Civilinė byla Nr. e2A-1996-967/2021

Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00826-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. rugsėjo 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutarties, priimtos atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. 2-1108-522/2019 pagal ieškovo A. B. ieškinį bendraatsakėms O. G. ir A. K. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Anykščių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notarė J. V..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas A. B. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiu J. B. 2016 m. lapkričio 10 d. testamentą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Anykščių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notarės J. V. ir atnaujinti / pratęsti įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti po J. B., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1108-522/2019 ieškinį atmetė; reikalavimą dėl termino atnaujinimo paliko nenagrinėtą; priteisė iš ieškovo bendraatsakės A. K. naudai 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojimą Anykščių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notarei R. B. sustabdyti testatoriaus J. B. paveldėjimo bylą, neišduoti paveldėjimo teisės liudijimų J. B. įpėdiniams iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

3.       Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-683-619/2020 paliko nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1108-522/2019.

4.       2020 m. spalio 7 d. teisme gautas ieškovo prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2A-683-619/2020; panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-1996-967/2021 ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad testatorius J. B. dėl regos sutrikimų negalėjo savarankiškai perskaityti 2016 m. lapkričio 10 d. testamento Nr. (duomenys neskelbtini), todėl to nepadarius notarei, jo valia neatitiko pasirašyto, tačiau neperskaityto 2016 m. lapkričio 10 d. testamento Nr. (duomenys neskelbtini), turinio. Ieškovas 2020 m. rugpjūčio 21 d. gavo teismo medicinos specialisto konsultacinę išvadą Nr. 0195/20, kurioje nurodyta, kad J. B. negalėjo savarankiškai perskaityti 2016 m. lapkričio 10 d. sudaryto testamento Nr. (duomenys neskelbtini), jo priedų tekstą, nes jo rega buvo per silpna bei nekoreguotina akiniais. Taigi, priešingai nei nustatė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, testatorius J. B. dėl turimų regos sutrikimų negalėjo savarankiškai perskaityti 2016 m. lapkričio 10 d. testamento Nr. (duomenys neskelbtini), matyti kokį ir kokio turinio dokumentą pasirašo. Esant naujai paaiškėjusioms esminėms aplinkybėms, kad ginčo testamento sudarymo dieną testatorius J. B. negalėjo savarankiškai perskaityti testamento, turi būti taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.29 straipsnis ir konstatuotas jame nustatytos 2016 m. lapkričio 10 d. testamento pasirašymo tvarkos pažeidimas.

5.       Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-9946-880/2020 ieškovo prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1108-522/2019 tenkintas ir atnaujintas procesas Vilniaus regiono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1108-522/2019 pagal ieškovo ieškinį bendraatsakėms O. G. ir A. K. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Anykščių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notarė J. V..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-444-880/2021 atmetė ieškovo prašymą panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-1996-967/2021 ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai; panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-444-880/2021 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojimą Anykščių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notarei R. B. sustabdyti testatoriaus J. B. paveldėjimo bylą, neišduoti paveldėjimo teisės liudijimų J. B. įpėdiniams iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ir padaryti įrašus viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo testatoriaus J. B. turėtam nekilnojamajam turtui.

7.       Teismas nurodė, kad atlikus pomirtinę deontologinę-kompleksinę ekspertizę, gautos išvados neginčytinai nei patvirtina, nei paneigia faktą, kad testatorius J. B. galėjo pats perskaityti ir pasirašyti testamentą. Teismas pažymėjo, jog liudytojų duoti parodymai atitinka pomirtinės deontologinės-kompleksinės ekspertizės išvadas, kad testatoriaus J. B. regos aštrumas 2016 m. lapkričio 10 d. galėjo būti panašus į buvusį 2016 m. rugsėjo 8 d., t. y. jis galėjo savarankiškai perskaityti kompiuterinį tekstą, todėl nėra pagrindo spręsti, kad testatorius J. B. negalėjo pats perskaityti 2016 m. lapkričio 10 d. testamento Nr. (duomenys neskelbtini) teksto.

8.       Teismas atkreipė dėmesį, jog testatorius J. B. iš viso buvo sudaręs tris testamentus, t. y. 1) 2001 m. balandžio 17 d. testamentą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą Anykščių rajono notarų biuro notarės J. Ž., kuriuo mirties atveju visas turtas paliktas dukrai, t. y. bendraatsakei O. G.; 2) 2012 m. rugsėjo 14 d. testamentą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Anykščių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notarės J. V., kuriuo mirties atveju visas turtas paliktas dukterėčiai, t. y. bendraatsakei A. K.; 3) 2016 m. lapkričio 10 d. testamentą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Anykščių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notarės J. V., kuriuo mirties atveju turto dalis palikta bendraatsakėms O. G. ir A. K.. Teismas pažymėjo, jog nei viename iš minėtų testamentų įpėdiniu nenurodytas ieškovas. Teismas sprendė, jog nepaisant turimų sveikatos sutrikimų ir silpnos regos, testatoriaus J. B. valia dėl 2016 m. lapkričio 10 d. testamento Nr. (duomenys neskelbtini) turinio buvo tikra, nuosekli ir sąmoningai susiformavusi nuo 2001 metų.

