Civilinė byla Nr. e2-321-934/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01049-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.4.4.12; 3.4.4.13

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „BELOR“, suinteresuotų asmenų V. F. ir D. F. atskiruosius skundus bei suinteresuoto asmens B. R. B. prisidėjimą prie suinteresuoto asmens D. F. atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 27 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas pripažinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „BALTKALIS“ bankrotą tyčiniu ir suinteresuoto asmens D. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 4 d. papildomos nutarties dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-3773-852/2020 (Nr. eB2-116-852/2024), iškelta uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „BALTKALIS“ (toliau – ir bendrovė, BALTKALIS) bankroto byla (1 t., b. l. 160–165). Nutartis įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 4 d.

2.       Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 19 d. nutartimi patvirtintas pradinis bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas vėlesnėmis nutartimis (3 t., b. l. 108–111).

3.       Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 10 d. nutartimi BALTKALIS pripažintas likviduojamas dėl bankroto (4 t., b. l. 20–24).

4.       Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartimi likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) „BALTKALIS“ nemokumo administratoriumi paskirtas M. M. (toliau – ir nemokumo administratorius) (6 t., b. l. 64–65).

5.       2023 m. sausio 5 d. pareiškėja UAB „BELOR“ (toliau – ir pareiškėja, BELOR) kreipėsi į teismą, prašydama: i) pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu dėl buvusių vadovų B. R. B. (toliau – ir B. R. B.), V. F. (toliau – ir V. F.), bei vadovo D. F. (toliau – ir D. F.) neteisėtų veiksmų; ii) apriboti B. R. B., V. F. ir D. F. teisę penkerius metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu (9 t., b. l. 1–20)

6.       Pareiškėja nurodė, kad bendrovės bankroto byloje yra pagrindas konstatuoti visas būtinąsias tiek faktines, tiek teisines sąlygas tam, kad bendrovės bankrotas būtų pripažintas tyčiniu ir tokio pripažinimo pagrindu būtų taikomos su tuo susijusios pasekmės (įskaitant, bet neapsiribojant, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 5 ir 7 dalis). 

7.       Pareiškėja pažymėjo, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) bendrovės direktoriaus pareigas atliko B. R. B., laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas atliko V. F., o laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) (iki bankroto bylos iškėlimo) – D. F.. Be to, pareiškėja atkreipė dėmesį, kad BALTKALIS priklausė UAB „ARVI“ ir ko įmonių grupei.

8.       Pareiškėja nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 30 d. iki 2018 m. sausio 25 d., likus mažiau kaip 3 metams iki teismo nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą, tuometinis bendrovės direktorius B. R. B., atstovaudamas bendrovę, atlikinėjo nenaudingus mokėjimus už UAB „Arvi fertis“ ir tokiu būdu įgijusias reikalavimo teises į UAB „Arvi fertis“, tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sandorių bendrai sumai, sudarančiai 14 256 918,90 Eur, įskaitė į priešpriešinius reikalavimus. Lėšų, kurios galėjo būti skirtos atsiskaitymams su bendrovės kreditoriais, pasisavinimo schema atrodė taip – BALTKALIS skolinasi iš Sberbank Europe AG, Austrijoje, perveda lėšas UAB „Arvi fertis“, pastaroji perveda susijusioms įmonėms ir vėlesnių užskaitų būdu BALTKALIS lieka skolingas ne tik Austrijos bankui „Sberbank Europe“ AG, bet ir UAB „Arvi fertis“. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1141-467/2020 pripažino negaliojančiais bendrovės ir UAB „Arvi fertis“ sudarytus tarpusavio sandorius actio Pauliana (Pauliano ieškinys) pagrindu ir panaikino bendrovės ir UAB „Arvi fertis“ tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sandorius bendrai sumai, sudarančiai 14 256 918,90 Eur. Šiame teismo sprendime aiškiai atskleista bendrovės ir UAB „Arvi fertis“ tarpusavio ryšiai, bei konstatuotas bendrovės nesąžiningumas.

9.       Pareiškėja nurodė, kad 2020 m. gruodžio 3 d. 8 926 717,65 Eur finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje buvo pareiškęs ir Austrijos bankas „Sberbank Europe“ AG. Savo finansiniame reikalavime bankas teigė, kad BALTKALIS nesugrąžino įsiskolinimo, kuris susidarė išmokėjus kredito linijos lėšas pagal 2014 m. liepos 4 d. kredito linijos sutartį. Austrijos banko „Sberbank Europe“ AG 1 266 895,18 Eur finansinį reikalavimą yra perėmusi UAB „Cross financing company“ (ankstesnis pavadinimas UAB EUROCASH LT). BELOR aiškinantis dėl ko bendrovė, išmokėjus kredito linijos lėšas, tapo skolinga Sberbank Europe AG ir šio įsiskolinimo bankui negrąžino, paaiškėjo, kad 2016 m. pabaigoje–2017 m. pradžioje, kuomet BALTKALIS ir UAB „Arvi fertis“ nustojo tiekusi BELOR avansu apmokėtą trąšų mišinių užsakymą, buvo pasirašytos trys analogiškos žaliavų tiekimo sutartys tarp susijusių ir glaudžiai bendradarbiaujančių UAB „ARVI“ ir ko įmonių. Taigi, bendrovę, išmokėjusi kredito linijos lėšas, tapo skolinga Sberbank Europe AG ir šio įsiskolinimo bankui nebegrąžino, o visos iš banko gautos finansavimui skirtos lėšos perduotos ne veiklai vykdyti, o nukreiptos į asocijuotas įmones, ir įskaitytos. Be to, pasirašius užskaitos sutartis, susidarė 7 100 000 Eur BALTKALIS skola UAB „Arvi fertis“.

10.       Pareiškėja pažymėjo, kad tyčiniai bendrovės generalinio direktoriaus B. R. B. veiksmai, kurie galimai sąlygojo dar didesnį bendrovės nemokumą bei pastūmėjo link bankroto yra tai, kad bendrovei jau esant nemokiai, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. iš bendrovės kasos buvo išmokėta 117 894,24 Eur dividendų bendrovės akcininkams. Apie tai, kad 2016 m. balandžio 6 d. BALTKALIS buvo skolingas BELOR 3 617 669,60 Eur ir buvo nemokus bei iš bendrovės kasos išmokėti dividendai akcininkams V. M. ir V. K. (117 894 Eur) patvirtina Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) 2018 m. gegužės 31 d. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atliktas bendrovės ūkinės finansinės veiklos tyrimas. Šioje Specialisto išvadoje nurodyta ir tai, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. bendrovės akcininkai išmokėjo 1 089 533,72 Eur dividendus dar ir per bendrovės banko sąskaitas.

11.       Pareiškėja nurodė, kad svarbus faktas, lėmęs bendrovės nemokumą yra tai, kad 2018 m. gruodžio 31 d. BALTKALIS, atstovaujant generaliniam direktoriui V. F., suteikė 4 206 878,79 Eur paskolą tarpusavio ryšiais susijusiam asmeniui, t. y. jo vadovaujamai UAB „Marijampolės Arvi“. Taigi, V. F., kuomet jo vadovaujamas BALTKALIS turėjo pradelstų įsiskolinimų ir buvo nepajėgus jų atlyginti, sudarė ekonomiškai nenaudingą bendrovei sandorį, t. y. netinkamai vykdė įstatymuose, bendrovės steigimo dokumentuose jam nustatytas bendrovės vadovo pareigas, susijusias su bendrovės valdymu, bendrovės veiklą organizavo taip, kad kreditorės BELOR galimybės nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą būtų panaikintos (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 3, 4 punktai). Be to, 2019 m. vasario 8 d. bendrovės generalinio direktoriaus pareigas einantis V. F. sudarė dar vieną ekonomiškai nenaudingą bendrovei sandorį – perleido tarpusavio ryšiais susijusiai UAB „Biovasto investicijos“ 14 888 550,13 Eur dydžio reikalavimo teisę į UAB „Arvi fertis“. Reikalavimo teisės įgijėja UAB „Biovasto investicijos“, būdama naujai įkurta bendrove, už reikalavimo teisės perleidimą neatsiskaitė. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad 100 proc. UAB „Biovasto investicijos“ akcijų priklausė UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“, kurios vieninteliu akcininku buvo UAB „ARVI“ ir ko, kurios 66,67 proc. visų akcijų priklauso UAB „Vyrija“, vadovaujamai akcininko V. K., t. y. pagrindinei BALTKALIS akcininkei.

12.       Pareiškėja nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 16 d. bendrovės generalinio direktoriaus pareigas perėmus D. F., šis taip pat, jau akivaizdžiai esant bendrovei nemokiai bei įsiskolinusiai, 2019 m. spalio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė bendrovės turtą – ribotos atsakomybės bendrovės (toliau – RAB) ,,Kaliningrad Kalij“ akcijas už bendrą 3 500 000 Rusijos rublių kainą Rusijos Federacijos pilietei M. V. F. (toliau – M. V. F.), dėl ko kreditorės BELOR galimybės nukreipti išieškojimą į BALTKALIS turtą buvo panaikintos (ĮBĮ 20 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad už RAB ,,Kaliningrad Kalij“ parduotas akcijas pinigai turėjo būti pervesti bendrovei, tačiau jie niekada nepakliuvo į bendrovės banko sąskaitas. Piniginės lėšos už perleistas akcijas pirkėjos buvo pervestos į UAB „Baltijos agroverslo projektai“, kurios generalinis direktorius V. F., sąskaitą, tokiu būdu pažeidžiant ir atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą. Pareiškėja pažymėjo, kad dėl RAB ,,Kaliningrad Kalij“ akcijų pardavimo buvo nuspręsta 2018 m. liepos 7 d. bendrovės akcininkų visuotinio susirinkimo metu, t. y. dar tuomet kai bendrovei vadovavo V. F., į kurio vadovaujamos UAB „Baltijos agroverslo projektai“ banko sąskaitą Rusijos pilietė M. V. F. pervedė 3 500 000,00 rublių už bendrovės parduotas RAB ,,Kaliningrad Kalij“ akcijas.

13.       Pareiškėja pažymėjo, kad BALTKALIS yra bendrovė, kurios veikla – techninės ir maistinės druskos didmenine prekyba bei trąšų didmenine prekyba, nuosava geležinkelio vagonų parko nuoma. Vis dėl to, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. į banko sąskaitas gautas pinigines lėšas (pajamas) naudojo atsiskaitymams už kitas įmones. Taigi, bendrovės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti, faktiškai neturėtų į ką nukreipti savo išieškojimo, nes bendrovė nebeturės pakankamai turto. Šios nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina bendrovės vadovų B. R. B., V. F. ir D. F. neteisėtus veiksmus, kas sudaro teisinį pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).

14.       Pareiškėja paaiškino, kad ĮBĮ įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi – įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyvia rinkos dalyve. BALTKALIS juridinių asmenų registrui savo finansinės atskaitomybės už 2018, 2019 m. pareiškimo pateikimo metu nėra pateikęs, o 2017 m. finansinę atskaitomybę pateikė tik 2019 m. Duomenų apie bendrovei priklausantį turtą, iš kurio būtų galima išieškoti pagal bendrovės įsipareigojimus, nenustatė ir vykdymo veiksmus atliekantis antstolis A. N.. Kaip vėliau paaiškėjo, bendrovės turtas – RAB ,,Kaliningrad Kalij“ akcijos 2020 m. rugpjūčio 14 d. bendrovei jau nepriklausė, nes jos 2019 m. spalio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartimi už bendrą 3 500 000 Rusijos rublių kainą buvo parduotos Rusijos Federacijos pilietei. 2020 m. rugpjūčio 14 d. duomenimis, bendrovės atžvilgiu vyko 19 vykdomųjų bylų, kurios buvo pradėtos dar 2019 m. sausio mėn. Bendrovei priklausantis nekilnojamasis turtas (geležinkelio stoties privažiuojamieji keliai, unikalūs Nr. 4400-0795-6007 ir 4400-1661-9504) nebuvo didelės vertės. Bendrovės bankroto byloje finansinių reikalavimų suma viršija 41 000 000 Eur.

15.       Pareiškėja nurodė, kad bendrovės įsiskolinimas BELOR yra nuo 2016 m., po to kai 2016 m. rugpjūčio 22 d. sudaryta prekių pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir BELOR įsipareigojo parduoti bendrovei 1 630 tonų trąšų už 599 579,20 Eur kainą, o BALTKALIS įsipareigojo už trąšas atsiskaityti šioje sutartyje nustatyta tvarka. Apmokėjimo už sutartimi parduotas prekes terminas baigėsi 2016 m. gruodžio 21 d.

16.       Pareiškėja pažymėjo, kad bendrovės 12 440,00 Eur dydžio įsipareigojimas G. V. pagal Darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išieškomas nuo 2019 m. balandžio 15 d., kas reiškia, kad šis faktas tyčinio bankroto požymis. 2022 m. sausio 3 d. bendrovės netesybos G. V. sudaro 3 910,31 Eur sumą. Be šios darbuotojos bendrovė yra skolingas ir kitiems darbuotojams: 5 145,75 Eur sumą L. G. – M.; 3 379,78 Eur sumą G. P.; 347,15 Eur sumą M. A.; 2 084,33 Eur sumą O. R. (O. R.); 1 926,10 Eur sumą D. F..

17.       Pareiškėja nurodė, kad B. R. B., V. F., D. F. privalėjo vykdyti įstatymu jiems nustatytą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, tačiau šią pareigą atlikti vengė ir į teismą nesikreipė. Bankroto byla iškelta ne bendrovės vadovo iniciatyva. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 16 d. nutartimi bendrovei iškėlė bankroto bylą pagal UAB „Glanso sprendimai“ ir BELOR ieškinius. Toks B. R. B., V. F., D. F., elgesys – nemokios įmonės (BALTKALIS) turtinės padėties bloginimas sudarant bendrovės turto perleidimo, paskolinimo pardavimo sutartis – rodo ne siekį išsaugoti bendrovę, o tyčinius veiksmus pratęsti įmonės veiklą ir bankrutuoti labai nepalankiomis kreditoriams sąlygomis. Šios nurodytos faktinės aplinkybės rodo bankrutavusios bendrovės vadovų neteisėtus veiksmus ir sudaro teisinį pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu.

18.       Pareiškėja nurodė, kad B. R. B., V. F., D. F., būdami juridinio asmens valdymo organais, privalėjo veikti taip, kad bendrovei nebūtų padaryta žala ar sukeltos bet kokios kitos neigiamos pasekmės. B. R. B., V. F., D. F. sąmoningai pažeidė savo pareigas ir veikė priešingai bendrovės interesams. Šie buvę bendrovės vadovai jau nemokios bendrovės turtinę padėtį tyčia dar labiau pablogino. Toks sąmoningas buvusių vadovų veikimas (neveikimas) buvo nesuderinamas tiek su pačios bendrovės, tiek ir su jos kreditorių interesais, kad tokiais savo veiksmais jie itin šiurkščiai pažeidė savo pareigas bendrovės ir jo kreditorių atžvilgiu. Taigi, yra visos būtinosios sąlygos konstatuoti tai, jog B. R. B., V. F., D. F., kaip juridinio asmens valdymo organo, veikla vertintina kaip neteisėta.

19.       Pareiškėja nurodė, kad galima konstatuoti visą eilę savarankiškų požymių, kurie sudaro savarankiškus pagrindus bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu, t. y. pripažinti, jog bendrovė buvo privesta prie bankroto sąmoningai blogai valdant ir sudarant sandorius, kurie akivaizdžiai pažeidė kreditorių interesus. Pareiškėjos vertinimu, šiuo atveju nustatytini tokie tyčinio bankroto požymiai: i) pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą (įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu) – šį požymį patvirtina visuma išdėstytų aplinkybių (ilgalaikis sistemingas netinkamas BALTKALIS valdymas ir nesikreipimas laiku dėl bankroto bylos iškėlimo); ii) pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą (buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai) – šį požymį patvirtina visuma išdėstytų aplinkybių (laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 30 d. iki 2018 m. sausio 25 d. atlikinėjo jokios naudos kitiems kreditoriams neteikusius UAB „Arvi fertis“ ir BALTKALIS atliktų tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymus, kurių bendra suma 14 256 918,90 Eur; 2018 m. gruodžio 31 d. suteikė 4 206 878,79 Eur paskolą UAB „Marijampolės Arvi“; 2019 m. vasario 8 d. perleido UAB „Biovasto investicijos“ 14 888 550,13 Eur dydžio reikalavimo teisę į UAB „Arvi fertis“; 2019 m. spalio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė RAB ,,Kaliningrad Kalij“ akcijas Rusijos Federacijos pilietei už bendrą 3 500 000 Rusijos rublių kainą, o pinigai pervesti į UAB „Baltijos agroverslo projektai“).

20.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-1525-852/2023, pripažino bendrovės bankrotą tyčiniu, apribojo buvusių bendrovės vadovų B. R. B., V. F. ir D. F. teisę trejus metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu (14 t., b. l. 26–47).

21.       Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. liepos 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-709-881/2023, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartį pakeitė iš dalies ir apribojo D. F. teisę vienerius metus eiti viešojo ir(ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu; kitą nutarties dalį paliko nepakeistą (15 t., b. l. 177–199).

22.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. vasario 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-313/2024, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 25 d. nutartį panaikino ir grąžino klausimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Teisėjų kolegija nurodė, kad bylą iš naujo nagrinėsiantis teismas turi nustatyti, kada BALTKALIS tapo nemoki, remiantis ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalimi, ar vertinti įmonės sudaryti sandoriai nulėmė bendrovės nemokumą ir dėl kokių priežasčių nebuvo atsiskaityta su bendrovės darbuotoja; atitinkamai teismai turi spręsti ir dėl JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje nustatytos sankcijos taikymo (16 t., b. l. 163–180).

23.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-1620-1097/2024 pasiūlė byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus rašytinius paaiškinimus / prašymus, jei tokių būtų, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-313/2024, pateiktus išaiškinimus ir nurodytas tirtinas aplinkybes (16 t., b. l. 188–190).

24.       Pareiškėja BELOR pateikė papildomus paaiškinimus, kur prašė pripažinti LUAB „BALTKALIS“ bankrotą tyčiniu dėl buvusių bendrovės vadovų B. R. B., V. F. bei D. F. neteisėtų veiksmų; apriboti nurodytų asmenų teisę penkerius metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu; priteisti pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas už advokatų teisines paslaugas (18 t., b. l. 1–46).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties ir papildomos nutarties esmė

25.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 27 d. nutartimi tenkino pareiškėjos UAB „BELOR“ prašymą pripažinti LUAB „BALTKALIS“ bankrotą tyčiniu:

25.1.                      pripažino LUAB „BALTKALIS“ bankrotą tyčiniu;

25.2.                      apribojo B. R. B. teisę dvejus metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu;

25.3.                      apribojo V. F. teisę trejus metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu;

25.4.                      apribojo D. F. teisę vienerius metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu;

25.5.                      priteisė pareiškėjai UAB „BELOR“ lygiomis dalimis iš suinteresuotų asmenų B. R. B., V. F. ir D. F. 16 794,80 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, t. y. po 5 598,27 Eur iš kiekvieno suinteresuoto asmens.

26.       Teismas nurodė, kad grįsdama teiginius, kad bendrovės turto vertė buvo gerokai mažesnė nei buvo nurodoma bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentuose, pareiškėja aiškino, kad bendrovės turėti vagonai apskaityti ne tikrąja jų verte. Pareiškėja rėmėsi aplinkybe, kad 2018 m. gegužės mėnesį bendrovei priklausę geležinkelio riedmenys (32 prekiniai geležinkelio vagonai) buvo parduoti kaip metalo laužas už 210 000 Eur, nors iki tol šį turtą įmonė apskaitė kaip didelės vertės turimą turtą.

27.       Teismas nusprendė, kad geležinkelio vagonų vertė į apskaitą įtraukta remiantis atlikta 2016 m. sausio 29 d. turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), todėl nėra pagrindo abejoti nurodyta turto verte 2016 m. Be to, 2016 m. sausio 29 d. turto vertinimo ataskaita patvirtina, kad kiekvieno vagono rinkos vertės gali ženkliai skirtis, priklausomai nuo jo pagaminimo metų bei būklės, ir, atitinkamai, kiekvienas vagonas vertinamas kaip atskiras turtinis vienetas, identifikuojamas gamykliniu numeriu. Atsižvelgiant į tai, teismas atmetė pareiškėjos teiginius, kad, jei 111 vagonų vertė siekė 2 861 100 Eur, tai 32 vagonų vertė būtų lygi 824 821,60 Eur. Teismas įvertino, kad byloje nėra paneigti suinteresuotų asmenų teiginiai, kad geležinkelio riedmenys, kaip ir kitos transporto priemonės, sparčiai nuvertėja, ypač jei nėra naudojami. Be to, byloje pareiškėja neidentifikavo kiekvieno iš vagonų vertės pokyčio, todėl teismas nusprendė, kad nėra pagrindo pripažinti įrodyta aplinkybę, jog bendrovės apskaitoje didele verte apskaityti ir vėliau kaip metalo laužas parduoti būtent tie patys vagonai ir koks šių turto vienetų vertės pokytis, atitinkamai, ar jis leistų suabejoti vagonų vertės apskaitos įmonės finansiniuose dokumentuose pagrįstumu 2016–2017 m. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas nenustatė pagrindo, remiantis pareiškėjos nurodytomis prielaidomis, daryti išvadą, kad bendrovės turto (vagonų) vertė buvo dirbtinai padidinta.

28.       Teismas įvertino pareiškėjos teiginius, kad tiek 2015 m., tiek 2016 m. bendrovės balanse kaip trumpalaikis turtas, nepagrįstai apskaityti 23 705 477 Eur (2015 m.) ir 11 218 893 Eur (2016 m.) sumokėti avansai, nes nėra įrodymų dėl šių avansų atgautinos vertės ir nuvertėjimo. Šiuos teiginius pareiškėja grindė nepriklausomo auditoriaus išvada dėl bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų ir eksperto R. B. 2018 m. balandžio 27 d. ekspertinio tyrimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad 2017 m. gegužės 31 d. nepriklausomo auditoriaus išvadoje nurodyta, kad, įvertinus įmonės 2016 m. finansinės atskaitomybės dokumentus, pateikiama sąlyginė nuomonė, nes 2016 m. gruodžio 31 d. bendrovės balanso straipsnyje ,,Sumokėti avansai“ apskaityta 11 192 000 Eur išankstinių apmokėjimų susijusioms šalims (2015 m. gruodžio 31 d. – 23 670 000 Eur); auditoriai negalėjo surinkti pakankamų tinkamų audito įrodymų dėl šių sumų atgautinos vertės ir atitinkamai dėl galimo nuvertėjimo, kuris turėtų būti pripažintas šiose finansinėse ataskaitose. Teismas nusprendė, kad skirtingai nei nurodo pareiškėja, tokios sąlyginės auditoriaus išvados ir nurodytos to priežastys savaime nepatvirtina pareiškėjos teiginių, jog sumokėti avansai į apskaitą įtraukti nepagrįstai ar jog jie buvo neatgautini, tačiau leidžia pagrįstai suabejoti finansinės atskaitomybės dokumentų patikimumu atskleidžiant tikrąją bendrovės finansinę būklę, nes, kaip nurodė auditoriai, avansų apskaitymo nurodyta verte pagrįstumo jie negalėjo įvertinti, neturėdami tam pakankamai duomenų.

29.       Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų ir pareiškėja tokių nepateikė, kurie įrodytų, jog buvo pagrindas jau 2016 m. laikyti UAB ,,Arvi fertis“ skolas neatgautinomis. Kadangi byloje neginčijama aplinkybė, kad BALTKALIS ir UAB ,,Arvi fertis“ veikė bendroje įmonių grupėje, vykdavo įmonių vadovų bendri pasitarimai, nėra pagrindo abejoti, kad bendrovės vadovui negalėjo būti nežinoma aplinkybė dėl UAB ,,Arvi fertis“ finansinių sunkumų bei galimo nemokumo. Dėl to teismas konstatavo, kad 2017 m. balanse iš nemokios skolininkės UAB ,,Arvi fertis“ reikalautinos 14 888 000 Eur skolos negalėjo būti visa apimtimi įtraukiamos į apskaitą trumpalaikiu turtu ir visu savo dydžiu vertinamos kaip realiai atgautinos. Teismas pažymėjo, kad šią aplinkybę patvirtina ir pareiškėjos pateiktas R. B. 2018 m. balandžio 27 d. ekspertinio tyrimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, kad pagal 2017 m. rugsėjo 30 d. duomenimis fiksuotą finansinę būklę UAB ,,Arvi fertis“ neturėjo realių galimybių padengti bendrovės 14 888 550,13 Eur skolos. Nesant byloje įrodymų dėl realių galimybių atgauti pradelstą debitoriaus skolą, teismas nusprendė, kad pagal 2017 m. gruodžio 31 d. balansą 2017 m. BALTKALIS turėjo turto už 4 842 607 Eur (19 730 607 Eur – 14 888 000 Eur).

30.       Teismas, vertindamas pareiškėjos argumentus dėl 1 903 000 Eur skolos kreditorei RAB ,,Arvi NPK“ (skolos perėmėja RAB ,,Driada M“), nustatė, kad bendrovės skola pirminei kreditorei RAB ,,Arvi NPK“ kilo iš avansinių mokėjimų už prekes, kurias BALTKALIS įsipareigojo pristatyti pagal 2015 m. rugsėjo 22 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. sausio 22 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pirminė kreditorė RAB ,,Arvi NPK“ 2018 m. spalio 31 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) reikalavimo teisę perleido kreditorei RAB ,,Driada M“, kurios finansinis reikalavimas patvirtintas bendrovės bankroto byloje. Teismas, įvertinęs tiek pareiškėjos, tiek suinteresuotų asmenų argumentus, pripažino, kad šios prievolės laikytinos pradelstomis nuo 2017 m. sausio 31 d.

31.       Teismas, vertindamas pareiškėjos argumentus dėl 8 974 053,05 Eur skolos kreditorei RAB ,,Arvi NPK“ (skolos perėmėja Irina G. K. (toliau – I. G. K.)), nustatė, kad bedrovės skola pirminei kreditorei RAB ,,Arvi NPK“ kilo iš avansinių mokėjimų už prekes, kurias bendrovė įsipareigojo pristatyti pagal tarp bendrovės ir RAB ,,Arvi NPK“ 2015 m. kovo 5 d. sudarytą Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau kurių bendrovė nepristatė, nors avansai buvo sumokėti. Teismas pažymėjo, kad pagal 2015 m. kovo 5 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2.1 papunktį, parduotos prekės pristatomos sutarties prieduose nurodytais terminais; pagal 6.1 papunktį – pavėlavus išsiųsti prekes sutartyje aptartais terminais, pardavėjas moka pirkėjui baudą; pagal sutarties 7.4 papunktį – sutarties galiojimo terminas iki 2016 m. sausio 31 d. Papildomu susitarimu prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sutarties galiojimo terminas pratęstas iki 2017 m. gruodžio 31 d. Teismas pripažino, kad nurodytas reikalavimas laikytinas pradelstu nuo 2017 m. gruodžio 31 d.

32.       Teismas, vertindamas pareiškėjos argumentus dėl 1 432 309,48 Eur skolos kreditorei ,,Vertiqal AG“, nustatė, kad kreditorė už pristatytas prekes išrašė bendrovei sąskaitas faktūras laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 5 d. iki 2016 m. kovo 12 d. Nuo 2016 m. spalio 11 d. iki 2020 m. lapkričio 20 d. Skolininkei neatsiskaitant, kontroliuojančios įmonės akcininkas 2016 m. balandžio 12 d. suteikė asmeninę garantiją, vyko teisminis ginčas su garantu, kuriame 2016 m. gruodžio 23 d. patvirtinta kreditorės ir skolininkės garanto sudaryta taikos sutartis, vykdomas išieškojimas iš garanto, tačiau išieškota nedidelė skolos dalis. Teismas pripažino šią skolą pradelstą nuo 2016 m. kovo mėnesio.

33.       Teismas, vertindamas pareiškėjos argumentus dėl 599 579,20 Eur skolos BELOR pagal 2016 m. rugpjūčio 22 d. prekių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nustatė, kad 2017 m. sausio 30 d. BELOR kreipėsi į teismą, prašydama iš bendrovės priteisti 599 579,20 Eur skolą, 15 437,96 Eur mokėjimo palūkanas, 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas; reikalavimą grindė 2016 m. rugpjūčio 22 d. sudaryta prekių pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugpjūčio 23 d. susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2016 m. vasario 3 d. faktoringo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini); bendrovė su ieškiniu nesutiko. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 24 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1577-910/2020, ieškinį tenkino; Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. liepos 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-998-781/2020, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Kadangi dėl minimos skolos vyko šalių teisminis ginčas, BALTKALIS su pareiškėjos reikalavimu nesutiko ir jį ginčijo, todėl teismas konstatavo, kad nebuvo pagrindo šį reikalavimą laikyti pradelstu 2016 m.

34.       Teismas pripažino, kad bylos duomenys nėra pakankami nustatyti bendrovės nemokumą 2016 m., tačiau 2017 m. gruodžio 31 d. balanso duomenys įmonės finansinės padėties tiksliai neatspindi. 2017 m. pabaigoje įmonės realus turtas fiksuotinas 4 842 607 Eur suma (19 730 607 Eur – 14 888 000 Eur), o pradelsti įsipareigojimai ir mokėtinos sumos – 12 309 362,53 Eur (1 903 000 Eur + 8 974 053,05 Eur + 1 432 309,48 Eur). Taigi, teismas konstatavo, kad bendrovė 2017 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).

35.       Teismas, pasisakydamas dėl bendrovės ir UAB ,,Arvi fertis“ laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 30 d. iki 2018 m. sausio 25 d. atliktų priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, kaip vieno iš bendrovės tyčinio bankroto požymių, nurodė, kad prieš atliekant šiuos įskaitymus buvo sukurtos jau nemokios UAB ,,Arvi fertis“ prievolės bendrovei, t. y. BALTKALIS atliko mokėjimus už tuo metu jau nemokią UAB ,,Arvi fertis“, taip įgydamas reikalavimo teises jos atžvilgiu, o vėliau šiuo pagrindu įgytą reikalavimo teisę įskaitydavo į priešpriešinius tarpusavio reikalavimus. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo konstatuota, kad UAB ,,Arvi fertis“ 2017 m. rugsėjo 1 d. buvo nemoki, į teismų taip pat konstatuotą įmonių susietumą, suinteresuoto asmens patvirtintą aplinkybę dėl įmonių vadovų susitikimų ir grupės įmonių tarpusavio glaudaus bendradarbiavimo, nusprendė, kad bendrovės vadovui turėjo būti žinoma, kad mokėjimai atliekami už nemokią UAB ,,Arvi fertis“. Teismas nurodė, kad tuo metu jau taip pat turėjo būti žinoma apie bendrovės sudėtingą finansinę padėtį, kuri buvo artima įstatymo kriterijus atitinkančiai nemokumo būsenai, tačiau mokėjimai buvo tęsiami ir tada, kai BALTKALIS jau buvo nemoki. Tokie tarpusavio veiksmai atlikti siekiant ne bendrovės veiklai naudingų tikslų, o, abiem įmonėms esant faktinio nemokumo (ar jai artimoje) būsenoje, pažeidžiant įmonių kreditorių teisėtus interesus bei siekiant išvengti prievolių kreditoriams vykdymo, teismo vertinimu leidžia pripažinti esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintiems tyčinio bankroto požymiams.

