Byla Nr. TS-10-543/2021

Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00872-2010-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 

2.5.14.2

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. kovo 9 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irmutė Kliučinskienė,

nerengdama teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. Š. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2021 m. vasario 9 d. nutarimo Nr. 357-28 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Teismas

n u s t a t ė :

A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 4 dalį, 5 dalies 1 punktą, paskirta galutinė subendrinta 14 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendis pakeistas – nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 249 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 4 dalį, 5 dalies 1 punktą, 2 punktą, paskirta galutinė subendrinta 14 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiai pakeisti – vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, paskirta galutinė subendrinta 13 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Nuteistojo A. Š. bausmės pradžia – 2010 m. spalio 16 d., bausmės pabaiga – 2024 m. balandžio 16 d. (duomenys neskelbtini) bausmę nuteistasis atlieka nuo 2014 m. birželio 18 d.

2021 m. vasario 9 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau ir – Komisija) priimtu nutarimu Nr. 357-28 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nutarė netaikyti nuteistajam A. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir nustatyti pakartotinio šio klausimo svarstymo datą – 2021 m. rugpjūčio 9 d. Komisija savo nutarime nurodė, jog šios bausmės vykdymo metu nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas antrą kartą. Šiuo metu nuteistasis jau yra atlikęs daugiau kaip ¾ dalis jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Anksčiau nuteistasis buvo teistas 6 kartus, realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę jis atlieka jau 3 kartą. Kai kuriuos nusikaltimus jis padarė bendrininkų grupėje, taip pat dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje. Nuteistasis suvokia, jog ši neigiama draugų įtaka buvo vienas iš veiksnių, skatinančių jo nusikalstamą elgesį. Pasak paties nuteistojo, kurį laiką jis buvo atsiribojęs nuo asmenų, darančių neigiamą įtaką, tačiau kuomet jam buvo suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos (nuo 2020 metų sausio mėnesio) jis susipažino su kitais nuteistaisiais, kurie yra linkę vartoti narkotines medžiagas ir susigundė jų pasiūlyta galimybe pavartoti narkotinių medžiagų, dėl to 2020 metų lapkričio mėnesį jam buvo nustatytas teigiamas testas dėl opiatų vartojimo ir būtent dėl to jis buvo grąžintas tęsti bausmės vykdymą pataisos įstaigoje. Nuteistasis stengiasi analizuoti su nusikaltimų padarymu susijusias aplinkybes, jo tarpasmeninių įgūdžių lygis vertinamas kaip pakankamas, tačiau bendravime pastebima manipuliacijos raiška. Nuteistasis geba analizuoti ir kritiškai vertinti savo elgesį, tačiau jis tai daro gan paviršutiniškai analizuodamas svarbiausius ir didžiausią įtaką nusikalstamam elgesiui reikštis turėjusius veiksnius, be to, juos atpažįsta ne visus. Nusikalstamo elgesio motyvu nuteistasis nurodo materialinės nauudos siekimą. Analizuojant nuteistojo nusikaltimų istoriją, išryškėjo impulsyvumo kaip asmenybės bruožo veiksnys nusikalstamam elgesiui, kuomet pirmenybė teikiama skubotam veiksmui, o ne planavimui ar apmąstymui. Nuteistajam yra būdingas rizikingo elgesio modelis, kuriam būdingi stiprūs impulsai ir pojūčių troškimas, spontaniški neapgalvoti veiksmai, sunkumai numatant priežasties-pasekmės ryšį. Nuteistasis šiuo metu suvokia savo nusikalstamo elgesio neigiamas pasekmes, geba įvardyti iš nusikaltimų kylančią žalą sau pačiam, tačiau jis kiek mažiau supranta neigiamą to poveikį visuomenei. Nuteistojo elgesyje pastebimas neadaptyvaus ir nusikalstamo elgesio kartojimas, kurį sąlygoja turima priklausomybė psichoaktyviosioms medžiagoms. Nuteistojo problemų sprendimo įgūdžiai išvystyti silpnai – pasirenkamos neadekvačios, netinkamos ir su teisės normomis ar žmogiškąja morale nesuderinamos veikimo strategijos, jo tikslų siekimo gebėjimai išugdyti patenkinamai – tikslus formuluoja pakankamai realistiškai, tačiau jų siekimą gali apsunkinti polinkis vartoti narkotines medžiagas. Bausmės vykdymo metu nuteistasis buvo 11 kartų baustas drausmine tvarka, nors jis ir buvo skatintas, tačiau drausminių nuobaudų skaičius neleidžia jį teigiamai charakterizuoti. