(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

G A L U T I N I S S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jelena Leščinskienė,

sekretoriaujant Vitalijai Martinkėnaitei,

dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Druskininkų ranga“ atstovui R. Ž.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Daumonta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Druskininkų ranga“ dėl skolos priteisimo, taip pat atsakovės priešieškinį ieškovei dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Daumonta“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Druskininkų ranga“ (toliau – atsakovė), prašydama priteisti iš atsakovės 3 456,00 Eur skolą, 6,00 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 239,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (39,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 200,00 Eur už advokato teisines paslaugas) atlyginimą. Ieškovė prašė ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

2.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 16 d. šalys sudarė rangos sutartį Nr. 2018/08/16 (toliau – rangos sutartis). Pagal rangos sutartį ieškovė įsipareigojo atlikti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vidaus elektros instaliacijos montavimo darbus, apsauginės, priešgaisrinės sistemos montavimo darbus, varžų matavimus, objekto pridavimą Valstybinei Energetikos Inspekcijai, priešgaisrinės sistemos atlikimo pažymą, o atsakovė įsipareigojo apmokėti už atliktus darbus. Ieškovės teigimu, pilnai atlikus darbus pagal rangos sutartį, tarp šalių buvo pasirašyti atliktų darbų aktai bei jų pagrindu atsakovei buvo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros. Atsakovė dalį jai pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų apmokėjo, o dalies PVM sąskaitų-faktūrų neapmokėjo, likdama skolinga 3 456,00 Eur. Kadangi atsakovė ilgą laiką ir piktybiškai vengia atsiskaityti su ieškove, todėl ieškovė kreipiasi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 3 456,00 Eur dydžio įsiskolinimą. Ieškinio reikalavimus ieškovė grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

3.       Teismas 2020 m. spalio 16 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo nusprendė ieškinį tenkinti, priteisti ieškovei iš atsakovės 3 456,00 Eur įsiskolinimą, 6,00 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (3 456,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. spalio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 239,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

4.       Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo, kurie buvo priimti.

5.       Atsakovė pateiktuose prieštaravimuose nurodo, kad ieškovė tinkamai neįvykdė šalių sudarytos rangos sutarties įsipareigojimų. Rangos sutarties 2.3 punkte nustatyta, kad nuo kiekvienos sąskaitos-faktūros generalinis rangovas turi teisę sulaikyti iki 5 proc. nuo aktuojamos sumos, kuri rangovui sumokama per 20 d., pilnai užbaigus darbus pagal sutartį ir pristačius garantinio laikotarpio draudimą. Atsakovės teigimu, ieškovė iki šios dienos nėra jai pateikusi garantinio laikotarpio draudimo, tokiu būdu, nesuteikė garantijos, numatytos rangos sutarties 6.3.1. punkte. Atsakovės vertinimu, ji teisėtai sulaikė 5 proc. nuo aktuojamos sumos, kas sudaro iš viso 2 922,80 Eur. Anot atsakovės, ieškovės prašomą priteisti suma turėtų būti mažinama 2 922,80 Eur suma (3 456 Eur – 2 922,80 Eur = 533, 20 Eur). Ieškovė taip pat nesilaikė šalių sutarto darbų grafiko, darbų neužbaigė iki sutartos 2018 m. lapkričio 30 d., todėl atsakovė turi pagrindą reikalauti iš ieškovės sumokėti jai 0,2 proc. delspinigius, skaičiuojamus nuo neatliktų darbų kainos už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną, kas sudaro 3 057,78 Eur. Apskaičiuota delspinigių suma taip pat turėtų būti išskaičiuota iš ieškovės prašomos priteisti sumos (3 456 Eur – 2 922,80 Eur – 3 057,78 Eur = 2 524,58 Eur). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovė laikosi pozicijos, kad nėra skolinga ieškovei, priešingai ieškovė skolinga atsakovei 2 524,58 Eur.

6.       Ieškovė per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į atsakovės prieštaravimus.

7.       Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriame prašo priteisti iš ieškovės 2 922,80 Eur skolą, 3 057,78 delspinigius, 6,00 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

8.       Atsakovės priešieškinis grindžiamas tapačiais argumentais, kuriais grindžiami jos prieštaravimai dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo (žr. sprendimo 5 punktą).