36.       Teismas, pasisakydamas dėl bendrovės užskaitų sandorių su susijusiomis bendrovėmis UAB „Arvi fertis“, UAB „UHB“, UAB „Baltijos agroverslo projektai“, UAB „APH“, kaip vieno iš bendrovės tyčinio bankroto požymių, pažymėjo, kad vien tai, jog bendrovės sudaryti sandoriai galimai neatitiko nurodyto sąžiningos verslo praktikos kriterijaus, savaime nerodo, jog sudaryti sandoriai yra tyčinio bankroto požymis. Teismas nurodė, kad ginčai dėl nurodytų sutarčių realumo ir jų (ne)vykdymo bei tikslų bus išspręsti Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamose trijose civilinėse bylose pagal pareiškėjos ieškinius (civilinės bylos Nr. e2-650-779/2025; Nr. e2-652-936/2025; Nr. e2-1416-661/2025). Teismas, atsižvelgęs į jau konstatuotą UAB ,,Arvi fertis“ nemokumą 2017 m. rugsėjo 1 d., nusprendė, kad pareiškėjos nurodyti laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 27 d. iki 2017 m. sausio 31 d. atlikti veiksmai nelaikytini atliktais bendrovei esant nemokiai.

37.       Teismas, pasisakydamas dėl 2018 m. gruodžio 31 d. bendrovės, atstovaujamos generalinio direktoriaus V. F., suteiktos 4 206 878,79 Eur paskolos to paties V. F. vadovaujamai UAB „Marijampolės Arvi“, kaip vieno iš bendrovės tyčinio bankroto požymių, nurodė, kad nors suinteresuoti asmenys teigia, jog ši sutartis savo esme yra ne paskolos sutartis, nes pinigai nebuvo perduoti, tačiau įvertinus paskolos sutarties tekstą, matyti, jog dokumentas surašytas būtent kaip paskolos sutartis, kuria lėšos tam tikram terminui ir už tam tikras palūkanas skolinamos kitai įmonei. Teismas taip pat įvertino, kad iš sutarties teksto taip pat galima suprasti, jog tai yra tęstiniai skolinimo santykiai. Teismas pripažino, kad sudarant 2018 m. gruodžio 31 d. paskolos sutartį, bendrovės vadovas, bendrovei esant nemokiai, nesiėmė ir nedėjo pastangų reikalauti įvykdyti, jo teigimu, atidėtus atsiskaitymus, bet priešingai, pratęsinėjo paskolos (atsiskaitymo atidėjimo) grąžinimo terminą. Teismas atkreipė dėmesį, kad paskolos sutarties 4.1 papunktyje numatyta, kad jei paskolos davėjas iki sutarties galiojimo termino pabaigos likus 14 dienų nepraneša paskolos gavėjui apie sutarties nutraukimą arba, paskolos gavėjui negrąžinus paskolos, nepareikalauja grąžinti paskolą, sutarties galiojimo terminas prasitęsia dar 1 metų laikotarpiui; tokių pratęsimų skaičius neribojamas. Teismas tokią sąlygą vertintino kaip itin nenaudingą paskolą suteikiančiai / atsiskaitymą atidedančiai bendrovei. Įvertinęs paskolos sumą, teismas pripažino, jog tai ženkliai pagilino bendrovės finansines problemas ir nemokumą, apsunkino galimybes atsiskaityti su kreditoriais, dėl to šios sutarties sudarymą pripažintino tyčinio bankroto požymiu.

38.       Teismas, pasisakydamas dėl 2019 m. vasario 8 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi 14 888 550,13 Eur dydžio reikalavimo teisės į UAB ,,Arvi fertis“ perleidimo UAB ,,Biovasto investicijos“, kaip vieno iš bendrovės tyčinio bankroto požymių, nustatė, kad 2019 m. vasario 8 d. sutarties įžanginės dalies B punkte nurodyta, jog senasis kreditorius (BALTKALIS) neturi pakankamų finansinių galimybių, žmogiškųjų išteklių ir patirties efektyviai vykdyti skolos išieškojimo iš skolininko pagal reikalavimo teisę procedūras ir operatyviai išsiieškoti skolą, o pagal C punktą – naujasis kreditorius (UAB ,,Biovasto investicijos“) ketina vykdyti veiklą skolų išieškojimo srityje. Pagal sutarties 2 punktą, naujasis kreditorius įsipareigojo už reikalavimo teisę sumokėti senajam kreditoriui atskiru rašytiniu šalių susitarimu nustatytą kainą (2019 m. vasario 8 d. susitarimas dėl atsiskaitymo tvarkos prie 2019 m. vasario 8 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties). Teismas, įvertinęs tiek 2019 m. vasario 8 d. sutarties, tiek susitarimo turinį, nusprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti nurodytos reikalavimo teisės perleidimo tyčinio bankroto požymiu. Teismas nurodė, kad nors aptarti susitarimai kelia abejonių dėl jų sąžiningumo kitų kreditorių atžvilgiu, tačiau nėra pagrindo pripažinti, kad sutartis ir susitarimas būtų nenaudingi bendrovei ar pažeistų bendrovės kreditorių interesus, taip pat teismo vertinimu, nebuvo nenustatytas sąmoningas siekis tokia sutartimi pabloginti bendrovės finansinę padėtį.

39.       Teismas, pasisakydamas dėl RAB ,,Kaliningrad Kalij“ įstatinio kapitalo pardavimo, kaip vieno iš bendrovės tyčinio bankroto požymių, nustatė, kad BALTKALIS 2019 m. spalio 21 d. pardavė 100 proc. RAB ,,Kaliningrad Kalij“ įstatinio kapitalo dalį M. V. F. už bendrą 3 500 000 Rusijos rublių kainą. Teismas nusprendė, kad nurodytas sandoris atitinka tyčinio bankroto požymius, nes juo pažeisti bendrovės kreditorių interesai, nes sandoris sudarytas tuo metu, kai bendrovė buvo nemoki, o jos turtui taikytas areštas (laikinosios apsaugos priemonės). Teismas nurodė, kad iš sandorio sudarymo aplinkybių galima manyti, kad sandoriu siekta apeiti pritaikytą turto areštą, o bendrovei esant nemokiai, iš gautų lėšų dengiant vieno iš kreditorių reikalavimus, pažeisti kitų kreditorių teisėti interesai. Atsižvelgiant į tai, kad sandoriu gautos lėšos panaudotos atsiskaityti su susijusia įmone, teismas pripažino, kad buvo siekiama bent iš dalies patenkinti su bendrove susijusios įmonės interesus, o ne pagerinti bendrovės būklę. Toks sandoris neatitinka sąžiningumo kriterijų, pažeidžia kreditorių interesus, gilina įmonės finansinės būklės problemas ir, atitinkamai, laikytinas atitinkančiu tyčinio bankroto požymius.

40.       Teismas, pasisakydamas dėl laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. iš bendrovės kasos išmokėtų 117 894,24 Eur dividendų akcininkams, kaip vieno iš bendrovės tyčinio bankroto požymių, pažymėjo, kad kadangi BALTKALIS laikytina nemokiu nuo 2017 m. pabaigos, todėl nėra pagrindo spręsti, kad 2017 m. gegužės 31 d. akcininkų susirinkimui priimant sprendimą dėl dividendų mokėjimo, bendrovės vadovas, sušaukdamas visuotinį akcininkų susirinkimą, būtų žinojęs ar turėjęs žinoti apie bendrovės nemokumą ir / ar galimai neatskleidė visos informacijos įmonės akcininkams. Dėl šios priežasties, teismas vertino, kad nėra pagrindo pritarti pareiškėjos teiginiams, jog nurodytas sprendimas dėl dividendų išmokėjimo būtų nulemtas neteisėtų ar nesąžiningų vadovo veiksmų ir / ar, atsižvelgiant į priimto sprendimo vertinę išraišką, būtų ženkliau pabloginęs bendrovės finansinę padėtį.

41.       Teismas, kompleksiškai įvertinęs byloje esančią medžiagą, pripažino, kad sistemingais tyčiniais bendrovės vadovų sprendimais buvo siekiama sudaryti kreditorių teises ir teisėtus interesus pažeidžiančius sandorius. Be to, pagrindu pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu sudaro ir bendrovės vadovų ilgą laiką ignoruotas bendrovės nemokumas bei nesikreipimas dėl bankroto bylos iškėlimo, kaip tą įpareigojo daryti ĮBĮ 8 straipsnis. Teismas nusprendė, kad bendrovės vadovai B. R. B., V. F., D. F. veikė taip, kad sąmoningai dar labiau pablogino nemokios bendrovės turtinę padėtį. Aptarti sandoriai pagal jų apimtį turėjo esminę įtaką bendrovės tolesnei veiklai ir neigiamai paveikė bendrovės galimybes tęsti veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais. Šiuo atveju egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp sąmoningai bendrovei nepalankaus bendrovės valdymo ir nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo – jei nebūtų buvę sąmoningų į bendrovės finansinės padėties pabloginimą nukreiptų veiksmų, nemokios bendrovės padėtis nebūtų iš esmės pablogėjusi, nemokumas nebūtų iš esmės gilinamas sandoriais tarp susijusių bendrovių, kartu sudarant tinkamos veiklos ir palankių įmonei sandorių įspūdį, nesusijusių tarpusavio ryšiais kreditorių teisėti interesai nebūtų sistemingai pažeidinėjami. Teismas nurodė, kad aptarti sandoriai ir veiksmai, vadovų pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymas leidžia pripažinti, jog bendrovės vadovai siekė ne išsaugoti įmonę ir / ar atkurti jos mokumą, bet atliko sąmoningus veiksmus, kuriais buvo siekiama pratęsti bendrovės veiklą, suteikiant nepagrįstą pirmumą susijusioms grupės įmonėms kaip kreditorėms, šioms įmonėms taip pat esant nemokioms, taip apsunkinti kitiems kreditoriams galimybes patenkinti turimus reikalavimus ir bankrutuoti kitiems kreditoriams labai nepalankiomis sąlygomis. Dėl to teismas patenkino pareiškėjos prašymą ir pripažino bendrovės bankrotą tyčiniu.

42.       Teismas nustatė, kad LUAB „BALTKALIS“ darbuotojai G. V. nebuvo laiku išmokėta 12 440 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų, kurios buvo priteistos pagal Darbo ginčų komisijos 2019 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir kurios iš bendrovės buvo priverstinai išieškomos nuo 2019 m. balandžio 15 d. Teismas įvertino, kad tokios su darbo santykiais susijusios išmokos darbuotojai buvo išieškomos, kai bendrovė, būdama nemoki, vykdė atsiskaitymo operacijas su kitais kreditoriais, taip pat disponavo lėšomis, gautomis už parduotas RAB ,,Kaliningrad Kalij“ akcijas. Teismas nusprendė, kad šios aplinkybės atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto prezumpciją.

43.       Teismas nustatė, kad laikotarpiu (duomenys neskelbtini) bendrovės direktoriaus pareigas ėjo B. R. B., laikotarpiu (duomenys neskelbtini) – V. F., o laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2020 m. lapkričio 4 d. (iki bankroto bylos iškėlimo) – D. F.

44.       Kadangi bendrovei 2017 m. tapus nemokia, buvo sudaryti sandoriai ir atlikti veiksmai, atitinkantys tyčinio bankroto požymius, teismas konstatavo, kad bendrovės vadovai netinkamai vykdė jiems įstatyme nustatytą pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo laiku, veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą, todėl sankcijos buvusiems vadovams skyrimas atitiktų jos paskirtį – pašalinti iš verslo rinkos asmenis, kurie, vadovaudami verslo subjektams, nevykdo įstatymo nustatytų pareigų, nesilaiko sąžiningo verslo, dėl ko viešieji, privatūs juridiniai ir fiziniai asmenys patiria normalios verslo rizikos neatitinkančių turtinių praradimų. Teismas nurodė, kad sprendžiant dėl nurodytos sankcijos apimties kiekvieno iš buvusių vadovų atžvilgiu, reikia atskirai įvertinti kiekvieno iš vadovų nesikreipimo dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo aplinkybes ir tyčinio bankroto požymius atitinkančių veiksmų atlikimo mastą bei proporcingai šioms aplinkybėms parinkti taikytino ribojimo laikotarpį.

45.       Teismas nurodė, kad suinteresuotas asmuo B. R. B. bendrovės vadovo pareigas ėjo nuo 2015 m. gruodžio 9 d. iki 2018 m. vasario 9 d. Kadangi bendrovė nemokia tapo jo vadovavimo laikotarpiu ir jis nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, bet priešingai, laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 30 d. iki 2018 m. sausio 25 d. atliko mokėjimus už UAB ,,Arvi fertis“, kuri turėjo mokėjimo problemų, ir įgytas reikalavimo teises į UAB ,,Arvi fertis“ tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sandorių bendrai sumai įskaitė į priešpriešinius reikalavimus, teismas nusprendė, kad šio asmens vadovavimo laikotarpiu neabejotinai buvo / turėjo būti žinoma apie UAB ,,Arvi fertis“ mokumo problemas ir, atitinkamai, privalėjo būti suprantamos tiek būtinybė tai įvertinti apskaitant įmonės turimas reikalavimo teises nemokiai skolininkei, tiek atliekant sandorius su nemokia susijusia įmone. Teismas konstatavo, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą buvusiam vadovui taikyti apribojimą dvejus metus eiti viešojo ir(ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

46.       Teismas nurodė, kad suinteresuotas asmuo V. F. bendrovės vadovo pareigas ėjo nuo 2018 m. vasario 12 d. iki 2019 m. rugsėjo 16 d. Teismas įvertino, kad nors BALTKALIS buvo nemokia jo vadovavimo laikotarpiu, tačiau dėl bankroto bylos nebuvo kreiptasi, bet, priešingai, BALTKALIS, atstovaujama V. F. 2018 m. gruodžio 31 d. suteikė 4 206 878,79 Eur paskolą to paties asmens V. F. vadovaujamai UAB „Marijampolės Arvi“. Teismas konstatavo, kad tokiu būdu buvo pažeista tiek pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, tiek, bendrovei esant nemokiai, suteikta paskola tarpusavio ryšiais susijusiam asmeniui, kas vertintina kaip akivaizdžiai nesąžiningas, bendrovės ir jos kreditorių interesus pažeidžiantis sandoris, atitinkantis tyčinio bankroto požymius. Teismas taip pat nurodė, kad V. F. vadovavimo laikotarpiu nebuvo atsiskaityta su darbuotoja, bendrovės finansinė padėtis blogėjo, neįvykdyti įsipareigojimai bei skolos kaupėsi, o veikla stojo. Kadangi V. F. turėjo žinoti apie bendrovės nemokumą, dalyvavo sandoriuose su bendrove, veikdamas interesų konflikto situacijoje, teismas nusprendė, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą buvusiam vadovui taikyti apribojimą trejus metus eiti viešojo ir(ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

47.       Teismas nurodė, kad suinteresuotas asmuo D. F. bendrovės vadovo pareigas ėjo nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. iki 2020 m. lapkričio 4 d. Teismas įvertino, kad nors bendrovė buvo nemokia jo vadovavimo laikotarpiu, tačiau dėl bankroto bylos nebuvo kreiptasi, bet, priešingai, D. F. sudarė tyčinio bankroto požymius atitinkantį akcijų pardavimo sandorį. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad D. F. vadovavimo laikotarpis buvo trumpiausias ir savo veiksmais jis nesukėlė tokio pobūdžio neigiamų pasekmių bendrovei kaip ankstesni jos vadovai, taip pat įvertinęs tai, kad šiam asmeniui pradėjus eiti pareigas, po kelių mėnesių buvo įverstos karantino priemonės dėl Covid-19 pandemijos, o tai taip pat lėmė tam tikrą procesų įšaldymą, sunkumus organizuojant kasdienę veiklą, nusprendė, kad yra pagrindas D. F. taikyti apribojimą vienerius metus eiti viešojo ir(ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

48.       Teismas, įvertinęs pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų turinį, paskaičiavęs teisinių paslaugų teikimo apimtį, trukmę, atstovų teiktų dokumentų skaičių ir apimtį, byloje atliktų procesinių veiksmų skaičių, tai, jog byla buvo nagrinėta pirmosios ir apeliacinės instancijos, kasaciniame teismuose ir grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, taip pat atsižvelgdamas į didelę bylos medžiagos apimtį, nustatė, jog pareiškėjos prašomų priteisti išlaidų už teisinę pagalbą dydis, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) įtvirtintų maksimalių priteistinų užmokesčio dydžius ir užmokesčio nustatymo kriterijus, atitinka Rekomendacijas, protingumo bei proporcingumo reikalavimus. Teismas nusprendė, kad yra pagrindas priteisti iš suinteresuotų asmenų pareiškėjos patirtas 16 794,80 Eur bylinėjimosi išlaidas, minėtą sumą lygiomis dalimis priteisiant iš kiekvieno suinteresuoto asmens.

49.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 4 d. papildoma nutartimi tenkino pareiškėjos UAB „BELOR“ prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo. Priteisė pareiškėjai UAB „BELOR“ lygiomis dalimis iš suinteresuotų asmenų B. R. B., V. F. ir D. F. 3 811,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, t. y. po 1 270,50 Eur iš kiekvieno suinteresuoto asmens.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 27 d. nutarties

50.       Pareiškėja UAB „BELOR“ atskiruoju skundu prašo: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 27 d. nutarties dalį, kuria LUAB „BALTKALIS“ nemokumo momentas buvo nustatytas 2017 m. gruodžio 31 d.; priimti naują spendimą dalyje dėl LUAB „BALTKALIS“ nemokumo momento, nustatant, kad bendrovė buvo nemoki 2016 m. gruodžio 31 d. ar vėliausiai 2017 m. sausio 31 d.; priteisti iš suinteresuotų asmenų B. R. B., V. F. ir D. F. pareiškėjos UAB „BELOR“ bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacijoje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

50.1.                      Pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai nustatė bendrovės turto ir pradelstų įsipareigojimų dydį, todėl nepagrįstai nusprendė, kad bendrovė buvo nemoki tik 2017 m. gruodžio 31 d. Nors teismas nusprendė, kad 2017 m. gruodžio 31 d. bendrovė turėjo turto už 4 842 607 Eur (balansinė turto vertė 19 730 607 Eur – UAB „Arvi fertis“ skola 14 888 000 Eur), tačiau tiek pagal susiklosčiusią faktinę situaciją, tiek ir aktualią teismų praktiką, UAB „Arvi fertis“ skola turėjo būti pripažinta kaip realiai neatgautina jau 2016 m. pabaigoje–2017 m. pradžioje. Taip pat pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą dėl turto (vagonų) vertės.

50.2.                      Nėra pagrindo sutikti su teismo motyvu, kad BALTKALIS negalėjo tikėtis atgauti 14 888 000 Eur skolos iš UAB „Arvi fertis“ nuo 2017 m. rugsėjo 1 d., kadangi Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-960-340/2024, Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. kovo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-192-933/2024 konstatavo, kad UAB „Arvi fertis“ yra nemoki nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. Visų pirma, byloje esantys duomenys patvirtina, kad bendrovės neatgautina skola iš UAB „Arvi fertis“ tik augo. Antra, BALTKALIS ir UAB „Arvi fertis“ priklauso tai pačiai ARVI įmonių grupei, kurią valdė tarpusavyje susiję asmenys ir kurių bankrotai yra pripažinti tyčiniais teismų sprendimais. Trečia, Lietuvos teismų praktikoje yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad debitorių skolos sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo ir (ar) nemokumo neturi būti vertinamos. Taigi, UAB „Arvi fertis“ skola bendrovei negalėjo būti laikoma kaip atgautina, kadangi: i) abi bendrovės priklausė tai pačiai įmonių grupei, kurios tarpusavyje koordinavo visus veiksmus; ii) ARVI įmonių grupė bankrutavo tyčia; iii) tiek skolininkė, tiek kreditorė yra nesąžiningi subjektai; iv) bendrovė niekada nesiėmė jokių veiksmų dėl skolos iš UAB „Arvi fertis“ išieškojimo; v) bendrovės reikalavimo teisė į UAB „Arvi fertis“ neatlygintinai perleido kitai susijusiai bendrovei – UAB „Biovasto investicijos“; vi) UAB „Biovasto investicijos“ UAB „Arvi fertis“ bankroto byloje atsisakė savo iš bendrovės įgyto reikalavimo UAB „Arvi fertis“ atžvilgiu. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti, kad bendrovės 2016 m. gruodžio 31 d. turto vertė yra mažintina UAB „Arvi fertis“ skolos dydžiu ir reali bendrovės turto vertė yra 10 062 613 Eur (21 254 613 Eur – 11 192 000 Eur).

50.3.                      Pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą dėl turto (vagonų) vertės. Bendrovės turto vertė buvo gerokai mažesnė nei buvo nurodoma finansinės atskaitomybės dokumentuose, kadangi bendrovės turėti vagonai apskaityti ne tikrąja jų verte. 2018 m. gegužės mėn. bendrovei priklausę vagonai buvo parduoti kaip metalo laužas, nors iki tol šį turtą BALTKALIS apskaitė kaip didelės vertės turimą turtą. Nors teismas nusprendė, kad geležinkelio vagonų vertė į apskaitą įtraukta remiantis atliktu profesionaliu turto įvertinimu, todėl nėra pagrindo abejoti nurodyta turto verte 2016 m., tačiau nėra pagrindo pripažinti įrodyta aplinkybę, kad bendrovės apskaitoje didele verte apskaityti ir vėliau kaip metalo laužas parduoti būtent tie patys vagonai ir koks šių turto vienetų vertės pokytis. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad vagonai (metalo laužas) 2018 m. birželio mėn. buvo parduoti bendrovei UAB „Metruna“ už bendrą 209 080,37 Eur sumą. Vagonų, kurie buvo parduoti kaip metalo laužas, nurodyta bendra vertė siekė 1 469 100 Eur. Taigi, per du metus bendrovės turto (79 vagonų) vertė sumažėjo nuo 1 469 100 Eur iki 210 000 Eur. Kadangi likę vagonai buvo parduoti už 250 000 Eur, nors jų nustatyta bendra vertė siekė 1 392 000 Eur, todėl laikytina, kad bendrovės turto (32 vagonų) vertė krito nuo 1 392 000 Eur iki 250 000 Eur. Taigi, bendras turto (vagonų) pokytis – minus 2 401 000 Eur (2 861 100 Eur – 210 000 Eur – 250 000 Eur). Atsižvelgiant į tai, bendrovės 2016 m. reali turto vertė turi būti mažinama 2 401 000 Eur suma, kadangi šioje apimtyje buvo apskaityta neteisėtai ir nepagrįstai. Atitinkamai, dėl neteisingai apskaitytos UAB „Arvi fertis“ skolos kaip realiai atgautinos ir netinkamai apskaitytų vagonų vertės, bendrovės reali turto vertė 2016 m. gruodžio 31 d. buvo 7 661 613 Eur (21 254 613 Eur – 11 192 000 Eur – 2 401 000 Eur). Be to, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bendrovės realios turto vertės, nevertino ir neatsižvelgė į aplinkybę, kad bendrovės nemokumo procese nebuvo galima patenkinti absoliučios daugumos kreditorių finansinių reikalavimų, nes iš turto realizavimo gauta suma tesudarė 316 259 Eur, o visiems kreditoriams skirstytina piniginių lėšų suma yra dar mažesnė ir viršija vos 225 000 Eur. Taigi, vietoje apskaityto itin didelės vertės turto (2016 m. – 21 254 613 Eur; 2017 m. – 19 730 607 Eur), BALTKALIS praktiškai neturėjo jokio turto. Taigi, bendrovės turto balanse nurodyta turto vertė tiek 2016 m., tiek 2017 m. niekaip neatspindėjo tikrosios vertės.

50.4.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad 8 974 053,05 Eur skola kreditorei RAB „Arvi NPK“ pradelsta nuo 2017 m. gruodžio 31 d. Tarp RAB „Arvi NPK“ ir bendrovės sudarytos sutarties 2.1 papunktis numatė, kad parduotos pagal šią sutartį prekės pristatomos pirkėjui geležinkelio vagonais partijomis ir nurodytais šios sutarties prieduose terminais. Kadangi byloje buvo nustatyta, kad bendrovės turėti vagonai (kuriais pagal sutarties su RAB „Arvi NPK“ bendrovė turėjo pristatyti prekes) buvo nenaudojami nuo 2016 m. sausio 29 d., todėl bendrovė savo įsipareigojimų RAB „Arvi NPK“ nebegalėjo vykdyti nuo tada, kai pagrindinės transporto priemonės – vagonai – tapo nebenaudojamos bendrovės veikloje, t. y. nuo 2016 m. sausio 29 d. Be to, dalis mokėjimų RAB „Arvi NPK“, t. y. 1 625 000 Eur buvo pradelsta jau 2016 m. vasario 28 d. Taip pat bylos medžiagos duomenys patvirtina, kad ne mažiau kaip 6 939 120 Eur suma tapo vykdytina ne vėliau kaip 2016 m. rugpjūčio 30 d. Dar daugiau, nors pirmosios instancijos teismo nurodoma bankroto bylos medžiaga patvirtina, kad RAB „Arvi NPK“ 2017 m. liepos 18 d. buvo pripažinta nemokia, tačiau teismas šio fakto apskritai nevertino ir dėl jo nepasisakė. Atitinkamai, skola RAB „Arvi NPK“ objektyviai negali būti laikoma pradelsta vėliau nei RAB „Arvi NPK“ nemokumo momentas, t. y., 2017 m. liepos 18 d.

50.5.                      Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad 599 579,20 Eur skola pareiškėjai BELOR 2016 m. nebuvo pradelsta. Įsiteisėję teismų sprendimai dėl pareiškėjos naudai priteistos skolos fakto ir prievolės pažeidimo momento turi res judicata galią, todėl tiek teismas, tiek ir byloje dalyvaujantys asmenys neturi teisės paneigti ankstesnėse bylose nustatytų faktų, t. y., aplinkybės, jog BALTKALIS laikomas pažeidęs prievolę nuo 2016 m. gruodžio 21 d. Be to, AB SEB bankas, vadovaujantis 2016 m. vasario 3 d. faktoringo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) bei prie jos 2016 m. rugpjūčio 23 d. tarp AB SEB bankas, bendrovės ir pareiškėjos pasirašytu susitarimu Nr. 2 2017 m. sausio 5 d., 2017 m. sauso 10 d., 2017 m. sausio 18 d. siuntė raginimus bendrovei apmokėti įsiskolinimą. Vien tai, jog BALTKALIS siekė išvengti atsiskaitymo su Pareiškėja, ginčijo tarp šalių sudarytus sandorius, tai niekaip negali paneigti fakto, kad bendrovės įsiskolinimas buvo pradelstas. Priešingas aiškinimas iš esmės reikštų, kad nemoki bendrovė turi galimybę fiktyviai ginčyti visus finansinius reikalavimus ir, atitinkamai, šie reikalavimai būtų laikomi nepradelstais ir bendrovei nebūtų galima kelti bankroto bylos.

50.6.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino suinteresuotų asmenų pripažinto fakto, kad BALTKALIS rengė prašymus atlikti mokėjimus už jį savo kreditoriams: i) 2017 m. vasario 28 d. bendrovės prašymas UAB „Arvi fertis“ pervesti 65 800 Eur už bendrovę įmonei JSC Belarus Potash Company; ii) 2017 m. vasario 27 d. bendrovės prašymas UAB „Arvi fertis“ pervesti 22 619,54 Eur UAB „Hoptrans Projects“ už bendrovės prievoles; iii) 2017 m. vasario 28 d. bendrovės prašymas UAB „Arvi fertis“ dėl 50 000 Eur pervedimo Hoptrans Leasing OU už bendrovės prievoles; iv) 2017 m. vasario 28 d. bendrovės prašymas UAB „Arvi fertis“ dėl 18 276,58 Eur pervedimo UAB „Narvi fertistos standartas“ už bendrovės prievoles. Tyčinio bankroto ir bankroto bylos medžiaga neabejotinai patvirtina, kad BALTKALIS dar 2016 m. pabaigoje–2017 m. pradžioje susidūrė su esminėmis mokumo problemomis ir telkdavosi susijusius asmenis savo prievolių vykdymui.

50.7.                      Civilinėje byloje yra pakankamai duomenų nustatyti bendrovės nemokumą 2016 m. pabaigoje. 2016 m. pabaigoje bendrovės realus turtas siekė 7 661 613 EUR (21 254 613 Eur – 11 192 000 Eur – 2 401 000 Eur), o pradelsti įsipareigojimai ir mokėtinos sumos – 10 874 008,68 Eur (1 903 000 Eur + 6 939 120 Eur + 1 432 309,48 Eur + 599 579,20 Eur). Be to, net ir atmetus RAB „Arvi NPK“ skolą (6 939 120 Eur), pradelsti bendrovės įsipareigojimai būtų 3 934 888 Eur (1 903 000 Eur + 1 432 309,48 Eur + 599 579,20 Eur) ir viršytų pusę realaus bendrovės turto. Taigi, BALTKALIS 2016 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki.

51.       Atsiliepimu į pareiškėjos UAB „BELOR“ atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo D. F. prašo: atmesti pareiškėjos UAB „BELOR“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 27 d. nutarties dalies panaikinimo; priteisti D. F. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

51.1.                      D. F.

51.2.                      Pareiškėja iš esmės pripažįsta, kad bendrovės akcininkas V. K. (toliau – V. K.) buvo faktinis bendrovės vadovas. Jis buvo visų grupės įmonių faktinis vadovas ir akcininkas (tiesiogiai ar per kitus asmenis). Pareiškėja taip pat pripažįsta, kad bendrovės bankrotas negali būti atsietas nuo kitų ARVI grupės įmonių bankrotų ir kad buvo tikslingai siekiama visų grupės įmonių bankrotų ir buvo siekiama neatsiskaityti su kreditoriais. Klausimas dėl V. K. dalyvavimo byloje suinteresuoto asmens ar liudytojo statusu buvo keliamas nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme. Tačiau V. K. nebuvo įtrauktas į bylą suinteresuotu asmeniu, nors akivaizdu, kad byloje priimtas sprendimas turės įtakos jo kaip akcininko ir faktinio vadovo materialinėms teisėms ir pareigoms (susijusioms su galimais kreditorių reikalavimais atlyginti žalą) ir jo nedalyvavimas byloje yra pagrindas naikinti teismo sprendimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

52.       Atsiliepimu į pareiškėjos UAB „BELOR“ atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo V. F. prašo: atmesti pareiškėjos UAB „BELOR“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 27 d. nutarties dalies panaikinimo; netenkinus pastarojo prašymo, grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

52.1.                      Nors pareiškėjos atskirajame skunde teigiama, kad bendrovės neatgautina suma tik augo, tačiau bendrovės finansiniuose dokumentuose nurodyta, kad gautina suma iš UAB „Arvi fertis“ 2015 m. buvo 22 587 972 Eur, 2016 m. – 12 928 064 Eur, 2017 m. gegužės 31 d. – 1 949 168,17 Eur. Taigi, darytina išvada, kad: 2015 m. apskaityti avansai, lyginant su 2016 m., buvo grąžinti 9 659 908 Eur apimtyje; UAB „Arvi fertis“ įsiskolinimas bendrovei 2017 m. gegužės 31 d. sudarė 1 949 168,17 Eur; BALTKALIS neturėjo pagrindo 2015 m. ar 2016 m. apskaitoje apskaitytus avansinius mokėjimus susijusioms įmonėms vertinti kaip bevertes reikalavimo teises lygias 0 Eur ir jas nurašyti; 2015 m. ir 2016 m. ir 2017 m. pradžioje UAB „Arvi fertis“ buvo moki įmonė. 14 888 000 Eur suma buvo buhalteriškai fiksuota kaip patenkinta / įvykdyta, dėl ko koreguotas UAB „BALTKALIS“ balansas, eliminuojant 14 888 000 Eur sumą iš gautinų sumų dalies. BELOR reikalavimu įskaitymai buvo pripažinti negaliojančiais įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, todėl tai reiškia, kad faktiškai ir teisiškai BALTKALIS 2017–2018 m. buvo gavusi iš UAB „Arvi fertis“ reikalavimo patenkinimą 14 888 000 Eur, kas galiojo iki 2021 m. balandžio 29 d., nuo kada UAB „Arvi fertis“ ir BALTKALIS įgijo pareigą apskaityti grąžintas reikalavimo teises po restitucijos taikymo pagal priimtus teismų procesinius sprendimus.

