Civilinė byla Nr. 2-492-855/2014

Teismo proceso Nr. 2-52-3-03423-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 77.4.2, 78.2.1

VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                        2014 m. vasario 13 d.

                                                     Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Renatai Silvanovič, dalyvaujant ieškovei G. V., ieškovės atstovui adv. Aleksandrui Doroševui, išvadą teikiančios institucijos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui D. C.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. V. ieškinį atsakovui D. B., išvadą teikianti institucija - Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

Ieškovė G. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. B., prašydama nustatyti nepilnamečių vaikų E. B., M. B. ir I. B., gimusių (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 500 Lt kiekvienam vaikui per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, o taip pat 14400 Lt išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam iš vaikų. Ieškovė nurodė, kad gimus jų bendriems vaikams, atsakovas vaikus pripažino, tačiau prie vaikų išlaikymo visiškai neprisidėjo, vengė oficialiai įsidarbinti, piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, smurtavo prieš ieškovę ir vaikus, todėl ieškovė susituokti su juo neskubėjo, gyventi nenori ir nemato perspektyvos, nors faktiškai gyvena tame pačiame bute. Nurodė, kad nuo pat vaikų gimimo viena išlaikė vaikus iš savo darbo užmokesčio bei pašalpų, šiuo metu jos pajamos yra minimalios, ieškovė nedirba, yra registruota darbo biržoje, jokio turto neturi, gauna socialinę pašalpą iš savivaldybės bei pašalpas vaikams, kurios kas mėnesį sudaro apie 1500 Lt, nuomoja socialinį būstą iš Vilniaus rajono savivaldybės. Vaikai lanko Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) mokyklą – darželį, ikimokyklinio ugdymo grupę, kas mėnesį jų išlaikymui reikalingos apie 1000 Lt lėšos kiekvienam, todėl iš atsakovo turėtų būti priteista pusė šios sumos kiekvienam iš vaikų, o taip pat išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus iki kreipimosi į teismą – po 14400 Lt kiekvienam vaikui, skaičiuojant po 400 Lt per mėnesį, t.y. orientuojantis į pusę minimalios mėnesinės algos.

         Atsakovas D. B. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Teismas pažymi, kad ieškinys su priedais atsakovui buvo įteikti CPK nustatyta tvarka jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (b.l. 50), ir nors vėliau šiuo adresu atsakovui siųsti procesiniai dokumentai grįždavo įteikti, tačiau atsakovui gavus ieškinį, jam buvo ir turėjo būti žinoma apie teismo procesą, juo labiau, kad kaip paaiškino ieškovė, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovas ir kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, Liteko sistemos duomenų apie kitas bylas, kuriose dalyvavo atsakovas, jis faktiškai gyvena kartu su ieškove ir vaikais toje pačioje gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)), jam siųstų procesinių dokumentų iš pašto neatsiimdavo, o teismui leidus pačiai ieškovei įteikti atsakovui procesinius dokumentus, jis juos gavo ir paėmė, tačiau atsisakė pasirašyti tai patvirtinančioje pažymoje (b.l. 85-86). Pagal CPK 124 str. 2 d. atsisakymas priimti procesinį dokumentą arba pasirašyti dėl jo gavimo prilyginamas procesinio dokumento įteikimui, išskyrus įteikimą CPK 117 str. 2 d. nustatyta tvarka. Be to, pagal CPK 42 str. 5 d. šalys privalo joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis, o kai negali dalyvauti posėdyje dėl svarbių priežasčių, bet pageidauja, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti posėdį, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, siekiant užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, laikytina, kad atsakovui D. B. tinkamai pranešta apie bylą, teismo posėdžio vietą ir laiką.

           Išvadą teikianti institucija Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad palaiko ieškovės pareikštą ieškinį dalyje dėl vaikų gyvenamosios vietos su ieškove nustatymo. Nurodė, kad atsižvelgiant į abiejų tėvų turtinę padėtį ir galimybes teikti išlaikymą, vaikų skaičių, būtinumą surasti pusiausvyrą tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties, į tai, kad pati ieškovė nėra pajėgi teikti tokį išlaikymą, kurį prašo priteisti iš atsakovo, prašė priteisti iš atsakovo po 400 Lt išlaikymą kiekvienam iš vaikų per mėnesį, o taip pat išlaikymo įsiskolinimą, atsakovui nepaneigus fakto, jog visus šiuos metus vaikams neteikė jokio finansinio išlaikymo.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė G. V. ir atsakovas D. B. yra nepilnamečių E. B., M. B. ir I. B., gimusių (duomenys neskelbtini), tėvai (b.l. 7-10). Ieškovė turi dar vieną sūnų D. V., gim. (duomenys neskelbtini), kuris nuo 2013 m. lapkričio mėnesio yra pilnametis, o atsakovas turi dar vieną nepilnametę dukrą A. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-05-08 sprendimu c.b. Nr. 2-1126-494/2008 iš atsakovo priteistas išlaikymas po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (b.l. 7, 47-48).