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama 84 balais pagal OASys vertinimo metodiką, nuo paskutinio jos vertinimo rizika padidėjo 35 balais. Dinaminiais kriminogeniniais veiksniais išlieka nestabili nuteistojo darbo patirtis, finansiniai įpareigojimai, asocialios grupės įtaka ir piktnaudžiavimas narkotikais. Komisijos vertinimu, netikslinga šį nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog jis, būdamas laisvėje, nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laikysis įstatymų. Tuo vadovaudamasi, Komisija nusprendė, jog nuteistajam A. Š. negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Nuteistasis A. Š. pateikė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams skundą dėl Komisijos nutarimo Nr. 357-28 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis prašo panaikinti šį Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodė, jog Komisijos nutarimas yra paviršutiniškas, grindžiamas vien jo praeitimi. Komisija visiškai nepagrįstai nurodė, jog jis, turėdamas teisę išvykti be sargybos ar be palydos, susipažino su narkotines medžiagas vartojančiais nuteistaisiais, kurie pasiūlė jam kartu pavartoti tokių medžiagų ir jis sutiko. Tai yra visiškai abstraktus teiginys, kadangi tame būryje yra apie 150 nuteistųjų, tarp kurių yra ir įvairių priklausomybių turinčių asmenų, su kuriais jį siejo darbo arba asmeniniai interesai. Jeigu pataisos namų administracija žinojo, kad tame būryje yra neigiamą įtaką darančių, vartojančių narkotines medžiagas asmenų, tai nesuprantama, kodėl tie asmenys nebuvo grąžinti bausmės atlikimui į pataisos įstaigą. Vien kažkieno paskleistas gandas apie tai, jog jis susidėjo su bloga kompanija ir pastoviai vartoja narkotines medžiagas negali būti laikoma pagrįstu pagrindu tuo tikėti, nes tai galėjo būti tik apkalbos. Kuomet 2020 metų lapkričio mėnesį jam buvo nustatytas teigiamas testas dėl narkotinių medžiagų vartojimo, jis pats to net neneigė, tačiau Komisija nesigilino, dėl kokių priežasčių jis tąkart buvo pavartojęs narkotinių medžiagų. Po to narkotinių medžiagų pavartojimo kvalifikuoti specialistai turėjo suteikti jam pagalbą, o ne vien tik grąžinti jį į pataisos įstaigą. Jis neneigia, jog turi priklausomybę narkotinėms medžiagoms, tačiau jau gana ilgą laiką jų nevartojo, todėl jam turėtų būti suteikta reabilitacija, o ne vien tik grąžinimas į pataisos įstaigą, kurioje yra dar daugiau galimybių vartoti narkotines medžiagas. Komisija neįvertino to, kad bausmę jis atlieka lengvosios grupės sąlygomis ir pernelyg sureikšmino paskutinį teisės pažeidimą, susijusį su narkotinių medžiagų pavartojimu. Jis sutinka, kad turi tiek teigiamų, tiek ir neigiamų savo asmenybės bruožų. Europos Parlamentas yra pasisakęs, jog Lietuvos įkalinimo įstaigose trūksta tinkamos kvalifikacijos specialistų bei darbuotojų, todėl dauguma atvejų yra sprendžiama neapdairiai, neįvertinus situacijų ir nuteistieji yra tik žlugdomi. Komisija nepagrįstai sprendė, jog jo darbo patirtis yra nestabili. Pažymėjo, jog bausmės atlikimo metu jis keitė darbus, kadangi tai lėmė jam suteikta teisė išvykti be sargybos ar be palydos, o vėliau ir šios teisės atėmimas. Darbus jis keitė, nes tiesiog taikėsi prie pasikeitusių aplinkybių. Šiuo metu jis taip pat yra dirbantis. Komisija neatsižvelgė į tai, jog viso bausmės atlikimo metu jis nuolat vykdo turimus finansinius įsipareigojimus, kuriuos jis yra pasirengęs vykdyti ir toliau. Pažymėjo, jog jis gauna nedidelį darbo užmokestį, todėl finansinius įsipareigojimus vykdo pagal turimas galimybes ir siekia kuo greičiau juos įvykdyti. Nuteistiesiems turėtų būti sudaryta galimybė kuo greičiau išeiti į laisvę, integruotis į visuomenę, susirasti darbą, mokėti mokesčius, sudaryti didesnes galimybes finansinių įsipareigojimų vykdymui. Komisija jam rekomendavo sudalyvauti tam tikrose programose, tačiau pandemijos laikotarpiu tos programos beveik nėra vykdomos. Nuteistojo manymu, visose tose programose jis galėtų sudalyvauti būdamas laisvėje. Tokių motyvų pagrindu nuteistasis prašo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Prokuroro atsiliepimas į nuteistojo skundą negautas.