9.       Teismas darė išvadą, jog testatorius J. B. turėjo regėjimo trūkumų, tačiau nepaisant to, šie nebuvo tokio laipsnio, kad jis pats negalėtų perskaityti 2016 m. lapkričio 10 d. testamento Nr. (duomenys neskelbtini) teksto ir po juo pasirašyti. Teismo vertinimu, pagrindo priešingai išvadai nesudaro ir 2020 m. rugpjūčio 21 d. teismo medicinos specialisto konsultacinė išvada Nr. 0195/20, kurią iš dalies paneigia ekspertizė; be to, 2020 m. rugpjūčio 21 d. teismo medicinos specialisto konsultacinės išvados Nr. 0195/20 rezultatai prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

10.       Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eA2-444-880/2021 ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-1996-967/2021 ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1.       Teismo posėdžio metu ekspertas J. K. išaiškino išvadą nurodydamas, kad be akinių, su tokiu regėjimo aštrumu, kuris 2016 m. rugsėjo 8 d. buvo nustatytas J. B., šis negalėjo perskaityti teksto (posėdžio garso įrašo 15.12 min.). Ekspertizės išvadų atsakymai į 3-4 klausimus paneigia pirmosios instancijos teismo nurodytas aplinkybes, kad ekspertizė davė tikėtiną išvadą, jog J. B. pats galėjo perskaityti 2016 m. lapkričio 10 d. testamento Nr. (duomenys neskelbtini) tekstą. Priešingai nei teigiama pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje, esą teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas J. K. patvirtino, kad su tokiu regos aštrumu J. B. galėjo savarankiškai perskaityti kompiuterinį tekstą, šis nurodė, kad be pagalbinių priemonių skaityti gali tik normalaus regėjimo žmonės (teismo posėdžio garso įrašo 9.04 min. – 10.10 min.). Advokatui paklausus eksperto ar be pagalbinių priemonių su tokiu regėjimo aštrumu, kuris 2016 m. rugsėjo 8 d. buvo nustatytas J. B., galima perskaityti 2016 m. lapkričio 10 d. testamento Nr. (duomenys neskelbtini) tekstą, ekspertas atsakė, kad tą gali padaryti tik normalaus regėjimo žmonės. Teisėjui uždavus patikslinantį klausimą: „Tai be akinių nelabai?“ (teismo posėdžio garso įrašo 15.09 min.), ekspertas atsakė: „Be akinių nelabai.“ (teismo posėdžio garso įrašo 15.12 min.). Taigi J. B. su tokiu regėjimo aštrumu, koks jam buvo nustatytas, negalėjo savarankiškai perskaityti 2016 m. lapkričio 10 d. testamento Nr. (duomenys neskelbtini) teksto ir tik tikėtinai, tą jis galėjo padaryti su pagalbinėmis priemonėmis (neatmetama galimybė, kad su pagalbinėmis priemonėmis (naudojamu skaitymui didinamuoju stiklu) galėjo savarankiškai perskaityti tekstą).

10.2.       Advokatui paklausus ar po paskutinio J. B. regos patikrinimo, jo regos aštrumas galėjo pagerėti, turint mintyje, kad testamentas pasirašytas 2016 m. lapkričio 10 d., ekspertas atsakė: „Abejotinai“ (teismo posėdžio garso įrašo 15.30 min.) ir įvertinęs, kad medicininis įrašas 2017 m. vasario 17 d. rodo J. B. abiejų akių regos aštrumą, kuris laikomas visišku aklumu, paaiškino, kad nuo 2016 m. rugsėjo 8 d. J. B. rega tikėtina galėjo tik blogėti. Teisėjui paklausus ar 2017 m. nustatytam J. B. aklumui galėjo turėti įtakos persirgtas insultas, ekspertas atsakė neigiamai. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad praėjus dvejiems mėnesiams po J. B. regos patikrinimo, t. y. testamento pasirašymo dieną, jo regos aštrumas buvo blogesnis nei 2016 m. rugsėjo 8 d. ir blogėjo. 2016 m. rugsėjo 8 d. J. B. matė tik viena akimi, nes kairės akies regos aštrumas buvo 0,01, kas laikoma šios akies aklumu. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nurodytus įrodymus, turėjo vadovautis tikimybių pusiausvyros principu, kad J. B. regos aštrumas 2016 m. lapkričio 10 d. testamento pasirašymo metu buvo blogesnis nei nustatytas 2016 m. rugsėjo 8 d.

