Civilinė byla Nr. e2A-1045-777/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08214-2024-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 

3.1.7.6; 3.1.7.11; 2.4.4.8

                                                               (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

       N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

       2025 m. lapkričio 20 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 623 straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Vilnius“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano būsto priežiūra“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Vilnius“ patikslintą ieškinį atsakovei I. K. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Z. T., N. S., J. S., S. G., K. B., T. K., uždaroji akcinė bendrovė ,,Mano būsto priežiūra“, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama priteisti iš atsakovės 276,64 Eur skolą, 6,18 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo pagrindu ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Mano būstas Vilnius“ yra paskirta daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratore. Ieškovė nurodė, kad atsakovės įsiskolinimas susidarė už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2024 m. vasario 29 d. priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą ir kitas paslaugas, tenkantis atsakovei nuosavybės teise priklausančiam butui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 7 d. sprendimu priėmė ieškovės dalies ieškinio dėl 66,96 Eur skolos už techninės priežiūros paslaugas priteisimo atsakovei atsisakymą ir šią civilinės bylos dalį nutraukė. Kitą ieškinio dalį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės ieškovei 225,82 Eur skolos, 0,35 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (226,17 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. gegužės 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė valstybei iš ieškovės 83,34 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

3.       Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai (aprašoma tik ta sprendimo dalis, dėl kurios paduoti apeliaciniai skundai):

Dėl ieškinio reikalavimų apeliacinių skundų apimtyje

3.1.                      Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma patvirtino buvus poreikį nedelsiant organizuoti ginčo stogo remonto darbus, kadangi, nelikvidavus nustatytų stogo defektų, grėstų pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai arba būtų galimi dideli materialiniai nuostoliai. Pažymėjo, kad stogas yra būtinas pastato, taip pat ir gyvenamojo namo konstrukcinis elementas, jo funkcionalumo užtikrinimas yra priskirtas prie privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų. Todėl padarė išvadą, kad ieškovė nagrinėjamu atveju užsakė darbus, susijusius su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Nurodė, kad atsakovės argumentai, kad ieškovė laiku nesiėmė veiksmų organizuoti stogo remonto darbus, šios teismo išvados nekeičia.

3.2.                      Spręsdamas klausimą dėl reikalavimo organizuoti darbų konkursą laikymosi teisinės reikšmės, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje iš esmės nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad ieškovė nagrinėjamu atveju turėjo organizuoti darbų pirkimą teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau neorganizavo jokio pirkimo. Todėl atmetė ieškovės teiginius, jog galbūt pirkimas nebuvo reikalingas, įvertinus aplinkybę, kad darbus reikėjo atlikti skubiai – kaip matyti iš aptarto teisinio reguliavimo, net ir tokiu atveju turi būti organizuojamas pirkimas teisės aktų nustatyta tvarka (kitu būdu).

3.3.                      Nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 straipsnio 8 dalimi, perkant kitu būdu, bendrojo naudojimo objektų administratoriui draudžiama pirkti iš ūkio subjektų, kurie su juo sudaro susijusių ūkio subjektų grupę, kaip tai apibrėžta Konkurencijos įstatyme. Teismas nustatė, kad ieškovė ir trečiasis asmuo yra susiję asmenys, šių įmonių akcininkas yra tas pats asmuo UAB „Mano būstas“, todėl pripažino, kad šie asmenys laikytini sudarančiais susijusių ūkio subjektų grupę, kaip tai apibrėžta Konkurencijos įstatyme. Pažymėjo, kad byloje nekilo ginčo dėl to, kad ginčo namo savininkai nebuvo priėmę sprendimo netaikyti draudimo pirkti iš susijusio ūkio subjekto. Todėl nusprendė, kad šiuo atveju ieškovė neturėjo teisės pirkti ginčo remonto darbų iš UAB „Mano būsto priežiūra“, o atsakovė neprivalo apmokėti išlaidų, kurias bendrojo naudojimo objektų administratorius patyrė pažeisdamas šį draudimą (CK 4.84 straipsnio 8 dalis).

3.4.                      Aptartų aplinkybių pagrindu teismas nusprendė, kad ieškovė nagrinėjamu atveju nepagrįstai atsakovei priskyrė mokėti UAB „Mano būsto priežiūra“ atliktų darbų akte nurodytą darbų kainos dalį, todėl, atsižvelgiant į CK 4.84 straipsnio 8 dalies nuostatas, padarė išvadą, kad ieškovė šiuo atveju atsakovei gali skirstyti tik tą sumą, kuri nurodyta UAB „Proalpas“ sudarytame atliktų darbų akte.

3.5.                      Teismas sutiko su atsakovės vertinimu, kad bent dalis ginčo atveju atliktų darbų buvo atlikti už didesnius nei skelbiami rinkos įkainiai, ieškovė nepateikė duomenų, kaip šiuo atveju buvo nustatyti ginčo darbų remonto įkainiai, todėl pripažino, kad analogiškų remonto darbų rinkos kaina buvo mažesnė. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės jai priklausančiam butui tenkančią ginčo remonto darbų kainos dalį pagal UAB „Proalpas“ atliktų darbų aktą.

3.6.                      Pažymėjo, kad iš ieškovės pateiktų duomenų nėra galimybės įsitikinti, kaip šiuo atveju buvo apskaičiuota ginčo darbų kaina; šios aplinkybės turi esminę reikšmę, kadangi namo gyventojams svarbu turėti galimybę įsitikinti jiems išrašomų sąskaitų pagrįstumu. Taip pat byloje nesant duomenų, dėl kokių šlaitinio stogo remonto darbų įkainių susitarė ieškovė su UAB „Mano būsto priežiūra“, nėra galimybės palyginti su kitų rinkoje veikiančių subjektų siūlomais įkainiais, įsitikinti, kad buvo pasirinktas ginčo namo gyventojams ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas.

3.7.                      Skundžiamame sprendime pažymėta, kad ieškovei bylos nagrinėjimo metu, siekiant pašalinti abejones dėl sutarties su trečiuoju asmeniu pobūdžio, darbų apimties, dėl pirkimo organizavimo, dėl ginčo remonto darbų įkainių, ar ieškovės ir trečiojo asmens įmonės susijusios ir kt., buvo siūloma pateikti įrodymus ir (ar) paaiškinimus, ieškovės vadovo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu. Tačiau ieškovė šiuo teismo siūlymu nepasinaudojo ir papildomų įrodymų ir paaiškinimų nepateikė.

3.8.                      Siekiant nepažeisti atsakovės teisės į teisingą bylos nagrinėjimą teismas nepritarė ieškovės argumentams, jog darbų pirkimo pažeidimas nedaro jokios įtakos atsakovės pareigai atsiskaityti už remonto darbus. Teismas pažymėjo, kad ieškovė remonto darbų pirkimų neorganizavo teisės aktų nustatyta tvarka, o atsakovei įrodžius, kad ginčo remonto darbų kaina galėjo būti mažesnė, jeigu tokio pažeidimo nebūtų, atsakovės teisė į teisingą bylos nagrinėjimą nebūtų praktiškai panaudojama ir veiksminga, jeigu teismas priteistų iš atsakovės visas ieškovės prašomas stogo remonto išlaidas.

3.9.                      Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, į teisinį reglamentavimą, teismas nusprendė, kad atsakovė pagrįstai nurodė, kad ginčo namo bendrojo naudojimo objektų aprašo kopija turėjo būti pateikta patalpų savininkams ir kitiems administratoriui žinomiems su administruojamu turtu susijusiems suinteresuotiems asmenims, o ieškovė neįrodė, kad tai buvo atlikta (byloje yra duomenų, patvirtinančių tik aprašo skelbimą konkrečiu metu – 2024 m. rugpjūčio 30 d.). Kita vertus, teismo vertinimu, tai nepaneigia atsakovės nurodytų darbų, numatytų UAB „Mano būsto priežiūra“ atliktų darbų akto 1.6 ir 1.7 punktuose, poreikio ir jų neabejotinos sąsajos su namo bendro naudojimo konstrukcijomis. Teismui nekilo abejonių, kad kamino skardinių prieglaudų gamyba ir montavimas, jungčių su kaminu sandarinant vandeniui atspariu hermetiku, kamino viršutinio gaubto gamyba ir montavimas buvo būtini ir susiję su bendro naudojimo konstrukcijų tinkamos būklės užtikrinimu, todėl atsakovės argumentus dėl kamino remonto išlaidų skirstymo bendraturčiams (ne) pagrįstumo atmetė kaip nepagrįstus.

3.10.                      Teismas taip pat kaip pagrįstus pripažinti atsakovės atsikirtimus, kad ieškovė skaičiavo atsakovei tenkančius mokesčius nuo neteisingo buto naudingo ploto, todėl perskaičiavo už ginčo laikotarpį jai ieškovės priskaičiuotus mokesčius, patikslinant ginčo namo butų naudinguosius plotus pagal byloje esančius aktualius Nekilnojamojo turto registro duomenis, taip pat patikslino bendrą gyventojams skirstytiną sumą (nurodytą UAB „Proalpas“ atliktų darbų akte) – 3 146,17 Eur. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo buvo patenkintas iš dalies ir ieškovei iš atsakovės priteista 225,82 Eur skolos.

3.11.                      Pažymėjo, kad teismas ieškovei taip pat siūlė pateikti papildomus duomenis, pagrindžiančius, kaip buvo apskaičiuotos ieškiniu šioje byloje prašomos priteisti 6,18 Eur dydžio palūkanos. Ieškovė šiuo teismo siūlymu nepasinaudojo, tačiau 2025 m. vasario 10 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad prašoma priteisti palūkanų suma iš esmės susidarė dėl 115,46 Eur atsakovei per klaidą priskirtos skolos sumos už nuotekų sistemų valymą. Šias aplinkybes patvirtino ir skolos apskaičiavimo ataskaita, iš kurios nustatyta, kad atsakovė kas mėnesį mokėjo jai priskaičiuotus mokesčius, išskyrus reikalaujamas palūkanas. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinė skola už nuotekų sistemų valymą atsakovei buvo skaičiuojama nepagrįstai, dėl to byloje ginčo nekilo, todėl teismas padarė išvadą, kad palūkanos nuo šios skolos sumos taip pat apskaičiuotos nepagrįstai. Teismas nusprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl palūkanų yra pagrįstas tik iš dalies – palūkanos gali būti skaičiuojamos nuo 88,78 Eur skolos už ginčo darbus sumos, t. y. tos sumos, kuri buvo įtraukta į sąskaitą už 2023 m. gruodžio mėnesį suteiktas paslaugas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

3.12.                      Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, teismas pažymėjo, kad atsakovės atsikirtimai į ieškovės ieškinį iš esmės buvo pripažinti pagrįstais, pagal byloje nustatytas aplinkybes, atsakovė reguliariai mokėjo jai priskaičiuotus mokesčius ir atsisakė apmokėti tik tą jų dalį, kuri susijusi su ginčo remonto darbais, todėl konstatavo, kad atsakovė iš esmės neginčijo jai, kaip bendraturtei, tenkančios pareigos proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui apmokėjimo.

