Civilinė byla Nr. 3K-3-427/2014 (S)

                            Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26054-2013-2

                             Procesinio sprendimo kategorijos: 129.4; 129.9

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Rimvydo Norkaus ir Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolės N. Š. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos T. J. skundą dėl antstolės N. Š. patvarkymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (išieškotojas – S. L.).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių antstolio atlyginimą už vykdymo veiksmus, atliktus esant patvirtintam išieškojimo negalimumui vykdomojoje byloje, aiškinimo ir taikymo.

Pareiškėja T. J. prašė panaikinti antstolės N. Š. 2013 m. birželio 12 d. patvarkymus vykdomojoje byloje Nr. duomenys neskelbtini bei perskaičiuoti vykdymo išlaidas pagal faktiškai atliktus vykdomuosius veiksmus. Pareiškėja nurodė, kad tarp jos ir išieškotojo S. L. buvo kilęs ginčas dėl T. J. 2011 m. spalio 10 d. pasirašyto vekselio dėl 155 000 Lt paskolos. Dėl skolos pagal vekselį 2011 m. gruodžio 29 d. buvo išduotas vykdomasis dokumentas, kuris buvo pateiktas vykdyti antstolei N. Š. 2012 m. sausio 30 d. antstolė surašė išieškojimo negalimumo aktą, nes pareiškėja neturėjo turto ir lėšų. Pareiškėja kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu. Prasidėjus teismo procesui, bet kokie vykdymo veiksmai buvo sustabdyti. Šalys 2013 m. kovo 25 d. bylą baigė taikiai, taikos sutartis šalių įvykdyta geruoju, nesikreipiant į antstolį. Nepaisant to, antstolė atliko vykdymo veiksmus bei priėmė skundžiamus 2013 m. birželio 12 d. patvarkymus dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, lėšų arešto ir skolos išieškojimo. Pareiškėja sutinka, kad už būtinus vykdomuosius veiksmus iki 2012 m. sausio 30 d. ji turi sumokėti iš viso 1290,45 Lt, tačiau nesutinka su vykdomųjų išlaidų suma, susidariusia po 2012 m. sausio 30 d. ir atlygiu antstoliui. Pareiškėjos nuomone, 6000 Lt atlygis antstolei už vykdomojo dokumento įvykdymą apskaičiuotas nepagrįstai, nes už vykdomojo dokumento įvykdymą mokamas tik tuo atveju, kai antstolis įvykdo vykdomąjį dokumentą ar jo dalį, be to, tik jei įvykdomas piniginis reikalavimas nuo 150 000 Lt iki 300 000 Lt. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas nebuvo įvykdytas, nes antstolė 2012 m. sausio 30 d. surašė išieškojimo negalimumo aktą. Kadangi antstolė nepagrįstai bei neteisėtai siekia iš jos prisiteisti atlygį už vykdomojo dokumento įvykdymą, neteisėti yra ir antstolės patvarkymai areštuoti pinigines lėšas banke bei patvarkymas skolininkės darbdaviams dėl skolos už vykdymo išlaidas išskaitymo iš skolininkės darbo užmokesčio.