9.       Ieškovė per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į atsakovės priešieškinį, kuriame prašo priešieškinį atmesti, ieškinį tenkinti.

10.       Ieškovė atsiliepime į atsakovės priešieškinį nurodo, kad atsakovė nepagrįstai , pasinaudodama rangos sutarties 2.3. punktu, sulaikė iš ieškovės 5 procentų nuo aktuojamos sumos, kas sudaro 2 922,80 Eur. Anot ieškovės, darbai pagal rangos sutartį pilnai užbaigti buvo 2019 metų kovo mėnesio 27 d. Todėl vadovaujantis rangos sutarties 2.3. punkte numatyta sąlyga, atsakovė sulaikytus 5 procentus nuo aktuojamos sumos privalėjo sumokėti per 20 d., t. y. iki 2019 m. balandžio 17 d. Atsakovė iki šiol sulaikydama 2 922,80 Eur sumą elgiasi nesąžiningai ir neteisėtai, todėl priešieškinio reikalavimas priteisti iš ieškovės 2 922,80 Eur skolą nepagrįstas. Pažymi, kad rangos sutarties 6.3. punkte numatyta, kad garantinis terminas skaičiuojamas nuo baigiamojo atliktų darbų akto pasirašymo dienos. Paskutinis atliktų darbų aktas buvo pasirašytas 2019 m. kovo 27 d., todėl garantinis laikotarpis pasibaigė 2021 m. kovo 27 d. Ieškovės vertinimu, vertinant rangos sutartimi nustatyto delspinigių dydžio atitiktį protingumo ir sąžiningumo reikalavimams, laikytina, kad 0,2 procentų dydžio delspinigiai yra per dideli, neatitinka delspinigių paskirties, todėl turi būti mažintini iki 0,02 procentų dydžio.

11.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją, prašė preliminarų teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.

Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas, priešieškinis tenkintinas iš dalies.

12.       Remiantis byloje esančiais duomenimis bei juos pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais, atsakovės atstovo paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė UAB „Daumonta“ (rangovas) ir atsakovė UAB „Druskininkų ranga“ (gen. rangovas) 2018 m. rugpjūčio 16 d. sudarė rangos sutartį Nr. 2018/0816. Remiantis rangos sutarties 1.1. punktu rangovas (ieškovė) įsipareigojo atlikti daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), vidaus, elektros instaliacijos montavimo darbus, apsauginės, priešgaisrinės sistemos montavimo darbus, varžų matavimus, objekto pridavimo Valstybinei energetikos inspekcijai, priešgaisrinės sistemos atitikimo pažyma, o gen. rangovas (atsakovė) įsipareigojo sumokėti už tinkamai ir laiku atliktus darbus.

13.       Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsiskaitymo pagal rangos sutartį.

14.       Ieškovės teigimu, rangovui pilnai atlikus darbus pagal rangos sutartį, tarp šalių buvo pasirašyti atliktų darbų aktai bei jų pagrindu atsakovei buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Atsakovė dalį jai pateiktų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjo, o dalies PVM sąskaitų faktūrų neapmokėjo, likdama skolinga rangovui (ieškovei) 3 456,00 Eur pagal 2019 m. vasario 28 d. ir 2019 m. kovo 27 d. PVM sąskaitas faktūras.

15.       Atsakovė su tokia ieškovės pozicija nesutinka bei tvirtina, kad rangovas (ieškovė) iki šiol nėra jai pateikęs garantinio laikotarpio draudimo, nesuteikė garantijos, numatytos rangos sutarties 6.3.1. punkte, todėl ji teisėtai sulaikė 5 proc. nuo aktuojamų sumų atitinkamose PVM sąskaitose faktūrose, kas sudaro iš viso 2 922,80 Eur bei reikalauja sumokėti 3 057,78 Eur dydžio delspinigius už uždelstus atlikti statybos darbus.

