Civilinė byla Nr. e2A-25-924/2024

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04819-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 

2.6.39.2.6.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3;

2.6.10.2.4.1; 3.3.1.20

(S)

 

 

 

Kauno apygardos teismas

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. sausio 23 d. 

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Jurgitos Sujetienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Santerminta“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Santermita“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) namo bendrija, D. P., E. V., L. V., S. P., R. R., I. F., J. R., Z. K., J. B., S. Z. G., Ž. G., B. S., D. S., E. V., V. S., J. M., I. P..

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.       I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Santermita“ (toliau – ir atsakovė) 2 817,21 Eur draudimo išmoką (žalą), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad žala atsirado 2021 m. vasario 22 d. įvykio metu, kai nuo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir daugiabutis namas), stogo nukrito ledo luitas ir sugadino savanoriškuoju (kasko) draudimu ieškovės 2020 m. liepos 10 d. draudimo liudijimu/sutartimi Nr. GJELT 3224448 apdraustą draudėjui trečiajam asmeniui D. P. (toliau – ir draudėjas) priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir transporto priemonė, automobilis). 2012 m. birželio 12 d. sutarties Nr. ADM12-06-12/02 (toliau – Sutartis) pagrindu daugiabučio namo administravimo, eksploatavimo ir kitas komunalines paslaugas teikia sutartinė paslaugų teikėja atsakovė, t. y. ji ir yra atsakinga už namo priežiūrą ir dėl netinkamos priežiūros atsiradusius padarinius. Ieškovė, vadovaudamasi draudimo taisyklėmis, išmokėjo trečiajam asmeniui prašomą iš atsakovės priteisti draudimo išmoką kompensuodama įvykio metu padarytą turtinę žalą transporto priemonei, todėl atsakovė, kaip įvykio kaltininkė, privalo atlyginti ieškovei žalą.

3.       Atsakovė UAB „Santermita“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad byloje nėra pateikta patikimų įrodymų, kad žalą padaręs įvykis įvyko. Pareigūnai nenustatė jokių aplinkybių, o ieškovei skirtoje pažymoje aprašė draudėjo skambučio/pranešimo turinį. Policijos pareigūnai paties įvykio nematė, jo nematė ir kiti asmenys. Daugiabutis namas yra renovuotas, įrengtos visos apsaugos priemonės, kad tokie įvykiai nenutiktų. Jeigu būtų nustatyta, kad įvykis įvyko ir nuo daugiabučio namo stogo nukrito ledas, tai, atsakovės nuomone, ledas susiformavo ne dėl gamtinių atmosferos sąlygų, o dėl namo stogo trūkumų, todėl ne atsakovė yra atsakinga dėl padarytos žalos, o tretieji asmenys S. Z. G. ir Ž. G., kadangi jie yra įsirengę stoglangius, po kuriais atsakovės 2022 m. gruodžio 20 d. apžiūros metu buvo susiformavęs ledas. Jų buto stoglangiai yra ant stogo, o buto renovacijos metu liko neapšiltinta stogo perdanga. Namo stogas galimai buvo su trūkumais, o šie trūkumai galimai nulėmė ledų susidarymą. Ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, kurios lemtų atsakovės atsakomybę už draudėjo patirtą žalą. Valymo ar sniego kasimo paslauga pagal sutartį nenumatyta, neužsakyta ir neteikiama. Ieškovė neįrodė, kad draudėjas patyrė būtent tokio dydžio žalą, kokios priteisimo reikalaujama pareikštu ieškiniu.

4.       Tretieji asmenys S. Z. G. ir Ž. G. atsiliepime į ieškinį prašė teismo dėl ginčo įvykio spręsti teismo nuožiūra, o nustačius atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, tenkinti ieškovės ieškinį ir priteisti tretiesiems asmenims bylinėjimosi išlaidas.

5.       Kiti tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nustatytu laiku nepateikė.

 

II.       II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

6.       Kauno apylinkės teismas 2023 m. birželio 12 d. sprendimu ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinį atmetė. Teismas priteisė iš ieškovės ADB „Gjensidige“ atsakovei UAB „Santermita“ 6 403,39 Eur, trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) namo bendrijai 2 086,30 Eur ir trečiajam asmeniui Ž. G. 862,13 Eur bylinėjimosi išlaidas.

7.       Teismas nustatė, kad:

7.1.       Trečiojo asmens D. P. transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio metu ieškovės buvo apdrausta savanoriškuoju (kasko) draudimu (2020 m. liepos 10 d. draudimo liudijimas/sutartis Nr. GJELT 3224448, kurios galiojimas iki 2021 m. liepos 11 d. įskaitytinai).

7.2.       Ieškovė trečiajam asmeniui išmokėjo 2 817,21 Eur draudimo išmoką ir atgręžtinio reikalavimo teise (subrogacijos pagrindu) prašo teismo ją priteisti iš atsakovės.

7.3.       Atsakovė yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė, kuri 2012 m. birželio 12 d. Sutarties Nr. ADM12-06-12/02 pagrindu teikia daugiabučio namo administravimo, eksploatavimo ir kitas komunalines paslaugas (Sutarties 1.2.3 punktas).

7.4.       Ieškovės teigimu, atsakovė nevykdė įsipareigojimų pagal Sutartį, t. y. laiku nenuvalė daugiabučio namo stogo. Dėl šios priežasties nuo stogo 2021 m. vasario 22 d. nukrito ledo luitas ir apgadino transporto priemonę. Šią aplinkybę ieškovė grindžia Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato (toliau – policijos komisariatas) 2021 m. balandžio 12 d. pažyma ir policijos pareigūnų padarytomis sudaužyto automobilio nuotraukomis.

8.       Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas, ar ieškovės nurodomas įvykis įvyko, o jeigu įvyko, ar ieškovė įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas atsakovės atžvilgiu, kas sąlygotų jos atsakomybę prieš ieškovę.

9.       Teismas pažymėjo, kad ginčo įvykis yra užfiksuotas policijos komisariato 2021 m. vasario 22 d. pranešimo Nr. ROIK 0121000116863 išraše ir policijos pareigūnų darytose nuotraukose. Jose matyti apgadinta transporto priemonė, stovinti šalia namo. Be to, matyti ledo ir sniego gabaliukai ant transporto priemonės, o taip pat ir ledo gabalai / gabaliukai šalia ir toliau nuo transporto priemonės ant žemės. CD diske esančioje nuotraukoje „20210222_155410.jpg“ ties dūžio vieta žemiau matosi nemažas ledo gabalėlis, o nuotraukoje „20210222_155336.jpg“ taip pat ir ant stogo. Teismas sprendė, kad minėtose nuotraukose užfiksuotos aplinkybės teismui leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad tai yra nuo namo stogo nukritusio ledo gabalo likučiai.

10.       Teismas nurodė, kad 2021 metų vasario mėnesio laikotarpiu buvo fiksuojama permaininga oro temperatūra. Mėnesio pradžioje buvo atodrėkis, tuomet iki 2021 m. vasario 19 d. vyravo neigiama oro temperatūra, protarpiais šaltis siekė net apie –20 °C. Tuo tarpu įvykio dieną, t. y. 2021 m. vasario 22 d., fiksuotas ypatingai staigus ir ženklus oro temperatūros pokytis, kaip, pavyzdžiui, 8 val. ryte oro temperatūra buvo –3,3 °C ir dienos eigoje temperatūra kilo iki +5 °C (15 val.). Taigi temperatūros pokytis per kelių valandų laikotarpį buvo didesnis nei 8 °C. Teismo vertinimu, toks staigus oro temperatūros atšilimas, galėjo sąlygoti, kad staiga pradėjo tirpti susikaupęs sniegas ir / ar ledas.

