Civilinė byla Nr. e2S-1631-657/2015

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10436-2015-2

                            Procesinio sprendimo kategorijos

(S)

122.4; 128.2.;

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Nordecum“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-15453-375/2015, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos UAB „Nordecum“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Teismas,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja UAB „Nordecum“ kreipėsi į teismą prašydama išduoti teismo įsakymą dėl 823,08 Eur skolos, 508,47 Eur sutartinių palūkanų, 27,79 Eur delspinigių už 451 dieną, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 111,36 Eur ikiteisminių išlaidų ir 8,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininkės S. S.. 

I. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad nustatyta, jog kreditorius pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo prašo priteisti delspinigius už 451 dieną. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teismas, nagrinėdamas šalių ginčus dėl netesybų dydžio, turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl netesybų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 str.) ir, ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5 str., 6.37 str. 3 d.). Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad negalima leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Dėl šių priežasčių tuo atveju, kai, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 431–440 straipsniais teismui pateikiamas prašymas išduoti teismo įsakymą, kuriame reikalaujama aiškiai per didelių netesybų (palūkanų), teismas, gavęs tokį prašymą, atsižvelgdamas į tai, kad teismo įsakymo skundimo teisė ribojama (CPK 436 str. 7 d.), bei į tai, kad teismas netesybas (ar palūkanas) gali mažinti tik ginčo teisenoje, turėtų atsisakyti priimti pareiškimą kaip aiškiai nepagrįstą. Teismas nurodė, jog CK 1.125 str. 2 d. numato, kad netesybos gali būti skaičiuojamos daugiausiai už 6 mėnesius. Kreditorius pareiškime nurodo, kad netesybas paskaičiavo už 451 dieną. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad prašoma priteisti netesybų suma yra aiškiai per didelė, viršijanti 180 dienų terminą, teismo vertintina kaip neatitinkanti šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų (CK 1.5 str.), todėl kreditorės pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Kreditorės reikalavimai negali būti tenkinami visiškai, o CPK XXIII skyriaus nuostatose nėra numatyta teismui galimybė priimant teismo įsakymą, tenkinti kreditorės pareiškimą iš dalies, todėl vadovaujantis CPK 435 straipsnio 2 dalies 4 punktu, kreditorės pareiškimą atsisakė priimti, kaip aiškiai nepagrįstą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskirajame skunde pareiškėja UAB „Nordecum“ prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai atsisakė priimti kreditorės pareiškimą, nurodydamas, kad pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Kreditorė reikalavimą dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo iš skolininkės grindė 2013-09-28 Vartojimo kredito sutartimi Nr. PS919476, todėl pareikštas reikalavimas iš esmės yra realus ir pagrįstas. Skolininkė savalaikiai negrąžino jai suteikto kredito, todėl kreditorė prašo priteisti nesumokėtus delspinigius už praleistą savalaikį kredito grąžinimo terminą. Klausimas dėl netesybų ieškinio senaties termino gali būti sprendžiamas tik skolininkei pareiškus prieštaravimus dėl kreditorės pareiškimo. Teismas, spręsdamas pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą, tik formaliai patikrina, ar pareiškimas atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus, ir netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio arba atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Byloje nustatyta, kad kreditorė UAB „Nordecum“ kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama priteisti iš skolininkės S. S. 823,08 Eur skolos, 508,47 Eur sutartinių palūkanų, 27,79 Eur delspinigių už 451 dieną, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 111,36 Eur ikiteisminių išlaidų ir 8,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas pripažino kreditorės reikalavimą priteisti delspinigių sumą aiškiai nepagrįstu.

Vadovaujantis CPK 435 straipsnio 2 dalimi, teismas privalo atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. CPK 437 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostata, jog, išdavęs teismo įsakymą, teismas informuoja skolininką, kad nebuvo tikrinamas kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumas, pati savaime nepaneigia įstatyminės galimybės atsisakyti priimti pareiškimą dėl aiškaus jo nepagrįstumo. Sistemiškai aiškinant teisės normas, reglamentuojančias CPK XXIII skyriuje numatytą teismo įsakymo išdavimo tvarką, darytina išvada, jog, viena vertus, pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo stadijoje teismas nevertina pareikštų reikalavimų pagrįstumo, įrodymų egzistavimo ar pakankamumo, taip pat sutartinių sąlygų sąžiningumo, o pasisako tik dėl pareikštų reikalavimų galimumo iš esmės, t.y. jų atitikimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Kita vertus, teismo įsakymo instituto specifika nulemia tai, jog tuo atveju, jeigu pareiškimo patenkinimas pilna apimtimi pažeistų teisės aktais įtvirtintą teisinį reguliavimą, o galimybės neišduoti teismo įsakymo ar išduoti jį tik dėl dalies reikalavimų nėra, toks pareiškimas nepriimamas dėl jo aiškaus nepagrįstumo (CPK 435 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog kreditoriaus pareiškimo negalima laikyti aiškiai nepagrįstu, kadangi pareiškime nurodyta, jog kreditoriaus reikalavimas kildinamas iš tarp skolininkės ir kreditoriaus sudarytos 2013-09-28 Vartojimo kredito sutarties Nr. PS919476.

Teismas konstatuoja, jog, atsisakydamas priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kaip aiškiai nepagrįstą (CPK 435 str. 2 d. 4 p.), pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti ir įvertinti aplinkybę, ar pareiškiamas reikalavimas yra iš esmės neįmanomas.

Teismas kritiškai vertina pirmosios instancijos teismo argumentą, jog kreditoriaus prašomos priteisti netesybos yra aiškiai per didelės, nes paskaičiuotos už 451 dieną. Netesybų dydžio klausimas galėtų būti spendžiamas tik nagrinėjant bylą iš esmės, t.y. skolininkui pareiškus prieštaravimus ir teismui toliau bylą nagrinėjant ginčo teisenos tvarka (CPK 439 str.).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismui atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kaip aiškiai nepagrįstą, dėl per ilgo netesybų skaičiavimo laikotarpio šioje proceso stadijoje nebuvo teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad kreditoriaus kreipimasis į teismą su tokiais reikalavimais įstatyme nustatyta tvarka (šiuo atveju – supaprastinto proceso tvarka) yra vienas iš teisėtų jo pažeistų teisių gynybos būdų skolininkui laiku negrąžinant skolos. Be to, gavęs teismo įsakymą, skolininkas turi teisę CPK nustatyta tvarka pareikšti prieštaravimus ir tokiu būdu gintis nuo kreditoriaus pareikštų reikalavimų priteisti ne tik skolą, bet ir delspinigius (CPK 439 str.).

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimą (CPK 435 str.) ir tai sudaro pagrindą skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas nevertina kitų atskirojo skundo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų apeliacijos objektui (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 – 339 straipsniais, teismas 

n u t a r i a:

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartį  ir kreditorės UAB „Nordecum“ pareiškimo dėl skolos priteisimo iš skolininkės S. S. priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėja                                                                                    Žibutė Budžienė