Antstolė N. Š. 2013 m. liepos 31 d. patvarkymu atmetė T. J. skundą ir perdavė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, nurodžiusi, kad 2011 m. gruodžio 29 d. išieškotojas S. L. pateikė antstolei vykdyti Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. duomenys neskelbtini, išduotą vekselio pagrindu dėl 155 467 Lt skolos išieškojimo iš skolininkės T. J. 2012 m. sausio 3 d. skolininkei buvo įteiktas raginimas, tačiau per nustatytą terminą skola nebuvo padengta. Vykdymo proceso metu paaiškėjus, kad skolininkė neturi turto ir lėšų, į kuriuos gali būti nukreiptas išieškojimas, 2012 m. sausio 30 d. buvo surašytas išieškojimo negalimumo aktas. 2012 m. liepos 16 d. gauta Vilniaus apygardos teismo 2012 m.  kovo 5 d. nutartis sustabdyti išieškojimą pagal Vilniaus miesto 1-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. duomenys neskelbtini. 2012 m. liepos 16 d. patvarkymais buvo panaikintas areštas skolininkės sąskaitoms ir atšauktas išieškojimas iš skolininkės darbo užmokesčio bei grąžinti iš banko sąskaitos nurašyti 9912,73 Lt. 2013 m. kovo   29 d. gauta Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartis, kuria teismas patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kuria jos nusprendė, kad T. J. padovanoti žemės sklypai D. J. atitenka UAB „Realty Invest, t. y. asmeniui, kuriam S. L. perleido reikalavimo teisę į skolą pagal vekselį. Taip vykdomasis dokumentas buvo įvykdytas, nes T. J. padengė skolą. 2013 m. gegužės 31 d. skolininkei buvo išsiųstas pasiūlymas per 5 dienas apmokėti vykdomojoje byloje susidariusias 10 136,28 Lt vykdymo išlaidas, kurias sudaro 1000 Lt būtinųjų vykdymo išlaidų, 369,70 Lt papildomų vykdymo išlaidų ir 6000 Lt atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą, vykdymo išlaidos indeksuotos taikant 1,378 dydžio vartotojų kainų indeksą. Kadangi šių išlaidų skolininkė nesumokėjo, tai buvo areštuota skolininkei priklausanti žemės sklypo dalis (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), sąskaitos bankuose bei vykdymo išlaidų išieškojimas išsiųstas į skolininkės darbovietę. 2013 m. birželio 18 d. iš skolininkės sąskaitos buvo išieškota 3910,30 Lt vykdymo išlaidų. 2013 m. liepos 1 d. gautas T. J. prašymas likusias vykdymo išlaidas 6225,98 Lt išskaičiuoti dalimis kas mėnesį iš jos darbo užmokesčio po 600 Lt. Visos vykdymo išlaidos, įskaitant ir atlygis antstoliui, gali būti išieškomi, nes šalių taikos sutartis buvo sudaryta jau po nustatyto raginimo skolininkei įvykdyti vykdomąjį dokumentą geruoju termino pasibaigimo (Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punktas). Skolininkei atstovaujančio asmens veiksmai yra neetiški, nes jis toje pačioje byloje atstovavo ir išieškotojui S. L. Skolininkė 2013 m. liepos 1 d. raštu prašė skolą išieškoti dalimis, todėl jos atstovo skunde nurodytos aplinkybės ir argumentai prieštarauja pačios skolininkės valiai.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi tenkino pareiškėjos    T. J. skundą dėl antstolio veiksmų – panaikino antstolės N. Š. 2013 m. birželio 12 d. patvarkymus vykdomojoje byloje Nr. duomenys neskelbtini dėl vykdymo išlaidų išieškojimo; įpareigojo antstolę N. Š. perskaičiuoti vykdymo išlaidas.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad antstolė N. Š. surašė išieškojimo negalimumo aktą, tačiau netaikė įstatymo numatytų tokio antstolio procesinio veiksmo teisinių padarinių ir negrąžino vykdomojo dokumento išieškotojui. Vykdomojoje byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad po išieškojimo negalimumo akto surašymo išieškotojas būtų išreiškęs valią tęsti išieškojimą, todėl antstolis išieškojimo negalimumo aktu konstatavęs tokio pagrindo buvimą ir negrąžinęs nustatyta tvarka vykdomojo dokumento išieškotojui, taip pat tęsdamas vykdymo veiksmus be išieškotojo valios pažeidė Civilinio proceso kodekso normas. Atsižvelgiant į tai, po išieškojimo negalimumo akto surašymo antstolio atlikti vykdymo veiksmai yra neteisėti, išskyrus veiksmus dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Antstolis turi teisę įstatymo nustatyta tvarka išieškoti vykdymo išlaidas iš skolininko, susidariusias iki akto apie išieškojimo negalimumą surašymo, t. y. iki pagrindo grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui konstatavimo. Gali būti išieškomos tik tos vykdymo išlaidos, kurias numato Sprendimų vykdymo instrukcija, kai vykdomoji byla baigta aktu apie išieškojimo negalimumą. Kadangi antstolė surašė aktą apie išieškojimo negalimumą, vykdomoji byla turėjo būti baigta, taigi antstoliui nepriklauso atlygis už vykdomojo dokumento įvykdymą (Sprendimų vykdymo instrukcijos 67 punktas). Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatyta, kad vykdomasis dokumentas laikomas įvykdytu, kai vykdomoji byla baigiama šalių taikos sutartimi vykdymo procese, o tokia taikos sutartis vykdomojoje byloje Nr. duomenys neskelbtini nebuvo sudaryta. Šalims taikos sutartimi civilinėje byloje susitarus dėl vykdomojo dokumento, esančio išieškojimo pagrindu, panaikinimo, vykdomoji byla turėjo būti nutraukta CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu ir toks vykdomosios bylos nutraukimo pagrindas, kaip ir vykdomojo dokumento grąžinimas su aktu apie išieškojimo negalimumą, neprilyginamas vykdomojo dokumento įvykdymui ir nesuteikia teisės antstoliui į atlygį už vykdomojo dokumento įvykdymą.

