Civilinė byla Nr. 2-261-524/2011
(Proceso Nr. 2-57-3-01282-2009-5)
Procesinio sprendimo kategorija 36.2
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. balandžio 18 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, dalyvaujant ieškovės AB „Swedbank“ įgaliotam asmeniui V. Š., atsakovų atstovui advokatui Sauliui G. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Swedbank“ ieškinį atsakovei D. K., trečiajam asmeniui R. K. dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir
n u s t a t ė :
ieškovė prašė priteisti solidariai iš D. K. R. K. dalį skolos, t. y. 290 000 EUR, ir palūkanas, apskaičiuotas nuo visos negrąžintos 590 322,84 EUR skolos. Ieškovas ir R. K. 2007-10-24 sudarė kredito sutartį, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 532 900,83 EUR kreditą nekilnojamajam turtui (dviem butams) įsigyti; kreditas turėjo būti grąžintas iki 2037-10-24. Nekilnojamąjį turtą, įsigytą už suteiktą kreditą, atsakovas įkeitė bankui. Be to, atsakovė 2007-10-24 laidavo už R. K. prievoles bankui. 2007-11-12 ir 2008-07-22 šalys pakeitė kredito sutarties sąlygas ir susitarė, kad kreditas turi būti grąžintas iki 2009-01-22, o kredito gavėjas (atsakovas) gali parduoti bankui hipoteka įkeistą turtą ir padengti kreditą. Atsakovams neįvykdžius sutartinių prievolių, ieškovas kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Kadangi įkeistas turtas dar nerealizuotas ir nėra duomenų, kokio dydžio reikalavimas bus patenkintas, tai ieškovas prašė priteisti tik dalį skolos – 290 000 EUR.
Atsakovas R. K. atsiliepimu prašė ieškinio dalį dėl skolos priteisimo iš R. K. atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė pirmiausia turėtų patenkinti savo kreditinį reikalavimą iš įkeisto turto ir tik po to, jeigu jis nebūtų patenkintas iki galo, kreiptis į teismą dėl nepatenkintos skolos dalies priteisimo.
Atsakovė D. K. atsiliepimu prašė ieškinio dalį dėl skolos priteisimo iš D. K. atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad išieškoti iš jos turto bankas gali tik po to, jeigu nepavyktų išieškoti visos skolos iš įkeisto turto. Dėl šių priežasčių ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas.
Klaipėdos apygardos teismas 2009-11-02 nutartimi civilinę bylą sustabdė, iki Hipotekos skyriuje prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo bus baigta civilinė byla Nr. 134-2N/2009 dėl priverstinio skolos išieškojimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2010-02-11 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2009-11-02 nutartį paliko iš esmės nepakeistą; patikslino nutarties rezoliucinę dalį, nurodydama, kad byla sustabdoma iki turto, kuriam nustatyta priverstinė hipoteka, pardavimo ar hipotekos pasibaigimo kitais įstatyme išvardytais pagrindais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-11-23 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2009-11-02 nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-11 nutartį panaikino; bylos dalį dėl ieškinio reikalavimų atsakovui R. K. nutraukė; bylos dalį dėl ieškinio reikalavimų atsakovei D. K. perdavė iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.
Ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo iš D. K. tenkintinas.
Laidavimas yra vienas iš tiesiogiai LR CK 6.70 str. 1 d. įtvirtintų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų. Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (LR CK 6.76 str. 1 d.). Laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, jo tikslas – užtikrinti, kad prievolė, už kurią laiduojama, bus tinkamai įvykdyta. Laidavimas padidina tikimybę, kad prievolė kreditoriui bus įvykdyta, nes, skolininkui jos neįvykdžius, kreditorius gali savo reikalavimą pareikšti laiduotojui. Laiduotojas yra asmuo, kuris įsipareigoja atsakyti kito asmens (skolininko) kreditoriui, jeigu asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Taigi laidavimo sutartimi laiduotojas prisiima pareigą kito asmens (skolininko) kreditoriui, o kreditorius įgyja papildomą reikalavimo teisę savo pradinės reikalavimo teisės, susijusios tik su skolininku, atžvilgiu. Pagal laidavimo sutartį laiduotojas įgyja tik pareigą įvykdyti užtikrintą prievolę, kai skolininkas jos neįvykdo ar tai padaro netinkamai, o kreditorius – tik teisę reikalauti, kad laiduotojas atliktų šią savo pareigą. Laiduotojo pareiga įvykdyti prievolę kreditoriaus naudai, o kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas įvykdytų skolininko prievolę gali būti įgyvendinta tik tada, kai skolininkas neįvykdo laidavimu užtikrintos prievolės arba netinkamai tai padaro (LR CK 6.81 str. 1 d.). Jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (LR CK 6.81 str. 1 d.). Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausiai nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (LR CK 6.80 str. 2 d.), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (LR CK 6.6 str. 4 d.). Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad atsakovės motyvai, kad pirmiausia turėtų būti išieškoma iš hipoteka užtikrinto turto, nepagrįsti.