52.2.                      2016 m., 2017 m. pradžioje UAB „Arvi fertis“ buvo moki įmonė. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-960-340/2024 nusprendė pripažinti UAB „Arvi fertis“ bankrotą tyčiniu, nustatytas nemokumo momentas 2017 m. rugsėjo 1 d. (Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. kovo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-192-933/2024 pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą). Atitinkamai, BALTKALIS neturėjo jokio pagrindo laikyti, kad 2016 m. ar 2017 m. pradžioje visos apskaitytos reikalavimo teisės yra neatgautinos, turi būti fiksuojamos kaip 0 Eur, nes UAB „Arvi fertis“ yra nemoki ir niekada neįvykdys savo įsipareigojimų bendrovei.

52.3.                      Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad neva tarp šalių nėra ginčo, jog 2016 m. pabaigoje – 2017 m. pradžioje UAB „Arvi fertis“ buvo skolinga bendrovei, o vėliau bendrovė šią 14 888 000 Eur reikalavimo teisę neatlygintai perleido UAB „Biovasto investicijos“. Pirma, FNTT išvadoje nurodyta, kad UAB „Arvi fertis“ įsiskolinimas bendrovei 2017 m. gegužės 31 d. sudarė 1 949 168,17 Eur. Antra, visos bendrovės sąskaitos, sudariusios 14 888 000 Eur reikalavimo teisę į bendrovę, kuri vėliau buvo šalių įskaityta, o įskaitymai nuginčyti BELOR, buvo išrašytos 2017 m. pabaigoje – 2018 m. BALTKALIS išrašytos sąskaitos, įskaitant ir jų išrašymo datą, yra žinomos BELOR, nes buvo pateiktos Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1141-467/2020, su šiomis sąskaitomis BELOR yra gerai susipažinusi ir jomis šiuo metu disponuoja. Trečia, BALTKALIS reikalavimas nebuvo perleistas neatlygintinai UAB „Biovasto investicijos“, dėl to šis perleidimas nebuvo pripažintas tyčinio bankroto požymiu.

52.4.                      FNTT Išvadoje yra pasisakyta, kad BALTKALIS 2015 m. sausio 1 d.–2017 m. gegužės 31 d. laikotarpiu gavo 240 070 796,2 Eur sumą į savo valdomas sąskaitas, tuo pačiu laikotarpiu atliko mokėjimus 239 618 073,9 Eur, taip pat 2015 m. gegužės 1 d. sąskaitose turėjo 253 432,55 Eur, o 2017 m. gegužės 31 d. turėjo 706 154,85 Eur. Taigi, nėra aišku kaip būtų galima laikyti bendrovę nemokia, kuri intensyviai vykdo veiklą ir sąskaitoje turi beveik 1 mln. Eur apyvartinių lėšų. Nors BELOR atskirajame skunde teigiama, kad 2017 m. pradžioje BALTKALIS jau nesugebėjo vykdyti eilinių mokėjimų ir telkdavosi susijusius asmenis savo prievolių vykdymui, tačiau FNTT Išvadoje susistemintoje lentelėje detalizuota kam ir kokiomis sumomis BALTKALIS savo valdomose banko sąskaitose vykdė einamuosius mokėjimus. Atitinkamai, bendrovė vykdė prievoles savo kreditoriams. Taip pat FNTT Išvadoje nurodoma, kad, UAB „Arvi fertis“ 2015 m. sausio 1 d.–2017 m. gegužės 31 d. sumokėjo bendrovei 8 492 490 Eur, kas paneigia BELOR teiginius apie tariamą UAB „Arvi fertis“ nemokumą. Taigi, BELOR samprotavimai apie bendrovės poreikį 2016 m. ar 2017 m. nurašyti apskaitytas reikalavimo teises į UAB „Arvi fertis“ ar bendrovės nemokumą iki 2017 m. gegužės 31 d. prieštarauja bylos medžiagai.

52.5.                      Nors atskirajame skunde teigiama, kad teismo eksperto kvalifikaciją turintis ekspertas konstatavo, kad tiek 2015 m., tiek 2016 m. finansinėse ataskaitose informacija buvo pateikta su reikšmingais finansinės informacijos iškraipymais, klaidinančiais kreditorius, tačiau R. B. išvadoje nebuvo nagrinėjami klausimai dėl bendrovės „finansinės informacijos iškraipymo“. Dar daugiau, R. B. išvada prieštarauja bylos medžiagai. Be to: R. B. išvada padaryta nesilaikant teisės aktų reikalavimų; išvados ir patys formuluojami klausimai grindžiami aplinkybėmis, kurios neatitinka faktinės situacijos, įskaitant aplinkybes, kurios nėra patvirtintos ar tuo metu egzistavusios; pateikti dokumentai niekaip nesudaro pagrindų daryti išvadų, kurias nurodo R. B. (pavyzdžiui, dėl UAB „Arvi fertis“ finansinės padėties 2016 m., bendrovės 2015 m., 2016 m. apskaitytos reikalavimo teisės sandaros ir kt.); išvada tendencinga, nėra tiriami ir vertinami pateikti dokumentai, o iš karto daromos išvados, kurios nutolusios nuo pateiktų tyrimui dokumentų (t. y. su jais niekaip nesusijusios); išvados yra labiau spėjimai, subjektyvus vertinimas, o ne ekspertinis tyrimas, kaip kad bandoma pristatyti. Tuo tarpu FNTT išvadoje nenustatyta bendrovės vedamos buhalterinės apskaitos neatitikimų ar teisės aktų nesilaikymo.

52.6.                      BALTKALIS 2015 m. uždirbo 1 200 463 Eur grynojo pelno, 2016 m. – 1 244 588 Eur grynojo pelno, 2017 m. – 1 250 599 Eur grynojo pelno, o 2018 m. – 434 865 Eur grynojo pelno, dėl ko bendrovė nurodytu laikotarpiu negalėtų būti laikoma nemokia.

52.7.                      BALTKALIS intensyviai vykdė veiklą su susijusiomis ARVI įmonių grupės įmonėmis, gaunamos pajamos buvo priklausomos nuo ARVI įmonių grupės veiklos ir mokumo. Atitinkamai, būtent ARVI įmonių grupės įmonių finansiniai sunkumai ir bankrotai sąlygojo bendrovės finansinius sunkumus ir bankrotą.

52.8.                      Nepagrįsti BELOR atskirojo skundo teiginiai, kad neva visa ARVI įmonių grupė klaidingai vedė buhalterinę apskaitą, klaidino kreditorius, bankrutavo tyčia. Priešingai nei teigia BELOR, Iš visų įmonių bankrotų tyčiniai bankrotai nustatyti tik dvejoms įmonėms – UAB „Arvi fertis“ ir BALTKALIS.

52.9.                      BALTKALIS iki 2019 m. neturėjo reikšmingų mokumo sutrikimų. Tai patvirtina ir Turto areštų registro duomenys, įskaitant faktą, kad ankščiausi areštai yra BELOR reikalavimu taikytos laikinosios apsaugos priemonės (areštas taikytas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-4330-467/2018). Sekantis turto areštas taikytas tik 2019 m. balandžio 10 d. UAB „BIJUSTA“ naudai. Iš to seka, kad bendrovės finansiniai sunkumai buvo, be kita ko, sąlygoti BELOR reikalavimu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje Nr. e2-4330-467/2018 ir pasireiškė tik 2019 m.

52.10.                      BELOR atskirajame skunde aptariami buvusio bendrovės vadovo B. R. B. pasisakymai, tačiau perklausius posėdžių garso įrašus, akivaizdu, kad B. R. B. niekada nepatvirtino, kad bendrovės valdyme vyravo chaosas. Nuo B. R. B. vadovavimo bendrovei praėjo daugiau nei 5 metai, o tai savaime lemia, jog buvęs vadovas negalėtų prisiminti ir detaliai pristatyti bendrovės vardu vykdytų mokėjimų, tuo metu buvusių pradelstų reikalavimų teisių, konkrečių sumų, turėto turto masės, sandaros ir kt., ko teismo posėdžių metu klausinėjo BELOR atstovas. Be to, buvę bendrovės vadovai po vadovavimo pabaigos yra perdavę visus dokumentus, dėl to logiška, kad galėtų komentuoti tik abstrakčiai, nes neprisimena konkrečių duomenų, kurių prašė BELOR. Kaip teisingai nurodė B. R. B. teismo posėdžių metu, V. K. sukūrė ARVI įmonių grupę, BALTKALIS įregistruotas 1999 m. lapkričio 18 d. V. K. turima patirtis ir derybiniai įgūdžiai leido centralizuotai valdyti visas ARVI įmonių grupės įmones generuojant pelną ir milijonines apyvartas. Atitinkamai, būtent V. K., kaip galutiniam naudos gavėjui, priklausė gaunama nauda iš bendrovių vykdomos veiklos, dėl ko V. K. turėjo tiesioginį interesą priimti sprendimus nukreiptus į geriausią naudą savo valdomoms įmonėms, ką ir darė daugybę metų. Visus reikšmingesnius ARVI įmonių grupės įmonių sandorius, jų sudarymą ir priežiūrą organizavo pats V. K., kuris faktiškai valdė visą ARVI įmonių grupę ir visi pakluso jo sprendimams. Būtent V. K. nurodydavo koks sandoris kada ir su kuo bus sudarytas, pateikdavo finansinę analizę, pagrindžiant siūlymo ekonominį naudingumą, atsakydavo į kitus kylančius klausimus. Buvę bendrovės vadovai neturėjo pagrindo abejoti V. K. teikiamais nurodymais, ypač įvertinus faktą, kad V. K. visą ARVI įmonių grupę valdė daugybę metų nepertraukiamai. Atitinkamai, V. K. iš tikrųjų domėjosi ir kišosi į ARVI įmonių grupės valdymą, tačiau bylą nagrinėjęs teismas neįtraukė V. K. trečiuoju asmeniu, V. K. taip pat nebuvo apklaustas kaip liudytojas, kas pagrindžia, kad byla nebuvo išnagrinėta visapusiškai.

52.11.                      Po Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1525/852/2023 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-709-881/2023 priėmimo (t. y. procesiniai sprendimai, kuriais bendrovės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu), buvo inicijuotas ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymas (nusikalstamas bankrotas). Nurodytame ikiteisminiame tyrime buvo suplanuota atlikti bendrovės buhalterinės apskaitos analizę ir vertinimą pagal specialistui suformuluotus klausimus. Nepaisant to, teismas tęsė skubotą šios bylos nagrinėjimą nelaukiant ikiteisminiame tyrime rengiamos išvados, kuri galimai būtų paneigusi įrodinėjamą tyčinio bankroto faktą.

52.12.                      Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu buvo analizuojamas BELOR nurodytas bendrovės nemokumas 2016 m. sausio 1 d., dėl to šalys nepasisakė dėl bendrovės finansinės padėties 2016 m. pabaigoje, 2017 m. pradžioje ar kitais laikotarpiais, tokios aplinkybės nebuvo tiriamos. Tai sudaro pagrindą bylą grąžinti nagrinėti pakartotinai, tiriant atskirajame skunde naujai teikiamus argumentus dėl bendrovės (ne)mokumo BELOR nurodytomis datomis.

52.13.                      BELOR atskirajame skunde nepagrįstai bendrovės vagonus traktuoja kaip metalo laužą. Pirma, vagonų vertinimą 2016 m. sausio 29 d. atliko vertintojas M. Ž., o ne pati bendrovė. BALTKALIS tik apskaitė geležinkelio vagonų vertę savo apskaitoje pagal vertintojo nustatytą vagonų vertę. Antra, nors atskirajame skunde nurodoma, kad bendrovės nemokumo procese nebuvo galima patenkinti absoliučios daugumos kreditorių finansinių reikalavimų, susidariusių dar 2016 m., nes iš bendrovės turto realizavimo gauta suma tesudarė 316 259,00 Eur, o visiems kreditoriams skirstytina piniginių lėšų suma yra dar mažesnė, ir viršija vos 225 000 Eur, tačiau byloje nėra duomenų apie bendrovės kreditorius konkrečiai 2016 m. dienai. Atitinkamai, nėra galimybės sulyginti kreditorių sąrašus 2016 m. konkrečiai datai ir nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo datai. BELOR nesugebėdama aiškiai suformuluoti reikalavimų pagrindo apriboja galimybes teikti atsikirtimus. Taigi, skundžiamoje nutartyje buvo padarytos teisingos išvados dėl vagonų vertės ir apskaitymo bendrovės finansiniuose dokumentuose.

52.14.                      BELOR atskirajame skunde siurpriziškai pateikė naują versiją dėl RAB „Arvi NPK“ pradelstų mokėjimų momento, kuri nebuvo teikiama bylą nagrinėjant iki tol, šalys dėl to negalėjo pasisakyti, šių naujai teikiamų BELOR argumentų nebuvo įvertinęs pirmosios instancijos teismas. Pavyzdžiui, atskirajame skunde analizuojama bendrovės bankroto bylos medžiaga, o būtent RAB „Arvi NPK“ užsakymai, kurie sprendžiant klausimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, nurodomi ir aptariami pirmą kartą. Naujai keliami fakto klausimai, sudarytų pagrindus bylos nagrinėjimą pakartotinai grąžinti į pirmą instanciją.

52.15.                      Įsiteisėjusiomis teismų nutartimis pagal pirminio kreditoriaus RAB „Arvi NPK“ reikalavimą dėl sumokėtų avansų grąžinimo (skolos), atitinkamos sumos iš bendrovės buvo priteistos tik 2021 m. Susipažinus su Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-63-464/2021 matyti, kad bendrovės skola pirminiam kreditoriui RAB „Arvi NPK“ (naujasis kreditorius RAB „Draida“) buvo kilusi iš avansinių mokėjimų. Taigi, RAB „Arvi NPK“ sumokėjus avansą bendrovei, nebuvo termino avanso grąžinimui, RAB „Arvi NPK“ nereiškė reikalavimų dėl tokio avanso grąžinimo, dėl ko nėra aišku kokiais pagrindais tokį sumokėtą avansą būtų galima laikyti kaip pradelstą įsipareigojimą. Analogiškai, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje eB2-1788-852/2021 pasisakyta, kad ir šis reikalavimas yra susiformavęs pirminiam kreditoriui RAB „Arvi NPK“ (naujoji kreditorė I. G. K.) iš avansinių mokėjimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-313/2024 panaikino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis, kuriomis buvo nuspręsta bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu, taip pat pasisakė ir akcentavo poreikį išsamiai ištirti, ar dėl įsipareigojimų vykdymų buvo kilę ginčai, ar bendrovė gaudavo kreditorių reikalavimus dėl prievolių vykdymo. Remiantis Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-63-464/2021 ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje eB2-1788-852/2021, kuria pripažinti pagrįstais pirminio kreditoriaus RAB „Arvi NPK“ reikalavimai bendrovės atžvilgiu, matyti, kad: BALTKALIS nesutiko su naujųjų kreditorių perėmusių reikalavimus iš RAB „Arvi NPK“, reikalavimais ir juos ginčijo; RAB „Arvi NPK“ niekada iki tol nereiškė pretenzijų dėl įsipareigojimų vykdymo bendrovei, dėl ko šių įsipareigojimų pagrindu bendrovei nebuvo poreikio inicijuoti bankroto bylos iškėlimą ankščiau.

52.16.                      BALTKALIS visą laiką veikė kaip ARVI įmonių grupės dalis. RAB „Arvi NPK“ ir UAB „Arvi fertis“ taip pat priklausė ARVI įmonių grupei. ARVI įmonių grupės tarpusavio įsipareigojimų įvykdymo terminai buvo pratęsiami šalių sutarimu, dėl ko bendrovės atžvilgiu nebuvo pradelstų įsipareigojimų ARVI įmonių grupei.

52.17.                      Nors BELOR atskirajame skunde teigia, kad objektyviai BALTKALIS savo įsipareigojimų RAB „Arvi NPK“ nebegalėjo vykdyti nuo tada, kai pagrindinės transporto priemonės – vagonai – tapo nebenaudojamos bendrovės veikloje, t. y. nuo 2016 m. sausio 29 d., tačiau nėra aišku kaip ir kokiu pagrindu BELOR sieja prekių pagaminimo ir pristatymo terminą su negalimumu naudotis vagonais. Pavyzdžiui, prekės galėjo būti pristatomos pasitelkiant trečiųjų asmenų transportą.

52.18.                      BELOR atskirajame skunde klaidingai teigia, kad neva kreditoriaus Vertiqal AG finansinis reikalavimas 1 432 309,48 Eur sumai buvo pradelstas jau 2016 m. Vis dėl to, bylos medžiaga patvirtina, kad 2016 m. buvo išrašytos Vertiqal AG sąskaitos ne 1 432 309,48 Eur sumai, kaip teigia BELOR, o tik 936 985,65 Eur sumai, nes kitos sąskaitos yra išrašytos vėlesniais laikotarpiais. V. K. derėjosi su Vertiqual AG, buvo sudaręs taikos sutartį, išdavęs asmeninę garantiją. Byloje nėra pateikta V. K. garantija, kaip po garantijos sudarymo turėjo būti vykdoma prievolė. Be to, nevykdant prievolių iš V. K. buvo išieškota 96 198,31 Eur, kuri taip pat mažino tuometinį bendrovės pradelstą reikalavimą. Taigi, BELOR sąmoningai klaidina teismą dėl Vertiqual AG reikalavimo dydžio 2016 m. gruodžio 31 d.

52.19.                      BELOR atskirajame skunde teigia, kad BALTKALIS turėjo 599 579,20 Eur pradelstą įsiskolinimą kreditorei BELOR, tačiau BALTKALIS nesutiko su tokiu reikalavimu, dėl ko tarp BELOT ir bendrovės vyko teisminis ginčas. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1577-910/2020 tenkino BELOR ieškinį ir priteisė iš bendrovės 599 579,20 Eur ir susijusias sumas. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. liepos 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-998-781/2020 paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Vis dėl to, skolininkui ginčijant kreditoriaus reikalavimą, skolininkas neturi pareigos tokį reikalavimą apskaityti kaip pradelstą.

52.20.                      Nors BELOR atskirajame skunde teigia, kad UAB „Arvi fertis“ atlikdavo mokėjimus pagal bendrovės prašymus neva dėl to, kad bendrovė tuo metu buvo nemoki, tačiau faktas, kad UAB „Arvi fertis“ vykdydavo mokėjimus už bendrovę didelėmis sumomis savaime paneigia BELOR teiginius apie tariamą UAB „Arvi fertis“ nemokumą. Jei UAB „Arvi fertis“ 2017 m. pradžioje didelėmis sumomis darė mokėjimo pavedimus už bendrovę, tai reiškia, kad UAB „Arvi fertis“ turėjo apyvartinių lėšų sąskaitose ir buvo moki įmonė. Be to, BALTKALIS turėjo reikalavimo teisių į UAB „Arvi fertis“, o vien tai, kad BALTKALIS nurodydavo UAB „Arvi fertis“ atlikti mokėjimus tretiesiems asmenims už bendrovę reiškia, kad mokėjimo apimtyje UAB „Arvi fertis“ skola bendrovei buvo sumažinama. Po bendrovės prašymo įvykdymo naudą gaudavo bendrovė – atgaudavo dalinį reikalavimo patenkinimą iš UAB „Arvi fertis“ ir padengdavo skolą tretiesiems asmenims. Nėra aišku kaip tokie mokėjimai galėtų pažeisti bendrovės interesus ar pagrįsti bendrovės nemokumą.

53.       Suinteresuotas asmuo V. F. atskiruoju skundu prašo: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 27 d. nutartį ir klausimą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; netenkinus nurodyto reikalavimo, klausimą išspręsti iš esmės – atmesti UAB „BELOR“ pareiškimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu; priteisti V. F. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

53.1.                      Nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados dėl bendrovės reikalavimo teisės į UAB „Arvi fertis“, apskaitytos 2017 m. Pirma, UAB „Arvi fertis“ laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 25 d. iki 2018 m. spalio 4 d. turėjo restruktūrizuojamos bendrovės statusą. Antra, 14 888 000 Eur suma buvo atlikti įskaitymai su UAB „Arvi fertis“, dėl ko ši suma buvo buhalteriškai fiksuota kaip patenkinta / įvykdyta, atitinkamai koreguotas bendrovės balansas, eliminuojant 14 888 000 Eur sumą iš gautinų sumų dalies. 2017 m. finansinių dokumentų sudarymo metu, BALTKALIS neturėjo jokio pagrindo (faktinio ir teisinio) laikyti, kad visi apskaityti avansai nebus atgauti, ir nuvertinti juos iki 0 Eur vertės. Trečia, BALTKALIS negali būti laikoma nemokia, nes 2015 m. uždirbo 1 200 463 Eur grynojo pelno, 2016 m. uždirbo 1 244 588 Eur grynojo pelno, 2017 m. uždirbo 1 250 599 Eur grynojo pelno, o 2018 m. uždirbo 434 865 Eur grynojo pelno, dėl ko bendrovė nurodytu laikotarpiu negalėtų būti laikoma nemokia. Ketvirta, sprendžiant dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu nebuvo pagrindo vadovautis subjektyvaus ir susijusio asmens išvadomis. Vien tai, kad BELOR akcentuoja R. B., kaip eksperto statusą, nesąlygoja šio asmens objektyvumo atliekant vertinimus. Subjektyvus ir šališkas R. B. vertinimai jau fiksuoti ir kitose bylose, kuriose dalyvauja BELOR. R. B. išvados buvo užsakytos privačiai kreipiantis UAB „Belor“, o ne vykdant teismo ekspertizę. Penkta, bylos nagrinėjimo metu buvo analizuojamas BELOR nurodytas bendrovės nemokumas 2016 m., dėl to šalys nepasisakė dėl bendrovės finansinės padėties 2018 m., tokie duomenys bylos nagrinėjimo metu nebuvo analizuojami, kad sudaro pagrindus panaikinti skundžiamą nutartį ir bylą nagrinėti grąžinti į pirmą instanciją pakartotinai.

53.2.                      Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai laikoma, kad įsipareigojimai, kilę iš avansų RAB „Arvi NPK“ laikytini pradelstais. Pirma, susipažinus su Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-63-464/2021, kuria RAB Driada M naudai buvo galutinai priteista iš bendrovės 1 903 000 Eur matyti, kad RAB „Arvi NPK“ sumokėjo bendrovei avansus pagal sutartis, tačiau bendrovė nepristatė RAB „Arvi NPK“ užsakytų prekių. Tai reiškia, kad bendrovės skola pirminiam kreditoriui RAB „Arvi NPK“ buvo kilusi iš avansinių mokėjimų, o ne RAB „Arvi NPK“ išrašytų sąskaitų bendrovės atžvilgiu. Pirminis kreditorius nuo avansų sumokėjimo nereiškė jokių pretenzijų bendrovės atžvilgiu. Naujosios kreditorės RAB Driada M naudai buvo priteista ta pati sumokėtų avansų suma neskaičiuojant delspinigių ar palūkanų, kas taip pat pagrindžia, kad avansai negalėjo būti traktuojami kaip pradelstas įsipareigojimas. Taigi, RAB „Arvi NPK“ sumokėjus avansą bendrovei, nebuvo termino avanso grąžinimui, RAB „Arvi NPK“ nereiškė reikalavimų dėl tokio avanso grąžinimo, dėl ko nėra aišku kokiais pagrindais tokį sumokėtą avansą būtų galima laikyti kaip pradelstą įsipareigojimą. Teoriškai, BALTKALIS galėjo RAB „Arvi NPK“ užsakytas prekes pagaminti ir vėliau, RAB „Arvi NPK“ taip pat nebuvo kėlęs reikalavimų dėl užsakytų prekių pristatymo ar pareiškęs, kad vėlesnis prekių patiekimas yra praradęs prasmę. Akcentuotina, kad naujojo kreditoriaus naudai. Antra, BALTKALIS veikė kaip ARVI įmonių grupės dalis. ARVI įmonių grupės tarpusavio įsipareigojimų įvykdymo terminai buvo pratęsiami šalių sutarimu, dėl ko bendrovės atžvilgiu nebuvo pradelstų įsipareigojimų ARVI įmonių grupei. Trečia, susipažinus su Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje eB2-1788-852/2021, kuria I. G. naudai buvo priteista iš bendrovės 8 974 053,05 Eur matyti I. G. naudai buvo priteista ta pati sumokėtų avansų suma neskaičiuojant delspinigių ar palūkanų, kas taip pat pagrindžia, kad avansai negalėjo būti traktuojami kaip pradelstas įsipareigojimas. Ketvirta, BALTKALIS intensyviai vykdė veiklą su susijusiomis ARVI įmonių grupės įmonėmis, gaunamos pajamos buvo priklausomos nuo ARVI įmonių grupės veiklos ir mokumo. Atitinkamai, būtent ARVI įmonių grupės įmonių finansiniai sunkumai ir bankrotai sąlygojo bendrovės finansinius sunkumus ir bankrotą. BALTKALIS iki 2019 m. neturėjo reikšmingų mokumo sutrikimų, o finansiniai sunkumai buvo sąlygoti BELOR reikalavimu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir pasireiškė tik 2019 m. Vykdomųjų bylų užvedimas bendrovės atžvilgiu 2019 m. tik patvirtina apie tuo metu pasireiškusius bendrovės finansinius sunkumus.

53.3.                      Nepagrįstai skundžiamoje nutartyje kaip tyčinio bankroto požymiu buvo pripažinti bendrovės ir UAB „Arvi fertis“ atlikti įskaitymai iš viso 14 256 918,90 Eur sumai. Pirma, BELOR reikalavimu bendrovės ir UAB „Arvi fertis“ tarpusavio įskaitymai buvo pripažinti negaliojančiais Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1141-467/2020 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-284-881/2021 (t. y. jau po bankroto bylos bendrovei iškėlimo). Nurodytoje byloje ieškinį BELOR reiškė kaip UAB „Arvi fertis“ kreditorius, įrodinėjant, kad įskaitymo sandoriai pažeidžia būtent UAB „Arvi fertis“ kreditorių interesus, o ne bendrovės. Antra, Nors skundžiamoje nutartyje teigiama, kad BALTKALIS atlikti mokėjimai pagal UAB „Arvi fertis“ prašymus pažeidžia bendrovės kreditorių interesus, o ne patys įskaitymai, tačiau bylos nagrinėjimo metu nebuvo tiriamos ir nagrinėjamos aplinkybės dėl bendrovės atliktų mokėjimo pavedimų už UAB „Arvi fertis“ pagal UAB „Arvi fertis“ ir kaip tai pažeidžia bendrovės kreditorių interesus, šalys apie tai nebuvo pasisakiusios. Be to, pati UAB „Arvi fertis“ vykdė mokėjimo pavedimus už bendrovę pagal jos prašymus ir tai buvo įprasta šalių praktika. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo tiriama dėl ko šalys nebuvo pateikę paaiškinimų, kiek ir kokiomis sumomis UAB „Arvi fertis“ sumokėjo pagal bendrovės prašymus 2018 m. Pagal UAB „Arvi fertis“ prašymus bendrovės sumokėta už UAB „Arvi fertis“ prievoles tik maža dalis iš įskaitymais įskaitytos sumos, teismas Skundžiamoje nutartyje šių sumų nedetalizavo ir kaip tai būtų keitę bendrovės finansinę padėtį. Dar daugiau ne visais įskaitymais buvo įskaitomos sumos sumokėjimais pagal UAB „Arvi fertis“ prašymus, dėl ko teismas negalėjo tyčinio bankroto požymiu pripažinti visų UAB „Arvi fertis ir bendrovės įskaitymų. Didžiąja dalimi įskaitymų sudengtos priešpriešinės PVM sąskaitos faktūros, kilusios iš įprastinės einamosios veiklos vykdymo, kuomet UAB „Arvi fertis“ atstovavo restruktūrizavimo administratorius. BALTKALIS turėjo reikalavimo teisių į UAB „Arvi fertis“, o vien tai, BALTKALIS nurodydavo UAB „Arvi fertis“ atlikti mokėjimus tretiesiems asmenims už bendrovę reiškia, kad mokėjimo apimtyje UAB „Arvi fertis“ skola bendrovei buvo sumažinama. Trečia, dėl šių įskaitymų buvo įvykdyta net 14 256 918,90 Eur dydžio piniginė prievolė UAB „Arvi fertis“, kuri kaip vėliau konstatavo teismas, buvo nemoki. Taigi, dėl atliktų įskaitymų bendrovės įsipareigojimai sumažėjo net 14 256 918,90 Eur. Analogiškai, atlikus minėtą įskaitymą, sumažėjo ir bendrovės turto vertė ta pačia 14 256 918,90 Eur apimtimi. Kadangi UAB „Arvi fertis“ įskaitymų sudarymo laikotarpiu susidūrė su finansiniais sunkumais, bendrovės reikalavimo teisės patenkinimas buvo abejotinas. Ketvirta, po Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 14 d.4 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1141-467/2020 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-284-881/2021 priėmimo, BALTKALIS nepatyrė jokių neigiamų pasekmių. Bendrovės naudai buvo grąžinta iki tol turėta reikalavimo teisė į tuo metu jau bankrutuojantį, dėl ko dar mažiau mokų UAB „Arvi fertis“. Penkta, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.140 straipsnis tiesiogiai įtvirtina bendrovės teisę įskaityti priešpriešinius reikalavimus su nemokia įmone (kas reiškia teisėtą bendrovės elgesį):

53.4.                      Nepagrįstai skundžiamoje nutartyje kaip tyčinio bankroto požymiu pripažinta bendrovės paskolos grąžinimo terminų pratęsimas UAB „Marijampolės Arvi“ atžvilgiu. 2018 m. gruodžio 31 d. paskolos sutartyje nurodoma, jog paskolos gavėjas UAB „Marijampolės Arvi“ yra skolinga 4 225 466,85 Eur paskolos davėjai LUAB „BALTKALIS“. Nors BELOR pateikė 2016 m. gegužės 13 d.–2017 m. balandžio 13 d. laikotarpio bendrovės mokėjimo pavedimus UAB „Marijampolės Arvi“ naudai, tačiau nurodyti tariami paskolos teisiniai santykiai yra kilę iš ankstesnių ir besitęsiančių bendradarbiavimo santykių su UAB „Marijampolės Arvi“. Paskolos sutartis buvo pasirašoma kiekvienų metų pabaigoje fiksuojant UAB „Marijampolės Arvi“ skolą šiai datai, nes vyko nuolatiniai prekių pirkimo pardavimo santykiai, tarpusavio apyvartos ir paskolos sutartimi faktiškai buvo buhalteriškai įforminami atsiskaitymų atidėjimai buvę tuo metu. Nėra ginčo, kad BALTKALIS vykdė mokėjimus UAB „Marijampolės Arvi“ ir tarp šalių vyko bendradarbiavimas. Tačiau nėra aišku, ką turėtų patvirtinti bendrovės selektyviai pateikti mokėjimo pavedimai, ypač įvertinus, kad tokių mokėjimų buvo iš esmės daugiau. Net jei tai ir būtų buvusi paskola, tai tik reikštų, kad bendrovė 2018 m. turėjo sąskaitose apyvartinių lėšų 4 206 878,79 Eur sumai, dėl ko negalėjo būti laikoma nemokia bendrove.

