Baudžiamoji byla Nr.1-242-284/2013 m.
Teisminio proceso Nr.1-40-9-00220-2013-4
Procesinio sprendimo kategorija 1; 1.1; 1.1.3; 1.1.3.2; 1.1.7; 1.1.7.1; 1.1.7.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8; 1.1.8.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.10;1.1.8.10.3;1.1.8.10.5; 1.2; 1.2.26; 1.2.26.2; 1.2.26.2.1; 2; 2.1; 2.1.15; 2.1.15.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3; 2.1.15.3.3; 2.1.15.3.3.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3; 2.3.4; 2.3.6; 2.3.6.1; 2.3.6.4; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5; 2.3.6.6.
(S)
PAKRUOJO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. lapkričio 14 d.
Pakruojis
Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Volikienė, sekretoriaujant Ritai Grigalienei, dalyvaujant prokurorei Vitalijai Lukšienei, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. M.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. P., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), Šiaulių valstybinės kolegijos antro kurso studentas, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, teistas 2013-04-10 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d., laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant tuo laikotarpiu tęsti mokslą ir neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį,
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,
nustatė:
Kaltinamasis G. P. 2012 m. birželio 23 d. vakare, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 23 val., Pakruojo rajone, viešoje vietoje – Š. kaimo pušyne netoli vandens telkinio, įžūliu elgesiu - panaudodamas fizinį smurtą, matant aplinkiniams, tyčia vieną kartą suduodamas kumščiu į veido sritį V. M., padarydamas nukentėjusiajam apatinio žandikaulio dešinės pusės 7 danties ir kairės pusės 6 danties vainiko lūžius ir veido dešinės pusės sumušimą, tai yra, nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis G. P. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2012 m. atėjo į Joninių šventę Š. kaime. Susitiko draugą, po to SMS žinutėmis susirašė su pažįstama mergina Ž. Ji parašė, kad atvažiuoja su pussesere E. Jis pasiūlė eiti kartu pažiūrėti karjero. Ėjo keturiese: A. M., E., Ž. ir jis. Eidami pamatė, kad švenčia jaunuolių kompanija. Ėjo toliau, nieko blogo negalvodami. Pamatė, kad priešpriešiais ateina stambaus sudėjimo vyrukas. Iš jo eisenos neatrodė, kad būtų girtas ir svyruotų. Eidamas jis keistai į jį pažiūrėjo ir užkliudė pečiu . Nepamena, ar jie po to susilietimo apsižodžiavo, ar iš karto pradėjo grumtynes. Jis sulaukė smūgio, todėl sudavė atgal. Po to jie susikibo. Pribėgo jo draugai. Atsimena, kad išsinėrė iš striukės, kažkas jo striukę numetė tolyn. Merginos ėmė rėkti, kad baigtų. Jeigu V. M. taip teigia, tai galimai taip ir buvo, kad galėjo jam savo smūgiu nuskelti dantį. Su V. M. dėl žalos atlyginimo nesitarė, atsiprašyti jo nenori . Jis savo kaltės nepripažįsta, kadangi tai buvo savigyna, neturėjo tikslo nuskelti dantis, smūgio specialiai sužaloti netaikė, tai buvo skirta apsaugoti save. Jis ėjo ne vienas, šalia jos ėjo kažkuri mergina, savo judėjimo trajektorijos nekeitė, nuo merginos nenutolo, tad mano, kad V. M. buvo išgėręs, norėjo pasirodyti prieš draugus, kad eina silpnesnis, su merginomis, tikėjosi lengvos pramogos, todėl ir trenkėsi petimi į jį. Jis pats buvo nukentėjęs , jam buvo gėda prieš drauges, kad savo kaime nebesugeba praeiti ežeriuko parodyti. Jis niekuomet nebūna konfliktiškas, visiškai neturėjo motyvo ir pagrindo pirmas pulti, pirmas trenkti tam žmogui. Jis pripažino, kad trenkė, bet gindamasis dėl to, kad jam buvo trenkta į veidą. Liudytojo A. M. parodymai patvirtino tai, kad jam V. M. trenkė pirmas, jis tai matė. Merginos gal iš streso visko nesuprato. Gynėsi dėl to, kad užkliuvęs pečiu, V. M. jam trenkė į veidą, o dar netoliese buvo jo draugai. Jis grįžo su kompanija atgal ne su tikslu sumušti. Jeigu nebūtų nukentėjęs, nebūtų grįžęs su draugais pas juos. Jo manymu, jie kėlė aplinkiniams žmonėms grėsmę – išgėrę žmonės viešoje vietoje, aplinkui buvo ir kitų žmonių, lakstė vaikai, bijojo, kad kas nors dar rimčiau nukentės. Jis neparašė pareiškimo policijai. Po kelių dienų po įvykio V. M. su trimis mašinomis į jo kaimą atvažiavo ir jo ieškojo sumušti. Net tada nesikreipė į policiją, galvojo, kad be to viskas išsispręs. Prie ežero veda ne vienintelis takas. Viena iš priežasčių eiti tuo keliu, buvo ta, kad jam paklausus draugo, kas ten švenčia, jis atsakė, kad galimai tai jo kaimynas. Kita priežastis – kitų kelių yra, bet jie tolimesni ir reikia eiti per visokias „džiungles“. Dėl jam suduotų smūgių niekur nesikreipė, nesimatė, kad jis buvo sužalotas, sužalojimai nebuvo nustatyti. Nukentėjęs visiškai tą patį sakė, dėl ko nori prisiteisti neturtinę žalą, ir dėl antrojo incidento. Jis laiko, kad dėl įvykio kaltas pats nukentėjęs, be to, nukentėjusiajam jau iš jo solidariai su kitu nuteistuoju buvo priteista 1500 Lt, pinigus jis yra sumokėjęs vienas, mano, kad žalą atlygino. Jam atrodo, kad žmogus nori iš jo pasipelnyti.
