Civilinė byla Nr. 2-2001-812/2013

                                                          Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01004-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija:

44.2.4.1;44.5.2.1;43.2;126.8; 116.1; (S)

PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S  

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 22 d.

Panevėžys

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Daina Lisaitė,

sekretoriaujant Daliai Monkevičienei,

dalyvaujant ieškovės BUAB „Tamsuma“ atstovams bankroto administratoriaus UAB „Valeksa“ atstovams A. Ž. ir J. K.,

nedalyvaujant atsakovei UAB „Senamiesčio svečių namai“,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Tamsuma“ ieškinį dėl nuostolių atlyginimo priteisimo iš atsakovės UAB „Senamiesčio svečių namai“ ir

n u s t a t ė :

Ieškovė BUAB „Tamsuma“ prašo priteisti iš atsakovės UAB „Senamiesčio svečių namai“ 30 367,41 Lt nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje ieškovė nurodė ir atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2010-09-03 ieškovei UAB „Tamsuma“ iškelta bankroto byla, bankrutuojančios įmonės administratoriumi paskirta UAB  „Valeksa“. Bendrovė negali parduoti jai priklausančio nekilnojamojo turto ir gautomis įplaukomis pradėti tenkinti teismo patvirtintus kreditorių finansinius reikalavimus. Viena pagrindinių šio užsitęsusio bankroto proceso priežasčių - nuolatos teikiami atsakovės - kreditorės UAB „Senamiesčio svečių namai“ skundai dėl bendrovės kreditorių susirinkimų nutarimų, kuriais nustatomos bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo viešose varžytynėse pradinės kainos, be jokių pagrįstų motyvų teigiant, kad daugumos kreditorių balsais patvirtinamos kainos yra nepagrįstai žemos. Dėl minėtų atsakovės skundų ir jos prašymu būsimam teismo sprendimui užtikrinti taikomų laikinųjų apsaugos priemonių (draudimo vykdyti atitinkamas turto varžytynes) nuolatos ir ilgam laikui stabdomas bendrovės turto pardavimo procesas, o bendrovė ir kiti kreditoriai patiria ženklius nuostolius. 2011-09-22 Įmonės kreditorių susirinkimo metu visiems bendrovės kreditoriams, tarp jų ir atsakovei, buvo pasiūlyta pateikti savo pasirinkto turto vertintojo parengtas individualaus bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas. Atsakovė turto vertinimo ataskaitos nepateikė. 2011-10-24 atliktas Turto vertės nustatymas, pateiktos ataskaitos (duomenys neskelbtini) kurioje bendrovei priklausančių nekilnojamųjų daiktų rinkos vertė buvo nustatyta: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) . A. R. k. – 400 000 Lt, o administracinių gamybinių pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) esančių (duomenys neskelbtini) – 1 817 000 Lt.

