Civilinė byla Nr. 2A-58/2014

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00057-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija 21.4.2.; 35.6.1.; 121.21.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Danutės Milašienės ir Egidijos Tamošiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo BUAB ,,Netimpex” bei atsakovo UAB „Medicinos bankas” apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-1556-264/2012 pagal ieškovo UAB „Netimpex” ieškinį atsakovui UAB „Medicinos bankas” dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo BUAB „Sunsation”.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiu 2008-02-08 hipotekos įkeitimo sandorį Nr. 02/1/2008/0002310, priteisti iš atsakovo UAB „Medicinos bankas” bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-02-06 tarp atsakovo UAB „Medicinos bankas” ir trečiojo asmens UAB „Sunsation” buvo sudaryta kredito sutartis Nr. LOAN_47894, pagal kurią trečiajam asmeniui UAB „Sunsation” bankas suteikė 133 225 EUR kreditą. Kredito gavėjo prievolių įvykdymas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka, 2008-02-08 hipotekos lakštu Nr. 02/1/2008/0002310 įkeičiant ieškovui BUAB „Netimpex” nuosavybės teise priklausantį turtą - negyvenamąją patalpą - parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įkeičiamo turto rinkos vertė 660 000 Lt. Kauno apygardos teismui 2011-04-19 nutartimi UAB „Netimpex” iškėlus bankroto bylą, paskirtas įmonės bankroto administratorius, remdamasis Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 8 p., patikrino BUAB „Netimpex” sudarytus sandorius ir nustatė, kad ginčijamas 2008-02-08 įkeitimo sandoris prieštaravo įmonės veiklos tikslams, nes įmonės kaip juridinio asmens pagrindinis tikslas yra siekti pelno, o iš šio sandorio BUAB „Netimpex” negavo jokios naudos ar lėšų, kurios galėtų būti panaudojamos įmonės veiklai vykdyti, kreditas suteiktas kitai įmonei (BUAB „Sunsation”). Ginčijamas sandoris nepagrįstai apsunkino įmonės disponavimą įkeistu nekilnojamuoju turtu, kadangi potencialūs pirkėjai nėra suinteresuoti įsigyti nekilnojamąjį turtą, kuris yra apsunkintas hipoteka, bei pažeidė įmonės kreditorių interesus. Šalys sudarydamos hipotekos įkeitimo sandorį negalėjo nežinoti ir nesuprasti, kad šis sandoris ekonomiškai nėra naudingas ieškovui ir pažeidžia BUAB „Netimpex” turtinius interesus. Atsakovas nesilaikė reikalavimo domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek to reikia sandoriui sudaryti nepažeidžiant įstatymų, todėl šio sandorio šalys pagrįstai pripažintinos nesąžiningomis sandorio šalimis. Ieškovas neturėjo jokios pareigos sudaryti šio hipotekos įkeitimo sandorio. Be to, ginčijamas hipotekos įkeitimo sandoris buvo sudarytas esant UAB „Netimpex” nemokumui.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino. Pripažino negaliojančiu 2008-02-08 hipotekos lakštą Nr. 02/1/2008/0002310, kuriuo skolininkas UAB „Sunsation” įkeitė UAB „Netimpex” negyvenamąją patalpą - parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įkeičiamo turto rinkos vertė 660 000 Lt, UAB „Medicinos bankas” 2008-02-06 kredito sutarties Nr. LOAN 47894 įvykdymo užtikrinimui. Iš UAB „Medicinos bankas” priteisė 480 Lt bylinėjimosi išlaidas BUAB „Netimpex” ir 146 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Teismas konstatavo, jog ieškinys grindžiamas tuo, kad ginčijamas hipotekos sandoris prieštarauja UAB „Netimpex”, kaip privataus juridinio asmens, tikslams, nurodytiems bendrovės įstatuose, kur numatyta, jog bendrovė yra įsteigta vykdyti gamybinę bei komercinę veiklą ir gauti pelną (pajamas) iš šios veiklos. Nurodė, kad pelnas yra įmonės egzistavimo pagrindas, tai įtvirtinta CK 1.110 str., Akcinių bendrovių įstatyme, Įmonių bankroto įstatyme. Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, tausoti bendrovės turtą, rūpintis jo didinimu, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Šios bendrovės valdymo organų pareigos išplaukia iš CK antros knygos VII skyriaus normų ir Akcinių bendrovių įstatymo bei UAB „Netimpex” įstatų turinio (CK 2.82 str. 4 d., 2.87 str., Akcinių bendrovių įstatymas). Nurodytos teisės normos draudžia bendrovės valdymo organams priimti sprendimus ir atlikti veiksmus, kurie pažeidžia bendrovės įstatus ir yra priešingi bendrovės veiklos tikslams, yra rizikingi ir aiškiai nenaudingi arba nuostolingi bendrovei. Iš byloje esančių UAB „Netimpex” įstatų, teismas konstatavo, kad bendrovės nuosavo turto įkeitimo galimybė yra nustatyta UAB „Netimpex” įstatų 3.1 punkte bei Akcinių bendrovių įstatyme. Motyvavo, kad nei įstatyme, nei bendrovės įstatuose nekonkretizuota, jog įkeisti turtą bendrovė gali tik užtikrindama savo prievolių vykdymą. Kaip matyti iš 2008-02-04 vienintelio akcininko sprendimo UAB „Netimpex” ginčijamas turtas įkeistas vienintelio akcininko J. K. sprendimu, pasirašytas direktoriaus, bendrovės valdymo organams numatytos Įstatų 7.4.17 p., 9. 5 p. kompetencijos ribose.