16.       Pažymėtina, kad sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais. Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas, todėl ginčo atveju jis privalo būti įrodytas (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-686/2017).

17.       Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą bei už jį sumokėti, ir priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

18.       Atsakovei nesumokėjus už atliktus rangos darbus bei neginčijus atliktų darbų kokybės, laikytina, kad ieškovė tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, tuo tarpu atsakovė pažeidė sutartinę piniginę prievolę atsiskaityti už atliktus darbus su ieškove. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 3 456,00 Eur įsiskolinimą pagal 2019 m. vasario 28 d. ir 2019 m. kovo 27 d. PVM sąskaitas faktūras laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas (CK 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

19.       Šalių sudarytos rangos sutarties 2.3. punkte numatyta, kad gen. rangovas (atsakovė) už atliktus darbus moka rangovui (ieškovei) per 30 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos, kuri išrašoma po darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo, pridavus darbus gen. rangovui (atsakovei) iki einamojo mėnesio 25 dienos. Darbų priėmimo-perdavimo aktą šalys pasirašo per 5 darbo dienas, jeigu darbai atlikti tinkamai ir laiku. Nuo kiekvienos sąskaitos faktūros gen. rangovas (atsakovė) turi teisę sulaikyti iki 5 procentų nuo aktuojamos sumos, kuri rangovui (ieškovei) sumokama per 20 d., pilnai užbaigus darbus pagal sutartį ir pristačius garantinio laikotarpio draudimą. Rangos sutarties 3.1.3. punkte šalys susitarė dėl rangos darbų atlikimo termino, t. y. susitarė, kad darbai turi būti pradėti nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. ir baigti iki 2018 m. lapkričio 30 d. Rangos sutarties VI skyriuje šalys aptarė garantijas bei 6.3. punkte numatė, kad garantinis terminas skaičiuojamas nuo baigiamojo atliktų darbų akto pasirašymo dienos. Rangos sutarties 6.3.1. punkte numatyta, kad rangovas (ieškovė) įsipareigoja pasirašius baigiamąjį atliktų darbų aktą per 30 kalendorinių dienų pateikti gen. rangovui (atsakovei) 10 procentų dydžio nuo atliktų darbų vertės garantinio laikotarpio draudimą, kuris privalo galioti du metus nuo išdavimo datos. Rangos sutarties 2.6. punkte baigiamasis darbų atlikimo aktas apibrėžiamas kaip visų rangovo (ieškovės) pagal sutartį, atlikti darbų priėmimo-perdavimo aktas, kurio priedus sudaro: 1) paslėptų darbų aktai; 2) išpildomosios nuotraukos, schemos (kiekvieno buto atskirai); 3) darbų kokybės garantija.

20.       Nagrinėjamu atveju šalys rangos sutarties sąlygų neginčijo, neprašė pripažinti negaliojančiomis, todėl teisėtai sudaryta ir galiojanti rangos sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

21.       Iš teismo sprendimo 16 punkte aptartų šalių sudarytos rangos sutarties nuostatų matyti, kad šalys įtvirtino susitarimą, kuriuo rangovas (ieškovė) ir gen. rangovas (atsakovė) dalį mokėtinos už atliktus darbus sumos sumokėjimą susiejo su garantinio draudimo pateikimu (2.3. punktas, 6.3.1. punktas). Sisteminis rangos sutarties sąlygų aiškinimas sudaro pagrindą išvadai, kad garantinio laikotarpio draudimo nepateikimas galėtų būti laikomas rangos sutarties pažeidimu pagal sutarties 6.3.1. punkto nuostatas ir kad apmokėjimas už atliktus darbus galėtų būti siejamas su garantinių įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo garantijos pateikimu per 30 d. nuo galutinio baigiamojo atliktų darbų akto pasirašymo dienos (2.3. ir 6.3.1. punktai).