11.       Teismas pažymėjo, kad 2023 m. gegužės 4 d. teismo posėdyje liudytoja apklausta G. J. patvirtino, kad girdėjo nuošliaužos garsą. Be to, policijos pareigūnas G. A. 2022 m. spalio 17 d. teismo posėdyje nurodė, kad tomis dienomis ne vienas pranešimas gautas, kadangi buvo atlydys. Be to, turto vertintojas A. V. 2023 m. sausio 18 d. teismo posėdyje pastebėjo, kad iš dūžio vietos spręstina, jog ledas nukrito iš viršaus ir iš šono, o tai leidžia identifikuoti, kad ledo sankaupa nukrito būtent nuo stogo.

12.       Teismas nurodė, kad į automobilį atskriejęs objektas buvo nedidelio tankio, kadangi po smūgio pažiro į smulkias daleles. Teismo vertinimu, automobilio sugadinimų pobūdis ir objekto subyrėjimo pobūdis leidžia daryti išvadą, kad automobilį sugadino nukritęs suledėjusio sniego gabalas. Byloje liko nepaneigta, kad suledėjęs sniegas negalėjo tirpti ir įgavęs pagreitį peršokti netgi lataką, o nukritęs nuo stogo sugadinti stovėjusį automobilį. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, teismas sprendė, kad labiau tikėtina, nei kad ne, jog ieškovės įrodinėjamas ginčo įvykis įvyko.

13.       Teismas pažymėjo, kad atsakovė Sutartimi ir STR 01.12.07:2004 reglamentu, o jį pakeitęs ir šiuo metu galiojantis STR 1.07.03:2017, įsipareigojo periodiškai rūpintis pastato būkle, įskaitant sniego ar ledo sankaupų pašalinimą nuo pastato stogo, tačiau šioje byloje yra būtina išsiaiškinti, ar atsakovė atliko kokius nors neteisėtus veiksmus (įskaitant neveikimą), o gal pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, ir ar yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir automobiliui padarytos žalos. Tokiu atveju reikšminga nustatyti, ar atsakovė galėjo numatyti ledo sankaupų susidarymo tikimybę.

14.       Teismas nurodė, kad 2021 metų vasario mėn. kritulių buvo, jų buvo ir dieną prieš įvykį. Pirmiau minėtos nuotraukos taip pat patvirtina apie nemažą sniego kiekį ir ant žemės, todėl rūpestingas ir atidus asmuo būtų galėjęs numatyti, kad ant namo gali susidaryti ledo sankaupos. Teismas sprendė, kad šiuo atveju negalima teigti, jog atsakovė elgėsi rūpestingai ir tinkamai atliko gyvenamojo namo priežiūrą, įskaitant sniego / ledo sankaupų pašalinimą nuo stogo.

15.       Teismas pažymėjo, kad atsakovė nė karto nebuvo vykdžiusi sniego ar ledo valymo darbų nuo namo stogo, ką patvirtina Statinio (Pastato) techninės priežiūros žurnalas, iš kurio 85 punkto matyti, kad likus trims dienoms iki įvykio, t. y. 2021 m. vasario 18 d., pažymėta bendro pobūdžio pastaba: „kad vizualiai jokių defektų nepastebėta“.

16.       Atsakovė tik po įvykio pradėjo prižiūrėti daugiabučio namo stogą, kad ant jo nesikauptų sniegas ir ledas, o jam susikaupus – pašalinti, ką patvirtina atsakovės pateikta 2023 m. sausio 13 d. sąskaita faktūra, todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas konstatuoti ir antrąją civilinės atsakomybės atsakovės atžvilgiu sąlygą – kaltę.

17.       Teismas nurodė, kad daugiabutis namas iki įvykio buvo atnaujintas (renovuotas). 2017 metais įrengta čerpinė stogo danga, kuri nepalanki sniego ar ledo sankaupoms formuotis. Aplink visą namo perimetrą įrengti apsauginiai gilūs latakai ir sniego / ledo gaudytuvai. Trečiasis asmuo, buvusi bendrijos pirmininkė V. S. 2023 m. sausio 18 d. teismo posėdyje taip pat paaiškino, kad toks atvejis yra pirmasis, namo gyventojai nežinojo apie galimybę susidaryti ledams. Be to, trečiasis asmuo namo gyventojas Ž. G. 2023 m. sausio 25 d. teismo posėdyje paaiškino, kad nėra matęs, kad nuo stogo kristų ledai, nors jo butas yra su stoglangiais ir matosi namo stogas. Gyvenamojo namo rekonstrukcijos rangovės vadovas P. P. 2023 m. sausio 25 d. teismo posėdyje paliudijo, kad namo stogo čerpės turi savybę, kad sniegas greičiau tirpsta, ne taip lengvai nukrenta, todėl, jo nuomone, turėjo susiklostyti ypatingos aplinkybės, pavyzdžiui, didelis temperatūros skirtumas, t. y. ekstremalios oro sąlygos, jeigu toks įvykis įvyko. Tame pačiame teismo posėdyje liudytoju apklaustas projektuotojas M. B. taip pat paliudijo, kad ledo susidarymo faktas ir dar padaręs žalos – būtų labai neįprastas reiškinys šiuo konkrečiu atveju. Be to, 2023 m. balandžio 17 d. teismo posėdyje liudytoju apklaustas techninis prižiūrėtojas P. P. M. paliudijo, kad 2021 m. vasario 18 d. vykdydamas apžiūrą neleistinos konstrukcijos (stogo) apkrovos nenustatė.

18.       Teismas konstatavo, kad atsakovei nepažeidus bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. pašalinus sniego / ledo sankaupas nuo stogo, o gal jų ir net nepašalinus, tačiau esant normalioms oro sąlygoms, tikėtina, negu ne, jog ginčo įvykis būtų neįvykęs. Teismas įvertinęs, kad toks įvykis vienkartinis, niekada nieko panašaus po namo renovacijos nebuvo įvykę, o įvykio dieną buvo ypatingos oro sąlygos – atlydys (oro temperatūros pokytis per kelių valandų laikotarpį buvo didesnis nei 8 °C), o oro sąlygų nesuprognozuosi, sprendė, kad išimtinai gamtinės sąlygos sąlygojo staigų ledo čiuožimą nuo namo stogo, o atsakovė negalėjo to numatyti ir atitinkamai būsimos žalos, t. y. teisins priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir padarinių (žalos) yra pernelyg nutolęs.

19.       Atsižvelgęs į tai, kas pirmiau nurodyta, teismas nurodė, kad šiuo atveju konstatuotinas teisinio priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos (nuostolių) nebuvimas, kas lemia civilinės atsakomybės taikymo atsakovei negalimumą.

 

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

 

20.       Apeliaciniu skundu ieškovė ADB „Gjensidige“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1.       Atsakovė privalėjo įrodyti, kad staigus temperatūros pokytis nebuvo prognozuotas, tačiau tokių įrodymų atsakovė nepateikė. Byloje buvo nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų, kaip daugiabučio namo administratorės funkcijų tinkamo neatlikimo, t. y. atsakovė netinkamai atliko jai priskirtas administravimo ir priežiūros funkcijas (neteisėti veiksmai), neužtikrino saugaus bendrojo naudojimo objektų naudojimo, t. y. namo stogo, dėl ko nuo jo nukritus ledo luitui buvo apgadintas nukentėjusiojo turtas. Jeigu atsakovė tinkamai prižiūrėtų namo stogą, laiku nuvalytų ant jo stogo buvusias ledo sankaupas, ginčo įvykis nebūtų įvykęs.

20.2.       Kompensacinės palūkanos turėtų būti skaičiuojamos nuo žalos atsiradimo ar jos paaiškėjimo dienos iki žalos atlyginimo dienos, neišskiriant bylinėjimosi proceso. Nuo žalos atsiradimo momento ieškovas iki pat žalos atlyginimo (2022 m. gegužės 11 d.) negalėjo naudotis pinigais, kurių dėl neteisėtų veiksmų asmenų, už kuriuos atsakinga atsakovė, neteko. Todėl tam, kad ieškovą visiškai grąžinti į iki praradimų buvusią padėtį, jam turi būti sumokėtos ir kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios ieškovo turtinius praradimus dėl užtrukusio žalos atlyginimo.