Bylos duomenys patvirtina, kad nepilnamečiai vaikai nuo pat gimimo gyvena kartu su ieškove, yra prie jos prisirišę, jos prižiūrimi, auginami, išlaikomi. Ieškovė prašė nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą būtent su ja, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, jo pozicija dėl šio ieškovės reikalavimo nėra žinoma, tačiau tuo pačiu jokių prieštaravimų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove jis taip pat nepateikė. Pažymėtina, jog kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų bei Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvados, nuo 2010 m. buvo gaunami policijos pranešimai dėl ieškovės patirto smurto nuo sugyventinio D. B., 2011-03-17 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu ieškovės šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, atsakovas D. B. buvo keletą kartų administracine tvarka baustas už tėvų valdžios panaudojimą priešingai vaikų interesams (konfliktų sukėlimą būnant apsvaigusiam nuo alkoholio, necenzūrinių žodžių vartojimą), taip pat Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-10-17 nuosprendžiu b.b. Nr. I-384-298/2013 nuteistas už fizinio smurto panaudojimą ieškovės G. V. ir jų nepilnamečių vaikų atžvilgiu bei fizinio skausmo jiems sukėlimą. Vaikai Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovams nurodė, kad jiems labiau patinka, kai tėčio nėra namuose, nes tėvai dažnai tarpusavyje barasi (b.l. 42-46, 51-56). Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes, į ieškovės paaiškinimus apie jos ir vaikų ryšį, į ieškovės gyvenimo sąlygas, išvadą teikiančios institucijos išvadą, į žemiau nurodytas aplinkybes dėl atsakovo pareigos išlaikyti vaikus nevykdymo, taip pat dalinio nusišalinimo nuo kitų pareigų vaikams vykdymo, į vaikų amžių, teismas tenkina ieškovės reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos su ja nustatymo.

Ieškovė paaiškino, ir atsakovas nepateikė teismui jokių šiuos paaiškinimus paneigiančių įrodymų, kad nuo pat vaikų gimimo atsakovas materialiai neprisidėjo prie savo nepilnamečių vaikų išlaikymo, kadangi beveik visą laiką niekur nedirbo, o jeigu ir dirbdavo oficialiai ar neoficialiai, kaip šiuo metu, pinigų vaikų išlaikymui neskirdavo, t.y. tiek gimus vaikams, tiek iki šiol nevykdė ir iš esmės nevykdo savo, kaip tėvo, pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais ieškovės paaiškinimais bei tuo, jog iš esmės viena ieškovė, kuri pati šiuo metu nedirba, tačiau gauna socialines pašalpas, augina, auklėja, išlaiko bei vykdo kitas turtines ir neturtines pareigas savo vaikų atžvilgiu. Ieškovės nurodytas aplinkybes iš dalies patvirtina ir rašytiniai byloje esantys įrodymai apie atsakovo turtinę padėtį, darbo neturėjimą. Tai savo ruožtu sudaro pagrindą priteisti išlaikymą iš atsakovo D. B. nepilnamečiams vaikams, o taip pat priteisti susidariusį išlaikymo įsiskolinimą už trejų metų laikotarpį iki kreipimosi į teismą (CK 3.192 str., 3.200 str.).

Teismas pažymi, kad pareiga išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 str. 1 d., 3.156 str., LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str. 2 d.). Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium ar yra nesusituokę, vieno iš tėvų pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia, materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta tik jų vykdymo sąlygos. Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Nustatytas išlaikymas turi užtikrinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. Kitaip tariant prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5 str., 3.3. str.) reikalauja, kad išlaikymo dydis nebūtų ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus.

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.

