Administracinė byla Nr. eA-105-822/2025
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00208-2023-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.2.; 29.3.
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. liepos 17 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ryčio Krasausko ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. C. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) 2023 m. birželio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. C. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
1. Pareiškėja V. C. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2022 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. 21R1-289(AG1-236/10-2022) (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Kauno paramos administravimo skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2022 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. BRK-14459 „Dėl paramos sutarties nutraukimo“ (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Skyrių atnaujinti paramos sutarties įgyvendinimo terminą, jį pratęsiant, ir išnagrinėti pareiškėjos pateiktus prašymus 2022 m. gegužės 17 d., reg. Nr. GDK-134; 2022 m. birželio 30 d., reg. Nr. GDK-1789; 2022 m. liepos 22 d., reg. Nr. GDK-1983 (toliau kartu – ir Prašymai), taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Pareiškėja skunde nurodė:
2.1. pareiškėja 2021 m. birželio 23 d. pateikė paraišką Nr. 17VM-KK-21-1-04649-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ (toliau – ir Paraiška). Pareiškėjos projektui „V. C. augalininkystės ūkio modernizavimas“ Nr. 17VM-KK-21-1-04649-PR001 (toliau – ir Projektas) įgyvendinti buvo skirta iki 117 649 Eur dydžio paramos suma ir 49 proc. paramos intensyvumas. Pareiškėja ir atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2021 m. gruodžio 22 d. sudarė Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ paramos sutartį Nr. 17VM-KK-21-1-04649-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis). 2022 m. spalio 11 d. priimtu Sprendimu Paramos sutartis buvo nutraukta. Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, apskundė jį Komisijai, bet Komisija atmetė jos skundą;
2.2. atsakovas Sprendime nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėja neatitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 3D-83 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2021 metų, (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 47.5.1 punkte numatyto atrankos kriterijaus, t. y. ji nėra pripažinto žemės ūkio kooperatyvo narė. Pareiškėja, teikdama Paraišką, buvo žemės ūkio kooperatyvo „LIT-KOOP“ (nuo 2025 m. kovo 25 d. – likviduojamas dėl bankroto; toliau – ir Kooperatyvas) narė, todėl Paraiškos vertinimo metu jai pagrįstai skirta 10 balų. Pareiškėja vykdė įsipareigojimus pagal Paramos sutarties nuostatas ir buvo aktyvi Kooperatyvo narė (Paramos sutarties 3.1.22 p.);
2.3. pareiškėja negali būti laikoma atsakinga už Kooperatyvo galbūt padarytus formalius pažeidimus, dėl kurių jis tapo nepripažintu žemės ūkio kooperatyvu. Be to, Kooperatyvas šiuo metu yra įgijęs pripažinto kooperatyvo statusą (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2022 m. spalio 20 d. įsakymas Nr. 3D-632). Ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovas Sprendimą priėmė skubotai, neįsigilinęs į pareiškėjos situaciją, nebendradarbiaudamas ir pan.;
2.4. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) nustatytos aplinkybės nepatvirtina išvados apie pareiškėjos veiksmų neteisėtumą: pareiškėja buvo priimta į Kooperatyvo narius, nesumokėjusi pajaus ir stojamojo mokesčio, bet stojamasis mokestis ir pajus buvo sumokėti 2021 m. birželio 15 d., t. y. iki pateikiant Paraišką; Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo (toliau – ir Kooperatyvų įstatymas) 61 straipsnio 2 dalies nuostatos, kuriose įtvirtintas duomenų apie kooperatinės bendrovės narius pateikimo Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui terminas, nėra imperatyvios, todėl pareiškėjai neturėtų kilti neigiami padariniai dėl pavėluoto duomenų pateikimo, juolab kad duomenys apie jos narystę buvo pateikti iki pateikiant Paraišką. Akcentuota, jog Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijoje (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, Ministerija) įvykusiame 2022 m. rugpjūčio 25 d. posėdyje komisijos narė I. L. išsakė pastebėjimus, kad pareiškėjos įstojimo į Kooperatyvą aplinkybės buvo žinomos Paraiškos vertinimo metu ir vertinant Paraišką buvo galima patikrinti, ar įstojimas į Kooperatyvą nėra formalus, tačiau į šiuos pastebėjimus nebuvo atsižvelgta;
2.5. atsakovas nepagrįstai nurodė, kad 2019 m. gruodžio 30 d. priimtų Žemės ūkio kooperatyvo „LIT-KOOP“ įstatų (toliau – ir Kooperatyvo įstatai) 12 punkto 7 dalis prieštarauja Kooperatyvų įstatymo 8 straipsnio 2 daliai ir yra laikytina negaliojančia. Kooperatyvo įstatai yra oficialus dokumentas, įregistruotas viešame registre, o jo sąlygos nėra nuginčytos teismine tvarka. Atsakovas neturėjo kompetencijos ir pagrindo spręsti dėl Kooperatyvo įstatų nuostatų teisėtumo. Be to, vadovaujantis Kooperatyvų įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi, Kooperatyvas turėjo teisę savo įstatuose nustatyti galimybę stojamąjį mokestį ir pajinį įnašą sumokėti vėliau;
2.6. atsakovas nepagrįstai akcentavo tai, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 23 d. iki 2022 m. kovo 23 d. neturėjo apyvartos su Kooperatyvu. Neaišku, kodėl yra reikšmingas laikotarpis iki Paramos sutarties sudarymo (2021 m. gruodžio 22 d.). Pareiškėja, 2021 m. gegužės 4 d. tapusi Kooperatyvo nare, pirmiausiai privalėjo suprekiauti su kitais grūdų supirkėjais pagal ankstesnes sutartis, o po to galėjo pradėti (ir pradėjo) prekybą su Kooperatyvu. Pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėja 2022 metais vykdė apyvartą per Kooperatyvą;