20.3.       Gyvenamojo namo techninės priežiūros uždaviniai pirmiausiai įpareigoja bendrojo naudojimo objektų administratorių laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius bendrųjų objektų defektus, profilaktinėmis priemonėmis tausoti statinius ir jų konstrukcijas. Atsakovė yra verslininkė, kuriai taikomi didesnio atidumo ir rūpestingumo standartai. Atsižvelgiant į profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, atsakovė privalėjo administruojamą namą prižiūrėti dedant maksimalias pastangas, tačiau to nedarė.

20.4.       Atlydis žiemos/pavasario laikotarpiu yra įprastas reiškinys būdingas Lietuvoje esančiam klimatui. Sinoptikai paprastai pakankamai tiksliai suprognozuoja net staigius atlydžius, o šiuo atveju būtent atsakovė, kuri neabejotinai atliko neteisėtus veiksmus (iš esmės juos atlikdavo ir visą laiką anksčiau, nes niekada nevalė sniego) neįrodė, kad atlydis nebuvo suprognozuotas. Atsakovė visą laiką nevykdydama savo pareigų iki įvykio, nuosekliai ėjo (nepateisinamai rizikavo) link tos dienos, kai jos pareigų nevykdymas sukels žalą. Dėl šios priežasties nebūtų teisinga vertinti, kad priežastinis ryšys pernelyg nutolęs nuo pasekmių. Tuo labiau byloje buvo nustatyta, kad tiek policijos pareigūnai, tiek tretieji asmenys patvirtino, kad ginčo įvykio laikotarpiu buvo gauta eilė iškvietimų dėl nukritusių ledo luitų nuo namų stogų.

21.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Santermita“ prašo ieškovės ADB „Gjensidige“ apeliacinį skundą atmesti, atsakovės UAB „Santermita“ apeliacinį skundą tenkinti. Priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

21.1.       Civilinėje byloje yra pateikti įrodymai, kurie patvirtina draudėjui priklausiusios transporto priemonės sužalojimus. Nuotraukose matomas automobilio priekinio stiklo dūžis, įlinkimai ir pan. Nepaisant to, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų minėtų sužalojimų kilmę. Ieškovė neįrodė, kad automobilio sužalojimai atsirado dėl ieškinyje nurodyto įvykio, kuris būtų įvykęs ieškinyje nurodytoje vietoje ir laiku.

21.2.       Ieškovė taip pat neįrodė, jog draudėjas patyrė būtent tokio dydžio žalą, kokios priteisimo reikalaujama pareikštu ieškiniu. Pagal Autocentro „Žėrutis“, UAB, sąmatą bendra ginčo automobilio remonto darbų ir medžiagų kaina sudaro 2 045,65 Eur be PVM. Ieškovės su ieškiniu pateiktoje UAB „Autobroliai“ sąmatoje bendra draudėjo automobilio remonto kaina nurodyta 2 981,12 Eur be PVM. Pažymėtina, kad ieškovė nutarė remtis UAB „Autobroliai“ sudaryta sąmata, nors pati ieškovė gavo ir kitą sąmatą, sudarytą UAB „AKSTĖ-servisas“, pagal kurią draudėjo automobilio remonto kaina įvertinta 2 712,62 Eur be PVM. Pastarojoje sąmatoje nebuvo įvertintas detalių ir medžiagų nusidėvėjimas.

21.3.       Įvertinus minėtų įrodymų turinį bei atsižvelgiant į CK 6.249 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą taisyklę, kad žala skaičiuojama pagal teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančias kainas, draudėjo automobiliui padarytos žalos dydis nustatytinas pagal Autocentro „Žėrutis“, UAB sudarytą 2022-10-28 Remonto sąmatą Nr. (duomenys neskelbtini), papildomai pritaikant turto vertintojo 2021-02-26 Autotransporto priemonės vertinimo ataskaitoje nustatytą medžiagų ir detalių nuvertėjimo procentą (29,71 proc.). Tai reiškia, kad draudėjo patirta žala vertintina 1 748,61 Eur.

21.4.       Apeliacinio skundo 18 punkte ieškovė remiasi Statybos techniniu reglamentu STR 1.12.05:2010 „Privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimai“, kuris negalioja nuo 2017-01-01. Apeliacinio skundo 12 ir 25 punktuose ieškovė savo paaiškinimus siekia pagrįsti Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 1.1.8. punktu. Pažymėtina, kad tokio punkto minėtame reglamente net nėra, kas reiškia, kad ieškovė galimai vadovaujasi netinkama teisės akto redakcija.

21.5.       Atsakovei Sutartimi buvo pavesta teikti tik konkrečias sutartas paslaugas, tačiau nebuvo perduotos visos pagal įstatymą bendrijai, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai, tenkančios pareigos ir funkcijos. 2021 m. vasario mėnesį atsakovė neturėjo pareigos valyti sniegą nuo namo stogo, kadangi atskira ir savarankiška valymo ar sniego kasimo paslauga pagal Sutartį nenumatyta, neužsakyta ir neteikiama. Bendrija ir namo gyventojai savo lėšomis ir pastangomis patys rūpinasi bendrojo naudojimo patalpų, namo kiemo ir kitų bendrojo naudojimo objektų valymu ir sniego kasimu žiemą. Techninis prižiūrėtojas, veikdamas teisės aktų nustatyta tvarka ir įvertinęs namo bendrojo naudojimo objektų būklę 2021-02-18 vykdytų nuolatinių stebėjimų metu, nenustatė būtinųjų sąlygų, lemiančių poreikį atlikti stogo valymo darbus.

21.6.       Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nepagrįstai atsakovę įvardina „bendrojo naudojimo objektų administratore“ ir dėl šios savo klaidos neteisingai interpretuoja atsakovės funkcijas bei pareigas, klaidingai aiškina atsakovės teisinį statusą. Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdytoja yra bendrija, o ne atsakovė. Taigi bendrijai, kaip bendrojo naudojimo objektų valdytojai, tenka įstatyme nustatytos konkrečios pareigos, susijusios su bendrojo naudojimo objektų valdymu.

21.7.       Ieškovė nepagrįstai apeliaciniu skundu siekia atsakovės neteisėtus veiksmus pagrįsti valdytojui ir techniniam prižiūrėtojui tenkančios pareigos vykdyti organizacines ir technines priemones pastato bendrojo naudojimo objektams išsaugoti, jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti tariamu nevykdymu. Nenustačius neteisėtų atsakovės veiksmų, kitos civilinės atsakomybės sąlygos teismų netiriamos.

21.8.       Ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos. Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta įrodymų, kad tariamo įvykio dieną ant namo stogo būtų susiformavę ledo luitai, kuriems nukritus draudėjo D. P. automobiliui padaryta žala. Jeigu tokia aplinkybė visgi būtų nustatyta, tai vertinant ar atsakovė galėjo numatyti, kad ant namo stogo gali susiformuoti ledo luitai, turi būti atsižvelgta į tai, kad namas yra renovuotas, renovacijos metu įrengta nauja stogo danga, kuri nepalanki sniego ar ledo sankaupoms formuotis. Čerpių paviršiaus šiurkštumo koeficientas aukštas, todėl sniegas neslysta ir nesiformuoja pavojingos sniego sankaupos. Įrengtas stogo perdangos apšiltinimo sluoksnis, kuris apsaugo nuo ledo formavimosi ant stogo. Stogo konstrukcija parinkta tokia, kad ties karnizais nesusidarytų varvekliai, nuo stogo nekristų sniego nuošliaužos, o stogo kraigai sukonstruoti taip, kad užtikrinti tinkamą ventiliaciją, apsaugoti dangą nuo lietaus ir sniego. Visame stogo perimetre, o ne tik virš įėjimų ir žmonių vaikščiojimo zonų, įrengti sniego gaudytuvai (apsauginės tvorelės), taip pat gilūs apsauginiai latakai, kurie skirti surinkti nuo stogo nutekančius kritulius.