3.13.                      Teismo vertinimu, dėl bylinėjimosi išlaidų susidarymo nagrinėjamu atveju atsakinga ieškovė, kadangi ji nesuteikė atsakovei tinkamos informacijos, kad pastaroji turėtų realią galimybę įvertinti jai išrašytų sąskaitų pagrįstumą. Be to, teismo vertinimu, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai tenkančios bylinėjimosi išlaidų dalies priteisimas iš atsakovės šiuo konkrečiu atveju sunaikintų jai tenkančią finansinę naudą, atsakovės bylinėjimąsi padarytų beprasmį ir pažeistų Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje konstatuotą bylos šalies teisę į teisingą teismą, atgrasytų atsakovę ginti savo pažeistas teises. Todėl pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės ir ieškovės bei trečiojo asmens prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetė.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4.       Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 7 d. sprendimo dalį, kuria atmesta ieškinio dalis, ir priimti naują sprendimą, ieškovo ieškinį tenkinti visa apimtimi. Pakeisti 2025 m. balandžio 7 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, priteisiant ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas proporcingai sprendimu patenkintų reikalavimų daliai. Taip pat priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, kurias pagrindžiantys įrodymai bus pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

4.1.                      Ieškovės nuomone, teismas nepagrįstai už ginčo pastato (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas) stogo remonto darbus jai priteisė sumas, apskaičiuotas nuo UAB „Proalpas“ atliktos stogo remonto darbų kainos, o ne nuo UAB ,,Mano būsto priežiūra“ atliktos darbų kainos. Šiuo atveju teismas neatsižvelgė ir neįvertino tarp trečiojo asmens ir UAB „Proalpas“ 2022 m. gruodžio 30 d. sudarytos sutarties, kurios pagrindu buvo užsakyti darbai. Taip pat neatsižvelgė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kad jeigu ieškovė būtų organizavusi konkursą rangovui atrinkti, jis darbus būtų atlikęs pigiau. Atsakovė byloje pateikė tik kainų palyginimą iš interneto ir nurodė, jog tariamai ieškovės atlikti darbai tris kartus viršija kainas. Pažymėjo, kad šios aplinkybės nepaneigia, kad ieškovė negalėjo patirti didesnių išlaidų nei rinkos kainos. Be to, darbus visuomet galima atlikti pigiau, tačiau tai nereiškia, kad darbai būtų atliekami tokios pačios kokybės priemonėmis, suteikiami tokie pat garantiniai terminai ir pan., negu kaip šiuo atveju. 

4.2.                      Ieškovės nuomone, teismas nepagrįstai nesivadovavo jos cituota Šiaulių apylinkės teismo praktika, kadangi šioje byloje atsakovai gynėsi tais pačiais argumentais – jog atliktų darbų kainos buvo tariamai per didelės ir teikė alternatyvius (mažesnius) skaičiavimus ir darbų kainas.

4.3.                      Nurodė, kad tuo atveju, jeigu ieškovė būtų organizavusi konkursą, Pastato stogo remonto darbai būtų atlikti žymiai vėliau, tačiau atsižvelgiant į tai, kad egzistavo poreikis nedelsiant šalinti stogo remonto darbus, ieškovė, kaip rūpestinga ir atidi administratorė, siekdama išvengti nurodytos rizikos, nedelsiant ir ekonomiškiausiu įmanomu būdu darbus užsakė pagal galiojančią ilgalaikę sutartį su trečiuoju asmeniu.

4.4.                      Ieškovės nuomone, teismas sprendime nepagrįstai vadovavosi CK 4.84 straipsnio 8 dalimi ir nepagrįstai nusprendė, kad darbai atlikti tarp susijusių asmenų ir kad tai yra pagrindas atsakovei priskaityti ne darbų kainą tarp ieškovės ir trečiojo asmens, o UAB „Proalpas“ atliktų darbų kainą. Šiuo atveju teismas sprendime nedetalizavo ir nenurodė, kokiomis Konkurencijos įstatymo nuostatomis vadovaujasi spręsdamas, kad ieškovė ir trečiasis asmuo tariamai sudaro susijusių asmenų grupę, kokios Konkurencijos įstatymo nuostatos tą draudžia. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovė ir trečiasis asmuo yra atskiri juridiniai asmenys, turintys savarankiškus juridinio asmens kodus, be to, ši aplinkybė savaime nepaneigia ieškovo teisės į visišką išlaidų už remonto darbus atlyginimą.

4.5.                      Nurodė, kad pastato stogo remonto darbai atlikti rinkos kainomis, o atsakovės pateiktos pavyzdinės kainos neeliminuoja atsakovės, kaip gyventojos, pareigos atsiskaityti už atliktus stogo remonto darbus, kuriais naudojasi, nusiskundimų dėl nekokybiškai, netinkamai atliktų darbų niekada nereiškė. Todėl šiuo atveju teismo argumentas, kad iš ieškovės pateiktų duomenų nėra galimybės įsitikinti, kaip šiuo atveju buvo apskaičiuota ginčo darbų kaina, ieškovės nuomone, nėra teisiškai reikšminga, nusprendžiant dėl atsakovės pareigos atsiskaityti už Pastato stogo remonto darbus.

4.6.                      Nurodė, kad ieškovei, kaip užsakovei, nekilo abejonių, kad darbų kaina apskaičiuota netinkamai arba per didelė. Nesutinka su teismo motyvu, kad Sutartyje nurodyta darbų kaina valandomis, o atliktų darbų akte – kvadratiniais metrais, paneigia ieškovo teisę gauti atlyginimą už patirtas išlaidas, sumokėtas rangovui už Pastato stogo remonto darbus. Pagal praktiką, dažnai atliktų darbų aktuose darbai aktuojami skirtingais mato vienetais, negu kad Sutartyje, tačiau esminę reikšmę turi tai, kad darbai atlikti, fiksuoti atliktų darbų akte, atsakovė, kaip ir kiti gyventojai, naudojasi atliktų darbų rezultatu. Vien tai, kad atliktų darbų akte paimti kitokie mato vienetai nei Sutartyje, teisinės reikšmės nusprendžiant dėl atsakovės pareigos apmokėti neturi.

4.7.                      Nurodė, kad trečiasis asmuo organizuodamas darbus, natūraliai patiria išlaidas renkant rangovą, organizuojant darbus, juos prižiūrint, administruojant, tam reikalingos darbo ir laiko sąnaudos, todėl bendra darbų suma išauga; toks verslo modelis yra visiškai įprastas. Tačiau teismui priteisus iš atsakovės tik dalį nuo UAB „Proalpas“ atliktos darbų kainos, o ne nuo trečiojo asmens kainos, buvo paneigta ieškovės teisė gauti tinkamą atlyginimą (iš esmės kompensaciją, nes sumos jau sumokėtos rangovui) už organizuotus ir realiai atliktus darbus. Pagal praktiką, administratorius turėjo teisę reikalauti atlyginti jo realiai darbams patirtas išlaidas.

4.8.                      Ieškovė nurodė, kad ši civilinė byla nepatenka į CPK numatytas civilinių bylų kategorijas, kuriose teismas privalo būti aktyvus, todėl teismas sprendime negalėjo savarankiškai perskaičiuoti atsakovei priskaitytinų mokėti sumų, taigi peržengė pareikšto ieškinio ir atsakovės suformuluotų atsikirtimų ribas ir iš dalies priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

4.9.                      Kadangi atsakovė nesirėmė UAB „Proalpas“ atliktų darbų kaina, todėl teismas nepagrįstai sprendime, ex officio paskaičiuodamas ir priteisdamas ieškovei UAB „Proalpas“, o ne trečiojo asmens atliktų darbų kainos dalį, peržengė pareikštų reikalavimų ir atsikirtimų apibrėžtas ribas. Teismas nepagrįstai kainą perskaičiavo ir pagal patikslintą atsakovei priklausančią naudingojo ploto dalį, nes darbų kaina buvo skaičiuojama pagal tuo metu turimus duomenis.

4.10.                      Apeliacinės instancijos teismui nutarus, kad ieškovei turėjo būti priteista visa suma, kaip ir suformuluota ieškinyje, reikalavimas priteisti kompensacines palūkanas turėjo būti tenkintas  visa apimtimi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

4.11.                      Ieškovė taip pat nesutinka su teismo sprendimu nepriteisti jai 4 907,86 Eur bylinėjimosi išlaidų (apskaičiavus procentinę dalį nuo patenkintos ieškinio dalies), nors ieškinys buvo patenkintas iš esmės visa apimtimi, tokiu būdu nepagrįstai nukrypo nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto principo „pralaimėjęs moka“.

4.12.                      Ieškovės nuomone, nėra pagrindo pripažinti, kad teismas tinkamai ir objektyviai įvertino šalių procesinį elgesį visos bylos nagrinėjimo metu ir pagrįstai pasinaudojo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimtimi. Priešingai, teismas vadovavosi šalių elgesiu ne bylos nagrinėjimo metu, tačiau, viena vertus, ieškovės tariamai netinkamu elgesiu iki bylos nagrinėjimo pradžios, antra vertus, vadovavosi kitokio pobūdžio aplinkybėmis, kurios pagal teismų praktiką nesudaro pagrindo nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės.

4.13.                      Ieškovė pažymėjo, kad ji sąžiningai atliko procesines pareigas ir siekė, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, priešingų aplinkybių nenurodė ir teismas sprendimo motyvuose. Todėl nebuvo pagrindo dėl ieškovės elgesio bylos nagrinėjimo metu nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

4.14.                      Ieškovė nesutinka su teismo išvada, kad dėl susidariusių bylinėjimosi išlaidų atsakinga pati ieškovė, kadangi aplinkybė, ar informacija buvo, ar nebuvo suteikta atsakovei, nekeičia fakto, kad ji bet kuriuo atveju skolos nebūtų padengusi. Pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo teisme metu, kai buvo pateikta visa turima informacija, susijusi su stogo remonto darbais, atsakovė ieškinio nepripažino. Todėl ieškovė neturėjo jokios kitos pasirinkimo galimybės, tik kreiptis į teismą. Daro išvadą, kad net jei informacija ir būtų buvusi pateikta, atsakovė nebūtų su skola sutikusi, kaip nesutiko ir bylos nagrinėjimo metu. Teismui praktiškai visa apimtimi patenkinus ieškinį, pasitvirtino aplinkybė, kad atsakovė nesąžiningai ir nepagrįstai atsisakė vykdyti turimus skolinius įsipareigojimus už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugas.

4.15.                      Nors teismas nurodė, kad atsakovės atsikirtimai iš esmės buvo pripažinti pagrįstais, tačiau ieškinio neatmetė, o priešingai, tenkino 82 proc. spręsdamas, kad pastato stogo remonto darbai atlikti pagrįstai ir atsakovei, kaip ir kitiems gyventojams, kilo pareiga už šiuos darbus atsiskaityti. Todėl patenkinus ieškinį 82 proc., ieškovė laikoma bylą laimėjusi didžiąja dalimi, atitinkamai mažiausiai nurodyta dalis bylinėjimosi išlaidų turėjo būti priteista iš atsakovės. Dėl nurodytų priežasčių nesutinka ir su teismo išvada, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš atsakovės šiuo konkrečiu atveju sunaikintų jai tenkančią finansinę naudą, atsakovės bylinėjimąsi padarytų beprasmį; atgrasytų atsakovę ginti savo pažeistas teises.

5.       Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo UAB ,,Mano būsto priežiūra“ prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 7 d. sprendimo dalį, kuria šalims buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir  trečiojo asmens UAB ,,Mano būsto priežiūra“ patirtas 471,90 Eur bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovės proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas panašiais kaip ir ieškovės apeliacinis skundas motyvais ir argumentais:

5.1.                      Trečiajam asmeniui neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismas jam nepriteisė net dalies bylinėjimosi išlaidų, nors ieškinys didžiąja dalimi buvo patenkintas. Pažymėjo, kad teismas individualiai nepasisakė ir nevertino, kiek tai susiję su bylinėjimosi išlaidomis trečiojo asmens atžvilgiu, tik padarė bendro pobūdžio išvadą, kad yra pagrindas nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Todėl, trečiojo asmens nuomone, toks teismo sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo laikytinas nemotyvuotu ir nepagrįstu (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai).