Į r o d y m a i
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. M. parodė, kad 2012 m. birželio 23 d. su draugais buvo susirinkę Š. pušynėlyje ant kalno prie tvenkinio švęsti jo gimtadienio. Atvykę pasistatė automobilius, palapines, fakelais apsitvėrė teritoriją, pasistatė pavėsinę. Jau buvo pritemę, atsistojo eiti atlikti gamtinių reikalų. Tuo metu, kai ėjo atlikti gamtinių reikalų, toje vietoje žmonių nematė, pas juo teritorija buvo apšviesta fakelais, o toliau buvo tamsu, tai žmonių ir nesimatė. Šalia nebuvo jokios kompanijos, kadangi pati Joninių šventė vyko maždaug už pusės kilometro, gerokai atokiau. Jis vienas pasitraukė nuo kompanijos, buvo nuėjęs netoli,ėjo keliuku. Iki tol buvo būryje, ėjo į šalį nuo draugų, buvo paėjęs keletą metrų nuo jų, kai įvyko konfliktas. Nuo stovyklavietės tikrai nebuvo toli nuėjęs Buvo prietema, tačiau ten, kur ėjo, netoli degė du fakelai. Kiti iš jų kompanijos galėjo matyti, kas vyksta ant keliuko, nes ten nebuvo toli, už kelių metrų nuo fakelų, vasara ir nebuvo tamsu. Jis buvo išgėręs, bet girtas nebuvo.Jam einant takeliu, link jo ėjo grupelė asmenų – du vaikinai ir dvi merginos. Su visais prasilenkė, tik prasilenkiant su G. P. , jis kažkiek susvyravo, dėl to susilietė pečiais, tyčinio konflikto nebuvo, jis to nesiekė. Jie susitrenkė pečiais, jis kliudė netyčia, kažką pasakė, galbūt „kas negerai?“ ar kažką panašaus, traukėsi ir tada patyrė smūgį į dešinį skruostą, apatinį žandikaulį. Galvoja, kad kitas žmogus šioje situacijoje nebūtų iš karto trenkęs į veidą. Jis neturėjo minties, kad G. P. galėtų jį užpulti ,ir ne dėl to užkliudė. Po smūgio jis pritūpė ir atsisėdo, pajuto burnoje dantų nuolaužas, jas išspjovė. Suprato, kad tai tikrai buvo dantų nuolaužos, numetė jas ant žemės, jam buvo nuskelti du dantys. Draugai pradėjo šaukti „mušasi“, pribėgo, jis pasakė draugams, kad jam nuskėlė dantį. Nežino, dėl ko kiti nepastebėjo, kad buvo prisėdęs ant žemės, mano, gal dėl to, kad kilo sujudimas, visi ten subėgo, puolė traukti į šalį ,gal žiūrėjo į kitą pusę tuo metu, jis ant žemės sėdėjo neilgai, gal keletą sekundžių. Po pirmojo suduoto smūgio merginos iš karto pasiėmė telefonus ir kvietė policiją. Draugai pasakė tiems pro šalį ėjusiems, kad nenori konfliktų, kad eitų iš ten. Po kiek laiko, gal penkių minučių, jų sugrįžo daug daugiau ir puolė juos mušti. Dėl tolesnių įvykių buvo iškelta baudžiamoji byla, kuri jau yra išnagrinėta. Anksčiau išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje dėl tą vakarą vėliau vykusio konflikto jis civilinio ieškinio dėl nuskeltų dantų nereiškė, dabar reiškia 1000 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tiek įvertina savo patirtą fizinį skausmą, pažeminimą, sugadintą šventę, nes po to įvykio gimtadienio šventimas ir baigėsi – susirinko daiktus ir išvyko namo, kadangi matė, kad tai galbūt ne konflikto pabaiga. Po suduoto jam smūgio buvo ištinęs dešinysis skruostas, mėlynė, iš vidaus buvo sužalotas skruostas, jautė fizinį ir dvasinį skausmą, jam buvo nemalonu buvo prieš draugus, kad, švenčiant jo gimtadienį, taip atsitiko.Dėl G. P. suduoto smūgio jam ant skruosto liko mėlynė, šioks toks sutinimas ar guzas, ta vieta buvo skausminga palietus, odontologai tyrė, ar nelūžęs