Teismas taip pat konstatavo, kad pagal 2008-01-31 neeilinio visuotinio UAB „Sunsation” akcininkų susirinkimo protokolą šios įmonės akcininkais buvo J. K. ir kiti jo šeimos nariai (sutuoktinė, sūnus). Juridinių asmenų registro duomenys bei raštai patvirtina, kad UAB „Netimpex statyba” vadovu buvo J. K., jo sutuoktinė - akcininke. Šios aplinkybės patvirtina, kad visų šių trijų bendrovių akcininku ir UAB „Netimpex statyba” bei UAB „Sansation” vadovu buvo J. K., todėl apie jų finansinę padėtį bei sudaromus sandorius žinojo. Teismas sprendė, kad šios aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvados, jog ieškovas ir trečiasis asmuo buvo patronuojanti ir dukterinė įmonės, Akcinių bendrovių įstatymo 5 str. prasme, nes kaip juridiniai asmenys viena kitos akcijų neturėjo.

Teismas, vienintelio akcininko sprendimą įkeisti bendrovės nekilnojamąjį turtą, užtikrinant trečiojo asmens skolinius įsipareigojimus, vertino kaip ekonomiškai nenaudingą. Kadangi kito materialaus turto ieškovas neturėjo, ginčijamu sandoriu sumažino savo mokumą ir galimybes tinkamai atsiskaityti su kreditoriais (įkeisto turto vertė 660 000 Lt), šio sandorio sudaryti neprivalėjo, todėl teismas padarė išvadą, kad ginčijamas sandoris prieštarauja bendrovės tikslams.

Dėl atsakovo nesąžiningumo teismas nurodė, kad atsakovas yra finansų įstaiga (Finansų įstaigų įstatymo 4 str. 1 d. 2 str. 24 d.). Finansų įstaiga prieš priimdama sprendimą įsigyti kapitalo arba pinigų rinkos priemonių, skolinti, prisiimti įsipareigojimus už savo klientą, privalo įsitikinti, kad: 1) įsigyjamas finansinis turtas, įkeičiamas arba kitas turtas, iš kurio ateityje gali būti tenkinamas finansų įstaigos reikalavimas, tikrai yra ir iš jo gali būti tenkinamas įgytas finansų įstaigos reikalavimas; 2) kliento finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus; 3) klientas vykdė ir vykdo savo finansinius įsipareigojimus finansų įstaigoms (FĮĮ 31 str. 3 d.). Iš UAB „Sunsation” veiklos aprašymo, 2007 m. balanso duomenų, prognozinių ataskaitų teismas nustatė, kad UAB „Sunsation” iki ginčijamo sandorio sudarymo turėjo finansinių įsipareigojimų (virš 1 mln. Lt), tame tarpe pradelstų skolų – 294 701,26 Lt, nekilnojamojo turto neturėjo, todėl bankas užsitikrindamas kredito gražinimą ginčijamu sandoriu atliko būtinus veiksmus pagal FĮĮ nuostatas. Įkeičiamas turtas priklausė įkaito davėjui, nebuvo apsunkintas, ginčijamą sandorį pasirašė skolininko ir įkaito davėjo vadovai kompetencijos ribose. Atsižvelgęs į sandorio sudarymo aplinkybes bei turinį, teismas konstatavo, jog nėra pakankamai įrodymų, paneigiančių atsakovo sąžiningumo prezumpciją, todėl nėra CK 1.82 straipsnio sąlygų sandorio nuginčijimui (CPK 178 str.).