5.2.                      Nurodė, kad teismas vadovavosi šalių elgesiu ne bylos nagrinėjimo metu, o ieškovės tariamai netinkamu elgesiu iki bylos nagrinėjimo pradžios, taip pat vadovavosi kitokio pobūdžio aplinkybėmis, kurios, pagal teismų praktiką, nesudaro pagrindo nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Sprendžiant klausimą, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukrypimo nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės taikymo, prašo atsižvelgti į tai, kad trečiajam asmeniui nebuvo reiškiami jokie reikalavimai, todėl jis net ir norėdamas nebūtų galėjęs įgyvendinti kokių nors atsakovės prašymų dar iki bylai persikeliant į teismą, taip pat į tai, kad teismas sprendimu iš esmės didžiąja dalimi tenkino ieškinio reikalavimus, trečiasis asmuo sąžiningai atliko procesines pareigas ir siekė, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, priešingų aplinkybių nenurodė ir teismas sprendimo motyvuose, todėl sprendimas trečiajam asmeniui apskritai nepriteisti bylinėjimosi išlaidų yra visiškai nepagrįstas.

5.3.                      Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, trečiojo asmens nuomone, ne tik ieškovo, tačiau ir trečiojo asmens atžvilgiu, nebuvo jokio pagrindo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės.

5.4.                      Kadangi teismas netinkamai ir neobjektyviai įvertino šalių procesinį elgesį visos bylos nagrinėjimo metu, todėl nepagrįstai taikė bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimtį. Trečiojo asmens nuomone, teismas turėjo priteisti ieškovui mažų mažiausiai 4 907,86 Eur bylinėjimosi išlaidų, apskaičiavus procentinę dalį nuo patenkintos ieškinio dalies. Atitinkamai trečiajam asmeniui turėjo priteisti bent 386,96 Eur proporcingai ieškovo patenkintų reikalavimų daliai.

5.5.                      Trečiojo asmens nuomone, teismas kaip pagrindą nepriteisti bylinėjimosi išlaidų nepagrįstai nurodė aplinkybę, kad už jas atsakinga pati ieškovė, kadangi nesuteikė atsakovei visos turimos informacijos, kad pastaroji galėtų įsivertinti jai išrašytų sąskaitų pagrįstumą. Pažymėjo, kad toks motyvas galėtų būti siejamas nebent su ieškove, tačiau ne su trečiuoju asmeniu. Be to, aplinkybė, ar informacija buvo, ar nebuvo suteikta atsakovei, nekeičia fakto, kad ji bet kuriuo atveju skolos nebūtų padengusi. Trečiojo asmens nuomone, atsakovė nesąžiningai ir nepagrįstai atsisakė vykdyti turimus skolinius įsipareigojimus už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugas. Tai iš esmės patvirtina ir ieškovei palankus teismo sprendimas.

5.6.                      Nurodo, kad tokiu būdu Teismas nepagrįstai įgalina nesąžiningus savininkus nemokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir administravimo išlaidų, o apmokėti susidariusį skolinį įsipareigojimą tik administratoriui pareiškus ieškinį, kadangi bendrojo naudojimo objektų administratorius (ieškovas) patirs beveik tapačius nuostolius bandydamas įgyvendinti turimą teisę ir prisiteisti skolą teisminiu būdu, kaip ir tokiu atveju, jeigu išvis nereikalautų skolinio įsipareigojimo įvykdymo ir skolos. Netiesiogiai yra įtvirtinama nesąžininga ir nepagrįsta praktika, kad paslaugas teikiantis subjektas, įvertinęs galimas rizikas ir naudas, t. y. jog patiriami nuostoliai bus lygūs ar, labiau tikėtina, netgi viršys gaunamą skolos įvykdymą.

5.7.                      Pažymėjo, kad esminę reikšmę sprendžiant klausimą  dėl bylinėjimosi išlaidų turi materialusis rezultatas – ieškinys patenkintas ar atmestas. Šiuo atveju teismo motyvas, kaip pagrindas nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, kad atsakovės atsikirtimai iš esmės buvo pripažinti pagrįstais, trečiojo asmens teigimu, yra nelogiškas, prieštarauja tiek kitiems motyvams, tiek galutiniam bylos rezultatui, kai ieškinys buvo patenkintas 82 proc. Tokiu atveju teismas turėjo ieškinį atmesti visa apimtimi, tačiau to nepadarė, spręsdamas, kad Pastato stogo remonto darbai atlikti pagrįstai ir atsakovei, kaip ir kitiems gyventojams, kilo pareiga už šiuos darbus atsiskaityti.

5.8.                      Atsižvelgiant į bylos rezultatą, teismo argumentai, kad kažkokią finansinę naudą turėjo gauti atsakovė, nepagrįsti. Tokia situacija, kai iš esmės buvo patenkinti ieškovės reikalavimai, konstatavus, kad atsakovė turėjo pareigą dengti stogo remonto išlaidas, nepriteisiant bylinėjimosi išlaidų ne tik ieškovei, tačiau ir trečiajam asmeniui, yra ipso iure (pagal įstatymą) ir ipso facto (dėl to) neteisėta ir nepagrįsta, neatitinkanti tiek teisinio reguliavimo, tiek teismų praktikos, tiek nepagrįsta ir teismo motyvais, kuriais mėginama tokią poziciją pateisinti.

6.       Atsakovė pateikė du tapačius atsiliepimus DOK-83712 ir DOK-85108, kuriais prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

6.1.                      Nesutinka su ieškovės teiginiais, kad atsakovė vengė atsiskaityti su ieškove, kaip su namo administratore. Kad šias pareigas atsakovė vykdė sąžiningai, patvirtina skundžiamas teismo sprendimas. Nurodė, kad kilus ginčui dėl atliktų stogo remonto darbų ir priskaičiuoto mokesčio už stogo remontą, atsakovė kreipėsi raštu į ieškovę prašydama pateikti dokumentus ir paaiškinimus, patvirtinančius, kokiu pagrindu buvo atliekami stogo remonto darbai, tačiau ieškovė jokios informacijos atsakovei nepateikė. Ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovė nesiekė išsiaiškinti susidariusios ginčytinos situacijos ne teismo tvarka, ir nors atsakovė elektroniniu laišku 2024 m. balandžio mėn. pranešė, kad už stogo remonto darbus bus sumokėta išsiaiškinus dėl priskaičiuoto mokėjimo, ieškovė į tai neatsižvelgė ir inicijavo teisminį procesą. 

6.2.                      Pažymėjo, kad ieškovės veiklos trūkumus konstatavo ir Vilniaus miesto savivaldybė, kuri vykdo daugiabučio namo administratoriaus veiklos kontrolę, be kita ko, pripažino, kad ieškovė turėjo organizuoti atskirą pirkimo konkursą namo stogo remonto darbams atlikti.

6.3.                      Nurodė, kad teismas išsamiai pasisakė, dėl bendro naudojimo objektų administratoriaus veiklos pagrindo ir organizuojamų pirkimų tvarkos. Sutiko su teismo išvada, kad ieškovė ir trečiasis asmuo yra susiję ūkio subjektai. Todėl, pagal įstatymą, butų ir kitų patalpų savininkai neprivalo apmokėti išlaidų, kurias bendrojo naudojimo objektų administratorius patyrė pažeisdamas šį draudimą.

6.4.                      Dėl priskaičiuotų mokesčių gyventojams už stogo remonto darbus pagrįstumo, atsakovė atkreipė dėmesį, kad įrodymų, patvirtinančių atliktų šlaitinio stogo remonto nurodytų darbų įkainius ir dokumentų, kurių pagrindu buvo organizuotas stogo remonto darbų pirkimas, ieškovė nepateikė. Taip pat ieškovė nepateikė teismui sąskaitos faktūros, kurios pagrindu trečiajam asmeniui ieškovė sumokėjo už stogo remonto darbus.

6.5.                      Atkreipė dėmesį, kad ieškovės vadovas buvo kviečiamas į teismo posėdį, siekiant išsiaiškinti kilusius neaiškumus dėl darbų pirkimo organizavimo, remonto darbų įkainių, be to, atsakovė pateikė ieškovei pasiūlymą užbaigti ginčą taikiai, tačiau ieškovės atstovė į teismo posėdį neatvyko, dėl taikaus ginčo sprendimo neatsiliepė, tokiu būdu palikdama visus klausimus spręsti teismui.

6.6.                      Atsakovės nuomone, teismas teisingai nusprendė, kad ieškovė nepagristai atsakovei skirstė ginčo remonto darbų išlaidų sumą, nurodytą UAB „Mano būsto priežiūra“, o ne UAB „Proalpas“ atliktų darbų akte, todėl atsakovei tenkančią šių išlaidų dalį perskaičiavo.

6.7.                      Atsakovės nuomone, teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad dėl bylinėjimosi išlaidų susidarymo nagrinėjamu atveju atsakinga ieškovė, kadangi nesuteikė atsakovei prašomos informacijos, todėl ji neturėjo galimybės įvertinti jai išrašytų sąskaitų pagrįstumą. Tokiu atveju, atsižvelgiant į bylos rezultatą, proporcingas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas lemtų Konvencijos 6 straipsnio pažeidimą ir atsakovės teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimą.

7.       Atsakovė pateikė du tapačius atsiliepimus DOK-83412 ir DOK-85106, kuriais prašo trečiojo asmens apeliacinį skundą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

7.1.                      Nurodė, kad teismo iniciatyva pagrįstai į bylą buvo įtrauktas trečiasis asmuo, kuris visiškai palaikė ieškovės poziciją ir savo poziciją grindė tapačiais įrodymais kaip ir ieškovė. Pažymėjo, kad byloje liko neaiškus 2022 m. gruodžio 30 d. sutarties pobūdis, kokie darbai buvo pavesti trečiajam asmeniui dėl pirkimo organizavimo, kaip buvo susitarta dėl ginčo remonto darbų įkainių. Teismas ieškovės vadovo dalyvavimą pripažino būtinu, tačiau vadovas, kuris pareigas įmonėje pradėjo eiti nuo 2024 m. vasario 22 d., dalyvauti teismo posėdyje atsisakė, nors jis, be kita ko, yra atsakingas ir už sutartis, sudarytas prieš jam pradedant eiti įmonės vadovo pareigas.

7.2.                      Sutiko su teismo išvada, kad ieškovė ir trečiasis asmuo yra susiję ūkio subjektai Konkurencijos įstatymo prasme. Vilniaus miesto savivaldybė 2024 m. lapkričio 19 d. atsakyme nustatė ieškovės, kaip administratorės, veiklos pažeidimų ir pradėjo administracinių nusižengimų teiseną pagal LR administracinių nusižengimų kodekso 349 straipsnio 3 dalį. Taip pat nurodė, kad ieškovė turėjo organizuoti atskirą pirkimo konkursą stogo remonto darbams atlikti.

7.3.                      Atsakovės nuomone, teismas pagrįstai, įvertinęs visas bylos faktines aplinkybes ir bylos ypatingumą, nukrypo nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, nes, priešingu atveju, būtų pažeista atsakovės teisė į teisingą bylos nagrinėjimą (Konvencija, EŽTK 6 straipsnis). Taip pat teismas teisingai vertino, kad dėl bylinėjimosi išlaidų susidarymo nagrinėjamu atveju atsakinga pati ieškovė, kadangi nesuteikė atsakovei tinkamos informacijos, kad pastaroji turėtų realią galimybę įvertinti jai išrašytų sąskaitų pagrįstumą. Atkreipė dėmesį, kad trečiasis asmuo atsakovei savarankiškų reikalavimų nereiškė, neturi teisės reikalauti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Ieškovės ir trečiojo asmens apeliaciniai skundai netenkinami.