21.9.       Atsakovei nei vienas namo gyventojas nei karto nepranešė, kad ant stogo formuotųsi kokie nors pavojingi sniego ar ledo dariniai. Bendrijos pirmininkei gyventojai taip pat nei karto nepranešė apie sniego ar ledo sankaupas ant stogo. Atsakovės techninis prižiūrėtojas nei karto nebuvo pastebėjęs, kad ant namo stogo formuotųsi sniego ar ledo sankaupos. 2022-12-20 buvo atlikta neeilinė apžiūra, kurios metu nustatyta, kad iš esmės panašiomis oro sąlygomis, lyginant su tomis kurios buvo tariamo įvykio dieną (2021-02-22), ant namo stogo ledo luitai nesusidarė. Buvo rasti tik smulkūs ledo gabaliukai, susiformavę išimtinai po trečiojo asmens Ž. G. stoglangiais. Kitose stogo vietose, aplinkui visą stogo perimetrą, ledukų nerasta. Stoglangiai ir langai nėra priskiriami prie daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, kas reiškia, kad jų priežiūra turi būti vykdoma išimtinai tų butų savininkų, kurie šiuos langus ir stoglangius įsirengė.

22.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Santermita“ prašo iš Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 12 d. sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinti motyvus dėl ginčo įvykio įvykimo fakto nustatymo, nustatant, kad ginčo įvykio įvykimo faktas neįrodytas, dėl įvykio, jeigu toks įvyko, priežasties nustatymo ir atsakomybės atsakovei taikymo, nustatant, kad tikėtina įvykio priežastis sietina su namo stogo trūkumais, todėl reikalavimas pareikštas netinkamam atsakovui, dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, pasireiškusių bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu, nustatymo, nustatant, kad atsakovės neteisėti veiksmai neįrodyti, dėl atsakovės kaltės nustatymo, taip pat pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 12 d. sprendimo dalį, kuria išspręstas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, priteisiant atsakovei UAB „Santermita“ visas pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas (8 261,45 Eur), kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti atsakovei apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

22.1.       Sniego ar ledo kritimo nuo stogo faktas nėra užfiksuotas ir/ar patvirtintas jokiomis įrodinėjimo priemonėmis. Nei vienoje iš teismui pateiktų nuotraukų nėra užfiksuota, kad ant stogo būtų susiformavę kokie nors sniego ir/ar ledo dariniai. Nuotraukose matomas daugiabučio namo stogas yra visiškai švarus, viso stogo perimetre įrengti apsauginiai latakai yra tušti, juose nėra nei sniego, nei ledo grumstų ar kitokių liekanų. Nei vienas iš teismo posėdyje apklaustų asmenų, išskyrus bylos nagrinėjimo rezultatu suinteresuotą draudėją D. P., nepatvirtino matęs sniego ar ledo kritimo nuo stogo fakto.

22.2.       2021-02-18 buvo atlikti periodiniai nuolatiniai stebėjimai ir jų metu apžiūrėtos visos bendrosios pastato konstrukcijos, įskaitant pastato stogą. Apžiūros metu nepastebėta jokių naujų statinio konstrukcijų deformacijų, defektų ar pavojų keliančių statinio konstrukcijų techninės būklės pokyčių.

22.3.       Policijos ekipažas įvykio vietoje buvo 18 minučių, per kurias padarė byloje pateiktas nuotraukas, bet jokių procesinių veiksmų neatliko ir jokių aplinkybių patys nenustatė, t. y.: matavimais nefiksavo daiktinių įrodymų ir automobilio sužalojimų, matavimais nefiksavo tariamai nukritusio sniego kiekio, nematavo atstumų, nebraižė schemų, neatliko vertinimo ar ant automobilio galėjo užkristi ledas nuo namo stogo, nevykdė liudytojų apklausos ir nerinko kitų įrodymų.

22.4.       Teismo sprendime išdėstyti teismo motyvai dėl ginčo įvykio fakto nustatymo grindžiami turto vertintojo A. V. teismo posėdyje pateiktais paaiškinimais. Šis asmuo į teismo posėdį buvo iškviestas ir apklaustas teismo iniciatyva. A. V. procese nedalyvavo kaip paskirtas teismo ekspertas, o buvo apklaustas kaip liudytojas, tačiau neprisiekė įstatymo nustatyta tvarka. A. V. yra turto vertintojas, kuriam išduotas turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas ir suteikta teisė vykdyti veiklą kilnojamojo turto vertės nustatymo srityje. Nepaisant to, teismas šiam liudytojui teismo posėdyje uždavė klausimus, susijusius su įvykio padarinių (žalos) atsiradimo priežasčių nustatymu, t. y. klausimus, reikalaujančius specialiųjų žinių ir kvalifikacijos, kurių šis liudytojas nėra įgijęs ir neturi. Taigi įstatymo nustatyta tvarka neprisiekusio liudytojo samprotavimais apie klausimus, kuriais pasisakyti šis liudytojas neturi kvalifikacijos ir/ar kompetencijos, pirmosios instancijos teismas pagrindė skundžiamą sprendimą dalyje dėl žalos padariusio įvykio fakto nustatymo.

22.5.       Teismo sprendime nėra nurodyta kokiais konkrečiais įrodymais yra grindžiamos sprendimo 10.4. punkte nurodytos teismo išvados, kad: a) į automobilį atskriejęs objektas buvo nedidelio tankio, b) po smūgio objektas pažiro į smulkias daleles. Remiantis šiomis nepagrįstomis išvadomis ir automobilio sugadinimo pobūdžiu, teismas padarė kitą jokiais įrodymais nepagrįstą išvadą, kad automobilį sužalojo nukritęs suledėjusio sniego gabalas. Šią išvadą teismas aiškina pasitelkdamas prielaidą, kad suledėjęs sniegas galėjo tirpti ir įgavęs pagreitį peršokti netgi lataką bei nukritęs nuo stogo sugadinti prie namo stovėjusį automobilį. Pirma, teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis. Antra, ši prielaida nepagrįsta jokiais įrodymais, tokia įvykio versija teismo posėdyje nebuvo tiriama, ieškovė neįrodinėjo specialių žinių reikalaujančių aplinkybių, tokių kaip: a) žalos padariusio objekto dydis, b) galimybė tokiam objektui susidaryti ant stogo, c) galimybė objektui nuo stogo čiuožti, d) tokio judančio objekto greitis ir įgytas pagreitis, e) judėjimo ir kritimo trajektorija. Teismas nepagrįstai nurodo, kad byloje liko nepaneigta ši prielaida, kurios ieškovė nepasitelkė ir neįrodinėjo.

22.6.       Byloje nėra pateikta jokių patikimų įrodymų, kad žalos padaręs įvykis įvyko. Šią faktinę aplinkybę privalėjo įrodyti ieškovė. Ieškovė jokių įvykio fakto įrodymų nepateikė, o teismo iniciatyva surinkti duomenys neleidžia spręsti, kad žala padaryta ieškinyje nurodyto įvykio metu ir, kad toks įvykis tikrai įvyko. Pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl ginčo įvykio fakto nustatymo, yra pagrįstas netinkamai surinktais (teismo iniciatyva ir pastangomis) ir neteisingai įvertintais įrodymais, nevertinant atsakovės pateiktų įrodymų ir paaiškinimų. Nepagrįstai ir neteisėtai konstatavus ginčo įvykio buvimo faktą, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvacija šioje dalyje keistina, nustatant, kad ieškovė neįrodė ginčo įvykio fakto, o byloje pateikti įrodymai labiau tikėtinai patvirtina, kad ginčo įvykis neįvyko, nei, kad įvyko.