Teismas taip pat nurodė, kad šiuo atveju hipotekos sutarties sudarymas, negali būti pripažįstami normalia verslo praktika, atitinkančia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str.), nes tokiu sprendimu ir jį realizuojančiais veiksmais buvo sudarytas be objektyvaus pagrindo bendrovės daiktines teises suvaržantis, ūkiškai neracionalus, rizikingas, bendrovei ekonomiškai nenaudingas, jos turtinę padėtį apsunkinantis ir kreditorių teisėtus interesus pažeidžiantis sandoris. Konstatavo, kad ieškovo į bylą pateikti kreditorių sąrašai apie UAB ,,Netimpex” skolas iki ginčijamo nekilnojamojo turto įkeitimo, patvirtina, jog ieškovas turėjo didelę sumą pradelstų įsiskolinimų, tarp jų ir kreditoriams UAB „Netimpex statyba” (50 346,43 Lt), BETAFENCE Sp.z.o.o. (66 350,97 Lt), UAB „Baltik master” (1 322,60 Lt), UAB „Sėbsta” (861,70 Lt) ir kt., kurių kreditoriniai reikalavimai patvirtinti UAB „Netimpex” bankroto byloje 2011-07-19 nutartimi. Byloje esantys duomenys apie 181 000 Lt paskolos suteikimą ieškovui 2008-01-15 paskolos sutartimi dengiant jo skolinius įsipareigojimus UAB „Hansa lizingas” ir apyvartinėms lėšoms papildyti, 2007-2008 m. balanso duomenys apie patirtus nuostolius, kai skolos viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, leidžia daryti išvadą, kad ieškovo finansinė padėtis buvo sunki ir atitiko faktinio nemokumo būseną. Nežiūrint to, ginčijamu sandoriu bendrovė prisiėmė prievolę užtikrinti kito juridinio asmens įsipareigojimus atsakovui, taip suvaržydama savo daiktines teises, apsunkindama finansinę padėtį ir kreditorių galimybes patenkinti savo reikalavimus iš atsakovui įkeisto turto. Byloje nėra duomenų, kad UAB „Netimpex” turėjo objektyvią ir neišvengiamą pareigą sudaryti ginčijamą hipotekos sandorį. Iš byloje esančio UAB „Sunsation” banko sąskaitos išrašų matyti, kad iš UAB „Medicinos bankas“ 2008-02-12 gauta 200 000 Lt suma buvo pervesta į A. K. asmeninę sąskaitą. Byloje nėra aplinkybių, kurios būtų riboję ginčo sutarties sudarymo laisvę, bet būtų apsprendę būtinybę (teisinę prievolę) ieškovui sudaryti ginčo sutartį. Ieškovo valdymo organai bei dalyviai žinojo arba turėjo žinoti, jog sudaromas sandoris pažeidžia bendrovės kreditorių teises. Kadangi ginčijamas neatlygintinis sandoris, teismas padarė išvadą, kad nepaisant atsakovo sąžiningumo ar nesąžiningumo pripažintinas negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Ieškovas BUAB „Netimpex” apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir priteisti iš atsakovo UAB „Medicinos bankas” ieškovui BUAB „Netimpex” 2 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nurodo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovas BUAB „Netimpex” kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiu 2008-02-08 hipotekos įkeitimo sandorį Nr. 02/1/2008/0002310, kuris teismo sprendimu buvo patenkintas visiškai, taigi teismo sprendimas buvo priimtas ieškovo naudai. Ieškovas į bylą pateikė įrodymus apie patirtas 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidas, kas neginčytinai patvirtina, kad advokatei už teisines paslaugas buvo sumokėta 2 000 Lt suma. Tačiau teismas priimdamas sprendimą skundžiamoje dalyje nurodė, kad atstovas dalyvavo tik 4 teismo posėdžiuose ir priteisė 480 Lt sumą visiškai nevertindamas, kad advokato teikiamos paslaugos neapsiriboja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose nurodytomis paslaugomis. Paminėtose rekomendacijose reglamentuojami tam tikrų procesinių dokumentų paruošimo atlyginimo dydžiai, tačiau rekomendacijos nereglamentuoja tokių paslaugų kaip susipažinimo su civilinės bylos medžiaga, pasirengimo civilinei bylai skirto laiko, konsultacijoms skirto laiko ir pan. atlyginimo klausimų. Todėl šiuo atveju teismo priteista 480 Lt suma vien už teismo posėdžiuose praleistą atstovavimo laiką neatitinka realių advokato suteiktų paslaugų masto, dėl ko teismo priteista suma yra aiškiai per maža ir turi būti padidinta. Advokatė turėjo susipažinti su trijų tomų byla, konsultavo bendrovę dėl naujų dokumentų pateikimo į bylą parengiamojo proceso stadijoje, kurių apimtis buvo labai didelė, nuolat ieškojo teisminės praktikos ginčijamu klausimu, todėl 2 000 Lt išlaidos byloje buvo protingos, sąžiningos ir įrodytos, atitinkančios Civilinio kodekso 1.5 str. įtvirtintus principus. Šioje civilinėje byloje buvo pateikta teisinių paslaugų sutartis, sąskaita už teisines paslaugas bei pinigų sumokėjimą patvirtinantis kvitas.