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus ir reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

9.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgęs į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

10.       Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 7 d. sprendimo dalis, kuria teismas atmetė dalį ieškinio reikalavimų dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

11.       Byloje nustatyta, kad ieškovė administruoja namą, kuriame yra atsakovei priklausantis butas, (duomenys neskelbtini). Ieškinys atsakovei buvo pareikštas dėl įsiskolinimo, susidariusio laikotarpį nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2024 m. vasario 29 d., už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą ir kitas paslaugas, tenkančias atsakovei nuosavybės teise priklausančiam butui.

12.       Bylos nagrinėjimo metu, reaguojant į atsakovės argumentus dėl techninės priežiūros tarifų, ieškovė perskaičiavo sumą, mokėtiną už pastato priežiūrą / eksploataciją, ir sumažino pareikšto ieškinio reikalavimą 66,96 Eur suma ir atitinkamai sumažino ieškinio reikalavimus, prašydama iš atsakovės priteisti 282,82 Eur (349,78 Eur – 66,96 Eur) skolą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl skolos priteisimo, šią civilinės bylos dalį nutraukė (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

13.       Toliau byloje ginčas buvo nagrinėjamas dėl atsakovės, kaip buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkės pareigos padengti proporcingai jos daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje tenkančias gyvenamojo namo stogo remonto darbų išlaidas. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, atsakovė reguliariai mokėjo jai priskaičiuotus mokesčius, išskyrus palūkanų sumą ir minėtas stogo remonto darbų išlaidas. Ginčo dėl atsakovės sumokėtų sumų dydžio nėra. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė neginčijo jai, kaip bendraturtei, tenkančios pareigos proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui apmokėjimo ir atsisakė apmokėti tik tą jų dalį, kuri susijusi su ginčo stogo remonto darbais, nes abejojo jų pagrįstumu bei apimtimi. Tai yra ginčas kilo ne dėl pačios prievolės egzistavimo, o dėl jos apimties.

14.       Sprendžiant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, aktuali ieškovės UAB „Mano būstas Vilnius“ ir trečiojo asmens UAB „Mano būsto priežiūra“ 2022 m. gruodžio 30 d. sudaryta remonto, priežiūros ir kitų darbų sutartis                                                 Nr. MBV-SUT-22-1245, kuria sutarties šalys susitarė, kad trečiasis asmuo organizuos ginčo stogo remonto darbų atlikimą (2 failas, b. l. 124–126, šios sutarties priedai 4 failas, b. l. 8–39). Teismas nustatė, kad remiantis šia sutartimi trečiasis asmuo šių darbų atlikimui pasamdė UAB „Proalpas“. Kadangi stogo remonto darbai buvo atlikti 2022 m. gruodžio 30 d. sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir UAB ,,Mano būsto priežiūra“, pagrindu, teismas į bylą trečiuoju asmeniu įtraukė UAB ,,Mano būsto priežiūra“.

15.       Už ginčo stogo remonto darbus – 3 146,17 Eur (darbų kaina su PVM) – ieškovė atsiskaitė su trečiuoju asmeniu 2024 m. kovo 20 d. atlikdama mokėjimo pavedimą (jo mokėjimo paskirtyje išvardyti sąskaitų, pagal kurias atsiskaitoma, numeriai) (1 failas, b. l. 120–123), pagal UAB „Proalpas“ 2023 m. gruodžio 14 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. PRO Nr. 6459 trečiajam asmeniui, 2023 m. gruodžio 14 d. UAB „Proalpas“ atliktų darbų aktą. Remiantis  UAB „Mano būsto priežiūra“ atliktų darbų aktu Nr. R-BST-V23-0058442-10, nustatyta, kad ginčo stogo remonto darbai kainavo 4 210,79 Eur su PVM (1 failas, b. l. 146). Būtent ši suma ir buvo paskirstyta sumokėti ginčo namo bendraturčiams.

16.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ginčijamos stogo remonto darbų išlaidos įtrauktos į atsakovei 2023 m. gruodžio mėn. išrašytą sąskaitą, kurioje nurodyta, kad už stogo remontą (avarinį lokalizavimą), išsimokant per 9 mėnesius, mokėtina po 105,72 Eur suma per mėnesį (PVM neapmokestinama suma). Sąskaitos pastabų skiltyje pažymėta, kad visa atliktų darbų kaina yra 4 209,58 Eur, taip pat paaiškinta, kad mokestis už atliktus darbus paskirstytas butų ir kitų patalpų savininkams proporcingai turimam naudingam plotui, o papildomai atliktų darbų pagrindas – privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros reikalavimai (Lietuvos Respublikos statybos įstatymas) (1 failas, b. l. 99–103).

17.       Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atsižvelgdama į 2023 m. vasario 15 d. statinio apžiūros akto duomenis, vertino, kad ginčo stogo remonto darbų organizavimas buvo susijęs su privalomaisiais statinių priežiūros reikalavimais, todėl vertino, kad atsakovė turi prievolę proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas už atliktus darbus.

18.       Ieškovė apeliaciniu skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nepagristai atsakovei skirstė ginčo remonto darbų išlaidų sumą, nurodytą UAB „Mano būsto priežiūra“, o ne UAB „Proalpas“ atliktų darbų akte, ir teismo atliktu atsakovei tenkančią šių išlaidų perskaičiavimu. Nurodė, kad teismas neatsižvelgė ir neįvertino, kad ginčo darbai buvo užsakyti 2022 m. gruodžio 30 d. sutarties pagrindu. 

19.       Administratorius, vykdydamas jam priskirtas funkcijas, turi vadovautis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintais Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais (toliau – Nuostatai) bei kitais teisės aktais. Nuostatų 3 punkte įtvirtinta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant.

20.       Administratorius privalo nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik siekdamas naudos gavėjų interesų (Nuostatų 7.1 punktas); pateikti patalpų savininkams ar jų įgaliotiems asmenims, valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkams ar jų įgaliotiems asmenims paaiškinimus žodžiu, raštu ir (ar) elektroniniu laišku apie Nuostatų IV skyriuje nurodytus jiems apskaičiuotus mėnesinius mokėjimus, įmokas, atliktus namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo, kitus darbus ar suteiktas paslaugas, leisti susipažinti su šių darbų ir paslaugų sutartimis, sąmatomis, darbų priėmimo aktais; jeigu patalpų savininkai kreipiasi raštu ar elektroniniu laišku, – atsakyti raštu ar elektroniniu laišku ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo (Nuostatų 7.3 punktas).

21.       Pagal Nuostatų 7.7 papunktį, jeigu daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, administratorius privalo imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė.

22.       Nagrinėjamu atveju ieškovė, kaip ginčo namo administratorė, buvo atsakinga už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, todėl turėjo pareigą užtikrinti, kad bendro naudojimo objektai atitiktų teisės aktų reikalavimus ir nekeltų grėsmės žmonių saugumui.

23.       Kasacinis teismas, aiškindamas Nuostatus, yra pažymėjęs, kad mokėjimo prievolės gali atsirasti dėl konkrečių paslaugų suteikimo ir dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais (išlaidos šiems objektams išlaikyti, išsaugoti, mokesčiai, rinkliavos ir pan.). Prievolė atlyginti tokias išlaidas nėra abstraktaus pobūdžio, šios išlaidos turi būti susijusios su bendrojo naudojimo objektais ir pagrįstos konkrečiais duomenimis. Minėtas prievolės pobūdis lemia ir tai, kad sąskaitos dėl tokių išlaidų apmokėjimo pateikimas nėra formalus veiksmas, kadangi būtent sąskaitomis atskleidžiamas prievolės, kylančios analizuojamu pagrindu, turinys, o asmuo, nesutikdamas su sąskaitoje nurodyta mokėjimo prievole (su pačia pareiga apmokėti atitinkamas išlaidas ir (ar) išlaidų dydžio pagrįstumu), gali ją ginčyti ir kelti klausimą dėl nurodomų išlaidų nepagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-916/2021).

24.       Šiuo atveju byloje nėra ginčo, kad stogo remonto darbų organizavimas buvo susijęs su privalomaisiais statinių priežiūros reikalavimais. Nuostatų

25.       CK 4.84 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kaip namo administratorius organizuoja su administruojamu namu susijusių paslaugų, prekių ir darbų pirkimą. Kadangi šiuo atveju ieškovė nėra perkančioji organizacija, o ginčo stogo remonto darbus reikėjo organizuoti nedelsiant, todėl ieškovė pirkimus turėjo atlikti vadovaudamasi CK 4.84 straipsnio 8 dalies nuostatomis, kuriose nurodyta, kad Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, naudodamasi Vyriausybės įsteigtos centrinės perkančiosios organizacijos valdomomis ir administruojamomis informacinėmis sistemomis arba kitu būdu, kai nėra galimybės paslaugų, prekių ir darbų įsigyti naudojantis šiomis sistemomis, taip pat kai namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo darbus administratorius privalo organizuoti nedelsiant, kad būtų išvengta pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai.

26.       Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė iš esmės neginčija, kad nustatyta tvarka darbų pirkimo neorganizavo, tačiau savo neveikimą siekia pateisinti teigdama, jog galbūt pirkimas nebuvo reikalingas, kad ji turi teisę savo nuožiūra pasirinkti rangovus, kadangi darbus reikėjo atlikti skubiai. Tačiau atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, pritartina pirmosios instancijos teismui, kad net ir tokiu atveju turi būti organizuojamas pirkimas teisės aktų nustatyta tvarka (CK 4.84 straipsnio 8 dalis) (kitu būdu), ir jokių išimčių įstatyme nėra numatyta. Pažymėtina, kad ieškovės veiklos trūkumus konstatavo ir Vilniaus miesto savivaldybė, kuri vykdo daugiabučio namo administratoriaus veiklos kontrolę, ir pripažino, kad ieškovė turėjo organizuoti atskirą pirkimo konkursą namo stogo remonto darbams atlikti, nes darbai buvo atliekami ne nedelsiant, o praėjus 10 mėnesių po užfiksuotų defektų. 

27.       Atmestini kaip nepagrįsti ir deklaratyvūs ieškovės teiginiai, kad, jeigu būtų organizuojamas konkursas, pastato stogo remonto darbai būtų atlikti žymiai vėliau. Pažymėtina, kad organizuoti konkursą nustatyta tvarka ieškovė turėjo pakankamai laiko, kadangi, kaip nustatyta bylos duomenimis ir ieškovės paaiškinimais, ginčo namo stogo remonto darbų atlikimo poreikis buvo nustatytas dar 2022 m. (Ginčo pastato techninės priežiūros žurnalas 2023 m. sausio 1 d.), taip pat 2023 m. vasario 10 d., tiek 2023 m. vasario 15 d. aktuose yra fiksuoti stogo defektai, ir nustatytas poreikis nedelsiant atlikti stogo remontą. Kas lėmė tokį nepagrįstai ilgą delsimą atlikti privalomus darbus, ieškovė paaiškinimų neteikia, o jos nurodoma aplinkybė, kad paprastai rangovai dėl įvairių priežasčių atrenkami net ne per pirmąjį paskelbtą konkursą, tik patvirtina, kad dėl nepagrįstai ilgo delsimo atsakinga pati ieškovė. Pažymėtina, kad būtiniesiems darbams atlikti gyventojų sutikimo nereikėjo, todėl papildomo laiko darbų organizavimui dėl tokių aplinkybių ieškovei taip pat nereikėjo. Be to, dėl to, kad ieškovė neorganizavo stogo remonto darbų pirkimo pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatytą namo techninės priežiūros paslaugų, susijusių su namo administravimu, pirkimo tvarką, jai buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena. Pažymėtina, kad ieškovė yra savo srities profesionalė, todėl jai neabejotinai turėjo būti žinomi reikalavimai vykdant administravimą, kartu ir būtinybė organizuoti darbų pirkimą nustatyta privaloma tvarka.

