Civilinė byla Nr. e2A-1665-861/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30505-2021-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.20
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugsėjo 13 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Itella Logistics“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-31 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Drinkservisas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Itella Logistics“ dėl nuostolių atlyginimo ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Drinkservisas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Itella Logistics“ 686,76 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2021-04-12 UAB „Drinkservisas“ pateikė užsakymą UAB „Itella Logistics“ dėl krovinio, kurį sudarė metaliniai skėčiai, kuris buvo vykdomas maršrutu Lenkija – Lietuva. Atsakovei pristačius krovinį ieškovės klientui UAB „Žemaitijos pienas“, ši įmonė 2021-04-18 važtaraštyje nurodė, jog 2 vienetų skėčių sugniuždyti stovų galai, kitos pakuotės pažeistos. Atsižvelgiant į tai, ieškovė 2021-04-19 pateikė atsakovei nustatytos formos pretenziją dėl 270 Eur nuostolių atlyginimo. Kadangi 2 vienetų skėčių rėmų buvo pažeisti, ieškovė iš tiekėjo EFFECT-SYSTEM Sp.z.o.o. buvo priversta pakartotinai pirkti identiškus skėčių rėmus, siekiant įvykdyti sutartinius įsipareigojimus savo klientui. Už 2 vienetus naujų skėčių rėmus ieškovė pagal EFFECT-SYSTEM Sp.z.o.o. 2021-04-21 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą sumokėjo 270 Eur. Atsakovė, išnagrinėjusi ieškovės pretenziją, 2021-04-27 atsakymu nurodė, kad su pateikta pretenzija nesutinka ir, kad pretenzija yra atmetama.
3. 2021-08-09 ieškovė pateikė antrą užsakymą atsakovei dėl krovinio, kurį sudarė mobilus alaus šaldiklis, tarptautinio pervežimo, kuris buvo vykdomas maršrutu Lietuva – Prancūzija. Krovinys nurodytu adresu nebuvo pristatytas ir 2021-09-10 buvo grąžintas ieškovei, tačiau krovinys buvo grąžintas smarkiai pažeistas su prekės subraižymais ir sulankstymais. Atsakovės pažeistą mobilų alaus šaldiklį ieškovė įsigijo iš Čekijos Respublikoje veikiančios bendrovės LINDR.CZ s.r.o., už kurį pagal LINDR.CZ s.r.o. 2021-02-23 išrašytą sąskaitą faktūrą, ieškovė sumokėjo 401,22 Eur. Ieškovė pažymi, kad ieškovė atliko mokėjimą LINDR.CZ s.r.o. pagal išankstinę sąskaitą, dėl ko 2021-02-23 sąskaita faktūra buvo išrašyta vėlesne negu mokėjimo data. Aukščiau nurodyto mobilaus alaus šaldiklio, pirkto iš LINDR.CZ s.r.o., pirminį atgabenimą į Lietuvą organizavo pati ieškovė, užsakiusi vežimo paslaugas iš UAB „Raben Lietuva“. Už vežimo paslaugas ši bendrovė išrašė 2021-02-5 PVM sąskaitą faktūrą 72,60 Eur, kurią ieškovė apmokėjo 2021-03-12 mokėjimo pavedimu. Mobilaus alaus šaldiklio pirkimą taip pat patvirtina 2021-02-23 išrašas iš ieškovės apskaitos. Iš LINDR.CZ s.r.o. pirkto mobilaus alaus šaldiklio kaina sudarė 21,41 proc. viso užsakymo kainos. Atitinkamai, skaičiuojant proporcingai transportavimo kainą, mobilaus alaus šaldiklio transportavimo kainą sudarė 15,54 Eur. Kadangi atsakovė transportavimo metu pažeidė mobilaus alaus šaldiklį, ieškovė prarado klientą bei negalėjo realizuoti tokios pažeistos prekės, ieškovė 2021-09-13 pateikė atsakovei nustatytos formos pretenziją dėl nuostolių atlyginimo. Atsakovė, išnagrinėjusi ieškovės pretenziją, 2021-10-08 atsakymu nurodė, kad su pateikta pretenzija nesutinka ir, kad pretenzija yra atmetama.
4. Ieškovės nuomone, atsakovei perduoti kroviniai, tiek pirmosios, tiek antrosios pretenzijos atvejais buvo akivaizdžiai pažeisti dėl atsakovės kaltės, šiai neužtikrinant saugaus krovinių transportavimo, todėl ieškovė pateikė teismui ieškinį ir reikalauja atsakovės atlyginti ieškovės patirtus nuostolius.