Nors antstolė T. J. 2013 m. liepos 1 d. prašymą likusią sumą 6225,98 Lt išskaičiuoti dalimis po 600 Lt kas mėnesį iš jos darbo užmokesčio traktuoja kaip skolininkės sutikimą su vykdymo išlaidų dydžiu ir jų išieškojimu iš skolininkės, tačiau toks rašto traktavimas nepagrįstas. Rašte nėra išreikštas skolininkės sutikimas su vykdymo išlaidų dydžiu, neidentifikuota, kokiu pagrindu susidariusią 6225,98 Lt sumą pareiškėja prašo išieškoti dalimis. Tai, kad skolininkė per įstatymo nustatytą terminą pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, išieškant vykdymo išlaidas, rodo, kad skolininkė su vykdymo išlaidų dydžiu ir jo išieškojimu iš skolininkės nesutinka.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tai, jog civilinėje byloje, kuri buvo baigta taikos sutartimi, ieškovui atstovavęs advokatas teikė teisinę konsultaciją taip pat ir atsakovei dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo pagrįstumo, nelaikytina neteisėtu ar neetišku elgesiu, nes neprisiimti savo atsakomybėn neteisėtai ir nepagrįstai antstolės išieškomų vykdymo išlaidų yra suinteresuotos abi šalys. Advokato suteiktos teisinės konsultacijos abiem šalims vykdymo išlaidų klausimu traktuotos kaip sąžiningas elgesys ir tinkamas atstovo pareigų vykdymas, leidęs išvengti abiem vykdymo proceso dalyviams neteisėtų antstolio veiksmų padarinių.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skolininkei tenka pareiga sumokėti sprendimo vykdymo instrukcijos nustatyto dydžio būtinąsias vykdymo išlaidas, taip pat išlaidas, susijusias su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu. Tačiau antstolė ne visus vykdymo veiksmus, už kuriuos reikalauja vykdymo išlaidų, atliko teisėtai, t. y. po akto apie išieškojimo negalimumą vykdymo veiksmai buvo tęsiami be pagrindo, taip pat neteisėti tie vykdymo veiksmai, kurie buvo atlikti siekiant išieškoti iš skolininkės atlyginimą antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą. Dėl to vykdymo išlaidos už šiuos veiksmus neturi būti išieškomos. Kadangi antstolė į vykdymo išlaidas įskaičiavo ir išlaidas už neteisėtai atliktus vykdymo veiksmus, tai skundžiami antstolės patvarkymai dėl vykdymo išlaidų išieškojimo panaikinti ir antstolė įpareigota perskaičiuoti vykdymo išlaidas. Vykdant skundžiamus antstolės patvarkymus iš skolininkės išieškota didesnė dalis nepagrįstai priskaičiuotų vykdymo išlaidų, likusi neišieškota vykdymo išlaidų dalis yra tik 2480,94 Lt. Neteisėtai išieškotos vykdymo išlaidos turi būti grąžintos skolininkei. Antstolė, esant priimtam skundui dėl vykdymo išlaidų, neteisėtai išieškotas vykdymo išlaidas jau yra paskirsčiusi išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymais, kurie taip pat yra neteisėti, nes skundo dėl vykdymo išlaidų padavimas sustabdo jų išmokėjimą (CPK 611 straipsnio 2 dalis).