22.7.       Daugiabučio namo butų savininkai savo bendrąją dalinę nuosavybę pasirinko valdyti, tvarkyti ir prižiūrėti per šiuo tikslu įsteigtą bendriją. Pagal Sutartį atsakovė bendrijos užsakymu įsipareigojo daugiabučio namo butų savininkams teikti bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir kitas komunalines paslaugas. Sutartyje nenustačius atsakovei pareigos nukasti/nuvalyti namo stogą, nenustačius tokios paslaugos apmokėjimo ir vykdymo sąlygų, negali būti konstatuotas ir tokios pareigos pažeidimo faktas. Be to, bendrija nėra užsakiusi sniego valymo nuo stogo ir kaip papildomos paslaugos, o atsakovė tokio užsakymo nėra priėmusi.

22.8.       Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad sekančiais metais (2022 m. gruodžio mėnesį) ant stogo rasti tik smulkūs ledukai, kurie negali nukristi nuo stogo ir padaryti žalos, smulkūs ledukai rasti išimtinai tik po trečiojo asmens Ž. G. stoglangiais, nes ant kitų stogo vietų ir po kitais stoglangiais ledukų nerasta (nesiformuoja), tačiau teismas sprendime nepasisakė dėl smulkių ledukų po stoglangiais formavimosi priežasčių, kurios tikėtinai susijusios su konkrečių stogo elementų trūkumais, todėl eliminuoja atsakomybės taikymo atsakovei galimybę (CK 6.266 straipsnio 1 dalis).

22.9.       Atsakovė pagal Sutartį techninę priežiūrą vykdo tiek, kiek reikalinga konstrukcijų apsaugai pagal STR 1.07.03:2017 reikalavimus užtikrinti. Taigi atsakovei nekyla pareiga imtis stogo valymo tokiu atveju, jeigu nenustatytos būtinosios aplinkybės, keliančios grėsmę statinio konstrukcijų techninei būklei – jų patvarumui ir pastovumui (t. y. nėra grėsmės dėl ardančiųjų klimato poveikių ar neleistinų konstrukcijų apkrovų).

22.10.       Statinio techninės priežiūros žurnale esantys įrašai patvirtina, kad nustatytu periodiškumu ir tinkamai buvo atliekamos teisės aktuose nustatytos apžiūros, tačiau jokių naujų namo techninės būklės trūkumų ar kitų grėsmę keliančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovė buvo informuota apie kokias nors grėsmę keliančias aplinkybes. Priešingai, pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė tokios informacijos negavo, o teismo posėdyje apklausti gyventojai patvirtino, kad nei karto atsakovei nepranešė apie kokias nors pavojų keliančias aplinkybes, kadangi tokių aplinkybių patys nepastebėjo, jų nebuvo.

22.11.       Teismas nepagrįstai nustatė, kad aktualiu laikotarpiu buvo iškritęs reikšmingas kritulių kiekis, pagal kurį rūpestingas ir atidus asmuo būtų galėjęs numatyti, kad ant namo stogo gali susidaryti ledo sankaupos. Iš Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos pažymos matyti, kad 2021-02-21 iškritusių kritulių kiekis (mm) apibrėžtas kaip „nebuvo“. Dvi dienos iki tariamo įvykio (2021-02-20) nurodytas kritulių kiekis buvo 0,4 mm, t. y. nesiekė net vieno milimetro. Dar anksčiau (laikotarpiu nuo 2021-02-15 iki 2021-02-19) kritulių kiekis (mm) apibrėžtas kaip „nebuvo“. Didžiausias paros kritulių kiekis buvo pirmoje 2021 m. vasario mėnesio pusėje (2021-02-09) ir jis nesiekė nei pusės centimetro (viso 4,7 mm). Daugiabučio namo stogas yra ne horizontalus, o šlaitinis, oro temperatūra buvo neigiama, o tai reiškia, kad iškrentantis sniegas buvo purus, todėl ant šlaitinio stogo neužsilaikė. Per visą vasario mėnesį nebuvo iškritęs toks kritulių kiekis, kuris nagrinėjamoje civilinėje byloje galėtų būti vertinamas kaip reikšmingas. Taigi joks rūpestingas ir atidus asmuo, vertindamas faktinius duomenis apie reikšmingų kritulių nebuvimą, nebūtų galėjęs numatyti, jog ant namo stogo gali susidaryti sniego ar ledo sankaupos.

22.12.       Teismas nepagrįstai nurodė, kad tokio pobūdžio bylose turi būti nustatoma ir atsakovo kaltė. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė subrogacinį reikalavimą. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagrindu vietoje draudėjo į tą patį egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Tokio pobūdžio bylose kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), taigi ieškovas turi tinkamai įrodyti likusias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų.

22.13.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino atsakovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl sprendimas šioje dalyje pakeistinas, tinkamai ir teisingai paskirstant atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skirstant bylinėjimosi išlaidas priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio klausimas sprendžiamas taikant Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus priteistino užmokesčio už advokato paslaugas maksimalius dydžius. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovei buvo suteiktos teisinės paslaugos, kurių kaina, nurodyta teismui pateiktose PVM sąskaitose faktūrose, iš esmės atitinka (neviršija) Rekomendacijose nustatytų priteistinų užmokesčio už advokato paslaugas maksimalių dydžių.

22.14.       Pirmosios instancijos teismas, mažindamas priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, nurodo atsižvelgęs į kelis skirtingus kriterijus (sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių klausimų naujumą), tačiau sprendime šie kriterijai nedetalizuoti ir jų taikymas niekaip nepagrįstas. Sutiktina su teismo išvada, kad byla nėra sudėtinga teisės taikymo prasme, tačiau byla pakankamai sudėtinga faktinių aplinkybių prasme. Byloje buvo teikiami paaiškinimai apie daugiabučio namo techninės priežiūros vykdymą ir šiuo tikslu sprendžiamus techninius klausimus, susijusius su ginčo dalyku, buvo nagrinėjami specialieji teisės aktai – statybos techniniai reglamentai, tad teikiant paaiškinimus ir teismo posėdyje apklausiant specialistus, buvo reikalingos specialiosios šios srities žinios. Atitinkamai, įrodymų rinkimui, vertinimui, aptarimui, pasirengimui teismo posėdžiams, buvo reikalingas papildomos laiko sąnaudos, kurias teismas be pagrindo vertino kaip neprotingai dideles.

23.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė ADB „Gjensidige“ prašo atsakovės UAB „Santermita“ apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

23.1.       Ieškovės vertinimu civilinėje byloje buvo visiškai įrodyta, kad ledai susiformavo ne dėl statybos broko, o būtent dėl atsakovės netinkamų savo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Ledų susiformavimas ant stogų Lietuvoje žiemos laikotarpiu yra gan natūralus reiškinys. Tai patvirtina ir byloje surinkti ir teismo nustatyti duomenys, kad įvykio dieną policijoje buvo gautas ne vienas iškvietimas dėl apgadintų transporto priemonių (nukritus nuo stogų ledo luitams). Nagrinėjamoje byloje stogo trūkumų nustatyta nebuvo, tačiau netgi ir tuo atveju, jeigu būtų nustatyti stogo trūkumai, tai niekaip neatleistų atsakovės nuo atsakomybės tinkamai prižiūrėti namo stogą.

23.2.       2000 m. pagal Rekonstrukcijos projektą trečiųjų asmenų butas buvo rekonstruotas, įrengiant gyvenamąsias patalpas pastogėje. Trečiųjų asmenų stoglangiai taip pat įrengti pagal Rekonstrukcijos projektą. 2007-04-20 Tretiesiems asmenims buvo išduotas pripažinimo tinkamu naudoti aktas, kuriuo rekonstruotas trečiųjų asmenų butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pripažintas tinkamu naudoti. Trečiųjų asmenų buto rekonstrukcija įstatymų nustatyta tvarka įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Tai reiškia, kad pagal Rekonstrukcijos projektą įrengti trečiųjų asmenų stoglangiai yra įrengti laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų bei suprojektuoti taip, kad eksploatuojant stoglangius būtų užtikrinamas saugumas, t. y. kad dėl įrengtų stoglangių nesusidarytų sąlygos susiformuoti ledo gabalui, kuris galėtų padaryti žalos.