5. Atsakovė UAB „Itella Logistics“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nesutinka su ieškinio reikalavimais, prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad 2021-10-08 atsakyme į ieškovės pretenziją dėl mobiliųjų šaldiklių gabenimo atsakovė, darydama prielaidą, nurodė, kad krovinio pervežimo metu atsiradę apgadinimai galėjo kilti dėl netinkamo įpakavimo. 2021-12-06 atsakovė kreipėsi į nepriklausomų žalos sureguliavimo ekspertų bendrovę UAB „Smart Claims“, kuri iš esmės patvirtino 2021-10-08 atsakyme į pretenziją atsakovės nurodytas krovinio apgadinimo priežastis. Atsakovė nurodė, kad su atsiliepimu pateikiama eksperto išvada, kuri įrodinėja, kad buvo jos atsakomybę šalinanti aplinkybė – krovinys buvo pažeistas dėl ieškovės netinkamo/nepakankamo įpakavimo ir paruošimo transportavimui. Nepriklausomo eksperto išvada paneigia ieškinio teiginį, kad „kroviniai <...> buvo akivaizdžiai pažeisti dėl atsakovės kaltės, šiam neužtikrinant saugaus krovinių transportavimo <...>.“ Papildomai pažymėtina, kad ieškovė neįrodinėjo, kaip ir kokiu būdu atsakovė neužtikrino saugaus krovinio transportavimo, todėl dar ir dėl šios priežasties cituotas ieškinio teiginys yra nepagrįstas. Remiantis išdėstytais argumentais, ieškovės reikalavimas 416,76 Eur sumai yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Ieškovė pažymėjo, kad ginčo krovinys – metaliniai skėčiai, kuriems atsakovės sistemoje suteiktas ID Nr. (duomenys neskelbtini), gavėjui UAB „Žemaitijos pienas“ buvo pristatytas 2021-04-18. Ši įmonė CMR važtaraštyje nurodė, jog „2 vnt. skėčiai sugniuždyti stovų galai, kitos pakuotės pažeistos.“ 2021-04-21 dėl minėto krovinio pervežimo ieškovė pateikė atsakovei pretenziją, kurioje nurodė, jog dėl krovinio pažeidimo patyrė 270 Eur dydžio nuostolių, tačiau atsakovė pretenziją atmetė. Ieškovė nurodo, kad pažeidus du skėčių stovus, ji buvo priversta pirkti identiškus skėčių rėmus, siekiant įvykdyti sutartinius įsipareigojimus savo klientui. Iš ieškovės pateiktų sąskaitos faktūros ir mokėjimo matyti, kad ieškovė už 2 vienetus skėčių rėmų 2021-04-21 sumokėjo 270 Eur. Pažymėtina, kad ieškovė nepateikė jokio dokumento, iš kurio būtų galima vertinti, kokia buvo 2 vienetų skėčių stovų vertė toje vietoje ir tuo laiku, kai krovinys buvo priimtas vežti. Ieškovė su ieškiniu pateikė tik 2021-04-21 sąskaitą faktūrą ir 2021-04-21 mokėjimą, tačiau iš šių dokumentų negalima spręsti apie skėčių stovų vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jie buvo priimti vežti. Pirma, jie buvo įsigyti jau po ginčo vežimo, antra, ieškovės už naujus skėčių rėmus sumokėta suma nebūtinai turi sutapti su suma, kurią ieškovė sumokėjo už skėčius, kurie vėliau buvo sugniuždyti. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas atlyginti 270 Eur nuostolių yra nepagrįstas. Atsakovė tai pat nurodė, kad dėl sugniuždytų skėčių stovų ieškovė nepateikė įrodymų apie ginčo krovinio nuvertėjimą ir likutinę vertę, todėl ieškinio reikalavimas dėl 270 Eur yra nepagrįstas.
6. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame išdėstė savo nesutikimo argumentus su atsakovės atsiliepimu ir prašė ieškinį tenkinti. Pažymėjo, kad atsakovė atsiliepime visiškai nepagrįstai nurodo, kad UAB „Smart Claims“ ir S. T., D. G. yra nepriklausomi. Atsakovė pati vienašališkai, nesiderinant su ieškove, užsakė UAB „Smart Claims“ paslaugas bei jas apmokėjo, todėl akivaizdu, kad už atlygį UAB „Smart Claims“ galėjo pateikti palankią išvadą atsakovei. Nėra pagrindo remtis atsakovės pateikta išvada. Ieškovė pabrėžia, kad krovinio įpakavimas turi būti proporcingas atsižvelgiant į įprastas vežimo sąlygas, nes teoriškai krovinys visuomet gali būti įpakuojamas geriau, naudojant daugiau apsauginių medžiagų ir pan., praktiškai iki neriboto kiekio, tačiau tai nereiškia, jog toks absoliutus įpakavimas yra būtinas visais atvejais. Laikytina, kad ieškovės krovinys (alaus šaldiklis) pagal savo savybes įpakuotas apsauginėje plėvėje ir dėžėje buvo tinkamai paruoštas transportavimui, tačiau mobilus alaus šaldiklis pagal savo savybes netgi galėtų būti transportuojamas ir niekaip jo neįpakavus, su sąlyga, kad jis būtų tinkamai sudėtas/pritvirtintas transporto priemonėje. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovės krovinys (alaus šaldiklis) buvo blogai įpakuotas. Be kita ko, atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovė neginčija fakto, kad krovinys, kurį sudarė metaliniai skėčių rėmai buvo sulaužyti dėl atsakovės kaltės. Metalinių skėčių rėmų sulaužymo būdas, manytina, rodo tendenciją, kokiu būdu atsakovė nesaugiai ir nerūpestingai gabena krovinius, taip pat bandymą išvengti atsakomybės nepagrįstai remiantis tariamai netinkamu krovinių įpakavimu, nes sulaužytų metalinių skėčių rėmų atveju atsakovė remtis tokiomis aplinkybėmis negali. Toliau atsiliepime į ieškinį nurodoma, kad gavėjas (ieškovė) priėmė krovinį, tačiau nepateikė jokio dokumento, iš kurio būtų galima daryti išvadas, kad ji, priimdama iš vežėjo krovinį, pareiškė pastabas dėl krovinio pažeidimo. Pažymėtina, kad atsakovės darbuotojas A. L. 2021-09-10 8.50 val. elektroniniu paštu ieškovę informavo: „GLS kurjeris siuntą pristatinėjo rugpjūčio 17 d., tačiau nepavykus pristatyti siunta buvo grąžinta į terminalą Prancūzijoje. Ne maksimalus laikas, per kurį jis gali būti be jokios informacijos, buvo viršytas ir grąžinimo būsena buvo įvesta į sistemą. Galime matyti, kad siunta turėtų būti grąžinta Pilsena šiandien.“ Kaip ir A. L. nurodė, atsakovė grąžino alaus šaldiklį ieškovei 2021-09-10, tačiau krovinį grąžinantis atsakovės darbuotojas/atstovas tiesiog paliko ieškovei krovinį, nesudarant galimybės pasirašyti kokį nors priėmimo-perdavimo aktą, kuriame ieškovė būtų galėjusi įrašyti pastabas. Tačiau, iš pridedamo susirašinėjimo matoma, kad ieškovė nedelsiant, tą pačią dieną atsakovei pateikė pastabas elektroniniu paštu dėl sugadinto krovinio. Galiausiai, atsiliepime į ieškinį nurodoma, kad ieškovė nepateikė jokio dokumento, iš kurio būtų galima vertinti, kokia buvo 2 vienetų skėčių stovų vertė toje vietoje ir tuo laiku, kai krovinys buvo priimtas vežti. Į bylą pateikia 2021-04-14 EFFECT-SYSTEM Sp.z.o.o. PVM sąskaita faktūra, pagal kurią buvo pirkti atsakovei perduoti transportuoti skėčių rėmai. Taip pat pateiktas 2021-03-19 mokėjimo pavedimas už pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas prekes, pagal išankstinę sąskaitą, dėl ko 2021-04-14 PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta vėlesne negu mokėjimo data. Pagal 2021-04-14 EFFECT-SYSTEM Sp.z.o.o. PVM sąskaitą faktūrą, ieškovės pirkti skėčiai kainavo po 261 Eur, tuo tarpu pagal su ieškiniu pateiktą 2021-04-21 PVM sąskaitą faktūrą skėčių rėmų kaina buvo po 135 Eur. Ieškovė paaiškino, kad pagal 2021-04-14 sąskaitą kartu su skėčių rėmais (skėčio metaliniu kotu) buvo pirkti papildomai ir skėčių išskleidimo mechanizmai, tuo tarpu pagal 2021-04-21 sąskaitą buvo pirkti tik skėčių rėmai (skėčio metaliniai kotai), kuriuos reikėjo pakeisti. Todėl bendra atsakovės sugniuždytų ieškovės skėčių rėmų vertė ir yra 270 Eur. Atsakovė teigia, kad ieškovė turėjo galimybę juos remontuoti – išlyginti, suvirinti ir perdažyti sugniuždytas metalines dalis, o jeigu remonto kaštai būtų buvę neprotingai dideli – atiduoti metalinius skėčius stovus į metalo laužo supirktuvę. Ieškovė paaiškino, kad ieškovė neturėjo galimybės sugniuždytų skėčių stovų remontuoti ar atiduoti į metalo laužo supirktuvę, nes šie sugniuždyti skėčių stovai nebuvo grąžinti ieškovei po jų pristatymo ieškovės klientui AB „Žemaitijos pienas“. Ieškovės klientui AB „Žemaitijos pienas“ pareiškus pretenziją ieškovei dėl sugniuždytų skėčių stovų, bendru šalių žodiniu susitarimu ieškovė juos nedelsiant pakeitė naujais, kurie bendrai ieškovei kainavo 270 Eur, sugniuždytus skėčių rėmus taip pat paliekant AB „Žemaitijos pienas“ disponuoti savo nuožiūra. Toks susitarimas buvo sudarytas ieškovei siekiant išlaikyti klientą ir tokiu būdu kompensuoti kliento galimus nuostolius.
