Civilinė byla Nr. e2A-258-381/2020

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00125-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.12.3 

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Agnės Tikniūtės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Ausviga“ prašymą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 17 d. nutarties išaiškinimo,

n u s t a t ė :

1.       Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. sprendimu civilinėje
byloje Nr. 2-2425-812/2017 bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Reflektorius“ iš G. P. buvo priteista 35 000 Eur dydžio suma ir 5 proc. metinės palūkanos. BUAB „Reflektorius“ reikalavimas į G. P. 2018 m. rugpjūčio 27 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi (toliau – ir Reikalavimo teisių perleidimo sutartis) buvo parduotas uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vikingų giria“, 2018 m. rugpjūčio 31 d. reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Vikingų giria“ iš BUAB „Reflektorius“ įsigytą reikalavimo teisę į G. P. pardavė UAB „Ausviga“.

2.       Ieškovė UAB „Ingeo“ kreipėsi į teismą prašydama: 1) BUAB „Reflektorius“ bankroto administratoriaus L. P. veiksmus BUAB „Reflektorius“ vardu sudarant Reikalavimo teisių perleidimo sutartų su UAB „Vikingų giria“, ir (arba) perleidžiant reikalavimo teises į 35 000 Eur dydžio sumą ir 5 proc. metines palūkanas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2425-812/2017 priteistus iš G. P., pripažinti neteisėtais; 2) pripažinti Reikalavimo teisių perleidimo sutartį negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento ir taikyti restituciją; 3) įpareigoti bankroto administratorių vykdyti BUAB „Reflektorius“ kreditorių susirinkimo 2018 m. kovo 9 d. nutarimą Nr. 8 „Dėl reikalavimo teisių pardavimo“ ir 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą, t. y. parduoti ieškovei reikalavimo teisę, įgytą civilinėje byloje Nr. 2-2425-812/2017.

3.       Panevėžio apygardos teismas 2019 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pripažino Reikalavimo teisių perleidimo sutartį negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento, o kitus ieškinio reikalavimus atmetė.

4.       Ieškovė UAB „Ingeo“ pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir pripažinti bankroto administratoriaus veiksmus neteisėtais, pripažinti Reikalavimo teisių perleidimo sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją. Atsakovė UAB „Vikingų giria“ taip pat pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 29 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės UAB „Ingeo“ ieškinį.

5.       Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovės UAB „Ingeo“ ir atsakovės UAB „Vikingų giria“ apeliacinius skundus, 2020 m. kovo 17d. nutartimi panaikino Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 29 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl bankroto administratoriaus veiksmų pripažinimo neteisėtais, ir civilinę bylą dėl šio ieškinio reikalavimo nutraukė. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas panaikino Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 29 d. sprendimo dalį, kuria, pripažinus Reikalavimo teisių perleidimo sutartį negaliojančia nuo sudarymo momento, nuspręsta netaikyti restitucijos, ir restitucijos taikymo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 29 d. sprendimo dalį Lietuvos apeliacinis teismas paliko nepakeistą.

6.       2020 m. rugsėjo 15 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas trečiojo asmens UAB „Ausviga“ prašymas dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 17 d. nutarties išaiškinimo. UAB „Ausviga“ teigimu, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 17 d. nutarties rezoliucinė dalis dėl restitucijos taikymo klausimo perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo suformuluota neaiškiai. Reikalavimo teisėms buvus parduotoms du kartus, t. y. įgijėju tapus trečiajam asmeniui UAB „Ausviga“, buvo apribotas restitucijos natūra taikymas, kadangi draudžiama išreikalauti turtą iš sąžiningo įgijėjo. UAB „Ausviga“ nuomone, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartis nebuvo tinkamai įvykdyta, nes Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-3-589/2020, kurioje sprendžiamas klausimas dėl pirmine Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi parduotos reikalavimo teisės galiojimo ir apimties, remdamasis netinkama Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 17 d. nutarties interpretacija, netenkino UAB „Ausviga“ prašymo pakeisti pradinį ieškovą BUAB „Reflektorius“ jo procesinių teisių perėmėja UAB „Ausviga“, kuriai šiuo metu priklauso reikalavimo teisės į G. P.. Atsižvelgdama į susidariusią situaciją, UAB „Ausviga“ prašo išaiškinti Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-258-381/2020, nurodant, kad: 1) įsiteisėjusi 2020 m. kovo 17 d. nutarties dalis, kuria nutarta Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 29 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą, apima byloje išnagrinėtus klausimus dėl 2018 m. rugpjūčio 31 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties, sudarytos tarp atsakovės UAB „Vikingų giria“ ir trečiojo asmens UAB „Ausviga“, vertinimo kaip teisėta, galiojančia ir vykdytina; apima klausimus dėl pačios UAB „Ausviga“ vertinimo kaip sąžiningo įgijėjo, dėl reikalavimo teisių palikimo UAB „Ausviga“ valdymui, naudojimui ir disponavimui; apima klausimus dėl restitucijos natūra netaikymo UAB „Ausviga“ valdomų reikalavimo teisių atžvilgiu, kurios įgytos 2018 m. rugpjūčio 31 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu; 2) įsiteisėjusia 2020 m. kovo 17 d. nutarties dalimi, kuria nutarta Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 29 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą, galutinai patvirtinta, kad trečiasis asmuo UAB „Ausviga“ yra sąžiningas reikalavimo teisių įgijėjas, pagal 2018 m. rugpjūčio 31 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, ir restitucija natūra netaikoma šių UAB „Ausviga“ valdomų reikalavimo teisių atžvilgiu;
3) restitucijos taikymo klausimas perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik dalyje dėl restitucijos apimties – ginčo reikalavimo teisės vertės, nustatymo ir tas neturi įtakos UAB „Ausviga“ valdomų reikalavimo teisių atžvilgiu, kurios įgytos 2018 m. rugpjūčio 31 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu. 