53.5.                      Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai tyčinio bankroto požymiu pripažintas RAB ,,Kaliningrad Kalij“ akcijų pardavimas. BALTKALIS akcininkai visuotinio akcininkų susirinkimo, įvykusio 2018 m. liepos 7 d., nusprendė parduoti 100 procentų RAB ,,Kaliningrad Kalij“ įstatinio kapitalo dalį trečiajam asmeniui – M. V. F. už bendrą 3 500 000 Rusijos rublių kainą. Piniginės lėšos iš akcijų pirkimo–pardavimo sandorio tiesiogiai buvo nukreiptos į UAB „Baltijos agroverslo projektai“. Nuo 2012 m. BALTKALIS ir UAB „Baltijos agroverslo projektai“ siejo nuomos teisiniai santykiai. Nuomos sutarties pagrindu, BALTKALIS nuomojosi komercinės paskirties patalpas iš UAB „Baltijos agroverslo projektai“. Komercinėse patalpose buvo įrengtas bendrovės ofisas. Sprendimą dėl tiesioginio piniginių lėšų nukreipimo patalpų nuomotojui, sąlygojo būtinybė užtikrinti efektyvią bendrovės veiklą. Taigi buvo grąžintas ne tik susidaręs įsiskolinimas pagal nuomos sutartį, bet lygiagrečiai buvo sumažinti ir seniausi finansiniai įsipareigojimai UAB „Baltijos agroverslo projektai“. Konvertavus 3 500 000 Rusijos rublių sumą į Eur, pagal tai dienai buvusį valiutų kursą, iš sandorio gautinos piniginės lėšos sudarė maždaug 50 606,00 Eur. Vertinant šią sumą bendrovės mastu, ji neturėjo esminės ekonominės reikšmės bendrovės finansinei padėčiai. Patenkinus UAB „Baltijos agroverslo projektai“ reikalavimą, bendrovės kreditorių reikalavimų masė sumažėjo, dėl ko bendrovė pagerino savo finansinę padėtį.

53.6.                      Teismas

54.       Suinteresuotas asmuo D. F. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 27 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – UAB „BELOR“ pareiškimą atmesti arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

54.1.                      Nors teismas nurodė, kad bendrovės vadovui negalėjo būti nežinoma aplinkybė dėl UAB „Arvi fertis“ finansinių sunkumų bei galimo nemokumo, tačiau teismai UAB „Arvi fertis“ nemokumo momentą 2017 m. rugsėjo 1 d. nustatė tik 2024 metais, todėl akivaizdu, kad jei 2017 m. gegužės mėn. mėnesį, kuomet buvo priimtas sprendimas dėl dividendų mokėjimo akcininkams bendrovės vadovas negalėjo žinoti apie UAB „Arvi fertis“ sudėtingas finansines problemas, apie jas negalėjo žinoti ir 2017 m. pabaigoje. Nebuvo jokio pagrindo šią debitorinę skolą pripažinti beviltiška, nes tuo metu UAB „Arvi fertis“ nebuvo bankrutuojanti ir tuo metu atlikti įskaitymai nebuvo pripažinti negaliojančiais ir nebuvo pagrindo manyti kad taip bus, nes įskaitymais buvo sumažintas tiek turtas tiek ir finansiniai įsipareigojimai, dėl ko nebuvo pagrindo manyti, kad kreditorių interesai tokiu įskaitymu bus pripažinti neteisėtais. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepašalino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodytų trūkumų, kadangi nevertino BALTKALIS 2016–2019 m. veiklos pelningumo, nes akivaizdu, kad nemoki įmonė negali dirbti pelningai. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bendrovės nemokumą konstatavo 2017 m. gruodžio 31 d.

54.2.                      Teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties argumentus, kad, vertinant bendrovės pradelstus įsipareigojimus, reikšmingomis laikytinos aplinkybės dėl teismų vertintų kreditorių reikalavimų, ar patys kreditoriai reikalavo iš įmonės vykdyti įsipareigojimus. Nei 2017 m. pabaigoje, nei vėliau kreditorė RAB „Arvi NPK“ reikalavimų dėl 1 903 000 Eur mokėjimo bendrovei nereiškė ir tik šios reikalavimo teisės perėmėjas RUAB „Driada“ 2019 m. vasario 5 d. ieškiniu kreipėsi į teismą. Lygiai tokia pat situacija ir su kreditorės RAB „Arvi NPK“ 8 974 053,05 Eur dydžio reikalavimu, kurį įgijo I. G. K., kurios finansinis reikalavimas patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 9 d. nutartimi. Byloje nėra įrodymų, kad buvo pateiktas reikalavimas bendrovei sumokėti skolą / grąžinti avansą. Įvertinus tai, kad bendrovė ir RAB „Arvi NPK“ tos pačios grupės įmonės, labiau tikėtina, kad avanso grąžinimo ir nebuvo reikalaujama iki kol naujas kreditorius nepasitvirtino savo finansinio reikalavimo bendrovės bankroto byloje. Teismas taip pat nesiaiškino aplinkybių, kada buvo pareikštas 1 432 309,48 Eur reikalavimas bendrovei iš kreditorės Vertiqal AG, nes skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta kokios kreditoriaus ir garanto taikos sutarties sąlygos ir nuo kada garantas nustojo mokėti ir kada atsirado prievolė mokėti bendrovei. Teismas, vertindamas bendrovės nemokumo momentą, pažeidė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį ir nukrypo nuo teismų praktikos, kurioje yra aiškinama, kad tol, kol ginčas nėra išspręstas, skola neįskaičiuojama į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę. Taigi, įvertinus tai, kad pareiškėja kreipėsi į teismą dėl bendrovės 599 579,20 Eur skolos 2017 m. sausio 30 d., laikytina, kad bendrovės pradelsti įsipareigojimai 2017 m. gruodžio 31 d. galėjo būti tik skola pareiškėjui, o tai leidžia pagrįstai teigti, kad net jei ir daryti prielaidą, kad bendrovės turtas tuo metu buvo 4 842 607 Eur, o ne 19 730 607 Eur, teismas bendrovės nemokumą 2017 m. gruodžio 31 d. konstatavo nepagrįstai, nes pradelstų įsipareigojimų ir turto vertės santykis neleidžia daryti tokios išvados.

54.3.                      Pareiškėja prašė nemokumą nustatyti 2016 m. gruodžio 31 d., tačiau teismas savo iniciatyva nemokumą nustatė 2017 m. gruodžio 31 d., taip peržengdamas prašymo ribas, pažeisdamas dispozityvumo principą ir užkirto kelią suinteresuotiems asmenims gintis teikiant argumentus, kad bendrovė nebuvo nemoki 2017 m. gruodžio 31 d.

54.4.                      Byloje buvo keliamas klausimas dėl bylos stabdymo siekiant gauti vykdomame ikiteisminiame tyrime paskirto eksperto išvadas dėl bendrovės nemokumo, nes šioje civilinėje byloje vertinami finansiniais rodikliai neturint visų bendrovės buhalterinių dokumentų, dėl ko nesant eksperto išvados ir neturint specialių žinių išvados dėl nemokumo momento bus neteisingos ir nepagrįstos visų bendrovės finansinių dokumentų kontekste. Teismas gavęs informaciją, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje, kuriame paskirtas BALTKALIO ūkinės finansinės veiklos tyrimas laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2020 m. spalio 16 d., turėjo teisę pats stabdyti bylą savo iniciatyvą, tačiau skundžiamoje nutartyje nenurodė jokių argumentų kodėl bylos nestabdė, siekiant gauti objektyvią eksperto išvadą, o vadovavosi pareiškėjo pateiktu subjektyviu R. B. 2018 m. balandžio 27 d. ekspertinio tyrimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pateiktos išvados prieštarauja byloje esantiems įrodymams, ką detaliai paaiškino V. F. atstovė savo paaiškinimuose ir žodinio posėdžio metu. Taigi, teismas pažeidė CPK 185 straipsnį, nes nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino bylos aplinkybes, tuo labiau, kad bankroto bylos turi viešo intereso požymių ir teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus.

54.5.                      2020 m. rugpjūčio 14 d. dar nebuvo galutinio teismo sprendimo, kuriuo panaikinti tarpusavio įskaitymo aktai tarp bendrovės ir UAB „Arvi fertis“ pagal kuriuos bendrovei grįžo 14 256 918,90 Eur reikalavimo teisė į UAB „Arvi fertis“, ir atitinkamai UAB „Arvi fertis“ grįžo 14 256 918,90 Eur reikalavimo teisė į bendrovę, taigi nei turtas, nei įsipareigojimai šioje sumoje negalėjo ir nebuvo atvaizduoti nei 2017 m. gruodžio 31 d., nei vėliau, nes nei tokio turto nei įsipareigojimų nebuvo. Galutinis sprendimas dėl įskaitymo sandorių pripažinimo negaliojančiais buvo priimtas 2021 m. balandžio 29 d., tačiau įvertinus tai, kad buvo panaikintas tik tarpusavio įskaitymas su nemokia UAB „Arvi fertis“, konstatuotina, kad bendrovės mokumas dėl to nepasikeitė, nes BALTKALIS kaip ir BELOR nebūtų patenkinusi savo interesų iš UAB „Arvi fertis”, o jeigu UAB „Arvi fertis” būtų dengusi bendrovės reikalavimą, tuomet būtų pažeisti UAB „Belor“ interesai ir tai jau būtų kita tyčinio bankroto byla. Taigi, įskaitymų pripažinimas negaliojančiais niekaip neįtakojo bendrovės nemokumo ir bankroto, o tuo labiau neleidžia daryti išvados dėl tyčinio bankroto, kreditorių teisių pažeidimo.

54.6.                      Teismas neįvertino aplinkybės, kad 4 209 3789 Eur finansinis turtas – paskola UAB „Marijampolės Arvi“, buvo realus turtas, ne beviltiškas, kadangi pagal UAB „Marijampolės arvi“ 2019 m. gruodžio 31 d. balansinius duomenis buvo moki bendrovė. Taigi, sudarydamas tokį sandorį V. F. niekaip nepažeidė kreditorių interesų, nepablogino įmonės finansinės būklės, nes turtas išliko, o tuo metu nebuvo jokių vykdytinų pradelstų finansinių reikalavimų, dėl kurių būtų reikėję susigrąžinti paskolą ir atsisakyti palūkanų, taigi nėra pagrindo daryti išvadų, ne tik, kad šis sandoris bendrovei buvo ekonomiškai nenaudingas, bet, kad dėl šio sandorio buvo pažeistos ir kreditorių teisės ar iš esmės pabloginta bendrovės finansinė padėtis, nes jokie pinigai 2018 m. nebuvo niekur pervesti, nes į bylą taip ir nebuvo pateiktas dokumentas patvirtinantis kad būtent 2018 m, ši pinigų suma buvo paskolinta ir pervestas/išvesta iš bendrovės.

54.7.                      Teismas visiškai nevertino sandorio, kuriuo buvo parduotos RAB ,,Kaliningrad Kalij“ akcijos ekonominio (ne)naudingumo ir kaip iš esmės pablogėjo bendrovės finansinė padėtis bei buvo pažeisti kreditorių interesai. Teismas tyčinį bankrotą grindžia ne pačiu sandoriu, o atsiskaitymu pagal jį, nes iš akcijų gauti pinigai buvo pervedami ne bendrovei, o UAB „Baltijos agroverslo projektai“, tačiau nei pats sandoris, nei mokėjimai pagal jį nebuvo ginčijami, ir niekaip neįrodyta, kad jie iš esmės pablogino bendrovės finansinę padėtį. Be to, konvertavus 3 500 000 Rusijos rublių sumą į Eur (sandorio kaina), pagal tai dienai buvusį valiutų kursą, tai iš sandorio gautinos piniginės lėšos sudarė maždaug 50 606,00 Eur. Vertinant šią sumą bendrovės mastu, tai ji neturėjo esminės ekonominės reikšmės bendrovės finansinei padėčiai. Todėl šis sandoris negali būti vertinamas, kaip žymiai bloginantis bendrovės turtinę padėtį ir (ar) galėjęs nulemti bendrovės bankrotą. Už akcijas buvo gauti pinigai, ekvivalentinis turtas, dėl ko turto vertė nepasikeitė niekaip. Piniginės lėšos iš akcijų pirkimo–pardavimo sandorio, tiesiogiai buvo nukreiptos į UAB „Baltijos agroverslo projektai“. Nuo 2012 m. BALTKALIS ir UAB „Baltijos agroverslo projektai“ siejo nuomos teisiniai santykiai. Sprendimą – tiesioginį piniginių lėšų nukreipimą patalpų nuomotojui, sąlygojo būtinybė užtikrinti efektyvią bendrovės veiklą. Taigi buvo grąžintas ne tik susidaręs įsiskolinimas pagal nuomos sutartį, bet lygiagrečiai buvo sumažinti ir finansiniai įsipareigojimai UAB „Baltijos agroverslo projektai“. Esminis tikslas buvo veiklos tęstinumui užsitikrinti patalpų turėjimą.

54.8.                      Vien tik neatsiskaitymo su vienu darbuotoju 12 440 Eur faktas neturėtų būti vertinamas kaip tyčinio bankroto prezumpcija, tuo labiau, kad šis požymis turi būti vertinamas bendrovės nemokumo kontekste, o ginčo atveju nemokumas 2017 m. gruodžio 31 d. nustatytas nepagrįstai.

54.9.                      Teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai skyrė D. F. vienerių metų apribojimą eiti viešojo ir ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, nevertindamas aplinkybių, susijusių su vadovų (ne) veikimu ir tokio elgesio priežastimis. D. F. negalėjo būti skirta jokia sankcija, nes kasacinis teismas nurodė, kad pagal savo paskirtį (tikslą) juridinio asmens vadovo teisės eiti tam tikras pareigas apribojimas, kaip griežčiausia vadovui taikoma sankcija, negali būti taikoma tik dėl formalių priežasčių, ji turėtų būti taikoma išimtiniais atvejais, tik tada, jeigu nustatomas akivaizdus įmonės vadovo aplaidumas (nerūpestingumas), einant savo pareigas, ar sąmoningas jų netinkamas vykdymas.

54.10.                      Pirmosios instancijos teismo nutartis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra nepagrįsta. Visų pirma, teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą pripažinti bendrovę nemokia 2016 m. gruodžio 31 d., taip pat atmetė daugybę pareiškėjo argumentų dėl tyčinio bankroto požymių, nepripažindamas jų tyčinio bankroto požymiais, dėl kurių suinteresuoti asmenys turėjo ruoštis, rinkti įrodymus ir teikti paaiškinimus, todėl laikytina, kad didžioji pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų dalis nepagrįsta. Antra, teismas nepagrįstai paskirstė bylinėjimosi išlaidas suinteresuotiems lygiomis dalimis, nors D. F. vadovavimo laikotarpis buvo trumpiausias ir savo veiksmais D. F. nesukėlė tokio pobūdžio neigiamų pasekmių bendrovei kaip ankstesni jos vadovai.

55.       Suinteresuotas asmuo B. R. B. prisidėjimu prie suinteresuoto asmens D. F. atskirojo skundo prašo tenkinti suinteresuoto asmens D. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 27 d. nutarties. Suinteresuotas asmuo B. R. B. palaiko suinteresuoto asmens D. F. atskirajame skunde išdėstytus argumentus.

56.       Atsiliepimu į suinteresuotų asmenų D. F. ir V. F. atskiruosius skundus pareiškėja UAB „BELOR“ prašo: atmesti suinteresuotų asmenų D. F. ir V. F. atskiruosius skundus; priteisti iš suinteresuotų asmenų D. F. ir V. F. pareiškėjos UAB „BELOR“ apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskiruosius skundus grindžiamas šiais argumentais:

56.1.                      Nei BALTKALIS, nei paskesnis reikalavimą perėmęs kreditorius UAB „Biovasto investicijos“ neketino imtis jokių veiksmų dėl skolos iš UAB „ARVI fertis“ atgavimo. Tiek UAB „ARVI fertis“, tiek BALTKALIS yra tarpusavyje susiję subjektai, kurie įsiteisėjusiais teismų sprendimais pripažinti atlikę nesąžiningus veiksmus kreditorių atžvilgiu. 14 888 000 Eur UAB „ARVI fertis“ skolos bendrovei apskaita buvo viena iš naudojamos schemos dalių, siekiant dirbtinai sukurti įspūdį, kad bendrovės turtas yra neva tai didesnis nei realiai buvo.

56.2.                      Nuo 2016 m. BALTKALIS turėjo pradelstų skolų Rusijos bendrovei RAB „Arvi NPK“. Tiek skolos faktą, tiek aplinkybę, kad ji buvo pradelsta nuo 2016 m. patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-63-464/2021, kurioje konstatuota, kad 1 903 000 EUR skola RAB „Arvi NPK“ atsirado 2015 m. rugsėjo 22 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. sausio 22 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, o prekės, už kurias BALTKALIS neatsiskaitė, buvo pristatytos 2016 m. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje eB2-1788-852/2021 patvirtintas 8 974 053,05 Eur dydžio kreditorės I. G. K. finansinis reikalavimas, kuris yra atsiradęs kaip BALTKALIS skola už 2016 m. patiektas prekes. Be kita ko, BALTKALIS bankroto byloje buvo patvirtintas kreditoriaus Vertiqal AG finansinis reikalavimas 1 432 309,48 Eur sumai, kuris taip pat atsirado nuo 2016 m. kovo mėn. Taip pat byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad BALTKALIS 599 579,20 Eur įsiskolinimas BELOR buvo pradelstas ir vykdytinas jau 2016 m. Taigi, BALTKALIS 2016 m. turėjo eilę pradelstų įsipareigojimų kreditoriams.

56.3.                      BALTKALIS įsipareigojimai kreditoriui RAB „Arvi NPK“ kilo iš šalių sudarytos 2015 m. kovo 5 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties 2.1 papunktyje buvo numatyta, kad parduotos pagal šią sutartį prekės pristatomos pirkėjui geležinkelio vagonais partijomis ir nurodytais šios sutarties prieduose terminais. RAB „Arvi NPK“ avansinius mokėjimus bendrovei atliko 2016 m. vasario 26 d., 2016 m. vasario 24 d., 2016 m. vasario 19 d., 2016 m. vasario 16 d., 2015 m. lapkričio 30 d., 2015 m. rugsėjo 29 d., 2015 m. kovo 30 d., 2015 m. kovo 6 d. Bendra avansinių mokėjimų suma – 10 809 010,90 Eur. Civilinėje byloje nustatyta, kad bendrovės turėti vagonai buvo nenaudojami nuo 2016 m. sausio 29 d. Taigi, BALTKALIS savo įsipareigojimų RAB „Arvi NPK“ nebegalėjo vykdyti nuo tada, kai pagrindinės transporto priemonės – vagonai – tapo nebenaudojamos bendrovės veikloje, t. y. nuo 2016 m. sausio 29 d. Taip pat, bankroto bylos medžiaga patvirtina, kad dalis skolos RAB „Arvi NPK“, t. y. 1 625 000 Eur buvo pradelsta jau 2016 m. vasario 28 d.

56.4.                      Nepagrįsta suinteresuotų asmenų išvada, kad skola BELOR negali būti laikoma pradelsta, nes tarp BELOR ir bendrovės vyko teisminis ginčas. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1577-910/2020 konstatavo, kad bendrovės prievolė BELOR buvo 599 579,20 Eur, o jos mokėjimas atidėtas iki 2016 m. gruodžio 21 d., o nuo šio termino skaičiuotinos kompensacinės palūkanos arba sutartinės netesybos už piniginės prievolės įvykdymo termino pažeidimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. liepos 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-998781/2020 pirmosios instancijos teismą paliko nepakeistą. Šie įsiteisėję teismų sprendimai dėl BELOR naudai priteistos skolos fakto ir prievolės pažeidimo momento turi res judicata galią, todėl tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir civilinėje byloje dalyvaujantys asmenys neturi teisės paneigti ankstesnėse bylose nustatytų faktų, t. y., aplinkybės, jog BALTKALIS laikomas pažeidęs prievolę nuo 2016 m. gruodžio 21 d. Be to, AB SEB bankas, vadovaujantis 2016 m. vasario 3 d. faktoringo sutartimi siuntė raginimus bendrovei apmokėti įsiskolinimą. Vien tai, jog BALTKALIS siekė išvengti atsiskaitymo su BELOR, ginčijo tarp šalių sudarytus sandorius, tai niekaip negali paneigti fakto, kad bendrovės įsiskolinimas buvo pradelstas.

56.5.                      Suinteresuotų asmenų atskirųjų skundų teiginiai, kad bendrovės ir UAB „Arvi fertis“ 14 256 918,90 Eur priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sandoris nesudaro bendrovės tyčinio bankroto sudėties yra nepagrįsti. Laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 30 d. iki 2018 m. sausio 25 d., t. y. jau faktiškai būdamas nemokumo būsenoje, BALTKALIS atlikinėjo kreditorių interesus pažeidžiančius mokėjimus už UAB „Arvi fertis“, vėliau šiuos reikalavimus tariamai užskaitydamas su priešpriešiniais reikalavimais, viso 14 256 918,90 Eur sumai. Priešingai nei nurodo suinteresuoti asmenys, BALTKALIS nesąžiningumas ir šių užskaitų neteisėtumas dar 2020 m. yra konstatuotas įsiteisėjusiomis teismų nutartimis, kaip ir faktas, kad minėtų užskaitų sandoriais buvo nepaisoma kreditorių interesų, t. y. faktiškai nemokios bendrovės BALTKALIS ir UAB „Arvi fertis“ tokiu būdu faktiškai siekė išvengti prievolių savo kreditoriams vykdymo. Pabrėžtina ir tai, kad šių užskaitų neteisėtumą dar kartą akcentavo ir Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. kovo 27 d. nutartyje UAB „Arvi fertis“ tyčinio bankroto byloje. Taigi, bendrovės ir UAB „Arvi fertis“ sudarytų užskaitų neteisėtumas ir šalių akivaizdus nesąžiningumas, taip pat kreditorių interesų pažeidimas viso yra patvirtintas trimis įsiteisėjusiomis teismų nutartimis / sprendimais. Akivaizdu, kad analogiškai kaip ir UAB „ARvi fertis“, BALTKALIS, sudarinėdamas aptartus užskaitos sandorius, veikė nesąžiningai, nes: i) bendrovės vadovybei buvo žinoma apie UAB „ARvi fertis“ nemokumą ir pačios bendrovės nemokią finansinę būklę tuo metu; ii) tokių neteisėtų veiksmų rezultatas – daugiau kaip 14 200 000 Eur suma padidėję bendrovęs įsipareigojimai kreditoriams ir realios vertės neturinčios reikalavimo teisės į tuo metu jau nemokią bendrovę UAB „ARvi fertis“ atsiradimas.

56.6.                      2018 m. gruodžio 31 d. BALTKALIS, atstovaujamas generalinio direktoriaus V. F., suteikė 4 206 878,79 Eur dydžio paskolą tarpusavio ryšiais susijusiam asmeniui, t. y. jo paties vadovaujamai UAB „Marijampolės Arvi“. Nors atskiruosiuose skunduose suinteresuoti asmenys nurodo, kad šie pinigai tariamai nebuvo perduoti, susitarimas savo esme neatitiko paskolos teisinių santykių, o paskolos sutartis buvo pasirašoma kiekvienų metų pabaigoje fiksuojant UAB „Marijampolės Arvi“ skolą, nes tarp įmonių vyko nuolatiniai pirkimo–pardavimo santykiai, tačiau jokie tariami pirkimo–pardavimo santykiai tarp bendrovės ir UAB „Marijampolės Arvi“ neegzistavo. Paskolos sutarties faktą patvirtina tiek pati sutarties forma, tiek ir šios sutarties pagrindu daryti pavedimai bei šių pavedimų santrauka, taip pat debitorių lentelė iš kurios matyti, kad pats BALTKALIS šią sumą traktuoja kaip paskolą, o ne kažkokią pirkimo–pardavimo santykių pagrindu gautiną sumą. Be to, kaip matyti iš pačios 2018 m. gruodžio 31 d. paskolos sutarties nuostatų, tarp šalių buvo susiklostę ne nuolatiniai pirkimo–pardavimo, bet nuolatiniai skolinimo santykiai. Tai reiškia, kad 2017 m., kai BALTKALIS jau buvo faktiškai nemokus, bendrovės vadovybė ne tik kad nedėjo pastangų, siekiant išieškoti itin reikšmingą sumą, bet ir toliau sistemingai sudarinėjo naujas paskolos sutartis, pratęsdama šios skolos grąžinimo terminą. 2018 m. gruodžio 31 d. paskolos terminas vėl buvo pratęstas neribotam laikui, jei UAB „Marijampolės Arvi“ negrąžina skolos. Aplinkybę, kad tarp šalių buvo susiklostę paskoliniai, o ne pirkimo–pardavimo santykiai, taip pat patvirtina ir bendrovės generalinio direktoriaus D. F. pasirašyta 2020 m. rugpjūčio 31 d. finansinė atskaitomybė ir debitorių iššifravimas, pateikti bendrovės bankroto byloje Nr. eB2-3773-852/2020, iš kurių matyti, kad UAB „Marijampolės Arvi“ gavo 4 206 879,79 Eur paskolą iš bendrovės, taip pat priskaičiuotos 209 025,63 Eur nesumokėtos palūkanos. Bendrovės nesąžiningumą papildomai patvirtina aplinkybė, kad aptariama paskolos sutartis 2018 m. gruodžio 31 d. yra pasirašyta V. F., tuo pat metu einančio bendrovės ir UAB „Marijampolės Arvi“ vadovo pareigas.

56.7.                      Sandoris, kuriuo BALTKALIS 2019 m. spalio 31 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė bendrovės turtą – ribotos atsakomybės bendrovės RAB ,,Kaliningrad Kalij“ akcijas už bendrą 3 500 000 Rusijos rublių kainą (50 606 Eur) Rusijos Federacijos pilietei M. V. F., yra vienas iš bendrovės tyčinį bankrotą įrodančių aplinkybių. Pirma, BALTKALIS pirmiausia pardavė areštuotas RAB ,,Kaliningrad Kalij“ akcijas. Tai yra, akcijų pirkimo–pardavimo sandoris apskritai negalėjo būti sudaroma, tvirtinama ir vykdoma, kadangi buvo pažeistas galiojantis turto areštas. Antra, Rusijos Federacijos pilietė M. V. F. (pirkėja) pagal akcijų pirkimo–pardavimo sutartį atsiskaitė ne su bendrove, o lėšas pervedė su bendrove susijusiai įmonei, todėl joks ekvivalentas pinigais bendrovėje niekada nebuvo gautas.

56.8.                      Civilinėje byloje nėra ginčo, kad 12 440,00 Eur dydžio įsipareigojimas kreditorei G. V. pagal Darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) iš bendrovės buvo išieškomas nuo 2019 m. balandžio 15 d. Vienintelė neatsiskaitymo su darbuotoja G. V. priežastis buvo ir yra bendrovės nesąžiningumas. Aplinkybę, kad neatsiskaitymas su G. V. nebuvo pavienis atvejis, patvirtina pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad be G. V. bendrovė taip pat buvo skolinga kitiems darbuotojams. Atsižvelgiant į tai, kad civilinėje byloje pateikti įrodymai liudija, jog bendrovė buvo nemoki jau nuo 2016 m., teismai pagrįstai taikė tuo metu galiojusio ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkto prezumpciją, jog neatsiskaitymas su darbuotoju (ne vienu darbuotoju, o visa eile darbuotojų) gali būti vertinamas kaip tyčinio bankroto požymis.

56.9.                      Atsižvelgiant į bendrovės finansinę būklę dar nuo 2016 m., nuolat augančius įsipareigojimus, turimą turtą, B. R. B., V. F., D. F., būdami juridinio asmens valdymo organais, privalėjo veikti taip, kad bendrovei nebūtų padaryta žala ar sukeltos bet kokios kitos neigiamos pasekmės. Nepaisant to, vadovai jau nemokios bendrovės turtinę padėtį tyčia dar labiau pablogino, laiku nesikreipdami dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi, bendrovės vadovai siekė ne sumažinti turimus įsiskolinimus, atkurti įmonės mokumą bei ją išsaugoti, o atliko tyčinius veiksmus, kuriais buvo sistemingai siekiama privesti bendrovę prie bankroto kuo nepalankesnėmis kreditoriams sąlygomis.

56.10.                      Nepagrįsti suinteresuoto asmens D. F. atskirojo skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nepašalino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodytų trūkumų dėl bendrovės pradelstų įsipareigojimų nustatymo fakto, kad bendrovės veikla neva tai buvo pelninga. Be to, suinteresuotas asmuo nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas tariamai peržengė ginčo ribas, nes pareiškėja prašė nemokumo momentą nustatyti 2016 m. gruodžio 31 d., o teismas savo iniciatyva nemokumą nustatė 2017 m. gruodžio 31 d. Pirma, pirmosios instancijos teismas įvykdė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pateiktus nurodymus, todėl jokio pagrindo grąžinti bylą nagrinėti iš naujo nėra. Antra, pirmosios instancijos teismas neperžengė ginčo ribų. Tyčinio bankroto byloje vyraujantis viešasis interesas, teisėjo vadovavimo procesui principas, patvirtina, kad tyčinio bankroto bylą nagrinėjančiam teismui kyla imperatyvi pareiga nustatyti bankrutuojančios bendrovės nemokumo momentą. Be kita ko, net ir pačių suinteresuotų asmenų procesiniai dokumentai patvirtina, kad suinteresuoti asmenys teikė teismui argumentus ne tik dėl bendrovės nemokumo 2016 m. gruodžio 31 d., bet ir vėlesnėms datomis. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinės teisės normų – neperžengė ginčo ribų, kadangi bendrovės nemokumo momento nustatymas buvo šios bylos vienas iš esminių klausimų. Suinteresuotų asmenų teisė būti išklausytam nebuvo nei pažeista, nei apribota, kadangi suinteresuoti asmenys ne tik turėjo galimybę pasisakyti dėl bendrovės nemokumo momento, bet ir faktiškai tą darė viso civilinės bylos nagrinėjimo metu.

56.11.                      Nepagrįsti suinteresuoto asmens D. F. atskirojo skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki kol bus gautos vykdomame ikiteisminiame tyrimo paskirto eksperto išvados dėl bendrovės nemokumo momento. Pirma, nei vienas iš suinteresuotų asmenų neprašė stabdyti civilinės bylos nagrinėjimo dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo. Antra, Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. rugpjūčio 8 d. įsiteisėjusia nutartimi yra pasisakęs, kad pagrindo stabdyti civilinę bylą nėra. Trečia, suinteresuoto asmens argumentai dėl tariamo procesinės teisės normų pažeidimo, kadangi civilinę bylą nagrinėjantis teismas savo iniciatyva nestabdė civilinės bylos nagrinėjimo yra ne tik nepagrįsti, bet ir nelogiški. Tokie argumentai yra eilinis suinteresuotų asmenų siekis vilkinti bylos nagrinėjimą.

56.12.                      Nepagrįsti suinteresuoto asmens D. F. atskirojo skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Kertinis principas, kuriuo paremtos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, yra tas, kad pralaimėjęs moka. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi: i) tenkino pareiškėjos prašymą pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu; ii) pripažino bendrovės bankrotą tyčiniu; iii) apribojo B. R. B. teisę dvejus metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu; iv) apribojo V. F. teisę trejus metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu; v) apribojo D. F. teisę vienerius metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Taigi, pareiškėjos prašymai buvo patenkinti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, kad pralaimėjęs moka. Suinteresuotas asmuo atskirajame skunde nenurodo jokio teisinio pagrindo ir (ar) teisinio argumento, kuriuo vadovaujantis bylinėjimosi išlaidos turėtų būti perskirstytos.