7. Atsakovė pateiktame triplike nurodė, kad nesutinka su dublike išdėstytais ieškovės argumentais ir prašė ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti atsakovės naudas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pirma, ieškovės teigimu, atsakovė vienašališkai, nederinant su ieškove, užsakė bendrovės „Smart Claims“ paslaugas ir už jas sumokėjo, todėl esą akivaizdu, kad už atlygį bendrovė galėjo pateikti palankią išvadą atsakovei. Atsakovė neturėjo pareigos suderinti su ieškove bendrovės „Smart Claims“ paslaugų užsakymo atsižvelgdama į jau minėtą rungimosi principą, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Vertinant ieškovės teiginį, kad atsakovė sumokėjo už bendrovės „Smart Claims“ paslaugas, akivaizdu, kad už atlygį bendrovė galėjo pateikti palankią išvadą atsakovei, pasakytina, kad palankios išvados gavimas nėra ir negali būti sąlygotas apmokėjimo už paslaugas. Ieškovei nurodant, kad išvada yra tendencinga dėl jos atlygintinumo, ieškovė turi aiškiai nurodyti, dėl kokių priežasčių ir kuri išvados dalis yra nepagrįsta.
II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-03-31 sprendimu ieškinį tenkino. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:
8.1 pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2021-04-12 ieškovė pateikė užsakymą atsakovei dėl krovinio (metalinių skėčių) tarptautinio pervežimo maršrutu Lenkija – Lietuva, o 2021-08-09 pateikė antrą užsakymą dėl krovinio (mobilaus alaus šaldiklio) tarptautinio pervežimo maršrutu Lietuva – Prancūzija. Ieškovės teigimu, pervežimo metu kroviniai buvo sugadinti – sugniuždyti dviejų metalinių skėčių galai, apgadintas mobilaus alaus šaldiklis, dėl ko ieškovė patyrė 868,76 Eur dydžio nuostolius, kuriuos prašo priteisti iš atsakovės. Ginčo dėl to, kad minėti kroviniai pervežimo metu buvo sugadinti, tarp bylos šalių iš esmės nėra. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantys įrodymai – abiejų krovinių fotonuotraukos; 2021-04-18 CMR važtaraštis, kuriame nurodyta, kad 2 vnt. skėčių sugniuždyti stovų galai, kitos pakuotės pažeistos; mobilaus alaus šaldiklio sugadinimo faktą patvirtina ir atsakovės pateikta Smart Claims išvada dėl mobilaus alaus šaldiklio sugadinimo. Byloje kilęs ginčas, ar atsakovei, kaip vežėjai, kyla civilinė atsakomybė dėl krovinio sugadinimo, ir atitinkamai pareiga atlyginti ieškovės patirtus nuostolius;
8.2 pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju buvo vykdomi tarptautiniai vežimai, todėl šalių pervežimo teisiniams santykiams taikytina CMR konvencija (CMR konvencijos 1 straipsnio 1 dalis);
8.3 kaip matyti iš atsakovės procesinių dokumentų, ji iš esmės neįrodinėja savo atsakomybę šalinančių aplinkybių dėl 2 vnt. metalinių skėčių stovų galų sugadinimo. Atsakovės nesutikimas atlyginti dėl šių skėčių sugadinimo ieškovės patirtus nuostolius grindžiamas tuo, kad ieškovė neįrodė prašomų priteisti nuostolių dydžio. Teismas nurodė, jog su šiuo atsakovės argumentu nėra pagrindo sutikti. Ieškovė kartu su dubliku pateikė 2021-04-14 PVM sąskaitą faktūrą, iš kurios matyti, kad ieškovės pirkti skėčiai kainavo po 261 Eur, taip pat pateiktas mokėjimo pavedimas, patvirtinantis, kad už skėčius, kurie buvo sugadinti, ieškovė apmokėjo. Taigi, priešingai nei teigia atsakovė, ieškovė pateikė įrodymus apie krovinio vertę jo įsigijimo metu, kaip tai numatyta CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalyje;