Atsakovas UAB „Medicinos bankas” apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškovo ieškinys buvo tenkintas, ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovo atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas nepagrįstai panaikino ginčo sandorį, kadangi jis atlygintinis, o pats teismas pripažino, kad atsakovas, sudarydamas sandorį, buvo sąžiningas. Teismas šioje byloje nepagrįstai nustatė, kad ieškovo hipotekos sandoris, kuris, remiantis CK 4.170 straipsnio 1 dalimi, laikytinas išvestiniu sandoriu iš ieškovo ir trečiojo asmens sudarytos kredito sutarties, laikytinas neatlygintiniu. Nustatant sandorio neatlygintinumą, svarbu atsižvelgti į tai, kokias pasekmes sandoris sukelia. Atsakovui, pagal sudarytą kredito sutartį su trečiuoju asmeniu, po įkeitimo sandorio sudarymo, atsirado prievolė išmokėti trečiajam asmeniui kreditą, todėl ginčo sandoris laikytinas atlygintiniu. Būtina nustatyti, ar naudos gavėjui sandoris sukelia kokias nors prievoles, ar jis gauna vien naudą. Šiuo atveju atsakovo UAB „Medicinos bankas“ įsipareigojimų, susijusių su nekilnojamojo daikto įkeitimu, atsiradimas (prievolė išmokėti kredito sumą) yra akivaizdus. Ginčo sandoris buvo atlygintinas ir kitu aspektu (sandoris laikytinas atlygintiniu ir ieškovo atžvilgiu). Neatlygintinio sandorio atveju, ieškovas, pardavus turtą iš varžytinių, negalėtų reikalauti žalos atlyginimo (neįgytų atgręžtinio reikalavimo) už tai, kad ginčo sandorio pagrindu įkeistą turtą prarado dėl trečiojo asmens nesugebėjimo atsiskaityti pagal kredito sutartį. Šiuo atveju, teisės aktų nustatyta tvarka (nesudarant jokių papildomų sandorių, vien ginčo sandorio pagrindu) ieškovas įgyja regresinį reikalavimą (šio konkretaus sandorio atveju - į trečiąjį asmenį BUAB „Sunsation”) CK 6.112 straipsnio 1 punkto, 4.195 straipsnio 2 dalies pagrindais. Neatlygintinio sandorio atveju regresinio reikalavimo (atgręžtinio reikalavimo teisės) atsiradimas negalimas. Dėl to, ginčo sandoris yra atlygintinis. Teismas netinkamai vertino byloje tinkamus įrodymus ir nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovas ginčo sandorio sudarymo metu buvo nemokus. Ieškovo pateiktas balansas neatspindėjo tikrosios ieškovo turtinės būklės, balansas sudarytas netinkamai, pažeidžiant privalomus teisės aktų reikalavimus, todėl teismo sprendimo motyvas dėl ieškovo nemokumo yra nepagrįstas. Teismas neatsižvelgė į byloje pripažintas faktines aplinkybes, kad įkeičiamo nekilnojamojo daikto rinkos vertė yra 660 000 Lt, o ne 208 958 Lt. Teismas, spręsdamas asmens turtinės būklės klausimą, turėdamas duomenų apie realią į balansą įrašyto turto vertę, turtinę būklę turėjo vertinti pagal į balansą įrašyto turto realią vertę. Teismas neatsižvelgė į atsakovo išsakytus argumentus dėl kreditorių teisių pažeidimo nebuvimo, neįvertino visų byloje esančių įrodymų, todėl nepagrįstai nustatė kreditorių teisių pažeidimą. Teismas nepasisakė dėl ieškovo reikalavimo teisės į trečiąjį asmenį BUAB „Sunsation” (CK 4.195 str., 6.112 str.). Teismo sprendimu pažeista actio Pauliana taikymo sąlyga, numatyta CK 6.66 straipsnio 4 dalyje (teismas panaikino ginčo sandorį didesne apimtimi, nei tai reikalinga ginčo sandorio egzistavusių ir šiuo metų esamų ieškovo kreditorių interesams apginti). Šiuo atveju byloje nebuvo įrodyta, kad atsakovas buvo nesąžiningas, kad sandoris buvo neatlygintinis, kad sandoriu buvo pažeisti kreditorių teisėti interesai.

Ieškovas BUAB „Netimpex” atsiliepimu į atsakovo UAB „Medicinos bankas” apeliacinį skundą prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje palikti galioti.

Atsakovas UAB „Medicinos bankas” atsiliepimu į ieškovo BUAB „Netimpex” apeliacinį skundą prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmestini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1-2 d.).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2-3 d.) nėra nustatyta. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinių skundų, atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentus, bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys patenkintas, yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas laikantis procesinės teisės normų, todėl keisti ar naikinti jo apeliacinių skundų argumentais nėra teisinio pagrindo.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

Atsakovas UAB „Medicinos bankas” Lietuvos apeliaciniam teismui 2013-06-05 pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo, kuriuo prašo prie bylos prijungti BUAB „Netimpex statyba” banko sąskaitos išrašų eurais bei litais nuorašus, lizingo sutarties tarp UAB „Hanza lizingas” ir BUAB „Netimpex” Nr. LT003524 specialiųjų sąlygų kopiją. Taip pat 2013-10-18 ir 2013-12-27 pateikė prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei 2013-12-27 - papildomus paaiškinimus.

Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktais įrodymais, pažymi, kad lizingo sutarties tarp UAB „Hanza lizingas” ir BUAB „Netimpex” Nr. LT003524 specialiųjų sąlygų kopija jau buvo pateikta į bylą anksčiau (t. 3, b. l. 9), BUAB „Netimpex statyba” banko sąskaitos išrašo (litais) nuorašas taip pat (t. 3, b. l. 10), todėl nėra tikslinga pakartotinai juos prijungti prie bylos. Kitas sąskaitos išrašo (eurais) nuorašas (t. 3, b. l. 131), padarytas paties atsakovo, galėjo būti pateiktas jau pirmosios instancijos teismui, be to, atkreiptinas dėmesys, kad jame esantys duomenys neturi sąsajumo su įrodinėjimo dalyku nagrinėjamoje byloje, todėl šis įrodymas neprijungtinas prie bylos. Atsakovo 2013-10-18 pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo prijungtinas prie bylos, o analogiškas, 2013-12-27 pateiktas, prašymas grąžintinas atsakovui kaip perteklinis. Atsakovo 2013-12-27 pateikti papildomi paaiškinimai taip pat grąžintini atsakovui, kadangi pateikti pavėluotai, t. y. bylą jau išnagrinėjus iš esmės.

Dėl ieškovo BUAB „Netimpex” apeliacinio skundo

Teismas skundžiamu sprendimu priteisė ieškovui BUAB „Netimpex“ 480 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Apeliantas apeliaciniu skundu prašo priteisti iš UAB „Medicinos bankas“ iš viso 2 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir nurodo, jog jam buvo suteiktos šios advokato paslaugos: susipažinimas su byla (3 val.) - 300 Lt; konsultacijos teikiant dokumentus į bylą parengiamojo proceso stadijoje, šių dokumentų atrinkimas (6 val.) - 600 Lt; ruošimasis bylai, teisminės praktikos ieškojimas (4 val.) - 400 Lt; atstovavimas parengiamuosiuose ir teismo posėdžiuose, neįskaitant atvykimo laiko (4 val.) - 700 Lt.

CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, jog dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo šalis teismui raštu privalo pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Susipažinęs su bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad nors į bylą ir buvo pateikta teisinių paslaugų sutartis, sąskaita už teisines paslaugas bei mokėjimo nurodymas, patvirtinantis šių paslaugų apmokėjimą (t. 3, b. l. 73-74), tačiau ieškovas nebuvo pateikęs išlaidų apskaičiavimo ir tinkamo jų pagrindimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė tik atstovo atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidas, t. y. išlaidas, kurių apskaičiavimas ir pagrindimas buvo galimas pagal byloje esančius duomenis.

Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo”, priteisiamos yra tik tos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti, kurios yra susijusios su tam tikrų procesinių dokumentų rengimu bei dalyvavimu teismo posėdžiuose ir ne didesnės už Rekomendacijose nustatytas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dauguma apelianto nurodomų išlaidų yra atskirai neatlyginamos, nes tokios paslaugos kaip: susipažinimas su byla, konsultacijos klientui teikiant dokumentus į bylą, šių dokumentų atrinkimas, ruošimasis bylai, teisminės praktikos ieškojimas, pagal savo pobūdį negali būti laikomos savarankiškomis. Lietuvos apeliacinis teismas 2012-04-30 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1030/2012, yra nurodęs, kad tokios išlaidos atskirai neatlygintinos, nes jos padengiamos priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies sumas už procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose. Taigi, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai priteisė apeliantui tik 480 Lt už patirtas išlaidas teisinei pagalbai, kurias sudaro atstovavimo teisme laikas.

Dėl atsakovo UAB „Medicinos bankas” apeliacinio skundo

Pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą administratorius gali pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punkte nustatyta, kad administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus. Iš šios teisės normos turinio akivaizdu, kad gindamas kreditorių interesus administratorius gali reikšti ieškinius, tačiau Įmonių bankroto įstatymas nereglamentuoja savarankiškų sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų, o tik nurodo ginčytinų sandorių požymius – priešingumą įmonės veiklos tikslams ir galimą įtaką įmonės nemokumui. Iš to darytina išvada, kad bankrutuojančios įmonės administratorius anksčiau šios įmonės sudarytus sandorius gali ginčyti Civiliniame kodekse nustatytais atitinkamais sandorių negaliojimo pagrindais, taigi ir CK 6.66 straipsnio pagrindu. Tokiais atvejais laikytina, kad administratorius apie ginčytinus sandorius sužinojo nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

Įvertinus nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio turinį konstatuotina, kad ieškovo bankroto administratorius reikalavimą pripažinti negaliojančiu hipotekos sandorį grindžia dviem faktiniais pagrindais – šio sandorio priešingumu ieškovo veiklos tikslams ir ieškovo kreditorių teisių ir interesų pažeidimu. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekė užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, trečiųjų asmenų apsaugą, apribojo galimybę ginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius motyvuojant tuo, kad jie prieštarauja juridinio asmens tikslams arba pažeidžia juridinių asmenų valdymo organų kompetenciją, CK 1.82 straipsnyje reglamentuodamas atitinkamus juridinio asmens sudaryto sandorio negaliojimo pagrindus ir nuginčijimo sąlygas. CK 1.82  straipsnyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką dėl CK 1.82 straipsnio pagrindu ginčijamo sandorio negaliojimo būtina nustatyti tam tikrų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą: pirma, sudarė sandorį viešasis ar privatusis juridinis asmuo; antra, prieštarauja sudarytas sandoris jį sudariusio juridinio asmens teisnumui, t. y. jo steigimo dokumentų nuostatoms dėl juridinio asmens paskirties, tikslų, jo valdymo organų kompetencijos ir pan., ar ne; trečia, jei sandoris sudarytas privataus juridinio asmens – veikė kita sandorio šalis sąžiningai ar ne, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimą, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais (pvz., reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2007; 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2012; kt.).

Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu, atsižvelgdamas į sandorio sudarymo aplinkybes ir turinį, konstatavo, jog nėra pakankamai įrodymų, paneigiančių atsakovo sąžiningumo prezumpciją, todėl nėra CK 1.82 str. sąlygų sandorio nuginčijimui. Ieškovas apeliaciniu skundu šios teismo sprendimo dalies neskundė, todėl atsižvelgdama į atsakovo apeliacinio skundo motyvus ir atitinkamai teisiškai kvalifikuodama ieškinio reikalavimo faktinį pagrindą (pagrindus), teisėjų kolegija toliau pasisako dėl to, ar nuspręsdamas tenkinti ieškinį CK 6.66 straipsnio pagrindu pirmosios instancijos teismas priėmė byloje teisingą procesinį sprendimą.

Dėl CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) taikymo ginčo teisiniams santykiams

Actio Pauliana - tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Reiškiant ieškinį actio Pauliana pagrindu pirmiausia siekiama atkurti pažeistą skolininko mokumą, sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai ir be pagrindo perleido kitiems asmenims. Atkūrus pažeistą skolininko mokumą, padidėja kreditoriaus (-ių) galimybės gauti visišką ar bent dalinį savo reikalavimų patenkinimą iš skolininko turto.