56.13.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė D. F. sankciją, o atskirajame skunde nurodomi suinteresuoto asmens D. F. „pasiteisinimai“ turėtų būti vertinami kaip gynybinė asmens pozicija, kuri nepagrįsta jokiais faktiniais ir (ar) teisiniais argumentais. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad BALTKALIS yra nemokus anksčiau nei pradėjo vadovauti bendrovei D. F., pagrįstai suinteresuotam asmeniui taikė sankciją.

Dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 4 d. papildomos nutarties

57.       Suinteresuotas asmuo D. F. atskiruoju skundu prašo: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 4 d. papildomą nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – UAB „BELOR“ prašymą atmesti arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

57.1.                      Pirmosios instancijos teismas atmetė BELOR reikalavimą pripažinti bendrovę nemokia 2016 m. gruodžio 31 d., taip pat atmetė daugybę kitų BELOR argumentų dėl tyčinio bankroto požymių, nepripažindamas jų tyčinio bankroto požymiais. Taigi, didžioji BELOR bylinėjimosi išlaidų dalis nepagrįsta, nes dalis reikalavimų ir argumentų dėl tyčinio bankroto požymių atmesta.

57.2.                      Teismas nepagrįstai paskirstė bylinėjimosi išlaidas suinteresuotiems lygiomis dalimis, kadangi kaip pripažino pats teismas D. F. vadovavimo laikotarpis buvo trumpiausias ir savo veiksmais D. F. nesukėlė tokio pobūdžio neigiamų pasekmių bendrovei kaip ankstesni jos vadovai. D. F. pateikė argumentus, kad jis nesukėlė jokių neigiamų pasekmių bendrovei. Taigi, protingumo ir teisingumo principai leidžia daryti išvada, kad BELOR priteistinos bylinėjimosi išlaidos taip pat turi būti proporcingai paskirstytos suinteresuotiems asmenims, atitinkamai mažiausią dalį priteisiant iš D. F., nes didžioji dauguma šių išlaidų BELOR patirta teikiant argumentus dėl laikotarpio nuo 2016 m. sausio mėnesio iki D. F. vadovavimo pradžios 2019 m. spalio 2 d.

57.3.                      BELOR 2024 m. gegužės 27 d. pateikti bylinėjimosi išlaidų dokumentai nepagrindžia, kad pareiškėja pirmoje instancijoje patyrė 16 794,8 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, nes jos pateiktos pačioje bylos nagrinėjimo pradžioje, dar net nežinant kiek ir kokius procesinius dokumentus reikės rengti, nepateiktas paslaugų detalizavimas. 16 794,80 Eur dydžio išlaidos už 2024 m. balandžio 8 d. rašytinius paaiškinimus ir nuomonę dėl trečiojo asmens įtraukimo į bylą viršija rekomenduojamus dydžius. Akivaizdu, kad pareiškėja siekia nepagrįstai pasipelnyti, nepagrįsto dydžio bylinėjimosi išlaidas prisiteisiant net ne iš bendrovės, o iš suinteresuotų asmenų.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

58.       Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

59.       Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirųjų skundų ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

60.       Pareiškėjos BELOR, suinteresuotų asmenų V. F., D. F. atskirieji skundai bei suinteresuoto asmens B. R. B. prisidėjimas prie suinteresuoto asmens D. F. atskirojo skundo paduoti dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 27 d. nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos BELOR prašymas pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu, taip pat apribota teisė B. R. B., V. F., D. F. eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovų pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariais.

61.       Suinteresuoto asmens D. F. atskirasis skundas paduotas dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 4 d. papildomos nutarties, kuria buvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

62.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

63.       Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024, 21–22 punktai).

64.       Pareiškėja UAB „BELOR“ kartu su atskiruoju skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus dokumentus: i) bendrovei adresuotą 2017 m. sausio 10 d. AB SEB banko pakartotinį raginimą apmokėti sąskaitas pagal 2016 m. vasario 3 d. faktoringo sutartį ir sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurių sumokėjimo termino pabaiga – 2016 m. gruodžio 21 d.; ii) bendrovei adresuotą 2017 m. sausio 18 d. AB SEB banko pakartotinį raginimą apmokėti sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2016 m. vasario 3 d. faktoringo sutartį. Minėtais duomenimis BELOR grindžia savo atskirojo skundo argumentus, kad bendrovė turi būti laikoma pažeidusia prievolę nuo 2016 m. gruodžio 21 d.

65.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad minėti duomenys yra susiję su byloje nagrinėjamais klausimais dėl bendrovės nemokumo momento nustatymo, dėl sudarytų sandorių įvykdytinumo, taip pat į tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys turėjo galimybę su jais susipažinti ir dėl jų pasisakyti, siekdamas teisingai išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą bei nenustačiusi BELOR akivaizdžių piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, priima teikiamus įrodymus ir esant poreikiui juos vertins kitų byloje esančių įrodymų kontekste (CPK 180, 314 straipsniai).

Dėl ginčui taikytino teisinio reglamentavimo

66.       2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios ĮBĮ (JANĮ 153 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje pripažinta, kad įstatyme įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiojo pobūdžio. Todėl sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016, 24 punktas). Prašymo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo klausimas yra susijęs su veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas (pareigų dėl tinkamo įmonės valdymo pažeidimo), atlikimo metu galiojusio teisinio reglamentavimo taikymu, todėl taikytinas teisinis reglamentavimas turi būti nustatomas pagal veiksmų (neveikimo), kuriais buvo įrodinėjamas tyčinis bankrotas, atlikimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021, 32–33 punktai; 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021, 51 punktas).

67.       Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 16 d. nutartimi bendrovei iškelta nemokumo (bankroto) byla, prašymas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu pateiktas 2023 m. sausio 5 d. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors prašymas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu pateiktas galiojant JANĮ nuostatoms, tačiau tiek bendrovės nemokumo momentas, kurį siekia įrodyti pareiškėja, tiek aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, atlikti galiojant ĮBĮ nuostatoms, todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai taikė ĮBĮ numatytą teisinį reguliavimą (JANĮ 155 straipsnis).

Dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu sąlygų

68.       ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje tyčinis bankrotas apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

69.       Teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iš ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytų požymių: i) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; ii) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; iii) turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, (toliau – susiję asmenys) arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis; iv) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto; v) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

70.       ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalis apibrėžia sąlygas, kada yra preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis: i) veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys; ii) atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.

71.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiama tyčinio bankroto apibrėžtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2021 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-313/2021, 22 punktas;2024 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-313/2024, 32 punktas).

72.       Kasacinio teismo praktikoje, analizuojant tyčinio bankroto institutą, išaiškinta, kad, sprendžiant dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios bendrovės sudarytais sandoriais bei kitokia šios bendrovės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama bendrovės nemokumo. Tais atvejais, kai bendrovė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios bendrovės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti bendrovės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į bendrovės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų bendrovei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 28 punktas).

73.       Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais. Dėl to turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai, tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį, gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-219/2019; 2021 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-313/2021, 24 punktas).

74.       Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad ne bet kokie veiksmai, apibrėžti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, yra pakankami tyčiniam bankrotui konstatuoti, bet tik tie, kurie iš esmės pablogino nemokios įmonės padėtį: jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai, įtvirtinti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 31 punktas; 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017, 15 punktas; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, 26 punktas; 2021 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-313/2021, 25 punktas).

75.       Atkreiptinas dėmesys, kad teismui nustačius vieną iš tyčinio bankroto požymių, teisiškai nėra reikšmingas kitų tyčinio bankroto požymių vertinimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1388-407/2016; 2024 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-192-933/2024, 77 punktas; 2024 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-275-577/2024, 61 punktas; 2024 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-448-934/2024, 137 punktas).

76.       Taigi, nagrinėjamoje byloje pareiškėja turėjo įrodyti konkrečių tyčinio bankroto požymių egzistavimą ir šių požymių priežastinį ryšį su kilusiu bendrovės nemokumu arba šių požymių priežastinį ryšį su nemokios bendrovės padėties esminiu pablogėjimu.

77.       Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašymą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu siejo su ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose bei ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytais požymiais.

78.       Pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjos prašymą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu:

78.1.                      Pripažino, kad bendrovės vadovai sudarė ekonomiškai nenaudingus sandorius, kuriais buvo sistemingai pablogintas bendrovės mokumas ir pažeisti kreditorių interesai: i) BALTKALIS, atstovaujama direktoriaus B. R. B., laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 30 d. iki 2018 m. sausio 25 d., atliko mokėjimus už UAB ,,Arvi fertis“ ir tokiu būdu įgytas reikalavimo teises į UAB ,,Arvi fertis“ tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sandorių bendrai sumai, sudarančiai 14 256 918,90 Eur, įskaitė į priešpriešinius reikalavimus; ii) BALTKALIS, atstovaujama V. F., 2018 m. gruodžio 31 d. suteikė 4 206 878,79 Eur paskolą to paties V. F. vadovaujamai UAB „Marijampolės Arvi“; iii) BALTKALIS 2019 m. spalio 21 d. pardavė 100 proc. RAB ,,Kaliningrad Kalij“ įstatinio kapitalo dalį M. V. F. už bendrą 3 500 000 Rusijos rublių kainą (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai).

78.2.                      Pripažino, kad su darbo santykiais susijusios 12 440 Eur išmokos bendrovės darbuotojai G. V. buvo išieškomos, kai BALTKALIS, būdamas nemokus, vykdė atsiskaitymo operacijas su kitais kreditoriais, taip pat disponavo lėšomis, gautomis už parduotas RAB ,,Kaliningrad Kalij“ akcijas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

79.       Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvadomis tiek dėl LUAB „BALTKALIS“ nemokumo momento nustatymo, tiek dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose, 3 dalies 2 punkte nustatytų tyčinio bankroto požymių, tiek dėl bendrovės buvusiems vadovams paskirtų apribojimų, pareiškėja UAB „BELOR“, suinteresuoti asmenys V. F. ir D. F. pateikė atskiruosius skundus, o suinteresuotas asmuo B. R. B. prisidėjimą prie suinteresuoto asmens D. F. atskirojo skundo.

80.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į esminius apeliantų atskirųjų skundų argumentus, juos aptaria ir vertina toliau.

Dėl LUAB „BALTKALIS“ nemokumo momento

81.       Pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus įmonės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius šį faktą galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp įvardytų veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1167-910/2022, 32 punktas; 2024 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-192-933/2024, 87 punktas).

82.       ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis apibrėžia, kad įmonės nemokumas – būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonės nemokumas yra nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes.

83.       Kasacinio teismo praktikoje teisinio nemokumo būsena aiškinama plačiau, nei pažodžiui yra įtvirtinta ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje. Juridinio asmens nemokumas aiškinamas kaip reiškiantis, kad juridinis asmuo yra susidūręs su ilgalaikiais rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Juridinio asmens finansiniai sunkumai bendriausia prasme aiškinami kaip reiškiantys prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą, t. y. negalėjimą nustatytais ar pateisinamai uždelstais terminais vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams. Būtinasis negalėjimo vykdyti įsipareigojimų, kaip nemokumo būsenos požymio, elementas – sistemiškumas. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas. Sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens mokumo reikėtų papildomai įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su vertinamo (mokumo aspektu) juridinio asmens vykdomos veiklos pobūdžiu, retrospektyvomis, perspektyvomis ir pan. Be to, įvertintini ne tik paties juridinio asmens įsipareigojimai kreditoriams (įsipareigojimų vykdymo eiliškumas, struktūra, pokytis ir pan.), bet ir skolininkų (debitoriniai) įsipareigojimai vertinamajam juridiniam asmeniui, t. y. tokių įsipareigojimų dydis, struktūra, santykis su pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, galimybės gauti šių įsipareigojimų patenkinimą ir kt. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad klausimas dėl juridinio asmens mokumo ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies prasme spręstinas sistemiškai vertinant visus nurodytus kriterijus ir sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

84.       LUAB „BALTKALIS“ bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 16 d. nutartimi pagal bendrovės kreditorių UAB „Glanso sprendimai“ ir BELOR pareiškimus. Minėtoje nutartyje teismas nustatė, kad pagal pateiktą bendrovės 2020 m. rugpjūčio 31 d. balansą, bendrovė turėjo turto už 22 108 550 Eur, tačiau pradelsti debitoriniai įsiskolinimai sudarė 15 168 591,31 Eur ir, nepateikus duomenų apie debitorinių įsiskolinimų susigrąžinimo realumą, teismas laikė, kad pagal 2020 m. rugpjūčio 31 d. balansą atsakovė turėjo turto už 6 939 958,69 Eur. Taip pat teismas nustatė, kad bendrovės įsipareigojimai kreditoriams sudarė 17 081 846,03 Eur, iš kurių 17 081 374,78 Eur buvo pradelsti. Nustatęs, kad BALTKALIS laiku negali vykdyti turtinių prievolių, t. y. turi pradelstų įsipareigojimų bei visi jos turimi įsipareigojimai viršija bendrovės realią turto vertę, teismas pripažino ją nemokia.

85.       Byloje esančiais LUAB „BALTKALIS finansinės atskaitomybės duomenimis nustatyta, kad:

85.1.                      Nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. BALTKALIS turėjo 21 254 613 Eur vertės turto, iš kurio: ilgalaikis turtas – 1 041 151 Eur; trumpalaikis – 20 037 870 Eur (per vienerius metus gautinos sumos (debitorinės skolos) – 8 137 778 Eur). Bendrovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 16 560 552 Eur (per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 15 744 752 Eur) (9 t., b. l. 262–263, 420–425). 

85.2.                      Nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. BALTKALIS turėjo 19 730 607 Eur vertės turto, iš kurio: ilgalaikis turtas – 986 720 Eur; trumpalaikis – 18 678 889 Eur (per vienerius metus gautinos sumos (debitorinės skolos) – 17 850 478 Eur); bendrovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 15 653 379 Eur (per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 15 123 384 Eur) (13 t., b. l. 153–155). 

85.3.                      2018–2019 m. finansinės atskaitomybės dokumentų BALTKALIS Juridinių asmenų registrui nebuvo pateikusi, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad bendrovės 2019 m. gruodžio 31 d. balanse, kuriame pateikti ir praėjusių metų, t. y. 2018 m. duomenys (1 t., b. l. 130–131; 11 t., b. l. 132), fiksuota, kad bendrovė 2018 m. turėjo 18 531 196 Eur vertės turto, iš kurio: ilgalaikis turtas – 881 539 Eur; trumpalaikis – 17 647 104 Eur (per vienerius metus gautinos sumos (debitorinės skolos) – 11 843 066 Eur); bendrovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 14 454 628 Eur (per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 14 454 628 Eur). 

85.4.                      2019 m. bendrovė turėjo 20 649 190 Eur vertės turto, iš kurio: ilgalaikis turtas – 4 677 367 Eur; trumpalaikis – 15 971 052 Eur (per vienerius metus gautinos sumos (debitorinės skolos) – 15 571 527 Eur); mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 17 613 392 Eur (per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 17 613 392 Eur) (1 t., b. l. 130–131). 

85.5.                      Iš pelno (nuostolių) ataskaitų matyti, kad LUAB „BALTKALIS“ už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. gavo 1 244 588 Eur grynojo pelno (9 t., b. l. 264), už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. – 5 431 Eur grynojo pelno (13 t., b. l. 156), už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. – 434 865 Eur grynojo pelno, už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. – 1 040 770 Eur grynojo pelno (1 t., b. l. 132).

86.       Taigi, byloje esančios bendrovės finansinės ataskaitos patvirtina, kad 2016–2019 m. BALTKALIS turimo turto vertė viršijo jo balanse nurodytą įsipareigojimų masę, bendrovė visu minėtu laikotarpiu gavo grynojo pelno.

87.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors bendrovės finansinės atskaitomybės duomenys suponuoja išvadą apie teigiamą jos finansinę būseną, tačiau siekiant tinkamai įvertinti bendrovės turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, jog tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022).

88.       Be to, teismų praktikoje nurodyta, kad įmonės faktinis nemokumas – objektyvus negalėjimas vykdyti turtinių prievolių, kurių vykdymo terminai yra suėję – egzistuoja dar iki tol, kol įmonei iškeliama bankroto byla remiantis ĮBĮ nuostatomis, t. y. kol konstatuojamas teisinis (kvalifikuotas) įmonės nemokumas, apibūdinamas ne tik nesugebėjimu vykdyti įsipareigojimų, bet ir tam tikru pradelstų įsipareigojimų ir įmonės balanse apskaityto turto vertės santykiu (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1624-553/2018, 57 punktas). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, kad įmonei būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).

89.       BELOR pareiškime dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nurodė, kad LUAB „BALTKALIS“ 2016 m. buvo nemoki, o bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai neatspindėjo tikrosios finansinės padėties, kuri buvo gerokai prastesnė nei nurodyta finansinės atskaitomybės dokumentuose. BELOR pažymėjo, kad: i) bendrovės turtas (vagonai) apskaityti ne tikrąja verte; ii) bendrovės apskaitos dokumentuose nepagrįstai kaip trumpalaikis turtas apskaityti avansai; iii) bendrovės įsipareigojimai kreditoriams RAB ,,Arvi NPK“ (skolos vėliau perleistos RAB ,,Driada M“, I. G. K.), ,,Vertiqal AG“ 2016 m. buvo pradelsti ir sistemingai nevykdomi, viršijo pusę turto vertės, o bendrovės finansinė padėtis blogėjo iki bankroto bylos iškėlimo.

90.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-313/2024, grąžinęs LUAB „BALTKALIS“ bankroto (ne)pripažinimo tyčiniu klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo, be kita ko, nurodė, kad:

90.1.                      Teismai išvadą, jog BALTKALIS jau 2016 m. pabaigoje buvo nemoki, padarė neįvertinę įrodymų ir nepašalinę trečiųjų asmenų (buvusių bendrovės vadovų) nurodytų prieštaravimų dėl bendrovės turėto turto ir skolų santykio, jų atsiradimo aplinkybių ir kt. (žr. minėtos nutarties 38 punktą).

90.2.                      Teismai nenustatė, koks buvo bendrovės pradelstų įsipareigojimų ir į jos balansą įrašytos turto vertės santykis Vien tai, kad teismai nustatė, jog kai kurios bendrovės skolos galimai atsirado 2016 m., savaime nepagrindžia, kad bendrovė tuo metu jau buvo nemoki. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį, turi būti vertinami būtent pradelsti bendrovės įsipareigojimai. Todėl bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytą nemokumo sąvoką ir nesiaiškino, ar BALTKALIS jau nuo 2016 m. turėjo rimtų finansinių sunkumų (žr. minėtos nutarties 40 punktą).

90.3.                      Remiantis nustatytais duomenimis, bendrovės turto ir įsipareigojimų pokytis savaime nepagrindžia, kad bendrovės vykdyta ūkinė komercinė veikla buvo akivaizdžiai ekonomiškai nenaudinga. Bylą nagrinėję teismai iš esmės nevertino trečiųjų asmenų nurodytų aplinkybių, kad bendrovės veikla 2016–2019 m. buvo pelninga, nes bendrovė per 2016 m. gavo 1 244 588,00 Eur grynojo pelno, 2017 m. – 5431 Eur grynojo pelno, 2018 m. – 434 865 Eur grynojo pelno, 2019 m. – 1 040 770 Eur grynojo pelno (žr. minėtos nutarties 41 punktą).

90.4.                      Teismai neįvertino realios bendrovės turto vertės. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad bendrovės finansinė padėtis realiai neatitiko balanse nurodytos turto vertės dėl dirbtinai padidintos jos turto vertės, nes 2018 m. gegužės mėnesį BALTKALIS pardavė esminę turto dalį sudarančius 32 prekinius geležinkelio vagonus į metalo laužą, nors iki tol šį turtą buvo įtraukusi į apskaitą kaip didelės vertės turtą. Tokia teismo išvada laikytina tik prielaida, nes nenustatyta, kokia buvo minėto turto reali vertė ir už kiek jis buvo parduotas. Be to, remiantis vien šia aplinkybe, negalima daryti išvados, kad visa įmonės turto vertė buvo dirbtinai padidinta (žr. minėtos nutarties 42 punktą).

90.5.                      Nebuvo įvertinta aplinkybė, ar BALTKALIS sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams, ar turėjo tik laikinų mokumo sunkumų. Šiuo atveju reikšmingomis laikytinos aplinkybės ir dėl teismų vertintų kreditorių reikalavimų, ar patys kreditoriai reikalavo iš įmonės vykdyti įsipareigojimus, ar dėl konkrečių reikalavimų vykdymo (jų pagrįstumo) tarp įmonės ir kreditorių buvo kilę ginčų (žr. minėtos nutarties 43 punktą).

91.       Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs LUAB „BALTKALIS“ bankroto (ne)pripažinimo tyčiniu klausimą antrą kartą, konstatavo, kad bendrovė nemoki buvo 2017 m. gruodžio 31 d. Šią išvadą teismas grindė tuo, kad 2017 m. pabaigoje: i) BALTKALIS realus turtas sudarė 4 842 607 Eur, nes byloje įrodymų, jog buvo realių galimybių atgauti pradelstą UAB „Arvi fertis“ 14 888 000 Eur debitorinę skolą, nenurodyta; ii) bendrovė turėjo 12 309 362,53 Eur pradelstų įsipareigojimų RAB ,,Arvi NPK“ (skolos perėmėja RAB ,,Driada M“), RAB ,,Arvi NPK“ (skolos perėmėja I. G. K.) ir ,,Vertiqal AG“. Kadangi BALTKALIS realus turtas sudarė 4 842 607 Eur (19 730 607 Eur – 14 888 000 Eur), o pradelsti įsipareigojimai ir mokėtinos sumos siekė 12 309 362,53 Eur (1 903 000 Eur + 8 974 053,05 Eur + 1 432 309,48 Eur), todėl bendrovė atitiko ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies apibrėžtą nemokumo sąvoką, nes pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės.

92.       Pareiškėja UAB „BELOR“ atskiruoju skundu kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nustatytą bendrovės nemokumo momentą. BELOR nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bendrovės turimo turto ir įsipareigojimų dydžius, nes: i) UAB „Arvi fertis“ skola bendrovei nebuvo realiai atgautina jau 2016 m. pabaigoje – 2017 m. pradžioje; ii) teismas priėmė nepagrįstą sprendimą dėl turto (vagonų) vertės; iii) teismas neįvertino, kad bendrovės bankroto proceso metu realiai rasto ir realizuoto turto vertė yra vos 316 259 Eur; iv) teismas nepagrįstai nusprendė, kad 8 974 053,05 Eur skola kreditorei RAB „Arvi NPK“ buvo pradelsta nuo 2017 m. gruodžio 31 d.; v) teismas nepagrįstai nusprendė, kad 599 579,20 Eur skola BELOR 2016 m. nebuvo pradelsta. BELOR atskiruoju skundu prašo nustatyti, kad BALTKALIS buvo nemoki 2016 m. gruodžio 31 d., ar vėliausiai 2017 m. sausio 31 d.

93.       Suinteresuotas asmuo V. F. atskirajame skunde nurodo, kad: i) 2017 m. finansinių dokumentų sudarymo metu, BALTKALIS neturėjo jokio pagrindo (faktinio ir teisinio) laikyti, kad visi apskaityti avansai UAB „Arvi fertis“ nebus atgauti ir nuvertinti juos iki 0 Eur vertės; ii) BALTKALIS 2015 m. uždirbo 1 200 463 Eur grynojo pelno, 2016 m. uždirbo 1 244 588 Eur grynojo pelno, 2017 m. uždirbo 1 250 599 Eur grynojo pelno, o 2018 m. uždirbo 434 865 Eur grynojo pelno, dėl ko nurodytu laikotarpiu ji negalėtų būti laikoma nemokia; iii) sprendžiant dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu nebuvo pagrindo vadovautis subjektyvaus ir susijusio asmens R. B. 2018 m. balandžio 27 d. išvadomis; iv) bylos nagrinėjimo metu buvo analizuojamas pareiškėjos nurodytas bendrovės nemokumas 2016 m., dėl ko šalys nepasisakė dėl bendrovės finansinės padėties 2018 m., tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį ir bylą nagrinėti grąžinti į pirmą instanciją pakartotinai; v) skundžiamoje nutartyje nepagrįstai laikoma, kad įsipareigojimai, kilę iš avansų OOO ARVI NPK laikytini pradelstais; vi) ARVI įmonių grupės tarpusavio įsipareigojimų įvykdymo terminai buvo pratęsiami šalių sutarimu, dėl ko bendrovės atžvilgiu nebuvo pradelstų įsipareigojimų ARVI įmonių grupei; vii) susipažinus su Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje eB2-1788-852/2021, kuria I. G. naudai iš bendrovės buvo priteista 8 974 053,05 Eur matyti, kad I. G. naudai buvo priteista ta pati sumokėtų avansų suma neskaičiuojant delspinigių ar palūkanų, kas taip pat pagrindžia, kad avansai negalėjo būti traktuojami kaip pradelstas įsipareigojimas; viii) BALTKALIS iki 2019 m. neturėjo reikšmingų mokumo sutrikimų – bendrovės turto areštas taikytas tik 2019 m. balandžio 10 d., o vykdomosios bylos užvestos tik 2019 m.

94.       Suinteresuotas asmuo D. F. atskiruoju skundu (taip pat ir suinteresuotas asmuo B. R. B. prisidėjimu prie suinteresuoto asmens D. F. atsirojo skundo) kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nustatytą bendrovės nemokumo momentą. Jo vertinimu, skundžiama nutartimi teismas nepašalino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartyje nurodytų trūkumų ir netinkamai nustatė bendrovės turto vertę bei pradelstus įsipareigojimus, dėl ko nepagrįstai konstatavo bendrovės nemokumą 2017 m. gruodžio 31 d. Suinteresuotas asmuo D. F. nurodė, kad: i) nebuvo jokio pagrindo 14 888 000 Eur UAB „Arvi fertis“ debitorinę skolą pripažinti beviltiška, nes tuo metu UAB „Arvi fertis“ nebuvo bankrutuojanti ir tuo metu atlikti įskaitymai nebuvo pripažinti negaliojančiais; ii) teismas visiškai nevertino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartyje nurodytos reikšmingos aplinkybės – bendrovės veiklos 2016–2019 m. pelningumo; iii) teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartyje nurodytų argumentų, kad: vien tai, jog teismai nustatė, kad kai kurios įmonės skolos galimai atsirado 2016 m., savaime nepagrindžia, kad įmonė tuo metu jau buvo nemoki; šiuo atveju reikšmingomis laikytinos aplinkybės, ar patys kreditoriai reikalavo iš įmonės vykdyti įsipareigojimus. Be to, nors pareiškėja prašė nustatyti bendrovės nemokumą 2016 m. gruodžio 31 d., tačiau teismas savo iniciatyva nemokumą nustatė 2017 m. gruodžio 31 d., taip peržengdamas prašymo ribas, pažeisdamas dispozityvumo principą ir užkirto kelią suinteresuotiems asmenims gintis teikiant argumentus kad Bendrovė nebuvo nemoki 2017 m. gruodžio 31 d.

95.       Taigi, apeliantai nesutikdami su pirmosios instancijos teismo konstatuotu bendrovės nemokumo momentu, kvestionuoja tiek teismo nustatytą LUAB „BALTKALIS“ turto, tiek pradelstų įsipareigojimų dydžius.

96.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su minėtais pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų atskirųjų skundų argumentais. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje pateiktų pirmiau minėtų atskirųjų skundų argumentus, toliau pasisakys dėl byloje keliamų klausimų, susijusių su bendrovės turimo turto, pradelstų įsipareigojimų, jų santykio, nemokumo momento vertinimu.

Dėl vagonų vertės

97.       BELOR bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu kėlė klausimą dėl bendrovei priklausiusių geležinkelio vagonų vertės. BELOR laikėsi pozicijos, kad bendrovės turto vertė buvo gerokai mažesnė nei nurodoma jos finansinėse ataskaitose, kadangi bendrovei priklausę geležinkelio vagonai buvo apskaityti ne tikrąja jų verte.

98.       Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad geležinkelio vagonų vertė į apskaitą įtraukta remiantis atliktu profesionaliu turto įvertinimu, todėl nėra pagrindo abejoti nurodyta turto verte 2016 m. Be to, teismas nenustatė pagrindo, remiantis pareiškėjos nurodytomis prielaidomis, daryti išvados, kad bendrovės turto (vagonų) vertė buvo dirbtinai padidinta.

99.       Apeliantė BELOR atskirajame skunde teigia, kad nors vagonų vertinimą atliko profesionalus turto vertintojas, tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad vertinimą užsakė pati bendrovė. Faktinis turto realizavimas už vos 16 proc. įvertinto ir balanse apskaityto turto vertę suponuoja išvadą, kad bendrovės 2016 m. apskaitoje nurodyto turto vertė buvo nereali ir turėjo būti mažinama 2 401 000 Eur suma.

100.       Bylos duomenimis nustatyta, kad:

100.1.                      2016 m. sausio 29 d. Turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad 111 naudotų prekinių vagonų (mineralvežių) rinkos vertė vertinimo dienai (2016 m. sausio 29 d.) buvo 2 861 100 Eur; taip pat vertinimo ataskaitoje atskirai nurodyta kiekvieno turtinio vieneto rinkos vertė, svyruojanti nuo 6 400 Eur iki 44 900 Eur (18 t., b. l. 140–180).

100.2.                      2018 m. balandžio 10 d. Pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), PVM sąskaitos faktūros 2018 m. gegužės 11 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. gegužės 25 d. Nr. (duomenys neskelbtini), Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas ir kt. patvirtina, kad dalis bendrovei priklausiusių geležinkelio riedmenų / vagonų (jų dalių) buvo parduoti UAB Metruna kaip metalo laužas už 209 080,37 Eur (11 t., b. l. 27–38).

100.3.                      2021 m. birželio 18 d. LUAB ,,BALTKALIS“ kreditorių susirinkime buvo patvirtinta geležinkelio vagonų realizavimo tvarka. Buvo nuspręsta turtą (32 vagonus) parduoti viešose varžytinėse. Visi konkrečiai sąraše įvardinti 32 vagonai buvo įkainoti vienodomis kainomis – po 7 812,50 Eur (pirmojo etapo pradinė pardavimo kaina), taip pat nurodant, kad bendra pradinė pardavimo kaina siekia 250 000 Eur (5 t., b. l. 48–49). Bendrovės turtą (32 vagonus) viešose varžytinėse už 250 000 Eur kainą nusipirko UAB „KUUSAMET“ (5 t., b. l. 51).