8.4 nesutikdama atlyginti nuostolių dėl mobilaus alaus šaldiklio sugadinimo, atsakovė įrodinėja, kad mobilus alaus šaldiklis buvo sugadintas dėl to, kad ieškovė netinkamai jį įpakavo. Tai yra viena iš CMR įtvirtintų aplinkybių, kurią įrodžius vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už krovinio sugadinimą. Nagrinėjamu atveju įrodinėjamai aplinkybei, kad krovinys buvo sugadintas dėl netinkamo įpakavimo atsakovė pateikė Smart claims išvadą dėl krovinio sugadinimo. Kaip matyti iš minėtos išvados turinio, joje minėtą išvadą rengę asmenys pagal sugadinto krovinio fotonuotraukas sprendė, kad krovinys buvo apgadintas atliekant įprastas operacijas transportavimo eigoje dėl netinkamo/nepakankamo krovinio įpakavimo ir paruošimo transportavimui. Ši išvada nėra teismo ekspertizė, o yra vienas rašytinių įrodymų. Kaip matyti iš jos turinio, išvada, kad krovinys buvo sugadintas dėl netinkamo/nepakankamo jo įpakavimo, buvo padaryta vertinant, kokiu būdu yra įpakuojami nauji Lindr gaminiai. Šiuo atveju buvo gabenamas naudotas, o ne naujas mobilus alaus šaldiklis. Teismas sprendė, jog vien tai, kad jo įpakavimas nėra toks pat, kaip naujų tokio tipo gaminių įpakavimai, savaime nereiškia, kad jis buvo netinkamai/nepakankamai įpakuotas. Be šios išvados daugiau jokių įrodymų, kurie pagrįstu, jog krovinys buvo netinkamai ar nepakankamai įpakuotas, atsakovė nepateikė. Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė savo atsakomybę dėl sugadinto krovinio šalinančios aplinkybės – t. y., kad krovinys sugadintas dėl netinkamo įpakavimo;
8.5 teismas ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės 686,76 Eur dydžio nuostolius, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (686,76 Eur), skaičiuojant nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat 1 220,95 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
9. Atsakovė UAB „Itella Logistics“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-31 sprendimo dalį dėl 416,76 Eur skolos priteisimo ieškovei civilinėje byloje Nr. e2-2417-1101/2022 panaikinti; pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme, priteisiant iš ieškovės UAB „Drinkservisas“ apeliantės UAB „Itella Logistics“ naudai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas; priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:
9.1 apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl 416,76 Eur nuostolių, laiko šią sprendimo dalį nepagrįsta ir neteisėta. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog dėl netinkamo įpakavimo atsakovė pateikė Smart claims išvadą dėl krovinio sugadinimo, be šios išvados daugiau jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog krovinys buvo netinkamai ar nepakankamai įpakuotas, atsakovė nepateikė;
9.2 pažymi, jog ieškovė į bylą pateikė tik savo rašytinius paaiškinimus, tuo tarpu apeliantė, siekdama išsamiai įvertinti mobilaus alaus šaldiklio sugadinimo aplinkybes, priežastis bei dėl sugadinimo patirto nuostolio dydį, ne tik, kad pateikė savo rašytinius atsikirtimus, bet ir gavo bei pateikė teismui specialisto išvadą dėl įvykio aplinkybių priežasčių. Vertina, jog apeliantė kiekybiškai pateikė daugiau ir įvairesnių įrodymų, nei ieškovė. Vertina, jog vienos specialisto išvados turėtų pakakti tam, kad apeliantė įrodytų netinkamą krovinio supakavimą ir netiesioginį ryšį tarp krovinio sugadinimo ir krovinio supakavimo trūkumų;
9.3 teismas selektyviai vertino specialisto išvadoje išdėstytus argumentus, rėmėsi tik dalimi išvados ir dėl to priėmė neteisingą sprendimą. Teismas nepagrįstai susiejo tinkamą ginčo krovinio įpakavimą su naujų krovinių įpakavimu. Paaiškina, kad iš specialisto išvados turinio akivaizdu, jog tinkamo krovinio įpakavimo specialistas nesiejo su naujų krovinių įpakavimu. Šiuo atveju transportinė pakuotė naudojama nebuvo. Remiantis bylos medžiaga, ginčo krovinys buvo įpakuotas apsauginėje plėvelėje ir dėžėje;
9.4 ekspertas nurodė, jog „Individuali prekių pakuotė skirta tam, jog galutinis vartotojas galėtų saugiai gabenti prekę iš mažmeninės prekybos vietos, tačiau ji neužtikrina prekių apsaugos gabenant tarptautiniu maršrutu.“ Ši specialisto išvados dalis taip pat nėra susijusi su naujų gaminių pakavimo ypatybėms. Teismas nepasisakė dėl šios išvados dalies, kuri sutampa su apeliantės pozicija ir kuri nėra susijusi su būdu, kuriuo yra įpakuojami nauji Lindr gaminiai;