10.3.       Teismo posėdyje apklausiama notarė nenurodė, jog J. B., skaitydamas 2016 m. lapkričio 10 d. testamentą Nr. (duomenys neskelbtini), naudojosi akiniais; jis jų ne tik neturėjo, bet akiniai ir nebūtų padėję, nes rega buvo nekoreguojama akiniais. Pagal notarės paaiškinimus J. B. skaitė pats ir VĮ „Registrų centro“ pažymoje pasirašė, kad būtent tas butas paliekamas testamentu. Notarė nurodė, kad ji praktikuoja, jog testatorius pasirašytų VĮ „Registrų centro“ pažymoje būtent prie to turto, kuris yra paliekamas testamentu. Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad 2016 m. lapkričio 9 d. VĮ „Registrų centro“ išraše padaryti įrašai J. B. ranka leidžia teigti, kad pasirašęs asmuo visiškai nematė ant kokio dokumento pasirašo, nes įrašas padarytas ne dokumento pabaigoje, kaip turėtų būti įprastai, be to, pasirašyta prie išrašo 2.5 punkto, t. y. nekilnojamojo turto, kuris nepriklausė testatoriui J. B., taigi galima teigti, jog asmuo pasirašė intuityviai, t. y. nematydamas dokumento, kurį pasirašo.

10.4.       Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai nevertino 2020 m. rugpjūčio 21 d. teismo medicinos specialisto konsultacinės išvados Nr. 0l95l20, atitinkančios ekspertizės išvadą.

10.5.       Pirmosios instancijos teismas daug dėmesio skyrė byloje esantiems bendraatsakių paaiškinimams bei liudytojų parodymams, kurie patvirtina, jog J. B. neturėjo psichikos sveikatos sutrikimų, ko ieškovas neginčija, tačiau neatsižvelgė į aplinkybes, kurios susiję su J. B. regos sutrikimais ir gebėjimu savarankiškai skaityti bei šių parodymų įvertinimu ne tik kiekvieno atskirai, bet jų įvertinimo kartu su kitais bylos įrodymais kaip įrodymų viseto.

10.6.       Byloje esanti ekspertizės išvada, eksperto paaiškinimai, teismo medicinos specialisto konsultacinė išvada ir kitų įrodymų visetas patvirtina, kad testatorius J. B. objektyviai negalėjo pats pasirašyti ginčijamo testamento dėl CK 5.29 straipsnyje išvardytų priežasčių (ligos). Vertinant ginčo testamento pasirašymo aplinkybes kartu su naujai paaiškėjusiomis esminėmis aplinkybėmis, kad ginčo testamento sudarymo dieną testatorius J. B. negalėjo savarankiškai perskaityti 2016 m. lapkričio 10 d. testamento Nr. (duomenys neskelbtini) ir ši jam nebuvo perskaitytas, darytina išvada, jog negalima spręsti, kad 2016 m. lapkričio 10 d. testamentu Nr. (duomenys neskelbtini) išreikšta valia atitiko jo tikrąją valią; taigi turėjo būti taikomas CK 5.29 straipsnis ir konstatuota, kad buvo pažeista minėtame straipsnyje nustatyta testamento pasirašymo tvarka.

11.       Atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą bendraatsakė O. G. prašo jį atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eA2-444-880/2021 palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1.         Su tėvu J. B. bendrauta jam dar gyvant esant: šis skaitydavo laikraščius ir knygas, savarankiškai vaikščiojo, apsipirkdavo maisto prekių parduotuvėje. Bendraatsakė O. G. su tėvu J. B. 2016 m. lapkričio 1 d. aplankė kapines Anykščiuose, buvome bažnyčioje.

11.2.         Ieškovas vilkina bylą. Anksčiau su tėvu J. B. nebendravęs, apie jo ligas daro išvadas tik iš ligos istorijos išrašų.

12.       Atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą bendraatsakė A. K. prašo jį atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eA2-444-880/2021 palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1.         2019 m. rugsėjo 30 d., paskutinio teismo posėdžio metu, ieškovas ir jo atstovė pateikė prašymą dėl pomirtinės deontologinės-kompleksinės ekspertizės atlikimo, kurio netenkinus, prašyta iškviesti ir apklausti ekspertus. Toks ieškovo procesinis elgesys įvertintas kaip veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, juo labiau, kad aplinkybės dėl J. B. akių ligos buvo žinomos jau nuo 2018 m. vasario 21 d. teismo posėdžio, kada buvo apklaustas jo akių gydytojas.

12.2.       Nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1108-522/2019, kurioje bandyta įrodyta, kad testatorius J. B. turėjo psichinių ligų ir negalėjo suprasti savo veiksmų, liudiję asmenys, kurie jį matė ir pažinojo, kalbėjo ir apie testatoriaus J. B. regą; nustatyta, kad testatorius J. B. turėjo regėjimo trūkumų, tačiau šie nebuvo tokio laipsnio, kad jis pats negalėjo perskaityti 2016 m. lapkričio 10 d. testamento Nr. (duomenys neskelbtini) teksto ir po juo pasirašyti. Testatorius J. B. pas akių ligų gydytoją 2016 metais lankėsi sausio 14 d., o po to – tik rugsėjo 8 d. Taigi ieškovo teiginys, kad testatoriaus J. B. akių liga galimai progresavo itin greitai, nėra pagrįstas, nes pas kitus gydytojus šis lankėsi, konsultacijai dėl akių ligų siųstas nebuvo, nes didesniais regos sutrikimais tuo metu nesiskundė.