28.       Ieškovės argumentas, kad ginčo darbai buvo užsakyti 2022 m. gruodžio 30 d. sutarties pagrindu, imperatyvių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų nepaneigia (CK 6.157 straipsnis). Sprendžiant klausimą dėl skundo argumentų, ar teismas pagrįstai atmetė dalį ieškinio reikalavimų dėl stogo remonto darbų, pažymėtina, kad 2022 m. gruodžio 30 d. sutartyje, kurios pagrindu buvo atlikti ginčo remonto darbai, nebuvo aptarti šlaitinio stogo remonto darbų įkainiai. Atsakovė nesutikimą su ieškiniu taip pat, be kita ko, reiškė ir dėl priskaičiuotų mokesčių gyventojams už stogo remonto darbus pagrįstumo. Ieškovė nurodo, kad už darbus buvo sumokėta pagal atliktų darbų aktą, tačiau leistinais įrodymais nepatikslino, kaip ir kas konkrečiai šiuo atveju dėl darbų buvo susitarta ir (ar iš viso) buvo tariamasi. Kadangi abi apeliantės negalėjo paaiškinti, kokie konkrečiai darbai buvo pavesti trečiajam asmeniui, kaip buvo susitarta dėl ginčo remonto darbų įkainių, apimties, pirkimo organizavimo ir kt., siekiant pašalinti kilusius stogo remonto darbų organizavimo neaiškumus, pirmosios instancijos teismas ieškovės vadovo dalyvavimą buvo pripažinęs būtinu, tačiau vadovas dalyvauti teismo posėdyje atsisakė. Teismas taip pat siūlė pateikti papildomus paaiškinimus ir įrodymus dėl kilusių neaiškumų, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos kitų įrodymų ieškovė nepateikė. Taip pat ieškovė nepateikė teismui sąskaitos faktūros, kurios pagrindu trečiajam asmeniui ieškovė sumokėjo už stogo remonto darbus.

29.       Ieškovė nesutinka su teismo išvada, kad ji ir trečiasis asmuo yra susiję ūkio subjektai. Teismas nustatė, kad ieškovė ir trečiasis asmuo laikytini sudarančiais susijusių ūkio subjektų grupę, kaip tai apibrėžta Konkurencijos įstatyme, atsižvelgiant į tai, kad jie priklauso tai pačiai įmonių grupei, šių įmonių akcininkas yra tas pats asmuo UAB „Mano būstas“ (CPK 179 straipsnio 3 dalis) (5 failas, b. l. 124–135, 138–151), todėl pripažino, kad šiuo atveju ieškovė neturėjo teisės pirkti ginčo remonto darbų iš UAB „Mano būsto priežiūra“ (CK 4.84 straipsnio 8 dalis).

30.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nedetalizavo ir nenurodė, kokiomis Konkurencijos įstatymo nuostatomis vadovaujasi spręsdamas, kad ji ir trečiasis asmuo tariamai sudaro susijusių asmenų grupę, kokios Konkurencijos įstatymo nuostatos tą draudžia. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės nuomone, pažymėdamas, kad skundžiamame sprendime teismas aiškiai nurodė, kokiais įstatymais ir kuriais įrodymais remiasi. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė ir argumentavo išvadas dėl bendro naudojimo objektų administratoriaus veiklos pagrindo ir organizuojamų pirkimų tvarkos.

31.       Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, aiškiai nurodė, kad, vadovaujantis CK 4.84 straipsnio 8 dalimi, jeigu bendrojo naudojimo objektų administratorė nėra perkančioji organizacija, darbus perkant kitu būdu, bendrojo naudojimo objektų administratoriui draudžiama pirkti iš ūkio subjektų, kurie su juo sudaro susijusių ūkio subjektų grupę, kaip tai apibrėžta Konkurencijos įstatyme. Pažymėjo ir tai, kad, atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus, ginčo namo savininkai nebuvo priėmę sprendimo netaikyti draudimo pirkti iš susijusio ūkio subjekto. Taip pat nebuvo ir kitos sąlygos, kurios atveju būtų galima netaikyti šio draudimo, tai yra, susiję ūkio subjektai (ieškovė ir trečiasis asmuo) nebuvo pateikę didžiausio ekonominio naudingumo pasiūlymo. Byloje nėra duomenų, kad organizuojant ginčo remonto darbus būtų paskelbtas konkursas, apklausa ar kt. dėl stogo remonto darbų kainų, kad trečiasis asmuo arba jo pasamdytas UAB „Proalpas“ būtų teikę pasiūlymus dėl rangos darbų atliko kainos ir panašiai. Todėl, nesilaikius šių reikalavimų, nėra pagrindo kitaip vertinti teismo nustatytų aplinkybių dėl darbų organizavimo pažeidimo ir dėl to kilusių neigiamų pasekmių ieškovei. Atmestini kaip deklaratyvūs ieškovės argumentai, kad kitos įmonės darbus galbūt nebūtų atlikusios kokybiškai, nes tai tik niekuo nepagrįsti teiginiai ir samprotavimai, todėl teismas plačiau dėl to nepasisako.

32.       Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 21 punkto 1, 2 papunkčiuose nurodyta, kad susijusių ūkio subjektų grupė – du ar daugiau ūkio subjektų, kurie dėl savitarpio kontrolės yra laikomi vienu ūkio subjektu koncentracijos priežiūros tikslais apskaičiuojant bendrąsias pajamas ir rinkos dalį. Jeigu neįrodoma priešingai, nagrinėjamas ūkio subjektas ir 2) ūkio subjektai, kuriuose nagrinėjamas ūkio subjektas tiesiogiai arba netiesiogiai (per kitus ūkio subjektus) turi daugiau kaip pusę akcijų, kitokių vertybinių popierių ar turto arba turi teises į daugiau kaip pusę balsų, arba turi teisę skirti daugiau kaip pusę priežiūros ar valdymo organų narių, arba turi ūkio subjekto valdymo teisę, kaip ji suprantama pagal 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės.

33.       Kadangi ieškovės ir trečiojo asmens akcininkas yra tas pats asmuo – UAB „Mano būstas“, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą, turintis šių ūkio subjektų valdymo teisę per visuotinį akcininkų susirinkimą, kurio metu nusprendžiama dėl bendrovės veiklos, todėl,  ieškovei nepateikus priešingų įrodymų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė ir trečiasis asmuo laikytini sudarančiais susijusių ūkio subjektų grupę. Be to, teismo posėdžio metu išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracija taip pat nurodė, kad konkursas dėl sutarties sudarymo su UAB „Mano būsto priežiūra“ buvo vykdomas pagal UAB „Mano būstas“ įmonių grupių patvirtintas taisykles. Įstatyme nėra numatyta, kad ūkio subjektų, kurie sudaro susijusių ūkio subjektų grupę, turėtų sutapti įmonių kodai, kaip nurodo ieškovė, be to, kaip jau minėta, pagal įstatymą, susijusių ūkio subjektų grupę sudaro du ar daugiau savarankiškų ūkio subjektų, todėl jie gali turėti skirtingus įmonių kodus.

34.       Nustačius, kad ieškovė nustatyta tvarka neorganizavo pirkimų (Nuostatų 4.5 papunktis), todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nepagrįstai stogo remonto darbus pavedė atlikti trečiajam asmeniui, su ieškove sudarančiam susijusių ūkio subjektų grupę, ir atitinkamai nepagrįstai paskirstė namo gyventojams apmokėti išlaidas už ginčo darbus pagal UAB „Mano būsto priežiūra“ atliktų darbų akte nurodytą darbų kainą. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas pagrįsdamas sprendimą pažymėjo, kad net ir esant darbų organizavimo pažeidimui, nustačius, kad stogo remonto darbai yra susiję su privalomaisiais statinių priežiūros reikalavimais, juos buvo būtina atlikti ir neatidėliojant, todėl nusprendė, kad ieškovė šiuo atveju atsakovei gali skirstyti tik tą sumą, kuri nurodyta UAB „Proalpas“ sudarytame atliktų darbų akte. Pažymėtina, kad atsakovė, kaip ginčo namo butų ir kitų patalpų savininkė, jai tenkančios pareigos atsiskaityti už remonto darbus neginčijo (CK 4.82 straipsnio 1 dalis, 4.83 straipsnio 3 dalis, 4.84 ir 4.85 straipsniai), todėl teismas plačiau dėl to nepasisako.

35.       Ieškovei nėra aišku, kokius konkrečius rinkos įkainius atsakovė lygina su kokiais konkrečiais ginčo atveju atliktų darbų įkainiais. Taip pat teigia, kad atsakovės pateikiamų kainų pavyzdžiai nepaneigia ieškovės nurodytų kainų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nusprendžiant dėl realios stogo darbų kainos, pirmosios instancijos teismas rėmėsi www.infostatyba.lt duomenimis, kurie surinkti apklausos būdu ir skirti padėti įvertinti numatomas statybos išlaidas, ir nustatė, kad dalis ginčo atveju atliktų darbų buvo atlikti už didesnius nei nurodytame interneto puslapyje skelbiami rinkos įkainiai. Ieškovės abejonės ir nesutikimas su www.infostatyba.lt pateikiama informacija savaime nepaneigia šiame puslapyje skelbiamos informacijos patikimumo ir objektyvumo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai remonto darbų kainas nustatė šiais duomenimis. Nei ieškovė, nei trečiasis asmuo įrodymų, kad www.infostatyba.lt pateikta informacija yra neaktuali ir neatitinka rinkos įkainių arba kad yra nepakankama, nepateikė. Be to, pirmosios instancijos teismas, reaguodamas į tapačius ieškovės atsikirtimus, kad jai šiuo atveju nėra aišku, kokius įkainius atsakovė lygina, palygino tiek internete skelbiamus duomenis apie rinkos kainas, tiek trečiojo asmens UAB „Mano būsto priežiūra“, tiek UAB „Proalpas“ nurodytus darbų įkainius už stogo remonto darbus ir pagrįstai nustatė, kad ieškovės atlikti darbai kelis kartus viršija analogiškų remonto darbų rinkos kainas.

36.       Byloje kilus ginčui dėl remonto darbų remonto kainos, priešingai, nei teigia ieškovė, pagrįstų abejonių kelia ir tai, kodėl atliktų darbų akte paimti kitokie mato vienetai nei sutartyje. Kad tokia praktika yra normali, ieškovė įrodymų nepateikė, todėl nesant įrodymų, dėl kokių darbų, kainų, kokia apimtimi konkrečiai buvo susitarta, nėra pagrindo savaime sutikti su tokiais ieškovės teiginiais. Nors ši aplinkybė, kaip teigia ieškovė, neturi reikšmės nusprendžiant dėl atsakovės pareigos mokėti už darbus, tačiau tai savaime nepatvirtina ieškovės teisės nepagrįstai gauti didesnį atlyginimą už patirtas išlaidas remonto darbams. Nustačius, kad ieškovė, atlikdama namo administratorės pareigas, įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka neorganizavo darbų, nėra teisiškai reikšmingi ieškovės skundo argumentai, kad jai, kaip užsakovei, nekilo jokių abejonių dėl darbų kainos apskaičiavimo ar jos dydžio, nes darbus ji susitarė atlikti su susijusiu asmeniu, tai įstatymo prasme yra neleistina. Kaip jau minėta,  iki kreipimosi į teismą ieškovė asmeniškai derėjosi dėl kainų, jas lygino su rinkos kainomis, įrodymų nepateikta, todėl tai laikytina tik kaip gynybinė ieškovės pozicija.