žandikaulis, tačiau paaiškėjo, kad nelūžęs. Dirba Šiaulių psichiatrijos ligoninėje, tuo metu, kai įvyko konfliktas, irgi dirbo, nedarbingumo lapelio neteko turėti, nes darbo grafikas buvo taip sudėliotas, kad tuo metu turėjo keletą laisvų dienų. Po įvykio keletą dienų stengėsi būti namuose, neiti į viešumą, taip atrodydamas.Dėl nuskeltų dantų kreipėsi į gydytojus odontologus , jam buvo pasakyta, kad, norint sutvarkyti dantis, juos reikėtų šlifuoti, galbūt protezuoti, išeitų, kad dantys būtų sugadinti, patarė, kad geriau dantys būna nuskilę nei dar labiau sugadinti, tad dantų daugiau negydė.Po to, kai jaunuolių grupė sugrįžo, jį dar labiau sužalojo., nes tada jau buvau spardomas į šonus. Dėl vėliau jam padaryto sužalojimo buvo baudžiamojoje byloje pareiškęs 3000 Lt dydžio civilinį ieškinį, priteista buvo 1500 Lt iš G. P. ir N. B.. Šiuo metu civilinį ieškinį reiškia dėl to vieno jam suduoto smūgio, prašo priteisti iš G. P.. Kaltinamasis sumokėjo tik tą pirmąjį civilinį ieškinį, kuris buvo priteistas, o kad atsiprašytų po šio incidento, to nebuvo.
Liudytoja I. K. – B. parodė, kad 2012 m. birželio 23 d., tai yra per praeitas Jonines, susirinko švęsti V. M. gimtadienio Š. pušyne netoli ežero. Ten buvo ji, V. M., R. J., A. ir D. B., dar du V. draugai su draugėmis, kuriuos nelabai pažįsta. Jie ten įsikūrė. Vakare per jų teritoriją ėjo G. P. su draugu ir dviem panelėmis. Jis beeidamas susidūrė su V. M. pečiais. T. G. trenkė. Viskas staigiai užvirė. Išeidamas G. pasakė, kad dar grįš su draugais. Po kiek laiko vėl įvyko incidentas. V. ėjo į šoną lik takelio, o G. gal ėjo prie ežero ir jie susidūrė. Ji tuo metu nuo jų buvo 5-10 žingsnių atstumu.Tuo metu buvo šiek tiek pritemę, bet matyti buvo galima. Kiek buvo valandų, tiksliai nepamena, gal 22 valanda.Vaikinai susidūrė pečiais, tada G. staiga kumščiu trenkė V. į skruostą. Pasakė šalia stovinčiam D., kas čia vyksta, tai visi supuolė skirti. Tada jie išsiskyrė. Po smūgio V. skundėsi, kad jam išmušė dantį.V. buvo susiėmęs už skruosto, kad kraujuotų, nematė. Kai G. trenkė, tuo metu nusisuko kitiems pasakyti apie konfliktą ir kažkurio momento nebematė. Po pirmojo konflikto kompanija atėjo gana greitai, nes jie tebuvo spėję šiek tiek incidentą aptarti, juokais pasakė, kad gal sugrįš, tai ir grįžo. A. M., B., K. S., I. A. tada ėjo kartu su G. P. antrą kartą.Kai G. ėjo pirmą kartą, jie kompanijoje buvo keturiese: A. M. ir dvi panelės. Tų panelių ji nepažįsta, o A. M. pažįsta. Ji nežino, dėl ko G. P. ir V. M. susidūrė. Gal vienas ėjo šalia takelio, o kitas ėjo takeliu, gal mažai vietos buvo. Vaikinai gal buvo lengvai išgėrę. To patvirtinti negali. Nemano, kad kažkuris iš jų provokavo susidūrimą, mano, kad susidūrė netyčia. Ji nėra anksčiau girdėjusi, kad G. P. būtų konfliktiškas, nėra mačiusi jo dalyvaujant muštynėse. Ji tikrai girdėjo, kad G. pasakė „sugrįšim“, ji tą pasakymą suprato taip, kad jie sugrįš išsiaiškinti, dėl ko įvyko konfliktas.Įvykio metu šalia jos iš dešinės pusės stovėjo D. B., dar R. J., kažkur toliau – A. B. Tiksliai negali pasakyti, nebepamena, ar V. M. nuo smūgio atsisėdo ant žemės, bet buvo taip, kad ,kai pamatė, jog trenkė V. M., nusisuko, kad pasakytų D., jog reikia kažką daryti. Ji tos akimirkos nebematė.