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs antstolės N. Š. atskirąjį skundą, 2013 m. lapkričio 19 d. nutartimi paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartį nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pagal CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktą tuo atveju, kai antstolis, atlikęs visus galimus veiksmus dėl pateikto vykdomojo dokumento vykdymo nustato, kad skolininkas neturi turto ir dėl to surašo nustatytos formos aktą, jis turi vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui, panaikinti visas priemones, kurių ėmėsi išieškojimui įvykdyti (CPK 631 straipsnio 4 dalis). Byloje nustatyta, kad antstolė 2012 m. sausio 24 d. atliko skolos ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą, pagal kurį vykdymo išlaidos sudarė 1161,63 Lt, atlygis antstoliui – 6000 Lt (Vykdomosios bylos  Nr. duomenys neskelbtini), taigi už iki išieškojimo negalimumo akto surašymo vykdymo išlaidos sudarė 1161,63 Lt. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad antstolė vykdomąjį įrašą būtų grąžinusi išieškotojui ar išieškotojas, gavęs išieškojimo negalimumo aktą, būtų iš naujo kreipęsis dėl išieškojimo. Dėl to antstolės tolesni veiksmai po išieškojimo negalimumo akto surašymo vykdant vykdomąjį įrašą yra neteisėti. Už neteisėtų veiksmų atlikimą negali būti priskaičiuotas atlygis antstoliui, taip pat atlygintos vykdymo išlaidos. Aplinkybė, kad   T. J. buvo sutikusi, jog vykdymo išlaidos būtų išieškotos iš jos uždarbio, ar kad ją konsultavo išieškotojo advokatas, jog antstolė nestabdė vykdymo veiksmų pagal pareiškėjos prašymą, nedaro antstolės veiksmų teisėtų ir negali tarnauti pagrindu teismo nutarčiai panaikinti.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad iš viso 2013 metais antstolė vykdymo išlaidoms iš pareiškėjos išsiieškojo 7655,34 Lt. Iki išieškojimo negalimumo akto surašymo vykdymo išlaidos (neindeksuotos) sudarė 1161,63 Lt, iš jų 24,41 Lt suma jau buvo paskirta vykdymo išlaidoms antstoliui padengti  (vykdomosios bylos  Nr. 33-1032/11/01032  l. 43). Taigi neatlyginta suma buvo likusi 1137,22 Lt. Šią sumą indeksavus (CPK 82 straipsnio 2 dalis), antstolio išlaidų atlyginimo suma sudaro 1567,09 Lt.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

Kasaciniu skundu antstolė N. Š. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir bylą su skundu dėl antstolės veiksmų grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Kasatorė nurodo, kad šiuo metu dar nėra suformuotos aiškios praktikos dėl CPK 631 straipsnio taikymo bei įrodymų vertinimo tokio pobūdžio bylose. Taip pat teismai netinkamai aiškino Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punktą, nurodydami, kad jis taikomas tik tuomet, kai šalys sudaro taikos sutartį vykdomojoje byloje. Antstolės teigimu, šioje byloje susiklosčiusi situacija nėra vienetinis atvejis, nes labai dažnai vykdymo procese išieškotojai ir skolininkai suranda įvairių tarpusavio atsiskaitymo būdų ne tik pinigine išraiška, bet ir perleidžiant turtą ar reikalavimo teisę tretiesiems asmenims, o vėliau tariamai atsisako skolos išieškojimo vykdymo procese tik tam, kad išvengtų vykdomojoje byloje susidariusių vykdymo išlaidų apmokėjimo.