12.3.       Liudytojos D. P. ir I. G. dalyvavo 2016 m. gruodžio 29 d. vykusiame „Bočių“ renginyje, kurio metu testatorius J. B. pasijuto blogai ir buvo išvežtas į ligoninę. Taigi praėjus daugiau nei dvejiems mėnesiams po 2016 m. lapkričio 10 d. testamento Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo, t. y. 2016 m. gruodžio 29 d., testatorius J. B. vis dar gyveno aktyvų gyvenimą, „Bočių“ kolektyvo nariams nepastebėjus jo tariamo aklumo. Testatorius J. B. akinius turėjo, tačiau, kiek teko matyti bendraatsakei A. K., kartais pasinaudodavo tik lupa.

12.4.       Iš testatorių J. B. pažinojusių liudytojų parodymų matyti, kad šis savarankiškai gyveno aktyvų gyvenimą; dalyvavo „Bočių“ kolektyvo veikloje (taigi, skaitė ir mokėsi dainų tekstus, be to, 2016 m. gruodžio 29 d. į ligoninę išvežtas iš ,,Bočių“ kolektyvo renginio); pats apsipirkdavo, mokėdavo mokesčius; namuose turėjo daug knygų. Tokio regėjimo, kokį tęstatorių J. B. nurodo turėjus ieškovas, 87 metų senjoras nebūtų galėjęs savarankiškai (be nuolatinės priežiūros) gyventi ir skaityti (nors prie savo lovos laikė pilną lentyną knygų).

12.5.       Pomirtinė deontologinė ekspertizės metu vertinami tik gydytojų įrašai paciento aplinkymo metu, bet ne jo savijauta ir būklė kasdieniame gyvenime ir veikloje.

12.6.       Testamentas netampa negaliojančiu vien dėl to, kad jį pasirašė regėjimo sutrikimų turintis asmuo. Nagrinėjamu atveju asmens rega ir jo valia nėra tiesiogiai susiję. Testatorius J. B. savo valią išreiškė tris kartus ir visus šiuos kartus sūnui (ieškovui) jokio turto palikti nenorėjo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

14.       Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdama jų ribų.

15.       Iš Anykščių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus išduoto (duomenys neskelbtini) mirties įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) įrašo nustatyta, kad J. B. mirė (duomenys neskelbtini). J. B. turėjo du vaikus – sūnų, t. y. ieškovą ir dukrą, t. y. bendraatsakę O. G.. 2016 m. lapkričio 10 d. testamentu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – testamentas), patvirtintu trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Anykščių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notarės J. V. (toliau – notarė), testatorius J. B. jam priklausančią 750/1125 dalį žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir 2/3 dalis gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su ūkio pastatu bei kiemo statinių dalimis, esančius Anykščiuose, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), paliko dukrai – bendraatsakei O. G., o visą kitą kilnojamąjį ir nekilnojamą turtą, kuris jam priklausys mirties dieną, kur jis bebūtų ir iš ko susidėtų ir visą kitą turtą – dukterėčiai – bendraatsakei A. K..

16.       2017 m. rugsėjo 18 d. teisme gautas ieškovo ieškinys, kuriuo prašyta pripažinti negaliojančiu testamentą ir atnaujinti / pratęsti įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti po J. B., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodyta, kad J. B. prieš testamento sudarymą diagnozuotas smegenų kraujotakos sutrikimas bei sutrikusi smegenų veikla, atsiradusi kaip smegenų infarkto pasekmė; dėl susiformavusios demencijos jis nesuprato nei savo veiksmų, nei jų sukeliamų padarinių; nuo 2009 metų lankėsi pas psichiatrą dėl neorganinės nemigos ir kitų psichikos sutrikimų, buvo gydomas stipraus poveikio medikamentais. Testamento sudarymo metu, nors būdamas veiksnus, J. B. dėl tokios būsenos negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 1.89 straipsnio 1 dalis); be to, buvo senyvo amžiaus – 87 metų, sirgo kitomis ligomis, nuo kurių buvo gydomas ligoninėje, jam buvo reikalinga nuolatinė priežiūra ir slauga. J. B. turėjo regėjimo trūkumų, t. y. jam diagnozuotas abiejų akių aklumas dėl glaukomos, todėl pats pasirašyti testamento jis negalėjo, neįskaitydamas raidžių. Notarė pažeidė imperatyvų įstatymo reikalavimą perskaityti testamentą, tokio įrašo jame nesant (CK 1.80 straipsnis). Kadangi beveik nematantis testatorius pasirašė po neskaitytu, notarės neišaiškintu ir neįgarsintu tekstu, testamento turinys neišreiškia tikrosios palikėjo valios.

