LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. sausio 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės–Balynienės, Danguolės Bublienės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),
susipažinusi su 2020 m. gruodžio 28 d. gautu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sagatėja“ kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 7 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Sagatėja“ padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sagatėja“ ieškinį atsakovui V. K. dėl pinigų perdavimo-priėmimo akto pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Venecija LT“, E. G. ir P. P.. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai, pripažindami ieškinio reikalavimo dėl 20 000 Eur sumos iš atsakovės priteisimo nepagrįstumą, padarė materialinės teisės normų – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.44 straipsnio ir 6.123 straipsnio, pažeidimus, be to, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Teismai, netinkamai taikę materialinės teisės normas, reglamentuojančias prievolės tinkamą įvykdymą ir prievolės pasibaigimą bei pažeidę įrodymų vertinimo taisykles, padarė visiškai nepagrįstas išvadas, kad atsakovės prievolė uždarajai akcinei bendrovei „Venecija LT“ yra pasibaigusi tinkamu jos įvykdymu (CK 6.44 straipsnis, 6.123 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismui neišnagrinėjus ir neįvertinus nei faktinių, nei teisinių apeliacinių skundų argumentų, susijusių su nagrinėjamu ginču – tinkamos prievolės vykdymu, yra pagrindas pripažinti, kad nutartis iš esmės yra be motyvų bei tai, kad šiuo atveju apeliacijos iš esmės net nebuvo. Apeliacinės instancijos teismui nepasisakius dėl esminių bylos aplinkybių ir net nevertinus ieškovės apeliaciniame skunde nurodomų argumentų bei juos pagrindžiančių įrodymų, buvo pažeista CPK 331 straipsnio 4 dalis. Be to, apeliacinės instancijos teismas, nevertindamas ieškovės argumentų bei byloje esančių įrodymų, pažeidė pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti visas nagrinėjamam ginčui reikšmingas faktines aplinkybes ir nukrypo nuo nuoseklios kasacinio teismo praktikos įrodymų vertinimo klausimais (CPK 177 – 179, 183, 185 straipsniai). Visiškai nepagrįstai ir neteisėtai apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės, nes UAB „Venecija LT“ 2018 m. gruodžio 5 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido Ieškovui neegzistuojantį reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas. Apeliacinės instancijos teismas, padaręs išvadą, kad uždaroji akcinė bendrovė „Venecija LT“ perleido ieškovei neegzistuojantį reikalavimą, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas, nes nepagrįstai išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, kadangi vertino 2018 m. gruodžio 5 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties teisėtumą, nors toks reikalavimas byloje net nebuvo pareikštas, t. y. minėta reikalavimo perleidimo sutartis nebuvo ginčijama.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiamais teismų procesiniais sprendimais bei nepagrindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Sagatėja“ (į. k. 123760554) 525 Eur (penkių šimtų dvidešimt penkių eurų) dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. gruodžio 23 d. SEB banke, mokėjimo nurodymas Nr. 1795.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Goda Ambrasaitė–Balynienė
Danguolė Bublienė
Dalia Vasarienė