37.       Kadangi ieškovės ir trečiojo asmens sudarytoje sutartyje nebuvo aptarti šlaitinio stogo remonto darbų įkainiai, ieškovė tik teikė paaiškinimus, kad už darbus buvo sumokėta pagal atliktų darbų aktą, ir kitų duomenų nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra galimybės įsitikinti, kaip šiuo atveju buvo apskaičiuota ginčo darbų kaina ar buvo pasirinktas ginčo namo gyventojams ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas, tai yra ar neviršija vidutinių rinkos kainų. Todėl, priešingai nei nurodo ieškovė, nėra pagrindo nuspręsti dėl kitokios ginčo darbų kainos, nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovės jai priklausančiam butui tenkančią ginčo remonto darbų kainos dalį pagal UAB „Proalpas“ atliktų darbų aktą.

38.       Ieškovė teigia, kad trečiasis asmuo, organizuodamas darbus, natūraliai patiria išlaidas rinkdamas rangovą, organizuodamas darbus, juos prižiūrėdamas, administruodamas, tam reikalingos darbo ir laiko sąnaudos, natūraliai bendra darbų suma išauga, ir remiasi Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-501-889/2024. Šioje byloje ginčo stogo remonto darbai vykdyti 2020 m. sausio 20 d. Techninės priežiūros, remonto ir kitų darbų sutarties Nr. MBL-SUT-20-000412, kuri pasirašyta įvykdžius darbų pirkimo konkursą, pagrindu. Todėl darbų pirkimo konkursą laimėjusi rangovė UAB „Mano Būsto priežiūra“ subrangovus turėjo teisę pasirinkti savo nuožiūra. Taigi šioje byloje privalomųjų stogo remonto darbų organizavimo tvarka nebuvo pažeista, todėl teismas nusprendė, kad į ieškovei perduotų darbų kainą įeina ne tik kaip subrangovo pasitelktos įmonės darbų kaina, bet ir paties trečiojo asmens UAB „Mano Būsto priežiūra“ atliktų priežiūros darbų kaina ir patirtos išlaidos.

39.       Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas teismo aplinkybes nagrinėjamoje byloje, susijusias su privalomųjų stogo remonto darbų organizavimo pažeidimu, ir į dėl šių reikalavimų nesilaikymo kilusias neigiamas pasekmes ieškovei, nėra pagrindo kitaip nuspręsti dėl papildomų ieškovės išlaidų organizuojant ir kt. stogo remonto darbus pagrįstumo. Be to, pažymėtina ir tai, kad, pagal 2022 m. gruodžio 30 d. sutarties 3.2 punktą, už atliktus papildomus darbus ir suteiktas papildomas paslaugas, nenumatytas sutarties priede Nr. 1, užsakovas moka vykdytojui pagal atskirai šalių raštu suderintas kainas. Taip pat, būdama atsakinga, apdairi verslininkė, kaip ginčo namo administratorė, taip pat savo srities profesionalė, turėdama visas organizacines galimybes, prieš atsiskaitydama už darbus, ji, be kita ko, turėjo įsitikinti jai pateikiamų apmokėjimui sąskaitų pagrįstumu, todėl, tinkamai neįgyvendinus jai kylančių pareigų organizuojant darbus, tenka prisiimti neigiamas pasekmes. Aplinkybė, kad ieškovė yra jau atsiskaičiusi su trečiuoju asmeniu, savaime nesudaro pagrindo iš namo gyventojų reikalauti didesnių remonto išlaidų atlyginimo (CK 4.84 straipsnio 8 dalis).

40.       Ieškovės nuomone, teismas nepagrįstai nesivadovavo jos cituotu Šiaulių apylinkės teismo Radviliškių rūmų 2025 m. sausio 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje                                               Nr. e2-220-1205/2025, kadangi šioje byloje atsakovai gynėsi tais pačiais argumentais – jog atliktų darbų kainos buvo tariamai per didelės, ir teikė alternatyvius (mažesnius) skaičiavimus ir darbų kainas. Pažymėjo, kad šios aplinkybės nepaneigia, kad ieškovė negalėjo patirti didesnių išlaidų nei rinkos kainos.

41.       Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Aukštesniojo teismo precedentai yra privalomi žemesniesiems teismams, tačiau žemesniųjų teismų tarpusavio sprendimai neturi tokios privalomos galios. Be to, žemesniųjų teismų sprendimai tarpusavyje neturi privalomos galios, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas svarbias aplinkybes, kurios skiriasi nuo ieškovės paminėtoje byloje, pagristai nesivadovavo nurodytu pirmosios instancijos sprendimu. 

42.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vertinant teismų praktikos pavyzdžius reikia atsižvelgti į kiekvieną atvejį individualiai, pagal konkrečios bylos reikšmingas aplinkybes. Ieškovė teigia, kad iš skundžiamo sprendimo jai neaišku, kokios tai ypatingos, skirtingos aplinkybės. Priešingai nei teigia ieškovė, pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl priteistinos darbų kainos, atsižvelgė į ypatingas nagrinėjamu atveju susiklosčiusias faktines aplinkybes, kurios skiriasi nuo ieškovės paminėtų atvejų. Atkreiptinas dėmesys, kaip jau minėta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šiuo atveju ieškovė nesilaikė Nuostatų 4.5 papunkčio reikalavimo darbus pirkti, neturėjo teisės pirkti ginčo remonto darbų iš UAB „Mano būsto priežiūra“, todėl atsakovė neprivalo apmokėti išlaidų, kurias bendrojo naudojimo objektų administratorius patyrė pažeisdamas šį draudimą (CK 4.84 straipsnio 8 dalis). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas iš atsakovės ieškovei pagrįstai priteisė ginčo remonto darbų kainos dalį pagal UAB „Proalpas“ atliktų darbų aktą.

43.       Atkreiptinas ieškovės dėmesys ir į tai, kad jos cituojamoje byloje dėl atliktų darbų kainos buvo sprendžiama, kai rangovas buvo atrinktas konkurso būdu, jis atitiko ieškovės keliamus reikalavimus, pateikė atitiktį pagrindžiančius dokumentus. Konkursas nebuvo ginčytas. Tai yra, šiuo atveju bylos faktinės aplinkybės nebuvo tapačios kaip šioje byloje.

44.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai yra aiškūs, paremti teismo išvada, kad ieškovė neorganizavo pirkimo teisės aktų nustatyta tvarka, o atsakovei įrodžius, kad ginčo remonto darbų kaina galėjo būti mažesnė, jeigu tokio pažeidimo nebūtų, atsakovės teisė į teisingą bylos nagrinėjimą nebūtų praktiškai panaudojama ir veiksminga, jeigu teismas priteistų iš atsakovės visas ieškovės prašomas stogo remonto išlaidas. Atkreiptinas ieškovės dėmesys, kad motyvuodamas sprendimą teismas taip pat rėmėsi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau ir – Konvencija, EŽTK), kurios 6 straipsnyje įtvirtinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismui, kad dėl tinkamų remonto darbų neorganizavimo atsakinga pati ieškovė, todėl, pagal įstatymą, butų ir kitų patalpų savininkai neprivalo apmokėti išlaidų, kurias bendrojo naudojimo objektų administratorius patyrė pažeisdamas šį reikalavimą, priešingas susiklosčiusios situacijos vertinimas, atsakovės atsikirtimus į ieškinį iš esmės pripažinus pagrįstais, nulemtų atsakovės teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimą, nes ginčą paverstų beprasmiu, o šalies teisę į teismą padarytų teorinę ir iliuzinę.

45.       Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, civilinio proceso teisė pagal reguliavimo dalyką ir teisinių santykių reglamentavimo principus yra viešoji teisė, todėl teismas, kaip civilinių procesinių santykių subjektas, turi tik tas teises, kurios jam yra suteiktos konkrečių teisės aktų nuostatų, ir neturi teisės peržengti įstatymo nustatytos kompetencijos ribų. Atvejai, kada teismas gali paneigti proceso dalyvių elgesio dispozityvumo principą, nustatyti įstatymo ir paprastai yra susiję su būtinybe apsaugoti viešąjį interesą, apginti silpnesniąją ginčo šalį. Bylos nagrinėjimo pirmąja instancija ribas pagal bendrąją taisyklę lemia bylos šalių pareikšti reikalavimai (ieškinio, priešieškinio dalykas) bei reikalavimų faktinis pagrindas, teismui neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK nurodytus atvejus (CPK 265 straipsnis). Teisminio nagrinėjimo dalyką, be pareikšto ieškinio dalyko ir pagrindo, taip pat apibrėžia ir atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje                             Nr. e3K-3-328-248/2020 18 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

46.       Ieškovė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas ex officio apskaičiuodamas ir priteisdamas ieškovei tik UAB „Proalpas“, o ne trečiojo asmens atliktų darbų kainos dalį, peržengė pareikštų reikalavimų ir atsikirtimų apibrėžtas ribas ir iš dalies priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teismas nepagrįstai kainą perskaičiavo ir pagal patikslintą atsakovei priklausančią naudingojo ploto dalį, nes darbų kaina buvo skaičiuojama pagal tuo metu turimus duomenis.

47.       Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškinys buvo pareikštas dėl skolos priteisimo iš atsakovės už stogo remonto darbus. Atsakovė savo atsikirtimus, be kita ko, grindė tuo, kad nagrinėjamu atveju nėra aišku, kodėl gyventojams buvo paskirstyta didesnė stogo remonto darbų suma, numatyta UAB „Mano būsto priežiūra“, o ne UAB „Proalpas“ sudarytame atliktų darbų akte, kodėl skiriasi šiuose aktuose numatyta ginčo darbų kaina. Atsižvelgiant į atsakovės atsikirtimus į ieškinį, nagrinėjant bylą buvo vertintos tiek trečiojo asmens, tiek UAB „Proalpas“ atliktų darbų kainos, darbų apimtys ir kitos susijusios aplinkybės tiek, kiek tai reikšminga, sprendžiant dėl realios atliktų darbų kainos nustatymo. Todėl atmestini ieškovės teiginiai, kad teismas peržengė pareikštų reikalavimų ir atsikirtimų apibrėžtas ribas, darbų kainą nustatydamas pagal UAB „Proalpas“ kainas. Kitas motyvas, lėmęs teismo sprendimą priteisti skolą pagal UAB „Proalpas“ darbų kainas, buvo konkurso organizavimo darbams atlikti pažeidimai, aplinkybės, kokiu būdu trečiasis asmuo buvo atrinktas sudarant sutartį su ieškove. Atsakovė taip pat lygino kainas remdamasi ir su šio rangovo pateikta atliktų darbų kaina, todėl, neperžengdamas šalių nustatytų bylos nagrinėjimo ribų, siekiant nepaneigti ieškovės teisės gauti atlyginimą už patirtas išlaidas, sumokėtas rangovui už pastato stogo remonto darbus, teismas pagrįstai atliko skaičiavimus ir skolą priteisė pagal nurodyto rangovo kainą.

48.       Pagal Nuostatų 4.1. punktą, namo administratorius, administruodamas namo bendrojo naudojimo objektus, sudaro ir tvarko namo butų ir kitų patalpų (toliau – patalpos) ir patalpų savininkų (naudotojų) sąrašą pagal valstybės įmonės Registrų centro išduoto Butų (patalpų) sąrašo pastate duomenis (patalpos unikalų numerį, buto numerį, patalpos paskirtį, patalpos savininko (savininkų) vardą, pavardę, valdomą patalpos dalį, patalpos bendrąjį plotą, patalpos naudingąjį plotą) ir patalpų savininkų (naudotojų) pateiktus kitus duomenis (el. paštą, telefono numerį). 