17.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1108-522/2019 ieškinį atmetė; reikalavimą dėl termino atnaujinimo paliko nenagrinėtą; priteisė iš ieškovo bendraatsakės A. K. naudai 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojimą Anykščių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notarei R. B. sustabdyti testatoriaus J. B. paveldėjimo bylą, neišduoti paveldėjimo teisės liudijimų J. B. įpėdiniams iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

11.       Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-683-619/2020 paliktas nepakeistas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1108-522/2019.

12.       Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-9946-880/2020 tenkinus ieškovo prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1108-522/2019 tenkintas, atnaujintas procesas Vilniaus regiono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1108-522/2019 pagal ieškovo ieškinį bendraatsakėms O. G. ir A. K. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Anykščių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notarė J. V..

13.       Faktinei aplinkybei ar J. B. dėl savo sveikatos būklės galėjo savarankiškai perskaityti testamentą, prieš jį pasirašydamas, nustatyti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-9946-880/2020 skirta pomirtinė deontologinė-kompleksinė ekspertizė, kurią pavesta atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertams.

14.       Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. R., VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Akių ligų skyriaus gyd. oftalmologas J. K. ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas V. K., atlikę J. B. pomirtinę deontologinę-kompleksinę sveikatos būklės ekspertizę, 2021 m. kovo 2 d. ekspertizės akte Nr. KMPM 32(81)/2021 (01) (toliau – ekspertizės aktas) nustatė, kad: 1) J. B. regos aštrumas 2016 m. rugsėjo 8 d. duomenimis (paskutinis regos statuso įvertinimas prieš 2016 m. lapkričio 10 d.) buvo: dešinės akies 0,08 (toks regos aštrumas nėra laikomas šios akies aklumu), kairės akies 0,01 (toks regos aštrumas laikomas šios akies aklumu); preziumuojama, kad ir 2016 m. lapkričio 10 d. regos aštrumas galėjo būti panašus, t. y. tiriamasis galėjo savarankiškai perskaityti kompiuterinį tekstą, esantį byloje; tačiau nėra galimybės nustatyti, koks tiksliai regėjimo aštrumas buvo J. B. 2016 m. lapkričio 10 d., nes nuo 2016 m. rugsėjo 8 d. per dviejų mėnesių laiko tarpą regos aštrumas galėjo pablogėti kritiškai, o sekantis įrašas 2017 m. vasario 17 d. rodo abiejų akių regos aštrumą, kuris laikomas visišku aklumu; 2) J. B. iki 10 kartų regėjimo pablogėjimui nuo 2016 m. sausio 14 d., kai rega buvo V 0,2/0,1, iki 2016 m. rugpjūčio 5 d., kai rega tapo V 0,05/0,01, įtakos turėjo akies lėtinių degeneracinių ligų progresavimas; 3) neatmetama galimybė, kad J. B. su pagalbinėmis priemonėmis (naudojamu skaitymui didinamuoju stiklu) galėjo savarankiškai perskaityti kompiuterinį tekstą, esantį byloje.

18.       Taigi, įvertinus išdėstytas aplinkybes, galima daryti išvadą, jog šiuo atveju byloje ginčas yra kilęs dėl testamento tvirtinimo tvarkos trūkumų kaip pagrindo pripažinti jį negaliojančiu (CK 5.29 straipsnis, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 32 straipsnio 2 dalis).

19.       Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nurodęs, kad liudytojų duoti parodymai atitinka ekspertizės akte padarytas išvadas, jog J. B. regos aštrumas 2016 m. lapkričio 10 d. galėjo būti panašus į buvusį 2016 m. rugsėjo 8 d., t. y. jis galėjo savarankiškai perskaityti kompiuterinį tekstą; regos sutrikimai nebuvo tokio laipsnio, kad testatorius pats negalėtų perskaityti testamento teksto ir po juo pasirašyti (pagrindo priešingai išvadai nesudaro ir 2020 m. rugpjūčio 21 d. teismo medicinos specialisto konsultacinė išvada Nr. 0195/20, kurią iš dalies paneigia ekspertizės aktas).

20.       Ieškovas atskirajame skunde teigia, kad ekspertizės išvadų atsakymai į 3-4 klausimus paneigia pirmosios instancijos teismo nurodytas aplinkybes, kad ekspertizė davė tikėtiną išvadą, jog J. B. pats galėjo perskaityti testamento tekstą; J. B. su tokiu regėjimo aštrumu, koks jam buvo nustatytas, negalėjo savarankiškai perskaityti testamento teksto ir tik tikėtinai, tą jis galėjo padaryti su pagalbinėmis priemonėmis.