Sandoriai, kurie yra sudaryti po skolininko prievolės kreditoriams atsiradimo momento, gali pažeisti kreditorių teises ir interesus, jeigu: dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Nustatinėjant šias actio Pauliana instituto taikymo sąlygas, būtina turėti omenyje tai, kad kreditoriaus teisės gali būti pažeistos skolininko sudarytais sandoriais, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, bet sumažino turto, kuriuo buvo užtikrinta kreditoriaus reikalavimo teisė, vertę. Skolininkas gali pažeisti kreditoriaus interesus įkeisdamas savo turtą kitam kreditoriui arba kitam asmeniui ir pan. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas ginčo įkeitimo sandorį pripažino negaliojančiu dėl UAB „Netimpex“ kreditorių teisių ir interesų pažeidimo, o tai atitinka CK 6.66 straipsnio dispoziciją.

Aplinkybę, kad ginčijamo sandorio sudarymo momentu ir tuoj po jo sudarymo UAB „Netimpex“ turėjo didelių kreditorinių įsiskolinimų, patvirtina bendrovės finansinės apskaitos dokumentai, sudaryti 2008 m. sausio 1 d. ir 2008 m. vasario 7 d. būklei. Ieškovo balanso ir kreditorių sąrašų duomenys ginčijamo sandorio sudarymo metu (2008-02-07), 2008 m. banko sąskaitų išrašai (t. 1 b. l. 30-31, 150, 151-152, 153-190, t. 2 b. l. 1-116) patvirtina, kad ieškovo gaunamos pajamos buvo nedidelės, kito nekilnojamojo turto, išskyrus ginčijamą, ieškovas neturėjo, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 751 594 Lt, pradelsti skoliniai įsipareigojimai sudarė 701 472,82 Lt, o tai viršijo įmonės turimą turtą, kurio vertė buvo 678 114 Lt. Šiuo atveju atsižvelgus į apeliacinio skundo argumentus dėl tikrosios įkeičiamo nekilnojamojo daikto rinkos vertės nenurodymo ieškovo balanse (vietoj 660 000 Lt, nekilnojamojo turto vertė - 208 958 Lt), apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsižvelgiant į aukščiau nurodytus UAB „Netimpex“ finansinės atskaitomybės duomenis 2008-02-07 dienai, darytina išvada, kad šios aplinkybės neturėjo esminės įtakos ieškovo faktiniam nemokumui konstatuoti. Net ir įvertinus tai, kad ieškovo balanse netinkamai buvo atspindėta nekilnojamojo turto vertė ir pridėjus turto vertės skirtumą (451 042 Lt) prie balanse apskaitytos turto vertės, įmonės pradelsti įsipareigojimai (701 472,82 Lt) viršijo ir tokiu būdu gautos pusę turto vertės (1 129 156 Lt). Toks turto vertės ir pradelstų įsipareigojimų santykis atitinka ĮBĮ įtvirtintą nemokumo sąvoką (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Byloje esančiais UAB „Netimpex” balanso duomenimis už 2007 metus, taip pat nustatyta, kad įmonė 2007 m. patyrė 129 349 Lt nuostolių, turėjo turto – 712 438 Lt, iš jo ilgalaikio turto – 271 274 Lt. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė – 666 677 Lt (t. 1 b. l. 77-78, t. 3 b. l. 46-47). Kauno apygardos teismo nutartimi 2011-04-19 UAB „Netimpex” iškelta bankroto byla, 2011-07-19 patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 654 715,70 Lt sumai (t. 1 b. l. 29, 38). Tokiais bylos duomenimis paneigiami atsakovo argumentai dėl to, kad ginčijamo sandorio sudarymas niekaip nepakeitė ieškovo turtinės padėties ar, kad turto apribojimas ir įkeitimas nedidino ieškovo įsipareigojimų.

Taigi, kaip matyti iš nurodyto, UAB „Netimpex” ilgą laiką buvo įsiskolinusi dideliam kreditorių skaičiui, geruoju su jais neatsiskaitė, jos finansinė padėtis buvo sunki ir atitiko faktinio nemokumo būseną. Nežiūrint to, ginčijamu sandoriu bendrovė prisiėmė prievolę užtikrinti su ja nesusijusio asmens įsipareigojimus atsakovui, taip suvaržydama savo daiktines teises, apsunkindama finansinę padėtį ir kreditorių galimybes patenkinti savo reikalavimus iš atsakovui įkeisto turto.

Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje nebuvo įrodinėjama, jog ieškovas UAB „Netimpex” turėjo objektyvią ir neišvengiamą pareigą sudaryti ginčijamą hipotekos sandorį. Byloje nekonstatuota jokių imperatyvų, kurie būtų riboję ginčo sutarties sudarymo laisvę, bet būtų apsprendę būtinybę (teisinę prievolę) ieškovui sudaryti ginčo sutartį. UAB „Netimpex” valdymo organai žinojo arba turėjo žinoti, jog sudaromas sandoris pažeidžia bendrovės kreditorių teises. Pažymėtina tai, kad vertinant ginčo sandorį sudariusio asmens (šiuo atveju - UAB „Netimpex”) atstovų nesąžiningumą nėra reikalaujama, kad jų žinojimas būtų nukreiptas į konkretų bendrovės kreditorių, užtenka žinojimo, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą ar kitaip pažeis kreditorių interesus.