Nuteistojo A. Š. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis A. Š. jau yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (du trečdalius paskirtos bausmės), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, o tai sudaro dar tik formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip jau minėta pirmiau, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui taip pat dar būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Teismas pažymi, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir esminę reikšmę šiuo atveju turi būtent nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Šiuo metu nuteistojo A. Š. nusikalstamo elgesio rizika vis dar yra vertinama kaip vidutinė – 84 balai pagal OASys vertinimo metodiką, iš kurių 35 balus sudaro statiniai (nekintantys) veiksniai ir dar net 49 balus sudaro dinaminiai (kintantys) veiksniai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu bei mąstymu dar galėtų ir kartu privalėtų stipriai sumažinti. Svarbu pažymėti, jog nuo ankstesnio iki dabartinio vertinimo nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika padidėjo net 35 balais. Tokį nusikalstamo elgesio rizikos balų padidėjimą lėmė tai, jog 2020 m. lapkričio 25 d. buvo nustatyta, kad nuteistasis vartojo narkotines medžiagas. Taigi nustatyta aplinkybė dėl bausmės atlikimo metu didėjančios nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos neleidžia spręsti, jog nuteistasis jau padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.

Šios bausmės atlikimo metu nuteistasis A. Š. mokėsi, įgijo specialybių, dirba, vykdo turimus finansinius įsipareigojimus, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, be to, jis palaiko ir socialinius ryšius su savo artimaisiais. Visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja vien teigiamai, tačiau tokios aplinkybės negali būti išskirtinai sureikšmintos, kadangi, kaip jau minėta, būtina įvertinti nagrinėjimam klausimui reikšmės turinčių aplinkybių visumą, kuri teismui leistų daryti neabejotiną išvadą, kad laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Šiuo atveju tokia išvada dar nėra galima dėl žemiau pateikiamų motyvų.