101.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl 2016 m. į bendrovės turto apimtį įrašytos geležinkelio vagonų vertės. Visų pirma, nors BELOR kvestionuoja 2016 m. sausio 29 d. Turto vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą bendrovei priklausiusių naudotų prekinių vagonų 2 861 100 Eur rinkos vertę, tačiau nepateikė objektyvių duomenų, kad turto vertinimo metu minėti vagonai būtų atitikę kitą rinkos vertę. Vien subjektyvi nuomonė, kad geležinkelio vagonų rinkos vertė turėjo būti nustatyta kitokia, ar, kad faktinis vagonų realizavimas ženkliai mažesne kaina suponuoja išvadą, kad 2016 m. nustatyto turto vertė buvo nereali, nesudaro pagrindo nuspręsti, kad vertintojo nustatyta vagonų vertė neatitiko turto vertės. Antra, BELOR neginčijo 2016 m. sausio 29 d. atlikto turto vertinimo, t. y. nepateikė argumentų, kad šio vertinimo metu buvo vadovaujamasi klaidingais duomenimis ar buvo taikomas neteisingas vertinimo būdas. Trečia, pats BALTKALIS neatliko turimo turto (vagonų) vertinimo, o tik apskaitė minėtą turtą pagal vertintojo 2016 m. sausio 29 d. Turto vertinimo ataskaitoje nustatytą vertę. Ketvirta, iš 2018 m. balandžio 10 d. Pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad šia sutartimi buvo perkamas bendrovės patiektas juodojo metalo laužas (vagonų važiuoklės dalys, viršutinė vagonų dalis / talpa) (1 punktas). Sutartimi nustatyta metalo laužo kaina: juodojo metalo laužas (vagonų važiuoklės dalys) – 240 Eur / Mt be PVM; juodojo metalo laužas (viršutinė vagonų dalis / talpa) – 235 Eur / Mt be PVM (4.1 papunktis). Taigi, įvertinus tai, kad parduodant į metalo laužą (vagonų dalys) skaičiuojamos metalo svoris, nėra pagrindo abejoti nurodyta metalo laužo verte. 

102.       Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, kad 2016 m. sausio 29 d. Turto vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad buvo vertinama 111 vnt. prekinių vagonų, pritaikytų cheminėms trąšoms, grūdams bei kitiems biriems produktams gabenti. Išoriškai apžiūrėjus turtą, nustatyta, kad būklė – gera. Vagonai periodiškai tikrinami ir remontuojami, atnaujinami ir modernizuojami Radviliškio prekinių vagonų depe (2.7 dalis). 111 naudotų prekinių vagonų (mineralvežių) rinkos vertė vertinimo dienai (2016 m. sausio 29 d.) yra 2 861 100 Eur su PVM (5 dalis). Turto vertintojas 2016 m. sausio 29 d. Turto vertinimo ataskaitoje pažymėjo, kad: i) šios sumos parodo turto vertę jo fizinės būklės ir vertinimo dienos rinkos konjunktūros sąlygomis; kintant šioms sąlygoms, vertinamo turto rinkos vertė priklausomai nuo šių sąlygų kitimo tendencijų ir krypties, irgi kis; ii) faktiška vertinamo turto pardavimo kaina gali skirtis nuo apskaičiuotosios vertės, priklausomai nuo rinkos sąlygų, susiklosčiusių pardavimo momentu, nuo pirkėjo ir pardavėjo sutartų mokėjimo sąlygų ir terminų, nuo ypatingų pirkėjo lūkesčių, investicinių sumanymų, ar kitų vertintojui vertinimo metu nežinomų aplinkybių ir kt.

103.       Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, vertintina, kad BALTKALIS pagrįstai į turimo turo vertę įtraukė 2016 m. sausio 29 d. Turto vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą bendrovei priklausiusių naudotų prekinių vagonų 2 861 100 Eur rinkos vertę, todėl BELOR atskirojo skundo argumentai dėl netinkamai apskaitytos geležinkelio vagonų vertės atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl UAB „Arvi fertis“ skolos (debitorinio įsiskolinimo) LUAB „BALTKALIS“

104.       Pareiškėja bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu kėlė klausimą dėl UAB „Arvi fertis“ skolos (debitorinio įsiskolinimo) įtraukimo į LUAB „BALTKALIS“ trumpalaikio turto apimtį. Pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstais BELOR argumentus dėl 14 888 000 Eur skolos neįtraukimo į bendrovės trumpalaikio turto sudėtį. BELOR atskirajame skunde nurodė, kad UAB „Arvi fertis“ skola turėjo būti pripažinta kaip realiai neatgautina jau 2016 m. pabaigoje–2017 m. pradžioje. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su minėtais pareiškėjos teiginiais.

105.       Teismų praktikoje pažymėta, kad debitorių įsiskolinimai – tai rizikinga trumpalaikio turto rūšis (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-466-798/2023). Preziumuotina, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šios lėšos yra trečiųjų asmenų disponavime ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, taigi, turtas šiai sumai turi būti eliminuotas iš bendros bendrovės turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014; 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015). Tai reiškia, kad, vertindamas bendrovės galimo nemokumo būklę ir analizuodamas iš debitorių gautinas sumas, teismas privalo įvertinti skolinių prievolių įvykdymo galimybę, ir tik pripažinus tikėtino skolų išieškojimo realumą, tokios gautinos sumos gali būti įskaičiuojamos į bendrovės turimo turto masę (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-529-933/2023).

106.       Taigi, vertindamas bendrovės galimo nemokumo būklę ir analizuodamas iš debitorių gautinas sumas, teismas privalo įvertinti skolininkų prievolių įvykdymo galimybę. Tik pripažinus skolų išieškojimo realumą, tokios gautinos sumos gali būti įskaičiuojamos į bendrovės turimo turto masę.

107.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad buvo pagrindas 2016 m. UAB „Arvi fertis“ skolą bendrovei vertinti kaip susigrąžintiną. BELOR atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad iš UAB „Arvi fertis“ neatgautina suma tik augo, UAB „Arvi fertis“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados ir nepatvirtina, kad 2016 m. UAB „Arvi fertis“ įsiskolinimas bendrovei galėjo būti atgautas.

108.       UAB „Arvi fertis“ buvo pripažinta nemokia 2017 m. rugsėjo 1 d. (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-960-340/2024, Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-192-933/2024). Taigi, BALTKALIS vadovui negalėjo nebūti nežinoma aplinkybė dėl UAB „Arvi fertis“ finansinių sunkumų ir nemokumo, dėl to bendrovės 2017 m. balanse iš nemokios skolininkės UAB ,,Arvi fertis“ reikalautinos 14 888 000 Eur skolos negalėjo būti visa apimtimi įtraukiamos į apskaitą trumpalaikiu turtu ir visu savo dydžiu vertinamos kaip realiai atgautinos. Kadangi byloje nebuvo pateikta objektyvių įrodymų, kad egzistavo tikėtinas skolos išieškojimo realumas iš bankrutuojančios įmonės 2017 m., todėl UAB „Arvi fertis“ 14 888 000 Eur debitorinė skola priskirtina beviltiškos skolos kategorijai ir nepagrindžia bendrovės didesnės turto vertės 2017 m. Be to, byloje nenustatyta aplinkybių, kad BALTKALIS, būdamas su UAB „Arvi fertis“ susijusiu asmeniu, kreipėsi į minėtą įmonę dėl įsiskolinimo grąžinimo, t. y. byloje nėra duomenų, kad BALTKALIS ėmėsi veiksmų minėtam įsiskolinimui išieškoti.

109.       Atmestini kaip nepagrįsti suinteresuoto asmens D. F. atskirojo skundo teiginiai, kad teismai UAB „Arvi fertis“ nemokumą (2017 m. rugsėjo 1 d.) nustatė tik 2024 m., todėl bendrovės vadovas negalėjo žinoti apie UAB „Arvi fertis“ sudėtingas finansines problemas 2017 m. ir nebuvo pagrindo debitorinę skolą pripažinti beviltiška. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, kadangi BALTKALIS ir UAB „Arvi fertis“ buvo susijusios įmonės, t. y. veikė bendroje ARVI įmonių grupėje (dėl to byloje ginčo nėra), todėl vien faktinės aplinkybės, kad UAB „Arvi fertis“ nors ir buvo gyvybinga, tačiau turėjo finansinių sunkumų, dėl kurių buvo pradėta restruktūrizavimo byla (Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2586-638/2017 nutarta iškelti UAB „Arvi fertis“ restruktūrizavimo bylą; Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. sausio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-402-370/2018 nutartis palikta nepakeista), turėjo sukelti bendrovei pagrįstų abejonių dėl UAB „Arvi fertis“ finansinio stabilumo, pelningumo. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad 2017 m. balanse iš nemokios skolininkės UAB ,,Arvi fertis“ reikalautinos 14 888 000 Eur skolos negalėjo būti visa apimtimi įtraukiamos į apskaitą trumpalaikiu turtu.

110.       Šios išvados nepaneigia ir byloje pateiktas eksperto R. B. 2018 m. balandžio 27 d. Ekspertinio tyrimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, kad pagal 2017 m. rugsėjo 30 d. duomenimis fiksuotą finansinę būklę UAB ,,Arvi fertis“ neturėjo realių galimybių padengti UAB ,,Baltkalis“ 14 888 550,13 Eur skolos (18 t., b. l. 71–84).

111.       Suinteresuotas asmuo V. F. atskirajame skunde teigia, kad sprendžiant dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu nebuvo pagrindo vadovautis subjektyvaus ir susijusio asmens R. B. 2018 m. balandžio 27 d. išvadomis. Visų pirma, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Todėl pareiškėja, siekdama pagrįsti savo argumentus dėl debitorinių skolų grąžintinumo, pasinaudodama teise įrodinėti, pateikė teismui eksperto R. B. 2018 m. balandžio 27 d. Ekspertinio tyrimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Aplinkybė, kad Ekspertinio tyrimo aktas buvo užsakytas BELOR iniciatyva, savaime nereiškia, kad teismas negali juo remtis ir jį vertinti visų byloje esančių įrodymų kontekste (CPK 185 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bendrovės turimo trumpalaikio turto ir galimybės susigrąžinti debitorinius įsiskolinimus iš UAB „Arvi fertis“, vertino tiek šalių paaiškinimus, tiek rėmėsi byloje esančių įrodymų visuma. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad UAB ,,Arvi fertis“ 14 888 000 Eur skola bendrovei negalėjo būti įtraukta į apskaitą trumpalaikiu turtu ir vertinama kaip realiai atgautina, tik pažymėjo, kad ši teismo konstatuota išvada sutampa su Ekspertinio tyrimo akto išvada. Ginčo šalies nesutikimas su tuo, kaip teismas įvertino įrodymus, taip pat nesutikimas su Ekspertinio tyrimo akto išvadomis, nėra pakankamas konstatuoti, kad įrodymai įvertinti netinkamai, o pateiktos išvados yra neteisingos ar nepagrįstos. Objektyvių duomenų, kurių pagrindu aptariama situacija galėtų būti vertinama kitaip, nei ją įvertino pirmosios instancijos teismas, apeliantas nepateikė, jų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

112.       Suinteresuotas asmuo D. F. atskirajame skunde (taip pat ir suinteresuotas asmuo B. R. B. prisidėjimu prie suinteresuoto asmens D. F. atsirojo skundo) kėlė klausimą dėl bendrovės pelningumo. Suinteresuotas asmuo D. F. pažymėjo, kad bendrovė 2016–2019 m. veikė pelningai, todėl negali būti laikoma nemokia. Tačiau šie argumentai taip pat nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų teisingumo ir pagrįstumo. Nepaisant to, kad bendrovė gavo pelną, sprendžiant dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, reikia įvertinti, ar tuo metu, kai bendrovė turėjo pelno, nebuvo sudaromi įmonei nuostolingi sandoriai ir atitinkamai bendrovės turtinė padėtis pastebimai blogėjo. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad nustačius ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos pažeidimą, kai įmonei esant nemokiai įmonės valdymo organai toliau vykdo įmonės veiką ir atlieka veiksmus, kurie dar labiau blogino įmonės turtinę padėtį, tai gali būti pagrindas taikyti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą tyčinio bankroto požymį, net jei įmonė ir dirbo pelningai, tačiau buvo sudaromi įmonei nuostolingi sandoriai, įmonės turtinė padėtis pastebimai toliau blogėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-219/2019, 40 punktas). Taigi, vien tai, kad bendrovė veikė pelningai, nereiškia, kad bendrovės veikla kryptingai sudarinėjant nuostolingus sandorius, suponuotų jos gerą turtinę padėtį.

113.       Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad 2017 m. gruodžio 31 d. BALTKALIS turėjo realaus turto už 4 842 607 Eur (19 730 607 Eur – 14 888 000 Eur). Nagrinėjamu atveju, apeliantams atskiruosiuose skunduose šios pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti aptartų bendrovės finansinių rodiklių, nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas.

Dėl 8 974 053,05 Eur skolos kreditorei RAB ,,Arvi NPK“ (skolos perėmėja I. G. K.)

114.       Pareiškėjos teigimu, nuo 2016 metų UAB ,,Baltkalis“ turėjo pradelstą 8 974 053,05 Eur skolą RAB ,,Arvi NPK“ už 2016 m. patiektas prekes, kurią patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje eB2-1788-852/2021, patvirtintas 8 974 053,05 Eur dydžio kreditorės I. G. K. finansinis reikalavimas, atsiradęs kaip bendrovės skola už 2016 m. patiektas prekes pradinei kreditorei RAB ,,Arvi NPK“.

115.       Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad civilinės bylos medžiaga sudaro pagrindą pripažinti šį reikalavimą pradelstu nuo 2017 m. gruodžio 31 d. Teismas įvertino, kad tarp RAB „Arvi NPK“ ir bendrovės sudarytis sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo terminas baigėsi 2017 m. gruodžio 31 d., todėl pasibaigus sutarties galiojimo terminui, pripažino, kad pareiga grąžinti avansines įmokas tapo vykdytina.

116.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. kovo 5 d. tarp bendrovės ir RAB „Arvi NPK“ buvo sudaryta Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu bendrovė įsipareigojo pristatyti prekes RAB „Arvi NPK“ geležinkelio vagonais partijomis ir nurodytais šios sutarties prieduose terminais (sutarties 2.1 papunktis). Pavėlavus išsiųsti prekes sutartyje aptartais terminais, pardavėjas moka pirkėjui baudos sankciją 0,01 proc. nuo neišsiųstų prekių sumos už kiekvieną pradelstą dieną (sutarties 6.1 papunktis). Sutarties galiojimo terminas iki 2016 m. sausio 31 d. (sutarties 7.4 papunktis). Papildomu susitarimu prie 2015 m. kovo 5 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sutarties galiojimo terminas pratęstas iki 2017 m. gruodžio 31 d. 2017 m. gruodžio 25 d. AB „ALFA-BANK“ filialo „Sankt Peterburgskij“ kontrolės pagal 2015 m. kovo 5 d. Sutartį žiniaraščio duomenimis nustatyta, kad RAB „Arvi NPK“ 2015 m. kovo 6 d., 2015 m. kovo 30 d., 2015 m. rugsėjo 28 d., 2015 m. lapkričio 30 d., 2016 m. vasario 16 d., 2016 m. vasario 19 d., 2016 m. vasario 24 d. ir 2016 m. vasario 26 d. atliko avansinius mokėjimus bendrovei iš viso už 10 809 010,90 Eur. 2019 m. gegužės 31 d. reikalavimo perleisti sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) RAB „Arvi NPK“ perleido I. G. K. 8974 053,05 Eur reikalavimo teisę į bendrovės skolą pagal 2015 m. kovo 5 d. Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 97; DOK-2427).

117.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje eB2-1788-852/2021, patvirtino I. G. K. finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje ir įtraukė ją, kaip antros eilės kreditorę, į bankrutuojančios bendrovės kreditorių sąrašą su 8 974 053,05 Eur reikalavimu. Minėtoje nutartyje teismas nustatė, kad:

117.1.                      2015 m. kovo 5 d. tarp bendrovės ir RAB ,,Arvi NPK“ buvo sudaryta Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria bendrovė įsipareigojo parduoti, o RAB ,,Arvi NPK“ – nupirkti diamonio fosfato trąšas (sutarties 1.1. papunktis). Šalys, be kita ko, susitarė, kad: pristatomas prekių kiekis – 80 000 t (sutarties 1.4. papunktis); bendra sutarties suma – 50 000 000 Eur (sutarties 1.5. papunktis); galimas išankstinis mokėjimas (sutarties 3.1. papunktis); parduotos prekės pristatomos pirkėjai geležinkelio vagonais partijomis; pardavėja privalo su kiekviena prekių partija atsiųsti pirkėjai kiekvieno vagono g. ž. važtaraštį ir prekių partijos kokybės sertifikatą (sutarties 2.1., 2.3. papunkčiai). RAB ,,Arvi NPK“ atliko šiuos išankstinius mokėjimus pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini): 2015 m. kovo 6 d. į bendrovės atsiskaitomąją sąskaitą pervedė 800 000 Eur; 2015 m. kovo 30 d. – 500 000 Eur; 2015 m. rugsėjo 29 d. – 325 000 Eur; 2015 m. lapkričio 30 d. – 450 000 Eur; 2016 m. vasario 16 d. – 855 264 Eur; 2016 m. vasario 19 d. 2 878 746,90 Eur; 2016 m. vasario 24 d. – 2 000 000 Eur; 2016 m. vasario 26 d. – 3 000 000 Eur. Tai yra, iš viso RAB ,,Arvi NPK“ išankstiniais mokėjimais bendrovei pervedė 10 809 010,90 Eur sumą. BALTKALIS už pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pristatytas prekes RAB ,,Arvi NPK“ išrašė 9 sąskaitas faktūras 1 861 957,85 Eur sumai.

117.2.                      Kaliningrado srities Arbitražo teismo 2017 m. liepos 20 d. sprendimu RAB ,,Arvi NPK“ iškelta bankroto byla.

117.3.                      Tarp RAB ,,Arvi NPK“ ir I. G. K. 2019 m. gegužės 31 d. buvo sudaryta Reikalavimo teisių perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Šios sutarties įžanginėje dalyje nurodyta, kad sutartis sudaryta su I. G. K., kaip su varžytynių nugalėtoja. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties 1.1. papunkčiu šalys susitarė, kad RAB ,,Arvi NPK“ perleidžia, o I. G. K. priima reikalavimo teises, kurias RAB ,,Arvi NPK“ turi bendrovės atžvilgiu pagal 2015 m. kovo 5 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o būtent: teisę reikalauti grąžinti už prekių išankstinį apmokėjimą 8 974 053,05 Eur (3 t, b. l. 136–140).

118.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad 2015 m. kovo 5 d. Sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) įtvirtintas terminas sietinas su prekių pristatymo, o ne avansų grąžinimo terminu (CPK 185 straipsnis). Atitinkamai, pasibaigus sutarties galiojimo terminui, atsiranda pareiga grąžinti ir sumokėtus avansus. Taigi, Papildomu susitarimu prie 2015 m. kovo 5 d. Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sutarties galiojimo terminą pratęsus iki 2017 m. gruodžio 31 d., būtent nuo šios datos laikytina, kad bendrovė privalėjo grąžinti sumokėtus avansus suinteresuotai šaliai.

119.       Sutiktina su BELOR nurodytomis aplinkybėmis, kad avanso mokėjimai už prekes buvo atlikti dar 2015 m. kovo 6 d., 2015 m. kovo 30 d., 2015 m. rugsėjo 28 d., tačiau nurodyti terminai buvo skirti pristatyti prekes, o ne grąžinti avansą. Nors BALTKALIS nustatytais terminais nepristatė prekių, tačiau tai nereiškia, kad nurodytais terminais jis turėjo sumokėtą avansą grąžinti. Sutartyje nebuvo numatyta pareiga bendrovei nustatytais terminais grąžinti avansą. Priešingai, Sutartyje numatyta būtent bendrovės atsakomybė už pavėluotas išsiųsti prekes (sutarties 6.1 papunktis).

120.       Nepagrįsti BELOR teiginiai, kad BALTKALIS savo įsipareigojimų RAB „Arvi NPK“ nebegalėjo vykdyti nuo tada, kai pagrindinės transporto priemonės – vagonai – tapo nebenaudojamos bendrovės veikloje, t. y. nuo 2016 m. sausio 29 d., nes BALTKALIS nebegalėjo pristatyti prekes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie argumentai teisiniu požiūriu nėra reikšmingi, nes kaip jau minėta, prievolė grąžinti avansus šiuo atveju sietina ne su prekių pristatymo terminu, o su sutarties pasibaigimo momentu. Be to, vien tai, kad bendrovė neturėjo vagonų, nereiškia, kad ji būtų negalėjusi pasinaudoti trečiųjų asmenų turimu transportu.

121.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su suinteresuoto asmens D. F. atskirojo skundo teiginiais, kad: bendrovė neturėjo pradelstų įsipareigojimų RAB „Arvi NPK“, nes jai nebuvo reiškiami reikalavimai sumokėti skolą (grąžinti avansą); bendrovė ir RAB „Arvi NPK“ buvo tos pačios grupės įmonės, todėl labiau tikėtina, kad avanso grąžinimo nebuvo reikalaujama iki kol naujas kreditorius nepasitvirtino savo finansinio reikalavimo bendrovės bankroto byloje. Visų pirma, tai, kad BALTKALIS veikė kaip ARVI įmonių grupės dalis, o RAB „Arvi NPK“ ir UAB „Arvi fertis“ taip pat priklausė ARVI įmonių grupei nepaneigia aplinkybės, kad prievolė po sutarties galiojimo pabaigos laikytina pradelsta. Antra, tai, kad ARVI įmonių grupės bendrovės nereikalavo vykdyti įsipareigojimų, nepaneigia to, jog tokių įsipareigojimų vykdymo terminai jau buvo suėję, o tai įrodo pradelstų prievolių faktą.

122.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bendrovės 8 974 053,05 Eur skola kreditorei RAB ,,Arvi NPK“ buvo pradelsta 2017 m. gruodžio 31 d.

Dėl 599 579,20 Eur skolos BELOR

123.       Pareiškėja nurodė, kad bendrovės 599 579,20 Eur skola BELOR buvo pradelsta ir vykdytina dar 2016 m. Pareiškėjos argumentai buvo grindžiami tuo, kad BALTKALIS buvo skolinga BELOR už pateiktas prekes pagal 2016 m. rugpjūčio 22 d. prekių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria BELOR įsipareigojo parduoti bendrovei 1 630 tonų trąšų NPK-14-14-18+S už 599 579,20 Eur, o BALTKALIS įsipareigojo už trąšas atsiskaityti nustatyta tvarka. 2016 m. rugpjūčio 3 d. tarp BELOR, bendrovės ir AB SEB banko buvo sudarytas Susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2016 m. vasario 3 d. faktoringo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini). BELOR neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, todėl susidarė pradelsta 599 579,20 Eur skola.

124.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad Vilniaus apygardos teisme nuo 2017 m. sausio 30 d. dėl 599 579,20 Eur skolos pagal 2016 m. rugpjūčio 22 d. sudarytą prekių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugpjūčio 23 d. susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2016 m. vasario 3 d. faktoringo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), vyko teisminis ginčas ir bendrovė su reiškiamais reikalavimais nesutiko, nusprendė, kad tol, kol nebuvo išnagrinėta minėta byla, nebuvo pagrindo šį reikalavimą pradelstu nuo 2016 m.

125.       BELOR atskirajame skunde nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bendrovės skola BELOR negali būti laikoma pradelsta 2016 m., nes tarp BELOR ir bendrovės vyko teisinis ginčas.

126.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 24 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-1577-910/2020, patenkino BELOR ieškinį ir priteisė iš bendrovės 599 579,20 Eur. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. liepos 21 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-998-781/2020, paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

127.       Teismų praktikoje buvo ne kartą pažymėta, kad įmonės skola, dėl kurios vyksta teisminis ginčas, į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę neįskaičiuojama (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-502/2013; 2014 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-301/2014; 2015 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1248-464/2015; 2016 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1487-186/2016; 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1111-798/2019).

128.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis minėta teismų praktika (žr. šios nutarties 127 punktą), remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (žr. šios nutarties 126 punktas), pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad kol vyko teisminis ginčas (iki 2020 m. liepos 21 d.) dėl bendrovės 599 579,20 Eur skolos BELOR, ši suma pagrįstai buvo neįtraukta į bendrovės pradelstų įsipareigojimų masę.

Dėl pradelstų įsipareigojimų

129.       Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo D. F. teigė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausio Teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartyje pateiktas išvadas, kad tai, jog 2016 m. bendrovė turėjo tam tikrų skolų, savaime nepagrindžia, kad bendrovė jau tuomet buvo nemoki. Suinteresuoto asmens D. F. nuomone: i) nei 2017 m. pabaigoje, nei vėliau kreditorė RAB „Arvi NPK“ reikalavimų dėl 1 903 000 Eur mokėjimo bendrovei nereiškė ir tik šios reikalavimo teisės perėmėjas RUAB „Driada“ 2019 m. vasario 5 d. ieškiniu kreipėsi į teismą; ii) byloje nėra įrodymų, kad RAB „Arvi NPK“ kreipėsi dėl 8 974 053,05 Eur dydžio reikalavimo, kurį įgijo I. G. K., kurios finansinis reikalavimas patvirtintas tik Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 9 d. nutartimi; iii) teismas nesiaiškino, kada buvo pareikštas 1 432 309,48 Eur reikalavimas bendrovei iš kreditorės Vertiqal AG.

130.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su minėtais atskirojo skundo teiginiais. Priešingai nei nurodė suinteresuotas asmuo D. F., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausio Teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartyje pateiktas išvadas dėl bendrovės pradelstų skolų vertinimo bei išanalizavęs byloje esančių duomenų visumą konstatavo, kad BALTKALIS jau 2017 m. pabaigoje susidūrė su rimtais finansiniais sunkumais (CPK 185 straipnsis). 

131.       Visų pirma, tai, kad BALTKALIS nuo 2017 m. sausio 31 d. turėjo pradelstą 1 903 000 Eur (503 000 Eur + 1 400 000 Eur) skolą RAB „Arvi NPK“ patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-63-464/2021, kurioje konstatuota, kad 1 903 000 Eur skola RAB „Arvi NPK“ atsirado 2015 m. rugsėjo 22 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (sutartis galiojo iki 2016 m. sausio 31 d.) ir 2016 m. sausio 22 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (sutartis galiojo iki 2017 m. sausio 31 d.) pagrindu, t. y. skola už 2016 m. pristatytas prekes, už kurias BALTKALIS neatsiskaitė (žr. minėtos nutarties 17, 18 punktus). Pirminė kreditorė RAB ,,Arvi NPK“ 2018 m. spalio 31 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) reikalavimo teisę perleido kreditorei RAB ,,Driada M“, kurios finansinis reikalavimas patvirtintas BUAB ,,Baltkalis“ bankroto byloje. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, be kita ko, buvo pažymėta, kad aplinkybė, kad kreditorė iki ieškinio pareiškimo nereikalavo iš apeliantės (skolininkės) grąžinti avansinę įmoką, savaime nereiškia, jog prievolė yra įvykdyta ar pasibaigusi (žr. minėtos nutarties 23 punktą). 

132.       Antra, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1788-852/2021 buvo patvirtintas 8 974 053,05 Eur kreditorės I. G. K. finansinis reikalavimas (3 t., b. l. 136–140). Iš minėtos nutarties turinio matyti, kad 8 974 053,05 Eur kreditorės I. G. K. finansinis reikalavimas kilo iš bendrovės ir RAB ,,Arvi NPK“ 2015 m. kovo 5 d. sudarytos Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal minėta sutartį RAB ,,Arvi NPK“ išankstiniais mokėjimais bendrovei pervedė 10 809 010,90 Eur sumą. BALTKALIS už pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pristatytas prekes RAB ,,Arvi NPK“ išrašė 9 sąskaitas faktūras 1 861 957,85 Eur sumai. Tarp RAB ,,Arvi NPK“ ir I. G. K. 2019 m. gegužės 31 d. buvo sudaryta Reikalavimo teisių perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (žr. minėtos nutarties 4, 6 punktus). Kaip minėta šioje nutartyje, 8 974 053,05 Eur skola kreditorei RAB ,,Arvi NPK“ buvo pradelsta nuo 2017 m. gruodžio 31 d. (žr. šios nutarties 122 punktą).

133.       Trečia, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1075-852/2021 buvo patvirtintas 1 432 309,48 Eur kreditoriaus Vertiqal AG finansinis reikalavimas (3 t., b. l. 108–111). Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad 1 432 309,48 Eur skola kilo iš tarp Vertiqal AG ir bendrovės sudarytų pirkimo–pardavimo sutarčių, pagal kurias Vertiqal AG pardavė bendrovei natrio sulfatą, elektrolitinį kalio chloridą ir kitas medžiagas, o BALTKALIS privalėjo už šias medžiagas atsiskaityti. Tarp Vertiqal AG ir bendrovės buvo sudarytos šios sutartys: 2016 m. sausio 14 d. pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. sausio 15 d. pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. sausio 18 d. pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. sausio 25 d. pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. balandžio 11 d. pirkimo–pardavimo sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimai. Minėtų sutarčių pagrindu Vertiqal AG pristatė bendrovei prekes ir išrašė 33 sąskaitas faktūras, kurių apmokėjimo terminai nuo 2016 m. kovo 5 d. (3 t., b. l. 97; DOK-2427). Taigi, nėra pagrindo abejoti, kad BALTKALIS nuo 2016 m. kovo 5 d. buvo įsiskolinęs Vertiqal AG.

134.       Ketvirta, kaip jau buvo minėta, tarp bendrovės ir BELOR vyko ginčas dėl 599 579,20 Eur įsiskolinimo už pateiktas prekes priteisimo (žr. šios nutarties 126 punktą). Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1577-910/2020 patenkino BELOR ieškinį ir priteisė iš bendrovės 599 579,20 Eur. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. liepos 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-998-781/2020 paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Kadangi dėl minimos skolos vyko šalių teisminis ginčas, todėl nebuvo pagrindo šį reikalavimą laikyti pradelstu 2016 m.

135.       Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija suteikia pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad BALTKALIS jau 2017 m. pabaigoje susidūrė su finansiniais sunkumais, kurie sudarė pagrindą bendrovės vadovams vėliausiai 2017 m. gruodžio 31 d. inicijuoti bendrovei bankroto bylą. 2017 m. pabaigoje įmonės realus turtas fiksuotinas 4 842 607 Eur suma (19 730 607 Eur – 14 888 000 Eur), o pradelsti įsipareigojimai ir mokėtinos sumos – 12 309 362,53 Eur (1 903 000 Eur + 8 974 053,05 Eur + 1 432 309,48 Eur). Taigi, BALTKALIS buvo nemoki 2017 m. gruodžio 31 d. (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytų tyčinio bankroto požymių

136.       ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, jog įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.

137.       Tyčinio bankroto požymiais pripažįstami ne bet kokie buvusio įmonės vadovo veiksmai, o tik tokie, kurie pagal byloje teismo nustatytas aplinkybes vertintini kaip sąmoningas blogas valdymas ar neveikimas, kuriuo būtent ir buvo siekta dar labiau pabloginti ir taip jau nemokios įmonės padėtį ir taip išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas yra savarankiškas deliktas, galintis lemti pareigos atlyginti žalą įmonei ir kreditoriams atsiradimą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), šios pareigos pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).

138.       ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą.

139.       Aiškindamas ĮBĮ 8 straipsnį, kasacinis teismas yra nurodęs, kad įmonės vadovo pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą nustatyta todėl, jog vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017).

140.       ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai.

141.       Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016, 30 punktas; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017, 15 punktas).

142.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-313/2024, grąžinęs LUAB „BALTKALIS“ bankroto (ne)pripažinimo tyčiniu klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo, be kita ko nurodė, kad:

142.1.                      LUAB „BALTKALIS“ sandorių ekonomiškumo vertinimas iš esmės priklauso nuo to, kada įmonė tapo nemoki, todėl, tinkamai neišsprendus klausimo dėl įmonės nemokumo momento, negalima padaryti ir išvados dėl šių sandorių kaip ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto tyčinio bankroto požymio (žr. minėtos sutarties 55 punktą).