Dėl ginčijamo sandorio šalių sąžiningumo

Actio Paliauna sąlyga dėl skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo reiškia, kad skolininko nesąžiningumas, t.y. tai, kad skolininkas žinojo ar turėjo žinoti, jog sudaromas sandoris pažeidžia vieno ar kelių kreditorių teises, yra būtina Actio Paliauna taikymo sąlyga. Be to, Civilinis kodeksas taip pat įtvirtina, jog ginčijamas atlygintinis dvišalis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik tuo atveju, jeigu sandorio kita šalis (trečiasis asmuo) buvo nesąžininga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad taikant CK 6.66 str. svarbu laikytis kreditoriaus ir skolininko interesų balanso principo, todėl kreditoriaus teisės neturėtų būti suabsoliutinamos, t. y. kreditoriams neturėtų būti suteikiamos privilegijos skolininko ir trečiojo asmens atžvilgiu. Dėl šios priežasties CK ir yra įtvirtinta imperatyvioji nuostata dėl trečiojo asmens nesąžiningumo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismai spręsdami dėl trečiųjų asmenų sąžiningumo, pirmiausiai turi įvertinti tai, ar ginčo įkeitimo sandoriai yra atlygintiniai sandoriai. Paprastai svetimo daikto hipoteka ar įkeitimas yra neatlygintiniai sandoriai, nes tokiu atveju įkaito davėjas užtikrina svetimą prievolę, o pats jokios naudos iš tokio sandorio negauna. Šioje byloje ginčijant atsakovų sudarytą įkeitimo sandorį svarbu konkrečiai nustatyti, ar įkaito davėjas, įkeisdamas nekilnojamąjį turtą kito asmens skolinių įsipareigojimų vykdymui užtikrinti, gavo iš skolininko, įkaito gavėjo ar kokio kito asmens atlyginimą arba kitokią turtinę naudą. Tik nustatęs, kad tai yra būtent toks sandoris, teismas turėtų spręsti dėl trečiųjų asmenų nesąžiningumo.

Apeliantas UAB „Medicinos bankas“ apeliaciniame skunde teigia, kad byloje ne tik neįrodytas, bet ir nebuvo įrodinėjamas atsakovo nesąžiningumas sudarant hipotekos sandorį, o tuo pačiu nėra nustatytos visos sandorio negaliojimo CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu egzistavimo sąlygos. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas, teismo sprendimu nustatyta, kad atsakovas buvo sąžiningas.

Teisėjų kolegija byloje vertindama faktines ginčo sandorio sudarymo aplinkybes konstatuoja, kad sandorio šalies - atsakovo nesąžiningumo, kaip vienos iš sandorio negaliojimo sąlygų, įrodinėjimas šiuo konkrečiu atveju neturi teisinės reikšmės, nes konstatuoja ginčijamą įkeitimo sutartį esant neatlygintiniu sandoriu (CK 6.66 str. 2 d., 4.170 str. 1 d.). Esminę reikšmę turi faktinė aplinkybė, kad UAB „Netimpex” įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą norint apsaugoti kito asmens skolinio įsipareigojimo įvykdymą. Byloje nebuvo ginčijama aplinkybė, kad ginčijamu sandoriu buvo siekiama užtikrinti su įkaito davėju nesusijusio juridinio asmens (byloje – trečiojo asmens UAB „Sunsation“) skolinių įsipareigojimų atsakovui UAB „Medicinos bankas“ įvykdymą. Taigi šiuo atveju buvo registruojama sutartinė svetimo daikto hipoteka (CK 4.175 str. 3 d., 4.181 str.). Pripažintina, kad neatlygintinis sandoris yra svetimo daikto hipoteka ar įkeitimas, nes tokiu atveju įkaito davėjas užtikrina svetimą prievolę, o pats jokios naudos iš tokio sandorio negauna. Esant tokiai situacijai svarbu konkrečiai nustatyti, ar įkaito davėjas, įkeisdamas nekilnojamąjį turtą kito asmens skolinių įsipareigojimų vykdymui užtikrinti, gavo iš skolininko, įkaito gavėjo ar kokio kito asmens atlyginimą arba kitokią turtinę naudą. Nesant duomenų apie ieškovo gautą atlyginimą ar kitokią naudą iš ginčo sandorio, galima konstatuoti, kad ginčo sandoris buvo neatlygintinis, todėl įrodinėjant jo negaliojimą CK 6.66 straipsnyje numatytu teisiniu pagrindu, kitos įkeitimo sandorio šalies – įkaito gavėjo sąžiningumo ar nesąžiningumo konstatavimas teisinės reikšmės neturi, nes neatlygintinis sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo (CK 6.66 str. 2 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-349/2011).