23.3.       Sutarties 4.1.2.3. punkte yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad administratorius įsipareigoja teikiant namo eksploatavimo paslaugas už 5.1. punkte nurodytą eksploatavimo tarifą atlikti pastato konstrukcijų techninę priežiūrą (remiantis STR 01.12.07:2004). Akivaizdu, kad namo stogas tai yra pastato konstrukcijos dalis. Statybos techninio reglamento STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 1.1.8. punktas įpareigoja administratorių vykdyti stogo ir lietaus nuotekų sistemos priežiūrą (stogų dangos pratekėjimų lokalizavimas, plokščių stogų prijungimų prie vertikalių paviršių sandarinimas, įlajų, latakų, lietvamzdžių ir kitų lietaus nuotekų sistemos dalių pralaidumo ir sandarumo tikrinimas ir profilaktinis valymas, ant stogo susikaupusių šiukšlių, vandens, sniego ir varveklių šalinimas) ir kt. Atsakovė nevykdė nustatytų pareigų (laiku nenuvalė stogo), todėl buvo padaryta žala automobilio savininkui. Dėl šios priežasties atsakovė privalo atlyginti žalą.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

24.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

25.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl žalos subrogacijos teise atlyginimo (pagal ieškovės apeliacinį skundą) ir faktinių aplinkybių (motyvų), susijusių su įvykio faktu, atsakingo už jį asmens ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų nustatymu (pagal atsakovės apeliacinį skundą), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl įvykio

fakto ir atsakingo už stogo priežiūrą asmens

26.       Ieškovė įrodinėjo, kad žala atsirado 2021 m. vasario 22 d. nuo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) stogo nukritus ledo luitui ir sugadinus savanoriškuoju (kasko) draudimu ieškovės apdraustą trečiojo asmens D. P. transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

27.       Pirmosios instancijos teismas padarė labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovės įrodinėjamas ginčo įvykis įvyko, t. y. nuo namo stogo nukritus ledo luitui buvo sugadinta trečiojo asmens D. P. transporto priemonė.

28.       Apeliantė UAB „Santerminta“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybe, teigdama, kad faktas, jog trečiojo asmens transporto priemonė apgadinta nuo pastato stogo nukritus ledo luitui neįrodytas, todėl teismo sprendimo motyvai, susiję su tokių aplinkybių nustatymu, turi būti pašalinti. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti.

29.       Byloje nustatyta, kad transporto priemonės savininkas trečiasis asmuo D. P., 2021 m. vasario 22 d. pastebėjęs apgadintą automobilį, apie įvykį pranešė policijai, nurodydamas, kad automobilį apgadino nuo namo stogo nukritę ledo gabalai. Policijos pareigūnai nuvyko į įvykio vietą ir atliko įvykio vietos apžiūrą. Ginčo įvykis yra užfiksuotas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 2021 m. vasario 22 d. pranešime ir policijos pareigūnų darytose nuotraukose. Iš nuotraukų matyti apgadinta transporto priemonė, stovinti šalia namo, ledo ir sniego gabaliukai ant transporto priemonės, o taip pat ir ledo gabalai /gabaliukai šalia ir toliau nuo transporto priemonės ant žemės. Iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymos matyti, kad 2021 metų vasario mėnesio laikotarpiu buvo fiksuota permaininga oro temperatūra. Mėnesio pradžioje buvo atodrėkis, tuomet iki 2021 m. vasario 19 d. vyravo neigiama oro temperatūra, protarpiais šaltis siekė net apie -20°C. Tuo tarpu įvykio dieną, t. y. 2021 m. vasario 22 d., fiksuotas staigus oro temperatūros pokytis (pvz. 8 val. ryte oro temperatūra buvo -3,3°C ir dienos eigoje temperatūra kilo iki +5°C (15 val.)), kas galėjo sąlygoti, susikaupusio sniego ir /ar ledo tirpimą. Liudytoja G. J. patvirtino, kad girdėjo garsą panašų į sniego kritimą. Liudytojas (policijos pareigūnas) G. A. nurodė, kad tomis dienomis buvo gautas ne vienas panašaus pobūdžio pranešimas, nes buvo atlydys. Taigi, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visetą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė labiau tikėtiną aplinkybę dėl fakto buvimo ir tinkamai motyvavo šią teismo išvadą. Apeliantės UAB „Santerminta“ nurodytos abejonės dėl įvykio aplinkybių, nurodant ir tai, kad trečiasis asmuo D. P. yra suinteresuotas bylos rezultatu, todėl jo parodymai vertintini kritiškai, nėra pakankamos priešingai išvadai daryti (CPK 178, 185 straipsniai). Teismo vertinimu, tai, kad apeliantė turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo, ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai.

30.       Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad ji kaip namo administratorė, Sutartyje konkrečiai nenustačius atsakovei pareigos nukasti/nuvalyti namo stogą, nenustačius tokios paslaugos apmokėjimo ir vykdymo sąlygų (pvz., vykdymo dažnumo), negali būti laikoma atsakinga už tokios pareigos vykdymą. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nekilo ginčo, kad atsakovė, kaip gyvenamojo namo administratorė, buvo paskirta ne CK 4.84 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, o sutarties, sudarytos tarp namo bendrijos ir atsakovės, pagrindu. Taigi, atsakovės kaip sutartinės paslaugų teikėjos teisės ir pareigos apibrėžtos sutartyje, sudarytoje 2012 m. birželio 12 d. Sutarties 4.1.2.3 punkte nustatyta atsakovei pareiga atlikti pastato konstrukcijų techninę priežiūrą (remiantis STR 01.12.07:2004, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d.). Ginčui aktualaus STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (aktuali redakcija galiojo nuo 2020 m. balandžio 8 d. iki 2021 m. kovo 3 d.) 11 straipsnyje įtvirtinta, kad statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatyme bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. STR 1.07.03:2017 13 ir 13.3 punktai nustato, kad mažinant ardančiuosius klimato (vėjo, lietaus, drėgmės, temperatūrinių pokyčių, saulės radiacijos) poveikius, būtina prižiūrėti, kad nesikauptų sniegas ir ledas prie sienų, švieslangių, langų ir kitų atitvarų vertikaliųjų paviršių, o, jam susikaupus, pašalinti nuo šio paviršiaus toliau nei 2 m atstumu. STR 1.07.03:2017 18 punkte numatyta, kad „susikaupusį sniegą <...> periodiškai pašalinti nuo statinio ir jo konstrukcijų“. Šios nuostatos atitinka nebegaliojančio STR 01.12.07:2004, t. y. kurio pagrindu įsipareigojo atlikti pastato konstrukcijų techninę priežiūrą 11, 11.3 ir 16 punkto normų turinį. Taigi, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad atsakovė turėjo pareigą atlikti stogo priežiūrą, taip, kad nesikauptų sniegas ir (ar) ledas, kuris gali kelti grėsmę aplinkiniams, o, jam susikaupus, pašalinti ar imtis kitų prevencinių (atsargumo) priemonių, užkertant kelią žalai atsirasti. Aplinkybė, kad kaip nurodo atsakovė, į ją atskirai nesikreipė bendrija ar namo savininkai dėl sniego ar ledo nuo stogo pašalinimo bei už šias paslaugas nemokėjo, nesudaro pagrindo spręsti, kad apeliantė UAB „Santerminta“ tokios pareigos neturėjo.