2.7. atsakovas Sprendime nepagrindė, kaip pareiškėja pažeidė teisės aktų reikalavimus ir Paramos sutartį. Atsakovo argumentai yra prielaidos ir jie susiję ne su pareiškėjos veiksmais, o su Kooperatyvo veikla. Šiame kontekste atkreiptas dėmesys į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatas;
2.8. atsakovas, konstatuodamas, kad pareiškėja sukūrė neteisėtas sąlygas paramai gauti, turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu
Nr. 3D-889 patvirtinta Dirbtinai sukurtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodika (toliau – ir Sąlygų nustatymo metodika). Pagal šią metodiką, atsakovas turėjo pagrįsti ne tik tai, kad nėra galimybės pasiekti kaimo plėtros programoje nustatytus tikslus, bet ir tai, kad pareiškėja sąmoningai derino veiksmus su kitais asmenimis, siekdama neteisėtai sukurti sąlygas paramai gauti, taip pat įvertinti Projekto pagrindinius rizikos kriterijus;
2.9. Sprendime nurodyti tariami Kooperatyvo pažeidimai yra formalaus pobūdžio, t. y. jie neturi faktinio ar galimo finansinio poveikio Projekto įgyvendinimui. Atsakovas turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 patvirtintos Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos (toliau – ir Sankcijų taikymo metodika) 14 punktu, įtvirtinančiu galimybę netaikyti sankcijų už formalaus pobūdžio pažeidimus;
2.10. sankcija pareiškėjai buvo pritaikyta dėl aplinkybių, kurios atsirado iki Paramos sutarties sudarymo (Paraiškos vertinimo). Paraiškos atrankos kriterijų vertinimas ir Paraiškos tinkamumo vertinimas jau buvo užbaigti, todėl faktinis pakartotinis Paraiškos vertinimas laikytinas neteisėtu. Teisės aktuose (be kita ko, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 patvirtintose Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklėse (toliau – ir Administravimo taisyklės)) nėra numatyta paraiškų vertinimą atliekančios institucijos teisė grįžti į ankstesnį vertinimo etapą. Be to, sprendimai dėl Paraiškai suteiktų balų ir įvertinimo tinkamumo nėra panaikinti. Taigi, atsakovas veikė viršydamas jam suteiktus įgaliojimus (lot. ultra vires) ir pažeisdamas Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus principus;
2.11. atsakovo pritaikyta poveikio priemonė yra neproporcinga ir pažeidžianti pareiškėjos teisėtus lūkesčius įgyvendinti Projektą bei gauti paramą ūkiui modernizuoti. Atsakovas Sprendime nepagrindė, kad kitomis poveikio priemonėmis nebūtų galima pasiekti Projekto tikslų ir uždavinių arba kad apskritai nėra galimybės juos pasiekti. Pareiškėja vykdė savo įsipareigojimus, paėmė lizingą, nusipirko techniką, teikė Agentūrai prašomą informaciją, bendradarbiavo ir kt.;
2.12. Agentūra nagrinėjo situaciją 2022 m. liepos 2 d. ir rugpjūčio 25 d. posėdžiuose, bet Sprendimą priėmė tik 2022 m. spalio 11 d. Agentūra nepaaiškino, kodėl ji delsė priimti sprendimus. Be to, pareiškėja 2022 m. gegužės 17 d. pateikė prašymą mokėjimo prašymus sujungti į vieną ir pratęsti mokėjimo prašymo pateikimo terminą, o 2022 m. birželio 17 d. pateikė pakartotinį prašymą. Pareiškėja pateikė 2022 m. liepos 22 d. prašymą leisti pakeisti planuojamą įsigyti puspriekabę. Į pareiškėjos Prašymus buvo atsakyta 2022 m. spalio 21 d. raštu Nr. BRK-14883, kuriame nurodyta, kad Prašymai nebus nagrinėjami, nes Paramos sutartis buvo nutraukta;
2.13. atsakovo veiksmai (neveikimas) akivaizdžiai pažeidė procedūrinės teisės normas (įskaitant Viešojo administravimo įstatymo 10 str. 4 d. nustatytus terminus) ir pareiškėjos teisėtus lūkesčius bei akivaizdžiai sukėlė jai finansinius nuostolius. Komisija tinkamai neišnagrinėjo aptartų aplinkybių ir pareiškėjos argumentų bei nepagrįstai pritarė atsakovo išvadoms.
3. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjos skundą.
4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė:
4.1. pareiškėja, teikdama Paraišką, kaip prioritetą, už kurį skiriama 10 balų, nurodė tai, jog ji yra pripažinto žemės ūkio kooperatyvo narė (Įgyvendinimo taisyklių 47.5.1 p.). Jei pareiškėja nebūtų gavusi šių balų, Paraiška nebūtų buvusi pripažinta tinkama paramai gauti, t. y. nebūtų įtraukta į paraiškų, kurioms pakanka / iš dalies pakanka lėšų, prioritetinę eilę. Agentūra, įvertinusi surinktus ir FNTT pateiktus duomenis, konstatavo, kad duomenų visuma suponuoja pareiškėjos formalų ir fiktyvų siekį pagrįsti atitiktį atrankos kriterijams, todėl priėmė Sprendimą, kuriuo nutraukė Paramos sutartį ir pritaikė pareiškėjai 100 proc. paramos sumažinimo sankciją;
4.2. Kooperatyvas buvo pripažinta žemės ūkio kooperatinė bendrovė (kooperatyvas)
2020–2021 metais (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. birželio 22 d. įsakymas
Nr. 3D-462), bet neturėjo šio statuso nuo 2022 m. sausio 1 d. Vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklėse ir Kooperatyvų įstatymo 31 straipsnyje pateiktais apibrėžimais ir nuostatomis, yra nustatytas reikalavimas būti nepertraukiamai pripažinto kooperatyvo nariu, todėl pripažinto kooperatyvo statuso nutrūkimas yra sąlygų pažeidimas / nebeatitikimas. Pareiškėja, teikdama Paraišką, sutiko su paraiškų pateikimo metu galiojančiomis taisyklėmis, todėl Įgyvendinimo taisyklėse nustatytas reglamentavimas yra privalomas pareiškėjai;
4.3. pareiškėja nepagrįstai teigia, kad atsakovas turėjo bendradarbiauti ir pasiūlyti jai kaip elgtis tokiu atveju. Agentūra negali skirti paramos lėšų tiems pareiškėjams, kurie pagal teisės aktų nuostatas negali jų gauti. Agentūra visiems pareiškėjams vienodai taiko teisės aktų nuostatas, taip užtikrindama lygiateisiškumo principo laikymąsi;