Liudytoja R. J. parodė, kad 2012 m. birželio 23 d., šventė V. gimtadienį, kaip tik buvo Joninės. Šventė Š. pušyne ant kalno prie ežero. Kompanijoje buvo ji, I. K., V. M., dar keli draugai, tai D. B., A. B., D. K.. Jie ten atvyko iš vakaro automobiliais, įsikūrė – išsikrovė daiktus, pasistatė pavėsinę, pasistatė stalą, iškėlė fakelus. Vėliau pradėjo švęsti. Vakare, jau sutemus, degė fakelai, pamatė, kad ateina vaikinas su mergina. Jie, eidami pro jų stovyklavietę, su V. susidūrė pečiais. Ji pamatė, kaip vaikinas, ėjęs su mergina, sudavė smūgį V. Jie puolė jų skirti, išskyrė. Tada išgirdo tuos žodžius „dabar laukit, mūsų ateis daugiau“. Nežino, kiek laiko praėjo, jie stovėjo nuošaliau netoli tako, pamatė, kad ateina septyni ar aštuoni asmenys. Vėliau įvyko dar vienas konfliktas. Jie dar bandė sakyti „sustokit, palaukit, išsiaiškinkim, kas čia buvo“, byla dėl vėliau įvykusių muštynių yra išnagrinėta.Vaikinas su mergina ėjo lik kaimo, pro jų stovyklavietę, V. stovėjo ant takelio, turbūt vaikinas ir mergina ėjo prie ežero, taip ir susidūrė jie pečiais. Kažkaip jie prie vienas kito priartėjo, ji matė smūgį, kurį sudavė kaltinamasis V. ranka į veidą. Į kurią vietą, tiksliai nežino. Kai kalbėjosi kitą dieną su V., matėsi mėlynė. Kai buvo suduotas smūgis, visi tie, kurie buvo jų kompanijoje, pripuolė ir juos išskyrė.Jai atrodo, kad nuo smūgio V. pagriuvo, dabar tiksliai nebeprisimena, nes tai buvo seniai. V. jai vėliau skundėsi, kad jam yra nuskelti dantys dešinėje pusėje. V. lankėsi pas stomatologą, dantis dabar gydosi. Ar blaivus buvo kaltinamasis, nežino, jų kompanijos asmenys buvo šiek tiek išgėrę, kadangi vis tiek juk šventė gimtadienį. Kiek galėjo būti išgėręs V., nežino. Ji neįsivaizduoja, dėl ko vaikinai tame takelyje neprasilenkė. Kai gavo smūgį, V. M. stovėjo, niekur nėjo.
Liudytojas A. M. parodė, kad 2012 m. Š. kaime šventė Jonines. Susitiko su G., susipažino su dviem merginomis. Nusprendė eiti prie tvenkinio. Ėjo per pušyną ir pamatė grupę žmonių. Jie buvo netoli tvenkinio. Nusprendė eiti takeliu. Ėjo kelis 2-3 metrus priekyje G. Ėjo vienas. Vienas iš ten buvusių žmonių su juo prasilenkė, jis atsisuko ir pamatė, kad tas žmogus kliudė G. už peties. G. iš karto klausė „kas tau yra?“ ir tas žmogus G. trenkė per veidą. G. po smūgio sudavė jam atgal ir jie susigrūmė. Vėliau vyko konfliktas, atbėgo iš tos grupės daugiau žmonių, susistumdė. Vėliau jie išėjo atgal į šventę. Po kažkiek laiko jie grįžo išsiaiškinti, dėl ko čia viskas įvyko. Buvo prietema, apie 21.30 val. Jis ir G. buvo blaivūs. G. susitiko vos atėjęs į šventę, šventėje jie negėrė. Merginos ėjo G. iš šono. Jis su ateinančiu žmogum prasilenkė. Tas žmogus ne stovėjo, bet ėjo takeliu. Tas takelis yra platus, galėtų ir mašina pravažiuoti.Grupė žmonių gerokai atokiau nuo takelio stovėjo.Kai jį kliudė, G. tam kitam vaikinui pasakė „kas tau yra?“P. G. trenkė žmogus, kliudęs G. G. trenkė jam atgal į veidą.Nuo smūgio nukentėjęs susmukęs ant žemės nebuvo. Kai atbėgo iš tos grupės žmonių, kilo ginčas. Kaip suprato, ir jie skyrė, ir jis skyrė, kad jie nesusimuštų. Nežino, dėl ko įvyko susidūrimas ir konfliktas, asmeninių priežasčių konfliktui nebuvo.Kai vaikinai susidūrė, abi panelės G. ėjo iš vienos pusės.