49.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė, pastebėjusi buto ploto neatitikimus, kreipėsi dėl remonto darbų kainos perskaičiavimo. Pažymėtina, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme neneigė, kad atsakovei priklausančius mokesčius skaičiavo nuo neteisingo buto ploto, taip pat ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji turėjo pagrindą mokesčius skaičiuoti už ginčo laikotarpį nuo didesnio buto ploto, tačiau dėl nežinomų priežasčių, paaiškėjus buto ploto neatitikimui, savarankiškai skolos sumos neperskaičiavo. Teismas atkreipia ieškovės dėmesį, kad pareiga teisingai apskaičiuoti mokesčius, rinkti būtiną ir aktualią informaciją tenka būtent ieškovei, o ne gyventojams, todėl šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su jos teiginiais, kad mokesčiai galėjo būti skaičiuojami pagal turimus neteisingus duomenis. Nustačius, kad ieškovė mokesčius atsakovei skaičiavo nuo neteisingo jai priklausančio buto ploto, todėl teismas, remiantis aktualiais VĮ Registrų centro duomenimis, perskaičiavo už ginčo laikotarpį atsakovei ieškovės priskaičiuotus mokesčius.

50.       Nuspręsdamas dėl kompensacinių palūkanų priteisimo, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui, kad, nutarus ieškinį tenkinti iš dalies, ieškovės reikalaujamos priteisti kompensacinės palūkanos teismo buvo perskaičiuotos atsižvelgiant į ieškinyje nurodytą skolos susidarymo laikotarpį ir mokėjimo išklotinės duomenis, kuriais nustatyta, kad atsakovei priskaičiuoti mokesčiai už nuotekų valymą buvo neteisingi, todėl ieškovė juos tikslino. Pirmosios instancijos teismas siūlė ieškovei pateikti papildomų įrodymų dėl prašomos priteisti palūkanų sumos pagrįstumo, tačiau ieškovė šia galimybe nepasinaudojo. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde ieškovė konkrečių nesutikimo motyvų su pirmosios instancijos teismo atliktu palūkanų perskaičiavimu nenurodo, todėl, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, teismas dėl palūkanų plačiau nepasisako.

51.       Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovei atlikus skolos perskaičiavus ir nuo dalies ieškinio reikalavimų atsisakius, susidarė permoka, kurios ieškovė neįskaitė. Pažymėjo, kad skola negali susidaryti iš permokos, ieškovė ją turėjo įskaityti ir tik tada spręsti dėl atsakovės mokėtinos sumos. Kadangi atsakovė apeliacinio skundo šioje dalyje neteikė, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu taip pat nepasisako.

52.       Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, serija A. Nr. 288, p. 20). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Teismo pareiga pateikti savo sprendimų motyvus negali būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, peticijos           Nr. 16034/90, par. 61; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015).

53.       Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo sprendime itin išsamiai ištirti šalių pateikti įrodymai, išanalizuoti įvairūs ieškovės reikalavimo ir atsakovės bei trečiojo asmens atsikirtimų turinį sudarantys aspektai, kurie apibendrinta forma patikrinti ir aptarti pirmosios instancijos teismo sprendime išnagrinėjus bylą pagal ieškovės ieškinį. Todėl vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažintina, kad teismo sprendimas pakankamai atsako į ieškovės argumentus, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog sprendimas yra nemotyvuotas ar neatskleista bylos esmė, kaip nurodė ieškovė. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu taip pat tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

        Dėl bylinėjimosi išlaidų

54.       Pirmosios instancijos teismas nusprendė nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės ir ieškovės bei trečiojo asmens prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkino (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

55.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėms nėra būdingas absoliutumas – proceso įstatymas suteikia teismui teisę nukrypti nuo šių taisyklių. Taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymo išimtis reglamentuojama CPK 93 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo bendrųjų CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022, 65 punktas).

56.       Ieškovės ir trečiojo asmens apeliacinių skundų dalys dėl bylinėjimosi išlaidų iš esmės sutampa, jų teigimu, kadangi ieškinys buvo patenkintas beveik visa apimtimi, taip pat atsižvelgiant į jų elgesį bylos nagrinėjimo metu, teismui nebuvo pagrindo nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių – pralaimėjęs moka. Teismui nepriteisus itin didelės dalies ginčą laimėjusios proceso šalies (ieškovės) bylinėjimosi išlaidų, taip pat ir trečiojo asmens, kuris byloje dalyvavo ieškovės pusėje, palaikė ieškinio reikalavimus, be jokių pagrįstų priežasčių (arba, kaip šiuo atveju – nepriteisiant apskritai), yra atimamos šalims pagrįstai priklausančios piniginės kompensacijos. Trečiasis asmuo nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kadangi trečiasis asmuo į bylos nagrinėjimą įtrauktas teismo iniciatyva, todėl, vykdydamas teismo įpareigojimą, teikė atsiliepimą į ieškinį, dėl to ir patyrė bylinėjimosi išlaidas; teismo nurodyti motyvai dėl nukrypimo nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės nėra susiję su jokiais trečiojo asmens veiksmais. Atsakovė nesutiko ir su šia ieškovės ir trečiojo asmens apeliacinių skundų dalimi.

57.       Visų pirmiausia pažymėtina, kad, priešingai nei nurodo apeliantės, atsakovė niekada neneigė jai tenkančios pareigos mokėti už stogo remontą. Vien tik ta aplinkybė, kad atsakovė, nesutikdamas su skolos dydžiu, pagrįstai gindama savo interesus, aiškinosi aplinkybes dėl darbų kainos ir dėl kitų mokesčių atsakovei apskaičiavimo pagrįstumo, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė neketino su ieškove atsiskaityti. Bylos nagrinėjimo metu būtent atsakovė ieškovei siūlė bylą spręsti taikiu būdu, tačiau pastaroji į tokį pasiūlymą neatsiliepė. Pažymėtina, kad ieškovei tinkamai neatlikus savo pareigų, iš jų ir teisingai neapskaičiavus atsakovei priklausančių mokėti mokesčių, pastaroji nežinojo, kokią sumą faktiškai ji turi sumokėti, ta suma buvo nustatyta tik teismui priėmus sprendimą.

58.       Pažymėtina, kad ieškovė iš esmės neneigia, kad nesuteikė atsakovei tinkamos informacijos, kad atsakovė turėtų realią galimybę įvertinti jai išrašytų sąskaitų pagrįstumą dėl atliktų stogo remonto darbų ir priskaičiuoto mokesčio už stogo remontą, todėl pritartina pirmosios instancijos nuomonei, kad dėl bylinėjimosi išlaidų susidarymo nagrinėjamu atveju atsakinga pati ieškovė. Pažymėtina, kad, vertinant šalių procesinį elgesį, atsakovė, siekdama išsiaiškinti susidariusią situaciją, dar iki bylos iškėlimo kreipėsi raštu į ieškovę prašydama pateikti dokumentus ir paaiškinimus, patvirtinančius, kokiu pagrindu buvo atliekami stogo remonto darbai ir kt., tačiau ieškovė jokios informacijos atsakovei nepateikė ir inicijavo teisminį procesą, tai patvirtina jos nebendradarbiavimą su atsakove. Ieškovės elgesį – neveikimą – procese patvirtina ir 2024 m. spalio 9 d. pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria jai buvo paskirta bauda už teismo reikalavimo pateikti rašytinius įrodymus neįvykdymą.

59.       Akcentuojama, kad civiliniame procese galioja dispozityvumo, rungimosi, sąžiningumo, bendradarbiavimo, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai. Pagal juos šalys privalo tinkamai ir laiku atskleisti reikšmingas bylos aplinkybes ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus, taip pat elgtis taip, kad nebūtų be pagrindo vilkinamas procesas ar dirbtinai didinamos kitos šalies bylinėjimosi išlaidos. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo pagrįstai konstatuota, kad būtent ieškovė ikiteismine tvarka su atsakove nebendradarbiavo. Aplinkybių aiškinimasis dėl atsakovei pateiktų sąskaitų, remonto darbų organizavimo, jų kainos ir šios informacijos atskleidimas buvo esminis, nes tik gavusi šią informaciją, atsakovė galėjo pagrįstai įvertinti ieškinio dalies pagrįstumą. Kadangi visos bylai reikšmingos aplinkybės paaiškėjo tik teisme, atsakovė buvo priversta ruoštis ginčui. Toks ieškovės elgesys vertintinas kaip netinkamas procesinis elgesys, prieštaraujantis pareigai sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis ir bendradarbiauti. Dėl jo buvo dirbtinai išplėsta bylos apimtis, kurios nebūtų buvę, jei ieškovė būtų tinkamai ir laiku suteikusi informaciją ir atlikusi kitas savo pareigas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo dėl ieškovės ir trečiojo asmens, dalyvaujančio ieškovės pusėje, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

60.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmenims įgyvendinant pareigą apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis), tarp butų savininkų, kaip bendraturčių, ir administratoriaus susiklosto išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai ir asmenys šių santykių kontekste turi veikti ne tik sąžiningai, tinkamai vykdyti savo prievoles, bet ir atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau, bendradarbiauti su kita šalimi ir veikti išvien. Tai lemia, jog asmuo, kuriam taikytina pareiga apmokėti su bendrąja daline nuosavybes susijusias išlaidas, turi teisę gauti informaciją, susijusią su jam priskirtinomis mokėti išlaidomis, taip leidžiant įvertinti pateikiamų apmokėti išlaidų pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-916/2021, 33 punktas).

61.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, remiantis bylos duomenimis, ginčas kilo dėl daugelio pažeidimų iš ieškovės, kaip namo administratorės, pusės, tai yra dėl darbų organizavimo, klaidingų / neteisingų atsakovei pateiktų sąskaitų ir kt. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad, atsakovei įrodžius, ieškovė bylos nagrinėjimo metu atsisakė iš esmės viso atsakovei ginčo laikotarpiu apskaičiuoto techninės priežiūros mokesčio, todėl ši bylos dalis buvo nutraukta (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

62.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad toks procesinis veiksmas, kai ieškovas atsisako dalies ieškinio reikalavimų, iš esmės prilyginamas bylos dalies, dėl kurios reikalavimai buvo sumažinti arba nuo jų atsisakyta, išsprendimui kitos šalies naudai, nes pastarajai nebetenka atsakomybės dėl šių reikalavimų (pvz., 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020 19–28 punktai).

63.       Taip pat teismas pripažino pagrįstais atsakovės atsikirtimus, kad jai priklausantys mokesčiai už ginčo laikotarpį buvo skaičiuojami nuo neteisingo atsakovės buto ploto, todėl teismas juos perskaičiavo ir ieškovei iš atsakovės atitinkamai priteisė mažesnę skolos dalį. Ieškovės prašymas dėl kompensacinių palūkanų taip pat tenkintas tik iš dalies.