21.       Pasisakydamas dėl eksperto išvados, kaip įrodinėjimo priemonės, kasacinis teismas yra nurodęs, kad, nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, eksperto išvada neturi išankstinės galios, vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015, 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-687/2018, 2018 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-916/2018).

22.       Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija pažymi šias reikšmingas aplinkybes: 1) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2014 konstatavęs, kad, tuo atveju, kai ekspertas dėl medicininių duomenų nepakankamumo pateikia prielaidos pobūdžio išvadą, kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, liudytojų parodymais, esant užfiksuotai priešingai situacijai, negali būti sprendžiama, jog ieškovas įrodė sandorį sudariusio asmens valios ydą; 2) nagrinėjamoje byloje ekspertų pozicija dėl J. B. galimybių savarankiškai perskaityti kompiuterinį tekstą nebuvo kategoriška, preziumuojant, kad tiriamasis galėjo (tokios galimybės neatmetant) savarankiškai perskaityti kompiuterinį tekstą (ekspertizės išvadose, atsakant į 3-4 klausimus, patikslinta, jog su pagalbinėmis priemonėmis (naudojamu skaitymui didinamuoju stiklu)), esantį byloje, J. B. regos aštrumui galėjus būti panašiam į buvusį 2016 m. rugsėjo 8 d. duomenimis (paskutinis regos statuso įvertinimas prieš 2016 m. lapkričio 10 d.): dešinės akies 0,08 (toks regos aštrumas nėra laikomas šios akies aklumu), kairės akies 0,01 (toks regos aštrumas laikomas šios akies aklumu). Nors ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju turėjo vadovautis tikimybių pusiausvyros principu, jog J. B. regos aštrumas testamento pasirašymo metu buvo blogesnis nei nustatytas 2016 m. rugsėjo 8 d., įvertinus tai, kad VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Akių ligų skyriaus gyd. oftalmologas J. K. (toliau – ekspertas) 2021 m. gegužės 12 d. teismo posėdyje, atsakydamas į ieškovo atstovo advokato E. J. klausimą, ar po paskutinio J. B. regos patikrinimo, jo regos aštrumas galėjo pagerėti, nurodė, kad abejotinai, 2017 m. vasario 17 d. diagnozavus abiejų akių regos aštrumą, laikomą visišku aklumu, todėl nuo 2016 m. rugsėjo 8 d. J. B. rega, tikėtina, galėjo tik blogėti, teisėjų kolegija tokį ieškovo argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Atkreiptinas dėmesys, jog eksperto atsakymai į ieškovo atstovo advokato E. J. klausimą dėl regos aštrumo grindžiami prielaidomis, ką rodo vartojami žodžiai „abejotinai“, „tikėtina“, taigi, šiuo atveju nedarant kategoriškos ar net labiau tikėtinos išvados, jog J. B. regos aštrumas negalėjo būti panašus į 2016 m. rugsėjo 8 d. buvusį. Reikėtų pažymėti, jog J. B. regėjimas, kaip nustatyta ekspertizės akte, pablogėjęs iki 10 kartų laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 14 d. (kai rega buvo V 0,2/0,1) iki 2016 m. rugpjūčio 5 d. (kai rega tapo V 0,05/0,01), taigi per beveik septynis mėnesius. Byloje nėra jokių duomenų, išskyrus ekspertizės akte darytas prielaidos pobūdžio išvadas, jog per dviejų mėnesių laiko tarpą, t. y. nuo 2016 m. rugsėjo 8 d. iki 2017 m. vasario 17 d., regos aštrumas galėjo pablogėti kritiškai (galimybės nustatyti, koks tiksliai J. B. regėjimo aštrumas buvo 2016 m. lapkričio 10 d., nesant) (CPK 178 straipsnis). Remiantis liudytojų, apklaustų Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1108-522/2019, parodymais, konkrečiai: 1) bendraatsakių O. G. ir A. K. parodymais, kad J. B., būdamas 87 metų amžiaus, savo namuose gyveno vienas ir buvo visiškai savarankiškas tiek iki testamento sudarymo, testamento sudarymo metu ir po to; pats gaminosi maistą, kūreno krosnį, lankydavosi pas gydytojus, pirkdavosi vaistus, dalyvavo „Bočių“ kolektyvo veikloje; nors ir su lazdele, tačiau savarankiškai nueidavo į repeticijas, parduotuvę; silpnai matė, tačiau galėjo matyti kelią, galėjo paskaityti, pasirašyti, nenešiojo akinių; 2) liudytojos D. P. parodymais, kad J. B. dalyvaudavo ,,Bočių“ kolektyvo repeticijose, į jas ateidavo pats, dėvėdavo akinius ir turėdavo lupą skaitymui; 3) liudytojos I. G. parodymais, J. B. buvo labai aktyvus „Bočių“ kolektyvo narys iki pat mirties; 4) liudytojos R. P. parodymais, kad J. B. atvažiuodavo pas juos į Ukmergę, jie kartu lankydavo J. B. brolio kapą; Ukmergėje bendraatsakė A. K. padėjo jam susitvarkyti dantis, apsilankyti pas kitus gydytojus; J. B. 2016 metais gyveno pats vienas nusipirktame bute, skaitė knygas, gaminosi maistą, tvarkėsi, skalbėsi, pirko maisto produktus parduotuvėje ir kt., atvažiavęs į Ukmergę pats savarankiškai užeidavo pas juos į svečius; nei socialinės rūpybos, nei Carito darbuotojai pas jį nesilankė; 5) notarės parodymais, kad J. B. į kontorą atėjo pats, vienas – pirmą kartą atėjo užsirašyti dėl testamento sudarymo, antrą kartą – jį sudaryti; testamentą jis perskaitė pats, taip pat pats ant VĮ ,,Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro išrašų savo ranka padarė įrašus, suprato, ką perskaitė; 6) liudytojos V. G. parodymais, kad J. B. buvo jos pacientas nuo 2015 metų, lankydavosi dažnai, dažniausiai ateidavo vienas, turėjo sveikatos problemų (širdies ritmo sutrikimai, galvos svaigimas, kraujotakos sutrikimai, prastas regėjimas); 7) liudytojo P. Š. parodymais, kad 2016 metais J. B. regėjimas, įvertinus jo amžių, buvo neblogas, po atliktos operacijos buvo pagerėjęs; tuo metu jis neturėjo periferinio matymo, tačiau turėjo centrinį matymą ir galėjo matyti 12 šriftu parašytą tekstą, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingos pirmosios instancijos teismui išvados, jog J. B. tikėtinai galėjo savarankiškai perskaityti testamento tekstą, atsižvelgiant į tai, jog konkretus jo regėjimo aštrumas 2016 m. lapkričio 10 d. nenustatytas, nesant po 2016 m. rugsėjo 8 d. atliktų medicininių įrašų (taigi, ir duomenų, indikuojančių galimą kritinį regos aštrumo pablogėjimą); gyd. okulisto P. Š. 2016 m. rugsėjo 8 d. atliktas įrašas „V 0,08 stiklai negerina/0,01“, kuris, anot eksperto reiškia, kad rega turėtų būti koreguojama l4-16 dioptrijų akiniais, tačiau tokio storio, šie nesilaikytų ant nosies nepaneigia J. B. savarankiškumo tenkinant kasdienius poreikius, taip pat dalyvaujant Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Anykščių bendrijos vokalinio ansamblio „Bočiai“ veikloje (kurios aktyvus narys J. B. buvo, į repeticijas ateidavo pats, dėvėdavo akinius, kaip nurodė liudytoja D. P., duodama parodymus apie ginčo laikotarpiui aktualias aplinkybes (iki 2016 m. gruodžio 29 d.) (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-683-619/2020, be kita ko, konstatuota, kad nėra pagrindo abejoti bylos baigtimi nesuinteresuotų, testatoriaus buvusio kolektyvo kolegų parodymais)).