Prašymas netenkintinas

7.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 278 straipsnio 1 dalį, jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Pagal to paties straipsnio 2 dalį sprendimą išaiškinti leidžiama, jeigu jis dar neįvykdytas, taip pat jeigu nepasibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas, ar šis terminas neatnaujintas.

8.       Aiškindamas ir taikydamas CPK 278 straipsnyje įtvirtintas teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nuostata, jog aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia, kad aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, jog būtų pakeista jo prasmė, be kita ko, prasminė elementų, sudarančių sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais remiantis priimtas sprendimas, taip pat kad jį priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būti tinkamai įvykdomas. Dėl to siekiant tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo šis sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo (nutarties) rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas (nutartis). Teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-232/2011; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-313/2019).

9.       Aiškinant CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatas, reikšmingi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. kovo 28 d. nutarimai, kuriuose Konstitucinis Teismas konstatavo, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo; oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti savo argumentų.

10.       Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 17 d.  nutartis būtų įvykdyta, taip pat nėra pasibaigęs terminas, per kurį turi būti įvykdyta teismo nutartis, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra kitos būtinos CPK 278 straipsnio
1 dalyje įtvirtintos sąlygos, suteikiančios teismui teisę aiškinti teismo procesinį sprendimą, – sprendimas turi būti neaiškus.

11.       Pabrėžtina, kad teismas, aiškindamas savo procesinį sprendimą, neturi teisės keisti jo turinio ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų. Sprendimą priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo. Nagrinėjamu atveju byla buvo nagrinėjama tik dėl 2018 m. rugpjūčio 27 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties galiojimo, taigi ir dėl restitucijos taikymo (netaikymo) bei restitucijos būdo pagal pripažintą negaliojančia sutartį. Tuo tarpu 2018 m. rugpjūčio 31 d. reikalavimo perleidimo sutarties teisėtumo ir restitucijos pagal šią sutartį taikymo klausimai nebuvo ginčo nagrinėjimo dalykas, taigi UAB „Ausviga“ nepagrįstai prašo išaiškinti teismo sprendimą dėl reikalavimų, susijusių su 2018 m. rugpjūčio 31 d. sutartimi, kurie nebuvo nagrinėjami ir dėl kurių teismas nepasisakė.

12.       Be to, Lietuvos apeliacinis teismas prašomoje išaiškinti nutartyje taip pat nesprendė klausimo, ar UAB „Ausviga“ perėmė iš BUAB „Reflektorius“ materialiąsias subjektines ar procesines teises. Šis klausimas spręstinas Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje
Nr. 2A-3-589/2020, todėl UAB „Ausviga“, nesutikdama su Panevėžio apygardos teismo nutartimi, kuria atmestas jos prašymas dėl procesinių teisų perėmimo, tokią nutartį turėtų skųsti apeliacine tvarka, o ne prašyti išaiškinti nutartį kitoje byloje, kurioje minėtas klausimas nebuvo ginčo dalykas. Taigi UAB „Ausviga“ pateiktu prašymu dėl Lietuvos apeliacinio teismo nutarties išaiškinimo iš esmės prašo išplėsti apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvus, nors, kaip minėta, teismas, aiškindamas savo sprendimą, negali keisti jo turinio.

13.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad prašoma išaiškinti Lietuvos apeliacinio teismo nutartis yra baigtinis ir vientisas aktas, jos konstatuojamojoje dalyje surašyti visi motyvai, kurių pagrindu priimta nutarties rezoliucinė dalis. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties motyvų negali būti daugiau, nei jų išdėstyta konstatuojamojoje dalyje, ši nutartis negali būti pildoma naujais motyvais. Teisėjų kolegijos vertinimu, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 17 d.  nutarties rezoliucinė dalis dėl restitucijos taikymo suformuluota suprantamai ir vienareikšmiškai – Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 29 d. sprendimo dalis, kuria, 2018 m. rugpjūčio 27 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį pripažinus negaliojančia nuo sudarymo momento, nuspręsta netaikyti restitucijos, panaikinta ir restitucijos taikymo klausimas perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kadangi Lietuvos apeliacinio teismo nutartis yra baigtinis ir vientisas aktas, vadinasi pirmosios instancijos teismas, iš naujo spręsdamas klausimą dėl restitucijos taikymo, turės vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 17 d. nutarties motyvuose pateiktais išaiškinimais, tačiau tai nereiškia, kad visi šie motyvai turi būti perkeliami į nutarties rezoliucinę dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartyje nėra jokių neaiškumų, dėl kurių ši nutartis negalėtų būti tinkamai įvykdoma.

14.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad UAB „Ausviga“ prašymas išaiškinti Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartį negali būti tenkinamas, nes nenustatytas privalomas CPK 278 straipsnio 1 dalies teisės normos taikymo pagrindas – teismo procesinio sprendimo neaiškumas. 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 278 straipsniu,

n u t a r i a :  

Netenkinti trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Ausviga“ prašymo dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 17 d. nutarties išaiškinimo.

Teisėjai                                                                                     Artūras Driukas

Kazys Kailiūnas

Agnė Tikniūtė