64.       Priešingai nei teigia ieškovė, teisminio ginčo būtų galima buvę išvengti, jeigu ieškovė būtų pateikusi aiškius ir pagrįstus skaičiavimus, informaciją, dokumentus atsakovei. Pažymėtina, kad atsakovė jau tuo metu nurodė ieškovei, kad atsiskaitys, kai gaus informaciją, susijusią su jai priskirtinomis mokėti išlaidomis. Taip pat svarbu, kad atsakovė sėkmingai byloje įrodė, kad ginčo remonto darbų kaina galėjo būti mažesnė, jeigu ieškovė tinkamai būtų organizavusi remonto darbus, taip pat įrodė, kad atsakovei ieškovė nepagrįstai į sąskaitas įtraukė sumas už nuotekų valymą, įrodė ir kitų ieškovės ieškinio reikalavimų nepagrįstumą. Be to, byloje nebuvo ginčo, kad atsakovė mokėjo ieškovei mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą ir techninę priežiūrą.

65.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra nurodęs, kad taikant CPK 93 straipsnio 4 dalį svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą – paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021; 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje                                       Nr. e3K-3-18-684/2023). Ieškovė pati inicijavo ginčą teisme, prašydama priteisti išlaidas už namo administravimą iš atsakovės, tačiau pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė iš dalies pareiškė nepagrįstą ieškinį, todėl bylos baigtis yra tokia, kad atsakovė neturėjo pagrindo ieškovei sumokėti visos jos reikalaujamos skolos sumos, tai yra atsakovės reikalavimai šioje byloje iš esmės buvo pagrįsti.

66.       Teismui nusprendus mechaniškai vadovautis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykle „pralaimėjęs moka“, nors ir pripažinus dalį atsakovės atsikirtimų pagrįstais, ji tokiu atveju turėtų ieškovei sumokėti žymiai didesnę sumą, nei buvo priteista skola už stogo remonto išlaidas. Akivaizdu, kad tokia bylos baigtis lemtų, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimas reikštų nesąžiningą paskirstymą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, netaikė CPK 93 straipsnio 1 dalies ir nukrypo nuo šios taisyklės, remdamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, byloje nustačius faktą, kad ieškovė tinkamai savo pareigų neatliko, pačios ieškovės elgesys lėmė bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Vertindamas, kokios priežastys gali būti pagrindu nukrypti nuo „pralaimėjęs moka“ taisyklės, teismas remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalies (teisės į teisingą teismą) taikymo.

67.       Pagal EŽTT jurisprudenciją, mechaniškas taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymas, griežtai laikantis proporcingo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo pagal patenkintus (atmestus) reikalavimus, gali lemti neproporcingą asmens teisės į teisminę gynybą suvaržymą.

68.       EŽTT pabrėžia, kad Konvencija siekiama suteikti ne teorines ar iliuzines, bet praktiškai panaudojamas ir veiksmingas teises (žr. Didžiosios kolegijos 2010 m. kovo 23 d. sprendimą byloje Cudak prieš Lietuvą, peticijos Nr. 15869/02, par. 58). EŽTT yra nurodęs, kad taisyklė „pralaimėjęs moka“ nelaikytina savaime nesuderinama su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, reglamentuojančia teisę į teisingą teismą, jei jos taikymas turi teisėtą tikslą ir yra pagrįstas proporcingu ryšiu tarp taikomų priemonių ir ribojimu siekiamo tikslo (žr. EŽTT 2013 m. liepos 18 d. sprendimą byloje Klauz prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28963/10). Teisėtu bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių tikslu pripažįstamas siekis užkirsti kelią nepagrįstų ieškinių pateikimui ir taip užtikrinti tinkamą teisingumo vykdymą (žr. EŽTT 2013 m. liepos 18 d. sprendimą byloje Klauz pries? Kroatija?, peticijos Nr. 28963/10, par. 84). Tačiau neproporcingu teisės į teisingą teismą ribojimu gali būti pripažintas atvejis, kai proceso šalies civilinis ieškinys patenkinamas iš esmės, bet nėra priteisiama visa jo suma ir dėl iš jo priteistos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos asmuo praranda didelę dalį ar net visą priteistą finansinį atlyginimą (žr. EŽTT 2013 m. liepos 18 d. sprendimą byloje Klauz pries? Kroatija?, peticijos Nr. 28963/10, par. 76; 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje C?olic? pries? Kroatija?, peticijos Nr. 49083/18, par. 46). Jei nėra svarių priežasčių, pateisinančių tokį rezultatą, tokia situacija ginčą paverčia beprasmiu, o šalies teisę į teismą padaro teorinę ir iliuzinę (EŽTT 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje C?olic? pries? Kroatija?, peticijos                                           Nr. 49083/18, par. 46). Teisė kreiptis į teismą nebūtų praktiškai panaudojama ir veiksminga, jei bylinėjimosi išlaidos būtų paskirstomos mechaniškai, atsižvelgiant tik į tai, kokiu mastu pareiškėjos ieškinys patenkintas „kiekybiškai“, ir neatsižvelgiant į tai, kad jos ieškinio pagrindai pripažinti „kokybiniu“ požiūriu (žr. EŽTT 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Čolić prieš Kroatiją, Nr. 49083/18, par. 58).

69.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos nuomonei, kad atsakovė vienareikšmiai įrodė, kad ieškovė, kaip namo administratorė, pažeidė jos teises. Tuo atveju, jeigu teismas, įvertinęs procentine išraiška patenkintus ieškovės reikalavimus, tik mechaniškai iš atsakovės papildomai priteistų ieškovės ir trečiojo asmens prašomas bylinėjimosi išlaidas – 26,45 Eur žyminio mokesčio ir registrų patikros išlaidas, 5 958,75 Eur dydžio teisinių paslaugų išlaidas, trečiojo asmens 471,90 Eur teisinių paslaugų išlaidas, atsakovės teisė į teisingą bylos nagrinėjimą nebūtų veiksmingai įgyvendinta ir netektų prasmės, taip pat pažeistų Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą teisę į teisingą teismą, prilygtų jos teisės kreiptis į teismą apribojimui. Apeliacinės instancijos vertinimu, toks proceso rezultatas būtų laikytinas absurdišku (pvz., EŽTT 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Čolić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 49083/18). Todėl pripažintina, kad, siekiant užtikrinti atsakovės teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, atsakovei „kokybiškai“ įrodžius, kad ieškovė pažeidė atsakovės teises, byloje buvo pagrindas nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės ir nevertini „kiekybiškai“ ieškovės patenkintų reikalavimų dalies (proporcingas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas) (EŽTT         2024 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Girdauskienė prieš Lietuvą (peticijos Nr. 54171/21). 

70.       Pažymėtina ir tai, kad trečiasis asmuo, nepateikęs savarankiškų reikalavimų, laikomas dalyvaujančiu procese, bet ne tiesiogiai suinteresuotu bylos baigtimi sprendžiant dėl teisinių santykių tarp ieškovo ir atsakovės, tokiems asmenims suteiktos lygios procesinės teisės ir pareigos kaip ir bylos šalims, išskyrus teises ir pareigas, susijusias su ginčo dalyku, kurios priskirtos tik šalims (CPK 47 straipsnio 2 dalis). Trečiasis asmuo turi teisę reikalauti, kad jo bylinėjimosi išlaidas atlygintų šalis, kurios veiksmai (pavyzdžiui, nepagrįstas ieškinys) tiesiogiai lėmė trečiojo asmens dalyvavimą ir patirtas išlaidas. Kadangi teismas nusprendė atsakovei taikyti išimtį iš bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, todėl nėra pagrindo kitaip nuspręsti ir dėl trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

71.       Apeliantės, be kita ko, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-943/2022 ir kt. praktika, pagal kurią teismai, skirstydami šalių procese patirtas bylinėjimosi išlaidas, turi atsižvelgti ne tik į galutinį bylos rezultatą, bet taip pat įvertinti ir tai, ar konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra sąžiningas – neatima šalims pagrįstai priklausančių piniginių kompensacijų. Nurodytoje konkrečioje byloje buvo keliamas klausimas dėl nacionalinėje teisėje įtvirtinto bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo instituto santykio su nuosavybės teisės apsaugos samprata, įtvirtinta Konvencijoje. Kasacinis teismas taip pat nurodė EŽTT suformuotą taisyklę „pralaimėtojas moka“, pagal kurią reikalaujama atlyginti kitos šalies patirtas proceso išlaidas (įskaitant advokato atlyginimą), proporcingas sėkmei procese ir priklausančias nuo ieškinio vertės, atgraso potencialius bylininkus nuo išpūstų ieškinių teismuose pateikimo, ji gali būti laikoma teisės kreiptis į teismą apsunkinimu. Toks ribojimas nelaikytinas per se (savaime) nesuderinamu su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi. Kita vertus, pažymėjo, kad ribojimas, paveikiantis teisę į teismą, nebus suderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, jei jis neatitiks teisėto tikslo ir nebus pagrįsto proporcingumo ryšio tarp taikomų priemonių ir ribojimu siekiamo tikslo (žr. 2013 m. liepos 18d. sprendimą byloje Klauz prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28963/10). Tuo atveju, kai bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas nulemtų visišką šaliai pagrįstai priklausančios piniginės kompensacijos netekimą, teismai turi taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį, leidžiančią nukrypti nuo taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymo ir užtikrinti sąžiningą bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymą. Vien ta aplinkybė, kad nurodytoje byloje kasacinis teismas nusprendė pakeisti apeliacinės instancijos teismo sprendimą dėl iš atsakovų priteistos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos, taip užtikrinant ieškovės teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimą ir atsakovų teisės į kompensaciją proporcingumą, nepaneigia šioje byloje nustatytų individualių, išskirtinių aplinkybių, kad konkrečiu atveju, atsižvelgiant į bylos rezultatą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį būtų nesąžiningas atsakovės atžvilgiu (šio sprendimo 69 punktas).

72.       Apeliantės taip pat remiasi Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-110-440/2025, kuria teismas iš esmės pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, kuria nebuvo priteistos bylinėjimosi išlaidos. Apeliančių nuomone, šiuo atveju susiklostė tokia pati situacija, kaip ir nurodytoje byloje, kadangi atsakovė, turėdama visus duomenis, net ir bylos nagrinėjimo metu toliau neigė pareigą mokėti už stogo remonto darbus, nors, kaip nustatė teismas, atsakovė tokią pareigą turėjo, atitinkamai ieškovė turėjo tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą kreiptis į teismą, ginti savo pažeistas teises. Trečiasis asmuo, kuris į bylą buvo įtrauktas teismo iniciatyva, atitinkamai taip pat patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurių teismas nepriteisė.

73.       Nors nagrinėjamoje byloje faktinės aplinkybės yra panašios, tačiau pažymėtina, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas buvo platesnis, tai yra teismas nagrinėjo ne tik ieškovės pateiktų sąskaitų pagrįstumą, bet ir ieškovės elgesį organizuojant stogo remontų darbus, sutarčių dėl remonto darbų sudarymą ir kt., dėl to teismas pripažino, kad ieškovė tinkamai neatliko savo, kaip administratorės, pareigų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šios bylos rezultatą ir priežastis, dėl kurių susidarė apeliančių bylinėjimosi išlaidos, neturi pagrindo sutikti su jų pozicija ir remtis nurodyta teismų praktika, nes, priešingu atveju, atsakovei sėkmingai įrodžius savo atsikirtimus, būtų pažeistas proporcingumo ir šalių lygiateisiškumo principai. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo institutas negali būti naudojamas kaip nepagrįsto praturtėjimo priemonė.

Dėl bylos procesinės baigties

74.       Atsižvelgdama į visa tai, kas šioje nutartyje pirmiau nurodyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, rėmėsi aktualia teismų praktika, teisingai nustatė faktines aplinkybes ir įvertino į bylą pateiktus įrodymus. Apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti apskųstą sprendimą, dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

75.       Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

76.       Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teismas nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės sprendžiant nagrinėjamą ginčą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

44.        Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja                                                            Jolanta Gailevičienė