Liudytoja D. K. parodė, kad buvo V. gimtadienis, šventė Š. kaime, 2012 m. birželio 24 d. Šventėje buvo V. draugų, ji buvo su savo vaikinu M., buvo I. su A., V. su R., kitų ten buvusių V. draugų vardų nežino. Pradėjo švęsti gimtadienį, pasistatė palapinę, V. ir R. priruošė visokių vaišių. Iš pradžių viskas buvo gerai. Įpusėjus šventei, vakare, keliuku ėjo du jaunuoliai ir dvi panelės, V. stovėjo su kažkokiu draugu ir šnekėjosi, o vaikinas, ėjęs pro šalį, susidaužė su juo pečiais. Vaikinas smogė V. į žandą, nepamenu, ar į dešinį, ar į kairį. Po to įvyko grumtynės, vėliau vaikinai išsiskyrė, G. P. pasakė „dar grįšime“. Vėliau kompanija grįžo. Kai susidūrė su G. P., V. stovėjo netoli takelio. Ji tuo metu stovėjo prie palapinės, už maždaug 2 metrų, tuo metu su kažkuo bendravo. Tuo takeliu eidavo žmonės, per tą laiką ten praėjo ne vienas žmogus ir ji nekreipė dėmesio. Atsisuko tada, kai įvyko konfliktas. Ar kokius nors žodžius konflikto metu girdėjo, neprisimena. Tikrai matė, kad iš dviejų ten ėjusių vaikinų lieknesnis kumščiu smogė V. Po smūgio matė, kad V. kažkuris skruostas raudonas, dėl to mano, kad buvo smogta į veidą. Buvo ir nedidelis patinimas. V. V. sakė, kad jam nuskėlė dantį. Po gauto smūgio nukentėjęs atgal muštis tikrai nepuolė. Kadangi netoliese stovėjo V. draugai, jie ėmė sakyti „nereikia“, malšino konfliktą, tiesiog atsitraukė ir viskas. Ar V. M. po smūgio buvo pritūpęs, nugriuvęs ar atsisėdęs, nepasakys. Įvykus konfliktui, merginos atsiraukė į nuošalę, jos buvo išsigandusios. Anie vaikinai irgi atsitraukė, bet pasakė žodžius „dar sugrįšim“. Konflikto metu prie V. M. netoliese stovėjo draugai, jie bendravo grupelėmis tuo metu. Mano, kad G. P. susidūrė su V. dešiniu pečiu.
Liudytoja Ž. B. parodė , kad G. P. ją pakvietė į Joninių šventę į kažkurį kaimą, kurio pavadinimo dabar neatsimena. Ji pati yra iš R. rajono. Ji su pussesere E. P. nusprendė nuvažiuoti į Joninių šventę Pakruojo rajone. Tai buvo praeiti metai, vyko Joninių šventė. Truputį pabuvo ten, kur vyko šventė, po to G. pasiūlė joms parodyti tvenkinį. Jie keturiese ėjo pasižiūrėti: ji, G., jos pusseserė ir G. draugas. Ėjo kažkokiu takeliu. Kažkokie žmonės ten kažką šventė. Jų buvo būrys. Jie ėjo pro šalį. Pastebėjo, kad priekyje eina vienas žmogus. Jie kažkaip su G. susistumdė, susidūrė pečiais. Takelis vedė per tų žmonių šventės vietą. Jie buvo pačioje jų poilsiavietės pradžioje, kai ant tako pamatė priešais juos ateinantį žmogų. Jai tuo metu einant atrodė, kad jie su tuo žmogumi prasilenks ir viskas, bet atsitiko ne taip. Vaikinai susidūrė pečiais. Kad jie sakytų kokius žodžius vienas kitam, negirdėjo. Kai vaikinai susidūrė pečiais, ji su pussesere atsitraukė į šoną, nes išsigando. Po susidūrimo pečiais vaikinai susigrūmė. Kuris kuriam kokius smūgius sudavė, neprisimena. Vaikinus kiti ten buvę skyrė, o ji su pussesere išėjo į šventę. Jos vaikinų neskyrė, nesikišo. Skyrė kažkas iš kitos kompanijos. Žmonės iš kitos kompanijos nuo jų buvo apie poros metrų atstumu, kas vyksta galėjo matyti, kadangi ten degė fakelai ir kažkiek buvo apšviesta. Nematė, kad konflikto metu kuris nors būtų buvęs sužalotas. Nueidami iš įvykio vietos, konflikto neaptarinėjo. Tolimesniuose įvykiuose nebebuvo, apie juos nežinau, nes iš karto su pussesere išvyko namo. Mano, kad vaikinai pečiais susitrenkė netyčia. G. P. ėjo iš krašto.