2011-12-06 bendrovės kreditorių susirinkimas, įvertinęs ataskaitą, nutarimu patvirtino bendrovei priklausančių žemės sklypo ir pastatų komplekso pardavimo tvarką ir kainas pirmose ir antrose varžytynėse: 1) pirmosiose varžytynėse pradinę žemės sklypo kainą nustatė 400 000 Lt, pastatų komplekso – 1 817 000 Lt, 2) antrosiose varžytynėse - 10% sumažintą turto kainą nuo pradinės pirmųjų varžytynių kainos. Dėl 2011-12-06 Įmonės kreditorių susirinkimo atsakovė pateikė skundą, grįsdama jį per maža turto rinkos kaina ir netinkamai pasirinktu turto pardavimo būdu. Panevėžio apygardos teismas 2012-01-25 nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) , Lietuvos apeliacinis teismas 2012-06-21 nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovės skundus atmetė kaip nepagrįstus. Atsakovės prašymu 2011-12-19 nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - draudimas bendrovei vykdyti turto varžytynes, todėl daugiau nei šešis mėnesius atsakovė negalėjo inicijuoti turto pardavimo varžytynių. Nepavykus parduoti turto pirmosiose, antrosiose varžytynėse jose nedalyvavus nė vienam potencialiam pirkėjui, 2012-10-18 kreditorių susirinkimo nutarimais buvo nustatytos sumažintos turto pardavimo trečiosiose varžytynėse kainos: žemės sklypo – 280 000 Lt, pastatų komplekso – 1 271 000 Lt. Atsakovė apskundė kreditorių susirinkimo nutarimus skundą grįsdama tais pačiais argumentais, o 2012-11-12 Panevėžio apygardos teismo nutartimi atsakovės prašymu vėl buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis uždrausta bendrovei vykdyti trečiąsias bendrovės turto varžytynes. Atsakovės skundai buvo atmesti 2012-12-05 Panevėžio apygardos teismo nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) bei Lietuvos apeliacinio teismo 2013-02-05 nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) . Skundus atsakovė teikia tik dėl akių - formaliai ginčydama bendrovės kreditorių balsų dauguma patvirtintas turto pardavimo kainas ir tvarką, taip siekia užvilkinti bendrovės likvidavimo dėl bankroto eigą, pažeidžia bendrovės ir jos kreditorių interesus, bankroto proceso operatyvumo principus, t.y. piktnaudžiauja teise. Tokie atsakovės veiksmai yra neteisėti. Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ir atsakovei prašant taikyti bylose laikinąsias apsaugos priemones yra trikdomas – stabdomas bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto pardavimas, esantis viena esminių bendrovės likvidavimo dėl bankroto proceso dalių, per minėtą laiką bendrovė privalo vykdyti kitas bankroto procedūras, kurios yra tęstinės, dėl ko patiriamos papildomos išlaidos, kurių bendrovė nepatirtų, jei dėl atsakovės veiksmų nebūtų stabdomas bendrovės turto pardavimo procesas. Bendrovė ir jos kreditoriai, neturėdami galimybės naudotis atitinkamomis iš turto pardavimo gautinomis įplaukomis, patiria faktinius finansinius nuostolius. Atsakovės prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės užtęsė pirmų ir antrų bendrovės turto varžytynių paskelbimą ilgiau nei pusmečiui - nuo 2011-12-19 iki 2012-06-21, šiuo laikotarpiu ieškovė įgijo teisinę pareigą sumokėti papildomai už laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpį 905,86 Lt už negalėto parduoti įkeisto turto draudimo įmokų, bei 24 348,39 Lt bankroto administratoriaus atlyginimo. Atsakovės prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu bankroto administratorius negalėjo pradėti vykdyti absoliučios daugumos funkcijų, numatytų ĮBĮ 31 straipsnyje - turto pardavimo, atsiskaitymų su kreditoriais, iš esmės tiktai vykdė einamuosius bankroto proceso administravimo veiksmus, dalyvavo bylinėjimosi su atsakove procese. Dėl nurodyto per laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpį bendrovės patirtos ir patirtinos išlaidos - mokėtinas atlyginimas bankroto administratoriui bei draudimo įmoka už turtą kilo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl priteistinos iš atsakovės. Įmonės bankroto administravimo išlaidos, vadovaujantis ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalies nuostata, dengiamos iš bendrovės įplaukų pirmiau nei tenkinami bendrovės kreditorių reikalavimai, todėl, dėl neteisėtų atsakovės veiksmų bendrovei patyrus ar realiai patirsiant papildomų bendrovės bankroto administravimo išlaidų, sumažėja jos kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimui skirtina turto pardavimo įplaukų dalis.