142.2.                      Vien tai, kad minėti įmonės sudaryti sandoriai galimai neatitiko nurodyto sąžiningos ir protingos verslo praktikos kriterijaus, savaime nerodo, kad sudaryti sandoriai yra tyčinio bankroto požymis. Sprendžiant, ar pareiškėjos nurodyti sandoriai atitinka tyčinio bankroto požymius, turi būti nustatyta, ar jie pažeidė kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (žr. minėtos sutarties 56 punktą).

143.       Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, pripažino, kad bendrovės sudaryti sandoriai buvo ekonomiškai nenaudingi, nes didino jos nemokumą, t. y.:

143.1.                      BALTKALIS, atstovaujamas direktoriaus B. R. B., laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 30 d. iki 2018 m. sausio 25 d. atliko mokėjimus už UAB ,,Arvi fertis“, o tokiu būdu įgytas reikalavimo teises į UAB ,,Arvi fertis“, tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sandorių bendrai sumai, sudarančiai 14 256 918,90 Eur, įskaitė į priešpriešinius reikalavimus.

143.2.                      BALTKALIS, atstovaujamas generalinio direktoriaus V. F., 2018 m. gruodžio 31 d. suteikė 4 206 878,79 Eur paskolą to paties V. F. vadovaujamai UAB „Marijampolės Arvi“.

143.3.                      BALTKALIS 2019 m. spalio 21 d. pardavė 100 proc. RAB ,,Kaliningrad Kalij“ įstatinio kapitalo dalį M. V. F. už bendrą 3 500 000 Rusijos rublių kainą.

144.       Tiek suinteresuotas asmuo D. F., tiek suinteresuotas asmuo V. F. atskiraisiais skundais kvestionavo pirmosios instancijos teismo išvadas dėl bendrovės sudarytų sandorių atitikimo tyčinio bankroto požymiams.

145.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodomi paskolos suteikimo, priešpriešinių reikalavimų įskaitymo ir akcijų pardavimo sandoriai iš esmės buvo sudaryti laikotarpiu, kai bendrovė, pagal byloje nustatytas aplinkybes, jau buvo nemoki (2017 m. gruodžio 31 d.), todėl yra pagrindas spręsti, kad sudaryti sandoriai pagal jų apimtį turėjo esminę įtaką bendrovės tolesnei veiklai ir neigiamai paveikė bendrovės galimybes tęsti veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais. 

146.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje pateiktų suinteresuotų asmenų atskirųjų skundų argumentus, toliau pasisakys dėl kiekvieno kvestionuojamo sandorio iš esmės.

Dėl LUAB „BALTKALIS“ ir UAB „Arvi fertis“ 14 256 918,90 EUR priešpriešinių reikalavimų įskaitymo

147.       Tiek suinteresuotas asmuo V. F., tiek suinteresuotas asmuo D. F. savo atskiruosiuose skunduose nurodo, kad skundžiamoje nutartyje kaip tyčinio bankroto požymiu nepagrįstai pripažinti bendrovės ir UAB „Arvi fertis“ atlikti 14 256 918,90 Eur įskaitymai.

148.       Bylos duomenimis nustatyta, kad BALTKALIS, atstovaujamas direktoriaus B. R. B., laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 30 d. iki 2018 m. sausio 25 d. atliko mokėjimus už UAB ,,Arvi fertis“ ir tokiu būdu įgijęs reikalavimo teises į UAB „Arvi fertis“, tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sandoriais įskaitė 14 256 918,90 Eur į priešpriešinius reikalavimus.

149.       Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1141-467/2020 (9 t., b. l. 64–90), kuris paliktas nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-284-881/2021 (9 t, b. l. 91–106), buvo panaikinti BALTKALIS su UAB „Arvi fertis“ atlikti įskaitymų sandoriai, kurių bendra suma siekė 14 256 918,90 Eur: i) 2017 m. rugsėjo 30 d. tarpusavio užskaitos aktas, kurio bendra suma – 231 157,32 Eur, pripažintas negaliojančiu 163 733 Eur apimtyje; ii) 2017 m. rugsėjo 30 d. tarpusavio užskaitos aktas, kurio bendra suma – 1 201 736,38 Eur, pripažintas negaliojančiu 1 089 160,67 Eur apimtyje, kuriais buvo įskaityti priešpriešiniai BUAB „Arvi fertis“ reikalavimai į BALTKALIS; iii) 2017 m. spalio 31 d. BUAB „Arvi fertis“ ir BALTKALIS sudarytas tarpusavio užskaitos aktas (iš dalies), kuriuo buvo įskaityti šie tarpusavio reikalavimai: 1 199 501 Eur UAB „Arvi fertis“ reikalavimas į BALTKALIS, kylantis iš 2017 m. spalio 2 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties, sudarytos tarp BUAB „Arvi fertis“, BALTKALIS ir UAB „Storasis ąžuolas“; iv) 2 171 481,42 Eur BUAB „Arvi fertis“ reikalavimas į BALTKALIS pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras; v) 2017 m. lapkričio 30 d. UAB „Arvi fertis“ ir BALTKALIS sudarytas tarpusavio užskaitos aktas, įskaitant 1 859 918,01 Eur BUAB „Arvi fertis“ reikalavimus į BALTKALIS; vi) 2017 m. gruodžio 31 d. UAB „Arvi fertis“ ir BALTKALIS sudarytas tarpusavio užskaitos aktas (iš dalies), įskaitant 2 727 373,33 Eur BUAB „Arvi fertis“ reikalavimus į BALTKALIS; vii) 2018 m. sausio 25 d. sudarytas įskaitymo sandoris, kuriuo buvo įskaitytas 6 233 257,41 Eur BUAB „Arvi fertis“ reikalavimas į BALTKALIS. Minėtoje byloje Vilniaus apygardos teismas, be kita ko, nustatė, kad tiek bendrovė, tiek UAB „Arvi fertis“ veikė bendrai suderintais nesąžiningais veiksmais. Taigi, bendrovės nesąžiningumas ir kartu su UAB „Arvi fertis“ atliktų priešpriešinių reikalavimų įskaitymų neteisėtumas buvo konstatuotas įsiteisėjusiomis teismų nutartimis. Minėtais sandoriais tiek bendrovė, tiek UAB „Arvi fertis“ nepaisė savo kreditorių interesų, nes siekė išvengti prievolių savo kreditoriams vykdymo.

150.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad bendrovės kartu su UAB „Arvi fertis“ atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymai patvirtina tyčinio bankroto požymį. Byloje konstatuota, kad bendrovė nemoki buvo 2017 m. gruodžio 31 d., todėl, atlikdama priešpriešinius įskaitymus su susijusiu asmeniu UAB „Arvi fertis“ pažeidė kreditorių interesus, nes tokiu būdu sąmoningai mažino savo mokumą ir atitinkamai galimybes bendrovės kreditoriams išieškoti skolas, dėl to kreditorių reikalavimų patenkinimas tapo neįmanomas.

151.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjos vertinimu, kad aptariami užskaitų sandoriai vertintini kaip ekonomiškai nenaudingi sandoriai, sudaryti abejoms sandorio šalims esant faktinio nemokumo būsenoje, veikiant nesąžiningai, siekiant privesti šias bendroves prie bankroto bei pažeidžiant teisėtus kreditorių interesus. Taigi, visuma nurodytų aplinkybių nekelia abejonių dėl bendrovės nesąžiningumo, nes faktiškai nemokioje bendrovėje sąmoningai atliekant tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymus, buvo dar labiau pabloginta bendrovės turtinė padėtis – egzistuoja ryšys tarp tyčinio blogo bendrovės valdymo ir tolesnio nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo.

Dėl bendrovės 2018 m. gruodžio 31 d. paskolos UAB „Marijampolės Arvi“

152.       Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad sudarant 2018 m. gruodžio 31 d. paskolos sutartį, bendrovės vadovas, bendrovei esant nemokiai, nesiėmė ir nedėjo pastangų reikalauti įvykdyti, jo teigimu, atidėtus atsiskaitymus, bet priešingai, pratęsinėjo paskolos (atsiskaitymo atidėjimo) grąžinimo terminą. Teismas atkreipė dėmesį į paskolos sutarties 4.1 papunktį, pagal kurį, jei paskolos davėjas iki sutarties galiojimo termino pabaigos likus 14 dienų nepraneša paskolos gavėjui apie sutarties nutraukimą arba, paskolos gavėjui negrąžinus paskolos, nepareikalauja grąžinti paskolą, sutarties galiojimo terminas prasitęsia dar 1 metų laikotarpiui; tokių pratęsimų skaičius neribojamas. Teismas įvertino, kad tokia sąlyga yra itin nenaudinga paskolą suteikiančiai / atsiskaitymą atidedančiai LUAB „BALTKALIS“. Teismas pripažino, kad paskolos suteikimas UAB „Marijampolės Arvi“ ženkliai pagilino bendrovės finansines problemas ir nemokumą, apsunkino galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Dėl to šios sutarties sudarymas pripažintinas tyčinio bankroto požymiu.

153.       Suinteresuotas asmuo V. F.

154.       Suinteresuotas asmuo D. F. atskirajame skunde (taip pat ir suinteresuotas asmuo B. R. B. prisidėjimu prie suinteresuoto asmens D. F. atsirojo skundo) nurodė, kad sudarydamas tokį sandorį V. F. niekaip nepažeidė kreditorių interesų, nepablogino įmonės finansinės būklės, nes turtas išliko, o tuo metu nebuvo jokių vykdytinų pradelstų finansinių reikalavimų, dėl kurių būtų reikėję susigrąžinti paskolą ir atsisakyti palūkanų, taigi nėra pagrindo daryti išvadų, ne tik, kad šis sandoris bendrovei buvo ekonomiškai nenaudingas, bet, kad dėl šio sandorio buvo pažeistos ir kreditorių teisės ar iš esmės pabloginta bendrovės finansinė padėtis, nes 2018 m. pinigai nebuvo pervesti.

155.       Bylos duomenimis nustatyta, kad BALTKALIS, atstovaujama generalinio direktoriaus V. F., 2018 m. gruodžio 31 d. suteikė 4 206 878,79 Eur paskolą to paties V. F. vadovaujamai UAB „Marijampolės Arvi“ (9 t., b. l. 209–210). Sutarties šalys konstatavo, kad: 2017 m. gruodžio 31 d. paskolos gavėjas buvo skolingas paskolos davėjui 4 236 265,72 Eur (sutarties 1.1.1 papunktis); paskolos gavėjas iki 2018 m. gruodžio 31 d. grąžino paskolos davėjui 10 798,87 Eur (sutarties 1.1.2 papunktis); 2018 m. gruodžio 31 d. paskolos gavėjas skolingas paskolos davėjui 4225 466,85 Eur (1.1.3 papunktis); paskolos davėjas sutinka leisti paskolos gavėjui laikinai naudotis sutarties 1.1.3 papunktyje numatyta pinigų suma (suteikia paskolą), o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui paskolos sumą ir sumokėti sutartyje nustatyto dydžio palūkanas (sutarties 1.1.4 papunktis). Sutarties 3.2 papunktyje nustatyta, kad paskolos gavėjas įsipareigoja už naudojimąsi paskola mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas. Sutarties 4.1 papunktyje numatyta, kad: sutartis įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2019 m. gruodžio 31 d., arba, esant ginčui, iki visų sutartinių įsipareigojimų įvykdymo; jei paskolos davėjas iki sutarties galiojimo termino pabaigos likus 14 dienų raštiškai nepraneša paskolos gavėjui apie sutarties nutraukimą arba, paskolos gavėjui negrąžinus paskolos, nepareikalauja grąžinti paskolą, sutarties galiojimo terminas prasitęsia dar 1 metų laikotarpiui; tokių pratęsimų skaičius neribojamas.

156.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors suinteresuoti asmenys teigia, kad tarp šalių nebuvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, kad pinigai nebuvo perduoti, o sutartis kiekvienais metais buvo pasirašoma dėl tarp šalių susiklosčiusių nuolatinių pirkimo–pardavimo santykių, tačiau 2018 m. gruodžio 31 d. paskolos sutarties turinys įrodo priešingai, t. y., kad tarp šalių buvo susiklostę ne pirkimo–pardavimo, bet paskolos teisiniai santykiai (žr. šios nutarties 155 punktą). Aplinkybę, kad tarp šalių buvo susiklostę paskoliniai teisiniai santykiai patvirtina tiek byloje pateiktas generalinio direktoriaus D. F. pasirašytas 2020 m. rugpjūčio 31 d. balansas, iš kurio matyti, kad tiek 2019 m., tiek 2020 m. bendrovės finansinėje atskaitomybėje buvo apskaityta 4 206 879 Eur paskola asocijuotoms ir dukterinėms įmonėms (9 t., b. l. 218), tiek bendrovės pateiktas debitorinių skolų sąrašas, kuriame nurodyta, kad: BALTKALIS yra skolinga UAB „Marijampolės Arvi“ 4 206 878,79 Eur (paskolą) ir 209 025,63 Eur (palūkanas); sumokėjimo terminas 2020 m. gruodžio 31 d. (1 t., b. l. 83).

157.       Šios išvados nepaneigia ir byloje pateiktas Ekspertinio tyrimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame, be kita ko, padaryta išvada, kad BALTKALIS turto arešto, įskaitant ir iš trečiųjų asmenų gautinas sumas, galiojimo laikotarpiu 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė paskolos sutartį su UAB „Marijampolės Arvi“, pagal kurią pastarajai paskolino 4 225 466,85 Eur iki 2019 m. gruodžio 31 d. (18 t., b. l. 441–455).

158.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje surinktų duomenų visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad tarp bendrovės ir UAB „Marijampolės Arvi“ 2018 m. gruodžio 31 d. sutarties pagrindu buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai.

159.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad net įvertinus sutarties tekstą suinteresuotų asmenų paaiškinimų kontekste, pripažintina, kad kiekvienų metų pabaigoje pasirašant sutartį, kuria, kaip teigė suinteresuoti asmenys, įforminami atsiskaitymų atidėjimai, iš esmės lėšos ir yra skolinamos – suteikiamas papildomas laikas neatsiskaityti, t. y. naudoti atidėto atsiskaitymo sumas. Toks sandoris pablogino bendrovės finansinę būklę ir pažeidė jos kreditorių interesus. Be kita ko, akivaizdu, kad bendrovės vadovas V. F., kartu būdamas ir UAB „Marijampolės Arvi“ vadovu, nebuvo suinteresuotas reikalauti skolos padengimo ir atitinkamai, bendrovei susiduriant su finansiniais sunkumais, nesiėmė priemonių debitorių skoloms išieškoti, o pratęsinėjo paskolos (atsiskaitymo atidėjimo) grąžinimo terminą.

160.       Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo abejoti, kad 2018 m. gruodžio 31 d. sutartis pablogino jau nemokios bendrovės (nemokumo momentas – 2017 m. gruodžio 31 d.) finansines galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Suinteresuotas asmuo V. F., būdamas bendrovės vadovu, žinojo apie bendrovės finansinius sunkumus, tačiau sudarė bendrovei ekonomiškai nenaudingą sandorį su jo vadovaujama UAB „Marijampolės Arvi“. Tai yra, V. F. netinkamai vykdė BALTKALIS vadovo pareigas, susijusias su jos valdymu ir bendrovės veiklą organizavo taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą būtų panaikintos. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad šios sutarties sudarymas yra laikytinas tyčinio bankroto požymiu.

Dėl RAB ,,Kaliningrad Kalij“ akcijų pardavimo.

161.       Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad RAB ,,Kaliningrad Kalij“ akcijų pardavimo sandoris neatitinka sąžiningumo kriterijų, pažeidžia kreditorių interesus, gilina bendrovės finansinės būklės problemas, todėl atitinka tyčinio bankroto požymius. Teismas nurodė, kad sandoris buvo sudarytas tuo metu, kai BALTKALIS buvo nemokus, o jo turtui buvo taikytas areštas (laikinosios apsaugos priemonės). Iš sandorio sudarymo aplinkybių galima manyti, kad sandoriu siekta apeiti pritaikytą turto areštą, o, bendrovei esant nemokiai, iš gautų lėšų dengiant vieno iš kreditorių reikalavimus, pažeisti kitų kreditorių teisėti interesai.

162.       Suinteresuotas asmuo V. F. atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tyčinio bankroto požymiu pripažino RAB ,,Kaliningrad Kalij“ akcijų pardavimą. Suinteresuotas asmuo V. F. paaiškino, kad bendrovę ir UAB „Baltijos agroverslo projektai“ nuo 2012 m. siejo nuomos teisiniai santykiai, t. y. BALTKALIS nuomojosi komercinės paskirties patalpas iš UAB „Baltijos agroverslo projektai“. Sprendimą dėl tiesioginio piniginių lėšų nukreipimo patalpų nuomotojai sąlygojo būtinybė užtikrinti efektyvią bendrovės veiklą. Taigi, buvo grąžintas ne tik susidaręs įsiskolinimas pagal nuomos sutartį, bet lygiagrečiai buvo sumažinti ir seniausi finansiniai įsipareigojimai UAB „Baltijos agroverslo projektai“. Be to, konvertavus 3 500 000 Rusijos rublių, pagal tos dienos buvusį valiutų kursą, iš sandorio gautinos piniginės lėšos sudarė apie 50 606,00 Eur, o tai reiškia, kad ši suma neturėjo esminės ekonominės reikšmės bendrovės finansinei padėčiai.

163.       Suinteresuotas asmuo D. F. atskirajame skunde (taip pat ir suinteresuotas asmuo B. R. B. prisidėjimu prie suinteresuoto asmens D. F. atsirojo skundo) nurodo, kad teismas visiškai nevertino sandorio ekonominio (ne)naudingumo ir kaip iš esmės pablogėjo bendrovės finansinė padėtis bei buvo pažeisti kreditorių interesais.

164.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. liepos 7 d. BALTKALIS, atstovaujama generalinio direktoriaus V. F., priėmė sprendimą parduoti 100 proc. RAB ,,Kaliningrad Kalij“ 2019 m. spalio 21 d. tarp LUAB „BALTKALIS“ ir M. V. F. buvo sudaryta sutartis, kurios pagrindu BALTKALIS pardavė, o M. V. F. nupirko už 3 500 000 Rusijos rublių RAB ,,Kaliningrad Kalij“ įstatinio kapitalo dalį, sudarančią 100 proc. įstatinio kapitalo, kurios nominali vertė 10 000 000 rublių (9 t., b. l. 282–325; 329–333). Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, gautos lėšos už parduotą turtą 2020 m. pradžioje buvo pervestos UAB „Baltijos agroverslo projektai“, kurios vadovu buvo V. F., o UAB ,,Baltkalis“ jokio ekvivalento už perleistą turtą šio sandorio pagrindu negavo.

165.       Be to, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-4330-467/2018, pagal BELOR prašymą buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas bendrovei priklausantis nekilnojamasis turtas, o jo nepakankant – kilnojamasis turtas, piniginės lėšos ir reikalavimo teisės į trečiuosius asmenis ieškinio reikalavimo sumos dydžio sumai (2 196 288,14 Eur) (9 t., b. l. 413–415). 2018 m. liepos 23 d. antstolis A. N. sudarė Turto aprašą ir informavo bendrovę, kad šiuo turto aprašu jai buvo apribotos visos disponavimo teisės į turto apraše nurodytą turtą (9 t., b. l. 440–461). 2018 m. lapkričio 7 d. antstolis A. N. sudarė Turto aprašą, kuriame papildomai nurodė, kad bendrovei apribojamos teisės, be kita ko, ir į visas nuosavybės teise priklausančias RAB ,,Kaliningrad Kalij“ akcijas, uždraudžiant šį areštuotą turtą perleisti bet kokiems tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti bei atlikti bet kokius veiksmus, kurie mažintų areštuoto turto vertę (9 t., b. l. 356–357).

166.       Byloje nustatytų aplinkybių visuma įrodo, kad 2019 m. spalio 21 d. sutarties sudarymas ir RAB ,,Kaliningrad Kalij“ akcijų pardavimas pažeidė galiojantį areštą. Tokie bendrovės vadovų veiksmai, kuomet sudaromas sandoris, kuris tiesiogiai prieštarauja įsiteisėjusiai ir galiojančiai teismo nutarčiai, negali būti laikomi sąžiningais. Be kita ko, pinigai pagal akcijų pirkimo–pardavimo sutartį buvo pervesti UAB „Baltijos agroverslo projektai“, kurios generalinis direktorius tuo metu buvo V. F., kuris sandorio sudarymo metu vadovavo bendrovei.

167.       Tai, kad RAB ,,Kaliningrad Kalij“ akcijų pirkėja M. V. F. lėšas pervedė ne bendrovei, o su ja susijusiai įmonei UAB „Baltijos agroverslo projektai“, patvirtina, kad toks sandoris buvo žalingas bendrovei, kadangi už parduotas akcijas gautos lėšos buvo nukreiptos tik vienos konkrečios kreditorės interesus. Tai reiškia, kad tokiu sandoriu buvo padaryta žala bendrovės kreditoriams – bendrovė ne tik neteko turėto turto, tačiau ir už akcijas perleistus pinigus. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad sandoriu gautos lėšos panaudotos atsiskaityti su susijusia įmone, sutiktina su pirmosios instancijos teismo įvertinimu, kad akcijų pardavimo sandoriu buvo siekiama bent iš dalies patenkinti su bendrove susijusios įmonės interesus, o ne pagerinti bendrovės būklę. Toks sandoris neatitinka sąžiningumo kriterijų, pažeidžia kreditorių interesus, gilina įmonės finansinės būklės problemas ir, atitinkamai, laikytinas atitinkančiu tyčinio bankroto požymius.

168.       Neabejotina, kad bendrovės vadovai žinojo apie akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo aplinkybes, taikomą turto areštą, nes būtent jiems ir kyla pareiga organizuoti kasdieninę bendrovės ūkinę komercinę veiklą, sudaryti ir vykdyti sandorius, rūpintis įmonės finansine padėtimi. Tačiau nevykdydami šių pareigų, pažeidė taikomas laikinąsias apsaugos priemones, pardavė bendrovei priklausantį turtą (RAB ,,Kaliningrad Kalij“ akcijas), už parduotą turtą gautas lėšas pervedė susijusiai įmonei, o tai vertintina kaip tyčinio bankroto požymis.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyto tyčinio bankroto požymio

169.       ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtinta prezumpcija, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.

170.       CK 6.9301 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: i) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; ii) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; iii) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; iv) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; v) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

171.       Aktualių šios bylos faktinių aplinkybių kontekste atskirai pabrėžtina tai, kad ĮBĮ įsakmiai reikalauja, jog bendrovė, kuri neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo nedelsdama sumokėti darbo užmokestį ir kitas su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas, įmokas į valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Privalomojo sveikatos draudimo biudžetus. Toks įstatymų leidėjo atsiskaitymo eiliškumo, darbuotojo prioriteto ir atitinkamai darbdavio prievolės nustatymas yra susijęs tiek su nacionalinės, tiek su tarptautinės teisės reikalavimais – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnyje nustatyta konstitucinė kiekvieno žmogaus teisė laisvai pasirinkti darbą, gauti teisingą apmokėjimą už jį ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, o valstybė šią žmogaus teisę užtikrina, sudarydama ekonomines, socialines ir įstatymines prielaidas, įskaitant ir apsaugą vienos iš svarbiausių darbuotojų teisių – teisės į atlyginimo išmokėjimą laiku. Todėl darbo užmokestis yra priskirtinas prie svarbiausių darbo santykių aspektų (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-192-157/2017).

172.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. vasario 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-313/2024, vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, kad BALTKALIS buvusiai darbuotojai G. V. laiku nesumokėjo 12 440 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų, nurodė, kad šiuo atveju teismai, atsižvelgdami į bendrovės nemokumo momentą, turėjo įvertinti, ar tokį bendrovės neatsiskaitymą su darbuotoja (ne)nulėmė bendrovei taikyti apribojimai (žr. minėtos nutarties 68 punktą).

173.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisija 2019 m. vasario 12 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo priteisė iš LUAB „BALTKALIS“ G. V. naudai: 290,90 Eur neišmokėtą darbo užmokestį, 6 734,98 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, 6 822,30 Eur netesybas (2 t., b. l. 30–31). 2019 m. vasario 12 d. Darbo ginčų komisijos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 12 440 Eur skolos priteisimo iš bendrovės buvo perduotas vykdyti antstoliui D. T. (2 t., b. l. 28–29).

174.       Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-4330-467/2018, BELOR pareikšto ieškinio užtikrinimui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas LUAB „BALTKALIS“ priklausantis nekilnojamasis turtas, o jo nepakankant – kilnojamasis turtas, piniginės lėšos ir reikalavimo teisės į trečiuosius asmenis 2 196 288,14 Eur sumai. Areštavus lėšas, buvo leista bendrovei vykdyti privalomus mokėjimus valstybes (savivaldybes) ir socialinio draudimo biudžetui, atsiskaityti su RUAB „Arvi fertis“, jpareigojant antstolj nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinj mėnesį gali būti panaudota šioms operacijoms atlikti (9 t., b. l. 413–415).

175.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad priešingai nei nurodo BELOR, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-4330-467/2018, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones leidimas atsiskaityti su bendrovės darbuotojais nebuvo nustatytas. Vis dėl to, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad tai nelaikytina pakankamu argumentu, kuris paneigtų tyčinio bankroto prezumpciją neatsiskaičius su darbuotoju.

176.       Suinteresuotas asmuo V. F. atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai tyčinio bankroto požymiu pripažino ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkto pažeidimą. Suinteresuoto asmens V. F. vertinimu, su G. V. buvo neatsiskaityta ne dėl to, kad buvo siekiama išvengti vykdyti finansinį įsipareigojimą, o dėl to, kad BALTKALIS dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių negalėjo to padaryti.

177.       Suinteresuotas asmuo D. F. atskirajame skunde (taip pat ir suinteresuotas asmuo B. R. B. prisidėjimu prie suinteresuoto asmens D. F. atsirojo skundo) nurodo,

178.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su suinteresuotų asmenų atskiruosiuose skunduose nurodytais teiginiais.

179.       Visų pirma, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsižvelgus į taikyto arešto apimtį, byloje esančius duomenis apie bendrovės finansinės apskaitos dokumentuose fiksuotą turėtą turtą, bei darbuotojos reikalavimo dydį, nėra pagrindo teigti, jog nurodytos apimties areštas apribojo bendrovės galimybes atsiskaityti su darbuotoja.

180.       Antra, taip pat pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad suinteresuotų asmenų teiginiai, jog bendrovė su darbuotoja negalėjo atsiskaityti dėl bendrovei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atmestini kaip neįrodyti. Bylos duomenys patvirtina, kad po to, kai Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 20 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, bendrovė vykdė visą eilę atsikaitymo operacijų su kitais kreditoriais: 2019 m. vasario 8 d. BALTKALIS perleido tarpusavio ryšiais susijusiam asmeniui UAB „Biovasto investicijos“ 14 888 550,13 Eur dydžio reikalavimo teisę į UAB „Arvi fertis“; BALTKALIS 2018 m. gruodžio 31 d. suteikė 4 206 878,79 Eur paskolą UAB „Marijampolės Arvi“ ir kt. Be to, 2019 m. spalio 21 d. tarp LUAB „BALTKALIS“ ir M. V. F. buvo sudaryta Sutartis, kurios pagrindu BALTKALIS pardavė, o M. V. F. nupirko už 3 500 000 Rusijos rublių RAB ,,Kaliningrad Kalij“ įstatinio kapitalo dalį.

181.       Trečia, tai, kad neatsiskaitymas su G. V. buvo ne pavienis atvejis patvirtina ir byloje pateiktas bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, iš kurio turinio matyti, kad bendrovė buvo skolinga ir kitiems savo darbuotojams: L. G.-M. (5 145,75 Eur); G. P. (3 379,78 Eur); M. A. (347,15 Eur); O. R. (O. R.) (2 084,33 Eur); D. F. (1 926,10 Eur). Pažymėtina, kad šių kreditorių finansiniai reikalavimai buvo patvirtinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 19 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. eB2-1075-852/2021 (3 t., b. l. 108–111).

182.       Taigi, aptartų aplinkybių visuma įrodo, kad BALTKALIS 2017 m. gruodžio 31 d. būdamas nemokus, privalėjo pirmiausia atlikti atsiskaitymus darbuotojams (CK 6.9301 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau to nepadariusi, o piniginius srautus paskirstydamas kitiems, su bendrove susijusiems juridiniams asmenims, pažeidė CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Todėl pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punktą preziumuojama, jog BALTKALIS bankrotas yra tyčinis.

183.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus išdėstytus argumentus dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose bei 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytų tyčinio bankroto požymių, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bendrovei 2017 m. gruodžio 31 d. tapus nemokiai, suinteresuoti asmenys, kaip vadovai, pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai bendrovei iškėlimo. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, suinteresuoti asmenys, kaip bendrovės vadovai suvokė bendrovės nemokumą, sunkią bendrovės finansinę padėtį, tačiau sąmoningai neinicijavo bankroto bylos iškėlimo, toliau blogino nemokios bendrovės finansinę padėtį ir mažino bendrovės turtą, sudarinėjo bendrovei nepalankius sandorius.

184.       Atmestini kaip nepagrįsti suinteresuoto asmens D. F. atskirojo skundo teiginiai, kad skundžiama nutartis priimta nepašalinus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartimi nurodytų trūkumų, pažeidžiant ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies ir 20 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, kadangi jie neturi jokio objektyvaus pagrindo, o iš esmės paremti subjektyviu situacijos vertinimu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus ir iš jų visumos padarė pagrįstą išvadą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Vien tai, kad apeliantai turi kitokią nuomonę dėl įrodymų vertinimo, nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teises normas bei nesudaro pagrindo priimtą nutartį panaikinti ar pakeisti.

Dėl teisės eiti juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo

185.       Pirmosios instancijos teismas pripažinęs bendrovės bankrotą tyčiniu, apribojo buvusiems bendrovės vadovams (suinteresuotiems asmenims) teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

186.       Suinteresuotas asmuo D. F. atskirajame skunde (taip pat ir suinteresuotas asmuo B. R. B. prisidėjimu prie suinteresuoto asmens D. F. atsirojo skundo) nurodė, kad teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai skyrė D. F. apribojimą vienerius metus eiti viešojo ir ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

187.       Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalį teismas savo iniciatyva, administratoriaus arba įmonės kreditoriaus (kreditorių), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotu prašymu gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu šis asmuo privalėdamas pagal įstatymą: nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo arba pavėlavo jį pateikti per ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus, po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ar kitaip trukdė procedūroms.

188.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta teisės norma yra prevencinio pobūdžio, ja siekiama dvejopo tikslo: pirma, įspėti įmonės vadovą, kad jis tinkamai vykdytų ĮBĮ jam nustatytas pareigas dėl bankroto bylos iškėlimo laiku ir bankroto proceso metu; antra, pašalinti iš verslo rinkos asmenis, kurie, vadovaudami verslo subjektams, nevykdo įstatymo nustatytų pareigų, nesilaiko sąžiningo verslo ir dėl to viešieji, privatūs juridiniai ir fiziniai asmenys patiria normalios verslo rizikos neatitinkančių turtinių praradimų, t. y. šia norma siekiama apsaugoti viešuosius ir privačius asmenis nuo nesąžiningų vadovų, nevykdančių įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-219/2016).