Liudytoja E. P. parodė, kad buvo praeitų metų Joninės. Šventė vyko kaime, kurio pavadinimo neatsimena. Ji į šventę atvyko su pussesere Ž. B. Tai ji pasiūlė ten nuvykti. Šventėje bendravo su G. P. ir jo draugu. Pabuvo kažkiek šventėje, vėliau pasiūlė eiti pažiūrėti ežero, tai ir ėjo takeliu keturiese. Pamatė grupę žmonių, kurie kažką šventė. Kai ėjo pro šalį, G. su kitu vaikinu susikibo pečiais, tai ir viskas. Jos pasitraukė į šoną. Matėsi, kad netoli konflikto vietos stovėjo ar palapinė, ar dar kažkas ir vyko šventė. Jie ėjo takeliu, per jų teritoriją nėjo. G. susidūrė pečiais su nepažįstamu asmeniu. Ar tas asmuo ėjo vienas, neatsimena. Dėl ko jie neprasilenkė, nežino. Pagalvojo, gal buvo kada pažįstami, kokių nesutarimų turėjo ar panašiai. Po to, kai vaikinai susitrenkė pečiais, įvyko muštynės. Papasakoti nieko negali, nes neatsimena, tai labai seniai buvo, o be to, ne kažką ir matė. Po vaikinų susistumdymo ji su pussesere paėjo į šoną, nes išsigando.Kuris pirmas sudavė, nepasakys. Toje vietoje, kur įvyko konfliktas, buvo didesnė kompanija žmonių, ne keturi ar penki.Nuo kompanijos buvimo vietos iki vaikinų susistumdymo vietos buvo 2-3 metrų atstumas.Konfliktas pasibaigė tuo, kad iš kitos kompanijos žmonės vaikinus išskyrė. Tada iš karto jos išėjo iš ten į šventę ir greitai išvažiavo namo. Apie tolimesnes muštynes nieko nežino. Negirdėjo jokių žodžių konflikto metu. Gal konfliktas įvyko dėl to, kad vaikinai išgėrę buvo. Kai atvažiavo, tai nematė, kad G. P. gertų. Ar tas kitas vaikinas atrodė išgėręs, neatsimena. Ji į šventę vyko, palaikydama kompaniją pusseserei, apie pusseserės pažįstamą vaikiną nieko nežinojo.
Iš 2012-08-22 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. M. kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo trijų smūgių bukais kietais daiktais, sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui, gydytojo odontologo diagnozuotiems apatinio žandikaulio dešinės pusės 7 danties ir kairės pusės 6 danties dalies vainiko lūžiams ir veido dešinės pusės sumušimui padaryti reikėjo vieno smūgio buku kietu daiktu į veido dešinę pusę ir tai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. (b.l. 6-8)
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo su foto lentelėmis matyti kad įvykio vieta yra Pakruojo rajone, Š. kaime ,keliukas, einantis per Š. k. pušyną. (b.l. 9-11)
Į r o d y m ų v e r t i n i m a s i r v e i k o s k v a l i f i k a v i m a s
Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo G. P. kaltė dėl viešosios tvarkos pažeidimo yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., kadangi jis viešoje vietoje – Pakruojo rajone, Š. kaime, pušyne, netoli vandens telkinio, matant aplinkiniams, įžūliu elgesiu, tyčia, suduodamas ranka smūgį į veidą nukentėjusiajam V. M., padarė nukentėjusiesiajam V. M. apatinio žandikaulio dešinės pusės 7 danties ir kairės pusės 6 danties vainiko lūžius ir veido dešinės pusės sumušimą, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Šių nusikalstamų veikų objektas yra viešoji tvarka ir žmogaus sveikata. Kaltinamojo G. P. padaryta veika atitinka visus Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatytus nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Viešąja tvarka yra laikoma padėtis ar veikimo būdas, atitinkantys visuomenės reikalavimus, atsirandantys įvairių socialinių normų įtakoje, turintys tikslą užtikrinti žmonių suderintus ir jiems naudingus tarpusavio santykius. Viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje, nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Be jokios abejonės, kad vieta pušyne, netoli vandens telkinio, tuo labiau, kad kitoje pusėje vyko kaimo Joninių šventė, yra viešoji vieta. Kaltinamasis G. P. įžūliu elgesiu, tyčia, matant aplinkiniams, sumušdamas nukentėjusįjį V. M., smurtavo prieš jį, padarydamas V. M. nežymų sveikatos sutrikdymą. Jis numatė, kad dėl tokio jo elgesio gali būti sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka bei sužalotas žmogus, ir šių padarinių norėjo. Toks kaltinamojo elgesys vertintinas kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas. Savo elgesiu kaltinamasis pamynė žmonių tarpusavio bendravimo normas, demonstravo jėgą, panaudojo beprasmį smurtą. Jie šiurkščiai pažeidė ne tik nukentėjusiojo teises, bet ir sukūrė žmonių tarpusavio bendravimo normų nesilaikymo atmosferą, sugriovė žmonių saugumo jausmą. Kaltinamasis, veikdamas be aiškios motyvacijos, suduodamas smūgį į veidą jį pečiu užkliudžiusiam V. M., veikė tiesiogine tyčia.