Atsakovė UAB „Senamiesčio svečių namai“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka. Atsakovė teismo posėdyje nedalyvauja, prašo bylą nagrinėti teismo posėdyje atsakovei nedalyvaujant. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad pasiūlymas įmonės kreditoriams pateikti savo pasirinkto turto vertintojo parengtas individualaus įmonei priklausančio nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas niekaip neįpareigojo įmonės kreditorių to daryti, tai buvo pasirinkimo teisė, kuria UAB ,,Senamiesčio svečių namai“ nepasinaudojo, o savo teises gynė kitais LR įmonių bankroto įstatyme numatytais būdais – kreipdamasi į teismą ir skųsdama 2011-12-06 kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo buvo patvirtinta nekilnojamojo turto pardavimo tvarka bei kainos bei pateikdama skundus dėl 2012-10-18 nutarimų. Skundus dėl nekilnojamojo įmonės turto kainos ir pardavimo tvarkos atsakovė grindė VĮ „Registrų centras“ viešais duomenimis ir kitais aiškiai bei detaliai išdėstytais argumentais. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą nustato teismas tenkindamas ar atmesdamas pareiškėjo prašymą. Panevėžio miesto apylinkės teismas konstatavo UAB „Senamiesčio svečių namai" prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumą ir sustabdė turto realizavimą. Procesas buvo pradėtas siekiant išsiaiškinti ir ištirti, ar kreditorių susirinkimu nustatyta turto kaina ir jo pardavimo tvarka atitinka teisingumo, protingumo principus, realią rinkos situaciją. Bankroto administratorius nė vienos iš teismo nutarčių neapskundė, tokiu būdu pats savo veiksmais galimai prisidėjo prie tariamų nuostolių atsiradimo. Vien tas faktas, kad atsakovės skundai teismo buvo atmesti negali būti laikomi esminiais ir įrodančiais atsakovės sąmoningą veikimą prieš operatyvų bankroto procesą. Atsakovė siekė apginti pažeidžiamas jos ir kitų mažųjų kreditorių turtines teises, nustatant per mažą turto kainą ir netinkamą jo pardavimo būdą, tokiu būdu sudarant sąlygas patenkinti tik vieno stambiausio kreditoriaus reikalavimus. 2012-01-25 nutartyje Panevėžio apygardos teismas nurodė, kad jei turtas nepaklausus kaip vienetas pardavimui, jį tikslinga bandyti skaidyti ir pardavinėti už geriausią kainą. Kreditorių susirinkimas neatsižvelgė nei į teismo motyvus, nei į bendrovės pateiktą atskirąją nuomonę dėl turto pardavimo kainos. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad jei atsakovės prašymu nebūtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - sustabdytas turto pardavimas, nekilnojamasis turtas būtų parduotas ir likvidavimo procedūra šiai dienai būtų baigta. Priešingai, ieškovė pati nurodo, jog per pirmąsias, antrąsias nei per trečiąsias varžytynes įmonės nekilnojamojo turto nepavyko parduoti, kadangi neatsirado nė vienas potencialus pirkėjas. Turto pardavimas užsitęsė ne dėl atsakovės veiksmų, o dėl rinkoje susiklosčiusios nepalankios situacijos. Ieškovės nurodomi nuostoliai nėra tiesioginė atsakovės prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pasekmė. Nekilnojamojo turto draudimo sutartis būtų pratęsta nepriklausomai nuo to, ar laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos ar ne, kadangi turto nepavyko ir iki šiol nepavyksta parduoti. Draudimo įmokos negali būti laikomos neplanuotomis ir netikėtomis išlaidomis, kurias nulėmė atsakovės prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kokius konkrečius veiksmus atliko laikotarpiu, kuomet nevykdė įmonės turto pardavimo, kokių konkrečiai išlaidų patyrė. Ieškovės nurodytos išlaidos, skirtos bankroto administratoriaus darbui apmokėti, negali būti pripažintos netikėtomis ir neplanuotomis bei atsiradusiomis dėl atsakovės nesąžiningų skundų. Kol nebus parduotas įmonės turtas, bankroto administratorius skaičiuos atlyginimą už visą laikotarpį. Kreditorių susirinkimas yra įgaliotas tvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitą bei išlaidų sąmatą, kuri yra pagrindas skaičiuoti bankroto administratoriaus atlyginimą. Ieškovė nepateikė teismui kreditorių susirinkimo nutarimo minėtais klausimais dėl ginčo laikotarpio nuo 2011-12-19 iki 2012-06-21.

Ieškinys atmestinas.

CPK  146 straipsnio 2 dalis suteikia teisę šaliai reikalauti atlyginti iš priešingos šalies patirtus nuostolius, atsiradusius dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Suformuotoje teismų praktikoje pripažįstama, kad ieškovas, naudodamasis CPK 146 straipsnio 2 dalyje (iki 2011-06-21 įst. Nr. XI-1480 red. įsigaliojimo 2011-10-01 - 147 str. 3d.) įtvirtinta teise ir reikšdamas ieškinį po ginčo, kurį nagrinėjant buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, išnagrinėjimo jo naudai, turi įrodyti nuostolių atsiradimo faktą ir dydį bei priežastinį ryšį su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nes gali būti atlyginami tik tie realūs ieškovo patirti nuostoliai, kurie susidarė kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tiesioginė pasekmė. Nesąžiningas naudojimasis procesinėmis teisėmis, taip pat ir prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, gali būti viena iš kreditoriaus veiksmus kvalifikuojančių aplinkybių. Tokiu atveju skolininkas gali prašyti atlyginti nuostolius tiek dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, tiek jo nekonstatavus, t. y. dėl to, kad kreditorius, neturėdamas pakankamo pagrindo, rizikavo prašydamas apsaugoti iki bylos išnagrinėjimo, jo manymu, pažeistą teisę ir suvaržė skolininko teises. Tokiais atvejais reikšdamas reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, skolininkas gali remtis tiek CPK 95 straipsniu, tiek 147 straipsnio 3 dalimi (red. nuo 2011-06-21 įst. Nr. XI-1480 red. įsigaliojimo 2011-10-01 – CPK 146 str. 2d.), tačiau CPK 95 straipsnis nėra CPK 147 straipsnio 3 dalies (šiuo metu taikytino CPK 146 str. 2d.) taikymo sąlyga. Be to, vadovaudamasi CPK 95 straipsniu šalis turi teisę reikalauti atlyginti atsiradusius dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis nuostolius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai, naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Vienos šalies procesinių teisių įgyvendinimu negali būti pateisinamas kitos šalies teisių suvaržymas ir jos padėties apsunkinimas daug didesniu mastu, palyginus su mažesniu interesu įgyvendinti tokią procesinę teisę. Viena proceso šalis privalo teisiškai gerbti kitą šalį, jos teisėtus interesus. Siekdama savo tikslų ir naudodamasi savo procesinėmis teisėmis šalis negali jomis piktnaudžiauti, t. y. naudotis per didelėmis, neproporcingomis priemonėmis, darančiomis nuostolių kitai šaliai. Tam, jog būtų pripažinta, jog asmuo piktnaudžiavo procesu, turi būti nustatytas ne tik procesinio veiksmo neteisėtumas, bet ir jį atlikusio asmens nesąžiningumas. Priešingu atveju būtų nepagrįstai suvaržytas asmens procesinių teisių įgyvendinimas, pagrįstas dispozityvumu, nes nustačius paduoto procesinio dokumento nepagrįstumą ir sąžiningam asmeniui galėtų būti taikomos sankcijos, o tai neatitiktų piktnaudžiavimo procesu instituto paskirties, pažeistų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (CPK 3 str. 1d.). CPK 95 straipsnio prasme esant piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejui gali būti atlyginami tik tie realūs nuostoliai, kurie susidarė kaip piktnaudžiavimo tiesioginė pasekmė (LAT 2007-08-28 nutartis Nr. 3K-3-224/2005, 3K-3-404/2007 ir kt.).

Nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2010-09-03 nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) iškėlė ieškovei UAB „Tamsuma“, į.k. 125141465, bankroto bylą bei paskyrė UAB „Valeksa“ bankrutuojančios bendrovės administratoriumi (b.l. 6). 2011-02-21 Panevėžio apygardos teismo nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Tamsuma“ pripažinta bankrutavusia. Likviduojamos dėl bankroto UAB „Tamsuma“ likvidatoriaus funkcijas pavesta atlikti administratoriui UAB „Valeksa“ (b.l. 7). 2011-09-22 BUAB „Tamsuma“ kreditorių susirinkimas pavedė administratoriui užsakyti pilną turto vertinimo ataskaitą UAB „Unt investicijos“ bei nutarė pasiūlyti BUAB „Tamsuma“ kreditoriams iki 2011-10-24 pateikti alternatyvias pilnas turto vertinimo išvadas ir pateikti jas administratoriui, gavus pilnas turto vertinimo išvadas, bankroto administratorius įpareigotas sušaukti BUAB „Tamsuma“ kreditorių susirinkimą, kuriame būtų nustatyta įmonei priklausančio pardavimo kaina ir tvarka (b.l. 8). Iš 2011-10-24 UAB „Unt investicijos“ Turto vertės nustatymo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pastatų kompleksas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) , įvertintas 1 817 000 Lt (b.l. 10). Iš turto rinkos vertės nustatymo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 4,5 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ., įvertintas 400 000 Lt (b.l. 11). 2011-12-06 BUAB „Tamsuma“ kreditorių susirinkimas nutarė pavesti administratoriui organizuoti įmonei priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo varžytynes nustatant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , pardavimo kainą pirmose varžytynėse – 400 000 Lt, o nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) , kaip vieno komplekso, kainą - 1 817 000 Lt, antrose varžytynėse kainą mažinant 10 % nuo pradinės kainos, nepardavus nekilnojamojo turto pirmose ir antrose varžytynėse šaukti kreditorių susirinkimą (b.l. 12). 2011-12-12 UAB „Senamiesčio svečių namai“ pateikė skundą Panevėžio apygardos teismui dėl 2011-12-06 BUAB „Tamsuma“ kreditorių susirinkimo nutarimo 1.2 punkto nekilnojamojo turto pardavimo būdo ir pradinės pardavimo kainos nustatymo - panaikinimo ir įpareigojimo pakartotinai svarstyti nekilnojamojo turto pardavimo kainą bei pardavimo būdą bei prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo uždrausti BUAB „Tamsuma“ bankroto administratoriui organizuoti ir vykdyti BUAB „Tamsuma“ nekilnojamojo turto - (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ., pardavimą varžytynėse (b.l. 13-14). 2011-12-19 Panevėžio apygardos teismo nutartimi Nr. 2-1248-425/2011 UAB „Senamiesčio svečių namai“ prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - iki įsiteisės procesinis sprendimas pagal BUAB „Tamsuma“ kreditoriaus UAB „Senamiesčio svečių namai“ 2011-12-15 skundą, uždrausta BUAB „Tamsuma“ bankroto administratoriui UAB „Valeksa“ organizuoti ir vykdyti BUAB „Tamsuma“ priklausančio nekilnojamojo turto: gamybinių pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) esančių (duomenys neskelbtini) ,  pardavimą varžytynėse (b.l. 22). 2012-01-25 Panevėžio apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kreditorės UAB „Senamiesčio svečių namai“ skundas dėl BUAB „Tamsuma“ 2011-12-06 kreditorių susirinkimo nutarimo 1.2 punkto panaikinimo ir įpareigojimo pakartotinai svarstyti nekilnojamojo turto pardavimo kainą bei pardavimo būdą atmestas (b.l. 15-18). 2012-06-21 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi atsakovės UAB „Senamiesčio svečių namai“ atskirasis skundas netenkintas ir Panevėžio apygardos teismo 2012-01-25 nutartis palikta nepakeista (b.l. 19-21).

Nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, kad atsakovė, pateikdama skundą Panevėžio apygardos teismui dėl kreditorių susirinkimo nutarimo dalies panaikinimo ir prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei skųsdama Panevėžio apygardos teismo nutartį Lietuvos apeliaciniam teismui, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Kaip minėta, tam jog būtų pripažinta, jog asmuo piktnaudžiavo procesu, turi būti nustatytas ne tik procesinio veiksmo neteisėtumas, bet ir jį atlikusio asmens nesąžiningumas. Atsakovė, būdama ieškovės kreditore, pasinaudojo savo procesine teise skųsti jos teises pažeidžiančius kreditorių susirinkimo metu priimtus nutarimus paduodama skundą, ji turi teisę naudotis visomis kitomis jai suteiktomis civilinio proceso teisėmis (CPK 42 str.). Nagrinėdami atsakovės skundą teismai pasisakė nutartyse dėl pradinės turto pardavimo kainos pagrįstumo bei turto pardavimo būdo, analizavo ir vertino turto vertės nustatymo ataskaitas bei atsakovės pateiktus duomenis iš VĮ Registrų centro ir atsakovės skundus atmetė kaip neįrodytus, tačiau šios aplinkybės nėra pakankamos pripažinti, kad atsakovė savo teisėmis naudojosi akivaizdžiai ne pagal jų paskirtį, nesąžiningai kreipėsi į teismą su skundu, ginčydama kreditorių susirinkimo nutarimą. Teismas taikė atsakovės prašymu laikinąsias apsaugos priemones pripažinęs, kad skundo patenkinimo atveju teismo procesinio sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Ieškovė teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones neskundė, neprašė atsakovę pateikti nuostolių atlyginimo užtikrinimą.

Reikalaujant atlyginti nuostolius, kilusius dėl taikytų byloje laikinųjų apsaugos priemonių, ieškinio atmetimas, o nagrinėjamu atveju - atsakovės skundo atmetimas - yra tik viena iš būtinųjų sąlygų atsakovės atsakomybei taikyti. Byloje, kaip jau nurodyta, turi būti įrodyti ir nuostolių atsiradimo faktas, dydis bei priežastinis ryšys su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.

Nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė patyrė nuostolius, pasireiškusius atlyginimo administratoriui mokėjimo prievole ir draudimo įmokų mokėjimu laikotarpiu, kai buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nuo 2011-12-19 iki 2012-06-21. Ieškovės bankroto administratoriaus atlyginimo dydis nustatytas 2011-01-28 BUAB „Tamsuma“ kreditorių susirinkimo metu - nuo pirmojo kreditorių susirinkimo iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro administratoriui mokėtinas atlyginimas yra 4000 Lt neįskaitant PVM per mėnesį (b.l. 30-32). Nurodyto dydžio administratoriaus atlyginimas numatytas 2011-02-28 sudarytoje pavedimo sutartyje (b.l. 33).  Iš 2012-01-19 „If P&C Incurance AS“ draudimo liudijimo (poliso) IT Nr. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2012-01-19 iki 2013-01-18 (b.l. 34), mokėjimo nurodymų (b.l. 78-81) matyti, kad UAB „Tamsuma” apdraudė nekilnojamąjį turtą nuo gaisro, gamtinių jėgų bei nuo kitų žalų kilimo Latvijos AS Parex banko naudai bei sumokėjo 2147 Lt draudimo įmokų. Tiek administratoriaus atlyginimo mokėjimas, tiek turto draudimo įmokų mokėjimas yra iš sutartinių santykių kylančios ieškovės prievolės, kurias ji privalo vykdyti tam tikrą sutartyse numatytą terminą. Šios išlaidos yra kreditorių susirinkimo metu patvirtinto dydžio, suplanuotos ir žinomos iš anksto, ieškovė šias išlaidas patyrė tiek iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpio, tiek po to, kai laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovei neteikus skundų ir neprašius taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė būtų įgijusi pareigą sumokėti kito dydžio administratoriui atlyginimą ar turto draudimo įmokas. Byloje taip pat nėra duomenų, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu egzistavo aplinkybės, leidžiančios pagrįstai manyti, kad ieškovė būtų realizavusi jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, kad šiuo turtu domėjosi potencialūs pirkėjai, tačiau dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių turtas jiems negalėjo būti parduotas. Priešingai, iš byloje pateiktų varžytynių protokolų matyti, kad buvo organizuojama eilė bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto – pastatų komplekso, esančio (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ., varžytynių 2012-08-02, 2012-08-22, 2013-03-19, 2013-06-27 (b.l. 112, 113, 114, 115, 116, 117, 134-135, 136-137), tačiau jos visos neįvyko varžytynėse nedalyvavus nė vienam pirkėjui. Nustatytos aplinkybės taip pat paneigia ir ieškovės argumentą, kad ieškovė negali parduoti jai priklausančio nekilnojamojo turto ir gautomis įplaukomis pradėti tenkinti teismo patvirtintus kreditorių finansinius reikalavimus dėl atsakovės veiksmų. Kaip minėta, bylose dėl nuostolių, kilusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, gali būti atlyginami tik tie realūs ieškovo patirti nuostoliai, kurie susidarė kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tiesioginė pasekmė. Ištyrus bei įvertinus visus byloje esančius įrodymus pripažintina neįrodyta aplinkybė, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2011-12-19 iki 2012-06-21 dėl atsakovės prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių patyrė nuostolius. Bankroto administratoriui mokėtinas atlyginimas pagal 2011-02-28 sudarytą pavedimo sutartį bei privalomos turto draudimo įmokos nesusiję priežastiniu ryšiu su atsakovės pateiktais skundais ir jos prašymu taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Nenustačius visų atsakovės civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų ieškinys atmestinas.

Kiti ieškovės ieškinyje nurodyti teiginiai apie ieškovės ir kitų kreditorių patiriamus faktinius ženklius nuostolius yra deklaratyvaus pobūdžio, tokios aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai byloje nebuvo teikti. Ieškovės sugaištas dėl bylinėjimosi laikas, su tuo susiję jos teisių suvaržymai nelaikytini aplinkybėmis, pačiomis savaime darančiomis reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo pagrįstą. Ieškovė nuostolių atlyginimo prašo už vieną laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpį - 2011-12-19 iki 2012-06-21. Todėl ieškovės nurodytos aplinkybės ir argumentai, kad atsakovė yra apskundusi ir 2012-10-18 BUAB „Tamsuma“ kreditorių susirinkimo nutarimą, kurio metu taip pat buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės bei atmesti atsakovės skundai, atmestinos kaip nesusiję su byloje įrodinėtinomis aplinkybėmis. Ieškovė turi eilę procesinių instrumentų gintis nuo galimo jos kreditorių piktnaudžiavimo, vienas kurių - CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatyta teisė reikalauti skirti baudą procesu piktnaudžiaujančiai šaliai, kur iki 50 procentų dydžio baudos dalis gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Iš ieškovės pateiktų atsakovės bei teismų procesinių dokumentų matyti, kad nagrinėjant atsakovės skundus teise prašyti skirti baudą atsakovei už vėliau pareikštus skundus ginčijant kreditorių susirinkimo nutarimus, ieškovė nesinaudojo.

Bylinėjimosi išlaidas byloje sudaro 44 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, 911 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista įstatymo (CPK 83 str. 1d. 9p.), 1694 Lt ieškovės patirtų teisinės pagalbos teikimo išlaidų  (b.l. 133). Ieškinys atmetamas, ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl ieškovės patirtos teisinės pagalbos teikimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos, o procesinių dokumentų įteikimo išlaidos ir žyminis mokestis padengtini iš valstybės biudžeto lėšų.

Vadovaudamasis išdėstytu ir Civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ė :

Ieškinį atmesti.

Sprendimą per 30 dienų galima skųsti apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Teisėja                                                                      Daina Lisaitė