbo S“ vertė yra teisinga. Ekspertas M. K. išsamiai atsakė į dalyvaujančių byloje asmenų klausimus 2024-01-18 teismo posėdžio metu. Ekspertas paaiškino, kad automobilis „Porsche 911 Turbo S“ yra retas rinkoje, jo pardavimo sandorių yra nedaug, be to sandorių duomenys dažnai būna iškreipti, siekiant mažinti mokesčius, dėl to nustatydamas automobilio rinkos vertę, rėmėsi informacija apie pasiūlą. Nustatydamas rinkos vertę, ekspertas naudojo duomenis ir apie kitus to paties gamintojo automobilius, kurių modeliai nėra tokie patys kaip šioje byloje aktualaus automobilio modelis, bet turint omenyje, kad buvo vertinami naudoti automobiliai, panašių modelių duomenys padėjo nustatyti tiriamojo automobilio rinkos vertę, panaudojus kainų korekcijos koeficientus (ekspertizės akto 8 psl.). Esant šioms aplinkybėms, laikytina, kad automobilio „Porsche 911 Turbo S“ rinkos vertė ekspertizės akte Nr. 23-207-08/2 nustatyta patikimai.

20. Nustatydamas buto (duomenys neskelbtini) rinkos vertę, ekspertas M. K. taikė lyginamąjį metodą, lygino butų tame pačiame „Venecija“ komplekse pirkimo – pardavimo sandoriuose nurodytas butų vertes, atsižvelgė į aplinkybę, kad šio buto baigtumas yra 89 proc. ir pritaikė vertės korekciją, atsiuntė konkrečius duomenis, kuriuos naudojo, nustatydamas bylai aktualaus buto vertę (2024-01-19 DOK-2453). Dėl to sprendžiama, kad buto (duomenys neskelbtini) rinkos vertė eksperto M. K. teismo ekspertizės akte Nr. 23-207-08/1 taip pat nustatyta patikimai.

21. Yra pateiktas UAB „Krivita“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. 23-I-025 Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023-10-17 patikrinimo aktas Nr. GT7 Krivita (žr. ieškovės 2023-12-04 DOK-43910 priedą Patikrinimo akto GT7-26 nuorašas.pdf). Šiame akte konstatuota, kad paminėta ataskaita neatitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo22 straipsnio ir Turto ir verslo vertinimo metodikos 5, 58.1, 62.2 punktų reikalavimų. Kadangi ir ekspertės I. K. nekilnojamojo turto vertinimo konsultacinė išvada Nr. IK-10/2023, ir UAB „Krivita“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 23-I-025 pagrįstos tais pačiais informacijos šaltiniais, tais pačiais metodais ir jų išvados dėl turto vertės visiškai sutampa (buto vertė jo pardavimo M. K. dienbą buvo 74 000 Eur), spręstina, kad 2023-10-17 patikrinimo akte Nr. GT7 Krivita nustatyti trūkumai vienodai būdingi ir konsultacinei išvadai Nr. IK-10/2023, ir UAB „Krivita“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitai Nr. 23-I-025. Todėl šiais turto vertės nustatymo dokumentais nesiremiama.

22. Eksperto M. K. teismo ekspertizių aktai Nr. 23-207-08/1 ir Nr. 23-207-08/2 yra patikimi šaltiniai šioje byloje aktualaus turto rinkos vertei nustatyti. Šios vertės atitinkamo turto pardavimo metu buvo: buto – 88 700 Eur, automobilio – 162 000 Eur. Tinkamai neįvertinęs šio turto prieš jį parduodamas, atsakovas padarė vadovaujamai įmonei UAB „Perfect idea“ žalą atitinkamai dėl buto pardavimo – 18 700 Eur (88 700 – 70 000 ), dėl automobilio pardavimo – 62 000 Eur (162 000 – 100 000). Bendra atsakovo ieškovei dėl turto pardavimo už pernelyg mažą kainą padarytos žalos suma – 80 700 Eur.

23. Ieškinyje tvirtinama, kad BUAB „Perfect Idea“ nėra duomenų dėl automobilio pardavimo M. K. kainos – 100 000 Eur sumokėjimo. Trečiasis asmuo M. K. tvirtina, kad yra atsiskaitęs su UAB „Perfect idea“ už įsigytą automobilį ir šią aplinkybę įrodinėja 2017-12-31 tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktu (akte nurodytas ankstesnis UAB „Perfect idea“ pavadinimas UAB „EM3“), pateiktu kartu su atsiliepimu į ieškinį (2022-11-29 DOK-42711 priedas 2. 2017-12-31 tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktas.pdf) ir 2023-06-15 pateiktais rašytiniais įrodymais (2023-06-15 DOK-2290, DOK-22923, DOK-22924, Dok-22925 ir DOK-22928): ieškovės sąskaitos išrašais ir mokėjimo pavedimų kopijomis. Tačiau šiuose dokumentuose nėra įvardinta ir dėl to nėra galimybės nustatyti, už ką yra sumokėtos paminėtuose dokumentuose nurodytos lėšos. 2017-12-31 tarpusavio įsiskolinimų suderinimo akte taip pat neparašyta, kad šiuo aktu yra įskaitytos M. K. prievolės, susijusios su ieškinyje nurodyto automobilio pirkimo sandoriu. Taip pat tarpusavio įsiskolinimų suderinimo akte nėra konstatuota, kad po šio akto surašymo neliko jokių neužskaitytų M. K. prievolių ieškovei. Trečiasis asmuo M. K. šioje byloje nėra pareiškęs reikalavimo pripažinti prievoles pasibaigusiomis (įvykdytomis).