22.       Nagrinėjamu atveju ieškovė (rangovė) bylos nagrinėjimo metu net neginčijo aplinkybių, kad rangos sutartyje nustatyta tvarka nepateikė gen. rangovui garantinio laikotarpio draudimo, kaip tai numatyta rangos sutarties 6.3.1. punkte. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė teismo nutartimi buvo įpareigota pateikti teismui garantinio laikotarpio draudimą, numatytą rangos sutarties 6.3.1. punkte, tačiau šio įpareigojimo neįvykdė. Tokie ieškovės (rangovo) veiksmai sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad ieškovė (rangovas) savo pareigos pateikti garantinio laikotarpio draudimo tinkamai neįvykdė.

23.       Kaip minėta, atsakovė šio rangos sutarties pažeidimo pagrindu, pasinaudojo sutarties 2.3. punkte numatyta sulaikymo teise bei reikalauja, kad jos sulaikyta 2 922,80 Eur suma būtų priteista iš ieškovės.

24.        Kasacinio teismo išaiškinta, kad tai atvejais, kai viena iš sutarties šalių neįvykdo (netinkamai įvykdo) savo sutartinės prievolės, kitos šalies prievolės vykdymo sustabdymo, kaip savigynos formos, teisėto panaudojimo sąlygos yra tokios: i) sutarties šalių prievolės turi būti priešpriešinės; ii) prievolės turi būti vykdomos vienu metu arba viena po kitos; iii) prievolės neįvykdo (netinkamai įvykdo) bet kuri šalis, kai prievolės vykdomos vienu metu, arba pirmiau prievolę turinti įvykdyti šalis, kai prievolės vykdomos viena po kitos; iv) dėl prievolės neįvykdymo nėra kitos šalies kaltės, taip pat nėra kitų nuo prievolės neįvykdžiusios šalies nepriklausančių aplinkybių; v) prievolės neįvykdžiusi šalis nepateikė adekvataus savo prievolės įvykdymo užtikrinimo; vi) prievolės vykdymo sustabdymas, kaip savigynos forma, panaudotas protingai ir sąžiningai, neperžengiant savigynos ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2009).

25.       Analizuojant atsakovės argumentus dėl 2 922,80 Eur piniginės prievolės įvykdymo sulaikymo matyti, kad atsakovė iš esmės neginčija savo pareigos pilnai atsiskaityti su ieškove pagal jai išrašytas 2019 m. vasario 28 d. ir 2019 m. kovo 27 d. PVM sąskaitas faktūras. Atsakovė taip pat neginčija aplinkybių, kad visi sutartyje numatyti statybos rangos darbai buvo atlikti ir perduoti. Piniginės prievolės įvykdymo sulaikymą atsakovė sieja išimtinai su garantinio laikotarpio draudimo nepateikimu. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad statybos rangos darbų pridavimo metu ir iki ieškovės kreipimosi į teismą bei preliminaraus teismo sprendimo priėmimo dienos atsakovė būtų reiškusi ieškovei pretenzijas dėl netinkamo darbų perdavimo ir (ar) visų privalomų statybų dokumentų, tarp jų ir garantinio laikotarpio draudimo, nepateikimo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovė tinkamai įgyvendino sutartyje jai numatytą prievolės įvykdymo sustabdymo teisę, t. y. tinkamai pranešė ieškovei apie prievolės vykdymo sustabdymą rangos sutarties 2.3. punkte numatytu pagrindu (CPK 178 straipsnis). Priešingai, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovė sutartyje numatyta teise sulaikyti atitinkamo dydžio sumas pasinaudojo tik po ieškovės kreipimosi į teismą ir preliminaraus teismo sprendimo gavimo. Rangos sutarties 2.3. punkte nurodyto dydžio sumas atsakovė sulaikė ne tik nuo PVM sąskaitose faktūrose, kurių pilnai neapmokėjo, aktuojamų sumų, bet ir nuo kitose PVM sąskaitose faktūrose, dėl kurių tinkamo apmokėjimo ginčo tarp šalių nėra, aktuojamų sumų. Šio klausimo atsakovė taip pat nekėlė ir gavusi ieškovės 2020 m. rugsėjo 4 d. pretenziją dėl įsiskolinimo sumokėjimo.