189.       Juridinio asmens vadovo teisių apribojimu siekiama ne tik atgrasyti nuo pažeidimų darymo, skatinti aukščiausių sąžiningumo bei atsakomybės standartų diegimą verslo valdyme, bet ir užtikrinti bankroto procedūrų efektyvumą bei operatyvumą. Sprendžiant ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nustatytos sankcijos taikymo klausimus privalu išlaikyti pusiausvyrą tarp poreikio užtikrinti atsakingo valdymo standartų laikymąsi ir verslo (ūkinės-komercinės veiklos) laisvės ribojimo, t. y. nepažeisti proporcingumo principo imperatyvų. Dėl to, asmens teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu negali būti apribota vien tik dėl formalių priežasčių. Ar padaryti pažeidimai yra formalūs, ar ne, nustatinėjama kvalifikuojant konkretaus ginčo faktines aplinkybes ir jų pagrindu kilusias materialines teisines pasekmes (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1057-196/2015).

190.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai suinteresuotam asmeniui D. F. pritaikė ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje numatytą teisės apribojimą ir uždraudė 1 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad BALTKALIS tapo nemokus nuo 2017 m. gruodžio 31 d., tačiau suinteresuotas asmuo D. F., kuris ėjo bendrovės vadovo pareigas (duomenys neskelbtini) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (bankroto byla bendrovei buvo iškelta tik 2020 m. spalio 16 d. pagal kreditorių UAB „Glanso sprendimai“ ir BELOR pareiškimus). Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, suinteresuotas asmuo D. F., kaip bendrovės vadovas, geriausiai žinantis tikrąją bendrovės finansinę būklę ir jos pradelstus įsipareigojimus, nuo 2019 m. spalio 2 d. turėjo pareigą informuoti bendrovės dalyvius apie sudėtingą bendrovės finansinę padėtį, tačiau šios savo pareigos neįvykdė nei per įstatyme nustatytą terminą, nei vėliau, todėl nukrypo nuo rūpestingo vadovo standarto ir veikė nepateisinamai aplaidžiai. Be to, D. F. einant bendrovės vadovo pareigas buvo sudarytas tyčinio bankroto požymius atitinkantis RAB „Kaliningrad Kalij“ akcijų pardavimo sandoris. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad nors suinteresuotas asmuo D. F. nurodė, kad apie akcijų pirkimo–pardavimo sutartį jis nežinojo, nedalyvavo jį pasirašant, nepriėmė dėl jo sprendimo, taip pat nesprendė dėl atsiskaitymo pagal šį sandorį tvarkos, tačiau tai nesudaro pagrindo nepripažinti jo, kaip buvusio bendrovės vadovo, atsakomybės, kuri kyla iš vadovo pareigos domėtis įmonės finansine padėtimi, sudaromų sandorių turiniu ir pasekmėmis jo vadovaujamai įmonei.

191.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad būtent pats bendrovės vadovas, prieš sutikdamas eiti vadovo pareigas, turėtų įvertinti savo turimą patirtį, žinias ir apsispręsti, ar jis bus pajėgus tinkamai įvykdyti bendrovės vadovui įstatymuose nustatytas pareigas, o nustačius, jog tinkamai negali vykdyti nustatytų pareigų, atsistatydinti iš užimamų pareigų. Suinteresuotas asmuo D. F. nei pirmosios instancijos teisme, nei bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nepateikė objektyvių duomenų, pagrindžiančių, jog jam buvo užkirstas kelias tinkamai įgyvendinti imperatyvias ĮBĮ nuostatas dėl bankroto bylos inicijavimo, nustačius, kad bendrovė yra nemoki ir negali atsiskaityti su kreditoriais (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, taip pat įvertinus, kad D. F. vadovavimo bendrovei laikotarpis buvo trumpiausias ir savo veiksmais jis nesukėlė tokio pobūdžio neigiamų pasekmių bendrovei kaip ankstesni jos vadovai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė D. F. apribojimą vienerius metus eiti viešojo ir(ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

192.       Nors atskiruosiuose skunduose nebuvo keliamas klausimas dėl teisės eiti juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo V. F. ir B. R. B., tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad buvo kvestionuojami tiek V. F., tiek ir B. R. B. vadovavimo LUAB „BALTKALIS“ metu sudaryti sandoriai, pasisako ir dėl jiems pirmosios instancijos teismo paskirstų apribojimų.

193.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo suinteresuotam asmeniui V. F. paskirtu ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje numatyta teisės apribojimu, kuriuo buvo uždrausta 3 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Minėta, kad BALTKALIS tapo nemokus nuo 2017 m. gruodžio 31 d., tačiau suinteresuotas asmuo V. F., kuris ėjo bendrovės vadovo pareigas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, suinteresuotas asmuo, kaip bendrovės vadovas, geriausiai žinantis tikrąją bendrovės finansinę būklę ir jos pradelstus įsipareigojimus, nuo 2018 m. kovo 15 d. turėjo pareigą informuoti bendrovės dalyvius, tačiau suinteresuotas asmuo šios savo pareigos neįvykdė nei per įstatyme nustatytą terminą, nei vėliau, todėl nukrypo nuo rūpestingo vadovo standarto ir veikė nepateisinamai aplaidžiai. Be to, V. F. einant bendrovės vadovo pareigas, buvo sudarytas tyčinio bankroto požymius atitinkantis paskolos sandoris, t. y. BALTKALIS 2018 m. gruodžio 31 d. suteikė 4 206 878,79 Eur paskolą to paties asmens V. F. vadovaujamai UAB „Marijampolės Arvi“. Be to, jo vadovavimo laikotarpiu nebuvo atsiskaityta su darbuotoja – su darbo santykiais susijusios išmokos darbuotojai buvo išieškomos, kai bendrovė, būdama nemoki, vykdė atsiskaitymo operacijas su kitais kreditoriais, taip pat disponavo lėšomis, gautomis už parduotas RAB ,,Kaliningrad Kalij“ akcijas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. F. vadovavimo laikotarpiu susijusios grupės įmonės buvo nemokios, tai nebuvo dinamiškai susiklostanti situacija ir, atitinkamai, bylos duomenys patvirtina, jog įmonės veikla buvo tęsiama ne tiek veikiant įmonės interesais, kiek nesikreipiant dėl bankroto bylos iškėlimo, o veikiant tarpusavyje susijusių įmonių grupės interesais, pažeidžiant kreditorių teises. Kadangi V. F. turėjo žinoti apie bendrovės nemokumą, dalyvavo sandoriuose su bendrove, veikdamas interesų konflikto situacijoje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė jam apribojimą trejus metus eiti viešojo ir(ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

194.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai suinteresuotam asmeniui B. R. B. pritaikė ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje numatytą teisės apribojimą ir uždraudė 2 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Nors bendrovė tapo nemoki nuo 2017 m. gruodžio 31 d., tačiau suinteresuotas asmuo B. R. B., kuris ėjo bendrovės vadovo pareigas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini), nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, suinteresuotas asmuo, kaip bendrovės vadovas, geriausiai žinantis tikrąją bendrovės finansinę būklę ir jos pradelstus įsipareigojimus, esant bendrovei nemokiai, turėjo pareigą informuoti bendrovės dalyvius, tačiau suinteresuotas asmuo šios savo pareigos neįvykdė nei per įstatyme nustatytą terminą, nei vėliau, todėl nukrypo nuo rūpestingo vadovo standarto ir veikė nepateisinamai aplaidžiai. Be to, B. R. B. einant bendrovės vadovo pareigas, buvo atlikti tyčinio bankroto požymius atitinkantys veiksmai: laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 30 d. iki 2018 m. sausio 25 d. buvo atlikti mokėjimai už UAB „Arvi fertis“ ir įgytas reikalavimo teises į UAB ,,Arvi fertis“ tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sandorių bendrai sumai įskaitė į priešpriešinius reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šio asmens vadovavimo laikotarpiu neabejotinai buvo / turėjo būti žinoma apie UAB ,,Arvi fertis“ mokumo problemas ir, atitinkamai, privalėjo būti suprantamos tiek būtinybė tai įvertinti apskaitant įmonės turimas reikalavimo teises nemokiai skolininkei, tiek atliekant sandorius su nemokia susijusia įmone. Kadangi suinteresuoto asmens R. R. B. vadovavimo laikotarpiu bendrovė vykdė sėkmingą veiklą ir tapo nemoki iš esmės jo vadovavimo pabaigoje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė jam apribojimą dvejus metus eiti viešojo ir(ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

195.       Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai suinteresuotiems asmenims D. F., V. F. ir B. R. B. pritaikė ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje numatytą teisės apribojimą.

Dėl kitų apeliantų argumentų

196.       Suinteresuotas asmuo D. F. atsiliepime į BELOR atskirąjį skundą teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis turi būti panaikinta dėl absoliučių jos negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, nes į bylą nebuvo įtrauktas V. K., kuris buvo bendrovės ir visų ARVI grupės įmonių faktinis vadovas ir akcininkas (tiesiogiai ar per kitus asmenis). Suinteresuotas asmuo D. F. nurodė, kad klausimas dėl V. K. dalyvavimo byloje suinteresuoto asmens ar liudytojo statusu buvo keliamas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau V. K. nebuvo įtrauktas į bylą suinteresuotu asmeniu, nors byloje priimtas sprendimas turės įtakos jo kaip akcininko ir faktinio vadovo materialinėms teisėms ir pareigoms (susijusioms su galimais kreditorių reikalavimais atlyginti žalą).

197.       Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, yra išaiškinęs, kad absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas pagal šią teisės normą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-313/2021, 16 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Tai, jog teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažįstama absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2010; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2012; 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-943/2023, 40 punktas).

198.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, nustačius, kad prašymas dėl <...> bankroto pripažinimo tyčiniu turėjo būti nagrinėtas pagal IBĮ nuostatas, <...> teismas nutartimi, kuria išspręstas šis prašymas, neturėjo nustatyti ir už tyčinį bankrotą atsakingų asmenų, nes tokio reikalavimo ĮBĮ nenustato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021).

199.       Nagrinėjamu atveju suinteresuoto asmens D. F. teiginiai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti, kadangi nagrinėjamoje byloje nebuvo modifikuota V. K. teisinė padėtis, nepasisakyta dėl jo teisių ir pareigų, o ir pagal ĮBĮ nėra reikalaujama nustatyti tyčinį bankrotą sukėlusius asmenis. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad suinteresuoto asmens D. F. nurodyti argumentai dėl absoliutaus teismo nutarties negaliojimo pagrindo yra nepagrįsti.

200.       Suinteresuotas asmuo D. F. atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai peržengė BELOR prašymo ribas, nes savo iniciatyva nemokumą nustatė 2017 m. gruodžio 31 d., nors BELOR prašė nustatyti bendrovės nemokumą 2016 m. gruodžio 31 d. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apelianto argumentais. Pirma, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-313/2024 grąžino LUAB „BALTKALIS“ bankroto (ne)pripažinimo tyčiniu klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nurodęs, kad bylą iš naujo nagrinėsiantis teismas turi nustatyti, kada bendrovė tapo nemoki. Antra, bendrovės nemokumo momentą, remiantis byloje esančiais duomenimis, nustato teismas, kurs nebūtinai gali sutapti su šalies pageidaujamu nustatyti nemokumo momentu ir tai nėra bylos nagrinėjimo ribų peržengimas, o byloje esančių įrodymų vertinimas (CPK 185 straipsnis).

201.       Suinteresuotas asmuo D. F. atskirajame skunde nurodė, kad byloje buvo keliamas klausimas dėl civilinės bylos stabdymo, siekiant gauti vykdomajame ikiteisminiame tyrime paskirto eksperto išvadas dėl bendrovės nemokumo. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. eB2-1620-1097/202 buvo kreiptasi į ikiteisminio tyrimo instituciją, kuri informavo, kad „Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 209 straipsnyje. Šioje ikiteisminio tyrimo byloje 2022 m. liepos 20 d. užduotimi paskirtas BUAB ,,BALTKALIS“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2020 m. spalio 16 d. Specialistui pateikti šie klausimai: <...>. Šiuo metu atliekamas BUAB „BALTKALIS“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas, kurį planuojama baigti 2025 m. I ketvirtį. Negavus specialisto išvados nėra galimybės prognozuoti ikiteisminio tyrimo pabaigos datos.“.

202.       CPK 163 straipsnio normos nustato privalomo civilinės bylos sustabdymo pagrindus, o CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji civilinės bylos sustabdymo pagrindai. Esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2009).

203.       Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją teisme nagrinėjama civilinė byla dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo gali būti stabdoma CPK 164 straipsnio 4 punkte nurodytu fakultatyviuoju pagrindu tik išimtiniais atvejais, įsitikinus, jog bylą stabdyti būtina, nes teismas, šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys procesinių veiksmų negali atlikti ar visiškai neekonomiška tai daryti, ar dėl kitų priežasčių neįmanoma ar netikslinga tai daryti civilinėje byloje. Civilinė byla dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo negali būti stabdoma, t. y. negali būti konstatuojamas būtinumas ją stabdyti, jeigu ikiteisminiame tyrime tiriamos ir nustatomos aplinkybės, galinčios turėti reikšmės ir civilinei bylai, gali būti nustatomos civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-611/2020).

204.       Vienas iš pagrindinių bankroto proceso principų yra efektyvumo principas, reiškiantis, kad bankroto procese turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp juridinio asmens ir kreditorių interesų, siekiant kuo didesnio kreditorių reikalavimų tenkinimo per pagrįstai trumpiausią laikotarpį (JANĮ 3 straipsnio 1 punktas). Kad būtų užtikrinta bankroto bylose vyraujančio viešojo intereso apsauga, teismo tvarka vykdomas bankroto procesas turi būti veiksmingas, bankroto bylos turi būti nagrinėjamos itin operatyviai. Taigi, pagrindinio bankroto proceso tikslo pasiekimas užtikrintas JANĮ įtvirtintu reglamentavimu, kurio vienas iš principų – ir bankroto proceso operatyvumas (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-238-467/2024).

205.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su suinteresuoto asmens D. F. teiginiais dėl būtinybės stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą dėl atliekamo bendrovės veiklos vertinimo ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini). Visų pirma, ikiteisminiame tyrime tiriamos ir nustatomos aplinkybės (dėl bendrovės ūkinės finansinės veiklos laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2020 m. spalio 16 d.) gali būti nustatomos ir civilinio proceso tvarka. Antra, byloje yra pateikta tiek FNTT 2018 m. gegužės 31 d. Specialisto išvada (9 t., b. l. 165–208), tiek eksperto R. B. 2018 m. balandžio 27 d. Ekspertinio tyrimo aktas (18 t., b. l. 71–84), tiek Nepriklausomo auditoriaus išvada (9 t., b. l. 258–261), kuriose, be kita ko, buvo atliekamas bendrovės finansinis vertinimas. Trečia, CPK 7 straipsnio nuostatos nustato teismui pareigą imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, įpareigoja teismą rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Bendrovė yra bankrutuojantis (likviduojamas) subjektas, kurios bankroto procedūros dar labiau užsitęstų neapibrėžtam laikotarpiui, jeigu civilinė byla būtų sustabdyta. Nors suinteresuotas asmuo nurodo, kad bendrovės ūkinės finansinės veiklos tyrimas planuojamas baigti 2025 m. I ketvirtį, tačiau tokie duomenys nepatvirtina, kad būtent šiuo laikotarpiu tyrimas bus baigtas. Taigi, apelianto nurodyti argumentai neįrodo nei fakultatyvaus, nei privalomo bylos sustabdymo pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose bei kasacinėje instancijoje, paskirstymo

206.       Pirmosios instancijos teismas 2025 m. sausio 27 d. nutartimi priteisė pareiškėjai iš suinteresuotų asmenų lygiomis dalimis 16 794,80 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš kiekvieno suinteresuoto asmens po 5 598,27 Eur.

207.       Pirmosios instancijos teismas 2025 m. vasario 4 d. papildoma nutartimi priteisė pareiškėjai iš suinteresuotų asmenų lygiomis dalimis 3 811,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš kiekvieno po 1 270,50 Eur.

208.       Suinteresuotas asmuo D. F. tiek atskiruoju skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 27 d. nutarties, tiek atskiruoju skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 4 d. papildomos nutarties kvestionuoja pirmosios instancijos teismo atliktą bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, paskirstymo klausimą. Jo vertinimu: i) kadangi teismas atmetė BELOR reikalavimą pripažinti bendrovę nemokia 2016 m. gruodžio 31 d., taip pat daugybę kitų jos reikalavimų, todėl laikytina, kad didžioji dalis BELOR bylinėjimosi išlaidų yra nepagrįsta; ii) teismas nepagrįstai paskirstė bylinėjimosi išlaidas suinteresuotiems asmenims lygiomis dalimis, kadangi D. F. vadovavimo laikotarpis buvo trumpiausias ir savo veiksmais D. F. nesukėlė tokio pobūdžio neigiamų pasekmių bendrovei kaip ankstesni jos vadovai; iii) BELOR 2024 m. gegužės 27 d. pateikti bylinėjimosi išlaidų dokumentai nepagrindžia, kad pareiškėja pirmojoje instancijoje patyrė 16 794,8 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, nes jos pateiktos pačioje bylos nagrinėjimo pradžioje, dar net nežinant kiek ir kokius procesinius dokumentus reikės rengti, nepateiktas paslaugų detalizavimas; iv) 16 794,80 Eur dydžio išlaidos už 2024 m. balandžio 8 d. rašytinius paaiškinimus ir nuomonę dėl trečiojo asmens įtraukimo į bylą viršija rekomenduojamus dydžius.

209.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarka yra reglamentuota CPK 93 straipsnyje. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

210.       Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo 2025 m. sausio 27 d. nutartis yra priimta iš esmės BELOR naudai (patenkinus BELOR pareiškimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu dėl buvusių vadovų B. R. B., V. F., bei vadovo D. F. neteisėtų veiksmų bei apribojus jų teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovų pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariais).

211.       CPK 98 straipsnyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (1 dalis); šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (2 dalis).

212.       Rekomendacijų 1 punkte nustatyta, kad šios Rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes.

213.       Taigi, sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų nustatymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 48 punktas).

214.       Teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis teisės aktuose nustatytais kriterijais, protingumo, teisingumo principais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir nustatyti jų dydį, kad nebūtų nepagrįstai pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nurodytus rekomendacinius dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-421/2022, 38 punktas).

215.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015). Taigi nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 50 punktas)

216.       Be to, pagal kasacinio teismo praktiką, nors Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-248/2020, 71 punktas; 2023 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023, 61 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra pabrėžęs, kad ginčo sudėtingumas, jei jis negali būti motyvuotai įvertintas kaip išimtinis, savaime nėra pakankamas, kad viršytų Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nustatytą maksimalų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-248/2020, 52 punktas; 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-381/2023, 113 punktas). Be to, ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017).

217.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas jau buvo nagrinėtas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, tačiau kasaciniam teismui panaikinus ankstesnių teismų priimtus procesinius sprendimus, klausimas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu buvo grąžintas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo:

217.1.                      Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-1525-852/2023, nutarė BELOR prašymą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu tenkinti;

217.2.                      Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. liepos 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-709-881/2023, nutarė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir priteisti iš suinteresuotų asmenų B. R. B., V. F. ir D. F. pareiškėjos naudai 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme;

217.3.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-313/2024 nutarė pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutartis panaikinti ir klausimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo;

217.4.                      Vilniaus apygardos teismas, iš naujo išnagrinėjęs bendrovės bankroto (ne)pripažinimo tyčiniu klausimą, 2025 m. sausio 27 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. eB2-665-1097/2025, nutarė tenkinti pareiškėjos prašymą ir priteisti pareiškėjai lygiomis dalimis iš suinteresuotų asmenų B. R. B., V. F. ir D. F. 16 794,80 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 5 598,27 Eur iš kiekvieno suinteresuoto asmens.

218.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidos, susidariusios aukštesnės instancijos teisme, paskirstomos atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo ta instancine tvarka, kuria pakartotinai nagrinėjama byla, rezultatą: 1) jeigu apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tai šis teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, paskirsto bylinėjimosi išlaidas, susidariusias apeliacinės instancijos teisme, pagal pakartotinio bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos tvarka rezultatą; 2) jeigu kasacinis teismas panaikina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tai šis teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, paskirsto bylinėjimosi išlaidas, susidariusias apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose, pagal pakartotinio bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos tvarka rezultatą; 3) jeigu kasacinis teismas panaikina apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, tai šis teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, paskirsto bylinėjimosi išlaidas, susidariusias kasaciniame teisme, pagal pakartotinio bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos tvarka rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 20 punktas).

219.       Taigi, nagrinėjamu atveju kasaciniam teismui panaikinus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šis teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, turėjo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, susidariusias tiek apeliacinės instancijos teisme, tiek iki bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme, tiek ir grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, pagal pakartotinio bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos tvarka rezultatą.

220.       Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja:

220.1.                      Lietuvos apeliaciniam teismui, nagrinėjusiam civilinę bylą Nr. e2-709-881/2023, pateikė 2023 m. liepos 13 d. prašymą dėl 1 089,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (15 t., b. l. 170–174);

220.2.                      Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, nagrinėjusiam civilinę bylą Nr. e3K-3-22313/2024, pateikė 2024 m. sausio 16 d. prašymą dėl 2 722,50 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo (16 t., b. l. 137–141);

220.3.                      Vilniaus apygardos teismui, iš naujo nagrinėjusiam klausimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, pateikė 2024 m. gegužės 27 d. prašymą dėl 16 794,80 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (20 t., b. l. 38–44).

221.       Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja pirmą kartą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame teisme bei antrą kartą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 20 606,30 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atskiraisiais skundais apeliantas D. F. iš esmės nesutinka su 16 794,80 Eur bylinėjimosi išlaidų dalimi, todėl tiek dėl 1 089,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą pirmą kartą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo, tiek dėl 2 722,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant kasacinėje instancijose, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisakys.

222.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su suinteresuoto asmens D. F. atskirųjų skundų argumentais, kad didžioji BELOR bylinėjimosi išlaidų dalis yra nepagrįsta, nes pirmosios instancijos teismas atmetė BELOR reikalavimą pripažinti bendrovę nemokia 2016 m. gruodžio 31 d., taip pat daug kitų jos reikalavimų. Minėta, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės patenkino pareiškėjos reikalavimus, t. y. patenkino BELOR pareiškimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu dėl buvusių vadovų B. R. B., V. F., bei vadovo D. F. neteisėtų veiksmų bei apribojo jų teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovų pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariais. Todėl vien tai, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas bendrovės bankrotą tyčiniu, nustatė kitą bendrovės nemokumo momentą, ar tai, kad dalį pareiškėjos argumentų atmetė, nesudaro pagrindo spręsti, kad pareiškimas buvo tenkintas iš dalies.

223.       Atskiruosiuose skunduose suinteresuotas asmuo D. F. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskirstė bylinėjimosi išlaidas suinteresuotiems asmenims lygiomis dalimis, nes jo vadovavimo laikotarpis bendrovei buvo trumpiausias ir savo veiksmais jis nesukėlė tokio pobūdžio neigiamų pasekmių bendrovei kaip ankstesni jos vadovai. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog bylą pralaimėjusių proceso bendrininkų bylinėjimosi išlaidos, įskaitant laimėjusios šalies patirtų advokato atstovavimo išlaidų atlyginimas, turi būti priteistos lygiomis dalimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012). Kadangi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė suinteresuotiems asmenims nepalankų procesinį sprendimą, todėl bylinėjimosi išlaidos pagrįstai priteistos iš visų suinteresuotumų asmenų, kaip bylą pralaimėjusių asmenų lygiomis dalimis.

224.       Atskiruosiuose skunduose suinteresuotas asmuo D. F., be kita ko, kelia klausimą ir dėl pareiškėjos patirtų 16 794,80 Eur bylinėjimosi išlaidų dydžio (ne)pagrįstumo.

225.       Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareiškėja pateikė duomenis, kad patyrė 16 794,80 Eur bylinėjimosi išlaidas (20 t., b. l. 38–44), kurias sudaro: i) 6 388,80 Eur – bylos medžiagos analizė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 14 d. nutarties analizė, papildomų įrodymų rinkimas, 2024 m. balandžio 8 d. rašytinių paaiškinimų rengimas; ii) 10 406 Eur – 2024 m. balandžio 8 d. rašytinių paaiškinimų rengimas, 2024 m. balandžio 5 d. nuomonės dėl UAB „Agronovus“ įtraukimo į civilinės bylos nagrinėjimą parengimas (ir kt.). 

226.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokios paslaugos kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016, 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018, 41 punktas). 

227.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytą kasacinio teismo praktiką (žr. šios nutarties 226 punktą), nusprendžia, kad pareiškėjos nurodytos paslaugos (bylos medžiagos analizė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 14 d. nutarties analizė, papildomų įrodymų rinkimas, 2024 m. balandžio 8 d. rašytinių paaiškinimų rengimas) Rekomendacijų taikymo aspektu vertintinos kaip 2024 m. balandžio 8 d. rašytinių paaiškinimo rengimo paslaugos sudėtiniai elementai, už kuriuos patirtos išlaidos atskirai nepriteistinos.

228.       Už suteiktą teisinę pagalbą, rengiant 2024 m. balandžio 8 d. rašytinius paaiškinimus, sumokėta 2024 m. balandžio 22 d. mokėjimo nurodymu, todėl laikytina, kad pareiškėjos prašomos priteisti rašytinių paaiškinimų rengimo išlaidos (6 388,80 Eur) viršija Rekomendacijų 8.16 papunktyje numatytą maksimalų dydį (2 110,30 Eur × 0,4 = 844,12 Eur). Už suteiktą teisinę pagalbą, rengiant 2024 m. balandžio 8 d. rašytinius paaiškinimus, 2024 m. balandžio 5 d. nuomonę dėl UAB „Agronovus“ įtraukimo į civilinės bylos nagrinėjimą sumokėta 2024 m. gegužės 27 d. mokėjimo pavedimu, todėl laikytina, kad pareiškėjos prašomos priteisti 2024 m. balandžio 8 d. rašytinių paaiškinimų, taip pat 2024 m. balandžio 5 d. nuomonės rengimo išlaidos (10 406 Eur) viršija Rekomendacijose nurodytus dydžius, nes Rekomendacijų 8.16 papunktyje numatytas maksimalų dydis rengiant tiek rašytinius paaiškinimus, tiek nuomonę sudaro 844,12 Eur (2 110,30 Eur × 0,4 = 844,12 Eur).

229.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos apimtį, trukmę (BELOR kreipėsi į teismą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu 2023 m. sausio 5 d.), sudėtingumą tiek teisės taikymo, tiek faktinių aplinkybių vertinimo požiūriu (byloje buvo nagrinėjami klausimai tiek dėl bendrovės nemokumo momento, tiek dėl turto ir įsipareigojimų apimties, tiek dėl sandorių, tiek dėl bendrovės vadovams taikytinų apribojimų), taip pat BELOR atstovų teiktų dokumentų skaičių ir apimtį (vien BELOR 2024 m. balandžio 8 d. rašytinių paaiškinimų apimtis – 46 lapai), byloje atliktų procesinių veiksmų skaičių, atsižvelgęs į tai, kad byla pirmosios instancijos teisme nagrinėjama antrą kartą, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju susiklostė išimtinė situacija, leidžianti pareiškėjai atlyginti bylinėjimosi išlaidas, viršijančias pagal Rekomendacijas apskaičiuotus maksimalius atlygintinus išlaidų už atitinkamo procesinio dokumento parengimą ar procesinį veiksmą dydžius, t. y. egzistuoja pagrindas nukrypti nuo Rekomendacijose nustatytų maksimalių rekomenduojamų priteisti išlaidų dydžio (844,12 Eur – už rašytinių paaiškinimų rengimą, 844,12 Eur – už nuomonės rengimą). 

230.       Atsižvelgus į tai, kas nurodytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstus ir teisėtus procesinius sprendimus dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kurio pakeisti ar panaikinti D. F. atskirųjų skundų argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą teise

231.       Suinteresuotas asmuo D. F. 2025 m. kovo 13 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą skirti BELOR atstovui advokatui L. L. 5 000 Eur baudą, pusę šios sumos priteisiant D. F. naudai.

232.       Suinteresuoto asmens D. F. prašymas grindžiamas argumentais, kad BELOR atstovas advokatas L. L. 2025 m. vasario 21 d. atsiliepime į atskiruosius skundus sąmoningai pateikė melagingus teiginius, kurių D. F. niekada neteikė nei paaiškinimų metu, nei procesiniuose dokumentuose. Tai yra, BELOR advokatas atsiliepime į atskiruosius skundus melagingai nurodė, kad: i) „dar daugiau, buvęs bendrovės vadovas D. F. 2024 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad suprato, kad bendrovė yra nemoki, todėl ruošėsi dviem scenarijams – tęsti įmonės veiklą arba kreiptis dėl bankroto“; ii) „taip pat, buvęs bendrovės vadovas D. F. patvirtino, kad jo vadovavimo laikotarpiu bendrovė nevykdė jokios faktinės veiklos. D. F. nurodė, kad paprasčiausiai tikėjosi padengti 45 mln. Eur įsipareigojimų kreditoriams toliau vykdant veiklą ir generuojant 1 mln. Eur pajamų per metus.“; iii) „aplinkybę, kad neatsiskaitymas su G. V. nebuvo pavienis atvejis, patvirtina BELOR kartu su pareiškimu dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad be G. V. BALTKALIS taip pat buvo skolingas <...>“ (atsiliepimo 115–116 ir 111 punktai). Suinteresuoto asmens D. F. nuomone, tokiu elgesiu advokatas negerbia teismo ir kitų proceso šalių, toks elgesys akivaizdžiai prasilenkia su etika bei patvirtina akivaizdų piktnaudžiavimą procesu.

233.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. <...>. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013, 2023 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-421/2023). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-469/2022).

234.       Nagrinėjamu atveju suinteresuoto asmens D. F. nurodomi argumentai (kad pareiškėjos advokatas pateikė melagingus teiginius, kurių D. F. niekada nenurodė) šioje byloje nėra pakankami konstatuoti BELOR atstovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Aplinkybės dėl BELOR atstovo nurodytų (ne)pagrįstų ar (ne)melagingų teiginių yra vertinamojo pobūdžio, kurias bylos nagrinėjimo metu įvertina teismas, tačiau vien jų nurodymas nesudaro pagrindo taikyti CPK 95 straipsnyje numatytas pasekmes, o objektyvių duomenų, kad BELOR ar jo atstovas akivaizdžiai nesąžiningai teikė prašymus, teisminį procesą naudojo ne pagal paskirtį ar veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, apeliantas nepateikė. Atsižvelgiant į tai, prašymas dėl baudos skyrimo netenkinamas (CPK 95 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

235.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reglamentavimą bei aptartą teismų praktiką, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teisingai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su bendrovės nemokumo momento įvertinimu bei bendrovės tyčinio bankroto požymių nustatymu, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl pagrįstai bendrovės bankrotą pripažino tyčiniu. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios atskirųjų skundų argumentais naikinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų atskirieji skundai atmetami, o Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 27 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

236.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą papildomą nutartį, kuria išsprendė pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą. Minėtos nutarties panaikinti ar pakeisti suinteresuoto asmens D. F. atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, suinteresuoto asmens D. F. atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 4 d. papildoma nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

237.       Į esminius atskirųjų skundų argumentus atsakyta, dėl kitų skunduose nurodytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties ir papildomos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020; 2024 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-378/2024, 62 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

238.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šalių apeliacinius skundus atmetus, kiekvienai iš jų lieka apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-351-1120/2022; 2023 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-37-330/2023; 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-44-464/2023; 2023 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-92-302/2023; 2024 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-319-934/2024).

239.       Kadangi nagrinėjamoje byloje tiek pareiškėjos, tiek suinteresuotų asmenų atskirieji skundai atmesti, bylinėjimosi išlaidos nėra paskirstomos.

Lietuvos apeliacinis teismas

nutaria:

Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 4 d. papildomą nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                        Žilvinas Terebeiza