Visų pirma, iš 2021 m. vasario 9 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 357-20 matyti, jog šis Komisijos posėdis buvo teisėtas, kadangi ją sudarė 7 Komisijos nariai, kurie vienbalsiai pasisakė prieš lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis A. Š. šiuo metu atlieka jam paskirtą galutinę subendrintą 13 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę, paskirtą už vieno nesunkaus, vieno apysunkio ir dviejų labai sunkių tyčinių nusikaltimų padarymą (BK 11 straipsnio 3, 4, 6 dalys). Teismui pateikti duomenys rodo, jog nuteistasis A. Š. dar iki šios bausmės atlikimo Lietuvos Respublikoje jau buvo teistas 6 kartus, iš kurių pirmąjį – tebūdamas vos 15 metų. Tarp teismui pateiktos medžiagos dar yra duomenų ir apie šio nuteistojo teistumą užsienio valstybėje. Realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę šis nuteistasis atlieka jau nebe pirmą kartą. Taigi vien jau tokios paminėtos aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir atitinkamai rodo dar didelį jo pavojingumą visuomenei, todėl šiuo atveju jis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri itin stipriai paveiktų ir kardinaliai įtakotų nuteistąjį, jog ateityje jis akylai laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismui pateikta medžiaga patvirtina ir tai, jog praeityje nuteistojo atžvilgiu jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Nors nuteistasis nebuvo pažeidęs šiuo teisės institutu jam nustatytų probacijos sąlygų, tačiau vėliau po bausmės atlikimo jis padarė naujas nusikalstamas veikas, kurios savo pobūdžiu vien tik sunkėjo. Todėl būtina pažymėti tai, jog padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, skaičius, įvairovė bei sunkumas rodo ypač didelį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog anksčiau jam paskirtos kriminalinės bausmės bei praeityje teismo parodytas pasitikėjimas, taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, esmingai neįtakojo šio nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, o šios aplinkybės yra ypač svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nors aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant dabartinį klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiems veiksniams pašalinti, tuo labiau, kai nuteistojo elgesiui reikšmės turinčiu kriminogeniniu veiksniu išlieka jo kriminalinė istorija.

Iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų matyti, jog lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu nuteistasis gyventų savo sesers namuose. Laisvėje nuteistasis neturi jokio nuosavo būsto. Verta pripažinti, jog ši aplinkybė gali apsunkinti nuteistojo integraciją į visuomenę, kadangi gyvenamojo būsto klausimu laisvėje jis bus priklausomas nuo aplinkinių asmenų geranoriškumo. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis turi įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą bei (duomenys neskelbtini) specialybes, kurias jis įgijo šios bausmės atlikimo metu. Pats nuteistasis pripažino, jog iki dabartinės bausmės vykdymo pradžios jis Lietuvos Respublikoje nebuvo oficialiai dirbęs. Viso bausmės atlikimo metu nuteistasis dirba, jis keitė darbus, tačiau tai lėmė objektyvios priežastys – teisės išvykti be sargybos ar palydos suteikimas, o vėliau – ir šios teisės atėmimas. Šios aplinkybės leidžia spręsti, jog bausmės vykdymo metu nuteistasis turi teigiamas nuostatas dėl darbo bei užimtumo, tačiau ta aplinkybė, jog laisvėje nuteistasis oficialiai nėra dirbęs visgi neleidžia tikėti tuo, jog būdamas laisvėje nuteistasis legaliai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu uždirbtomis piniginėmis lėšomis juolab, kad ir anksčiau jis nevengė neoficialių pajamų. Svarbu pažymėti ir tai, jog nuteistasis dar tebeturi ir neįvykdytų itin didelių finansinių įsipareigojimų. (duomenys neskelbtini) yra gauti vykdomieji raštai, kurių bendra suma siekia net 23 475,03 Eur, iš kurių likusi dar neišmokėta suma yra 13 817,01 Eur. Verta sutikti su nuteistojo skundo motyvais dėl finansinių įsipareigojimų vykdymo, tačiau visgi neatlyginta jų dalis yra dar didelė – 13 817,01 Eur. Teismo nuomone, pirmiau aptarti dar neįvykdyti finansiniai įsipareigojimai gali paskatinti nuteistąjį vengti legalaus darbo bei oficialių pajamų. Akivaizdu ir tai, jog minėtos dar neįvykdytos finansinės prievolės laisvėje stipriai apsunkins ir nuteistojo integraciją į visuomenę.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog kai kuriuos nusikaltimus nuteistasis padarė veikdamas bendrininkų grupėje, jis dalyvavo ir nusikalstamo susivienijimo veikloje. Pats nuteistasis suvokia, jog tokia neigiama draugų įtaka buvo vienas iš veiksnių, skatinančių jo nusikalstamą elgesį. Pasak nuteistojo, kurį laiką jis buvo atsiribojęs nuo neigiamą įtaką darančių asmenų, tačiau turėdamas teisę išvykti be sargybos arba be palydos, jis pasidavė narkotines medžiagas vartojančių nuteistųjų įtakai ir vėl pavartojo psichoaktyvių medžiagų, o už tai iš jo buvo atimta teisė išvykti be sargybos ar be palydos. Pats nuteistasis pripažinęs, jog laisvėje jis reguliariai vartodavo narkotines medžiagas. Laisvėje šios problemos pats nesprendė, nes nemanė, jog yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų. Stipresnes narkotines medžiagas jis pradėjo vartoti šios bausmės vykdymo metu ir už tai buvo 3 kartus nubaustas drausminėmis nuobaudomis. Bausmės atlimimo metu nuteistasis bandė spręsti turimą narkotinių medžiagų vartojimo problemą, jis lankė elgesio korekcijos programas, tačiau, nepaisant to, 2020 m. lapkričio 25 d. jam buvo atliktas testas dėl narkotinių medžiagų vartojimo ir šio testo rezultatas buvo teigiamas (dėl opiatų vartojimo). Pats nuteistasis šį pažeidimą pilnai pripažino ir nurodė, kad narkotinių medžiagų jam pasiūlė kiti nuteistieji ir jis nesugebėjo joms atsispirti. Akivaizdu, jog nuteistasis dar tebeturi opią narkotinių medžiagų vartojimo problemą, kurią jis ir pats pripažįsta bei bando spręsti. Savo skunde nuteistasis šiai problemai skyrė didelį dėmesį nurodydamas, jog pagrindinis jo tikslas yra suvaldyti šią priklausomybę. Teismas sutinka, jog nuteistajam yra reikalinga kvalifikuota pagalba dėl minėtos priklausomybės problemų sprendimo, tačiau verta pažymėti, jog jis ir pataisos įstaigoje turi galimybių, o kartu netgi ir privalo pats dėti maksimalias pastangas turimos priklausomybės išgyvendinimui. Teismo vertinimu, šiuo metu išleidus nuteistąjį į laisvę, jis turėtų absoliučiai nevaržomas galimybes grįžti prie nuolatinio narkotinių medžiagų vartojimo. Šią išvadą dar labiau stiprina nustatyta aplinkybė, jog iki šios bausmės atlikimo laisvėje nuteistasis net nebandė minimaliai spręsti turimos priklausomybės problemą.

Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, vienišu jis nesijaučia. Psichologinio vertinimo metu nuteistojo emocijos yra stabilios, tačiau pastebimas vidutinis nerimo lygis bei vidinės įtampos bruožai. Nuteistojo savęs vertinimui stinga adekvatumo, pastebimas perdėtas jo pasitikėjimas savimi, savikritikos stoka, jam trūksta ir keistinų asmenybės savybių ar charakterio bruožų pripažinimo. Nuteistasis stengiasi analizuoti su nusikaltimų padarymu susijusias aplinkybes. Nuteistojo mąstymas yra abstraktus, jo tarpasmeninių įgūdžių lygis vertinamas kaip pakankamas, tačiau jo bendravime pastebima manipuliacijos raiška. Nuteistasis geba analizuoti ir vertinti savo elgesį, tačiau jis tai daro gan introspektyviai analizuodamas svarbiausius ir didžiausią įtaką nusikalstamam elgesiui reikštis turėjusius veiksnius, kuriuos jis atpažįsta ne visus. Nusikalstamo elgesio motyvu nuteistasis nurodo materialinės naudos siekimą. Analizuojant nuteistojo įvykdytų nusikaltimų istoriją, išryškėjo impulsyvumo kaip asmenybės bruožo veiksnys nusikalstamam elgesiui, kuomet pirmenybė teikiama vien skubotam veiksmui, o ne planavimui ar apmąstymui. Nuteistajam yra būdingas rizikingo elgesio modelis, kuriam būdingi stiprūs impulsai, pjūčių troškimas, spontaniški bei neapgalvoti veiksmai, sunkumai numatant priežasties-pasekmės ryšį. Šiuo metu nuteistasis suvokia savo nusikalstamo elgesio neigiamas pasekmes, geba įvardyti iš nusikaltimų kylančią žalą sau pačiam, tačiau jis kiek mažiau supranta neigiamą to poveikį visuomenei. Nuteistojo elgesyje vis dar pastebimas neadaptyvaus ir nusikalstamo elgesio kartojimas, kurį sąlygoja turima priklausomybė psichoaktyviosioms medžiagoms. Nuteistasis geba pripažinti turimos priklausomybės problemą, tačiau jis identifikuoja ne visas korekcijos reikalingas gyvenimo sritis. Problemų sprendimo įgūdžiai išugdyti silpnai, kadangi jis dažnai pasirenka neadekvačias, netinkamas ir su teisės normomis ar žmogiškąja morale nesuderinamas veikimo strategijas. Savo tikslus nuteistasis formuluoja pakankamai realistiškai, tačiau jų siekimą gali apsunkinti polinkis vartoti narkotines medžiagas. Nuteistasis neišsako diskriminacinio požiūrio į tam tikras visuomenės grupes ar asmenis, tačiau yra pastebimos kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, fatališkas požiūris į gyvenimą, atsakomybės stoka. Taip pat pastebima negatyvia linkme pakitusios nuostatos į priežiūrą bei apribojimus, būtent dėl to iš nuteistojo buvo atimta teisė išvykti be sargybos ar be palydos.