26.       Toks atsakovės elgesys sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovė netinkamai įgyvendino rangos sutartyje jai numatytą prievolės įvykdymo sulaikymo teisę bei pažeidė reikalavimą prievolės vykdymo sustabdymo teise naudotis sąžiningai ir protingai (CK 6.58 straipsnio 1, 7 dalys).

27.       Nurodytų argumentų ir padarytos išvados pagrindu teismas atmeta atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl 2 922,80 Eur skolos (rangos sutarties 2.3. punkto pagrindu) iš ieškovės priteisimo.

28.       Atsakovė priešieškinyje taip pat prašo priteisti iš ieškovės 3 057,78 Eur dydžio (0,2 procentų) delspinigius už laiku neatliktus statybos rangos darbus.

29.       Rangos sutarties 5.3. punkte šalys numatė, kad gen. rangovas (atsakovė) turi teisę reikalauti iš rangovo (ieškovės) 0,2 procentų delspinigius nuo neatliktų darbų kainos už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną, jeigu nesilaikoma numatyto darbų grafiko. Tarp šalių nėra ginčo dėl šios sutarties sąlygos aiškinimo.

30.       Tiek atsakovė priešieškinyje, tiek ieškovė atsiliepime į ieškinį pripažįsta, kad rangos darbai pagal sutartį buvo užbaigti 2019 m. kovo 27 d. Tuo tarpu rangos sutarties 3.1.3. punkte buvo sulygta, kad darbai turi būti pradėti nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. ir pabaigti iki 2018 m. lapkričio 30 d. Kaip matyti iš atsakovės priešieškinio, prašomi priteisti delspinigiai apskaičiuoti už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 30 d. (rangos sutartyje nustatyta darbų atlikimo pabaigos data) iki 2019 m. kovo 27 d. (faktinė darbų atlikimo pabaigos data). Taigi faktiškai, ieškovė neginčija, kad rangos sutartyje numatyti statybos darbai buvo pabaigti vėliau, nei buvo numatyta rangos sutarties 3.1.3. punkte. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį iš esmės neginčija priešieškinio reikalavimo dėl delspinigių priteisimo, nekelia klausimo dėl delspinigių apskaičiavimo laikotarpio ir tvarkos, todėl teismas papildomai nepasisako dėl rangos sutartyje atsakovės numatytos teisės, ieškovei vėluojant atlikti rangos darbus, skaičiuoti delspinigius ir pasisako tik dėl delspinigių dydžio. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį prašo delspinigius sumažinti iki 0,02 procentų dydžio.

31.       Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Šalių teisė susitarti dėl netesybų bei dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

32.       Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ginčo šalys rangos sutarties 5.3. punkte savo susitarimu nustatė 0,2 procentų delspinigių dydį nuo neatliktų darbų kainos už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną.

33.       Formuodamas teismų praktiką, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

34.       Taigi, bendroji netesybų priteisimo taisyklė – jos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą jas atlyginti nereikia įrodinėti. Tačiau kartu kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tam tikrais atvejais kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius – jeigu skolininkas pareiškia reikalavimą mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Tokiais atvejais kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013; 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013; 2016 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016; kt.).

35.       Tokiems atvejams, kai sutartyje nustatytos netesybos yra neprotingo dydžio, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs teismo teisę mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti.

36.       Nagrinėjamu atveju rangos sutartyje numatyta, kad bendra darbų kaina apie 57 066,00 Eur be PVM. Neatliktų darbų kaina, nuo kurių skaičiuojami delspinigiai, sudaro 16 479,00 Eur. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė, nors ir pavėluotai, tačiau sutartinius įsipareigojimus įvykdė. Spręsdamas dėl delspinigių mažinimo teismas taip pat įvertina ir į tai, kad, ieškovei ginčijant netesybų dydį, bylos nagrinėjimo metu atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie bent preliminariai patvirtintų, kad ji realiai yra patyrusi kokius nors nuostolius dėl ieškovės vėlavimo įvykdyti prievolę. Nors, kaip minėta, netesybos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą jas atlyginti nereikia įrodinėti, tačiau tai nereiškia, kad kreditorius, turintis teisę reikalauti netesybų, visais atvejais yra atleidžiamas nuo pareigos pagrįsti dėl prievolės pažeidimo patirtų nuostolių dydį. Kaip minėta, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai skolininkas pareiškia reikalavimą mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo klausimas teismo iniciatyva, kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius, tačiau atsakovė, turinti interesą gauti kuo didesnes netesybas, į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių dėl ne laiku įvykdytos prievolės realiai patirtus nuostolius, nepateikė. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad prievolė, kurios įvykdymo užtikrinimui sutartyje buvo numatyti delspinigiai, buvo įvykdyta, kas suponuoja išvadą, jog atsakovė vis dėlto, nors ir pavėluotai, tačiau gavo tai, ko siekė sudarydama sutartį.