Vertinant nepilnamečių vaikų E. B., M. B. ir I. B. poreikius, ieškovės paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad jiems šiuo metu yra virš (duomenys neskelbtini) metų, jie lanko (duomenys neskelbtini), ikimokyklinio ugdymo grupę (b.l. 16), už darželį kiekvieną mėnesį turi būti mokama apie 161 Lt už kiekvieną vaiką (b.l. 70 -71), o ieškovei pradėjus dirbti, bus netekta lengvatų ir reikės mokėti dar daugiau (šiuo metu mokama tik už vaikų ugdymą). Nepilnamečių E. B., M. B. ir I. B. poreikiai yra įvairiapusiai, neapsiriboja vien tik maitinimu, kuriam kas mėnesį išleidžiama apie 300-400 Lt kiekvienam iš vaikų, aprangos, kuriai kas mėnesį išleidžiama vidutiniškai apie 100 Lt -150 Lt kiekvienam iš vaikų, užtikrinimu, tačiau apima ir būtinų lavinimuisi daiktų ir priemonių įsigijimą (knygų, žaislų, pramogų, higienos reikmenų), kurioms kas mėnesį išleidžiama apie 50-100 Lt vaikui, būtinumą pirkti vaistus, kai vaikai serga, kuriems išleidžiama apie 50 Lt kiekvienam vaikui (b.l. 71-74) ir pan. Ieškovė nurodė, kad norėtų, jog vaikai darželyje lankytų papildomus mokamus būrelius (sporto - 90 Lt per mėnesį vaikui, dailės – 70 Lt per mėnesį vaikui), baseiną, batutą. Ieškovė nuomoja socialinį būstą, už kurį mokamas kas mėnesį 43,15 Lt nuomos mokestis ir apie 400 Lt už komunalines paslaugas (b.l. 17-20, 74-84). Tokiu būdu kas mėnesį kiekvieno iš nepilnamečių vaikų minimaliems poreikiams patenkinti turėtų būti skiriama vidutiniškai apie 700-800 Lt. Kita vertus, kaip jau buvo minėta, prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5 str., 3.3. str.) reikalauja, kad išlaikymo dydis nebūtų ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Ieškovė paaiškino, jog jeigu būtų finansinės galimybės, norėtų vaikams pirkti sveikesnį pilnavertiškesnį maistą, taip pat suteikti galimybę lankyti papildomus mokamus būrelius darželyje ir pan.

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Teismas pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ir pan., o juo labiau išlaikymo tiekėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.

Kaip matyti iš byloje esančių ir teismo išreikalautų rašytinių įrodymų bei ieškovės paaiškinimų, ieškovė jokio nekilnojamojo turto bei registruotų transporto priemonių neturi, šiuo metu niekur nedirba, nuo 2013-04-25 registruota darbo biržoje, gimus vaikams kurį laiką buvo vaikų priežiūros atostogose, vėliau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, Vilniaus r. savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijoje (b.l. 11-12, 15, 29-30, 33). Pagal 2010-03-16 Socialinio būsto nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos nuomoja dviejų kambarių socialinį būstą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 17-20, 31-32). Ieškovė G. V. iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus gauna socialinę pašalpą, taip pat po 52 Lt pašalpos kiekvienam vaikui, ieškovės paaiškinimais šių pašalpų suma per mėnesį sudaro apie 1500 Lt (b.l. 13).

Vertinant atsakovo turtinę padėtį nustatyta, kad D. B. nuo 2012-04-18 iki 2012-05-04 dirbo (duomenys neskelbtini) privačioje statybos įmonėje, gavo iš viso 585 Lt darbo užmokestį, o nuo 2012-10-20 iki 2012-11-02 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavo iš viso 398,67 Lt darbo užmokestį, šiuo metu jau ilgą laiką niekur oficialiai nedirba, darbo biržoje neregistruotas (nuo 2013-05-08 registracija nutraukta atsisakius siūlomo tinkamo darbo),  jokio nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi (b.l. 34-38, 62-63), kaip paaiškino ieškovė, šiuo metu neoficialiai dirba ir uždirba, remontuodamas butus.

Aukščiau nurodytos aplinkybės dėl oficialaus darbo, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturėjimo nesudaro pagrindo atleisti atsakovą D. B. nuo imperatyvios pareigos išlaikyti nepilnamečius  vaikus vykdymo, juo labiau, kad jis yra darbingo amžiaus, darbingas, byloje nėra jokių duomenų apie galimas jo sveikatos problemas, kurios neleistų jam dirbti ar kitas trukdančias susirasti darbą priežastis (darbo biržoje neregistruotas savo valia, išbrauktas atsisakius darbo pasiūlymų, kaip nurodė ieškovė – dirba neoficialius darbus), todėl darytina išvada, kad atsakovas gali ir privalo susirasti savo amžių ir profesines galimybes atitinkantį darbą (jeigu jo neturi) bei vykdyti imperatyvią pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (LAT 2008-05-26 nutartis c.b. A.L. v V.K., Nr. 3K-3-303/2008; LAT 2009-04-27 nutartis c.b. V.K. v A.B., Nr. 3K-3-189/2009; LAT 2009-12-22 nutartis c.b. I.V. v A.V., Nr. 3K-3-596/2009 ir kt.). Be to, visos abejonės dėl atsakovo turtinės padėties, vadovaujantis prioritetiniu nepilnamečio vaiko teisių apsaugos principu (CK 3.3 str.), šiuo atveju aiškintinos būtent nepilnamečių vaikų naudai. Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, patiriamų išlaidų ir pan., teismas ją turi vertinti vaikų interesų naudai, t. y. laikyti, kad turtinė padėtis leidžia priteisti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (LAT 2004 m. balandžio 19 d. nutartis c.b. D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004).

Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad priteisinat išlaikymą būtiniems nepilnamečio vaikos poreikiams patenkinti, orientaciniu kriterijumi laikytinas minimalios mėnesinės algos dydis, kurio ½ dalį ir prašo priteisti ieškovė nepilnamečiams vaikams išlaikyti. Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į šį orientacinį kriterijų, taip pat į tai, kad abiejų tėvų turtinė padėtis yra panaši (tiek ieškovė, tiek atsakovas nekilnojamojo turto, registruotų transporto priemonių, darbo neturi, tačiau yra jauni, darbingi, sveikatos problemų neturi), ir nėra pagrindo nukrypti nuo CK 3.156 str. 1 d. įtvirtinto tėvų valdžios lygybės principo, t.y. lygių dalių išlaikymo prievolėje, į kiekvieno iš nepilnamečių vaikų būtiniems poreikiams patenkinti būtiną pinigų sumą per mėnesį, mano esant tikslinga priteisti iš atsakovo po 350 Lt kiekvienam iš vaikų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Kiek nukrypdamas nuo minimalaus mėnesinės algos dydžio kriterijaus teismas atsižvelgia į dabartinį vaikų amžių ir jų poreikius, į tai, kad pati ieškovė, kurios turtinė padėtis panaši į atsakovo, nebūtų pajėgi teikti kiekvienam iš vaikų pusę minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymą, į atsakovo turimų ir privalomų išlaikyti nepilnamečių vaikų skaičių (keturi vaikai), be kita ko, į tai, kad atsakovas dar privalo išlaikyti nepilnametę dukrą A. B., kuriai kas mėnesį buvo priteista po 400 Lt išlaikymo dar tuo metu, kai atsakovui nebuvo gimę trys bendri su ieškove vaikai, taip pat į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Atitinkamai iš atsakovo priteistinas kiekvienam iš vaikų 12600 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus iki kreipimosi į teismą, skaičiuojant po 350 Lt kiekvienam iš vaikų už 36 mėnesius. Kadangi CK 3.185 str. 1 d. yra įtvirtintas vaikų ir tėvų turto atskyrimo principas, vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 str.), todėl teismas skiria kartu su nepilnamečiais vaikais gyvenančią jų motiną G. V. gaunamų lėšų tvarkytoja (uzufruktore) (CK 3.185 str., 3.190 str.).

Patenkinus ieškinį iš dalies, vadovaujantis CPK 96 str. 1 d., 85 str. 1 d. 3 p., 10 p., 80 str. 1 d. 1 p., iš atsakovo į valstybės biudžetą turėtų būti priteisiama 2260 Lt bylinėjimosi išlaidų (7,44 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų + 1512 Lt žyminio mokesčio + 741 Lt valstybės patirtų išlaidų ieškovės garantuojamai antrinei teisinei pagalbai apmokėti), tačiau atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, į prioritetinį vaikų teisių apsaugos principą, į būtinumą užtikrinti atsakovo nepilnamečių vaikų turtinius interesus, gaunant iš atsakovo išlaikymą, turinčius prioritetą prieš valstybės turtinį interesą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, iš atsakovo priteistinos išlaidos valstybei mažintinos iki 500 Lt (CPK 79 str., 80 str., 85 str. 1 d. 3 p., 88 str.1 d. 3 p., 92 str., 93 str., 96 str., 98 Lt)

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 263-270 str. str., 279 str., 301 str., 307 str., teismas

                                                      n u s p r e n d ė :

Ieškovės G. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ieškinį atsakovui D. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)), išvadą teikianti institucija – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo D. B. nepilnamečiams vaikams E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir I. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusiems (duomenys neskelbtini), po 12600 Lt (dvylika tūkstančių šešis šimtus litų) išlaikymo įsiskolinimo kiekvienam iš vaikų bei po 350 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų) išlaikymo periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, kiekvienam iš vaikų, pradedant skaičiuoti nuo 2013 m. lapkričio 27 d. iki vaikų pilnametystės. Teismo priteista išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Indeksaciją vykdo teismo sprendimą realiai vykdantys subjektai.

Nepilnamečių vaikų E. B., M. B. ir I. B. išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoja (uzufruktore) paskirti motiną G. V..

Nepilnamečių vaikų E. B., M. B. ir I. B. gyvenamąją vietą nustatyti su motina G. V..

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

            Priteisti iš atsakovo D. B. į valstybės biudžetą 500 Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipti skubiai vykdyti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą

Teisėja                                                                      Renata Volodko