23.       Kai testatorius dėl ligos, neraštingumo ar kitokių priežasčių negali pats pasirašyti testamento, tokiu atveju įstatymo nustatyta galimybė už testatorių pasirašyti kitam asmeniui (CK 5.29 straipsnis, Notariato įstatymo 32 straipsnio 2 dalis). Kadangi toks testamento pasirašymas yra išimtinis, tai jis turi būti atliekamas, laikantis nustatytų sąlygų: 1) testatorius turi asmeniškai paprašyti, kad už jį pasirašytų kitas asmuo; 2) kitas asmuo turi būti veiksnus ir neturi būti įpėdiniu pagal testamentą; 3) testamentas turi būti pasirašomas notaro (kito pareigūno pagal CK 5.28 straipsnio 6 dalį įgalioto patvirtinti testamentus) ir dviejų liudytojų akivaizdoje (jie taip pat pasirašo testamentą); 4) testamente turi būti nurodyta priežastis, dėl kurios testatorius negalėjo pats pasirašyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2012).

24.       Ar testamento formos, jo tvirtinimo tvarkos trūkumai yra pagrindas pripažinti testamentą negaliojančiu, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tai, ar dėl jų galėjo būti neišreikšta tikroji testatoriaus valia, ar, net ir nustačius tam tikrus testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarkos pažeidimų, kitų įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad testatoriaus valia atitinka sudaryto testamento turinį. Galutines išvadas teismas gali padaryti tik tada, kai, vadovaudamasis įrodymus, jų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, tinkamai nustato ir teisiškai kvalifikuoja faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2011).