37.       Ieškovei, nors ir pavėluotai, tačiau įvykdžius statybos rangos darbus, atsakovės prašomos priteisti 0,2 procentų dydžio netesybos negali būti laikomos adekvačiomis ir atitinkančiomis atsakovės patirtų minimalių nuostolių dydį. Pažymėtina, kad netesybos turi būti nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita.

38.       Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju protinga netesybų (delspinigių) už sutarties įvykdymo termino pažeidimą suma laikytina 1 528,89 Eur (0,1 procentų nuo neatliktų darbų kainos).

39.       Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei padarytą išvadą, atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl delspinigių priteisimo tenkina iš dalies, priteisiant iš ieškovės atsakovei 1 528,89 Eur dydžio delspinigius.

40.       CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 6,00 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

41.       Ieškovei iš atsakovės priteistinos 6,00 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (3 456,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. spalio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 ir 6.210 straipsniai).

42.       Atsakovei iš ieškovės priteistinos 6,00 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1 528,89 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. balandžio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 ir 6.210 straipsniai).

43.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas reglamentuojamas CPK 98 straipsnyje, kuriame įtvirtinama ta pati bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Nagrinėjamu atveju priimamas ieškovui palankus sprendimas, todėl sprendžiamas klausimas dėl jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. 

44.       Bylos nagrinėjimo metu ieškovė patyrė 239,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 39,00 Eur žyminis mokestis ir 200,00 Eur išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas, t. y. susipažinimas su ieškovės pateiktais dokumentais, jų įvertinimą, ieškinio surašymas). Ieškovė tinkamai ir laiku pateikė į bylą patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį ir sumokėjimą pagrindžiančius rašytinius įrodymus (CPK 88 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

45.       Bylos nagrinėjimo metu atsakovė patyrė 335,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 135,00 Eur žyminis mokestis ir 200,00 Eur išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas, t. y. susipažinimas su atsakovės pateiktais dokumentais, jų įvertinimą, prieštaravimų surašymas). Atsakovė tinkamai ir laiku pateikė į bylą patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį ir sumokėjimą pagrindžiančius rašytinius įrodymus (CPK 88 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

46.       Nagrinėjamu atveju ieškinys tenkinamas pilnai, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinas 239,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Tuo tarpu atsakovės priešieškinis tenkinamas iš dalies, tenkinant 25,56 procentus reikalavimų bei atmetant 74,44 procentus reikalavimų. Atsakovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, iš ieškovės priteistinas 85,63 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

47.       Atlikus šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistinas 152,37 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

48.       patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur), todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Daumonta“ (juridinio asmens kodas 153642871) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Druskininkų ranga“ (juridinio asmens kodas 303372496) 3 456,00 Eur (trijų tūkstančių keturių šimtų penkiasdešimt šešių eurų 00 ct) įsiskolinimą, 6,00 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (3 456,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. spalio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 152,37 Eur (vieno šimto penkiasdešimt dviejų eurų 37 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Druskininkų ranga“ (juridinio asmens kodas 303372496) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Daumonta“ (juridinio asmens kodas 153642871) 1 528,89 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų dvidešimt aštuonių eurų 89 ct) delspinigius, 6,00 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (1 528,89 Eur) nuo bylos pagal priešieškinį iškėlimo teisme dienos (2021 m. balandžio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusią dalį priešieškinio atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                   Jelena Leščinskienė