24. Ieškovė ieškinyje pripažino, kad už automobilį trečiasis asmuo M. K. yra sumokėjęs 48 308,50 Eur (ieškinio 3.13.8 pastraipa). Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, jog už ieškinyje nurodytą automobilį šio turto pirkėjas yra sumokėjęs visą turto kainą. Nesumokėtoji automobilio kainos dalis yra 51 691,50 Eur. 

25. Iš anksčiau aprašytų aplinkybių darytina išvada, kad BUAB „Perfect Idea“ padaryta žala, kurią sudaro nuostoliai dėl nepagrįstai maža kaina parduoto turto (18 700 dėl buto pardavimo ir 62 000 dėl automobilio pardavimo) ir dėl nesumokėtos parduoto automobilio kainos dalies – 51 691,50 Eur. Bendras BUAB „Perfect Idea“ padarytos žalos dydis yra 132 391,50 Eur.

26. Ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovo didesnį žalos atlyginimą – 161 491,50 Eur, tačiau tokio žalos dydžio nepatvirtina bylos nagrinėjimo metu surinkti ir ištirti įrodymai. Ieškovei padarytos žalos dydis yra 132 391,50 Eur.

27. Yra visos atsakovo A. V. civilinės atsakomybės už šią žalą sąlygos. Paminėtai įmonei padaryta žala (nuostoliai) nurodyti ir apskaičiuoti ankstesnėse sprendimo pastraipose (CK 6.249 straipsnis), atsakovo neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis) yra konstatuoti įsiteisėjusioje (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2023-03-09 nutartį, priimtą išnagrinėjus bylą Nr. e2-275-553/2023) Vilniaus apygardos teismo 2023-01-18 nutartyje, priimtoje išnagrinėjus civilinę bylą Nr. eB2-1314-643/2023 (žr. nutarties 58 pastraipą). Paminėtoje nutartyje konstatuota, kad „bendrovė perleido penkis automobilius – AUDI A5 Sportback, Prosche Turbo S, Tesla model S, Porsche Cayene, Porsche 911, už akivaizdžiai rinkos vertę neatitinkančią kainą, pardavė bendrovei priklausantį butą žymiai mažesne nei rinkos kaina susijusiam asmeniui bei automobilį, katerį ir katerio priekabą. Pažymėtina, jog iš nemokumo administratorės pateiktų įrodymų matyti, kad visi automobiliai buvo perleisti už žymiai mažesnę nei rinkos bei jų įsigijimo kainą, taip pat byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų turto perleidimo ir atsiskaitymo už dalį jo aplinkybes, nėra įrodymų, kokiu pagrindu automobiliai buvo perleisti už tokią mažą kainą.“ Aplinkybes, kad šioje byloje aktualūs butas ir automobilis buvo perleisti trečiajam asmeniui M. K. už pernelyg mažą kainą, patvirtina anksčiau aprašyti eksperto M. K. ekspertizės aktai. Priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis) yra akivaizdus: Vilniaus apygardos teismo 2023-01-18 sprendime (žr. 38 pastraipą) konstatuota, kad UAB „Perfect Idea“ 2018 m. susidūrė su finansiniais sunkumais ir tapo nemoki vėliausiai 2018 m. Tai reiškia, kad šioje byloje nurodytų automobilio ir buto perleidimo M. K. sandoriai ir visos automobilio kainos nesumokėjimas prisidėjo prie UAB „Perfect Idea“ finansinės būklės blogėjimo. Butas ir automobilis trečiajam asmeniniu M. K. buvo parduoti, suvokiant, kad šio turto kaina pernelyg maža ir nėra objektyviai nustatyta. Nėra įrodymų, kad A. V. ėmėsi veiksmų nesumokėtai automobilio kainos daliai iš pirkėjo M. K. išreikalauti. Todėl atsakovo kaltė (CK 6.248 straipsnis) dėl turto pardavimo už pernelyg mažą kainą ir nevisiško atsiskaitymo už parduotą automobilį yra akivaizdi. Be to, pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalies nuostatas skolininko kaltė yra preziumuojama. Šios prezumpcijos atsakovas nenuginčijo.

28. Esant nustatytam žalos dydžiui – 132 391,50 Eur ir visoms atsakovo civilinės atsakomybės sąlygoms, ieškovei iš atsakovo priteistinas žalos atlyginimas – 132 391,50 Eur. (CK 6.251 straipsnio 1 dalis).