9.5 pažymi, jog nurodydamas, kokiu būdu įprastai yra supakuojami nauji Lindr gaminiai, specialistas nenorėjo pasakyti, kad tokiu būdu turėjo būti supakuotas ir ginčo krovinys tam, kad jo įpakavimas būtų laikomas tinkamu. Savaime suprantama, kad gabenant ne naują, o naudotą daiktą, komplektuojančios dalys ne visuomet gali būti išmontuotos ir supakuotos atskirai. O ir originalios pakavimo dalys nebūtinai gali būti išlikusios ir panaudotos pakavimui tos pačios. Apeliantė neįrodinėjo, kad ieškovė turėjo išmontuoti ir supakuoti atskirai komplektuojančias dalis, prieš pateikdama krovinį vežimui. Specialistas pateikė informaciją apie tai, kokiu būdu yra pakuojami nauji Lindr gaminiai tam, kad teismas žinotų, kokie reikalavimai yra taikomi naujų Lindr gaminių pakavimui ir turėdamas šią papildomą informaciją, galėtų lengviau, tiksliau bei objektyviau nustatyti, kaip ginčo krovinys turėtų būti tinkamai paruoštas transportavimui;
9.6 teismas, remiantis specialisto išvadoje pateikta informacija, žinodamas kaip įprastai yra pakuojami nauji Lindr gaminiai ir kaip atrodė ieškovės pasirinkta individuali pakuotė, turėjo vertinti, ar ieškovės pasirinktas ginčo krovinio transportavimo būdas buvo tinkamas, tačiau to nepadarė;
9.7 apeliantės vertinimu, visi siuntėjai, siekiantys, kad kroviniai būtų gabenami saugiau, turi vadovautis naujos pakuotės standartu, nes jis užtikina krovinio saugumą jį transportuojant.
10. Ieškovė UAB „Drinkservisas“ pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-31 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
10.1 teismui nurodant, kad daugiau jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog krovinys buvo netinkamai ar nepakankamai įpakuotas, apeliantė nepateikė, nereiškia, kad teismas reikalavo papildomų įrodymų, nes tai buvo tiesiog fakto konstatavimas, kad bylos medžiagoje esanti bendrovės „Smart Claims“ išvada yra vienintelis rašytinis įrodymas, kuriuo yra grindžiami apeliantės atsikirtimai. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog apeliantės teiginys, kad teismas sprendimu tariamai reikalavo daugiau įrodymų yra nepagrįstas;
10.2 pirmosios instancijos teismas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, sprendimu pagrįstai atsisakė vertinti, jog bendrovės „Smart Claims“ išvada turėtų kokią nors didesnę įrodomąją reikšmę bei pagrįstai padarė išvadą, kad apeliantė neįrodė aplinkybės dėl netinkamai įpakuoto krovinio dėl ieškovės kaltės;
10.3 vien tai, kad galbūt teismas sprendime tiesiogiai nepasisakė dėl kiekvieno apeliantės išdėstyto argumento ar bendrovės „Smart Claims“ išvadoje nurodytos aplinkybės, nereiškia, kad teismas jų neįvertino ir, kad tai turėjo reikšmės teismui priimant tariamai nepagrįstą sprendimą;
10.4 bendrovės „Smart Claims“ išvadoje yra konkrečiai įvardijama, kad ieškovės krovinys (mobilus alaus šaldiklis) buvo tariamai netinkamai įpakuotas dėl to, kad jis nebuvo įpakuotas taip, kaip įpakuojami nauji atitinkami gaminiai. Tai aiškiai matyti iš žodžių „nebuvo tinkamas dėl žemiau išvardintų priežasčių“. Tačiau šiuo teismas nustatė faktinę aplinkybę, kad buvo gabenamas naudotas, o ne naujas mobilus alaus šaldiklis;
10.5 teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad apeliantė neįrodė savo atsakomybę dėl sugadinto krovinio šalinančios aplinkybės, o būtent, kad krovinys sugadintas dėl netinkamo įpakavimo, nes šiuo atveju krovinys apeliantės buvo transportuojamas akivaizdžiai netinkamai, neužtikrinant krovinio saugumo;
10.6 tarp šalių nėra ginčo, jog apeliantei perduoto krovinio (mobilaus alaus šaldiklio) pakuotės išorinė būklė perdavimo metu buvo gera, nebuvo pakuotės pažeidimų. Palyginus grąžinto krovinio išvaizdą pagal ieškovės pateiktas nuotraukas, akivaizdu, kad krovinys apeliantės buvo vežamas neužtikrinus jo saugumo, stabilumo transportavimo metu – apeliantės grąžinto krovinio pakuotė yra visiškai suplėšyta, apdaužyta, prakiurdyta. Neabejotina, kad tokie pažeidimai galėjo atsirasti tik dėl apeliantės kaltės, o prekės įpakavimas krovinio pažeidimui negalėjo turėti jokios įtakos.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
12. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-31 sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys patenkintas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo
13. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl 416,76 Eur nuostolių, laiko šią sprendimo dalį nepagrįsta ir neteisėta. Apeliantė, ginčydama teismo išvadas, teigia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai ir neišsamiai vertino Smart claims išvadą dėl krovinio sugadinimo.
14. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002).
15. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą byloje esantį įrodymą, taip pat negali nurodyti, kuriuo iš byloje esančių įrodymų remtis, o kuriuo – ne.
16. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs šią bylą įrodymų vertinimo aspektu, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pirmosios instancijos teismas betarpiškai ištyrė rašytinius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde pabrėžiamos tam tikros detalės nerodo, kad teismas būtų pažeidęs paminėtus įrodymų vertinimo principus. Teismo išvados dėl reikšmingų faktų yra tinkamai motyvuotos, logiškai pagrįstos ir atitinka tikimybių pusiausvyros principą. Kaip minėta, civiliniame procese teismas gali ir privalo konstatuoti faktus remdamasis didesnio tikėtinumo principu, nepaisant esamų prieštaravimų tarp atskirų įrodymų.
17. Apeliantė nurodo, jog pateikdama į bylą bendrovės „Smart Claims“ išvadą, kiekybiškai pateikė daugiau ir įvairesnių įrodymų, nei ieškovė. Vertina, jog šioje byloje buvo poreikis atsakyti į specialių žinių reikalaujantį klausimą, todėl apeliantė ėmėsi iniciatyvos ir šalia savo rašytinių paaiškinimų pateikė ir specialisto išvadą. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog daugiau jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad krovinys buvo netinkamai ar nepakankamai įpakuotas, atsakovė nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka. Pažymi, jog apeliantės subjektyvus vertinimas, jog teismo teiginys dėl būtinybės apeliantei pateikti dar daugiau įrodymų, nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog byloje esanti bendrovės „Smart Claims“ išvada yra vienintelis rašytinis įrodymas, kuriuo yra grindžiami apeliantės atsikirtimai. Minėtas teiginys nevertintinas kaip įpareigojimas pateikti papildomų įrodymų.
18. Apeliantės vertinimu, vienos specialisto išvados turėtų pakakti tam, kad apeliantė įrodytų netinkamą krovinio supakavimą ir netiesioginį ryšį tarp krovinio sugadinimo ir krovinio supakavimo trūkumų. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertinto bendrovės „Smart Claims“ išvadas. Teismas nepagrįstai susiejo tinkamą ginčo krovinio įpakavimą su naujų krovinių įpakavimu ir išsamiai netyrė specialisto išvados bei sprendimą priėmė remdamasis neteisinga specialisto išvados interpretacija. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.
19. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog bendrovės „Smart Claims“ išvadą surašę S. T. ir D. G. net nėra įrašyti į teismo ekspertų sąrašą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog jokie įrodymai nėra teismui privalomi, neturi iš anksto nustatytos galios (išskyrus įstatyme nustatytą išimtį – oficialiuosius įrodymus (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Byloje teismo ekspertizės nebuvo paskirtos, nėra pateikta teismo ekspertų išvadų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas vertino į bylą pateiktus duomenis pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Apeliacinio skundo argumentais dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo proceso teisės normų pažeidimo iš esmės siekiama kitokio faktinių aplinkybių vertinimo. Tačiau vien atsakovės nesutikimas su teismo padarytomis išvadomis nepagrindžia šių išvadų neteisėtumo.
20. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog įrodinėjamai aplinkybei, kad krovinys buvo sugadintas dėl netinkamo įpakavimo atsakovė pateikė bendrovės Smart claims išvadą dėl krovinio sugadinimo. Analizuojant bendrovės „Smart Claims“ išvadą, matyti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog minėtą išvadą rengę asmenys pagal sugadinto krovinio fotonuotraukas sprendė, kad krovinys buvo apgadintas atliekant įprastas operacijas transportavimo eigoje dėl netinkamo/nepakankamo krovinio įpakavimo ir paruošimo transportavimui. Kaip matyti iš jos turinio, išvada, kad krovinys buvo sugadintas dėl netinkamo/nepakankamo jo įpakavimo, buvo padaryta vertinant, kokiu būdu yra įpakuojami nauji Lindr gaminiai. Šiuo atveju buvo gabenamas naudotas, o ne naujas mobilus alaus šaldiklis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vien tai, kad jo įpakavimas nėra toks pat, kaip naujų tokio tipo gaminių įpakavimai, savaime nereiškia, kad jis buvo netinkamai/nepakankamai įpakuotas.
21. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė vertinti, jog bendrovės „Smart Claims“ išvada turi didesnę įrodomąją reikšmę bei pagrįstai sprendė, jog apeliantė neįrodė aplinkybės dėl netinkamai įpakuoto krovinio.
22. Bendrovės „Smart Claims“ išvadoje specialistai nurodo, jog „net ir individuali prekės pakuotė ir jos paruošimas transportavimui nebuvo tinkamas dėl žemiau išvardintų priežasčių: 1. nauji Lindr gaminiai pakuojami kartotinėse dėžėse su apsauginiais kampainiais iš putplasčio, kuriuose šaldiklio korpusas standžiai įtvirtinamas pakuotės viduje, o kartotinė pakuotė išlaiko savo formą; 2. visos komplektuojančios dalys (maišytuvai, pajungimo elementai) išmontuotos ir supakuotos atskirai, o nagrinėjamu atveju matome, jog maišytuvai bei pajungimo elementai buvo sumontuoti įrenginio viršutinėje dalyje pažeidimo požymiai dėl kontakto su laisvai sukrautomis kitomis komplektuojančiomis dalimis.“ Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju tai, jog įpakavimas nėra toks pat, kaip naujų tokio tipo gaminių įpakavimai, savaime nereiškia, kad jis buvo netinkamai/nepakankamai įpakuotas. Teismas įvertino tai, jog tarp šalių nėra ginčo, jog atsakovei perduoto krovinio (mobilaus alaus šaldiklio) pakuotės išorinė būklė perdavimo metu buvo gera, nebuvo pakuotės pažeidimų, tačiau atsakovės grąžinto krovinio pakuotė buvo apgadinta, suplėšyta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė, pateikusi bendrovės „Smart Claims“ išvadą, neįrodė, jog ieškovė buvo netinkamai įpakavusi krovinį. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, pažymi, jog byloje nėra duomenų, kad priimdama krovinį, atsakovė būtų padarius pastabas dėl krovinio ar jo pakuotės būklės netinkamumo, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad žala kroviniui buvo padaryta dėl netinkamo jo supakavimo (CPK 178 straipsnis).
23. Pažymėtina, jog apeliantės nurodoma aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl visų bendrovės „Smart Claims“ išvadoje nurodytų aplinkybių, nereiškia, kad teismas jų neįvertino.
Dėl procesinės bylos baigties
24. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010)
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantui neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
27. Ieškovė prašė priteisti jos patirtas 816,75 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su apeliacinėje instancijoje teiktomis teisinėmis paslaugomis iš atsakovės, pateikė atstovavimo išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Teismas, įvertinęs tai, kad prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, taip pat atsižvelgęs į ginčo sudėtingumą teisės taikymo bei faktinių aplinkybių požiūriu, rengtų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, sprendžia, jog prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma yra pagrįsta, todėl atmetus atsakovės apeliacinį skundą priteistina iš atsakovės ieškovės naudai (CPK 93 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
atsakovės apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-31 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB „Itella Logistics“ į. k. 110883051, ieškovei UAB „Drinkservisas“ į. k. 302491145, 816,75 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Donata Kravčenkienė