Kaip jau pirmiau minėta, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, jo elgesys privalo būti vertinamas viso bausmės atlikimo metu. Nagrinėjamu atveju nuteistasis viso bausmės vykdymo metu buvo 10 kartų paskatintas ir 11 kartų nubaustas drausmine tvarka. Šiuo metu nuteistasis neturi galiojančių drausminių nuobaudų, tačiau vertėtų pažymėti, jog šios bausmės vykdymo metu jis buvo nubaustas drausmine tvarka už itin šiurkščius pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus – nustatyto režimo pažeidimai, uždraustų daiktų laikymas, alkoholinių gėrimų ar jų surogatų vartojimas, narkotinių medžiagų vartojimas. Nors šiuo metu visos nuteistajam paskirtos drausminės nuobaudos jau yra nebegaliojančios, tačiau vien jų buvimo faktas bei pobūdis neleidžia šio nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu ir pavyzdingu. O vien ta aplinkybė, jog nuteistasis jau turi 10 paskatinimų, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti išskirtinai sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Nuteistojo paskatinimų buvimas bei jų skaičius tik rodo nuteistojo požiūrį į jam paskirtą bausmę, laipsnišką jos tikslų siekimą bei teigiamą elgesio korekciją.

Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama, o tą patvirtina ir vis dar išliekanti gausybė opių kriminogeninių veiksnių – kriminalinė istorija; nusikaltimų sunkėjimas; nestabili darbo patirtis; dideli finansiniai įsipareigojimai; asocialios grupės įtaka ir piktnaudžiavimas narkotikais. Todėl, išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis A. Š., būdamas pataisos įstaigoje, neformalių nuteistųjų taisyklių laikosi tiek, kiek reikia, kad neapsunkintų sau gyvenimo tokioje įstaigoje. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog likusi neatlikta bausmės dalis nėra maža – daugiau kaip 3 metai 2 mėnesiai (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog Komisija visapusiškai įvertino nuteistojo A. Š. asmenybę, jo elgesį bei mąstymo pokyčius, todėl nėra jokio pagrindo pritarti jo skundo argumentams. Teismas visiškai pritaria Komisijos nutarimui ir daro išvadą, jog nuteistasis A. Š. vis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam ir negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl, atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, nuteistojo A. Š. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2021 m. vasario 9 d. nutarimo Nr. 357-28 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 7 dalimi,

n u t a r i a :

Nuteistojo A. Š. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2021 m. vasario 9 d. nutarimo Nr. 357-28 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo A. Š. asmens bylą Nr. 14267 grąžinti Alytaus pataisos namams.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja                                                           Irmutė Kliučinskienė