31.       Apeliantė UAB „Santerminta“ taip pat nurodo, jeigu būtų nustatyta, kad visgi įvykis įvyko ir nuo namo stogo nukrito ledas, apeliantės vertinimu, ledas susiformavo dėl namo stogo trūkumų, o būtent dėl trečiojo asmens Ž. G. netinkamai įrengtų stoglangių. Apeliantės teigimu stogo perdanga virš jo buto apšiltinta dvigubai plonesniu akmens vatos sluoksniu (17,5 cm.), nei renovacijos metu apšiltinta likusi stogo perdangos dalis (35 cm.), kas gali nulemti smulkių ledukų susidarymą ant stogo atbrailos (išimtinai po trečiojo asmens Ž. G. stoglangiais), todėl atsakovė pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį negali būti laikoma atsakinga už namo stogo dangos ir/ar stoglangių trūkumus. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais.

32.       Byloje nebuvo nustatyta, kad automobilis buvo sugadintas dėl namo (jo konstrukcijų) trūkumų, todėl CK 6.266 straipsnis netaikomas ir civilinei atsakomybei kilti jame nustatytos sąlygos netaikytinos. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog byloje nenustačius namo stogo trūkumų, spręstina, ar ledai/sniego sankaupa susiformavo dėl netinkamų atsakovės sutartinių įsipareigojimų vykdymo, t. y. ar atsakovė pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pažymėtina, jog byloje nustatyta, kad pagal 2000 m. rekonstrukcijos projektą trečiųjų asmenų S. Z. G. ir Ž. G. butas buvo rekonstruotas, įrengiant gyvenamąsias patalpas pastogėje. 2007 m. balandžio 20 d. buvo išduotas pripažinimo tinkamu naudoti aktas bei buto rekonstrukcija įstatymų nustatyta tvarka įregistruota nekilnojamojo turto registre. Taigi nėra jokio pagrindo spręsti, kad trečiųjų asmenų stoglangiai yra įrengti nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų bei suprojektuoti taip, kad nebūtų užtikrinamas saugumas bei būtent šių patalpų savininkas (-ai) turi atsakyti už ieškovės įrodinėjamos žalos atlyginimą. Juo labiau byloje nėra jokio pagrindo spręsti, kad dalies namo stogo apšiltinimas akmens vatos 17,5 cm sluoksniu laikytinas namo stogo trūkumu, keliančiu grėsmė kitiems asmenims ar jų turtui.

Dėl civilinės atsakomybės atsakovei taikymo

33.       Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019). Sprendžiant dėl civilinės atsakomybės atsakovei taikymo turi būti remiamasi bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais, kaip jau buvo minėta, nustatant visas būtinąsias civilinei atsakomybei kilti sąlygas: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), žalą (CK 6.249 straipsnis), priežastinį ryšį (CK 6.247 straipsnis) bei asmens kaltę (CK 6.248 straipsnis).

34.       Pagal delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtus veiksmus. Įrodinėjimo procese, sprendžiant klausimą dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu, ieškovas, siekdamas civilinės atsakomybės taikymo atsakovui, pagal pirmiau nurodytas CK nuostatas ir suformuotą teismų praktiką nagrinėjamoje byloje turėjo įrodyti, kad draudėjas patyrė žalą ir būtent tokio dydžio, kiek buvo išmokėta draudimo išmokos, taip pat tai, kad tai lėmė dėl atsakovės neveikimo nuo namo stogo nukritęs ledo/sniego gabalas (sankaupa).

35.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės veiksmų pobūdį rūpestingumo požiūriu (daugiabutis namas buvo renovuotas, įrengiant čerpinę stogo dangą, kuri nepalanki sniego ar ledo sankaupoms formuotis, aplink visą namo perimetrą įrengti apsauginiai gilūs latakai ir sniego/ledo gaudytuvai; anksčiau ant stogo nebuvo susidarę ledų, kurie galėtų kelti grėsmę aplinkiniams; 2021 m. vasario 18 d. vykdant apžiūrą neleistina konstrukcijos (stogo) apkrova nebuvo nustatyta), atsižvelgdamas į gamtines sąlygas (buvo staigus atlydys, kai oro temperatūros pokytis per kelių valandų laikotarpį buvo didesnis nei 8°C, kurio atsakovė negalėjo prognozuoti (numatyti)) įvykio metu, sprendė, kad atsakovė negalėjo ir neturėjo numatyti būsimą žalą, t. y. sprendė, kad teisinis priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir padarinių (žalos) yra pernelyg nutolęs. Teismas konstatavo, kad nesant teisinio priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos (nuostolių) civilinė atsakomybė atsakovei netaikytina.

36.       Apeliantė ADB „Gjensidige“ su tokiu teismo vertinimu nesutinka ir nurodo, kad jei atsakovė būtų tinkamai prižiūrėjusi namo stogą, laiku nuvaliusi ant jo stogo buvusias ledo/sniego sankaupas, ginčo įvykis nebūtų įvykęs. Be to, atsakovė yra verslininkė, kuriai taikomi didesnio atidumo ir rūpestingumo standartai, todėl atsakovė privalėjo administruojamą namą prižiūrėti dedant maksimalias pastangas, tačiau to nedarė. Apeliantė UAB „Santerminta“ apeliaciniu skundu prašo iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinti motyvus dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, pasireiškusių bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu nustatymo, nustatant, kad atsakovės neteisėti veiksmai neįrodyti, bei dėl atsakovės kaltės nustatymo.

37.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante ADB „Gjensidige“, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio prieštaringos. Viena vertus, teismas nurodė, kad atsakovė pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nes rūpestingas ir atidus asmuo būtų galėjęs numatyti, kad ant namo gali susidaryti ledo sankaupos. Kita vertus, teismas įvertinęs, kad toks įvykis vienkartinis, niekada nieko panašaus po namo renovacijos nebuvo įvykę, o įvykio dieną buvo ypatingos oro sąlygos – atlydys (oro temperatūros pokytis per kelių valandų laikotarpį buvo didesnis nei 8°C), o oro sąlygų nesuprognozuosi, sprendė, kad išimtinai gamtinės sąlygos sąlygojo staigų ledo čiuožimą nuo namo stogo, o atsakovė negalėjo to numatyti ir atitinkamai būsimos žalos, t. y. teisins priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir padarinių (žalos) yra pernelyg nutolęs. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog teisinis priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir padarinių (žalos) yra pernelyg nutolęs (nėra) bei atsakovei civilinė atsakomybė netaikytina.

38.       Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę. Vadovaujantis CK 6.245 straipsnio 4 dalies ir 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, asmuo, dėl kurio veiksmų atsirado žala kitam asmeniui, privalo šią žalą atlyginti.