Kaltinamasis G. P., nepripažindamas savo kaltės, parodė, kad jį pečiu užkliudęs V. M. pats pirmas jam sudavė smūgį, o jis tik gindamasis V. M. sudavė smūgį į veidą. Vienintelis liudytojas, kuris tvirtina tokius kaltinamojo G. P. parodymus, yra A. M., kuris parodė,kad tas žmogus kliudė G. P. už peties, G. iš karto klausė „kas tau yra?“ ir tas žmogus G. trenkė per veidą, G. po smūgio sudavė jam atgal ir jie susigrūmė. Tačiau tokie kaltinamojo G. P. ir liudytojo A. M. duoti parodymai vertintini kritiškai, kaip kaltinamojo pasirinkta gynybos taktika, kad išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, o liudytojo A. M. kaip siekimas padėti savo draugui išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kadangi tokie jų parodymai yra paneigti visumos kitų byloje esančių įrodymų. Visų pirma, tokius jų parodymus paneigia nuoseklūs nukentėjusiojo V. M. parodymai, kad po susidūrimo pečiais, jam smūgį į veidą pirmas sudavė G. P. .Kad kaltinamasis G. P. pirmas sudavė smūgį į veidą V. M. ,patvirtina nuoseklūs liudytojų R. J., I. K., D. K. parodymai, kuriais netikėti pagrindo nėra. Liudytoja I. K.- B. patvirtino, kad vaikinai susidūrė pečiais, tada G. P. staiga kumščiu trenkė V. į skruostą, draugai išsiskyrė juos, po smūgio V. buvo susiėmęs už skruosto ,skundėsi, kad jam išmušė dantį. Liudytoja R. J. patvirtino, kad ji pamatė, kad ateina vaikinas su mergina, jie, eidami pro jų stovyklavietę, su V. susidūrė pečiais, ji pamatė, kaip vaikinas, ėjęs su mergina, sudavė smūgį V. ranka į veidą,jai atrodo, kad nuo smūgio V. pagriuvo. Liudytoja D. K. patvirtino, kad vaikinas, ėjęs pro šalį, susidaužė su V. M. pečiais, vaikinas smogė V. į žandą, po to įvyko grumtynės, vėliau vaikinai išsiskyrė. Ji tvirina, kad tikrai matė, kad iš dviejų ten ėjusių vaikinų lieknesnis kumščiu smogė V., po smūgio matė, kad V. skruostas raudonas, buvo ir nedidelis patinimas, jai V. sakė, kad jam nuskėlė dantį. Po gauto smūgio nukentėjęs atgal muštis tikrai nepuolė. Liudytojos Ž. B. ir E. P. , kurios ėjo kartu su kaltinamuoju G. P. ir liudytoju A. M., patvirtino, kad V. M. kažkaip su G. P. susidūrė pečiais, po to susigrūmė. Tačiau jos nenurodė, kuris kuriam kokius smūgius sudavė, neprisimena, kuris pirmas sudavė smūgį. Taigi, jos nepatvirtino kaltinamojo G. P. ir liudytojo A. M. duotų parodymų, kad pirmas smūgį sudavė nukentėjusysis.
N. V. M. parodymus dėl jam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo įvykio aplinkybėse nurodytu laiku patvirtina ir byloje pateikta specialisto išvada.
B a u s m ė s s k y r i m a s
Kaltinamojo G. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra (BK 59 str,60str..).
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, bausmių skyrimo ypatumais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54,55 straipsniuose.
Kaltinamasis G. P. teistas (b.l. 68, 70-79), tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu dar teistas nebuvo, baustas administracine tvarka (b.l. 80-81), Šiaulių valstybinės kolegijos ir Š. kaimo bendruomenės charakterizuojamas labai gerai (b.l. 82, 83), gyvena su tėvais, Lygumų seniūnija nusiskundimų jo atžvilgiu nėra gavusi (b.l. 84,86,87), į psichoneurologinę ar narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 89), dirba (b.l.90,91), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir sunkinančių aplinkybių, jis neatsiprašė nukentėjusiojo, žalos neatlygino, todėl atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamojo kaltę, jo asmenybę, bausmės tikslai jam bus pasiekti, paskiriant bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, ir jis yra baustinas laisvės apribojimo bausme (BK 48 str.), paskiriant įpareigojimus, numatytus BK 48 str. 6 d. 3p.
Ž a l o s a t l y g i n i m a s
2013-04-10 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nukentėjusiojo V. M. 1500 litų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo už nuskeltus dantis buvo atmestas, kadangi baudžiamojoje byloje dėl šio įvykio nebuvo pateiktas kaltinimas G. P., kurį nurodo nukentėjusysis, kaip asmenį nuskėlusį jam dantis, suduodant smūgį į žandikaulį (BPK 113, 115 str.). Nukentėjusiajam V. M. buvo priteistas 1500Lt civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti solidariai iš nuteistųjų G. P. ir N. B.
Šioje baudžiamojoje byloje 2013-05-14 nukentėjusysis V. M. pareiškė 1000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, dėl to buvo priimtas nutarimas pripažinti jį civiliniu ieškovu. (b.l. 19-20).
Nukentėjusysis V. M. nurodė, kad 1000Lt įvertina savo patirtą fizinį skausmą, pažeminimą, sugadintą šventę, nes po to įvykio gimtadienio šventimas ir baigėsi – susirinko daiktus ir išvyko namo. Po suduoto jam smūgio buvo ištinęs dešinysis skruostas, mėlynė, iš vidaus buvo sužalotas skruostas, šioks toks sutinimas ar guzas, ta vieta buvo skausminga palietus, odontologai tyrė, ar nelūžęs žandikaulis, tačiau paaiškėjo, kad nelūžęs , jis jautė fizinį ir dvasinį skausmą, jam buvo nemalonu buvo prieš draugus, kad, švenčiant jo gimtadienį, taip atsitiko. Po įvykio keletą dienų stengėsi būti namuose, neiti į viešumą, taip atrodydamas.Dėl nuskeltų dantų kreipėsi į gydytojus odontologus , jam buvo pasakyta, kad, norint sutvarkyti dantis, juos reikėtų šlifuoti, protezuoti,dantų kol kas negydė.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymas nenumato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas jos dydį nustato atsižvelgdamas į pasekmes, žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nustatyta, kad V. M. dėl kaltinamojo G. P. nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą – jam lūžo apatinio žandikaulio dešinės pusės 7 danties ir kairės pusės 6 danties dalies vainikai, buvo sumušta veido dešinė pusė, tuo jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kurį nustatė teismo medicinos ekspertas, V. M. buvo sukeltas fizinis skausmas, jis jautė pažeminimą ir emocinį sukrėtimą, nes buvo sumuštas , kai su draugais šventė savo gimtadienį.
Teismas, įvertinęs šias pasekmes ir kaltinamojo G. P. kaltę, be to, atisžvelgęs į tai, kad nukentėjusiajam V. M. už jam sukeltą fizinį skausmą, pažeminimą ir emocinį sukrėtimą, nes buvo užpultas ir sumuštas su draugais švenčiantis savo gimtadienį, 2013-04-10 nuosprendžiu jau buvo priteistas 1500Lt civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti solidariai iš nuteistųjų G. P. ir N. B., daro išvadą, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra per didelis , todėl mažintinas iki 500Lt ir priteistinas iš kaltinamojo G. P., kadangi žala nukentėjusiajam buvo padaryta kaltinamojo neteisėtais veiksmais (BPK 112 str., 113 str., 115 str., LR CK 6.263 str., 6.250 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas
nusprendžia:
G. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir jį nubausti laisvės apribojimu 5 (penkiems) mėnesiams, įpareigojant tuo laikotarpiu tęsti mokslą Šiaulių valstybinėje kolegijoje.
Vadovaujantis LR BK 63str.,1d.,4d.,9d. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2013-04-10 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės , ir galutinę subendrintą bausmę G. P. paskirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant tuo laikotarpiu tęsti mokslą Šiaulių valstybinėje kolegijoje ir neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2013-04-10 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendį.
Iš nuteistojo G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio Š. kaime, Pakruojo rajone, priteisti 500( penkių šimtų ) litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam V. M., gim.1987-06-22, gyvenančiam Stačiūnų kaime, Pakruojo rajone.
Likusį nukentėjusiojo V. M. civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Pakruojo rajono apylinkės teismą.
Teisėja Rima Volikienė