Teisėjų kolegija, kvalifikuodama ginčo teisinius santykius sprendžia, kad būtent tokios faktinės situacijos susidarymas konstatuotinas šioje byloje, įvertinant tai, jog nėra įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad atsakovas, ginčijamo sandorio pagrindu įgijęs daiktinių teisių įkaito davėjo atžvilgiu, būtų turėjęs kokių nors turtinio (finansinio, ekonominio) pobūdžio pareigų įkaito davėjui arba kad įkaito davėjas būtų įgijęs kokių nors tokio pobūdžio teisių, lengvatų ir pan. Darydama išvadą dėl ginčo sandorio neatlygintinumo teisėjų kolegija įvertina tą aplinkybę, kad įkaito davėjo UAB „Netimpex” ir įkaito gavėjo UAB „Medicinos bankas“ tarpusavio santykiai nesiejami su šiuo įkeitimu užtikrinta trečiojo asmens UAB „Sunsation“ prievole atsakovui pagal kredito sutartį. Atsakovo argumentai, kad atsakovui pagal sudarytą kredito sutartį su trečiuoju asmeniu, po įkeitimo sandorio sudarymo atsirado prievolė išmokėti trečiajam asmeniui kreditą, nepatvirtina aplinkybės, kad ginčo sandoris atlygintinis. Šiuo atveju būtina atskirti atsakovą ir trečiąjį asmenį siejusius teisinius santykius, kurie savo prigimtimi yra prievoliniai, nuo teisinių santykių, siejusių atsakovą ir ieškovą, kurie savo prigimtimi yra daiktiniai. Vertinant ar svetimo daikto hipoteka yra atlygintinis sandoris, ar ne, būtina vertinti būtent šio sandorio sąlygas, o ne atsakovą ir trečiąjį asmenį siejusios sutarties sąlygas. Sudarant svetimo daikto hipotekos sandorį, nei tokiame sandoryje, nei kitose sutartyse nebuvo aptartas atlyginimas įkaito davėjui už įkaito pateikimą. Pažymėtina, jog atsižvelgiant į svetimo daikto hipotekos prigimtį, toks susitarimas galimas tarp įkaito davėjo ir skolininko, kurio prievolės užtikrinamos svetimo daikto hipoteka. Nesant šalių susitarimo dėl atlyginimo už svetimo daikto hipoteką, nėra pagrindo tokį sandorį pripažinti atlygintiniu.

Ginčo sandorio neatlygintinumo nepaneigia ir tai, kad ieškovas išieškojimo iš svetimo daikto atveju būtų įgijęs į skolininką atgręžtinio reikalavimo teisę dėl sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo (CK 4.195 str. 2 d., straipsnio redakcija galiojusi nuo 2001-07-01 iki 2012-07-01). Toks atgręžtinio reikalavimo teisės įgyvendinimas negali būti prilygintas turtinio pobūdžio teisinių pasekmių (naudos, lengvatų gavimui) sukėlimui, kadangi įgyvendindamas tokio pobūdžio teisę ieškovas tik būtų kompensavęs savo patirtus praradimus (sumokėtą sumą už trečiąjį asmenį ar dėl daikto praradimo patirtus nuostolius). Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, kaip teisiškai nereikšmingi atmetami ir atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovo reikalavimo teisių į trečiąjį asmenį vertinimo.

Tai, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas siekiant užtikrinti ieškovo akcininko valdomo trečiojo asmens prievoles atsakovui taip pat nesudaro pagrindo vertinti jį kaip atlygintinį, kadangi atsakovo ir ieškovo prievoliniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovas būtų gavęs naudą, nesiejo. Ieškovo turtas nuo jos akcininko (dalyvio) turto yra atskirtas, todėl net ir nustačius tą aplinkybę, kad ieškovo akcininkas iš sudaryto sandorio gavo kokios nors naudos nebūtų pagrindo šį sandorį pripažinti atlygintiniu ieškovo atžvilgiu. Atsakovo nurodytos aplinkybės, susijusios ieškovo akcininko vykdyta ieškovo ir trečiojo asmens valdymo politika, bendros finansinės naudos siekimu gali būti reikšmingas sprendžiant juridinio asmens dalyvio atsakomybės CK 2.50 str. pagrindu klausimus, o ne dėl sandorio negaliojimo CK 6.66 str. pagrindu.

Dėl sandorio pripažinimu negaliojančiu sukeliamų teisinių pasekmių

Atsakovo argumentai, susiję su sandorio pripažinimo negaliojančiu sukeliamų teisinių pasekmių apimtimi (CK 6.66 str. 4 d.) atmetami kaip nepagrįsti. Tais atvejais, kai įmonei iškelta bankroto byla, teisinių pasekmių klausimas sprendžiamas kitaip, nei kitais atvejais taikant actio Pauliana institutą. Pagal ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalį kitų įstatymų nuostatos taikytinos tiek, kiek jos neprieštarauja šiam įstatymui. Tokiu atveju CK 6.66 str. straipsnio nuostatos taikytinos kartu su ĮBĮ 35 straipsniu, reglamentuojančiu kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Dėl to ĮBĮ esant nustatytai kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkai, teismui panaikinus bankrutuojančios įmonės sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu, negali būti taikomos šio straipsnio 4 dalyje nustatytos sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinės pasekmės tik actio Pauliana pareiškusiam kreditoriui. Todėl negalima sutikti su atsakovo argumentais, kad ginčijamas sandoris negalėjo būti panaikintas visa apimtimi.

Kiti UAB „Medicinos bankas“ apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, kuriuose atskleista bylos esmė.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas aplinkybes, jas teisingai įvertino ir priėmė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir apeliacinių skundų argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas. Procesinės teisės normų pažeidimų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.

Kadangi bylą išnagrinėjus apeliacinės instancijos teisme tiek ieškovo, tiek atsakovo apeliaciniai skundai atmetami, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o prašymų priteisti bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme išlaidas trečiasis asmuo nepateikė, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas (CPK 83 str. 1 d. 8 p., 98 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.