39.       Pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareigą pažeidusi šalis, būdama protinga ir atidi verslininkė, negalėjo numatyti kitiems asmenims ar jų turtui galinčios kilti žalos nėra teisiškai pagrįsta. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante ADB „Gjensidige“, jog byloje pakanka įrodymų tiek atsakovės neteisėtiems veiksmams, tiek priežastiniam ryšiui su ieškovės nurodomomis pasekmėmis įrodyti. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos pažyma patvirtina, kad 2021 metų vasario mėn. kritulių buvo, jų buvo ir dieną prieš įvykį. Į bylą pateiktos nuotraukos taip pat patvirtina apie iškrutusį sniegą. Byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, kad įvykio dieną buvo atlydys (oro temperatūros pokytis per kelių valandų laikotarpį buvo didesnis nei 8°C). Nėra ginčo ir dėl to, jog daugiabutis namas iki įvykio buvo atnaujintas (renovuotas), ant namo stogo aplink visą namo perimetrą įrengti apsauginiai latakai ir sniego / ledo gaudytuvai. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nebuvo pakankamo teisinio pagrindo spręsti, jog dėl buvusių oro sąlygų atsakovei civilinė atsakomybė netaikytina. Visų pirma, atsakovė byloje neįrodinėjo ir nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad ledo ar sniego sankaupos kritimą nuo namo stogo lėmė stichinis meteorologinis reiškinys bei atitinkamai nenugalima jėga (force majeure). Antra, būtent dėl atsakovės neveikimo fakto – nepakankamos namo stogo priežiūros (sniego ar ledo sankaupos nepašalinimo), saugumo priemonių stokos (pvz. įspėjamų ženklų, apsauginės juostos nebuvimo) ir pakankamo atidumo ir rūpestingumo pareigos pažeidimo, trečiojo asmens turtui buvo padaryta žala. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jei atsakovė būtų buvusi pakankamai aktyvi, apdairi, atidi ir rūpestinga, ji būtų galėjusi anksčiau nustatyti, kad ant namo stogo yra ledo ar sniego sankaupos, kurios esant atlydžiui gali nukristi, kas kelią grėsmę aplinkiniams, ir organizuoti jo pašalinimą ir (arba) prevencinių (atsargumo) priemonių pagalba užkirsti kelią žalai atsirasti. Juo labiau, kai atsakovė yra verslininkė, kuriai taikomi didesnio atidumo ir rūpestingumo standartai. Dėl šios priežasties atsakovės neteisėtą neveikimą apeliacinės instancijos teismas vertina kaip pakankamu laipsniu turėjusiu įtakos žalai atsirasti ir konstatuoja civilinės atsakomybės sąlygą – priežastinį ryšį. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, taigi padaryta žala nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėtų veiksmų, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę. Taigi, nustačius atsakovės neteisėtus veiksmus ir kaltę bei tai, jog automobilis dėl nukritusio sniego ar ledo nuo atsakovės prižiūrimo namo stogo buvo apgadintas, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė nesant priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis).

40.       Esant šioms aplinkybėms ir įrodymams pripažintina, kad atsakovė šiuo konkrečiu atveju neįvykdė pareigos tinkamai prižiūrėti namo stogą ir esant krituliams (sniegui), vykdyti sniego ar ledo valymo darbus nuo namo stogo bei užtikrinti saugią aplinką, todėl dėl tokio neteisėto neveikimo, esant atlydžiui nukrito nuo namo stogo ledo ar sniego sankaupa ir apgadino trečiojo asmens D. P. transporto priemonę. Todėl atsakovei kyla pareiga kompensuoti išlaidas, kurios buvo būtinos sugadinto automobilio būklei iki eismo įvykio atkurti. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad tarp neteisėtų atsakovės veiksmų (šiuo atveju – neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys. Nurodytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas) sąlygojo automobilio apgadinimus, nurodytus ieškinyje. Taigi, šiuo atveju nustatytos visos būtinosios atsakovės atsakomybės sąlygos, todėl atsakovės apeliacinis skundas, kuriuo prašoma pašalinti atitinkamus teismo sprendimo motyvus atmetamas kaip nepagrįstas, o ieškovės apeliacinis skundas, kuriuo apeliantė nesutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nenustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos (šiuo atveju – priežastinis ryšys) laikytinas pagrįstu.

Dėl žalos dydžio

41.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju, už apgadinto automobilio remontą ieškovė (draudikas) trečiajam asmeniui (draudėjui) D. P. išmokėjo 2 817,21 Eur draudimo išmoką ir įgijo subrogacijos teisę į atsakingus už žalos atsiradimą asmenis, šiuo atveju atsakovę (CK 6.1015 straipsnis).

42.       Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 2 817,21 Eur žalą (draudimo išmoką), tokį žalos dydį palaiko ir apeliaciniame skunde.

43.       Ieškovės su ieškiniu pateiktoje UAB „Autobroliai“ sąmatoje bendra draudėjo automobilio remonto kaina nurodyta 2 981,12 Eur. UAB „AKSTĖ-servisas“ automobilio remonto kaina įvertinta 2 712,62 Eur. Pažymėtina, kad ieškovė rėmėsi būtent UAB „Autobroliai“ sudaryta sąmata. Pagal atsakovės į bylą pateiktą UAB „Žėrutis“ sąmatą bendra ginčo automobilio remonto darbų ir medžiagų, kurie reikalingi taisant draudėjo automobilio patirtus sužalojimus, kaina sudaro 2 045,65 Eur (be PVM).

44.       Atsakovė tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su ieškovės prašomu priteisti žalos dydžiu nesutinka. Nurodė, kad byloje turi būti vadovaujamasi UAB „Žėrutis“ sudaryta 2022 m. spalio 28 d. remonto sąmata, pritaikant turto vertintojo 2021 m. vasario 26 d. Autotransporto priemonės vertinimo ataskaitoje nustatytą medžiagų ir detalių nuvertėjimo procentą (29,71 %). Taigi, atsakovės vertinimu, draudėjo patirta žala vertintina ne daugiau kaip 1 748,61 Eur.

45.       Pirmosios instancijos teismas dėl ieškovės prašomo priteisti žalos dydžio ir šiuo klausimu kilusio ginčo skundžiamu sprendimu, atmetęs ieškinį tuo pagrindu, kad nėra teisinio priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos (nuostolių), visiškai nieko nepasisakė. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė nurodo, kad prašo atsižvelgti į tai, kad ieškovė neįrodė, jog draudėjas patyrė būtent tokio dydžio žalą, kokios priteisimo reikalaujama pareikštu ieškiniu.

46.       Apeliacinio teismo vertinimu, skundžiamo sprendimo turinys bei apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyti argumentai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai atmesdamas ieškinį tuo pagrindu, kad nėra visų būtinų civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų (priežastinio ryšio), visiškai nevertino ir neanalizavo klausimo dėl ieškovės ieškiniu prašomos žalos dydžio pagrįstumo, todėl ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovės 2 817,21 Eur žalą (ne)pagrįstumas negali būti iš esmės išnagrinėtas apeliacinės instancijos teisme.

Dėl bylos procesinės baigties

47.       Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl žalos subrogacijos teise atlyginimo ir faktinių aplinkybių, susijusių su įvykio faktu, atsakingo už jį asmens nustatymu, tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei kaltės. Tačiau nustatęs atsakovės neteisėtus veiksmus bei tai, jog automobilis nukritusio sniego ar ledo sankaupos nuo atsakovės administruojamo namo stogo buvo apgadintas, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė nesant priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad būtent atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas) sąlygojo automobilio apgadinimus, nurodytus ieškinyje, spręstina, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos būtinosios atsakovės deliktinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo iš esmės pagrįstas. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai atmetęs ieškinį tuo pagrindu, kad nėra visų būtinų civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų (priežastinio ryšio), visiškai nevertino ir neanalizavo klausimo dėl ieškovės ieškiniu prašomos žalos dydžio pagrįstumo. Kitaip tariant, pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo kokio dydžio žala padaryta (neįvertinti ieškinio reikalavimai dėl žalos dydžio ir atsakovės atsikirtimai į ieškinį). Nurodytas proceso pažeidimas yra esminio pobūdžio, dėl kurio byla negali būti iš esmės išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme.

48.       Tai suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylą iš esmės išnagrinėjus apeliacinės instancijos teisme, tokia situacija pažeistų šalies, kuri nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo faktinių aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją. Dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, pripažinus, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos būtinosios atsakovės deliktinės atsakomybės sąlygos, ir byla dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo (žalos dydžio bei procesinių palūkanų) grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

49.       Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį argumentai yra susiję su ginčo nagrinėjimu iš esmės bei galutine bylos baigtimi (dėl bylinėjimosi išlaidų), todėl teisėjų kolegija dėl jų pagrįstumo nepasisako, nes jie turi būti ištirti ir įvertinti pirmosios instancijos teisme, perdavus bylą nagrinėti iš naujo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

50.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijai nutarus perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, šalių apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 98 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 12 d. sprendimą panaikinti ir bylos dalį dėl žalos dydžio perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                     Evaldas Burzdikas 

 

 

                                                     Edvardas Paliokas

 

 

             Jurgita Sujetienė