4.4. Agentūra turi užtikrinti tinkamą ir teisėtą Europos Sąjungos lėšų panaudojimą, viena iš jos funkcijų yra apsaugoti Europos Sąjungos ir Lietuvos finansinius interesus. Šiuo atveju Agentūra rėmėsi FNTT atlikto tyrimo duomenimis ir pasinaudojo jai teisės aktais suteiktais įgaliojimais administruoti paramos lėšas, spręsti dėl paraiškų tinkamumo ir paramos lėšų skyrimo tikslingumo;
4.5. pareiškėja nepagrįstai nesutinka su vertinimu, kad Kooperatyvo įstatai prieštarauja įstatymams. Kooperatyvo įstatų 12 punktas, kuriame numatyta galimybė priimti asmenis į Kooperatyvo narius, dar nesumokėjus stojamojo mokesčio, yra nesuderinamas su Kooperatyvų įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi;
4.6. atliekant patikrinimą, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. kovo 23 d. pareiškėja neturėjo apyvartos su Kooperatyvu, iš esmės nevykdė prekių ir paslaugų pardavimo per Kooperatyvą (šiuo aspektu akcentuota Kooperatyvų įstatymo 11 str. 2 d.);
4.7. pareiškėja kartu su 2022 m. birželio 17 d. prašymu pateikė papildomus dokumentus (su Kooperatyvu sudarytas pirkimo–pardavimo sutartis, PVM sąskaitas faktūras ir kt.), bet, kaip minėta, Kooperatyvas nuo 2022 m. sausio 1 d. neturėjo pripažinto žemės ūkio kooperatyvo statuso;
4.8. pareiškėjos teiginiai dėl jos teisėtų lūkesčių pažeidimo nepagrįsti. Agentūra nebuvo suteikusi jai jokių garantijų ir ji negalėjo būti užtikrinta, kad parama jai bus skirta;
4.9. Sprendimas nėra administracinis sprendimas dėl asmens prašymo ar skundo, todėl šiuo atveju netaikomas Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas terminas. Atsakymai pareiškėjai į jos Prašymus buvo pateikti kitais raštais (tarpiniais atsakymais, kuriuose ji buvo informuota apie planuojamą priimti Sprendimą). Agentūra galėjo spręsti dėl Prašymų tik po Sprendimo priėmimo;
4.10. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-643 sudaryta komisija 2022 m. rugpjūčio 30 d. posėdyje nusprendė pritarti Agentūros sprendimui taikyti pareiškėjai sankciją – 100 proc. paramos sumažinimą. Pareiškėjos argumentai, susiję su vienos iš minėtos komisijos narių pasisakymais per posėdį, laikytini gynybine taktika;
4.11. Agentūros 2021 m. lapkričio 30 d. raštas Nr. BRK-14358 „Dėl paramos skyrimo“ nėra sprendimas, sukeliantis pareiškėjai teisines pasekmes. Tai yra informacinis pranešimas, kuriuo pareiškėja informuojama apie Projektui skirtą paramą ir kuriame prašoma pateikti papildomus duomenis ir (arba) dokumentus, reikalingus paramos sutarčiai parengti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos argumentai, kad ankstesni sprendimai dėl Paraiškai suteiktų balų ir įvertinimo tinkamumo nėra panaikinti, yra atmestini;
4.12. Komisija detaliai išnagrinėjo ginčą, tinkamai taikė teisės aktų normas ir priėmė motyvuotą sprendimą, todėl nėra pagrindo panaikinti Komisijos sprendimą.
II.
5. Regionų apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 19 d. sprendimu atmetė pareiškėjos V. C. skundą.
6. Teismas nustatė:
6.1. pareiškėja 2021 m. birželio 23 d. pateikė Paraišką, prie kurios pridėjo Kooperatyvo
2021 m. gegužės 19 d. pažymą Nr. 5-05.19, kurioje nurodyta, kad pareiškėja nuo 2021 m. gegužės
4 d. yra Kooperatyvo narė;
6.2. Agentūra 2021 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. BRK-14358 informavo pareiškėją, kad Projektui įgyvendinti skiriama iki 117 649 Eur dydžio paramos ir 49 proc. paramos intensyvumas;
6.3. pareiškėja ir Agentūra 2021 m. gruodžio 22 d. sudarė Paramos sutartį;
6.4. Agentūra 2022 m. kovo 10 d. raštu Nr. BRK-3303 ,,Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į FNTT, kadangi kilo abejonių dėl pareiškėjų narystės Kooperatyve teisėtumo;
6.5. FNTT 2022 m. gegužės 6 d. raštu Nr. 25/9-2-4-7310 informavo Agentūrą, jog ji atliko Kooperatyvo ūkinės finansinės veiklos patikrinimą ir nustatė Paraiškos vertinimui reikšmingas aplinkybes dėl pareiškėjos narystės teisėtumo. FNTT, be kita ko, nustatė, kad 2021 metais į Kooperatyvą priimta 10 naujų narių, kurie po įstojimo į Kooperatyvą pateikė Agentūrai paraiškas gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones. 9 asmenys pateikė Kooperatyvo išduotas pažymas apie narystę Kooperatyve ir už tai, vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 47.5.1 punktu, gavo 10 atrankos balų. Asmenys į Kooperatyvą priimti jo valdybos 2021 m. kovo 31 d., 2021 m. balandžio 28 d., 2021 m. gegužės 4 d. ir 2021 m. birželio 22 d. sprendimų, kuriuose užfiksuota tikrovės neatitinkanti informacija, pagrindu. Kooperatyvo valdybos sprendimai neregistruoti, nenumeruoti ir, išskyrus datą, neturi jokių identifikacinių požymių. Valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) Registrų centrui apie 2021 m. gegužės 4 d. priimtus 5 narius pranešta skirtingu laiku. Kooperatyvas duomenis apie naujus narius pateikė pažeisdamas Kooperatyvų įstatymo 61 straipsnio 2 dalyje nustatytus terminus;
6.6. Agentūra 2022 spalio 11 d. raštu Nr. BRK-14459 (Sprendimu) informavo pareiškėją, kad Paramos sutartis nutraukiama ir baigiamas Projekto administravimas, t. y. vadovaujantis Sankcijų taikymo metodikos 1 priedo lentelės 20 punktu, priimtas sprendimas taikyti Projektui 100 proc. paramos sumažinimo sankciją – neišmokėti 117 649 Eur paramos sumos, nutraukiant Paramos sutartį. Agentūra konstatavo, kad pareiškėjos priėmimas į Kooperatyvo narius yra neteisėtas, nes neatitinka Kooperatyvų įstatymo reikalavimų, be to, pareiškėjos dalyvavimas Kooperatyvo veikloje buvo formalus, t. y. Agentūra iš esmės konstatavo, kad šiuo atveju buvo sukurtos fiktyvios sąlygos Europos Sąjungos paramai gauti;
6.7. pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, kreipėsi į Komisiją. Komisijos sprendimu jos skundas buvo atmestas.
7. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Kooperatyvų įstatymo, Administravimo taisyklių ir Įgyvendinimo taisyklių nuostatas. Teismas, vertindamas pareiškėjos tapimo Kooperatyvo nare aplinkybes, atkreipė dėmesį į FNTT nustatytas aplinkybes, kad nauji nariai į Kooperatyvą buvo priimti Kooperatyvo valdybos 2021 m. kovo 31 d., 2021 m. balandžio 28 d.,
2021 m. gegužės 4 d. ir 2021 m. birželio 22 d. sprendimų pagrindu. Kooperatyvo valdybos 2021 m. gegužės 4 d. sprendimu į narius buvo priimta ir pareiškėja. FNTT nustatė, kad minėti Kooperatyvo valdybos sprendimai yra neregistruoti, nenumeruoti ir, išskyrus datą, neturi jokių identifikacinių požymių. Šiuose valdybos sprendimuose nurodyta, kad sprendimus priėmė valdybos narys T. S., valdybos narys R. U. ir valdybos pirmininkas A. U., tačiau, remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis, laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 30 d. iki 2021 m. gruodžio 7 d. Kooperatyvo valdybos pirmininkas buvo R. U., o A. U. valdybos pirmininko pareigas eina nuo 2021 m. gruodžio 7 d. FNTT padarė išvadą, kad minėti valdybos sprendimai buvo surašyti atgaline data. FNTT taip pat nustatė, kad pareiškėja stojamąjį mokestį ir pajų sumokėjo 2021 m. birželio 15 d., taigi, pareiškėja buvo priimta į Kooperatyvo narius, nesumokėjusi stojamojo mokesčio. Kooperatyvo įstatų 12 punkto 7 dalyje yra numatyta galimybė priimti asmenis, dar nesumokėjus stojamojo mokesčio, tačiau tokia nuostata prieštarauja Kooperatyvų įstatymo 8 straipsnio 2 daliai, kurioje nustatyta, kad prašymas svarstomas ir asmuo į kooperatinės bendrovės narius priimamas kooperatinės bendrovės įstatuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka, jei jis įmokėjo stojamąjį mokestį ir jo pajinio įnašo suma yra ne mažesnė už 4 minimalų pajaus dydį. Teismas konstatavo, kad, nors FNTT atlikto tyrimo metu nenustatyta konkrečių pareiškėjos nusikalstamos veikos požymių ir jai nepareikšti įtarimai, šiuo atveju buvo nustatyti pažeidimai, susiję su pareiškėjos neteisėtu įstojimu į Kooperatyvą, t. y. ji į Kooperatyvą priimta pažeidžiant teisės aktų nuostatas.
8. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai laikytini tinkamais (leistinais) įrodymais šioje administracinėje byloje. Atsakovas Sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos priėmimas į Kooperatyvo narius buvo neteisėtas, nes pareiškėja nebuvo sumokėjusi stojamojo mokesčio. Byloje nėra duomenų, kad, vadovaujantis Kooperatyvo įstatų 12 punkto 7 dalimi, pareiškėja buvo pateikusi prašymą dėl mokėjimo atidėjimo ir toks prašymas buvo patenkintas. Vadovaujantis Kooperatyvų įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi, stojamojo įnašo sumokėjimas yra viena iš esminių sąlygų, priimant į kooperatyvo narius. Tam tikrais atvejais yra galimybė stojamąjį mokestį ir pajinį įnašą sumokėti vėliau, tačiau pareiškėja nebuvo pateikusi tokio prašymo.
9. Teismas akcentavo, kad pareiškėjai, teikdami paraiškas Agentūrai, sutinka su paraiškų pateikimo metu galiojančiomis Įgyvendinimo taisyklėmis ir įsipareigoja jų laikytis, t. y. savo noru prisiima įsipareigojimus, kurie numatyti Įgyvendinimo taisyklėse (Paramos sutarties 3.21, 3.2 p.). Nagrinėjamu atveju pareiškėja, pateikdama Agentūrai Paraišką, nurodė, jog ji atitinka Įgyvendinimo taisyklių 47.5.1 punkte nurodytą kriterijų, t. y. pareiškėjas yra pripažintas žemės ūkio kooperatyvas, pripažinto žemės ūkio kooperatyvo narys arba gamintojų grupės narys. Įgyvendinimo taisyklių reglamentavimas, susijęs su nepertraukiamu buvimu pripažinto žemės ūkio kooperatyvo nariu, yra privalomas pareiškėjai, o pripažinto kooperatyvo statuso nutrūkimas yra šios sąlygos neatitikimas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Kooperatyvas nuo 2022 m. sausio 1 d. nėra pripažinta žemės ūkio kooperatinė bendrovė (kooperatyvas), todėl, teismo vertinimu, atsakovas Sprendime pagrįstai darė išvadą, kad pareiškėja neatitiko aptariamo reikalavimo.
10. Teismas apžvelgė Administravimo taisyklių 178 punkte išvardytas Agentūros funkcijas projektų įgyvendinimo laikotarpiu ir projekto kontrolės laikotarpiu, be kita ko, vertinti paramos gavėjų atitiktį atrankos vertinimo kriterijams, už kuriuos paramos paraiškų vertinimo metu buvo skirtas pirmumas. Teismas atkreipė dėmesį į FNTT nustatytas aplinkybes, kad Kooperatyve yra
56 nariai, tačiau tik 16 narių nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. kovo 23 d. turėjo pavienių sandorių su Kooperatyvu, o pareiškėja neturėjo apyvartos su Kooperatyvu. Laikotarpiu nuo 2021 m. kovo
23 d. iki 2022 m. kovo 23 d. pareiškėja atliko 6 pardavimo operacijas, tačiau prekių ir paslaugų pardavimai per Kooperatyvą iš esmės nebuvo vykdomi. Kooperatyvų įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kooperatinės bendrovės narys privalo laikytis įstatų, vykdyti kooperatinės bendrovės organų sprendimus, vykdyti apyvartą su kooperatine bendrove. Teismas nenustatė pagrindo abejoti atsakovo išvada, kad pareiškėjos dalyvavimas Kooperatyvo veikloje buvo tik formalus.
11. Teismo vertinimu, atsakovas detaliai įvertino surinką informaciją ir, nustatęs, kad parama paramos gavėjai (pareiškėjai) buvo suteikta pažeidžiant paramos gavimo sąlygas (Administravimo taisyklių 243.2 p.), pagrįstai konstatavo pažeidimą bei nusprendė pareiškėjos Projektui taikyti
100 proc. paramos sumažinimo sankciją, nutraukiant Paramos sutartį. Teismas atmetė pareiškėjos argumentus dėl jos teisių ir teisėtų lūkesčių pažeidimo ir pažymėjo, kad, patvirtinus pareiškėją paramos gavėja ir pasirašius Paramos sutartį, Agentūra nebuvo suteikusi pareiškėjai garantijų dėl paramos suteikimo. Paramos sutartis buvo nutraukta ne dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, bet dėl to, kad buvo sukurtos fiktyvios sąlygos pareiškėjai gauti Europos Sąjungos finansinę paramą (Sankcijų taikymo metodikos 1 lentelės 20 p.).
12. Teismas nustatė, kad pareiškėja Agentūrai 2022 m. gegužės 17 d. pateikė prašymą
(reg. Nr. GDK-1347) dėl mokėjimo prašymų sujungimo ir mokėjimo prašymo pateikimo termino pratęsimo, 2022 m. birželio 30 d. pateikė prašymą (reg. Nr. GDK-1789) dėl mokėjimo prašymo pateikimo termino pratęsimo, o 2022 m. liepos 22 d. pateikė prašymą (reg. Nr. GDK-1983) leisti įsigyti didesnę puspriekabę, tačiau Agentūra 2022 m. spalio 21 d. raštu Nr. BRK-14883 ją informavo, kad Prašymai nebus nagrinėjami, nes Sprendimu buvo nutraukta Paramos sutartis. Teismo vertinimu, nutraukus Paramos sutartį, atsakovas neturėjo pagrindo tenkinti Prašymus, kadangi sutartiniai santykiai tarp šalių buvo pasibaigę. Aplinkybė, kad Prašymų nagrinėjimas užsitęsė, nesudaro pagrindo kitaip vertinti Sprendimą.
13. Teismas priėjo prie išvados, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Sprendime yra išsamiai išdėstytos faktinės aplinkybės, nurodyti taikytini teisės aktai, todėl Sprendimas atitinka esminius Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus ir nėra pagrindo jį panaikinti, remiantis pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais.
14. Teismas nurodė, kad, atmetus pagrindinį skundo reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo, tais pačiais pagrindais atmestinas ir reikalavimas panaikinti Komisijos sprendimą, taip pat atmestini skundo reikalavimai dėl įpareigojimo atsakovui atlikti veiksmus bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.
III.
15. Pareiškėja V. C. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 19 d. sprendimą ir tenkinti jos skundo reikalavimus, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
16. Pareiškėja apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja skunde išdėstytus savo argumentus ir papildomai nurodo:
16.1. teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes jis priimtas neišanalizavus visos byloje esančios medžiagos, paremtas formaliomis ir paviršutiniškomis išvadomis;
16.2. Paraiškos pateikimo metu Kooperatyvas turėjo pripažintos kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) statusą. Tai, kad Projekto vykdymo eigoje Kooperatyvas neteko šio statuso, įvyko dėl ne nuo pareiškėjos priklausančių aplinkybių. Teisės aktuose nėra reikalavimo nepertraukiamai būti pripažinto žemės ūkio kooperatyvo nariu, o priešingos teismo išvados yra nepagrįstos;
16.3. FNTT, atlikusi tyrimą, nenustatė konkrečių pareiškėjos nusikalstamos veikos požymių ir nepareiškė jai jokių įtarimų. Tai, kad šiuo atveju buvo nustatyti Kooperatyvo padaryti pažeidimai, nepagrindžia išvados, jog pareiškėja į Kooperatyvą buvo priimta pažeidžiant teisės aktų nuostatas. Be to, pareiškėja stojamąjį mokestį ir pajų buvo sumokėjusi, iki pateikiant Paraišką;
16.4. pareiškėjos pateikti paaiškinimai ir įrodymai patvirtina, jog ji, tapusi Kooperatyvo nare, pirmiausiai turėjo suprekiauti su kitais grūdų supirkėjais pagal ankstesnes sutartis ir tik po to galėjo pradėti (ir 2022 m. vykdė) apyvartą per Kooperatyvą;
16.5. Sprendimas, kuriuo nutraukiama Paramos sutartis ir pareiškėjai pritaikoma 100 proc. paramos sumažinimo sankcija, yra nepagrįstas ir neproporcingas. Šiuo atveju nenustatyta (to nepadarė ir teismas), kad pareiškėja pažeidė paramos teikimo sąlygas taip pat kad egzistuoja Sąlygų nustatymo metodikoje nurodytos aplinkybės (rizikos kriterijai);
16.6. teismas neanalizavo, ar pareiškėjai, vykdančiai apyvartą su Kooperatyvu, praradusiu pripažintos kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) statusą, buvo pateikti nurodymai, kaip ji galėtų ištaisyti tariamus reikalavimo nesilaikymo faktus, kaip tai numatyta Administravimo taisyklių
192 punkte. Atsakovas nebendradarbiavo su pareiškėja ir skubotai priėmė Sprendimą;
16.7. teismas neįvertino, ar pareiškėjai pritaikyta poveikio priemonės yra individualizuota pagal bendrąsias prievartos priemonių taikymo asmeniui taisykles, t. y. atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, sunkumą, sukeltas neigiamas pasekmes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir pan. Šiuo atveju turėtų būti atsižvelgta į tai, kad pareiškėjas yra beveik įvykdžiusi Projektą;
16.8. atsakovas apie pagrindą nutraukti Paramos sutartį žinojo jau 2022 m. gegužės 6 d. (gavęs FNTT raštą), bet dėl neaiškių ir nepaaiškintų priežasčių Sprendimą priėmė tik 2022 m. spalio 11 d. Per šį laikotarpį pareiškėja aktyviai vykdė prisiimtus įsipareigojimus, sudarė kredito sutartis ir kt. Atsižvelgiant į tai, Sprendimas lėmė pareiškėjai finansinius nuostolius, nes be paramos ji neturi finansinių galimybių sėkmingai užbaigti savo augalininkystės ūkio modernizavimą;
16.9. teismas nepagrįstai pripažino, kad Sprendimas atitinka esminius Viešojo administravimo reikalavimus. Pareiškėjai nebuvo užtikrinta galimybė žinoti Sprendimo priėmimo teisinį ir faktinį pagrindus, motyvus, todėl toks sprendimas pripažintinas nemotyvuotu ir nepagrįstu;
16.10. FNTT pateiktų duomenų pagrindu atsakovas priėmė analogiškus sprendimus ir dėl kitų asmenų, tačiau tų kitų asmenų atvejais teismai tenkino jų skundus (pvz., administracinės bylos Nr. eI3-1548-505/2023 ir Nr. eI3-5230-780/2023).
17. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjas apeliacinį skundą.
18. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir mano, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovas teigia, kad pareiškėjos atveju nebuvo galimybės ištaisyti nustatyto pažeidimo (t. y. kad pareiškėja fiktyviai siekė pagrįsti atitiktį Įgyvendinimo taisyklių 47.5.1 p. numatytam atrankos kriterijui), todėl neegzistavo prielaidos vadovautis Administravimo taisyklių 192 punktu. Atsakovas tvirtina, kad apeliaciniame skunde paminėtų administracinių bylų Nr. eI3-1548-505/2023 ir Nr. eI3-5230-780/2023 aplinkybės nėra identiškos nagrinėjamai bylai, o šios bylose priimti teismų sprendimai dar nėra įsiteisėję.
19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą, nurodo palaikantis anksčiau išdėstytą savo poziciją.
20. Pareiškėja 2024 m. spalio 1 d. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose pakartotinai atkreipė dėmesį į teismų sprendimus dėl analogiškų Agentūros sprendimų, įskaitant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. A-2093-463/2023.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
21. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Sprendimo, kuriuo nutraukta Paramos sutartis ir pareiškėjai pritaikyta 100 proc. paramos sumažinimo sankcija, ir Komisijos sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjos skundas dėl Sprendimo, taip pat įpareigojimo atsakovui atnaujinti Paramos sutarties įgyvendinimo terminą bei išnagrinėti pareiškėjos pateiktus Prašymus.
22. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
23. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio
24 d. nutarimą).
24. Teismo precedentu būtina vadovautis tik tokioje byloje, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašioms faktinėms aplinkybėms. Precedentinę reikšmę turi tie sprendimai, kuriuose sprendžiamas ginčas ne dėl faktų, o dėl teisės, privalomą galią turi tik tokia teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė, kuri buvo priimta remiantis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis ir lėmė teismo sprendimą, t. y. privalomą galią turi ne abstrakti teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė sprendime, bet tokia, kuri priimta pagal faktines aplinkybes ir kurias teismas laikė esminėmis, priimant sprendimą ankstesnėje byloje. Privalomą galią teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė vėlesnėje byloje turi tik tada, jeigu ankstesnės ir vėlesnės bylos faktinės aplinkybės sutampa. Be to, netgi nustačius, kad ankstesnės ir vėlesnės bylos aplinkybės yra iš esmės panašios, ne visi teisės normos išaiškinimai yra privalomi, o tik tie, kurie buvo pagrindas teismui priimti atitinkamą sprendimą. Kiti teismo motyvai ir pasisakymai dėl teisės nėra privalomi sprendžiant vėlesnę analogišką bylą, tačiau gali būti laikomi teisės taikymo ir aiškinimo šaltiniu, t. y. teisės normos prasmę padedančių atskleisti teisės taikymo ir aiškinimo metodu arba kaip pagalbinė medžiaga teisėjams įgyvendinti samprotavimo pagal analogiją principą ar nustatant teismo sprendimo ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3021/2012, 2025 m. birželio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-26-822/2025).
25. Šiuo atveju pareiškėja apeliaciniame skunde remiasi, be kita ko, argumentais, kad administracinėse bylose, kuriose kilo ginčas dėl panašaus pobūdžio Agentūros sprendimų, buvo priimti kitokie (t. y. pareiškėjams palankūs) teismo sprendimai.
26. Teisėjų kolegija nustatė, kad administracinėje byloje Nr. eI3-1548-505/2023 kilo ginčas dėl Agentūros 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. BRK-15970, kuriuo buvo nutraukta su pareiškėja R. M. sudaryta paramos sutartis ir pritaikyta 100 proc. paramos sumažinimo (susigrąžinimo) sankcija. Šioje administracinėje byloje Regionų apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 15 d. nutartimi tenkino pareiškėjos skundą ir panaikino ginčijamą Agentūros sprendimą, priėjęs prie išvados, kad šis sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gruodžio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2166-552/2023 sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, atmetė Agentūros apeliacinį skundą ir paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
27. Administracinėje byloje Nr. eI3-5230-780/2023 kilo ginčas dėl Agentūros 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. KM-12-53, kuriuo buvo nutraukta su pareiškėja I. K. sudaryta paramos sutartis ir pritaikyta 100 proc. paramos sumažinimo (susigrąžinimo) sankcija, ir Komisijos 2023 m. vasario 28 d. sprendimo. Šioje administracinėje byloje Regionų apygardos administracinis teismas 2023 m. liepos 11 d. nutartimi tenkino pareiškėjos skundą ir panaikino ginčijamus Agentūros ir Komisijos sprendimus, priėjęs prie išvados, kad Agentūros sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gruodžio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2226-662/2023 sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, atmetė Agentūros apeliacinį skundą ir paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
28. Administracinėje byloje Nr. I3-311-423/2023 kilo ginčas dėl Agentūros 2022 m. birželio 1 d. sprendimo Nr. BRK-7678, kuriuo buvo atmesta pareiškėjo A. M. paraiška, bei kitų sprendimų. Šioje administracinėje byloje Regionų apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 18 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gruodžio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2093-463/2023 iš dalies tenkino pareiškėjo apeliacinį skundą ir pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą, be kita ko, panaikino ginčijamus sprendimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutartyje administracinėje byloje
Nr. eA-2226-662/2023 ir 2023 m. gruodžio 13 d. nutartyje administracinėje byloje
Nr. eA-2166-552/2023 padarytas išvadas, minėtoje nutartyje konstatavo, kad ginčijamas Agentūros sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų.
29. Teisėjų kolegija, palyginusi ginčijamo Sprendimo, Agentūros 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. BRK-15970 ir Agentūros 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. KM-12-53 turinį, nustatė, kad šie sprendimai yra labai panašūs: šie sprendimai buvo priimti atsižvelgiant į FNTT
2022 m. gegužės 6 d. rašte Nr. 25/9-2-4-7310 pateiktą informaciją apie Kooperatyvą ir Agentūrai priėjus prie išvados, kad atitinkamos pareiškėjų paraiškos negalėjo gauti 10 atrankos balų pagal Įgyvendinimo taisyklių 47.5.1 punktą, o, be šių atrankos balų, minėtos paraiškos nesurinko pakankamai balų tam, kad galėtų būti įrašytos į paraiškų, kurioms pakanka / iš dalies pakanka lėšų, prioritetinę eilę; šiuose sprendimuose yra išdėstytos analogiškos aplinkybės apie tai, kad pareiškėjos į Kooperatyvo narius buvo priimtos nesumokėjusios stojamojo mokesčio, Kooperatyvo įstatų
12 punkto 7 dalis prieštarauja Kooperatyvų įstatymo 8 straipsnio 2 daliai, duomenys apie naujus Kooperatyvo narius Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui buvo pateikti nesilaikant nustatyto termino, pareiškėjos realiai neturėjo apyvartos su Kooperatyvu ir pan.; šiuose sprendimuose pacituojamos iš esmės tos pačios teisės aktų nuostatos (su nežymiais skirtumais, pvz., Agentūros 2022 m. lapkričio 15 d. sprendime Nr. BRK-15970 yra pacituotos 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008, nuostatos, tačiau šis reglamentas nėra minimas Sprendime).
30. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, sutinka su pareiškėjos pozicija, kad nagrinėjamu atveju yra reikšmingi teismų sprendimai, priimti administracinėse bylose Nr. eI3-1548-505/2023 ir Nr. eI3-5230-780/2023 (atitinkamai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 13 d. ir 2023 m. gruodžio 6 d. nutartyse). Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakovo argumentai, jog minėtų administracinių bylų aplinkybės nėra identiškos nagrinėjamos bylos aplinkybėms, yra abstraktūs, deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini.
31. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo, Komisijos ir atsakovo sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, akcentuoja, kad reikalavimai, taikytini administraciniam sprendimui, yra įtvirtinti Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje. Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktus, administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.) bei administracinio sprendimo motyvai (6 p.).
32. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, kurios iš esmės yra labai panašios į aktualios redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintas nuostatas, yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1470-756/2018, 2019 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-432-502/2019, 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2099-602/2021). Nurodyta teisės norma yra siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1548-629/2020, 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-602/2021). Individualiam administraciniam aktui taip pat yra keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas.
33. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo
(žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2756-662/2020, 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eA-1555-575/2021). Be to, pastebėtina, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reguliuoti, o tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir panašiai), kadangi gali būti nulemtas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reguliuoja atitinkamus teisinius santykius.
34. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose.
35. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai, todėl kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eA-709-415/2017, 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2457-575/2021).
36. Atsižvelgiant į šioje byloje nagrinėjamo ginčo pobūdį, akcentuotina, kad Agentūra, įgyvendindama jai priskirtas kontrolės funkcijas, kaip ir bet kuri kita valdžios įstaiga, yra saistoma bendrųjų, inter alia (be kita ko) konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Jie reiškia, kad Agentūra priimamas sprendimas dėl sankcijų pritaikymo visais atvejais privalo būti pagrįstas pakankamais įrodymais bei teisės normomis, o taikytos poveikio priemonės – motyvuotos, administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1059-502/2019).
37. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes ir Sprendimo turinį, nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad Sprendimas atitinka anksčiau aptartus reikalavimus. Sprendime Sąlygų nustatymo metodikos nustatyta tvarka nepagrindžiamos išvados, kad pareiškėja (paramos gavėja) neteisėtai sukūrė sąlygas paramai gauti, t. y. sąmoningai su trečiaisiais asmenimis derino sąlygas apgaulės būdu gaunant paramą. Nagrinėjamu atveju nustatytų aplinkybių visuma galėjo kelti prielaidas, kad pareiškėjos veiksmai atitinka galimai neteisėtos sąlygos gauti paramą, tačiau, atsakovui Sprendime tinkamai nemotyvavus nurodomų Kooperatyvo atsakingų asmenų padarytų įstatymo pažeidimų, padarytų priėmimo į Kooperatyvą procedūroje, susiejant juos su konkrečiais Sąlygų nustatymo metodikos 1 priedo 1 lentelėje nurodytais pagrindiniais rizikos kriterijais ir konstatuojant aiškų jų skaičių, nėra galimybės vertinti ir Sprendime nurodomą pareiškėjos fiktyvų dalyvavimą Kooperatyvo veikloje, kaip pakankamą ar nepakankamą pažeidimui konstatuoti.
38. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų dėl sankcijos individualizavimo ir jos proporcingumo, pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog Agentūra, taikydama paramos gavėjams sankcijas, jų dydį turi individualizuoti pagal bendrąsias prievartos priemonių taikymo asmeniui taisykles, t. y. atsižvelgti į padaryto pažeidimo pobūdį, jo sunkumą, sukeltas neigiamas pasekmes, asmens atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir pan.; sprendimas dėl sankcijų siūlomas ir priimamas atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumą, pobūdį, aplinkybes, turėjusias įtakos pažeidimo padarymui (žr., pvz., 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-204-602/2021). Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. sausio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-2707/2012 yra pažymėjęs, kad taikomos sankcijos turi būti atgrasančio pobūdžio, tačiau paramos neskyrimas visai už realiai atliktus darbus visa apimtimi yra akivaizdžiai neproporcinga priemonė, nes sankcija turi būti parenkama atsižvelgiant ne vien į patį pažeidimo faktą, bet į visumą reikšmingų kriterijų – paramos sutartyje numatytų tikslų realų įgyvendinimą, pažeidimo sunkumą, pažeidimo sukeltas pasekmes. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-2398/2012 nurodyta, kad griežčiausia poveikio priemonė – paramos sutarties nutraukimas ir reikalavimas grąžinti sumokėtas paramos lėšas – turėtų būti skiriama, kai kitomis poveikio priemonėmis yra negalima pasiekti, jog būtų įgyvendinti konkretaus paramos projekto tikslai ir uždaviniai, t. y. kai padaryti pažeidimai prieštarauja šiems tikslams ir uždaviniams, dėl ko paramos projektas gali nepasiekti tų tikslų ir uždavinių, dėl kurių jis buvo sukurtas. Pavyzdžiui, tai galėtų būti tokie pažeidimai, kaip nustojimas vykdyti projektą; pakeitimas pagal sutartį remiamos veiklos, kurių (pažeidimų) pats pobūdis parodo, kad yra nebesiekiama paramos projekto uždavinių ir tikslų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad minėto pobūdžio poveikio priemonė yra pagrįstai skiriama, kai neįvykdomi paramos sutartimi prisiimti įsipareigojimai, nepasiekiami projekto tikslai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1054-858/2016, 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-994-575/2018, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5432-520/2019).
39. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustačius, kad atsakovo sprendimas neatitinka aptartų Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų dėl pareiškėjos padaryto pažeidimo konstatavimo, sankcijos individualizavimo klausimas spręstinas tik tuomet, jei teisės aktuose įtvirtinta tvarka būtų nustatyta, jog pareiškėja padarė pažeidimų, įgyvendindama Projektą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, konstatuoja, kad tiek Sprendimas, tiek Komisijos sprendimas, kuriame buvo atmesti pareiškėjos argumentai dėl Sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo, turi būti panaikinti.
40. Teisėjų kolegija, vertindama kitus pareiškėjos skundo reikalavimus, atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje nėra nagrinėjamas ginčas dėl atsakovo (jo struktūrinio padalinio) atsisakymo pratęsti Paramos sutarties įgyvendinimo terminą, todėl pareiškėja, pageidaudama, kad atsakovas pratęstų šį terminą, turėtų pirmiausiai kreiptis į atsakovą su atitinkamu prašymu. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad į pareiškėjos Prašymus buvo atsakyta Agentūros 2022 m. spalio 21 d. raštu
Nr. BRK-14883, kuriame nurodyta, kad šie prašymai nebus vertinami, ir pareiškėja nei Komisijos, nei teismo neprašė panaikinti šį raštą; pareiškėjai neginčijant Agentūros atsisakymo vertinti Prašymus, neegzistuoja teisinės prielaidos tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimą įpareigoti Agentūrą išnagrinėti šiuos prašymus.
41. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl netinkamai įvertino Sprendimo atitiktį teisės aktų reikalavimams (konkrečiai – Viešojo administravimo įstatymo 10 str. 5 ir 6 d.) bei nepagrįstai atmetė pareiškėjos reikalavimus panaikinti Sprendimą ir Komisijos sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, t. y. Sprendimas ir Komisijos sprendimas yra panaikinami.
42. Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas yra iš dalies palankus pareiškėjai, ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Pareiškėja pirmosios instancijos teismo prašė priteisti 5 202,98 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (2 032 Eur už skundo Komisijai parengimą, 750,19 Eur (169,39 + 580,80) už susipažinimą su dokumentais, pasirengimą atstovauti ir atstovavimą Komisijos posėdyje, 1 984,39 Eur už skundo teismui parengimą, 435,60 Eur už pasirengimą atstovauti ir atstovavimą teismo posėdyje). Pareiškėja pateikė įrodymus apie 22,50 Eur žyminio mokesčio už skundą ir 11,25 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą. Pareiškėja nepateikė kitų duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal būtinumo, realumo ir pagrįstumo kriterijus, atsižvelgdama į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), į patenkintų pareiškėjos reikalavimų apimtį ir kitas reikšmingas aplinkybes (be kita ko, į tai, kad pareiškėjos skundo Komisijai ir skundo teismui turinys yra labai panašus), vadovaudamasi bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad pareiškėjai priteistina 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginti ir 8 Eur bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjos V. C. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 19 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Pareiškėjos V. C. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2022 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. 21R1-289(AG1-236/10-2022) ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Kauno paramos administravimo skyriaus 2022 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. BRK-14459 „Dėl paramos sutarties nutraukimo“.
Pareiškėjos V. C. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tenkinti iš dalies ir priteisti pareiškėjai iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Kitą pareiškėjos V. C. skundo dalį atmesti.“
Pareiškėjos V. C. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tenkinti iš dalies ir priteisti pareiškėjai iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 8 Eur (aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Rytis Krasauskas
Skirgailė Žalimienė