Kasatorė nurodo, kad CPK 631 straipsnio 5 dalyje nėra nustatytos pareigos antstoliui grąžinti vykdomąjį dokumentą vykdyti, jei antstolis mano, kad ateityje yra galimybė išieškoti skolą. Kasatorės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad jei antstolė būtų grąžinusi vykdomąjį dokumentą su aktu apie išieškojimo negalimumą vykdomojoje byloje, jai nepriklausytų antstolio atlyginimas. Kasatorės teigimu, CPK nenustato, kad, antstoliui surašius aktą tam tikrame vykdomosios bylos etape apie išieškojimo negalimumą tam tikru vykdymo proceso metu, vėliau negalima tęsti skolos išieškojimo proceso.

Taip pat kasatorė nesutinka, kad šalių sudaryta taikos sutartis nepatenka į Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punkto taikymo sritį, nes iš esmės tai buvo skolos padengimo sutartis, todėl antstolis turi teisę į antstolio atlygį.

Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netaikė CPK 512 straipsnyje nustatytų absoliučių senaties terminų antstolio veiksmams apskųsti, nes pareiškėja T. J. per devyniasdešimt dienų neskundė antstolės veiksmo, susijusio su vykdomojo dokumento grąžinimu ir vykdomosios bylos užbaigimu.

Kasatorė pažymi, kad bylą nagrinėję teismai neteisingai konstatavo, kad antstolė į vykdymo išlaidas įskaičiavo išlaidas už neteisėtai atliktus veiksmus, t. y. ir tuos, kurie buvo atlikti siekiant išieškoti antstolės atlyginimą. Kasatorė nurodo, kad išieškant vykdymo išlaidas už šiuos vykdymo veiksmus vykdymo išlaidos neskaičiuojamos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad lėšų paskirstymo patvarkymas buvo surašytas anksčiau nei paduotas skundas, CPK 611 straipsnio 2 dalis nedraudžia antstoliui išieškotas lėšas paskirstyti, tik draudžia jas išmokėti, kas ir buvo padaryta šioje vykdomojoje byloje, todėl teismai nepagrįstai antstolio atliktą lėšų paskirstymo veiksmą įvardijo kaip neteisėtą.

Kasatorės teigimu, bylą nagrinėję teismai taip pat nenurodė, kaip turėtų būti perskaičiuotos vykdymo išlaidos, už kuriuos veiksmus antstolis gali jas skaičiuoti, todėl iš esmės neišsprendė šalių ginčo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl antstolio teisės gauti atlygį už vykdymo veiksmus, atliktus esant patvirtintam išieškojimo negalimumui vykdomojoje byloje

Šalių kreipimosi į teismą tikslas – jų teisėtų reikalavimų patenkinimas. Teismo sprendimo vykdymo procesas yra galutinis veiksmas, siekiant išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Būtent todėl, kaip yra pasisakęs kasacinis teismas, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu skolininkas nevykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių, t. y. tokiu atveju iš skolininko išieškomos ne tik administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą. Priverstinis teismo sprendimų ir kitų vykdytinų dokumentų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią vykdant antstoliui susiklosto teisėti ekonominiai lūkesčiai ir įgyjama teisė į atlyginimą už darbą. Antstolio atlygio pagrįstumas – tai atlygio dydžio ir antstolio vykdomojoje byloje atliktų priverstinio vykdymo veiksmų proporcinga atitiktis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal antstolės I. E. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-120/2012).

Byloje kilo ginčas dėl to, ar antstolė turi teisę gauti atlygį už vykdymo veiksmus, atliktus esant patvirtintam išieškojimo negalimumui vykdomojoje byloje. Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad antstolė pažeidė civilinio proceso teisės normas, nes, surašiusi išieškojimo negalimumo aktą, negrąžino išieškotojui vykdomojo dokumento, kaip tai nustatyta CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punkto. Tuo pagrindu teismas sprendė, kad vėliau antstolės vykdyti veiksmai yra neteisėti ir ji turi teisę gauti atlygį tik už tuos būtinuosius vykdymo veiksmus, kurie buvo atlikti iki išieškojimo negalimumo akto surašymo.

CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, kuriems esant vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui, pavyzdžiui, vykdomasis dokumentas gali būti grąžinamas išieškotojo prašymu (CPK 631 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ar skolininkui neturint turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma (CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaip turi elgtis antstolis, esant vienam iš CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, įtvirtina CPK 625 straipsnyje nustatyta vykdomojo dokumento grąžinimo tvarka. Pagal CPK 625 straipsnio 1 dalį vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis turi teisę grąžinti išieškotojui savo iniciatyva arba grąžina jį vykdymo proceso dalyvių prašymu.

Įstatyme nenustatyta pareiga antstoliui grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, esant CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams. Jeigu antstolis mano, kad yra tikslinga tęsti vykdomąją bylą ir, esant poreikiui, atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, skolininko turto paiešką, antstolis turi teisę išieškotojui negrąžinti vykdomojo dokumento. Tai atitinka vykdymo proceso tikslus – kiek galima greičiau ir efektyviau įvykdyti išieškotojo reikalavimą. Pasikeitus skolininko turtinei padėčiai – įgijus turto, atsiradus pajamų, - antstolis turėtų galimybę iš karto atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, areštuoti skolininko turtą, išieškotojui iš naujo nesikreipiant į antstolį ir nepradedant naujo vykdymo proceso. Tai jam būtų privalu atlikti, jei vykdomasis dokumentas būtų grąžintas, o vykdymo byla būtų užbaigta. Dėl tokių biurokratinio pobūdžio procedūrų gali nukentėti vykdymo operatyvumas arba išieškotojas gali neturėti galimybės turto pas skolininką atsiradimo momentu, kai reikia veikti neatidėliotinai, kreiptis dėl vykdymo atlikimo. Dėl šių ir kitų aplinkybių išieškotojas taip pat gali išlaikyti suinteresuotumą tęsti vykdymą. Jo valia dėl vykdymo tęsimo išreiškiama neteikiant prašymo sugrąžinti vykdomąjį dokumentą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2012 m. sausio 30 d. antstolė surašė išieškojimo negalimumo aktą, nes skolininkė (pareiškėja) tuo metu neturėjo turto ir lėšų. Kartu antstolė informavo išieškotoją, kad skolininkė T. J. dovanojimo sutartimis perleido turėtą nekilnojamąjį turtą – keturis žemės sklypus Vilniaus mieste trečiajam asmeniui D. J. Skolininkei kreipusis į teismą dėl vekselio, kurio pagrindu buvo išduotas vykdomasis dokumentas, pripažinimo negaliojančiu, o išieškotojui šioje civilinėje byloje pareiškus priešieškinį dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, bet kokie vykdymo veiksmai teismo buvo sustabdyti. Šalys 2013 m. kovo 25 d. bylą baigė taikos sutartimi. Ja D. J. vardu įregistruotas jam skolininkės dovanotas turtas atiteko reikalavimo teisę pagal vekselį įgijusiam UAB „Realty Invest“. Taikos sutartis įvykdyta geruoju, nesikreipiant į antstolį. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartyje, kuria buvo patvirtinta ši šalių taikos sutartis, pažymėta, kad turto perdavimas išieškotojui laikomas tinkamu bei galutiniu atsiskaitymu pagal T. J. 2011 m. spalio 10 d. pasirašytą vekselį. Nepaisant to, antstolė atliko vykdymo veiksmus bei priėmė skundžiamus 2013 m. birželio 12 d. patvarkymus dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, lėšų arešto ir skolos išieškojimo. Skolininkė buvo raginama padengti vykdomojoje byloje susidariusias 10 136,28 Lt vykdymo išlaidas, kurias sudaro 1000 Lt būtinųjų vykdymo išlaidų, 369,70 Lt papildomų vykdymo išlaidų ir 6000 Lt atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą, vykdymo išlaidos indeksuotos taikant 1,378 dydžio vartotojų kainų indeksą.

Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad šalių sudaryta taikos sutartis neatitinka Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punkte įtvirtintos taikos sutarties, kuri sudaroma vykdymo procese pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui ir kurios pagrindu antstoliui suteikiama teisė gauti atlygį už vykdomojo dokumento vykdymą. Šiuo atveju bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad antstolei turi būti atlyginamos tik būtinos ir papildomos vykdymo išlaidos, susidariusios iki akto dėl išieškojimo negalimumo surašymo dienos, nes, šalims taikos sutartimi civilinėje byloje susitarus dėl vykdomojo dokumento, esančio išieškojimo pagrindu, panaikinimo, vykdomoji byla turėjo būti nutraukta CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu ir toks vykdomosios bylos nutraukimo pagrindas, kaip ir vykdomojo dokumento grąžinimas su aktu apie išieškojimo negalimumą, neprilyginamas vykdomojo dokumento įvykdymui ir nesuteikia teisės antstoliui į atlygį už vykdomojo dokumento įvykdymą.

Teisėjų kolegija su tokiu bylą nagrinėjusių teismų civilinio proceso teisės normų aiškinimu ir taikymu nesutinka. Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punkte nustatyta, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, t. y. pagrindas mokėti visas vykdymo išlaidas yra taikos sutarties sudarymas po raginime įvykdyti teismo sprendimą termino pasibaigimo. Kadangi nagrinėjamoje byloje taikos sutartis sudaryta ne tiesiogiai vykdymo procese, tai būtina įvertinti, ar ji susijusi su vykdymu ir jame atliktais antstolės veiksmais. Bylos duomenimis, civilinė byla dėl turto perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais buvo užvesta pagal antstolės suteiktą informaciją. Nors šios bylos nagrinėjimo metu vykdymo veiksmai buvo sustabdyti, tačiau pati vykdomoji byla nenutraukta, kas galėjo turėti įtakos ir taikos sutarties sudarymui. Teisėjų kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai, vykdant išieškojimą nerandama skolininko turto, nes jis perleistas, o šalys pradeda civilinę bylą dėl sandorių, kuriais buvo perleistas skolininko turtas, pripažinimo negaliojančiais, šioje civilinėje byloje ieškovui ir atsakovui (atitinkamai vykdomojoje byloje išieškotojui ir skolininkui) susitarus taikiai, šalių sudaryta taikos sutartis dėl tarpusavio atsiskaitymo yra pagrindas užbaigti vykdymą ir nutraukti vykdomąją bylą. Tokia taikos sutartis vertintina kaip vykdymo procese pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punktą sudaryta taikos sutartis, kuria buvo padengtas antstolio vykdomas išieškojimas ir kurios pagrindu iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Atsižvelgiant į tai, šalims pasirašius taikos sutartį, antstolė turėjo galimybę atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, taip pat ir vykdymo išlaidų išieškojimą.  

Aptartų aplinkybių visumos pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir naikintina. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai ištyrė visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes, tačiau netinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, todėl yra pagrindas priimti naują sprendimą ir priteisti iš skolininkės T. J. antstolei visas 10 136,28 Lt vykdymo išlaidas, kurias sudaro 1000 Lt būtinųjų vykdymo išlaidų, 369,70 Lt papildomų vykdymo išlaidų ir 6000 Lt atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą, vykdymo išlaidos indeksuotos taikant 1,378 dydžio vartotojų kainų indeksą.

Teisėjų kolegija dėl kitų kasacinio skundo argumentų – senaties termino taikymo ir konkrečių antstolės vykdomųjų veiksmų – detaliau nepasisako, nes juose nesuformuota teisės taikymo ir (ar) aiškinimo problemos, reikšmingos formuojant teismų praktiką, ir jie neturi įtakos teisėjų kolegijos procesiniam sprendimui. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasacinis teismas patyrė 22,99 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Tenkinus antstolės kasacinį skundą, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš pareiškėjos (skolininkės vykdomojoje byloje) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą:

Priteisti antstolei N. Š. (asmens kodas duomenys neskelbtini) iš T. J. (asmens kodas duomenys neskelbtini) 10 136,28 Lt (dešimt tūkstančių šimtą trisdešimt šešis litus 28 ct) vykdymo išlaidų.

Priteisti valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš T. J. (asmens kodas duomenys neskelbtini) 22,99 Lt (dvidešimt du litus 99 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                        Birutė Janavičiūtė

                                                                      Rimvydas Norkus

                                                                      Algis Norkūnas