25.       Kadangi testatoriaus parašas yra vienas svarbiausių testamento rekvizitų, kurio nebuvimas testamentą daro negaliojantį, tai ypatinga svarba turi būti skiriama fakto, kad testatorius pats negali pasirašyti testamento, nustatymui. Atsižvelgiant į testamento teisinę prigimtį ir reikšmę, negalėjimas asmeniškai pasirašyti testamento turi būti absoliutus, t. y. turi būti nustatyta, kad testatorius objektyviai negali pats pasirašyti dėl CK 5.29 straipsnyje išvardytų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2012).

26.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teisme buvo paskirta pomirtinė deontologinė-kompleksinė ekspertizė, kuri preziumavo, kad J. B. galėjo (tokios galimybės neatmetant) savarankiškai perskaityti kompiuterinį tekstą (su pagalbinėmis priemonėmis (naudojamu skaitymui didinamuoju stiklu)), esantį byloje. Pažymėtina, kad tiek CK 5.29 straipsnyje, tiek Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu asmuo dėl fizinių trūkumų, ligos ar kitokių priežasčių pats negali pasirašyti sandorio, t. y. testamento, tik tada už jį tai gali padaryti kiti asmenys. Šiuo atveju nustatyta, kad testatorius turėjo regėjimo trūkumų, šis faktas šalių byloje yra neginčijamas. Notarė, tiek atsiliepime į ieškinį, tiek ir duodama parodymus nurodžiusi, kad su testatoriumi bendravo du kartus: dieną, kai J. B. užėjo suderinti datos dėl testamento sudarymo (be kita ko, tvirtai žinodamas, kam kokį turtą norėjo palikti ir aiškiai išreikšdamas savo valią) ir testamento sudarymo dieną, t. y. 2016 m. lapkričio 10 d.; bendravimas buvo pakankamos trukmės, kad ji galėtų objektyviai įvertinti testatoriaus būklę; prieš sudarant testamentą buvo patikrinta, ar šis asmuo nėra įtrauktas į neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrą; testatorius pats savo ranka pageidavo padaryti prierašą ant VĮ ,,Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo, kam palieka jame nurodytą turtą; abiejų apsilankymų metu testatorius pats rašėsi ant visų dokumentų, nesukeldamas jokių abejonių dėl regėjimo; testamentą J. B. perskaitė pats ir suprato, ką perskaitė. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-683-619/2020 pažymėta, kad J. B. diagnozuoti regos sutrikimai, t. y. pirminė atviro kampo glaukoma, trumparegystė, intraokulinis lęšis, kiti abiakio matymo sutrikimai, ragenos randai ir drumstys, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad testatorius negebėjo perskaityti testamento; aplinkybes, kad J. B. gebėjo perskaityti (ir perskaitė) testamentą, parašytą 12 šriftu, patvirtino gyd. okulistas P. Š. ir notarė; abejoti šių suinteresuotumo bylos baigtimi neturinčių asmenų, savo srities profesionalų parodymais nėra jokio teisinio pagrindo. Taigi šiuo atveju nekvestionuotinos įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatytos aplinkybės, susijusios su liudytojų, tame tarpe ir notarės, parodymų patikimumu. Nagrinėjamu atveju, kaip paaiškinusi notarė, J. B. surašytas testamentas garsiai nebuvo perskaitytas, nekilus abejonėms dėl jo regėjimo (kaip minėta, abiejų vizitų metu (užėjus suderinti datos dėl testamento sudarymo ir testamento sudarymo dieną) testatorius ant visų dokumentų rašėsi pats, taip pat perskaitė testamentą), kitaip tariant, nebuvus pagrindo pasidomėti, ar testatorius gali pats pasirašyti testamentą, ar yra aplinkybių, lemiančių negalėjimą pasirašyti. Notarei nenustačius tokių objektyvių priežasčių, J. B., perskaitęs ir, kaip pažymėta, supratęs surašytą testamentą (jo valiai, kaip minėta, dėl turto palikimo konkretiems asmenims buvus tvirtai ir aiškiai) tada jį pasirašė. Konstatuotina, kad teisinis reglamentavimas leidžia tokią negalią turintiems asmenims, nesant kitų fizinių trūkumų ar kitų priežasčių, dėl kurių jie patys negalėtų to padaryti ir gebantys laisvai reikšti savo valią, patiems pasirašyti notarų tvirtinamus sandorius. Taigi nagrinėjamoje byloje nenustatyta CK 5.29 straipsnyje įtvirtintų priežasčių, galėjusių lemti testatoriaus negalėjimą pačiam pasirašyti sudaromo testamento. Apibendrinant darytina išvada, kad testamentas netampa negaliojančiu vien todėl, kad jį pasirašė regėjimo sutrikimų turintis asmuo, galintis suvokti sandorio esmę ir padarinius.

Dėl bylos procesinės baigties

27.       Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinių skundų argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinių skundų motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

28.       Kadangi kiti atskirajame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

29.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, priimdamas teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti atskirąjį skundą.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eA2-444-880/2021 palikti nepakeistą.

Teisėjos                                                                        Rita Kisielienė

                                                                        Danutė Kutrienė

                                                                        Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė