Civilinė byla Nr. 2S-2616-254/2012;

Procesinio sprendimo kategorija: 74.2.4.; 77.4.2.; 110.1.; 122.4.;

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 18 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės K. J. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7719-451/2012 pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei K. J. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I . Ginčo esmė

ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (b. l. 2-7) ir prašė nustatyti dukros V. J. gyvenamąją vietą su ieškovu iki dukros pilnametystės, priteisti iš atsakovės dukros išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki dukros pilnametystės, kas metus šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą, nustatyti dukros su motina bendravimo tvarką bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – apriboti atsakovės ir jos artimų giminaičių bendravimą su nepilnamete dukra. Prašymą iš esmės grindė aplinkybe, jog atsakovė teismo nuosprendžiu buvo nuteista dėl smurtavimo prieš dukrą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 19 d. nutartimi (b. l. 88-90) ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino; iki sprendimo priėmimo dienos nustatė laikiną V. J. gyvenamąją vietą su tėvu R. J. jo faktinėje gyvenamojoje vietoje; priteisė iš atsakovės po 200 Lt kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis dukros išlaikymui, vaiko lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą; nustatė, kad iki sprendimo priėmimo dienos mama su dukra bendrauja Skype, kitomis susisiekimo priemonėmis, bendravimo laiką iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš vieną dieną, suderinus su ieškovu.

Atsižvelgęs į tai, jog mergaitė daugiau nei tris mėnesius tėvo faktinėje gyvenamojoje vietoje lanko mokyklą, byloje nesant duomenų, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės darytų vaikui socialinę, psichologinę žalą ar keltų neigiamus emocinius išgyvenimus, teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju šalių nepilnametės dukros gyvenamosios vietos pakeitimas, būtų ne tik netikslingas, tačiau galimai padarytų didelę žalą mergaitės interesams, tame tarpe ir mokymosi rezultatams. Už dukters laikinosios gyvenamosios vietos nustatymą su tėvu pasisakė ir Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius, atsižvelgdamas į mergaitės nuomonę. Teismas svarbia aplinkybe laikė tai, jog atsakovei baudžiamojoje byloje Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės už dukros sumušimą vykdymas yra atidėtas vienerių metų laikotarpiui ir nėra pasibaigęs, todėl teismas neturėjo pagrindo teigti, jog jau yra pasiekti šios bausmės tikslai. Vertindamas faktinę situaciją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu, teismas laikė, jog ieškovo dukrai prašoma priteisti 200 Lt per mėnesį laikino išlaikymo suma nėra per didelė, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra jauno amžiaus, darbinga, byloje nebuvo duomenų, jog ji turi sveikatos problemų. Nors ieškovas neprašė nustatyti laikinos atsakovės su dukra bendravimo tvarkos, teismas sprendė, jog ryšys tarp motinos ir vaiko negali nutrūkti. Atsakovės bendravimas su dukra yra apsunkintas dėl mergaitės gyvenimo pas tėvą užsienyje, todėl mama gali bendrauti su dukra Skype ir kitomis susisiekimo priemonėmis. Sprendė, kad tokios bendravimo priemonės atitinka nepilnametės dukros interesus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė (b. l. 96-100) prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo nutartį ir dukros gyvenamąją vietą iki sprendimo priėmimo dienos nustatyti su laikinąja globėja V. J., ją paskiriant vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; nustatyti, kad atsakovė su dukra praleidžia pusę mokyklinių ir vasaros atostogų laiko, sąlygas ir laiką suderinant prieš 1 mėnesį, nedarant kliūčių vienas kitam bendrauti su vaiku ir giminėmis. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Atsakovės smurtą prieš mergaitę išprovokavo ieškovo dėmesio stoka ir atsakovės reiklumas, tačiau mergaitė augo viskuo aprūpinta. Tuo tarpu gyvendamas Lietuvoje ieškovas dukra nesirūpino, nesistengė perimti vaiko globos. Dukrą į užsienį išsivežė neteisėtai, nes nenutraukė laikinosios globos ir nepranešė atsakovei.;
2. Ieškovas prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenurodė nė vienos svarbios aplinkybės, kuri būtų pagrindas nustatyti dukros gyvenamąją vietą su ieškovu. Teismas taip pat nenurodė, kodėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Ieškovas nenurodė jokių jos gyvenimo ir mokymosi sąlygų, kokios sąlygos jai sudarytos mokytis nemokant anglų kabos, nenurodė, ar mergaitė turi sveikatos draudimą bei kitas socialines garantijas. Akivaizdu, kad tėvui nuolat dirbant, dukrai trūks elementarios priežiūros, be to, mergaitė nurodė, jog su tėvo drauge konfliktuoja, todėl nesuprantama, kas ir kaip ją auklės. Mergaitė norą būti su motina yra išreiškusi raštu;
3. Ieškovo prašyme ir skundžiamoje nutartyje nurodytos skirtingos prašomo priteisti išlaikymo dydžio sumos, todėl nėra aišku, kokią sumą iš tikrųjų prašoma priteisti. Taip pat neaišku, kuriam laikotarpiui išlaikymas priteistas ir į kokią sąskaitą ar kokiomis kitomis priemonėmis atsakovei reikia vykdyti įpareigojimą;
4. Skundžiama nutartimi nenustačius skyrium gyvenančios mamos realios ir detalizuotos galimybės dalyvauti vaiko auklėjime, buvo atsižvelgta tik į vieno sutuoktinio interesus, užkertant kelią mamai maksimaliai dalyvauti vaiko auklėjime, matytis su vaiku ir dalyvauti jos gyvenime. Nutartyje nenumatytos galimybės mamai bendrauti su mergaite jos mokyklinių atostogų metu, taip pat galimybė bendrauti su seneliais ir artimais giminaičiais, nepasisakyta ir dėl konkretaus bendravimo Skype programa laiko, atsižvelgiant į tai, kad skiriasi Lietuvos ir (duomenys neskelbtini) laiko juostos.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas (b. l. 113-117) ir trečiasis asmuo V. J. (b. l. 118-120) prašo atskirąjį skundą atmesti ir nutartį palikti nepakeistą. Ieškovas nurodo, kad mergaitė keturis kartus Kauno m. vaiko teisių apsaugos skyriuje ir vieną kartą pirmosios instancijos teisme kategoriškai išreiškė norą gyventi tik su tėvu. Dukrą į užsienį išsivežė nepažeisdamas įstatymo nustatytos tvarkos, nes neišsivežė jos ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui, be to, tai padarė reaguodamas į 2012 m. sausio 10 d. Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštą. Dėl dukros išvykimo į (duomenys neskelbtini) 2012 m. rugsėjo 14 d. surašė išsamų pareiškimą Kauno m. vaiko teisių apsaugos skyriui, Kauno miesto apylinkės teismui ir atsakovei. Ieškovas prašė pratęsti dukrai paskirtos laikinosios globos terminą, nes mergaitei dar nebuvo pasibaigę mokslo metai. Patikslintame ieškinyje nurodyta nauja dukros gyvenamoji vieta ir mokslo įstaiga. Nurodo, kad dukra rašytinį pageidavimą gyventi su motina surašė verčiama atsakovės, baimės įtakoje. Pati atsakovė atskirajame skunde pabrėžia sunkią savo finansinę ir socialinę padėtį, kas tik patvirtina, kad dukrai su motina gyventi nebūtų jokios galimybės.

Trečiasis asmuo papildomai nurodo, kad kol atsakovė linksmindavosi, jai mergaite tekdavo pasirūpinti jau nuo kūdikystės. Atsakovės ne kartą buvo prašyta keisti gyvenimo būdą arba leisti vaikui gyventi su tėvu, tačiau atsakovė grasindavo, kad atėmus iš jos vaiką, ji nužudys mergaitę ir pati nusižudys. Atsakovės elgesys neprognozuojamas, todėl ji galėtų bendrauti su mergaite tik dalyvaujant ieškovui arba laikinajai globėjai.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d. 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria teismas taikė laikinąją apsaugos priemonę – nustatė laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su tėvu jo faktinėje gyvenamojoje vietoje ir atsakovės, gyvenančios Lietuvoje, bendravimo su dukra tvarką bei priteisė laikiną išlaikymą iki sprendimo byloje priėmimo, – teisėtumo ir pagrįstumo.

Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 str.), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Asmuo, prašantis pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pareigą įrodyti būtinybę taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje nurodyta, kad vaikui, sugebančiam suformuluoti savo pažiūras, būtina garantuoti teisę laisvai jas reikšti visais su juo susijusiais klausimais. Ši vaiko teisė įtvirtinta ir CK 3.164, 3.177 straipsniuose. Vaiko teisių konvencijos 16 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad nė vienas vaikas neturi patirti savavališko ir neteisėto kišimosi į jo asmeninį, šeimyninį gyvenimą, vaikas nuo tokio kišimosi ar kėsinimosi turi teisę būti ginamas įstatymo.

Pažymėtina, kad svarstant prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra sprendžiamas klausimas dėl ieškinio pagrįstumo, nes vertinama tik grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str.), ir taikytinų priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo mėn. 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1995/2011).

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Ieškovas ieškinio reikalavimus iš esmės grindžia aplinkybe, jog atsakovė panaudojo smurtą jų nepilnametės dukters atžvilgiu, ką patvirtina Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. nuosprendis (baudž. b. Nr. 1-904-530/2012, b. l. 18-22), kuriuo atsakovė pripažinta kalta bei nuteista 5 mėnesiams laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant metams. Dėl to mergaitei nuo 2012 m. sausio 10 d. paskirta laikinoji globa ir globėja ieškovo motina (šioje byloje trečiasis asmuo). Vadovaujantis CK 3.165 straipsnio 1 dalimi, tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai atlikdami šias pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 str. 1 d.). Byloje nėra duomenų, kad ieškovui būtų apribota tėvų valdžia, tačiau atsakovei yra neišnykęs teistumas dėl smurto vaiko atžvilgiu panaudojimo, todėl vien dėl šios aplinkybės teismas pagrįstai sprendė, jog tikslinga laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu. Atsakovės atskirasis skundas laikytinas nepagrįstu dar ir dėl to, kad ji savo dukters laikiną gyvenamąją vietą prašo nustatyti ne su savimi, tačiau su trečiuoju asmeniu (laikinąja globėja). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovaujantis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str. 1 d.), šios kategorijos bylose visų pirma atsižvelgiama į vaiko interesus ir nuomonę. Todėl mergaitės pastovus teigimas, kad ji motinos bijo ir nori gyventi tik su tėvu, yra esminė sąlyga, į kurią atsižvelgdamas teismas išsprendė klausimą dėl jos gyvenamosios vietos laikino pakeitimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje aiškiai nurodė, kad priteisia iš atsakovės po 200 Lt kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis dukros išlaikymui iki sprendimo priėmimo, todėl atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės atskirojo skundo argumentas dėl priteisto išlaikymo dydžio netikslumo. Priteisto išlaikymo mokėjimo tvarkos nustatymas spręstinas tėvų tarpusavio susitarimo būdu (CK 3.165 str. 3 d.). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pripažinti laikinąją apsaugos priemonę – laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymą – neproporcinga atsakovės interesams nėra teisinio pagrindo, nes tokia apsaugos priemone siekiama apsaugoti išimtinai nepilnamečio vaiko interesus (CK 3.3 str. 1 d.). Pažymėtina, kad tokios laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos dėl pačios atsakovės netinkamo, smurtaujančio elgesio. Teismo nustatyta bendravimo su atsakove tvarka, atsižvelgiant į motiną ir dukrą skiriantį atstumą bei motinos elgesį vaiko atžvilgiu, laikytina užtikrinančia atsakovės teisę palaikyti ryšį su dukra ir vaiko teisę bei galimybę bendrauti su atsakove.

Esant šioms aplinkybėms atskirajame skunde išdėstytais motyvais keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                    Dalė Burdulienė