Pagal LR CK 6.81 str. 1 d. nustatyta, kad laiduotojas ir pagrindinis skolininkas atsako solidariai, tačiau laiduotojo solidarioji pareiga atsiranda tik tuo atveju, jeigu pagrindinis skolininkas neįvykdo prievolės. Iš šios bylos duomenų matyti, kad 2007-10-24 ieškovas ir trečiasis asmuo sudarė kredito sutartį Nr. 07-120190-FA/07-120192-FA, pagal kurią bankas suteikė 532900,83 EUR kreditą nekilnojamajam turtui įsigyti, gaunant kintamas palūkanas. Kredito gavėjo prievolių įvykdymas, be kita ko, buvo užtikrintas atsakovės laidavimu. Ieškovės ir atsakovės 2007-10-24 sudarytoje laidavimo sutartyje nustatyta, kad: laiduotojas atsako bankui ta pačia apimtimi, kaip ir kredito gavėjas – už kredito grąžinimą, palūkanų bei netesybų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą bei kitų kredito sutartyje nustatytų mokėjimų sumokėjimą bankui (3.2 punktas); laiduotojas įsipareigoja, kredito gavėjui tinkamai nevykdant visų ar dalies prievolių pagal kredito sutartį, patenkinti banko reikalavimus laidavimo sutartyje nustatyta tvarka (5.1 punktas); laidavimo sutartis galioja iki visiško prievolių bankui pagal kredito sutartį įvykdymo (10.1 punktas). Taigi šalių sudarytose laidavimo sutartyse laiduotojos (atsakovės) atsakomybės mastas nustatytas (ribojamas) skolininko – kredito gavėjo R. K. – atsakomybės apimtimi. Iš bylos duomenų matyti, kad kreditas turėjo būti grąžintas 2037-10-24, tačiau 2008-07-22 susitarimu buvo sutrumpintas galutis kredito grąžinimo terminas iki 2009-01-22. Nustatytu terminu kreditas nebuvo grąžintas, todėl ieškovė pradėjo išieškojimą iš hipoteka užtikrinto turto bei reikalauja priteisti skolos dalį, t. y. 290 000 EUR, iš laiduotojos. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad pagrindinis skolininkas neįvykdė savo pareigos nustatytu sutartyje laiku grąžinti kreditą, todėl reikalavimas priteisti dalį skolos ir kintamas palūkanas iš laiduotojos tenkintinas.
LR CK 6.37 str. 2 d. nustatytos procesinės palūkanos iš laiduotojo priteistinos kaip civilinė atsakomybė dėl laiduotojo neteisėtų veiksmų – pinigų nesumokėjimo geruoju, esant jo galiojančiai prievolei grąžinti pinigus kreditoriui už kitą asmenį. Dėl šių aplinkybių iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo.
LR CPK 93 str. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Iš byloje esančio 2009-04-30 mokėjimo kvito (b. l. 6) nustatyta, kad ieškovė sumokėjo 14013 Lt žyminio mokesčio valstybei už ieškinį, už procesinių dokumentų įteikimą trečiajam asmeniui viešo paskelbimo būdų sumokėjo 199,60 Lt bei 1054 Lt už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą. Esant šioms aplinkybėms šios sumos priteistinos iš atsakovės (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 4 p., 93 str. 1 d.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
reikalavimą dėl skolos priteisimo iš D. K. tenkinti.
Priteisti ieškovei AB „Swedbank“ iš atsakovės D. K. 290 000 EUR skolos; kintamą metinę palūkanų normą, nustatomą imant per kalendorinį mėnesį paskelbtų šešių mėnesių EURIBOR ir pridedant 2,2 proc. metų palūkanų dydžio banko skolinimosi rizikos ir pelno maržą ir kurios kiekvienų metų lapkričio mėn. 5 d. ir gegužės mėn. 5 d. keičiamos šešiems mėnesiams į priekį imant REUTERS informacinėje bazėje paskelbtą palūkanų keitimo dienos arba prieš tai ėjusios darbo dienos, jei palūkanų keitimo diena yra ne darbo diena, šešių mėnesių EURIBOR ir pridedant 2,2 proc. AB „Swedbank“ skolinimosi ir pelno maržą. Palūkanos skaičiuojamos nuo visos negrąžintos
590 322,84 EUR sumos, kurios turėtų būti skaičiuojamos nuo skolos skaičiavimo dienos (2009-04-03) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2009-05-08 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 14013 Lt žyminio mokesčio, 199,60 išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu bei 1054 Lt išlaidų už nutarties vykdymą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.
Teisėja Erika Misiūnienė