29. Kadangi atsakovas geruoju nevykdo prievolės atlyginti žalą ieškovei, jai iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą –132 391,50 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2022-10-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

30. Kita ieškovės BUAB „Perfect Idea“, kuriai atstovauja nemokumo administratorius UAB „BANKROTO DEPARTAMENTAS LT“, ieškinio dėl žalos atlyginimo priteisimo, pareikšto atsakovui A. V., dalis atmestina.

31. Byla išspręsta ieškovės naudai, tačiau ieškinys patenkintas iš dalies. Patenkintų ir pareikštų reikalavimų proporcija (132 391,50 : 161 491,50) yra 0,82. Taikant šią proporciją, bus paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

32. Ieškovė pagal įstatymą atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Už elektroninėmis ryšių priemonėmis pateiktą ieškinį, kurio suma – 132 391,50 Eur (patenkintoji reikalavimų dalis) ieškovė turėtų sumokėti žyminį mokestį – 1 968 Eur. Už pagrįstą ir patenkintą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo (2024-05-29 DOK-19148) ieškovė turėtų sumokėti žyminį mokestį – 57 Eur. Bendra ieškovės mokėtino žyminio mokesčio suma – 2 043 Eur. 0,82 šio žyminio mokesčio dalys – 1 675 Eur priteistinos valstybei iš atsakovo.

33. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu suma – 19,92 €. Ši suma viršija CPK 96 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 11 07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (2023-12-20 įsakymo Nr. 1R-386/1K-411 redakcija) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur). Todėl 0,82 dalys šių išlaidų – 16,33 Eur valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

34. Bendra valstybei iš atsakovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma – 1 691,33 Eur.

35. Taip pat ieškovė už ekspertizę sumokėjo 1 089 Eur (2023-07-07 DOK-25448), turėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti –3 000 Eur (2024-05-17 DOK-17715). Ieškovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti neperžengia CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytų ribų. Bendra ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų suma – 4 089 Eur. 0,82 dalys šios sumos – 3 352,98 Eur priteistinos ieškovei iš atsakovo.

36. Trečiasis asmuo UAB „NilL Nill“ turėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti – 6 352,50 Eur. Šios išlaidos taip pat neperžengia CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytų ribų. Nors įstatyme tiesiogiai nenurodyta apie trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teises ir pareigas dėl bylinėjimosi išlaidų, tačiau ir šie proceso dalyviai laikytini bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais, nes pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį jie turi tokias pačias procesines teises bei pareigas kaip ir šalys, išskyrus tam tikras įstatymo nustatytas išimtis, susijusias su disponavimu ginčo dalyku, tačiau nesusijusias su bylinėjimosi išlaidomis. Be to, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, nepripažinimas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais neatitiktų trečiųjų asmenų instituto paskirties – sudaryti sąlygas nurodytiems asmenims savarankiškai ginti savo teises ir interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-205-516/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340-415/2016). Todėl UAB „NilL Nill“ iš atsakovo priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, proporcingos patenkintų reikalavimų daliai (6 352,50 X 0,82) – 5 209,05 Eur.

37. Trečiasis asmuo M. K. pareikalavo, kad 2024-01-18 teismo posėdžio metu į jo klausimus atsakytų ekspertas M. K.. Už šį veiksmą trečiasis asmuo sumokėjo užmokestį – 121 Eur. Kadangi būtino reikalo apklausti ekspertą nebuvo ir sprendimas priimtas ne atsakovo bei trečiojo asmens M. K. naudai, šis užmokestis lieka eksperto apklausą iniciavusiam trečiajam asmeniui (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

38. Atsakovas nepateikė įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 92, 93, 96, 98, 259- 270 str.,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškovės BUAB „Perfect Idea“, kuriai atstovauja nemokumo administratorius UAB „BANKROTO DEPARTAMENTAS LT“, ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo, pareikštą atsakovui A. V., tretieji asmenys UAB „Nill Nill“ ir M. K., patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei BUAB „Perfect Idea“ (j. a. k. 300561666) iš atsakovo A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) žalos atlyginimą – 132 391,50 Eur (vieną šimtą trisdešimt du tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt vieną eurą ir penkiasdešimt euro centų).

Priteisti ieškovei BUAB „Perfect Idea“ (j. a. k. 300561666) iš atsakovo A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą – 132 391,50 Eur (vieną šimtą trisdešimt du tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt vieną eurą ir penkiasdešimt euro centų) nuo 2022-10-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 

Priteisti ieškovei BUAB „Perfect Idea“ (j. a. k. 300561666) iš atsakovo A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 3 352,98 Eur (tris tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt du eurus ir devyniasdešimt aštuonis euro centus).

Priteisti valstybei iš atsakovo A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 1 691,33 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt vieną eurą ir trisdešimt tris euro centus). Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660.

Atmesti kitą ieškovės BUAB „Perfect Idea“ (j. a. k. 300561666) ieškinyje dėl žalos atlyginimo priteisimo atsakovui A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) pareikštų reikalavimų dalį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.